LUKO GENIUAi??O AKADEMIJA

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Muzika
AUTORIUS:Ai??Rita AleknaitAi??-BieliauskienAi??
DATA: 2013-12

1800-aisiais ypatingu A?vykiu tapo imperatoriA?kosios direkcijos leidimu Vienos nacionaliniame rAi??mA? teatre surengta jauno Ludwigo van Beethoveno akademija. Retas kuris atlikAi??jas tais laikais ryA?davosi savo vardu sudominti reikliAi?? Vienos publikAi?? ir ilgam vakarui sukviesti klausytojus. Akademijos, kurios trukdavo apie keturias valandas, skirdavosi nuo A?prastA? atlikAi??jA? koncertA?: pianistas bAi??tinai atlikdavo improvizacijAi??, jeigu jis bAi??davo ir kompozitorius (tuo laikotarpiu ai??i?? daA?niausiai), skambAi??davo ir jo kAi??riniai. L. van Beethovenas norAi??jo supaA?indinti Vienos visuomenAi?? su savo kAi??ryba.

atarax without prescription

Spalio 5 ir 6 d. Vilniaus kongresA? rAi??muose Lukas GeniuA?as su Gintaro RinkeviA?iaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko visus penkis L.Ai??van Beethoveno koncertus fortepijonui su orkestru. Tai prilygsta Vienos akademijai pagal uA?mojA? parodyti sudAi??tingAi?? L. van Beethoveno stilistikos panoramAi??, atlikAi??jo muzikinAi??s atminties, iA?tvermAi??s, susikaupimo gebAi??jimus.

cialis black uk

Jauni pianistai A?iandien groja sudAi??tingAi?? repertuarAi??. Kaip yra sakAi??s Arthuras Rubinsteinas, XX amA?iuje jie oktavas klaviatAi??roje beria taip lengvai, tarsi iA? kiA?enAi??s A?ertA?. TaA?iau problema yra ne gebAi??jimas demonstruoti iA?moktAi?? sudAi??tingAi?? tekstAi??, bet, kuriant savas interpretacijas, A?prasminti intelektAi??, emocinA? pasaulA? ir kompozitoriaus sumanymAi??.

Jau seniai jauA?iau tokA? malonumAi?? klausydamasi pianisto. Sunku bAi??na priimti tiesmukAi??, nespalvingAi?? garsAi??, manieringAi?? iA?liaupsintA? atlikAi??jA? muzikavimAi??. Ai??A?kart du vakarus karaliavo muzika ai??i?? be klausytojams demonstruojamos pozos, bet puikia mokykla besiremianA?iu pianizmu. Ne tik klausiausi, bet ir stebAi??jau, kiek daug A?is 23 metA? pianistas, treA?ios kartos muzikA? A?eimos atstovas, genetikAi?? gebAi??jo papildyti darbu. Kiek pasisAi??mAi?? iA?minties iA? jA? iA?ugdA?iusios puikios pedagogAi??s pianistAi??s prof. Veros Gornostajevos, kad geba taip jausti ir perteikti garso raiA?kos galimybes, jo artikuliacijA? A?vairovAi??, frazavimo subtilybes, kolorito kaitAi??. Prasmingi, nepaprastai lygAi??s gamA? pasaA?ai, spindinA?iA? treliA? kaskados, gyvybingA? akordA? slinktys. Pianistas jautrus moduliacijoms (pvz., raiA?kus perAi??jimas iA? maA?oro A? minorAi?? pianissimo Antrajame koncerte). A?avAi??jo puiki pedalizacijos kultAi??ra. Pedalizacija kaip kvAi??pavimas. Bosai, gal tiksliau, kairAi??s rankos faktAi??ra uA?pildAi?? apatinA? muzikinAi??s drobAi??s registrAi?? ryA?kiai artikuliuotais dialogais, prieA?taromis. Ir tik paskutiniuosiuose koncertuose, pasigirdus romantizuotai faktAi??rai, A?siterpAi?? minkA?tas tuA?Ai??. safe way to buy lavitra. Ai??tai TreA?iojo koncerto Largo dalyje fortepijono arpeggio levitra 20. sukAi??rAi?? graA?iAi?? erdvAi?? fleitos, fagoto kantilenai. TaA?iau meistriA?kai naudojamas pedalas buvo svarbus muzikos koloristikai, pavyzdA?iui, siekiant kartojamam ir Viagra Super Active purchase forte atliekamam skaidriam motyvui suteikti pastelinA? atspalvA?.

Lukas gebAi??jo atskleisti L. van Beethoveno pianizmo stiliaus keliAi??: nuo verA?imosi iA? J.Ai??Haydno ir W.Ai??A.Ai??Mozarto A?takA?, nuo kameriA?ko muzikavimo link pianistinio simfonizmo (plaA?iAi??ja prasme) Penktajame koncerte.

L. van Beethovenas buvo puikus pianistas improvizatorius, mirus W.Ai??A.Ai??Mozartui ai??i?? ryA?kiausias. TaA?iau koncerto A?anras jo kAi??ryboje vystAi??si analogiA?kai simfonijoms ir simfoniniam mAi??stymui, todAi??l kartu reikia kalbAi??ti apie orkestrAi??. Abu vakarus jis buvo labai jautrus pianisto partneris ai??i?? ne akompanuojantis, bet plAi??tojantis dialogus, A?siklausantis A? ai??zkalbanA?iojoai??? manierAi??, artikuliacijA? tikslumAi??. Jautri dinamika. Neforsavo nAi?? vienas partneris, A?avAi??jo organiA?ka bAi??senA? kaita, perAi??jimais.

PuikiAi?? kantilenAi?? iA?girdome antrosiose koncertA? dalyse, taA?iau savo skausmingumu, sukauptumu ypaA? iA?siskyrAi?? antroji Ketvirtojo koncerto dalis.

TreA?iajame koncerte jau ryA?kAi??jo kelias link HerojinAi??s simfonijos. Instrumento solo ir simfonijos elementA? sintezAi??. TreA?iosios dalys netapo gaivalu. PokA?taujantis, liaudiA?ko A?okio charakterA? A?prasminantis Rondo, briliantinis Antrojo koncerto finalas su akcentu antrojoje takto dalyje ar TreA?iojo koncerto, vienintelio minorinAi??s tonacijos (c-moll), savita simfonija su fortepijono solo ai??i?? visur pasiekta struktAi??ros vienybAi??.

Orkestras padAi??jo iA?ryA?kinti ir poetikAi??, ir herojinius proverA?ius, prieA?prieA?as poetiA?kai lyrikai. AiA?ku, tokioje skaidrioje, daA?nai subtilioje, beprasmio fortissimo nedrumsA?iamoje drobAi??je iA?plAi??totose puA?iamA?jA? partijose pasitaikAi?? netikAi??tumA?ai??i??

Koncertus pianistas baigAi?? bisais: F.Ai??Chopino Etiudas, susikaupimo A?prasminta J.Ai??Brahmso kompozicija ir pakartotas Antrojo koncerto finalas. Profesionalumas, nepriekaiA?tinga muzikos jausena, geras skonis, didA?iulAi?? meilAi?? savajam menui, pagarba orkestrui ir publikai atveria jaunajam Lukui GeniuA?ui kelius ne tik A? tarptautinius konkursus, bet ir A? klausytojA? A?irdis.