Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Lietuva
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis K. Girnius
DATA: 2012-09

Lituanofilai ir Lietuvos patriotai

KAi??stutis K. Girnius

Ai??Visi maA?daug A?inome, kas yra frankofilas. Tai A?mogus, kuris yra PrancAi??zijos, prancAi??zA? ir visko, kas prancAi??ziA?ka, gerbAi??jas. Jis moka prancAi??zA? kalbAi??, A?avisi jos literatAi??ra, iA?mano A?alies istorijAi??. Ne vienas frankofilas yra geriau ir giliau susipaA?inAi??s su PrancAi??zijos kultAi??ra, jos regionA? ypatybAi??mis ir paproA?iais negu eilinis A?alies gyventojas. Frankofilai daA?nai lankosi PrancAi??zijoje ar ten gyvena, mAi??gina A?silieti A? A?alies ir tautos gyvenimAi??. Jie mano, kad PrancAi??zija ir prancAi??zai yra verti pagarbos dAi??l savo pasiekimA?, kad prancAi??zA? gyvensena yra sektina. Frankofilai nAi??ra retenybAi??. Ai?? jA? gretas galime A?rikiuoti raA?ytojAi?? SamuelA? BeckettAi??, istorikAi?? RichardAi?? CobbAi??, daugelA? A? ParyA?iA? atvykusiA? ir jo niekada nepalikusiA? menininkA?. Bet kad ir koks neribotas bAi??tA? jA? entuziazmas visko, kas prancAi??ziska, atA?vilgiu, A?itie A?monAi??s yra frankofilai, o ne PrancAi??zijos patriotai. KodAi??l?

Esama ir lituanofilA?, bet nepalyginti maA?iau. Paties A?odA?io ai??zlituanofilasai??? neradau TarptautiniA? A?odA?iA? A?odyne, pagAi??glinus nurodoma tik apie 50 atvejA?, su visais pasikartojimais. MAi??sA? A?alis yra maA?esnAi??, jos pasiekimai yra kuklesni ir beveik neA?inomi, tad Lietuva pritraukia maA?iau gerbAi??jA?. BAi??ta A?moniA?, giliai pamilusiA? LietuvAi?? ir lietuvius. Profesorius Juozas Eretas yra geras pavyzdys, bet jis turbAi??t save laikAi?? A?veicaru lituanofilu, o ne lietuviu ar Lietuvos patriotu. (Suprantu, kad negalima sutapatinti lietuvio ir Lietuvos patrioto, bet A?iame tekste nAi??ra vietos skirtumams iA?ryA?kinti, juolab kad didA?ioji dalis tautos vaikA? gyvena savo tAi??vynAi??je ir yra jos patriotai.)

Kuo skiriasi lituanofilas nuo Lietuvos patrioto ir kodAi??l manome, kad patAi??riotas yra glaudA?iau susijAi??s su savo A?alimi negu jos gerbAi??jas? Ar kad patAi??riotas giliau A?sipareigoja savo A?aliai ir tautai, pavojaus ir karo atveju ryA?tasi paaukoti net savo gyvybAi??? Bet svetimtauA?iai irgi yra kovojAi?? uA? kitos A?alies laisvAi?? ir A?viesesnAi?? ateitA?. Kai kuriais atA?vilgiais jA? pasiaukojimas gal net didesnis, nes pilieA?iai, taigi eiliniai patAi??riotai, kartais neturi pasirinkimo ir privalo tarnauti kariuomenAi??je arba stichiA?kai yra A?traukiami A? jA? A?emAi??se A?siliepsnojusA? konfliktAi??. ai??z-filasai??? neturi panaA?iA? teisiniA? A?sipareigojimA?: nors ir galAi??damas ramiai iA?vykti, jis nutaria pasilikti mylimoje A?alyje arba net atvyksta iA? uA?sienio jAi?? ginti.

XX a. ketvirtame deA?imtmetyje internacionaliniA? brigadA? savanoriai vyko A? IspanijAi?? ginti respublikos, A?vairiA? tautA? modA?ahedai Afganistane prieA?inosi sovietA? okupacijai. AntAi??ra vertus, A?iA? savanoriA? gal nereikAi??tA? laikyti ypatingais patriotais. Daugelis jA? ne tiek kariavo uA? IspanijAi?? ar AfganistanAi??, kiek prieA?inosi deA?iniA?jA? diktatAi??rai ar sovietiniam ekspansionizmui, kovAi??si uA? demokratijAi?? ar islamAi??. Kitomis aplinkybAi??mis jie bAi??tA? kovojAi?? Portugalijoje ar Italijoje, Pakistane ar Irake. Ispanija ir Afganistanas buvo iA? dalies atsitiktinAi?? vieta, kur kilo pavojus jA? principams ir idAi??joms, uA? kurias jie buvo pasiryA?Ai?? A?Ai??ti ir A?udyti. Ispanijos savanoriams idAi??jos ir idealai kovoti uA? demokratijAi?? ar su faA?izmu buvo svarbesni, o kadangi tuo metu kovos vyko Ispanijoje, tai ten ir stota ginti demokratijos. ManyA?iau, kad daugelis savanoriA? iA? pradA?iA? nesuvokAi??, kas tie baskai, katalonai, kastilieA?iai ir kiti Ispanijos gyventojai, kaip ir modA?ahedai neA?inojo ir nesidomAi??jo Afganistano genA?iA? sudAi??timi. Jie nebuvo ispanofilai, nors po kurio laiko kai kurie kovotojai prisiriA?o prie Ispanijos ir jos A?moniA?. IspanofilA? meilAi?? Ispanijai tiesiogiA?kesnAi?? negu pilietinio karo savanoriA?.

PatriotA? ryA?ys su savo A?alimi yra dar intymesnis. Mylime savo A?alA? dAi??l visokiausiA? prieA?asA?iA? ai??i?? ten gyveni, ten gyvena tavo draugai ir giminAi??s, ten mokeisi ir dirbi, ten tave supa maloni aplinka, paA?A?stamos ir mielos vietos, kalbama suprantama kalba. Klausiamas, kodAi??l myli savo A?alA?, patriotas veikiausiai sugebAi??s nurodyti teigiamas ir girtinas savybes, ypaA? jei jam bus suteikta laiko pagalvoti. Bet nevisada sulauksime riA?laus atsakymo, kaip ir jo nesulauktume paklausAi?? vaikA?, kodAi??l jie gerbia savo tAi??vus, ar tAi??vA?, kodAi??l jie myli savo vaikus. Patriotas myli savo A?alA?, nes ta A?alis yra sava, tarp jo ir jos egzistuoja unikalus ir vienkartinis ryA?ys, kurio nAi??ra su kitomis, net labiau gerbtinomis A?alimis. Kaip seniai pastebAi??ta, A?mogus gali klausti: ai??zAr turAi??A?iau bAi??ti patriotas?ai??? Teigiamai atsakAi??s, jis savAi??s neklaus: ai??zKokios A?alies?ai??? Teigiamos A?alies ypatybAi??s atlieka vaidmenA?, skatinant meilAi?? ir prisiriA?imAi??, bet jis nAi??ra esminis. Patriotas savo A?alA? myli kaip savAi??, ko negali daryti lituanofilai, polonofilai ir kitA? A?aliA? mylAi??tojai, net jei jie tiek pamiltA? savo pasirinktAi??jAi?? tAi??vynAi??, kad labiau rAi??pintA?si jos, o ne gimtinAi??s reikalais.

Lietuvos patrioto ir lituanofilo meilAi?? A?aliai turi skirtingas kryptis. Lituanofilas pamils LietuvAi?? dAi??l jos gamtos groA?io, kalbos archajiA?kumo, dAi??l tikrA? ar A?sivaizduojamA? lietuviA? charakterio bruoA?A?. Frankofilams meilAi?? A?A?iebia paA?intis su prancAi??zA? kalba ir literatAi??ra, didingos praeities paminklai, architektAi??ros A?edevrai, gal prancAi??ziA?ka virtuvAi??. Vienas ar kitas bruoA?as yra pirminAi??s meilAi??s ar susiA?avAi??jimo A?altinis. IA? A?iA? iA?oriniA? ypatybiA? kilusi meilAi?? ir pagarba ilgainiui apima vis platesnA? bruoA?A? spektrAi??, o pirmosios specifinAi??s savybAi??s netenka savo reikA?mAi??s ir A?sikomponuoja A? bendrAi?? fonAi??. Patrioto ryA?ys su gimtAi??ja A?alimi yra kitoks. MeilAi?? tAi??vynei, kaip ir gimtoji kalba, yra A?gyjama prie motinos keliA?, veikiama A?eimos, mokyklos, bendros aplinkos, ji brAi??sta laipsniA?kai, didele dalimi nejuA?iomis. Paaugliai yra aistringi, nors paprastai nemAi??stantys patriotai. Net kai patriotizmas yra sAi??moningai diegiamas, jis maA?iau siejamas su konkAi??reA?iomis A?alies ypatybAi??mis, labiau pabrAi??A?iamas organiA?kas ryA?ys su tuo, kas sava. VAi??liau gal ieA?koma ir randama materialiA? bruoA?A?, kurie suteikia patriotizmui konkretumo bei apA?iuopiamA? kontAi??rA?,Ai??ai??i?? tai gali bAi??ti vAi??liava, himnas, nacionalinAi??s A?ventAi??s. Bet savumo jausmas lieka patriotizmo A?erdimi. Lituanofilui teigiamos ypatybAi??s veda A? A?alies meilAi??, patriotizmui jos suteikia konkretesnA? pavidalAi?? jau egzistuojanA?iai meilei.

erfarenhet av advancement flap analt.

Patriotui ir lituanofilui rAi??pi lietuviA? ir Lietuvos kultAi??ra (raA?au, lyg ta kultAi??ra bAi??tA? viena ir vieninga, nors suprantu, kad taip nAi??ra, ir kad nepaprastai sunku nustatyti, kur viena kultAi??ra baigiasi, o kita prasideda, bei nubrAi??A?ti kultAi??ros tapatybAi??s kriterijus). A?mogus, kuris gyvena kitoje A?alyje ir ne kaip atsiskyrAi??lis, neiA?vengiamai dalyvauja tos A?alies kultAi??roje. Jis pramoksta kalbos, eina A? teatrus ir restoranus, spokso A? televizoriA?. Gyvendamas tokiame mieste kaip Niujorkas ar Londonas, paragauji ir susipaA?A?sti su keliomis kultAi??romis, pasisavini kai kuriuos jA? elementus, net jei A?ioms kultAi??roms nejauti ypatingA? simpatijA?, net jA? nemAi??gsti. Nereikia sutapatinti kultAi??ros ir kultAi??ros bendruomenAi??s, Galima gerai susipaA?inti su vietos kultAi??ra, bet netapti kultAi??ros bendruomenAi??s nariu, A? jAi?? integruotis.

Lituanofilas ar frankofilas A?sijauA?ia A? pamiltAi?? kultAi??rAi??, stengiasi jAi?? padaryti sava, A? jAi?? A?silieti. Bet jo santykis su naujAi??ja kultAi??ra ir kultAi??ros bendruomene skiriasi nuo patrioto. Patriotas paveldAi??ja savo gimtAi??jAi?? kultAi??rAi??, jo narystAi?? A?alies kultAi??ros bendruomenAi??je paprastai yra nulemta gimimo. A?mogus nepasirenka gimtosios kultAi??ros, bet joje iA?auga ir subrAi??sta. Ai??i kultAi??ra smarkiai, gal lemiamai paveikia jo mAi??stymAi?? ir pasaulio bei visuomenAi??s sampratAi??. Ta kultAi??ra yra sava, kaip ji buvo sava jo protAi??viams, kaip ir bus sava jo vaikams ir vaikaiA?iams. KultAi??ros nAi??ra statiA?kos, ypaA? A?iais radikaliA? permainA? laikais. Dabarties Lietuvos kultAi??ra bAi??tA? svetima 1900 m. gyvenusiems lietuviams, kaip ji bus neatpaA?A?stama XXII a. gyventojams. Bet iA?lieka organinis, istorinis tAi??stinumas, A?sitikinimas, kad toji kultAi??ra yra gilia prasme sava. Savumo jausmas nAi??ra grindA?iamas biologine kilme, jA? greitai per kelias kartas A?gija imigrantai. Savo inauguracijos kalboje 1960 m. prezidentas Johnas F. Kennedyai??i??s minAi??jo, kaip jo karta didA?iuojasi savo senovAi??s paveldu (ancient heritage), nors daugeliui europieA?iA? JAV nAi??ra pakankamai ilgai egzistavusi, kad turAi??tA? senovAi??s paveldAi??.

Kenedyai??i??s atkreipAi?? dAi??mesA? A? ryA?ius tarp kartA?, konkreA?iai su protAi??viais. Apskritai tokie ryA?iai yra labai svarbAi??s patriotams ir nacionalistams: tiems, kurie teikia pirmenybAi?? valstybei ir tiems, kurie jAi?? teikia tautai kaip etnokultAi??rinei bendruomenei. Jie neturi A?itokios reikA?mAi??s lituanofilams ir frankofilams. PamilAi?? lietuviA? ir prancAi??zA? kultAi??ras, jie laiko jas vertybAi??mis ir nori, kad jos iA?liktA? ir klestAi??tA?. JA? nuomone, kultAi??rA? mirtis bAi??tA? netektis A?monijai. Pasaulis be A?iA? kultAi??rA? bAi??tA? skurdesnis, blankesnis, maA?iau vertingas negu dabartinis. Jei tik rAi??pi, kad iA?liktA? kultAi??ra ir gyvensena, nAi??ra itin svarbu kaip tai A?vyks. Galima A?sivaizduoti, kad turtingas inuitA? gerbAi??jas, apgailestaudamas, kad nyksta senieji paproA?iai, kad ruoniai medA?iojami ne valtimis, bet maA?ais motoriniais laivais, susitaria su viena gentimi ir jiems moka gerAi?? atlyginimAi?? uA? paproA?iA? ir kultAi??ros iA?laikymAi??. Galima A?sivaizduoti kitAi?? variantAi??, bAi??tent, kad inuitA? gyvenimu susiA?avAi??jAi?? kanadieA?iai persikelia A? jA? teritorijAi?? ir atgaivina senus paproA?ius. Nors atgaivinti ar dirbtinai iA?laikyti moderniAi?? kultAi??rAi?? bAi??tA? neA?manoma vien dAi??l A?moniA? skaiA?iaus, A?sivaizduokime, kad migracija iA? Lietuvos pasiektA? tokius mAi??stus, kad iA?kiltA? pavojus turAi??ti A?alA? be tautos. Ir A?tai tada turtingi geradariai pasamdytA? A?moniA?, nebAi??tinai lietuviA? kilmAi??s, kad jie iA?moktA? kalbAi?? bei papAi??roA?ius ir pratAi??stA? kultAi??ros egzistavimAi??, sukurdami modernA?, gigantiA?kAi?? RumA?iA?kiA? atitikmenA?.

Jei kultAi??ros iA?likimas bAi??tA? vertybAi?? savaime, A?is variantas bAi??tA? tinkamas, nors ir neoptimalus. Jis galAi??tA? patenkinti ir lituanofilAi??, kuris veikiausiai norAi??tA?, kad jo meilAi?? Lietuvai nebAi??tA? svetima jo vaikams. Bet jis nejaus gilesnAi??s netekties, jei A?ie liks abejingi tam, kAi?? jis pamilo ir kuo susiA?avAi??jo. TaA?iau A?itoks kultAi??ros iA?saugojimas netenkintA? patriotA? ir tautiA?kumo A?alininkA?, kurie ne tik nori, kad iA?liktA? kultAi??ra ir gyvensena, bet kad jie iA?liktA? ypatingu bAi??du. Jiems rAi??pi, kad jA? palikuonys perimtA? estafetAi??, kad jA? vaikai ir vaikaiA?iai gyventA? lietuviA?kai, ir, pageidautina, Lietuvoje, ai??i?? o ne pasamdyti A?monAi??s ar susiA?avAi??jAi?? svetimtauA?iai. Siekiama, kad tai, kas paveldAi??ta iA? ankstesniA? kartA?, bAi??tA? perduota ateities kartoms, kad mAi??sA? vaikai brangintA? tai, kAi?? mes branginome, kad nebAi??tA? nutraukiamas tAi??stinumas tarp kartA?. Jei vaikai ir vaikaiA?iai nusigrAi??A?ia nuo tautos ar A?alies, jauA?iamas ne tiek nusivylimas, kiek praradimas, skausmingas liAi??desys dAi??l to, kad nepasisekAi?? tiems, kurie brangiausi ai??i?? savo vaikams ai??i?? perduoti to, kAi?? pats gavai iA? savo tAi??vA?, tad todAi??l ir itin brangini.

no prescription pharmacies.