LiteratAi??ros kritika A?iuolaikinAi??je Lietuvoje: institucijos refleksija

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??GabrielAi?? GailiAi??tAi??
DATA: 2012-11

LiteratAi??ros kritika A?iuolaikinAi??je Lietuvoje: institucijos refleksija

GabrielAi?? GailiAi??tAi??

Lietuvos kultAi??riniame gyvenime perAi??jimasAi?? iA? totalitarinio reA?imo A? nepriklausomos valstybAi??s demokratinAi?? tvarkAi?? sukAi??lAi?? dideliA? sukrAi??timA? ir lAi??A?iA?, kuriuos dar tik pradedame A?vardyti, nagrinAi??ti ir suprasti. Permainos buvo ne tik politinAi??s, bet ir ekonominAi??s bei socialinAi??s, taip pat sunkiau apA?iuopiamos visuomenAi??s mentaliteto bei atskirA? jos bendruomeniA? nuostatA?. Suprantama, kad beveik visose vieA?ojo gyvenimo srityse teko iA? naujo permAi??styti savo paskirtA?, vaidmenA? ir veiklos sAi??lygas. Tokios refleksijos neaplenkia ir literatAi??ros gyvenimo.

DidesnAi??s apimties studijA?, aptarianA?iA? literatAi??ros kritikAi?? Lietuvoje, nAi??ra daug, ir beveik visos jos pirmiausia orientuotos A? istorinAi?? perspektyvAi??. Viena A?ymiausiA? literatAi??ros kritikiA? ir produktyviausiA? jos apmAi??stytojA? Viktorija DaujotytAi?? yra parengusi vadovAi??lA? aukA?tosioms mokykloms LietuviA? literatAi??ros kritika: Akademinio kurso paskaitos1. DidA?ioji dalis knygos skirta aptarti konkreA?ioms lietuviA? literatAi??ros ir kritikos epochoms bei asmenybAi??ms, taA?iau pirmieji ir paskutinysis skyriai apima ir platesnius kritikos paskirties ir galimA? pavidalA? klausimus. PirmAi??jA? deA?imtmetA? po nepriklausomybAi??s atgavimo apima Elenos BaliutytAi??s monografija Laiko A?kaitAi?? ir partnerAi??: LietuviA? literatAi??ros kritika, 1945ai??i??20002, taA?iau pagrindinis knygos rAi??pestis vis dAi??lto yra A?vertinti sovietmetA? ir aptarti atskirA? iA?kiliA? asmenybiA? indAi??lA?. Labai A?domus reiA?kinys, nemaA?a dalimi susijAi??s ir su kritika, yra AuA?ros JurgutienAi??s sudarytas didelio skirtingA? autoriA? kolektyvo vadovAi??lis XX amA?iaus literatAi??ros teorijos3. Dar viena reikA?minga, nors grieA?tAi??ja prasme ir neakademinAi?? knyga, nagrinAi??janti apskritai kultAi??ros padAi??tA? Lietuvoje, yra Tomo Daugirdo Sparnuoto arklio dantys4. IA? akademiniA? ir kultAi??riniA? institucijA? daugiausia dAi??mesio literatAi??ros kritikai skiria LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, kuris ne tik leidA?ia didesnAi??s apimties profesionaliosios kritikos leidinius ai??i?? studijA?, monografijA? serijas, ai??i?? bet ir yra subAi??rAi??s ai??zKritikA? klubAi??ai??? bei rengia diskusijas ar pokalbius, kurie vAi??liau publikuojami Instituto A?urnale Colloquia. Nors humanitariniA? mokslA? A?staigA? ir akademiniA? ar kultAi??riniA? A?urnalA? Lietuvoje esama ir daugiau, daA?niausiai juose uA?siimama paA?ios literatAi??ros tyrimais ir kritikos praktika.

Kritika literatAi??ros lauko veikAi??jA? akimis

DrAi??siame, provokuojanA?iame, net maA?umAi??lAi?? A?A?Ai??liame praneA?ime ai??zAkademinAi?? legenda apie literatAi??ros kritikos krizAi??ai??? GiedrAi?? KazlauskaitAi?? teigia:

Ai??Ta legenda jau daug metA? konstruojama iA? tikrovAi??s nepaA?inimo: abejoju, ar literatAi??rologai turi daug praktiniA? santykiA? su stambiA?jA? leidyklA? konvejeriais, redaktoriais, vidine konjunktAi??ra; galA? gale ai??i?? su didA?iA?jA? dienraA?A?iA? arba kultAi??riniA? savaitraA?A?iA?, kurie lyg ir labiausiai turAi??tA? kuruoti recenzijos A?anrAi??, virtuvAi??mis. Stebina akademikA? atotrAi??kis nuo realios situacijos, nes viso to leidybinio srauto, uA?plAi??stanA?io knygynus, jie neskaito, tiesiog jau senokai apie jA? A?ino ir jo vertAi??s neverifikuoja. TaA?iau apie jA? kalbAi??ti iA? esmAi??s jie negali, nebent kartodami tas paA?ias A?lageriais virtusias frazes, akademiniais stereotipais tapusius beasmenius A?sitikinimus. Toji akademikA? choro partitAi??ra ir lemia vienbalsiai skelbiamAi?? kritikos krizAi??; bet vargu ar kada egzistavo periodas, kai gyvenome geriau.5

Ai??Tenka sutikti su paskutiniAi??ja KazlauskaitAi??s pastaba, kad palankesniA? sAi??lygA? kritikai suklestAi??ti Lietuvoje vargu ar kada yra buvAi??. Be to, iA? jos teksto ima ryA?kAi??ti prieA?taravimai, kurie bus nagrinAi??jami toliauAi??ai??i?? kad pats ai??zkritikosai??? terminas skirtinguose literatAi??ros lauko sluoksniuose funkcionuoja skirtingai, reikalavimai ar lAi??kesA?iai kritikos atA?vilgiu taip pat iA?siskiria, ir tai trukdo susikalbAi??ti. O ar dabartinAi?? kritikos padAi??tA? teisingiau vadinti ai??zkrizeai???, ar ai??zklestAi??jimuai???, labiausiai prikAi??lauso nuo to, ko kritikai linkima ir ko iA? jos tikimasi. Tai, kAi?? KazlauskaitAi?? vadina ai??ztikrovAi??s nepaA?inimuai???, tiksliau bAi??tA? A?vardyti kaip tikrovAi??s neatitinkanA?ius ir gal net neadekvaA?ius lAi??kesA?ius.

Jau minAi??tame vadovAi??lyje DaujotytAi?? pateikia platA? kritikos apibrAi??A?imAi??: ai??zLiteratAi??ros kritika iA?reiA?kia kritinA?, vertinamAi??jA? poA?iAi??rA? A? literatAi??rAi??, iA?skiria ir apibendrina tendencijas, lygina, brAi??A?ia perspektyvas, kartu imasi ir klasifikaciniA? uA?daviniA?ai???6. Siauresniuose kontekstuose greta vertinimo nusakomi ir kiti kritikos uA?daviniai: padAi??ti skaitytojams ai??zsusigaudyti leidiniA? plAi??sme ir iA?sirinkti vertingiausias skaityti knygasai???7, padAi??ti leidykAi??loms ai??zpristatyti autorius uA?sienyjeai???8. TaA?iau taip pat daA?nai nuogAi??staujama, kad ai??zkritikA? tarsi yra, tarsi ir raA?o, bet jie lieka nematomi, nelabai aiA?ku, kas jie yra ir kamai???9, ai??zneA?inau, ar paprastiems skaitytojams tokia jau A?domi kritikA? nuomonAi??ai???10, ai??zskaitanA?ioji visuomenAi?? [gerA? kritikA?] daA?niausiai nepastebi, ir bAi??tent dAi??l A?ios prieA?asties A?monAi??s, kurie yra tikri kritikai, nAi??ra laikomi autoritetaisai???11. Ai??domu pastebAi??ti, kad kliAi??timi kritikai laikomas ir vis daA?niau vieA?ai aptarinAi??jamas, viena vertus, paA?iA? kritikA? per didelis atsargumas ar net ai??zbailumasai???, kita vertus, kritikuojamA?jA? kAi??rAi??jA? polinkis A?siA?eisti ir reaguoti asmeniA?kai12. IA?vardytuose pasisakymuose Rimantas Kmita, Laurynas Katkus kritikams priskiria ir kAi??rybingumAi??, tam tikrA? literatAi??riniA?, meniniA? bruoA?A? ar sugebAi??jimA? bei tikslAi?? kalbAi??ti problemiA?kai, polemiA?kai ir kelti diskusijas, JAi??ratAi?? SprindytAi??Ai??ai??i?? ai??zspecifines A?iniasai???, DaujotytAi?? kritikAi?? vadina vertinimo menu. KritikAi?? kaip vienAi?? iA? ai??zkultAi??ros alternatyvA?ai??? aptariantis Daugirdas taip pat A?A?velgia, kas priartina kritikAi?? prie meno kAi??rAi??jA?, prieA? tai iA?samiai aptarAi??s jo bAi??tinAi??, bet daA?nai A?kyrA? ir galbAi??t net iA? paA?iAi??ros nepageidaujamAi?? vaidmenA?.

Ir BaliutytAi??, ir DaujotytAi?? atkreipia dAi??mesA?, kad sovietAi??meA?iu buvusi labai ryA?ki skirtis tarp literatAi??ros mokslo ir literatAi??ros kritikos nepriklausomybAi??s metais nubluko, ir abi siAi??lo A?vairesniA? terminA? A?vardyti tam, kas imta raA?yti dabar: BaliutytAi?? ai??i?? akademinAi?? kritikAi??, literatAi??rinAi?? publicistikAi?? ir eseistikAi??, tradicinAi?? kritikAi??; DaujotytAi?? ai??i?? esAi??jinAi?? kritikAi??, kultAi??rinAi?? A?urnalistikAi??. Kol kas pasitelkus DaujotytAi??s minimAi?? bendriausiAi?? raA?ymo apie literatAi??rAi?? terminAi??, panagrinAi??sime, kam jis gali bAi??ti skirtas, ir kam iA? tikrA?jA? bAi??na skirtas A?iuolaikinAi??je Lietuvoje.

Kritikos rAi??A?ys

Galima apibendrinant tarti, kad raA?ymas apie literatAi??rAi?? iA? tikrA?jA? yra ne viena institucija, o keletas, mat jos atlieka skirtingas funkcijas ir turi skirtingA? deontiniA? galiA?. Pagal publikuojanA?iAi??sias institucijas (kai kurios jA? nAi??ra formalizuotos) raA?ymAi?? apie literatAi??rAi?? galima suskirstyti A? tokius lygmenis:

1) akademinis ai??i?? grieA?tus akademinius reikalavimus atitinkantys straipsniai recenzuojamuose leidiniuose ir mokslinAi??s monografijos;

2) kultAi??rinis ai??i?? recenzijos, esAi?? ir apA?valgos specializuotoje kultAi??rinAi??je A?iniasklaidoje (savaitraA?A?iuose, mAi??nraA?A?iuose, interneto portaluose, radijo ar televizijos kultAi??ros laidose);

3) rekomendacinis/reklaminis ai??i?? daA?niausiai labai nedidelAi??s apimties apA?valgos ir anotacijos bendrojo pobAi??dA?io A?iniasklaidos priemonAi??se (dienraA?A?iuose, A?urnaluose, informaciniuose interneto portaluose, radijo ar televizijos laidose). GrieA?tai A?iAi??rint, A?iam lygmeniui reikia priskirti ir paA?iA? leidyklA? rengiamas knygA? anotacijas (vadinamojo ai??zketvirtojo virA?elioai??? tekstus), taA?iau jA? pobAi??dis iA? tikrA?jA? gali A?iek tiek skirtis;

4) asmeninis/bendruomeninis ai??i?? formaliai nepriklausomi interneto portalai ir tinklaraA?A?iai (blogai) bei diskusijos forumuose. Asmeninis raA?ymo apie literatAi??rAi?? lygis iA? tikrA?jA? yra labai artimas kasdieniam, buitiA?kam pokalbiui apie knygas tarp artimA?, paA?A?stamA? A?moniA?, taA?iau interneto dAi??ka jis atsiduria vieA?ojoje (bent teoriA?kai prieinamoje) erdvAi??je.

Akademinio lygmens raA?ymas apie literatAi??rAi?? (vadinamas literatAi??ros mokslu, akademine kritika ar tiesiog moksliniais literatAi??ros tyrimais) uA?ima oriausiAi?? padAi??tA? jau vien dAi??l to, kad nAi?? vieno kito lygmens kritikams nAi??ra keliami tokie grieA?ti ir aiA?kiai apibrAi??A?ti formos ir kokybAi??s reikalavimai. Jo vienintelio konstitucinAi?? taisykAi??lAi?? gali bAi??ti sudaryta vien iA? iA?oriniA? veiksniA?: RaA?ymas apie literatAi??rAi?? (X) yra laikomas akademiniu (Y), jei yra recenzuotas kito akademinAi??s bendruomenAi??s nario ar nariA?, pripaA?intas atitinkanA?iu formalius reikalavimus ir spausdinamas akademiniame leidinyje (C). TaA?iau jo deontines galias aptarti nebe taip paprasta. Jei laikysimAi??s DaujotytAi??s nuostatos, kad kritika visA? pirma yra vertinimas, tai galima suabejoti, ar tokA? raA?ymAi?? apie literatAi??rAi?? teisinga vadinti kritika. Akademiniuose literatAi??ros tyrimuose (pavyzdA?iui, LLTI leidA?iamose Naujosios literatAi??ros studijA? ir Ars Critica serijose, taip pat humanitariniA? mokslA? A?urnaluose Colloquia, LiteratAi??ra, atskirai nepublikuotuose magistrA? darbuose ar disertacijose) dominuojantys objektai yra jau A?vertinti ir pripaA?inti literatAi??ros kAi??riniai ar bent jau autoriai (daugelis jA? yra A?traukti A? mokyklA? ir universitetA? progAi??ramas), ir tik labai retai (labiau A?odA?iu konferencijA? praneA?imuose, negu raA?tu akademinAi??se recenzijose) nagAi??rinAi??jami nauji, dar neA?sitvirtinAi?? tekstai. TaA?iau tokio pastebAi??jimo nedera suprasti kaip akademiniA? tyrimA? menkinimo. PrieA?ingai, taip norima iA?kelti klausimAi??, kuo akademinio lygmens deontinAi??s galios skiriasi nuo kitA? ir kokiAi?? funkcijAi?? jis vis dAi??lto atlieka. Stephenas Burtas, Harvardo universiteto poezijos tyrinAi??tojas ir kritikas, iA?skiria tokius akademinAi??s kritikos kriterijus:

Ai??1) Ji paprastai raA?oma kompetetingiems specialistams ir skirta tokiems pat kaip jie (A?monAi??ms, kurie yra skaitAi?? ne tik WordsworthAi??, bet ir HartmanAi??, Liu ar ChandlerA? apie WordsworthAi??, arba kuriA? pagrA?stai galima praA?yti tai pasiskaityti). 2) Ji A?sijungia A? tAi??stinius specialistA? ginA?us (kaip Chandleris ar Liu gali atsakyti Hartmanui). 3) Ji atitinka kokius nors fomalius grieA?tumo ir tyrimA? standartus (iA?naA?os yra ir jA? pavyzdys, ir simbolis). 4) Skaitytojams ji atrodo remiama (nepriklausomai nuo to, ar yra remiama konkreA?iu atveju) akademiniA? institucijA? ir susilaukianti akademinio atlygio.13

Ai??Svarbiausias tikslas, kurA? Burtas kelia akademinei kritikai, yra rAi??pintis, kad nebAi??tA? pamirA?ta ir prarasta sudAi??tinga, sunki poezija (galima pridurti ai??i?? ir kita literatAi??ra, ir net kiti meno ir kultAi??ros reiA?kiniai), kuri kaip tik dAi??l to nAi??ra prieinama ir suprantama platesniems skaitytojA? ratams. PrisiminAi??s aliuzijAi?? iA? Marianne Moore eilAi??raA?A?io, akademinAi?? kritikAi?? Burtas lygina su gamtos draustiniA? steigimu ir prieA?iAi??ra. Lietuvoje taip pat labai ryA?kiai matyti, kad akademiniai sluoksniai daug daA?niau kreipia dAi??mesA?, pavyzdA?iui, A? lietuviA? poezijAi??, kurios nedideli tiraA?ai rodo, jog platesnAi??je visuomenAi??je jos populiarumas menkas. Kita vertus, tokia nuostata nesunkiai gali virsti tuo, kAi?? Daugirdas vadina ai??ziA?saugojimuai???, kuriame glAi??di tam tikri pavojai: kultAi??rAi?? paversti negyvu stabu, kuriame A?monAi??s negalAi??tA? laisvai gyventi ir reikA?tis, nes bAi??tA? verA?iami nuolat jam vergauti ir prieA? jA? lankstytis; paralyA?iuoti natAi??raliAi?? kultAi??ros raidAi??; be to, pasiduoti pagundai griebtis paprasA?iausiai klaidingA? ir iA?kreiptA? traktuoA?iA?, saugant savo objektAi?? nuo bet kokio kritiA?ko ar nepalankaus poA?iAi??rio14. TaA?iau nuo to gali apsaugoti ir Burto iA?vardyti kriterijai, iA? kuriA? matyti, kad akademiniame lygmenyje nAi??ra ir neturi bAi??ti siekiama nei populiarumo, nei populiarinimo. Ai??is lygmuo iA?siskiria ypaA? didele kompetencijos koncentracija ai??i?? tekstai raA?omi iA?mananA?iA? A?moniA? ir skirti skaityti tokiems pat A?monAi??ms ai??i?? ir A?ia prasme yra gana uA?daras. IA? dalies net galima sakyti, kad, Piero Bourdieu terminais kalbant, akademiniai literatAi??ros tyrimai yra labiau akademinio, o ne kultAi??ros lauko kategorija. TaA?iau esama dviejA? iA?lygA?: pirma, kaip kritikA? ir leidAi??jA? diskusijoje aiA?kino Lolita VaranaviA?ienAi??, pats faktas, kad kAi??rinys yra nagrinAi??jamas akademiniame lygmenyje, yra tam tikras jo kanonizacijos poA?ymis, aktualus, pavyzdA?iui, pristatant kAi??rinA? uA?sienyje. Taigi akademiniai tyrimaiAi??ai??i?? beveik nepriklausomai nuo turinio ir kokybAi??sAi??ai??i?? turi A?takos ir knygA? ai??zgyvenimuiai???. Antra, akademiniai tekstai yra pagrindinAi?? priemonAi?? kvantifikuoti akademinAi?? veiklAi?? ir uA? jAi?? teikti kredencialus (pavyzdA?iui, mokslo laipsnius), kurie vAi??liau atveria keliAi?? A? kitas, daug didesnAi??s A?takos literatAi??ros ir visuomenAi??s gyvenimui turinA?ias padAi??tis ir pareigas, pavyzdA?iui, ekspertA? komisijas, skirstanA?ias valstybAi??s paramAi?? leidybai ar sudaranA?ias programas mokykloms. Tai gali lemti nuostatAi??, kad pati akademinAi?? kritika yra ar turAi??tA? bAi??ti aktuali plaA?iajai visuomenei, nors tai nAi??ra bAi??tinas jos bruoA?as. TaA?iau tai nereiA?kia, kad akademinAi?? kritika negali kelti sau uA?duoA?iA? ar tikslA?, susijusiA? su platesne visuomene, pavyzdA?iui, pastaraisiais metais gana aiA?kiai justi mAi??ginimai A?vertinti sovietinA? paveldAi??, kartu ir ieA?koti naujo, laisvA? A?moniA? ir demokratinAi??s visuomenAi??s santykio su literatAi??ros kAi??riniais (nagrinAi??jama ir pati sovietmeA?io padAi??tis, kaip BaliutytAi??s15 ar Loretos JakonytAi??s16, atrandama iA?eivija, A?skaitant jos akademinA? paveldAi?? ai??i?? ypaA? aktyviai A?ioje srityje darbuojasi A?urnalas Baltos lankos). Ai??ioje kryptyje dar nesunku rasti erdvAi??s drAi??sesniems uA?mojams ir didesnAi??ms ambicijoms, pavyzdA?iui, vengiama gilintis A? kontroversiA?kus raA?ytojA? (pavyzdA?iui, Justino MarcinkeviA?iaus, Eduardo MieA?elaiA?io) santykius su sovietA? valdA?ios ar tiesiog ideologinAi??mis institucijomis, be to, didA?iulAi?? lietuviA? ir uA?sienio ar verstinAi??s literatAi??ros akademiniA? tyrimA? disproporcija gali bAi??ti siauro ir siaurAi??janA?io akiraA?io poA?ymis.

Taigi akademinio lygmens deontinAi??s galios visA? pirma kyla iA? jo kompetencijos pripaA?inimo ir yra nukreiptos A? kanonizacijAi??. Pagal Bourdieu galima bAi??tA? teigti, kad akademiniai literatAi??ros tyrimai turi galiAi?? nustatyti estetinAi?? vertAi??17, taA?iau ai??zkanonizacijaai??? yra atsargesnAi?? sAi??voka, leidA?ianti atsiA?velgti A? tai, kad kai kurie mAi??stytojai teigia menAi?? turint ir imanentinAi?? vertAi??, kuri yra tiesiog atpaA?A?stama arba pripaA?A?stama, bet ne primetama ar nustatoma socialiniA? veiksniA?.

Kai kalbama apie ai??zkritikAi??ai??? be konkretesnio patikslinimo, daA?niausiai turimas galvoje kultAi??rinis jos lygmuo. Jis, viena vertus, yra gausiausias ir matomiausias, kita vertus, daugiausia problemA? ir rAi??pesA?iA? keliantis raA?ymo apie literatAi??rAi?? atvejis. Kaip tik jam taikytini, pavyzdA?iui, ai??zKritikA? kluboai??? steigAi??jA? keliami uA?daviniai padAi??ti skaitytojui pasirinkti, vertinti ir kt. MinAi??tame tekste Burtas akademinAi?? kritikAi?? nuo neakademinAi??s atskiria visA? pirma pagal jos skaitytojAi??: akademinAi?? kritika yra skirta specialistams, kurie jau yra perskaitAi?? daug literatAi??ros ir gali A?vertinti tokius jos aspektus, kurie be A?io specialaus iA?silavinimo nematomi. PrieA?ingai, neakademinAi?? kritika literatAi??roje

Ai??ieA?ko bruoA?A?, kurie nAi??ra techniniai, nepriklauso nuo ankstesniA? A?iniA? apie daug kitos [literatAi??ros], ir nebAi??tinai yra susijAi?? su tAi??stiniais akademiniais ar teoriniais tyrimais. Ji ieA?ko iA?minties, kaip Johnsonas, ar pramogos, kaip pirmieji Byrono skaitytojai (ji gali net mAi??gautis skandalu, kaip ir jie); ji taip pat ieA?ko patikimA? paA?iA? neakademiniA? amA?ininkA? skaitytojA? gyvenimA? apraA?ymA?.18

Ai??Ai??ioje citatoje svarbu atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad Burtas nemini kokios nors izoliuotos meninAi??s vertAi??s, mat kaip tik ji yra tapusi diskusijA? objektu Lietuvoje ai??i?? aptariama ai??zKritikA? klubeai???, nagrinAi??jama atskiruose tekstuose (pavyzdA?iui, Giedros RadvilaviA?iAi??tAi??s19), net tapo 2009Ai??m. Tarptautinio Jurbarko literatAi??ros forumo ai??zAi??iaurAi??s vasaraai??? pagrindine tema. KriterijA? ar sistemA?, kaip apibAi??dinti menAi?? ir nusakyti jo vertAi??, esama A?vairiA?. TaA?iau tai ai??i?? akademinAi??s ir galbAi??t net filosofinAi??s diskusijos. KultAi??rinAi?? kritika, norAi??dama A?vertinti konkretA? kAi??rinA?, privalo laikytis tiesiog retorikos dAi??sniA? ai??i?? pateikti tezAi?? ir jAi?? pagrA?sti, taA?iau jai nebAi??tina vieninga, visoms knygoms tinkama kriterijA? sistema. Ji gali tiesiog A?tikinAi??ti neprofesionalA? skaitytojAi?? konkreA?ios knygos teikiama iA?mintimi, pramoga ir galimybe su ja tapatintis.

TaA?iau apibrAi??A?ti konkreA?ios dabartinAi??s Lietuvos kultAi??rinAi??s kritikos, publikuojamos specializuotuose kultAi??ros leidiniuose, funkcijAi?? ir deontines galias yra sudAi??tinga. Pirma, joje vartojamas profesinis A?argonas ir nuorodos, kurias sunku suprasti, neturint iA?silavinimo ar specialiai nepasidomAi??jus. IA? tikrA?jA? tai tam tikAi??ra dilema, nes ne visada taip paprasta aiA?kiai atskirti ai??zbendrAi??jA? iA?silavinimAi??ai??? nuo specialiojo, bet jei, anot Katkaus20, ai??zskaitanA?ioji visuomenAi??ai??? nepastebi geros kritikos, galimas daiktas, kad ta kritika nepakankamai orientuota A? skaitanA?iAi??jAi?? visuomenAi??, arba skaitanA?iajai visuomenei keliami per aukA?ti reikalavimai. Svarbu pabrAi??A?ti, kad tai yra problema tik tuo atveju, jei tai yra laikoma problema (o iA? cituotA? pasisakymA? galima manyti, kad Lietuvoje laikoma): visai A?manoma A?sivaizduoti nedidelA?, bet labai iA?prususA? skaitytojA? ratAi??, kuriam ir skiriamos recenzijos ar apA?valgos.

Antroji problema yra ta, kad labai daA?nai recenzijos primena veikiau akademinAi?? analizAi??, o ne kritikAi??, kurios pagrindinAi?? uA?duotis yra vertinti konkreA?ios knygos aktualumAi??. Tai turima galvoje, kalbant apie kritikos ai??zbailumAi??ai???. Kaip minAi??ta, akademinis raA?ymas apie literatAi??rAi?? vertina tik labai abstrakA?ia kanonizacijos prasme, atskirdamas ai??zmenAi??ai??? nuo ai??zne menoai??? ar nustatydamas (ar atpaA?indamas) estetinAi?? vertAi??. KultAi??rinAi?? kritika, kuri, beje, toli graA?u nebAi??tinai yra vien groA?inAi??s, t. y. meninAi??s, literatAi??ros kritika, A?A? klausimAi?? galAi??tA? kelti daug siauriau, svarstydama, ar knyga yra apskritai ko nors verta. Kaip tik akademinis ai??zmeniA?kumoai??? kriterijus gali bAi??ti prieA?astis, kodAi??l Lietuvoje beveik niekada vieA?ai nenagrinAi??jama populiarioji literatAi??ra, nors jos iA?leidA?iama daug daugiau negu rimtosios. Tai pastebi ir KazlauskaitAi??, pacitavusi SprindytAi??s pasisakymAi??, kad ai??zrimtosai??? kritikos raA?yti ai??zneapsimokaai???, ir tuojau pastebAi??jusi, kad ne kaA?in kiek esama ir ai??znerimtosai???21. Anot Bourdieu, lengvoji, populiarioji literatAi??ra akademiniA? lauko veikAi??jA? yra ai??zneA?A?ventinamaai??? ir laikoma apskritai ai??zne literatAi??raai???, todAi??l neverta dAi??mesio ai??i?? bent jau literatAi??ros tyrinAi??tojA? dAi??mesio. TreA?ia, kaip tik kultAi??rinei kritikai labiausiai taikytini ai??zliteratAi??riA?kumoai???, ai??zmeniA?kumoai??? ar ai??zkAi??rybingumoai??? pageidavimai, iA?sakyti anksA?iau minAi??tuose pasisakymuose, kurie kartais pasiekia tokius kraA?tutinumus, kaip RamuA?io KarmalaviA?iaus recenzija Herkaus KunA?iaus Trims romanams22. TodAi??l pamAi??ginus ai??ziA?vestiai??? kultAi??rinAi??s kritikos funkcijAi?? iA? jos praktikos, tenka pastebAi??ti, kad ji labai daA?nai (bAi??tina pabrAi??A?ti, kad ne visada) imasi arba akademinio tyrimo, arba paA?ios literatAi??ros funkcijA?, A?itaip prieA?taraudama paA?iA? kritikA? iA?keltiems tikslams.

Ai??domu pastebAi??ti, kad ai??znerimtaai???, A? paprastesnA? skaitytojAi?? orientuota, bet A?iaip jau visai aiA?ki, retoriA?kai tvarkinga ir iA? esmAi??s vertinti pajAi??gi kritika daA?nai aptinkama ne kultAi??riniuose, o didA?iuosiuose informaciniuose leidiniuose (ypaA? bernardinai.lt skiltyje ai??zKnygA? lentynaai???, delfi.lt turi atskirAi?? tinklaraA?tA? ai??zJuodos avysai???, skirtAi?? vien knygA? apA?valgoms, lrytas.lt ai??i?? ai??zBiblioketosai??? rubrikAi??, pastaruoju metu vis daugiau dAi??mesio kultAi??rai skiria 15min.lt). Kaip tik ji pakankamai sAi??kmingai atlieka kritikos funkcijas ai??zpadAi??ti skaitytojams susigaudytiai???, taA?iau paradoksaliai A?takingiausiA? literatAi??ros lauko veikAi??jA? nAi??ra laikoma ai??ztikraai??? kritika. Taip pat A?domu pastebAi??ti, kad perskyros tarp ai??ztikrosai??? ir ai??znetikrosai??? kritikos nedaro leidAi??jai, pavyzdA?iui, socialiniuose tinkluose su vienodu entuziazmu dAi??dami nuorodas ar citatas ir iA? kultAi??rinAi??s, ir iA? bendrojo pobAi??dA?io spaudos. Be iA?samesnio tyrimo sunku nustatyti, ar tokius skirtumus junta skaitytojai, taA?iau galima A?tarti, kad galbAi??t kompetetingiausiA?jA? literatAi??ros lauko dalyviA? deontinAi??s galios, prisiskirtos sau patiems, iA? tikrA?jA? nesutampa su deontinAi??mis galiomis, jiems pripaA?A?stamomis kitA? lauko veikAi??jA?. ai??zKritikA? kluboai??? sumanytojai Katkus ir Kmita taip pat kaip vienAi?? iA? problemA? mini tai, kad didieji dienraA?A?iai neskuba A?sileisti literatAi??ros kritikos. IA? tikrA?jA? ai??zA?urnalistinAi??misai??? arba ai??zuA?sakomosiomisai??? daA?nai (menkinamai) pavadinamoms recenzijoms galima prikiA?ti A?iokA? tokA? pavirA?utiniA?kumAi?? ir, A?inoma, neakademiA?kumAi??. Bendrojo pobAi??dA?io A?iniasklaida paprastai nustato labai nedidelAi?? knygA? apA?valgA? ar recenzijA? apimtA?, o tai reiA?kia, kad jos skirtos veikiau sudominti ar suintriguoti, bet ne iA?samiai nagrinAi??ti. Be to, tokiems leidiniams paprastai administraciA?kai ir rinkodariA?kai patogiau turAi??ti vienAi?? kritikAi??, periodiA?kai raA?antA? apie knygas, o tai lemia tam tikrAi?? vertinimA? monotonijAi?? ir uA?kerta keliAi?? polemikai. Nors raA?ant kitomis temomis, jau tapo A?prasta polemizuoti su kitA? leidiniA? A?urnalistais ar komentatoriais, glaustose knygA? apA?valgose labai retai replikuojama kitiems tos paA?ios knygos kritikams. TaA?iau Lietuvoje A?iuo atA?vilgiu nutinka panaA?iai kaip su literatAi??ra: iA?kAi??lus iA? esmAi??s akademinA? kriterijA?, tokia kritika laikoma ai??zne kritikaai???, ir tuomet sakoma, kad kritikos Lietuvoje nAi??ra. Tik toks pasakymas, atrodo, yra lengvesnAi?? iA?eitis, nei tokias recenzijas traktuoti rimtai ir leistis A? diskusijas (pavyzdA?iui, paraA?yti atsakymAi?? A? tAi?? patA? leidinA?) dAi??l jA? turinio ir kokybAi??s. Galimas daiktas, kad tai turi galvoje Katkus, iA?reikA?damas ai??zdiskusijA?ai??? ilgesA?, nors gana sunku suprasti, kodAi??l reikia tik ai??zilgAi??tisai??? diskusijA?, bet ne leistis A? jas. Mat neakademinAi?? kritika, anot Burto, turi ir dar vienAi?? svarbiAi?? paskirtA?, priartinanA?iAi?? jAi?? prie akademinAi??s veiklos: A?viesti ir ugdyti skaitytojus. KazlauskaitAi?? A?iAi?? mintA? pratAi??sia dar ir pastaba, kad Lietuvoje recenzija yra ai??zjaunasai??? A?anras, t.Ai??y. paprastai raA?oma jaunA?, dar tik pradedanA?iA? literatAi??rAi?? nagrinAi??ti A?moniA?23. DabartinAi?? neva neprofesionaliam, bet iA? tikrA?jA? tik labai siauram skaitytojA? ratui skirta kultAi??rinAi?? kritika A?ios uA?duoties akivaizdA?iai kratosi ir verA?iau reiA?kia nusivylimAi?? prastu masiA? skoniu.

PaminAi??jus didA?iuosius informacinius leidinius, reikia pakalbAi??ti ir apie trumpas ir tiesmukai reklamines anotacijas ar praneA?imus spaudai, kuriuos jie skelbia, gavAi?? tiesiai iA? leidyklA?. Tai, A?inoma, nAi??ra kritika, jei laikysimAi??s nuostatos, kad kritika yra vertinimas. TokiA? tekstA? paskirtis yra informuoti apie naujai pasirodanA?ias knygas ir jas reklamuoti. Tai A?inomos ir nagrinAi??tinos teksto funkcijos, taA?iau problema kyla, kai tokie tekstai imami vertinti kaip kritika, t. y. neatsiA?velgiant A? A?anrinius tekstA? skirtumus. Laikomi kritika, jie atrodo labai prasti, bet iA? tikrA?jA? jA? paskirtis visai kita. GalbAi??t iA? dalies su kritika juos painioja ir patys dienraA?A?iA? redaktoriai, kurie paprastai ir recenzijas, ir reklamines anotacijas spausdina vienoje skiltyje, niekaip jA? neatskirdami, ir galimas daiktas, kad A?itaip suklaidinami ir skaitytojai, nepakankamai A?sigilinAi?? ar tiesiog nemokantys atskirti skirtingo pobAi??dA?io tekstA?. TaA?iau padAi??tis daug liAi??dnesnAi??, jeigu teisi KazlauskaitAi??: ai??zPatys akademikai (pastebAi??jau ginant disertacijas, habilitacijos procedAi??rose) nesugeba atskirti leidyklA? ai??zpraneA?imA? spaudaiai??? ir reklaminiA? anotacijA? nuo recenzijA?; nuolat apie tai A?neka kaip apie vienalytA? reiA?kinA?, reziumuodami, kad pagiriamojo pobAi??dA?io recenzijos yra uA?tvindA?iusios visAi?? spaudAi?? (nors iA? tikrA?jA? ai??i?? tik populiariAi??jAi??)ai???24.

Galiausiai asmeninis/bendruomeninis raA?ymas apie literatAi??rAi?? galAi??tA? apskritai nepakliAi??ti A? akiratA?, kalbant apie kritikos padAi??tA? Lietuvoje, taA?iau pastebima, kad A? tokA? literatAi??ros aptarimAi?? vis daA?niau atkreipia dAi??mesA? leidAi??jai (pavyzdA?iui, socialiniuose tinkluose), o tai gali reikA?ti, kad tinklaraA?A?iai A?gyja A?takos reklamai. MinAi??toje kritikA? ir leidAi??jA? diskusijoje VaranaviA?ienAi?? uA?simena savo leidykloje apskaiA?iavusi, kad vidutiniA?kai vienAi?? parduotAi?? knygos egzemplioriA? perskaito 6ai??i??8 skaitytojai. AsmeninAi??s rekomendacijos, patarimai, kAi?? skaityti, visais laikais buvo svarbi literatAi??ros funkcionavimo dalis, o skaitytojA? bendravimas didina literatAi??rinio gyvenimo intensyvumAi??. PrieA?ingai negu reklaminAi??s anotacijos, tinklaraA?A?iA? tekstai nAi??ra raA?omi tikslingai kaip pardavimA? skatinimo tekstai ai??i?? jie kaip tik labai asmeniA?ki, jA? didelAi?? stilistinAi?? A?vairovAi?? ir nevienodas kompetencijos lygis. TaA?iau techninAi??s interneto galimybAi??s leidA?ia pamatyti tokiAi?? literatAi??ros gyvenimo dalA?, kuri visada likdavo privaA?ioje sferoje, todAi??l literatAi??ros funkcionavimo tyrAi??jams galAi??tA? bAi??ti labai A?domi ir iA?kalbinga. Tokia kritika yra literatAi??ros lauko paribyje ir pati nepretenduoja A? kitokiAi?? padAi??tA? arba apskritai nemAi??gina reflektuoti savo santykiA? su platesniu literatAi??ros lauku, ji neprisiima deontiniA? galiA? daryti A?takAi?? kam nors kitam (nors kartais vis dAi??lto daro, sprendA?iant iA? atsiliepimA? paA?iuose tinklaraA?A?iuose, kur daA?nai knygA? apA?valgos pradedamos nurodant, kas patarAi?? knygAi?? perskaityti), ji nepretenduoja A? profesinAi?? kompetencijAi??, o jos funkcija visA? pirma yra saviraiA?ka ir socializacija.

Apibendrinant reikAi??tA? sakyti, kad pirmoji iA? dabartiniA? literatAi??ros kritikos problemA? Lietuvoje yra tai, jog skirtingi kritikos tekstai nepakankamai atsiskiria vieni nuo kitA? funkcijomis, numanomu adresatu ir publikavimo vieta, todAi??l blunka ir nyksta patys apibrAi??A?imai, kas yra kritika ir kam ji skirta. Kartu nesant aiA?kaus suvokimo, kas teksto adresatas ir kokiame kontekste jis publikuojamas, tekstai darosi vis uA?daresni stilistiA?kai, nesusiklosto skirtingiems literatAi??rinio gyvenimo dalyviams suprantamos stiliaus, struktAi??ros ir pasaulAi??A?iAi??ros normos. Vienas veiksniA?, lemianA?iA? tokiAi?? problemAi??, yra kultAi??ros vadyba ir ekonomika.

EkonominAi?? (ne)priklausomybAi??

RaA?ymas apie literatAi??rAi?? ir A?vairaus lygio kritika iA? prigimties nAi??ra savarankiA?kas diskursas, Georgas Steineris net vadina jA? ai??zparazitiniuai???25. VisA? pirma, A?inoma, jis priklauso nuo paA?ios literatAi??ros. KnygA? leidyba Lietuvoje ypatinga tuo, kad, kitaip nei kitose meno srityse, nAi??ra nAi?? vienos valstybinAi??s leidyklos. Vadinasi, pirmiausia literatAi??ros sAi??kme ir populiarumu yra suinteresuoti patys leidAi??jai, taip pat ir finansiA?kai.

Kita vertus, kadangi knygos meninAi?? vertAi?? ir populiarumas neturi aiA?kios koreliacijos, aukA?tesnAi??s meninAi??s vertAi??s literatAi??ra yra remiama valstybAi??s per KultAi??ros ministerijAi?? ir keletAi?? kitA? fondA?. GroA?inAi??s literatAi??ros atvejais beveik visada valstybAi?? skiria tik dalinAi?? finansinAi?? paramAi??, o projektAi?? sumanyti, A?gyvendinti ir papildomai finansuoti turi privataus kapitalo leidyklos.

Atitinkamai ir kritika gali bAi??ti (daA?nai ir yra) finansuojama privataus kapitalo ir valstybAi??s. Pirma, leidykAi??los gali samdyti literatAi??ros apA?valgininkus ar kritikus, kad A?ie pristatytA? knygas visuomenei raA?tu spaudoje arba dalyvaudami renginiuose (knygA? pristatymuose, ai??zsutiktuvAi??seai???, susitikimuose su autoriais ir pan.). Taip pat kritikos tekstai gali bAi??ti finansuojami A?iniasklaidos priemoniA?, pavyzdA?iui, laikraA?A?iA? ir A?urnalA?, kaip ir bet kurie kiti joms reikalingi ir jA? auditorijai patraukAi??lAi??s tekstai.

Sistemingos valstybinAi??s paramos atskirai kritikai nAi??ra numatyta, bet yra buvAi?? ir bAi??tent su kritika susijusiA? projektA? (pavyzdA?iui, ai??zSkaitymo metA?ai??? proga buvo vykdomas projektas ai??zRecenzijA? lietusai???26). Paprastai valstybinAi?? parama kritikAi?? pasiekia aplinkiniu keliu. Pirma, specializuoti kultAi??ros leidiniai, kurie spausdina kritikos tekstus ir moka uA? juos honorarus, visi yra stipriai remiami Spaudos, radijo ir televizijos rAi??mimo fondo. Antra, akademiniai literatAi??ros tyrimai yra finansuojami akademiniA? institucijA? (universitetA?, institutA?) ir mokslo bei A?vietimo, o ne vien kultAi??ros projektA?. TreA?ia, kai kritika leidA?iama knygA? pavidalu (pavyzdA?iui, straipsniA? rinkiniA?), ji gali bAi??ti remiama ir leidybos paramos programA?.

Tokia sistema apima labai platA? literatAi??ros ir kritikos interesA? spektrAi??. LeidAi??jA? ir bendro pobAi??dA?io A?iniaskAi??laidos finansuojama kritika, skirta literatAi??rai populiarinti, adresuojama kuo platesniam skaitytojA? ratui, specializuoti kultAi??ros leidiniai tenkina siauresnio, bet aukA?tesnAi??s meninAi??s vertAi??s pageidaujanA?io skaitytojA? rato poreikius, o akademiniai tyrimai gilinasi A? specifines sudAi??tingiausios literatAi??ros problemas. TaA?iau vargu ar galima ginA?ytis su tuo, kad visam literatAi??ros laukui yra svarbus skaitymas ir skaitytojai.

Tik daA?nai skirtingi interesai suvokiami ne kaip papildantys vieni kitus ir sudarantys bendrAi?? literatAi??ros laukAi??, o kaip prieA?taraujantys ir konkuruojantys. Leidyklos ir A?iniasklaida kaltinami godumu, o jiems raA?antys kritikai ai??i?? ai??zparsidavimuai???, specializuoti kultAi??ros leidiniai ai??i?? snobiA?kumu ir valstybAi??s pinigA? A?vaistymu, akademiniai tekstai ai??i?? nuobodumu ir nenaudingumu. TokiAi?? padAi??tA? labai taikliai apibAi??dino Kmita minAi??tame kritikA? ir leidAi??jA? pokalbyje ai??zKritikA? klubeai???:

Ai??Tame bendrame veikos bare iA?kyla daug nesusipratimA?, ypaA? kai kalbame apie ryA?kiausius populiariuosius autorius, kai autoriaus kAi??rinys perkamas, knyga populiari, o kritika kartais nenori to pripaA?inti. IA? skaitytojA? ar iA? leidAi??jA? pusAi??s atsiranda kaltinimA? kritikai, o kritikai savo ruoA?tu kaltina leidAi??jus ir panaA?iai, bet… A?ia irgi nAi??ra taip, kad tiktai leidAi??jai nori uA?sidirbti pinigA?, o kritikai vien saugo kaA?kokias aukA?tAi??sias vertybes.27

Ai??IA? tikrA?jA? finansinAi?? priklausomybAi?? (nuo leidyklos, nuo leidinio, nuo akademinAi??s institucijos ar valstybinio projekto) visada kelia tam tikrus uA?davinius tekstui. Ir paA?ios kultAi??ros, ir jos kritikos finansavimas yra vieta, kur kultAi??ros laukas susiduria su ekonomikos lauku, ir tokiame paribyje jam tenka ypaA? pabrAi??A?tinai teigti savo autonomiA?kumAi?? ir iA?skirtinumAi??, t. y. kultAi??ros kAi??riniai laikomi turintys ne vien ekonominAi?? vertAi??. Vienintelis bAi??das bAi??ti visiA?kai ai??zlaisvuai??? kritiku yra raA?yti apskritai be atlygio, kaip tinklaraA?A?iA? apie knygas autoriai. TaA?iau ekonominAi?? nepriklausomybAi?? jiems uA?tikrina kaip tik tai, kad jie nepretenduoja A? A?takingesnAi?? padAi??tA? literatAi??ros lauko atA?vilgiu ir todAi??l su niekuo nekonkuruoja dAi??l lauko ekonominiA? iA?tekliA?. Kita vertus, A?velgiant reaAi??listiA?kiau, turbAi??t sAi??kmingiausia kritiko strategija yra nepriklausyti nuo kurio nors vieno finansavimo A?altinio, o stengtis pasinaudoti kuo A?vairesniais: tai uA?tikrina galimybAi??, esant reikalui, nepasiduoti darbdavio spaudimui ir neiti A? kompromisAi?? su savo vertybAi??mis, nes tai lengviau, kai darbdavys ne vienintelis.

Bene grieA?A?iausius reikalavimus finansuojanA?iosios institucijos kelia akademinei kritikai. Kaip jau trumpai uA?siminta, akademiniai literatAi??ros tyrimai (kurie ir patys yra nevienalyA?iai ai??i?? skiriasi metodologijomis, objektais, atitinkamai ir funkcijomis) priklauso ne tik literatAi??ros, bet ir akademiniam laukui. Kadangi pastarasis apskritai labai stipriai institucionalizuotas, visA? pirma aiA?kiai reglamentuojama akademinio teksto forma ai??i?? net ir A?A?valgus, A?domus, originalus tekstas apie literatAi??rAi?? nebus laikomas akademiniu, jeigu jos neatitiks. TaA?iau kadangi Lietuvoje beveik visi mokslo tyrimai finansuojami valstybAi??s, jie taip pat yra gana iA?samiai apskaitomi ir turi atitikti numatytus mokslo prioritetus. Ai??domu atkreipti dAi??mesA?, kad patys akademiniai literatAi??ros tyrinAi??tojai pripaA?A?sta, jog visi iA?vardyti apribojimai vis dAi??lto nAi??ra pakankami, kad uA?tikrintA? tekstA? kokybAi?? ai??i?? apie tai uA?simena beveik visi A?urnalo Colloquia surengtos diskusijos apie humanitariniA? sriA?iA? akademiniA? leidiniA? bAi??klAi?? dalyviai28. Paprastai tai laikoma labiau humanitariniA? negu tiksliA?jA? mokslA? problema, mat juose nesama pakankamai objektyviA? atskaitos taA?kA?, pagal kuriuos bAi??tA? galima vertinti mokslinio darbo kokybAi?? ai??i?? apie tai raA?o Kmita:

Ai??AiA?ku, kad recenzuojamuose mokslo A?urnaluose, straipsniA? rinkiniuose publikuojami straipsniai, monografijos yra skirtingo lygio, skirtingos vertAi??s. Ar mokslo biurokratija pajAi??gi A? tai kaip nors atsiA?velgti? Dabar visi gauna po lygiai taA?kA?, jeigu tik praAi??jo pro ekspertA? ar recenzentA? barjerAi??, o jA? A?veikti nAi??ra taip sunku. Ar neturAi??tume labiau vertinti paA?iA? talentingiausiA?? Lyg ir taip, bet susitarti dAi??l to, ko gero, neA?manoma.29

Ai??Kita vertus, tai gali bAi??ti ir tam tikras iA?sisukinAi??jimas, vengiant atsakyti A? klausimAi??, kas ir kodAi??l daroma, kam ir kokia iA? to nauda ai??i?? minAi??toje diskusijoje apie mokslo A?urnalus iA? esmAi??s visi sutaria, kad A?urnalA? esama per daug, ir kokybiA?kai kiekvieno iA? jA? uA?pildyti Lietuvoje neA?manoma, bet A?urnalA? skaiA?ius taip ir nesumaA?Ai??jo. Galiausiai svarbu ir tai, kad nors iA?laikoma valstybAi??s pinigais, akademinAi?? bendruomenAi?? beveik visai nAi??ra atskaitinga kam nors iA? A?alies: valstybinAi??s paramos ar projektA? ekspertais tampa jos paA?ios nariai. Ai??itaip santykiai bendruomenAi??s viduje ai??i?? nuolatinAi?? finansinAi?? priklausomybAi?? nuo vieni kitA? nuomonAi??s ir sprendimA?, galA? gale asmeniniai ryA?iai ir polinkis vengti asmeniniA? konfliktA? ai??i?? krypsta konformizmo linkme, o tai atsispindi ir tekstuose: vengiama itin provokuojanA?iA? temA?, daA?niau kalbama pavirA?utiniA?kai, daA?niau nutylima tai, su kuo kiti bendruomenAi??s nariai, kaip numanoma, nesutiktA?. Apie tai uA?simena ir Daugirdas, kalbAi??s apie platesnAi??s kultAi??ros padAi??tA?, bet tokie jo A?odA?iai nesunkiai pritaikomi ir akademiniams literatAi??ros tyrimams:

Ai??Esama kultAi??ros finansavimo sistema skatina kultAi??ros gyvenimAi?? likti konformistiniu ir stagnaciniu arba mestis A? vadybiniA? naujoviA? paieA?kas, atsisakant dalies kultAi??riniA? pretenzijA?. SAi??kmingai iA?gyventi siekianA?iam kAi??rAi??jui vis labiau rAi??pi palaikyti gerus santykius su reikalingais A?monAi??mis, o ne uA?siimti kAi??ryba.

Ai??iandien kultAi??ros A?mones slegia pasirinkimo tarp trijA? keliA? naA?ta. Jie gali A?engti A? didelAi?? rizikAi?? ir tapti kultAi??ros vadybininkais arba likti iA?laikytiniais, kuriA? kultAi??rinAi?? pozicijAi?? varA?o kolegialus solidarumas. Tiesa, kultAi??ros kAi??rAi??jas gali A?engti dar radikalesnA? ir rizikingesnA? A?ingsnA? ir tiesiog bAi??ti kAi??rAi??ju. TaA?iau tuomet jis turi bAi??ti nepriklausomas nuo finansavimo arba tapti kultAi??ros autsaideriu.30

Ai??Kita vertus, komerciniai leidyklA? ar A?iniasklaidos interesai taip pat yra ribojantis veiksnys. Kai paraA?yti apie knygas uA?sako paA?ios leidyklos, jos daA?niausiai tiesmukai nereikalauja raA?yti vien teigiamai, bet finansiA?kai A?sipareigojAi??s kritikas gali jausti pareigAi?? paraA?yti bent truputA? palankiau, negu kitu atveju. Beje, kaip tik tokioje situacijoje yra beveik visai neA?sivaizduojama grieA?tai neigiama recenzija ai??i?? daug daA?niau tiesiog apskritai atsisakoma raA?yti apie pasiAi??lytAi?? knygAi??. Kaip jau minAi??ta, raA?ant A? bendrojo pobAi??dA?io spaudos leidinA?, kritikui taip pat privaloma laikytis apimties ir stiliaus apribojimA?.

Galiausiai specializuotieji kultAi??ros savaitraA?A?iai iA? esmAi??s atviriausi ir maA?iausiai reikalauja iA? savo autoriA?, suteikdami jiems labai didelAi?? minties laisvAi??. Jie paprastai turi tam tikras nuostatas dAi??l kokybAi??s, daA?nai priklausomas nuo redaktoriaus asmenybAi??s, nes kaip nors objektyviai jas nustatyti beveik neA?manoma (kaip minAi??ta, iki galo nepavyksta net grieA?tai institucionalizuoto akademinio lauko atstovams). Bet apskritai kultAi??ros leidiniai daA?nai deklaruoja demokratiA?kas, pliuralistines vertybes ir A?sileidA?ia A?vairiA? paA?iAi??rA? ir stiliA? kritikAi??, net imasi tokiA? A?anro eksperimentA?, kaip kurA? laikAi?? Ai??iaurAi??s AtAi??nuose raA?Ai??s kritikA? kolektyvas pseudonimu Castor&Pollux31. TaA?iau jie daA?nai skundA?iasi finansavimo stoka, mat yra seniai nuleidAi?? rankas ir nesistengia bAi??ti pelningi (tai matyti iA? to, kad, pavyzdA?iui, visus tekstus nemokamai publikuoja internete), o orientuojasi A? siauresnA? skaitytojA? ratAi?? ir yra priklausomi nuo valstybAi??s paramos. DAi??l to daA?nai sakoma, kad jA? honorarai yra per maA?i. IA?samiausiai finansavimo tvarkos nulemtas kultAi??riniA? leidiniA? problemas nagrinAi??ja Katkus32.

Kai kurie kritikai (pavyzdA?iui, Katkus, Kmita minAi??tuose interviu apie kritikos padAi??tA?) vis iA?kelia problemAi??, kad vien iA? kritikos Lietuvoje neA?manoma iA?gyventi. TaA?iau nesant tikslesniA? ekonominiA? tyrimA?, kuriais bAi??tA? bent pamAi??ginama apskaiA?iuoti galimAi?? tokio kritiko darbo krAi??vA?, finansavimo A?altinius, darbo laiko A?kainius, labai sunku tokiam teiginiui pritarti ar jA? paneigti. Galimas daiktas, kad problema iA? tikrA?jA? yra ne tiek uA? kritikAi?? gaunamA? pajamA? dydis, kiek jA? nepastovumas. Kaip pastebi KazlauskaitAi??, kritika yra ai??zeskizaiai???, po kuriA? A?monAi??s subrAi??sta rimtesniems ir stabilesniems darbams33. IA? studentiA?ko amA?iaus iA?augAi?? kritikai iA? esmAi??s pasiskirsto tarp akademiniA? sluoksniA? ir leidybos (A?skaitant vertimAi??, redagavimAi?? ir pan.). Ir viena, ir kita uA?tikrina galimybAi?? dirbti su literatAi??ra, taA?iau toks darbas yra stabilesnis finansiA?kai vien dAi??l to, kad yra daug didesnAi??s apimties ir vientisesnis uA? atskirA?, pavieniA? knygA? recenzijas. Ai??ios daA?nai visai nepamirA?tamos, taA?iau virsta kone laisvalaikio uA?siAi??mimu, uA? kurA? uA?dirbama nedaug, bet kartu neprisiimama beveik jokiA? A?sipareigojimA?.

Kita vertus, neA?inia, ar A?mogus, kurio vienintelis darbas bAi??tA? raA?yti recenzijas, tikrai tai darytA? geriausiai. Kritika savo prigimtimi yra tarpininkavimas ai??i?? tarp raA?ytojA?, leidAi??jA?, skaitytojA?, kitA? kritikA? ir apskritai visA? literatAi??ros lauko veikAi??jA?. Profesiniai ryA?iai su A?vairiomis jo grandimis kritikui yra svarbus ir bAi??tinas stimulas. Galiausiai visiA?ka nepriklausomybAi?? ir neutralumas gali vesti ir A? tiesiog blankumAi?? ir abejingumAi??. O tai reiA?kia visiA?kAi?? kritikos praA?Ai??tA?.

Ideologijos ir metodologijos

A?odis ai??zideologijaai??? lietuviA? literatAi??ros kontekste paprastai siejamas su sovietmeA?iu, kai ir literatAi??ra, ir kritika buvo jAi??ga verA?iamos tarnauti tam tikrai ideologijai34, ir dAi??l to daA?nai skamba nemaloniai. Bet iA? tikrA?jA? vienokia ar kitokia ideologija ai??i?? plaA?ia ai??zpasaulAi??A?iAi??rosai??? prasme ai??i?? yra bAi??tina bet kokios kritikos sAi??lyga. Norint kAi?? nors vertinti, bAi??tinas atskaitos taA?kas uA? vertinamojo objekto ribA?. LiteratAi??ros lauke tokie atskaitos taA?kai gali bAi??ti estetiniai (kai pripaA?A?stama imanentinAi?? meno vertAi??), etiniai (kai menui priskiriamos vienokios ar kitokios ugdomosios funkcijos), socialiniai ar ekonominiai (kai kalbama apie meno paklausAi??, A?takAi?? visuomenei, galA? gale, menAi?? kaip prekAi??, turinA?iAi?? komercinAi?? paskirtA?), filosofiniai (kai menas laikomas filosofiniA? idAi??jA? iA?raiA?ka ar iliustracija), net transcendentiniai (kaip Steinerio ai??ztikrosios esatysai???) ir kitokie.

Nesant tokio atskaitos taA?ko, kritikai kyla grAi??smAi?? iA? tikrA?jA? virsti, anot Steinerio, ai??zparazitiniu lygmeniuai???:

Ai??To padarinys ai??i?? savotiA?ka netikro betarpiA?kumo dialektika. Urbanistiniuose centruose naujasis vartotojasAi??ai??i?? viduriniosios klasAi??s skaitytojas, A?iAi??rovas, koncertA? ir dailAi??s galerijA? lankytojas ai??i?? kasdien orientuojamas A? galimus suvokimo ir vertinimo objektus. Kartu jis ai??zatitolinamasai??? nuo eksponuojamA? gAi??rybiA?. Jo asmeninis A?nikimas A? tekstAi??, paveikslAi?? ar simfonijAi??, jo potencialus A?naA?as A? sAi??monAi??s pavojus bAi??na A?emiA?kai pamatuotas. GAi??rAi??jimasis muzika, daile, beletristika tampa paplitusiu elegancijos ir vieA?o laisvalaikio poA?ymiu. Atkreipkite dAi??mesA?, kad paA?iame A?odyje ai??zvertinimasai??? esama giminingA? padidAi??jusios vertAi??s, psichologinAi??s ir materialinAi??s naudos konotacijA?. Bet A?vyko esminis A?siterpimas. LaikraA?A?io ar A?urnalo recenzentas ar kritikas yra tarpininkai, makleriai, iA?laikantys sveikAi?? nuotolA? tarp anarchiniA?, antiutilitariniA? estetinAi??s vertAi??s srities uA?mojA? bei diversijA? vienoje pusAi??je ir apdairiA? pilietinAi??s vaizduotAi??s laisvumA? kitoje pusAi??je. Jie yra privilegijuoti, nors daugeliu atA?vilgiA? niekinami kurjeriai tarp dviejA? vertybiniA? sferA?, kurioms reikia vienai kitos ai??i?? menas padeda uA?pildyti grAi??smingas asmeninAi??s tuA?tumos erdves, ai??i?? bet jA? siekiai iA? pamatA? prieA?iA?ki. Informacijos priemonAi??s leidA?ia menininkui paskelbti savo buvimAi??, paskleisti savo dirbinius konkurencijos erzelynAi??je. Savo ruoA?tu meno ir literatAi??ros perteikimas informacijos priemonAi??se informuoja ir kartu paguodA?ia atitinkamAi?? pubAi??likAi??. KlausianA?iosios vizijos ir slAi??piniA? pragariA?koji maA?ina tarpininkavimu nukenksminama. Per knygos recenzijos arba muzikos kritikos straipsnio sukurtAi?? nuotolA? globAi??jas gali globoti.35

Ai??Daugirdas, aptardamas dabartinAi??s Lietuvos kultAi??ros situacijAi??, iA?skiria tris sroves nuostatA?, stokojanA?iA? tokio atskaitos taA?ko: ai??zsusiejimAi??ai???, ai??ziA?saugojimAi??ai??? ir ai??ziA?laisvinimAi??ai???36. IA? tikrA?jA? kaip tik tokios kritikA? ir literatAi??ros tyrinAi??tojA? laikysenos yra labiausiai A?alingos literatAi??ros gyvenimui: pirma, jos leidA?ia ai??znematytiai??? daugelio reiA?kiniA?, nepatenkanA?iA? A? nusistatytus rAi??mus (pavyzdA?iui, populiarioji literatAi??ra nelaikoma literatAi??ra arba sakoma, kad laikraA?A?iai nespausdina kritikos); antra, ai??znematomiai??? reiA?kiniai lieka netyrinAi??jami, uA?tat nAi??ra bAi??do bent kiek tiksliau apibAi??dinti esamAi?? tikrovAi??, o ne tik pageidautinAi?? (pavyzdA?iui, Lietuvoje niekas niekada nAi??ra mAi??ginAi??s rinkti duomenA? apie sAi??kmingiausiai parduodamas knygas; daA?nai kalbama, kad maA?Ai??ja tiraA?ai, bet retai pastebima, kad didAi??ja pavadinimA? skaiA?ius); treA?ia, tai veda A? literatAi??ros profesionalA? izoliacijAi??, nes didA?ioji dalis visos visuomenAi??s literatAi??riniA? interesA? ir gyvenimo lieka uA? jA? akiraA?io ribA?.

Akademiniuose literatAi??ros tyrimuose privalomos ir metodologijos. Tai, kad jos taip greitai ir sAi??kmingai prigijo, plaA?iai paplito vos baigusis jA? draudimui sovietAi??meA?iu37, reiA?kia, kad akademinAi??je bendruomenAi??je jos iA? tikAi??rA?jA? yra naudingos. BAi??tent akademiniame kontekste metodologijA? A?vairovAi?? leidA?ia paA?velgti A? literatAi??rAi?? kuo platesniu rakursu, kelti daugiau klausimA?, o jA? grieA?tumas ir pastovumas sudaro galimybAi?? A? tuos klausimus atsakinAi??ti sutartine visai bendruomenei suprantama kalba, A?itaip uA?tikrinant produktyvesnA? dialogAi??.

TaA?iau metodologija nAi??ra pakankama, kad atstotA? ideologijAi??. Metodologijos nAi??ra absoliuA?ios, todAi??l konkreA?ios metodologijos pasirinkimas priklausys nuo rakurso, kuriuo norima paA?velgti A? kAi??rinA?. IA? esmAi??s A?manoma pritaikyti bet kokiAi?? metodologijAi?? bet kuriam kAi??riniui, A?A?velgti jame bet kokius aspektus, pritaikyti bet kokias schemas, ir nAi??ra tikro bAi??do pasakyti, ar tai sAi??kmingaAi??ai??i?? A?manoma tik pasakyti, kas pripaA?A?stama aktualiame lauke. Kai metodologija stoja A? ideologijos vietAi??, ji tampa savitiksle, ir kiekvienas darbas virsta vien metodo demonstravimu, iA? tikrA?jA? nekeliant rimto klausimo apie patA? literatAi??ros kAi??rinA?. Tai visA? pirma ai??i?? bAi??das iA?vengti bet kokio vertinimo, bet kokios bAi??tinybAi??s apskritai sprAi??sti, ar nagrinAi??jamas literatAi??ros kAi??rinys yra ko nors vertas, ar ne. Tokia nuostata glaudA?iai susijusi su anksA?iau minAi??tu apskritai akademinAi??se bendruomenAi??se dAi??l jA? teikiamo saugumo ir solidarumo jausmo kylanA?iu konformizmu ir pastangomis vengti konfliktA?. UA?tat literatAi??ros tyrinAi??jimA? srityje atsiveria labai daug galimybiA? daryti neefektyvius, neproduktyvius, iA? tikAi??rA?jA? nieko nauja apie literatAi??rAi??, visuomenAi?? ar pasaulA? nepasakanA?ius darbus.

IA?vados

VisA? pirma reikia pastebAi??ti, kad literatAi??ros kritikai priskiriama labai daug skirtingA? funkcijA?, ir tik labai retas konkretus tekstas atlieka jas visas. Ai??iame straipsnyje pasiAi??lytas literatAi??ros kritikos skirstymas A? lygmenis yra sAi??lyginis ir nepretenduoja bAi??ti vienintelis, taA?iau praktiniais sumetimais literatAi??ros kritikAi?? yra lengviau aptarti ne kaip vienAi?? institucijAi??, o kaip kelias, turinA?ias bendrAi?? objektAi??, bet skirtingAi?? santykA? su juo ir skirtingas funkcijas. Tai leistA? iA?samiau A?vertinti esamAi?? padAi??tA?, nustatyti, kas atlieka kokias funkcijas, o tik tada svarstyti, kurios iA? tA? funkcijA? yra daugiau ar maA?iau pageidaujamos ar kaip jas tobulinti. PrieA?ingu atveju kyla daug prieA?taravimA?, pavyzdA?iui, kai kritikai priskiriama funkcija padAi??ti skaitytojui susiorientuoti, bet kaip tik labiausiai A? skaitytojAi?? nukreipta kritika, vadinamoji ai??zrekomendacinAi??ai???, yra laikoma ai??znetikraai???. IA? dalies tai galima paaiA?kinti Bourdieu jAi??gA? sAi??veika, kai A?takingiausios literatAi??ros lauko grupAi??s gina savo A?takAi?? ir vertybes, nenorAi??damos A?sileisti kitA?, taA?iau tyrAi??jo poA?iAi??riu produktyviau yra aptarti kuo daugiau lauko veikAi??jA? ar pretenduojanA?iA? jais bAi??ti. Juolab kad paA?velgti A? literatAi??ros laukAi?? iA? A?alies reikalauja ir lauko viduje keliamos finansavimo problemos. LiteratAi??ros, kartu ir kritikos laukas ne visada yra toks autonomiA?kas, kaip pats save pozicionuoja, ypaA? ten, kur kyla finansavimo ir ekonominAi??s priklausomybAi??s klausimai. Taip bAi??tA? galima aiA?kiau identifikuoti, kur kritikos interesai sutampa su daugiau ekonominio kapitalo turinA?iA? institucijA? interesais, ir tada tokiA? institucijA? finansavimo A?altiniais bAi??tA? galima naudotis sAi??moningiau, nelaikant jA? vien primestais ir ribojanA?iais.

Galiausiai, norint pagrA?sti paties literatAi??ros lauko autonomiA?kumAi??, reikalingi atskaitos taA?kai uA? jo ribA?. Tokie atskaitos taA?kai yra idelogijos, kurios uA?pildo lauko kolektyvinio intencionalumo turinA? ir sudaro tikAi??rAi??sias prieA?astis veikti. JA? stingant, literatAi??ros laukas pasidaro visiA?kai priklausomas arba nuo finansavimo A?altiniA? ir ekonominiA? paklausos ir pasiAi??los dAi??sniA?, arba nuo akademinio lauko ir jam bAi??dingo konformizmo, ir kritika virsta ai??zparazitiniu lygmeniuai???, dirbtinai atskirianA?iu menAi?? nuo suvokAi??jo, naikinanA?iu betarAi??piA?kumAi??.

Glaustai tariant, pirmiausia reikia nustatyti, A?vardyti ir atpaA?inti literatAi??ros lauko veikAi??jA? ideologijas ir nuostatas (t. y. individualaus ir kolektyvinio intencionalumo turinA?) savo veiklos ir jos objekto atA?vilgiu, tada tos nuostatos leistA? aiA?kiau A?vardyti kiekvienos pozicijos funkcijas ir deontines galias ir bAi??tA? paprasA?iau kalbAi??ti apie tA? darbA? organizavimAi?? ir finansavimAi??.

Ai??1 buy promethazine w codeine syrup. Viktorija DaujotytAi??, LietuviA? literatAi??ros kritika: Akademinio kurso paskaitos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

2 Elena BaliutytAi??, Laiko A?kaitAi?? ir partnerAi??: LietuviA? literatAi??ros kritika, 1945ai??i??2000, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2002.

3 XX amA?iaus literatAi??ros teorijos: VadovAi??lis aukA?tA?jA? mokyklA? filologijos specialybAi??s studentams, sudarytoja AuA?ra JurgutienAi??, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.

4 Tomas Daugirdas, Sparnuoto arklio dantys: Ai??iuolaikinAi??s Lietuvos kultAi??ros profiliai, Vilnius: Naujasis A?idinys-Aidai, 2008.

5 GiedrAi?? KazlauskaitAi??, ai??zAkademinAi?? legenda apie literatAi??ros kritikos krizAi??ai???, in: http://archyvas.tst.bernardinai.lt/index.php?url=articles/98206, (2012-02-06); praneA?imas skaitytas ai??zSantaros-Ai??viesosai??? konferencijoje 2009 m. rugpjAi??A?io 7 d.

6 Viktorija DaujotytAi??, op. cit., p. 11.

7 JAi??ratAi?? SprindytAi??, ai??zApie knygA? puotAi?? ir dvasios nuovargA?. 2010-A?jA? knygosai???, in: Metai, 2011, Nr. 4, p. 87ai??i??91.

8 Lolita VaranaviA?ienAi??, in: ai??zIA? kritikA? ir leidAi??jA? pokalbio: ar susisieks nesusisiekiantys indai?ai???, 2011-06-08, in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-08-is-kritiku-ir-leideju-pokalbio-ar-susisieks-nesusisiekiantys-indai/64122, (2012-02-10).

9 Antanas Ai??imkus, ai??zRimantas Kmita: LiteratAi??ros kritikai kol kas lieka nematomiai???, 2010-09-30, in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-30-rimantas-kmita-literaturos-kritikai-kol-kas-lieka-nematomi/50946, (2012-02-10).

10 JAi??ratAi?? SprindytAi??, op. cit., p. 87.

11 Laurynas Katkus, ai??zKultAi??rinAi??s erdvAi??s aptartys: kritiA?kai apie (ne)kritikAi??ai???, in: Universiteto A?urnalistas, 2011-09-30, in: http://projektai.vu.lt/universitetozurnalistas/wordpress/2011/09/kulturines-erdves-aptartys-kritiskai-apie-nekritika, (2012-02-10).

12 A?r. Ibid.; Vigmantas Butkus, ai??zPabiros pastabos apie aktualius kritikos aspektusai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 2010-11-26, Nr. 3308; Vaidas JauniA?kis, ai??zKritiko laisvAi??ai???, 2012-01-25, in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-25-vaidas-jauniskis-kritiko-laisve/75903, (2012-02-10).

13 Stephen Burt, ai??zDo We Need Nonacademic Criticism, or, What Are Reviewers For?ai???, in: Chicago Review, 2010, t. 55, Nr. 2, p. 130ai??i??134.

14 Tomas Daugirdas, op. cit., p. 83ai??i??133; d. II: ai??zIA?saugoti ai??i?? dAi??l grynumo ir stabilumoai???.

15 Elena BaliutytAi??, op. cit.

16 Loreta JakonytAi??, RaA?ytojo socialumas: LietuviA? raA?ytojA? savivoka XX a. 10-ajame deA?imtmetyje, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2005.

17 Plg. Pier Bourdieu, ai??zKultAi??ros produkcijos laukas, arba atvirkA?A?ias ekonomikos pasaulisai???, in: XX a. literatAi??ros teorijos: Chrestomatija aukA?tA?jA? mokyklA? studentams, d. I, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2011.

18Ai?? Stephen Burt, op. cit., p. 131.

19 Giedra RadvilaviA?iAi??tAi??, ai??zTeksto traukaai???, in: viagra vrai pas cher. Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2005-07-23, Nr. 758, in: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=758&kas=straipsnis
&st_id=4193, (2012-02-14).

20 Laurynas Katkus, op. cit.

21 GiedrAi?? KazlauskaitAi??, op. cit.

22 A?r. Tomas Daugirdas, op. cit., p. 139 ir t.

23 GiedrAi?? KazlauskaitAi??, op. cit.

24 Ibid.

25 Georg Steiner, Tikrosios esatys: Ar mAi??sA? kalbAi??jime kas nors glAi??di?, iA? anglA? kalbos vertAi?? Laimantas JonuA?ys, Vilnius: Aidai, 1998, p. 26.

26 ProjektAi?? parengAi?? Lietuvos nacionalinAi?? M. MaA?vydo biblioteka, informacija ir recenzijA? sAi??raA?as su nuorodomis ai??i?? ai??zSkaitymo metA?ai??? puslapyje: http://www.skaitymometai.lt/index.php?-1144639539.

27Ai?? Rimantas Kmita, in: ai??zIA? kritikA? ir leidAi??jA? pokalbioai???.

28 ai??zLiteratAi??rologA? mokslo A?urnalai: pamatinAi??s problemos ir kasdienybAi??ai???, in: Colloquia, 2008, Nr. 20, p. 136ai??i??150.

29 Rimantas Kmita, ai??zKaip atsiranda mokslas, na tas, humanitarinis?ai???, in: Colloquia, 2010, Nr. 25, p. 164ai??i??167.

30 Tomas Daugirdas, op. cit., p. 49ai??i??50.

31 Tekstai vAi??liau iA?leisti knygos pavidalu: Castor & Pollux, RaA?ytojA? kAi??jis, Vilnius: Kitos knygos, 2007.

32 Laurynas Katkus, ai??zApie vadybAi??, leidybAi?? ir dalybAi??: kas pasikeitAi?? per penkerius metus?ai???, in: 2011-01-12, in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-12-laurynas-katkus-apie-vadyba-leidyba-ir-dalyba-kas-pasikeite-per-penkerius-metus/56029/print, (2012-02-18).

33 GiedrAi?? KazlauskaitAi??, op. cit.

34 Nors apskritai toks teiginys akivaizdus, bene giliausiai ir iA?samiausiai jis nagrinAi??jimas: Nerija PutinaitAi??, NenutrAi??kusi styga: Prisitaikymas ir pasiprieA?inimas sovietA? Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2007.

35 Georg Steiner, op. cit., p. 31ai??i??32.

36 Tomas Daugirdas, op. cit., p. 24ai??i??25.

37 IA?samiau tai aptarta: Elena BaliutytAi??, op. cit., ir Viktorija DaujotytAi??,Ai?? op. cit.; A? tokA? poreikA? atsiliepia ir AuA?ros JurgutienAi??s vadovAi??lis (XX amA?iaus literatAi??ros teorijos).