Lukas GeniuA?as skambina visus Ludwigo van Beethoveno koncertus

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Muzika
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??
DATA: 2013-12

Lukas GeniuA?as ai??i?? tarptautinA? pripaA?inimAi?? pelnAi??s dvideA?imt trejA? metA? pianistas, su savo laimAi??jimais kasmet supaA?indinantis ir didelAi?? savo gerbAi??jA? auditorijAi?? Lietuvoje. Vienas naujausiA? jo laimAi??jimA? ai??i?? II premija ypaA? prestiA?iniame tarptautiniame F.Ai??Chopino konkurse 2010 metais ai??i?? A?enkliai prisidAi??jo prie koncertA? geografijos plAi??tros. ai??zPo Chopino konkurso prasidAi??jo visai kitas gyvenimas. Pajutau, kad valdau savo gyvenimo ritmAi??, galiu sprAi??sti problemas, kad man iA?eina susitvarkyti su visa labai plaA?ia veikla. Gavau daug pasiAi??lymA? ai??i?? iA? Vokietijos, Brazilijos, KorAi??jos, Japonijosai???, ai??i?? patirtimi dalijasi atlikAi??jas. TaA?iau Lukas GeniuA?as ai??i?? tikrai ne tas virtuozas, kuris savo ateitA? matuoja tik laimAi??tA? konkursA? virA?ukalnAi??mis. Jau dabar jA? galime A?raA?yti A? visiA?kai originaliA? ir savitai mAi??stanA?iA? fortepijono meno meistrA? sAi??raA?Ai??. Tiems, kurie stebi jo keliAi?? nuo jaunumAi??s, matyti, kad pianistas pasiAi??lymus moka derinti su savo kAi??rybiniais poreikiais.

Vienas tokiA? pasiAi??lymA? buvo atlikti visus Ludwigo van Beethoveno fortepijoninius koncertus per vienAi?? vakarAi??… ai??zBuvo labai smagu prieA? metus sulaukti pasiAi??lymo iA? savo vadybininko Italijoje, Genujoje, birA?elA? per vienAi?? dienAi?? pagroti penkis Beethoveno koncertus. Ten du kartus buvau grojAi??s kitAi?? programAi??. IA?kart pagalvojau: avantiAi??ra. Buvo likAi?? aA?tuoni mAi??nesiai, o dar laukAi?? Chopino, kamerinAi??s muzikos programos, solinis koncertas DidA?iojoje Maskvos konservatorijos salAi??je. NegalAi??jau atsisakyti. Taigi gyvenimas eina, ir staiga reikia iA?mokti tris naujus koncertus… PirmAi??jA? kaA?kada iA?mokau per tris savaites, sugrojau tris kartus ir pamirA?au. Vadinasi, keturi koncertai! Sutikau, bet buvo neA?tikAi??tinai daug kanA?iA?… Paskambinau juos Kaune, KlaipAi??doje, Vilniuje. Vos gyvas likau… Man padAi??jo artimi A?monAi??s. GalA? gale birA?elio treA?iAi??jAi?? sugrojau Genujoje penkis Beethoveno koncertus per vienAi?? dienAi??, neatgaudamas sAi??monAi??sai???, ai??i?? A?vykdAi??s neA?manomAi?? uA?duotA? A?maikA?tauja pianistas.

Luko darbA? apimtis stulbinama: studijos Maskvos P.Ai??A?aikovskio konservatorijoje, apie keturiasdeA?imt koncertA? per metus. O A?alia ai??i?? ai??ztikai??? penki fortepijono grando kAi??riniai. Beje, kai kurie atlikAi??jai jo kAi??rybai skiria visAi?? savo gyvenimAi??. Ir vis dAi??lto: kAi?? mums reiA?kia A?i A?inia? Pirmiausia ai??i?? menininko iA? paA?aukimo atsidavimAi?? savo didA?iajai gyvenimo misijai. Ir tai ne tuA?ti A?odA?iai, kurie skubanA?iame nAi??dienos pasaulyje daA?nai lieka neiA?girsti arba nesuprasti. Ar eilinAi?? publika gali A?vertinti tAi?? aukAi??, tuos daugelA? metA? lAi??tai ir atkakliai ugdomus A?gAi??dA?ius, A?A?valgas, intuicijas? Be abejo, ne. Svarbu rezultatas. O koks buvo rezultatas?

Vilniaus kongresA? rAi??muose spalio 5 ir 6 dienomis ai??i?? per du vakarus ai??i?? nuskambAi??jo visi penki Beethoveno koncertai fortepijonui. Pirmasis koncertas C-dur, op. 15. Jau skambindamas pagrindinAi?? temAi?? atlikAi??jas parodAi??, kad vadovaudamasis Beethoveno muzikine logika, bAi??dinga akcentuacija, A?iAi?? muzikAi?? girdi ne pagal nusistovAi??jusius mokyklinius kanonus, bet savaip traktuoja tekstAi??, renkasi savitAi?? agogikAi??. Kartu pabrAi??A?tinai atsietai ir abstrahuotai atlieka A?alutines temas, todAi??l vietoj A?abloniA?kai suvokiamA? dideliA? dinaminiA? ir charakterio skirtumA? iA?girdome stilingAi?? ir vientisAi?? muzikinA? naratyvAi??. I dalies kadencija taip pat nuskambAi??jo santAi??riai. II dalyje iA?raiA?kingai ir tempo atA?vilgiu visiA?kai laisvai traktuodamas solo vietas, Lukas pasiAi??lAi?? kontempliatyvA?, giedrAi?? A?vilgsnA? A? lyrinAi?? dalA?. RaiA?kus, ramus skambinimas leido A?siklausyti A? kiekvienAi?? detalAi??, A? neskubrA? solisto ir orkestro dialogAi??. III dalA? pianistas atliko verA?liai ir efektingai, A?aismingai ir kartu rimtai. Luko interpretuojamas skaidrus, nuotaikingas koncertas tryA?ko jaunajam Beethovenui bAi??dinga Haydnui artima dvasia ir A?velniu lengvu A?avesiu, harmonija, aiA?kia mintimi.

Antrojo koncerto B-dur, op. 19 (sukurto anksA?iau, nei Pirmasis), I dalyje, laikydamasis tA? paA?iA? principA?, Lukas kAi??rAi?? didesnAi?? intrigAi??, kAi?? nurodo kiek dramatiA?kesnAi??, aktyvesnAi?? kAi??rinio medA?iaga (pirmiausia turiu galvoje sudAi??tingAi?? kadencijAi??, kuriAi?? pianistas stilistiA?kai ai??zA?auginoai??? A? visAi?? audinA?). Kaip ir Pirmajame koncerte, ypaA? kerinA?iai skambAi??jo matiniai, pedalu saikingai ai??zsuA?ildytiai??? piano epizodai,Ai?? vikrAi??s arpedA?io ir gamA? pasaA?ai. O kadencijoje buvo graA?iai iA?ryA?kintas kairAi??s ir deA?inAi??s rankA? partijA? savarankiA?kumas, kuris, beje, buvo girdimas visA? koncertA? traktuotAi??je. Tai, mano manymu, apgalvota meninAi?? priemonAi??, paryA?kinanti BeethovenAi?? ai??i?? polifoninio kontrapunktinio mAi??stymo genijA?. Puikiai Lukas iA?sprendAi?? netikAi??tumo efektAi?? kadencijos pabaigoje. II koncerto dalis buvo ori, vyriA?kai grieA?ta lyrika skambAi??jo it angeliA?kA? A?ingsniA? aidas. Ir vAi??l: viskas A?vieA?ia, iA?jausta. III dalyje virtuozas puikiai pasinaudojo kompozitoriaus suteikta galimybe suA?Ai??rAi??ti smulkia mocartiA?ka technika ir pasimAi??gauti A?okio nuotaikomis. PabrAi??A?tina, kad kulminacijA? efektAi??, ypaA? koncertA? finaluose, Lukas pasiekia ne tiek dinamika, kiek paryA?kinta muzikinAi??s kalbos iA?raiA?ka.

TreA?iajame koncerte c-moll, op. 37, ypaA? iA?skirA?iau ilgAi?? I dalies kadencijAi??, atliktAi?? A?tikinamai, mAi??sliai, stebinant gilia traktuote, laikantis svarbiausio ai??i?? improvizacinio ai??i?? jos paskirties sumanymo. Taip pat iA?skirA?iau II dalA?. Nenoriu pasakyti, kad kitos dalys nebuvo tokios pat efektingos ar iA?baigtos, kad kaip nors iA?siskyrAi?? iA? bendro vaizdo. Tiesiog maA?iau varA?omas tutti ritminiA? rAi??mA?, Lukas integruoja savo stiliA?, demonstruoja neeilinAi?? brandAi??, saikingAi?? iA?monAi??. PavyzdA?iui, III dalis parodAi??, kad A? ritminA? ai??zkvadratAi??ai??? jo taip lengvai neA?stumsi, ai??i?? blizganA?iA? garsA? fejerijoje kaip kertiniai akmenys A?vytAi??jo tvirtos apibendrinamos arba klausiamos frazAi??s. Po trijA? koncertA? pianistas patenkino audringAi?? melomanA? praA?ymAi?? ai??i?? A?kvAi??ptai ir pasigAi??rAi??tinai atliko F.Ai??Chopino etiudAi?? C-dur Nr. 1, op. 10.

Visi trys pirmAi??jA? vakarAi?? atlikti koncertai pasiA?ymAi??jo iA?tobulinta muzikine kalba, idealia teksto ir minties A?vara bei drAi??sa, kuri rAi??mAi??si iA?mintimi imponuojanA?iu jaunojo virtuozo dialogu su kAi??riniA? autoriumi.

Ai??ioje vietoje galime stabtelAi??ti ir paklausyti, kAi?? sako pats atlikAi??jas:

ai??i?? Groju iA? skirtingA? redakcijA?, nepasirenku vieno varianto. Tai gyvas dalykas, gyva medA?iaga. Nemanau, kad galime sprAi??sti, kas teisinga, kas ne. Kaip sakAi?? Michailas Pletniovas, kuris paprastai neduoda interviu, bet vienAi?? davAi??, ir bAi??tent tame interviu atsakAi?? A? klausimAi??, kodAi??l Beethoveno groja kitas nei A?prasta natas: ai??zPagal mano logikAi??, ai??i?? teigAi?? Pletniovas, ai??i?? bAi??tent taip yra teisinga, nes Beethovenas tose vietose nieko neparaA?Ai??, ten yra ai??zdAi??mAi??s.ai??? Tose vietose yra kiekvieno redaktoriaus interpretacija, ir viskas.Ai?? Mano logika tokia, kad kartais pasirenku vienAi?? ar kitAi?? variantAi??. Deja, nesu matAi??s Beethoveno koncertA? faksimilAi??s. Gal kada nors pasitikslinsiu keletAi?? vietA?, kurios man kelia klausimA?.

ai??i?? Vadinasi, jei Beethovenas ai??zleidA?iaai???, Tu gali vadovautis savo intuicija?

ai??i?? Taip, absoliuA?iai. Ne tik ai??zleidA?iaai???. Esu A?sitikinAi??s, kad tik taip ir reikia daryti. Tiems, kam galima. Tai ne saviveikla, bet atlikimas, pagrA?stas A?inojimu ir didele patirtimi. Ir ne tik mano, bet ir mano moA?iutAi??s, kuri visAi?? gyvenimAi?? dirbo su A?iuo tekstu. Mes kartu jA? parengAi??me. NenorAi??A?iau pateikti taisykliA?, sakyti, koks pedalas yra teisingas… AA? renkuosi tokA? pedalAi??, kokA? girdA?iu. KiekvienAi?? kartAi??, jei norite, kitAi?? pedalAi??. Tai priklauso nuo salAi??s akustikos, nuo ansamblio, nuo to momento A?sitikinimA?. PavyzdA?iui, ketvirtAi??jA? koncertAi?? groju nuo A?eA?iolikos metA?. VAi??liau pajutau, kad pedalas ar A?trichas iA?sisAi??mAi??, ir pagrojau naujai, kitu bAi??du. BAi??na tokiA? dalykA?, tik nenoriu konkretizuoti. Bet yra bazAi??, bazinis tekstas, paraA?ytas Beethoveno, ir A?ito aA? nesiimu atsakomybAi??s keisti. Visose redakcijose tai yra paraA?yta.

ai??i?? Nebijai tempo laisvAi??s?

ai??i?? Vertinti reikia truputA? kitaip… Neturiu teisAi??s Beethoveno gaidose paraA?yti ritenuto ar rubato ir meno mosso, kur to nAi??ra paraA?yta. Galiu vienAi?? kartAi?? taip padaryti, jei tai pagrA?sta dramaturgija, jei galiu paaiA?kinti, kodAi??l padariau. Bet nedarau drastiA?kA? pakeitimA?. Man tai nepriimtina.

ai??i?? Tau nepriimtinos Afanasjevo ar PogoreliA?iaus inovacijos? PavyzdA?iui, BeethovenAi?? groti A?ymiai lAi??A?iau…

ai??i?? Man priimtina, kAi?? jie daro kitu aspektu. Jie yra neA?tikAi??tinai talentingi, genialAi??s A?monAi??s. Pats ateiA?iau A? koncertAi?? ir paklausyA?iau, koks jA? santykis su menu, man A?domu, kAi?? jie daro. Bet manoAi?? akademinio poA?iAi??rio A? muzikAi?? toks grojimas neatitinka, ypaA? jei tai Beethovenas ir Chopinas.

ai??i?? Kiek pianistA? atlieka tokius ciklus?

ai??i??Ai?? Nedaug, gal deA?imt penkiolika, pavyzdA?iui, Berezovskis. UA?vakar vienas pianistas atliko penkis Beethoveno koncertus per vienAi?? vakarAi?? Italijoje (italai mAi??gsta maratonus). Groja A?imtai, bet ne per vienAi?? vakarAi??. Tai netikslinga.

… KitAi?? vakarAi?? KongresA? rAi??muose atlikti Beethoveno koncertai Nr. 4 G-dur, op. 58, ir Nr. 5 Es-dur, op. 73, patvirtino Luko GeniuA?o esmines prielaidas. Viskas buvo taip pat preciziA?ka, tobula, profesionalu. Dar pridAi??A?iau: fortepijonas suskambo dangiA?kai, A?velniai, radosi labai subtilus tuA?Ai??. Tai intrigavo. PrasimuA?Ai?? pro orkestro palydAi??. Reikia pasakyti, kad pradedant TreA?iuoju koncertu solisto ir orkestro ansamblis tapo kur kas darnesnis, atsirado vientisas kvAi??pavimas, daugiau aistros, lankstumo, emocinio vieningumo. Juk Beethoveno partitAi??ros nAi??ra paprasti akompanimentai, tai organiA?kas derinys su solistu, vientisa simfoninAi?? medA?iaga. RepeticijA? svarba ai??i?? akivaizdi, ai??zvaldiA?kuai??? akompanimentu neapsieisi. Tai paliudijo Gintaro RinkeviA?iaus diriguojamas orkestras.

AntrAi??jA? vakarAi?? bisui pianistas paskambino J.Ai??Brahmso ChoralinA? preliudAi?? a-moll, op. 122. Po Beethoveno Penktojo koncerto tai buvo tarsi atomazga, ji nuskambAi??jo itin prasmingai. Bet to neuA?teko: publikai reikalaujant, solistas su orkestru pakartojo Antrojo koncerto fortepijonui finalAi??.

Per du vakarus atlikti visi Beethoveno koncertai atskleidAi?? didA?iulA? potencialAi??, kurA? sukaupAi?? ir iA?reiA?kAi?? Lukas GeniuA?as, suteikdamas ir muzikos mylAi??tojams, ir profesionalams retA? dvasiniA? akimirkA?. Pasiteiravau, kaip A?prasta, apie ateitis planus.

ai??i?? Turiu daug planA?, jA? visA? neiA?vardinsi. Dabar negrosiu dideliA? ciklA?. Tai labai sureikA?minama, ypaA? Lietuvoj. Ir Vera Vasiljevna (Gornostajeva, Luko dAi??stytoja ir moA?iutAi??. ai??i?? D. T.) palaiko ciklA? idAi??jAi??, ji man patinka, bet nereiA?kia, kad dabar turAi??A?iau groti vien penkis Prokofjevo, Rachmaninovo koncertus ir t. t. Man neA?domu daryti vienodus dalykus. UA? mAi??nesio grosiu LutosAi??awskio fortepijoninA? koncertAi??, kuris yra A?iauriai sunkus, vienas sunkiausiA? iA? paraA?ytA? fortepijonui (dar nepradAi??jau mokytis, bet grosiu iA? gaidA?, nes tai A?iuolaikinAi?? muzika…). Daug embrioniniA? idAi??jA?. Turiu projektA? su baletu, Desiatnikovo balete groju solinAi?? fortepijono partijAi??. Po premjeros Maskvoje sausio mAi??nesA? jA? veA?ame A? ParyA?iA?, turAi??sime A?eA?is spektaklius. FantastiA?kas kAi??rinys. Tai nedidelAi?? projektA? dalis, bet dalyvauju, nes man A?domu. KAi?? norAi??A?iau padaryti pats? Noriu groti Stravinskio ai??zPulA?inelAi??ai???, ai??zApolonAi?? MusagetAi??ai??? ir ai??zKareivio istorijAi??ai???. GalutinAi??s formos idAi??ja neA?gavo, bet kasdieniniA? darbA? fone galvoju apie tai. Tai bAi??tA? stambus tarptautinis projektas.