Lyginant nesulyginama: multikultAi??rinis A?vediA?kumas versus Baltijos A?aliA? tautinis valstybingumas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: TautinAi?? tapatybAi??
AUTORIUS:Ai??Tomas Kavaliauskas

DATA: 2013-07

Lyginant nesulyginama: multikultAi??rinis A?vediA?kumasAi??versusAi??Baltijos A?aliA? tautinis valstybingumas

Tomas Kavaliauskas


Su Andreasu Johanssonu HEINAi?? ir Niklasu BERNSANDU kalbasi Tomas KAVALIAUSKAS

Andreasas Johanssonas HeinAi?? Ai?? ai??i?? garsus Ai??vedijos politologas, vieA?asis intelektualas, dirba Ai??vedijos Timbro liberalaus vieA?osios politikos centro (angl. ai??i??Ai?? think tank) vyresniuoju tyrinAi??toju, yra Vidurio RytA? Europos politikos specialistas, knygos ai??zAr iA? tikrA?jA? mAi??gstame skirtybAi??? Apie Ai??vedijos konsensuso normAi?? ir kaip ji griauna integracijAi??ai??? autorius.

Niklasas Bernsandas koordinuoja Europos studijA? centrAi?? Lundo universitete, jo akademiniai interesai susijAi?? su Ai??vedijos ir RytA? Europos kultAi??rine A?vairove, konkuruojanA?iais nacionalizmais ir atminties politika.

Tomas Kavaliauskas. Andreasai, straipsnyje ai??zDemokratija tarp kolektyvizmo ir individualizmo. Ai??vedA? tautinAi??s tapatybAi??s denacionalizacija ir individualizacijaai??? raA?ote, kad A?vedA? kultAi??rinis ir politinis elitas pasisako uA? multikultAi??ralizmAi??, tautinis tapatumas yra jau dekonstruotas, o A?odA?iai ai??zpatriotizmasai??? arba ai??ztAi??vynAi??ai??? A?gijAi?? neigiamAi?? atspalvA?. Bet kaip tada paaiA?kinsite A?vedA? meilAi?? savo karaliA?kajai A?eimai ir monarchijai, reprezentuojanA?iai Ai??vedijos garbAi???

Andreas Johansson HeinAi??. VisA? pirma reikia suprasti, kad Ai??vedijoje yra maA?iausiai du konkuruojantys arba gal net nesusijAi??, paraleliai koegzistuojantys diskursai. MinAi??tame straipsnyje aptariu laikysenAi?? elito, kuris atmeta monarchijAi?? ir apskritai niekina karalystAi??s idAi??jAi??. Monarchija apraA?oma kaip ai??zveikianti prieA?ai???, ai??zatgyvenusiai???, ai??znemoderniai???, o kartais laikoma net gAi??da A?aliai, kuri daugeliu aspektA? yra moderni ir progresyvi.

TaA?iau gyvuoja ir visiA?kai prieA?ingas poA?iAi??ris ai??i?? nors karaliA?kosios A?eimos reitingai krinta, ji vis dar labai populiari ir dauguma A?vedA? nori jAi?? iA?saugoti. TodAi??l nAi?? vienas politikas rimtai nesiAi??lo atsikratyti monarchijos.

TiesAi?? sakant, karaliA?koji A?eima yra vienas iA? tA? vos keleto nacionaliniA? simboliA?, dar gyvuojanA?iA? Ai??vedijoje. Jos paveikslAi??lius A?prasta matyti ant gimimo dienos atvirukA?, nemaA?a viduriniosios klasAi??s dalis iA?kelia vAi??liavas per karaliA?kosios A?eimos nariA? gimtadienius, tA? iA?kilmiA? nuotraukos atsiduria populiariausiA? savaitraA?A?iA? virA?eliuose.

A?velgiant iA? multikultAi??rinAi??s perspektyvos, A?domu tai, kad oficialus A?vedA? diskursas visiA?kai nesusijAi??s su dideliais naujosios Ai??vedijos plotais. NacionalinAi?? A?ventAi??, kuri A?vesta tik 1980-aisiais, o nedarbo diena tapo tik 2000-aisiais, labiau A?venA?ia tie, kurie gimAi?? ne Ai??vedijoje. Tad A?vedA? intelektualai, A?aipydamiesi iA? karaliA?kosios A?eimos, A?aidA?ia pavojingAi?? A?aidimAi??, kuris gali A?eisti imigrantus, vertinanA?ius jAi?? kaip vienAi?? iA? nedaugelio nacionalinAi??s integracijos simboliA?. IA? esmAi??s tie imigrantai, kurie siekia integruotis A? Ai??vedijAi??, susiduria su nelengva dilema: jiems reikia rinktis ne etniA?kumAi?? arba pilietiA?kumAi??, bet elitiA?kumAi?? arba populiarumAi??.

Niklas Bernsand. Andreaso straipsnyje aptariami iA?imtinai elito diskursai apie nacionalinA? tapatumAi??, sutampantys arba prasilenkiantys su populiariais poA?iAi??riais. Monarchija kaip institucija Ai??vedijoje labai palaikoma, nors asmeninis pasitikAi??jimas karaliumi ir kitais karaliA?kosios A?eimos nariais daA?nai susvyruoja. Tiesa, monarchijos panaikinimui pritarianA?iA?jA? skaiA?ius nuo 8-ojo deA?imtmeA?io vidurio gerokai iA?augo, bet vis tiek apklausos rodo, kad tik 20 proc. gyventojA? 2011-aisiais pritarAi?? tokiai reformai, dauguma respondentA? iA? visA? socialiniA? sluoksniA? palaikAi?? monarchijAi??.

Ai??domu, kad jos palaikymas ir pasitikAi??jimas ja A?enkliai maA?esnis tarp tokiA? elito grupiA? kaip parlamentarai ir A?urnalistai. Taigi elito poA?iAi??ris nesutampa su visuomenAi??s nuomone, kita vertus, dauguma monarchijos kritikA? ginA?ijasi dAi??l paties principo, neA?A?velgdami A?ia jokios politinAi??s skubos. Kadangi monarchijos su apribotomis simbolinAi??mis ir apeiginAi??mis funkcijomis populiarumAi?? lemia nuoA?irdAi??s jausmai, pasyvus svarbiA? politikos veikAi??jA? respublikonizmas nevirsta politiniu veiksmu, tikAi??tina, kad A?tvirtintas politinis konsensusas monarchijos klausimu netolimoje ateityje nebus rimtai persvarstomas.

Kai kurie tyrinAi??tojai tvirtina, esAi?? Ai??vedijos politiniame ir A?iniasklaidos diskurse multikultAi??ralizmas seniai nustelbAi?? nacionalinA? tapatumAi??,1 o kiti nurodo, kad multikultAi??rinAi??s politikos institucionalizavimas A?vedA? visuomenAi??je yra palyginti A?emas. Pasak HeinAi??, ai??ztolerantiA?kasai??? politinis A?vedA? diskursas ir A?iniasklaida, A?lovinanti kultAi??rinAi?? A?vairovAi??, pabrAi??A?ianti, koks didelis kultAi??rinis imigrantA? indAi??lis, kovoja su ksenofobine retorika vieA?ojoje erdvAi??je, todAi??l imigrantai galiausiai perims modernias ir progresyvias A?vedA? visuomenAi??s normas bei vertybes.2 Toks poA?iAi??ris atskleidA?ia, kad A?vedA? savivaizdis apie jA? tolerancijAi??, nors ir nAi??ra visiA?kai klaidingas, vis dAi??lto rimtai iA?kreiptas ir neleidA?ia geriau suprasti, kokias permainas visuomenAi?? patiria.

Ai??vedA? antinacionalistinA? diskursAi?? verA?iau derAi??tA? suprasti kaip modernios A?vedA? tautos kAi??rimAi??, A?traukiant prielaidas, koks yra moralinis A?vediA?kumo turinys. AnksA?iau A?vediA?kumo versijos buvo konservatyvios ir partikuliarios, pabrAi??A?Ai?? monarchijos, baA?nyA?ios, tAi??vynAi??s ir tautos vienybAi??, o modernus A?vediA?kumas puoselAi??jo universalistines ambicijas, teigAi?? kuriantis naujAi?? demokratinAi?? ir progresyviAi?? Ai??vedijAi??, tapsianA?iAi?? pavyzdA?iu kitoms A?alims ir tautoms.

Ai??vedijos tautinis tapatumas buvo suvoktas kaip racionalus, modernus, tautai nereikia savAi??s aukA?tinti, remiantis senAi??ja nacionalizmo mokykla ar tautinAi??mis manifestacijomis. Manyta, kad A?vedai A?ias vertybes puoselAi??ja labiau negu kitos tautos, jie didA?iavosi nuAi??jAi?? iA?skirtinai toli, kurdami brandA?iAi??, dorAi?? ir sAi??A?iningAi?? visuomenAi??. Pasisakymams apie multikultAi??ralizmAi?? labai tinka perfrazuotas garsus sovietinis lozungas apie nacionalinAi?? formAi?? ir internacionalinA? turinA?. Ai??vedA? diskursas, A?lovinantis kultAi??rinAi?? A?vairovAi??, A?gavo multikultAi??rinAi?? formAi??, bet ne turinA?, nes lAi??kesA?iai ir prielaidos rodo, kad turinys persiAi??mAi??s moderniu A?vediA?kumu. Buvo skatinama kulinarijos, muzikos, kitA? etnokultAi??riniA? skirtukA? A?vairovAi??, taA?iau tikAi??tasi, kad naujakuriai galiausiai perims racionalias, progresyvias hegemonines modernaus A?vediA?kumo normas.

Modernus A?vediA?kumas susiklostAi?? etniA?kai homogeniA?koje aplinkoje, kur ethnos ir demos didele dalimi sutapo, iA?skyrus keletAi?? maA?A? etniniA? grupeliA?, tad etnokultAi??rinAi??s A?vairovAi??s patirtis buvo ganAi??tinai ribota. Tai vis dar jauA?ia dabartinAi?? giliai heterogeniA?ka visuomenAi??, iA?kilusi pastaraisiais deA?imtmeA?iais, nes nuolat A?siplieskia ginA?ai dAi??l imigracijos ir dAi??l kultAi??rinAi??s A?vairovAi??s. AiA?ku, A?iandien nacionalinis tapatumas maA?iau stabilus ir ne toks homogeniA?kas, koks buvo modernaus A?vediA?kumo apogAi??jaus laikais ai??i?? 8-uoju ir 9-uoju deA?imtmeA?iais. Akivaizdu, kad A?vediA?kumo klausimu formuojasi naujas postnacionalinis elito diskursas. Regis, A?vediA?kumAi?? visi suvokia kaip vienasluoksnA? tapatumAi??. HeinAi?? yra vienas iA? nedaugelio tA?, kurie A?rodinAi??ja, kad paraleliai egzistuoja du A?vediA?kumo sluoksniai: pirmas ai??i?? etnokultAi??rinis, sutampantis su A?vairiomis etninAi??mis imigrantA? kultAi??romis, antras ai??i?? viskAi?? apimanti (inclusive) pilietinAi?? forma, apglAi??bianti visus Ai??vedijos pilieA?ius, nesvarbu, kokia etnokultAi??rinAi?? jA? kilmAi??.

Tiek prieA? imigracijAi?? pasisakanA?ius etnokultAi??rinius nacionalistus, tiek uA? imigracijAi?? pasisakanA?ius multikultAi??ralistus ir liberalus vienija visiA?kas jA? nesugebAi??jimas suvokti tokio tapatumo. Net dabar, kai diskursas apie A?vedA? tapatumAi?? pamaA?u pripranta prie to, kad Kito kitoniA?kumas iA? tikrA?jA? gali kaA?kAi?? reikA?ti ir kad ne kiekvienas nori tapatinti save su A?vediA?komis (vis labiau besiskaidanA?iomis) normomis, su A?vediA?ku poA?iAi??riu A? kultAi??rinAi?? A?vairovAi??, vis tiek remiamasi prielaidomis, paveldAi??tomis iA? netolimos praeities, kai A?vairovAi??s bAi??ta gerokai maA?iau.

T. Kavaliauskas. Ar Baltijos A?alys galAi??tA? pasimokyti iA? Ai??vedijos, kur tautinis tapatumas buvo kritikuojamas jau 7-ajame deA?imtmetyje, o lietuviams, latviams, estams tautiA?kumas tiesiogiai susijAi??s su valstybingumu? RusA? kalbos referendumas Latvijoje 2012-aisiais iA?kAi??lAi?? tiek daug A?tampA? tarp Latvijos rusA? ir etniniA? latviA?, kad tapo aiA?ku: tiek A?i, tiek kitos dvi Baltijos A?alys nAi??ra nei mentaliai, nei politiA?kai pasirengusios multikultAi??ralizmui. Tai susijAi?? ne tik su psichologija, bet ir su geopolitika. Juk bet kokia lingvistinAi?? ar kultAi??rinAi?? takoskyra tarp latviA? ir Latvijos rusA?, tarp estA? ir Estijos rusA? (pakanka prisiminti riauA?es Taline 2007-aisiais dAi??l AlioA?os paminklo iA?keldinimo) instrumentalizuojama ir be saiko politizuojama Maskvoje, nes tai labai praverA?ia geopolitiniams A?aidimams, vis bandant ginti rusA? maA?umas ai??zatA?iauriojeai??? Pribaltikoje.

PanaA?i problema iA?kilo Lietuvoje tarp 2010-A?jA? ir 2012-A?jA?, kai Lietuvos lenkai dAi??l ai??zwai??? raidAi??s, gatviA? pavadinimA? ir dvikalbiA? edukacijos programA? griebAi??si, galima sakyti, A?altojo karo.

Kartais atrodo, kad Baltijos A?alys ir Ai??vedija gyvena skirtingose plotmAi??se, gal net skirtinguose laiko horizontuose, pasitelkiant Hanso Georgeai??i??o Gadamerio terminijAi??. Tai tikriausiai susijAi?? su saugumo stoka ai??i?? nesaugios tautos bijo prarasti savo tautinA? tapatumAi??, pagrA?stAi?? tAi??vynAi??s esencializmu. O kur glAi??di Ai??vedijos paslaptis?

Ai??

A. J. HeinAi??. IA? tikrA?jA? skirtumai tarp Ai??vedijos ir Baltijos A?aliA? yra milA?iniA?ki. Kad tAi?? pailiustruotume, iA? arA?iau paA?velkime A? vienAi?? nacionalistiA?kai orientuotAi?? partijAi?? ai??i?? Ai??vedijos demokratus, kurie 2010-aisiais pateko A? parlamentAi?? po penkiA? nesAi??kmingA? mAi??ginimA?, ir tai ilgiausias kelias A? valdA?iAi??, palyginti su bet kuria partija, nusiteikusia prieA? imigrantus.

Ai??vedijos demokratai apibAi??dinami kaip ekstremali partija. O kalbant apie ideologijAi?? ir politikAi??, atstumas tarp jA? ir kitA? A?sitvirtinusiA? partijA? yra milA?iniA?kas. Ai??vedijos demokratai daA?nai yra atmetami kaip apskritai ai??zneA?vediA?kiai??? dAi??l jA? nuostatos netoleruoti maA?umA?, ypaA? musulmonA?. Nerasite nAi?? vieno iA?kilaus A?vedA? intelektualo, kuris net ir su iA?lygomis sakytA?, esAi?? A?i partija nAi??ra baisi visais aspektais. ManyA?iau, Belgija yra vienintelAi?? A?alis, kur A?sitvirtinusios partijos sAi??kmingai iA?laikAi?? panaA?A? atstumAi?? nuo tA? partijA?, kurios nusistaA?iusios prieA? imigrantus. Danija, Nyderlandai ir Austrija sugebAi??jo tokiems ekstremalams daryti A?takAi??, nes kitos partijos uA?mezgAi?? su jais tiesioginA? bendradarbiavimAi?? ir pradAi??jo derybas.

TaA?iau, jeigu Ai??vedijos demokratA? idAi??jas ir politikAi?? vertinsite iA? Baltijos A?aliA? perspektyvos, A?inoma, tai asmeninis mano poA?iAi??ris, tikrai bus sunku A?A?velgti A?ia kAi?? nors ekstremalaus. Netgi teigA?iau, kad visos Vidurio RytA? Europos kontekste, Ai??vedijos demokratai priskirtini pagrindinei srovei (mainstream), kalbu apie centro deA?iniA?jA? poA?iAi??rius A? tautiA?kumAi??. Imigracijos politika, pilietybAi??s A?statymai ir maA?umA? teisAi??s verA?ia A?ias partijas ginA?ytis dAi??l to, kas RytA? Europoje jau tapo norma, ai??i?? tai politinio prieglobsA?io apribojimai, kalbos testas, norintiems gauti pilietybAi??, ir pan.

Ai??vedijos antitautiA?kumo normAi?? geriau suprasite, paA?velgAi?? A? mAi??sA? A?alies istorijAi??. PagrindinAi?? prieA?astis ganAi??tinai paprasta ir susijusi su visuomenAi??s homogeniA?kumu iki 7-ojo deA?imtmeA?io. Nedaug Europos kraA?tA? galAi??tA? rungtyniauti su Ai??vedija dAi??l etninio homogeniA?kumo XX a. pirmojoje pusAi??je ai??i?? A?inoma, Islandija, gal dar Portugalija tarp panaA?aus dydA?io tautA?.

Atvirai sakant, etninio homogeniA?kumo laipsnis pavertAi?? politinA? nacionalizmAi?? bereikA?miu. Pirmaisiais ano amA?iaus deA?imtmeA?iais tautinis sAi??jAi??dis buvo ganAi??tinai stiprus, bet jau 4-ajame deA?imtmetyje A?vedA? nacionalizmas iA?nyko. Nesant akivaizdA?iA? grAi??smiA? tautiniam suverenumui, nebuvo paskatos susitelkti A? tautinius klausimus. O 7-ajame deA?imtmetyje antitautiA?kumas atAi??jo palaikyti draugijos multikultAi??ralizmui kaip naujai ideologijai, kuriAi?? diegAi?? politinis ir intelektualinis elitas.

Tad prieA? imdamiesi svarstyti, ar Ai??vedija gali tapti normatyviai patraukliu modeliu Baltijos A?alims, manau, turAi??tume suprasti, kad tokia nuostata gali tapti norma tik tokiomis sAi??lygomis, kai paA?alintos bet kokios grAi??smAi??s tautos suverenumui ir etniniam homogeniA?kumui. O tai ir yra pagrindinAi?? prieA?astis, kodAi??l pastaraisiais deA?imtmeA?iais auga politinis A?vedA? nacionalizmas, juk Ai??vedijos demokratA? sAi??kmAi?? ai??i?? tai prieA?prieA?a plintanA?iai kultAi??rinei A?vairovei.

N. Bernsand. Pradiniai atskaitos taA?kai dAi??l tautinio tapatumo skiriasi taip smarkiai, kad sunku A?sivaizduoti Ai??vedijAi?? kaip pavyzdA? Baltijos A?alims. A?ia daug lemia ir laiko vAi??lavimas. MatAi??me, kaip Ai??vedijos tapatumo diskursas veikAi?? ankstesnAi??mis sAi??lygomis, esant ganAi??tinai aukA?tam kultAi??rinio saugumo lygiui ai??i?? tai svarbus faktorius, ir jAi??s teisingai jA? pabrAi??A?iate. TaA?iau A?iuolaikinAi??je kultAi??riA?kai margoje Ai??vedijoje vieA?asis diskursas atspindi, kad visuomenAi?? sutrikusi, nes neA?ino, kaip elgtis su tautiniu tapatumu. Matyt, Baltijos A?alims ieA?koti pavyzdA?io reikAi??tA? kaA?kur kitur.

Ai??vedijos modernistinis projektas, viena vertus, kritiA?kai nusistatAi??s konservatyvaus A?vediA?kumo atA?vilgiu, bet, antra vertus, jis nebuvo toks antitautinis, kad iA?ardytA? A?vediA?kumAi?? ir A?vedA? tautAi?? kaip tokiAi??. Ai??vediA?kumas iA?liko realus ir apA?iuopiamas, nors jo turinys radikaliai skiriasi nuo ankstesniA? modeliA?. Moderni Ai??vedija iA?niro didelio kultAi??rinio saugumo sAi??lygomis ai??i?? tai sustiprino socialinis optimizmas, tikAi??jimas A?viesiu rytojumi, nes ekonomika augo greitai, padAi??tis buvo stabili, A?vedA? gyvenimo kokybAi?? A?enkliai pagerAi??jo. Tai vyko tuo metu, kai plAi??stelAi??jo pirmosios darbo imigrantA? bangos iA? A?vairiA? Europos vietA?, bet A?alis vis tiek iA?liko etnokultAi??riA?kai homogeniA?ka. Tokiomis sAi??lygomis tautinis tapatumas gali klestAi??ti keletAi?? deA?imtmeA?iA?.

Modernus A?vediA?kumas iA?silaikAi?? kultAi??rinio konteksto gelmAi??se, bet jam tenka atremti vis didesnius iA?A?Ai??kius, kuriuos meta konkuruojantys liberalA? universalistA?, postmodernistA?, postkolonijinio mAi??stymo A?alininkA? ir etnokultAi??riA?kai nusiteikusiA? antielitiniA? sluoksniA? diskursai. Ai??vedai A?iuo metu apimti abejoniA? ir jauA?iasi sutrikAi??, nes modernus A?vediA?kumas susiklostAi?? kultAi??rinio saugumo sAi??lygomis, o dabar oda A?iurpsta, matant, kaip didAi??ja kultAi??rinis nesaugumas. ai??zGaidukAi??ai??? paspaudAi?? ekonomikos ir kultAi??ros globalizacija, prarastas tikAi??jimas nuolatiniu gerovAi??s augimu, daug lAi??mAi?? tai, kad Ai??vedija didA?iAi??jAi?? savo kaip nacionalinAi??s valstybAi??s galios dalA? perleido Europos SAi??jungai, o didAi??janti imigracija pakeitAi?? etnodemografinAi?? A?alies sudAi??tA?. Galiausiai, bet ne paskiausiai, svarbus vaidmuo tenka ir individualizacijai, subkultAi??roms, socioekonominei fragmentacijai.

Ai??tai tokiame kontekste antiesencializmas, kaip fundamentali dekonstrukcija, per pastaruosius 10 ar 15 metA? iA? tikrA?jA? tapo svarbiu politikos ir A?iniasklaidos sandu. Tai nutiko, A?vykus socialinio konstruktyvizmo proverA?iui iA? pradA?iA? akademiniuose sluoksniuose, o vAi??liau politikos ir A?iniasklaidos diskursuose, kurie daA?niausiai yra pribloA?kiamai pavirA?utiniA?ki. Teiginys, kad tautinis tapatumas ai??i?? tai socialinis konstruktas, deja, suprantamas primityviai, esAi?? toks tapatumas tarsi maA?iau ai??zteisingasai???, ai??zinformuotiai??? A?monAi??s neva geriau A?ino, kaip kAi?? konstruoti, kas apskritai neegzistuoja realybAi??je, o kAi?? vadybiA?kai valdo socialinAi?? inA?inerija. Ai??vykus lingvistiniam socialiniA? mokslA? posAi??kiui, vieA?uosiuose debatuose atsirado daug ai??zmagiA?koai??? mAi??stymo.

Socialinis konstruktyvizmas yra taikomas selektyviai, ypaA? tais atvejais, kurie dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? traktuojami kaip nemalonAi??s ar pavojingi. Blogiausia, kad A?vairAi??s tautinio tapatumo konstruktai, A?siA?aknijAi?? A?vedA? visuomenAi??je, tos, pasak Rogerio Brubakerio, ai??zpraktinAi??s kategorijosai??? kartais prastai suprantamos, o tai nepadeda perprasti sudAi??tingos kultAi??riA?kai margaspalvAi??s A?iA? dienA? Ai??vedijos realybAi??s. MaA?a to, konstruktyvizmas vienoms grupAi??ms taikomas, o kitoms ai??i?? ne. Gerai A?inomas atvejis, kai Ai??vedijos nacionalinio paveldo federacijos pirmininkas, diskutuodamas su Ai??vedijos demokratA? partijos atstovu, etninAi??s A?vedA? kultAi??ros sampratAi?? atmetAi?? dAi??l esAi?? nevienalytAi??s jos kilmAi??s, bet priAi??mAi?? ai??i?? regis, holistiA?kai ai??i?? faktAi??, kad egzistuoja kurdA? imigrantA? kultAi??ra.

VieA?uosius debatus dAi??l Ai??vedijos tapatumo galima laikyti modernistinio Ai??vedijos savivaizdA?io tAi??sa, kai A?tvirtinamos paA?angiausios socialinAi??s vizijos, ai??i?? tAi?? rodo tiek santykis su tais, kurie A?vediA?kumAi?? suvokia labiau tradiciA?kai, tiek su imigrantA? grupAi??mis, kuriA? kultAi??rAi?? visuomenAi?? turAi??tA? paremti A?vairovAi??s dAi??lei.

Ai??vedijos religiniA? socialiniA? demokratA? pirmininkas neseniai pareiA?kAi??: neverta tikAi??tis, kad musulmonA?, katalikA? ir krikA?A?ioniA? ortodoksA? organizacijos bus tokios pat tolerantiA?kos seksualiniA? maA?umA? atA?vilgiu kaip dauguma A?vedA?, bet tarp eiluA?iA? nuskambAi??jo, esAi?? A?vedA? visuomenei glaudA?iau su jomis bendradarbiaujant, A?ios tikinA?iA?jA? grupAi??s darysis progresyvesnAi??s.

Skolinantis kitAi?? sovietinAi??s ai??ztautA? politikosai??? koncepcijAi??, dauguma turi leisti maA?umA? kultAi??roms klestAi??ti tam, kad vAi??liau, dialektiA?kai, bAi??tA? A?veiktas jA? atsilikimas. TaA?iau jauni imigrantai, gimAi?? arba uA?augAi?? Ai??vedijoje, regis, nebepriima ai??zprogresyvaus A?vedoai??? vaidmens, susijusio su kultAi??rinAi??s A?vairovAi??s vadyba ir konceptualizavimu, verA?iau kalba savo balsu. Ir tai, mano nuomone, yra teisinga.

Taigi nacionalinio tapatumo koncepcija, gerai veikusi keletAi?? deA?imtmeA?iA?, dabar patiria daugybAi?? iA?A?Ai??kiA?, nes viskas smarkiai pasikeitAi??, atsiradus didA?iulei A?vairovei. VisuomenAi?? tapo labiau individualistinAi??, ji maA?iau pasitiki amA?inu progresu ir klestAi??jimu.

UA?siminAi??te apie tautinio iA?sivadavimo ir demokratijos susipynimAi?? Vidurio RytA? Europos kovose XX a. 9-uoju ir 10-uoju deA?imtmeA?iais. TAi?? patA? galima pasakyti ir apie UkrainAi??. IA?sivadavimas nesuvokiamas be nacionalizmo, A?is sAi??jAi??dis nebAi??tA? galAi??jAi??s tvirtai atsistoti ant grynai liberalios A?emAi??s. ValstybingumAi?? atkAi??rusiA? Baltijos A?aliA?, net tapusiA? NATO narAi??mis, neapAi??mAi?? toks saugumo jausmas, kuris leistA? susilpninti ryA?A? tarp valstybingumo ir tautiA?kumo.

Ai??iuo atA?vilgiu Ai??vedija ir Baltijos A?alys gyvena skirtingose plotmAi??se. TaA?iau Lietuvos, Latvijos, Estijos patirtis atpaA?A?stama ir platesniame Europos kontekste, kalbu ne tik apie Vidurio Rytus. Jei paA?velgsite A? kai kuriuos specifinius kultAi??rinius ai??zsusigrAi??mimusai???, pastaraisiais metais kilusius tarp A?vedA? A?urnalistA? ir jA? kolegA? norvegA? ar danA?, taps akivaizdu, kad Ai??vedijos iA?skirtinumas (exceptionalism) kartais pasireiA?kia taip, tarytum Ai??vedija bAi??tA? visai kitokia negu visa Skandinavija.

T. Kavaliauskas. EtninAi?? A?tampa susijusi ir su atminties politika dAi??l 1945-A?jA? geguA?Ai??s 9-osios reikA?mAi??s ai??i?? Baltijos A?alims tai antroji okupacija, o Rusija tai vadina iA?vadavimu. Nesutampa lenkA? ir lietuviA? tautiniai naratyvai dAi??l Vilniaus kraA?to ir kultAi??rinio jo paveldo. Pastaruoju metu ir baltarusiai aktyviai skelbia savo teises A? Lietuvos DidA?iAi??jAi?? KunigaikA?tystAi??, net brandina mintA? BaltarusijAi?? pavadinti Litva.

Taigi, jau vien dAi??l skirtingo konteksto bAi??tA? neprotinga siAi??lyti pagal A?vediA?kAi?? modelA? dekonstruoti tAi??vynAi??s esencializmAi??. Antra vertus, nacionalizmas yra trumparegiA?ka ideologija, daA?nai skatinanti ksenofobinius poA?iAi??rius. TautiniA? sentimentA? eskalavimas anksA?iau ar vAi??liau atveda prie teritoriniA? ginA?A?, destruktyvaus noro atstatyti, kas prarasta tolimoje praeityje, o tai A? gera nenuves. Jei iA?ankstinAi?? taikios Europos sAi??lyga yra supranacionalinAi?? atminties politika, vadinasi, Baltijos A?alys turAi??tA? bAi??ti atviresnAi??s, konstruodamos naujAi??jA? savo tapatumAi??.

TaA?iau kaip A?veikti konfliktuojanA?ias atmintis tarp Baltijos A?aliA? ir Rusijos, tarp Lietuvos ir Lenkijos su Baltarusija? Ar Ai??vedija pavyzdingai suvaldo istorinius naratyvus, prieA?taraujanA?ius vienas kitam?

A. J. HeinAi??. Ai??ioje srityje Ai??vedija, manau, tvarkosi gana sAi??kmingai. Nors didelAi?? kontinento dalA? vis dar persekioja amA?iA? senumo nuoskaudos, nedaug A?vedA? turi pakankamai A?iniA? apie XVII ir XVIII a. vykusius Ai??vedijos karus su Rusija ir Danija. Klausimas dAi??l A?vedA? maA?umos likimo Suomijoje yra politiA?kai mirAi??s. EtninAi??s grupAi??s teisiA?, susijusiA? su koegzistavimu kaimyninAi??je A?alyje, netektis daugelyje Europos valstybiA? sukeltA? politinAi?? reakcijAi??, bet Ai??vedija tikriausiai vienintelAi?? senajame A?emyne visiA?kai neturi to, kAi?? Brubakeris pavadino ai??ztAi??vynAi??s nacionalizmuai???, t.Ai??y. kai tautinAi?? valstybAi?? tautos vardu veikia net anapus savo sienA?.

Bet A?ia yra ir neigiama pusAi??. Jokia visuomenAi?? negali iA?siversti be A?rankiA?, kuriais A?manoma numalA?inti grupiA? konfliktus. ai??zAtminties politikaai??? yra taikus tokios paskirties A?rankis. Upsaloje, ketvirtame pagal dydA? Ai??vedijos mieste, kur gana daug kurdA? imigrantA?, keliskart mAi??ginta nugriauti paminklAi?? Fadime Sahindal ai??i?? tai Ai??vedijoje gimusi kurdAi??, tapusi vadinamojo garbAi??s nuA?udymo auka 2002-aisiais. [Fadime pasiprieA?ino tAi??vo suplanuotoms jos vestuvAi??ms, pasirinko kitAi?? draugAi??, kuris irgi A?uvo, ai??i?? VertAi??jo pastaba.] Kurdai protestavo teigdami: nors ir blogai, kad ji buvo nuA?udyta savo paA?ios tAi??vo, vis tiek negalima jos laikyti pavyzdA?iu jaunoms moterims, o jAi?? pagerbiantis paminklas ai??i?? Fadime buvo politiA?kai aktyvi, sykA? kalbAi??jo parlamente, ai??i?? tai institucionalizuota nepagarba kurdA? maA?umai.

Tai konfliktas, tipiA?kas visoms multikultAi??rinAi??ms visuomenAi??ms. MaA?umA? ir daugumos vertybAi??s kartais susikerta, bet demokratija leidA?ia su tuo susitvarkyti taikiai ir, tikAi??kimAi??s, konstruktyviai. TaA?iau Ai??vedijos problema ta, kad stokojame A?rankiA? uA?megzti konstruktyviam dialogui. UA?uot mokAi??si tvarkytis su problemomis, A?vedai nusprendAi?? jas ignoruoti.

Nors ai??zoficialusai??? Ai??vedijos savivaizdis yra multikultAi??rinAi?? visuomenAi??, A?vediA?kumas nAi??ra suvokiamas kaip A?ios pliuralistinAi??s kultAi??ros dalis. GreiA?iau jis laikomas kaA?kuo, kas ai??znekultAi??ringaai???, mat progresyvus, modernus tapatumas susiklosto anapus konkreA?ios kultAi??ros kaip universaliA? idAi??jA? refleksija. O tai jau tikrai problemiA?kas atskaitos taA?kas, jei norime sukurti visiems bendrAi?? naratyvAi??.

N. Bernsand. Praeitis, paA?enklinta tiek daA?nA? karA?, visA? pirma su Rusija ir Danija, tiek valstybAi??s sienA? perkilnojimo, buvo sAi??kmingai A?veikta. Ties buvusia RytA? siena nuodijanti karo ir trAi??mimA? patirtis XX a. lAi??mAi?? sudAi??tingus rusA? ir suomiA? santykius. PietA? pusAi??je, kur nors Lundo apylinkAi??se, iA? tikrA?jA? galAi??tume rasti kelis regioninius patriotus, kurie tvirtintA?, kad buvusioms Danijos provincijoms reikAi??tA? suteikti kultAi??rinAi?? autonomijAi??, remiantis istorija ir etnoregionine specifika. Ai??ioje provincijoje nuo 9-ojo deA?imtmeA?io iA?kilo lokalios atminties literatAi??ra, atskleidA?ianti A?iaurumus, susijusius su A?vedA? A?sigalAi??jimu XVII a. Ai??ie kAi??riniai plaA?iai prieinami vieA?osiose bibliotekose visame Skanijos regione, o A?iandien jau ir interneto svetainAi??se, yra nemaA?ai juos skaitanA?iA?jA?. TaA?iau A?is judAi??jimas neA?gijo jokio politinio svorio ir apskritai jau tapo gerokai blankesnis, negu buvo prieA? 15 ar 20 metA?. Ai??ias diskusijas 10-ajame deA?imtmetyje nustelbAi?? kita daug aktualesnAi?? tema ai??i?? tai Ai??vedijos politika, susijusi su tautiniu tapatumu, imigracija ir integracija. Ai??iurkA?A?iai tariant, imigracijos problematika be jokios rimtesnAi??s kovos nuA?udAi?? potencialA? politinA? Skanijos regiono nuoskaudA? eksploatavimAi??.

AbejoA?iau, kad A?vedams pavyko sAi??kmingai A?veikti atmintA?, nuodijanA?iAi?? iA? vidaus. VertAi??tA? paminAi??ti vadinamuosius klajoklius, sinti kilmAi??s romus, kurie 2012-aisiais A?ventAi?? savo A?sikAi??rimo Ai??vedijoje 500 m. jubiliejA?, prieA? kylant didelAi??ms imigracijos bangoms XX a., jie buvo vieni iA? vos keleto etniniA? maA?umA? A?alyje. KlajokliA? vaikai buvo jAi??ga atimami iA? tAi??vA?, atiduodami A? globos namus, o ten juos skriaudAi??, A?emino. Nors A?statymai ir taisyklAi??s neiA?skyrAi?? A?ios grupAi??s, klajokliai buvo prievarta arba ai??zsavanoriA?kaiai??? paversti sterilizacijos aukomis, tai tAi??sAi??si nuo 1930 – A?jA? iki 1975-A?jA?. Klajokliai parodAi?? neA?tikAi??tinAi?? stiprybAi??, kad iA?saugotA? savo etniA?kumAi?? A?iaurios asimiliacijos sAi??lygomis. Jie vis dar kalba gimtAi??ja kalba, kuriAi?? iA?moko iA? seneliA?.

Ai??iuo metu pasiektas A?ioks toks progresas dAi??l teisingumo atkAi??rimo, pavyzdA?iui, kai kurios priverstinio A?vaikinimo aukos pagaliau sulaukAi?? kompensacijos. TaA?iau tai, kad Ai??vedijos vyriausybAi?? neskuba atsipraA?yti dAi??l istorinio iA?naudojimo ir suteikto skausmo, sukAi??lAi?? klajokliA? bendruomenAi??s nepasitenkinimAi??.

Tokia A?vedA? patirtis rodo, kad valdyti atminties konfliktus yra labai sudAi??tinga, vargu ar mAi??sA? patirtis padAi??s Baltijos A?alims. Ai??vedija nesuA?velnino trauminAi??s klajokliA? atminties, neiA?sprendAi?? A?ios problemos pavyzdiniu bAi??du. Antra, Baltijos A?aliA? labiausiai nuodijantys atminties konfliktai susijAi?? su XX a. A?vykiais, o Ai??vedijos karai vyko XVII ir XVIII a., prieA? susikuriant moderniai politikai, prieA? atsirandant politiniam tautinio tapatumo instrumentalizavimui. TreA?ia, kalbant apie istoriA?kai konfliktiA?kus santykius su kitais, ginA?ytina, kokiu laipsniu specifinAi?? atminties politika apskritai padeda A?veikti istorinA? paveldAi??.

Modernus Ai??vedijos tapatumas, kalbant apibendrintai, A?velgia A? priekA?, atmesdamas praeitA? kaip nereikA?mingAi??. Tiesa, nuo XX a. 10-ojo deA?imtmeA?io labai padidAi??jo domAi??jimasis Ai??vedijos istorija, A?skaitant DidA?iosios galios amA?iA?, 2011-aisiais iA?leista pirmoji knyga apie A?vedA? istorinius A?ygius Baltijos jAi??ros rytinAi??se pakrantAi??se, paraA?yta ne profesionalaus istoriko, bet A?urnalisto Johno Crispinssono. TaA?iau visa tai neturi jokiA? politiniA? implikacijA?, net marginalAi??s etnonacionalistiniai diskursai verA?iau sutelkia dAi??mesA? A? A?iuolaikinAi?? Ai??vedijos teritorijAi??.

Sutinku su argumentais dAi??l netolerancijos ir galbAi??t atminties kultAi??ra iA? tikrA?jA? galAi??tA? tapti taikios politikos pagrindu. Tai palengvintA? Baltijos A?aliA? paieA?kas, kaip konstruoti naujAi??jA? savo tapatumAi??. A?inoma, rimtesnAi?? diskusija apie tai reikalautA? maA?A? maA?iausiai atskiro straipsnio. GalAi??tA? suveikti ir hermeneutinAi?? perspektyva, kurios laikytis siAi??lote savo knygoje Transformations in Central Europe between 1989 and 2012: gal bAi??tA? produktyviau palaikyti tuos individualius ir grupinius tapatumus, kurie jau egzistuoja, A? kuriuos visuomenAi?? yra A?sijautusi. YpaA? atsargiai reikAi??tA? elgtis su A?mAi??kA?A?iojanA?ia utopija, paremta universalistiniu liberalizmu ir skatinanA?ia kilti A? kryA?iaus A?ygA? prieA? prasmingus, savo A?vaizdA? turinA?ius etninius, religinius, regioninius, tautinius tapatumus.

T. Kavaliauskas. Carlas Ulrikas Schierupas ir Aleksandra Ai??lund straipsnyje ai??zAi??vedijos iA?skirtinumo pabaigaai??? 2008-uosius pavadino taikaus multikultAi??ralizmo mirties data dAi??l riauA?iA?, atskleidusiA? nesuderinamus skirtumus ir tarpetnines A?tampas. GottsundAi??, Upsalos rajonAi??, net pervadino getosunda. Vadinasi, Ai??vedija daugiau nebelaikoma multikultAi??ralizmo sAi??kmAi??s vitrina?

Ar A?manoma rasti kokA? nors aukso vidurA? tarp kraA?tutinio multikultAi??ralizmo ir nacionalizmo, suplakant kaA?kAi?? panaA?aus A? etninio kosmopolitizmo kokteilA?? Etninis kosmopolitizmas reikA?tA? etninAi?? A?vairovAi?? ir heterogeniA?kAi?? visuomenAi??, kuri gerbia kiekvieno individo kultAi??rinA? ar etninA? esencializmAi?? su sAi??lyga, kad visi individai gerbs kitas etnines kultAi??ras. Tai leistA? iA?laikyti ir kosmopolitinAi?? A?vairovAi??, ir integralumAi??.

Kokiu laipsniu Ai??vedijos multikultAi??ralizmas paA?eidAi?? balansAi?? tarp tautinio tapatumo ir kosmopolitinAi??s kultAi??ros? Ar pritariate Schierupo ir Ai??lund tezei, kad 2008-ieji ai??i?? multikultAi??ralizmo baigties metai?

A. J. HeinAi??. AtsidAi??rus veiksmo sAi??kuryje, visada norisi sureikA?minti istorinAi?? tA? A?vykiA? svarbAi??. Ne, nemanau, kad 2008-ieji laikytini posAi??kiu. Juk praAi??jus penkeriems metams jau maA?ai kas prisimena Gottsundos riauA?es, be to, pastarAi??jA? deA?imtmetA? buvo ir daugiau panaA?iA? A?vykiA?. Jei reikAi??tA? kokA? nors sukrAi??timAi?? pavadinti naujos pradA?ios A?enklu, tai bAi??tA? Fadime Sahindal nuA?udymas 2002-A?jA? gruodA?. Ji, Ai??vedijoje gimusi etninAi?? kurdAi??, aktyviai gynAi?? savo garbAi?? ir laisvAi??, todAi??l buvo nuA?udyta. Dvi savaites prieA? tai, Gudrun Schyman, socialistA? lyderAi??, partijos kongrese pasakAi?? blogAi??ja prasme pagarsAi??jusiAi?? kalbAi??, esAi?? moterys Ai??vedijoje gyvena panaA?iomis patriarchalinAi??mis sAi??lygomis kaip moterys Talibane (vAi??liau A?is praneA?imas buvo pramintas ai??zTalibano kalbaai???). Nors Schyman A?odA?iai nedelsiant sulaukAi?? kritikos, vis dAi??lto tai rodo, kad A?vedA? politikas gali kalbAi??ti bet kAi?? ir iA?sisukti. Daug iA?kiliA? intelektualA? tuo metu panaA?iai ginA?ijosi, esAi?? teigti, kad vienos kultAi??ros traktuoja moteris blogiau negu kitos, ai??i?? tai rasizmas. TaA?iau Sahindal nuA?udymas viskAi?? pakeitAi??. Atsirado daugiau kritiA?kA? diskusijA?, pradAi??ta mAi??tyti akmenukus A? kultAi??rinio reliatyvizmo darA?Ai??, diskutuoti dAi??l valdA?ios organA? nenoro veikti tais atvejais, kai nusikaltAi??liai priklauso etninAi??ms maA?umoms. Tam tikru atA?vilgiu tai mAi??sA? Ground Zero multikultAi??ralizmui ir sugrA?A?imas prie atviresniA? diskusijA? dAi??l asimiliacijos (nors A?vediA?kame diskurse tai vadinama ai??zintegracijaai???).

Vis dAi??lto kyla klausimas, ar Ai??vedija kada nors iA? tikrA?jA? Ai??jo multikultAi??ralizmo keliu. PrieA? keletAi?? metA? paraA?iau straipsnA?, pavadintAi?? ai??zMes niekada nebuvome multikultAi??riA?kiai???, o tai perfrazuota Nathano Glazerio klasikinAi?? frazAi?? ai??zMes visi multikultAi??ralistaiai???. Dabar mano argumentas toks: nors Ai??vedija 8-ojo deA?imtmeA?io viduryje multikultAi??rinAi?? politikAi?? adaptavo imigrantams, realybAi??je maA?ai kas pasikeitAi??. Taip, asmenys, neturintys pilietybAi??s, A?gijo teisAi?? balsuoti savivaldybiA? ir regioniniuose rinkimuose, imigrantA? vaikams pasiAi??lyta keletas valandA? kiekvienAi?? savaitAi?? nemokamos edukacijos jA? gimtAi??ja kalba. Bet Ai??vedija niekada nebuvo tikrai multikultAi??rinAi?? tuo atA?vilgiu, kad ji niekada nesiAi??lAi?? kultAi??rinAi??ms maA?umoms atlikti konkretaus vaidmens A?vedA? visuomenAi??je. ValstybAi?? tikAi??josi, kad imigrantai asimiliuosis arba grA?A? A? savo tAi??vynAi??, o A?statymai turAi??jo uA?tikrinti imigrantams lygias teises viso labo tol, kol A?ie bAi??na Ai??vedijoje. Jokia politinAi?? A?vedA? partija niekada nesiekAi?? multikultAi??ralizmo su maA?umA? teisAi??mis, nemanAi??, kad reikAi??tA? mesti iA?A?Ai??kA? A?vedA? visuomenAi??s monokultAi??riniam modeliui.

N. Bernsand. Ai??domiausia minAi??to straipsnio A?A?valga yra tai, kad autoriai pranaA?auja A?vedA? Sonderweg [ypatingo kelio, ai??i?? VertAi??jo pastaba] pabaigAi??, nes, kaip jau buvo uA?siminta A?iame pokalbyje, A?alies visuomenAi?? gerokai maA?iau pasitiki savimi, kad A?stengs susidoroti su dabarties iA?A?Ai??kiais. Tame straipsnyje aptariamos kai kurios politinAi??s nuostatos, kaip antai pilietybAi??, Ai??vedijos iA?skirtinumas (exceptionalism), yra gyvos ir veikia: nAi??ra taikomi jokie kalbos testai dAi??l pilietybAi??s, prieA?taringi A?statymai suteikia politinA? prieglobstA? net ir tiems, kuriems neduotas leidimas apsigyventi, taA?iau iA?lieka rizika, kad tuos asmenis galima deportuoti bet kurio metu.

DAi??l riauA?iA? priemiesA?iuose: nesakyA?iau, kad 2008-ieji buvo kokie nors lAi??A?io metai ir abejoju, ar apie tai bus prisiminta mokyklA? vadovAi??liuose. Ai??vedijos priemiesA?iA? situacija atskleidA?ia A?vairioms grupAi??ms ir individams bAi??dingAi?? tendencijAi?? balsuoti kojomis. Per pastaruosius deA?imtmeA?ius imigrantai privertAi?? etninius A?vedus ir kitus pasiturinA?ius asmenis iA?sikelti iA? Stokholmo, Geteborgo, MalmAi??s ir kt. priemiesA?iA?. Naujakuriai daA?nai A?sikuria tuose rajonuose, kur gyvena etniniai jA? giminaiA?iai, taA?iau patys A?vedai, kurie gali sau leisti, irgi A?sikuria socialiai ir etniA?kai homogeniA?kuose vidurio klasAi??s rajonuose. DaA?nai A?is socialinis veiksmas koduojamas tokiais terminais kaip ai??zsaugus rajonas augti vaikamsai???, ai??zgera mokyklaai??? ir t. t. Ai??i tendencija vyravo jau gerokai anksA?iau, negu Ai??vedijos demokratai pradAi??jo politinAi?? mobilizacijAi?? per 2010-A?jA? rinkimus. MaA?a to, A?i tendencija atskleidA?ia bAi??dAi??, kaip A?vedai tvarkosi su didelio masto imigracija anapus politinAi??s arenos ir anapus apklausA? dAi??l tolerancijos, ai??i?? A?ia atsiveria tikrasis A?vedA? poA?iAi??ris A? imigrantus ir imigracijAi??.

JAi??sA? siAi??lymas suplakti multikultAi??ralizmo ir tautiA?kumo kokteilA?, susiejant kultAi??rinAi??s A?vairovAi??s pripaA?inimAi??, harmoningus santykius tarp etniniA? grupiA? ir pagarbAi?? individo laisvei, iA? pirmo A?vilgsnio ne itin skiriasi nuo A?prastA? akademiniA? normatyvinio multikultAi??ralizmo variacijA?. IA?ryA?kinant panaA?umus tarp multikultAi??ralizmo ir tautiA?kumo, esminAi?? kritika kyla iA? proemigracinio liberalaus multikultAi??ralizmo (t.Ai??y. liberali kritika nukreipta ne A? paA?iAi?? kultAi??ros A?vairovAi??, bet A? tam tikrAi?? normatyvinA? konceptualizavimAi??). Pastaraisiais metais tai A?prasta VakarA? Europos, taigi ir Ai??vedijos, politikos ir A?iniasklaidos diskursams. Akademinis pavyzdys: neseniai lankiausi konferencijoje apie multikultAi??ralizmo ateitA? DidA?iojoje Britanijoje, kur multikultAi??ralizmui mestas iA?A?Ai??kis su interkultAi??ralizmo lozungu ai??i?? A?is terminas, jau girdimas ir A?vairiuose Ai??vedijos kontekstuose.

T. Kavaliauskas. Kaip groA?inAi?? literatAi??ra, dokumentiniai ar pramoginiai filmai ar dailAi??s parodos atspindi Ai??vedijos multikultAi??ralizmo ar tautos savivokos pokyA?ius? PavyzdA?iui, jei A?odis ai??ztAi??vynAi??ai??? tapo niekinantis, gal jis postmoderniai ir intertekstualiai, ironiA?kai ir A?aismingai vartojamas dailAi??s parodose, literatAi??roje, kine?

Ai??

A. J. HeinAi??. Taip bAi??davo 7-ajame deA?imtmetyje, bet A?iandien A?vedai vargu ar suprastA? nuorodAi?? A? ai??ztAi??vynAi??ai???. Tai daugiau susijAi?? su amerikietiA?kais filmais, bet Ai??vedijoje to nAi??ra. TAi??vynAi?? tapo tokiu senamadiA?ku dalyku, kad ironizuoti jau per vAi??lu.

Akivaizdu, kad stiprAi??ja A?vedA? rasizmo diskursas, atskleidA?iantis, koks vis dAi??lto A?spAi??dingas A?vedA? intelektualA? naivumas. Kaip ir kitos Europos tautos, mes daug diskutavome dAi??l garsaus blogAi??ja prasme HergAi??s komiksA? ai??zTintinas Kongeai??? kolonialistinio naratyvo. A?inoma, bAi??tA? klaida A?velgti vien A? tautos kontekstAi??, taA?iau problema ta, kad menininkai ir intelektualai ieA?ko inspiracijA? pernelyg toli ir daro klaidingas iA?vadas. Baltasis ir juodasis ai??i?? A?ios kategorijos Ai??vedijoje maA?iau reikA?mingos negu JungtinAi??se Valstijose ar DidA?iojoje Britanijoje. Bet dAi??l to, kad stokojama suvokimo, kaip funkcionuoja tautinAi??s ir etninAi??s kategorijos, o tai tiesioginis antinacionalinAi??s normos rezultatas, daugumos poA?iAi??rA? lemia paprasA?iausia odos spalva.

Kai Ai??vedijos premjeras, komentuodamas nedarbo lygA?, pareiA?kAi??, kad masinAi??s bedarbystAi??s nAi??ra, nes bedarbiA? skaiA?ius tarp ai??zvidutinio amA?iaus etniniA? A?vedA?ai??? yra A?emas, jis pasakAi?? paprasA?iausiAi?? faktAi??. Ai??vedijoje, palyginti su kitomis Europos A?alimis, nedarbingumo lygis itin aukA?tas tarp jaunimo ir imigrantA?, bet kitA? grupiA? nedarbo lygis A?emas. TaA?iau A?is komentaras sukAi??lAi?? visiA?kai beprasmAi?? diskusijAi?? dAi??l posakio ai??zetninis A?vedasai???. Daug iA?silavinusiA? A?moniA? tvirtino, esAi?? tokio ai??zdalykoai??? kaip etninis A?vedas apskritai nAi??ra, o premjeras, matyt, rasistas, nes dalija populiacijAi?? A? dvi kategorijas: mes ir jie.

N. Bernsand. NemaA?ai knygA? ir filmA? pastaruoju deA?imtmeA?iu multikultAi??ralizmo ir etniniA? santykiA? temAi?? gvildena skirtingais A?anrais ir stiliais, provokuoja mAi??styti, sukelia nemaA?ai abejoniA? ir ginA?A?.

Tautinio tapatumo pokyA?iai ir iA?A?Ai??kiai jo koncepcijoms pateikiami daugiau ar maA?iau atvirai. Sakoma, kad britA? detektyvinio serialo ai??zMidsomerio A?mogA?udystAi??sai??? populiarumAi?? (Ai??vedijoje taip pat) didele dalimi lAi??mAi?? iA?ankstinis nusistatymas vengti perdAi??tos A?vairovAi??s, tAi?? pabrAi??A?ia tradicinis Anglijos kraA?tovaizdis su vos keliomis nuorodomis A? multietniA?kAi?? kasdienybAi??. Gal neatsitiktinai A?vedA? kriminalinAi??s literatAi??ros bumo ryA?kiausi autoriai (knygos daA?nai virsta filmais ir TV serialais, eksportuojamais A? tarptautinAi?? rinkAi??) personaA?ais renkasi etninius A?vedus ir aplinkAi??. A?velgiant iA? tokios perspektyvos, nelabai svarbu, kad protagonistai atvirai kovoja su prietarais, netolerancija ir, kaip groA?inei literatAi??rai bAi??dinga iA?galvoti, su A?vedA? kaimuose tAi??nanA?iais nacistais, net susidaro A?spAi??dis, kad Ai??vedijoje jA? neA?tikAi??tinai daug. A?ia svarbiau tai, kad protagonistai ir jA? aplinka yra A?vediA?ka: mat jeigu blogieji yra A?vedA? rasistai, tai gerieji ai??i?? A?vedA? antirasistai.

O visa tai labai jau A?vediA?ka istorija.

T. Kavaliauskas. DAi??koju uA? pokalbA?.

1 Ai??Ai?? Aje Carlbom, (2003): The Real versus the Imagined Other. Multiculturalism and the representation of Muslims in Sweden, Lund.

2Ai??Ai??Ai?? Andreas Johansson HeinAi??, (2012): Gillar vi olika? : hur den svenska likhetsnormen hindrar integrationen, Timbro.