Lyras, Tolstojus ir Juokdarys

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Publikacijos
AUTORIUS:Ai??George Orwell

DATA: 2013-07

Lyras, Tolstojus ir Juokdarys

George Orwell

A�

Georgeai??i??as Orwellas (1903ai??i??1950) ai??i?? anglA? romanistas, poetas ir eseistas (tikrasis vardas ai??i?? Ericas Arthuras Blairas). ParaA?Ai?? autobiografiniA? romanA?, per II pasaulinA? karAi?? dirbo BBC radijuje, laikraA?A?iA? korespondentu. IA?garsAi??jo antistalinine satyra ai??zGyvuliA? Ai??kisai??? (1945), kuri tapo komunistinAi??s visuomenAi??s kritikos simboliu. Po jos iA?leido antiutopijAi?? ai??i?? romanAi?? ai??z1984-iejiai???, kuriame smerkiamas bet koks totalitarinis reA?imas, siekiantis sunaikinti A?mogaus laisvAi??. LietuviA? skaitytojui maA?iau A?inomi G. Orwello literatAi??riniai ir politiniai traktatai. A?ia spausdinamoje esAi?? raA?ytojas polemizuoja su L. Tolstojumi, visai nevertinusiu W. Shakespeareai??i??o, ir pateikia nemaA?a savo originaliA? A?A?valgA? apie ai??zKaraliA? LyrAi??ai???. Gindamas autoriA? nuo kaltinimA? plagiatu ir kitokiA? uA?sipuolimA?, G. Orwellas atskleidA?ia tikrAi??jAi?? A?ios filosofinAi??s iA?minties kupinos tragedijos vertAi?? ir netgi randa A?domiA? Lyro likimo ir paties L. Tolstojaus gyvenimo pabaigos paraleliA?.

Ai??IA? anglA? k. vertAi?? GraA?vydas Kirvaitis

Tolstojaus kritikos straipsniai yra maA?iausiai A?inoma jo kAi??rybos dalis, o raA?inA?, kur jis puola Shakespeareai??i??Ai??, netgi nelengva gauti, bent jau angliA?kAi?? jo vertimAi??. TodAi??l, prieA? bandant jA? svarstyti, bAi??tA? pravartu pateikti trumpAi?? jo turinA?.

PradA?ioje Tolstojus sako, kad visAi?? gyvenimAi?? Shakespeareai??i??as jam kAi??lAi?? ai??znenumaldomAi?? pasibjaurAi??jimAi?? ir nuobodulA?ai???. Suvokdamas, kad civilizuotas pasaulis prieA?ingos nuomonAi??s, jis vis stveriasi Shakespeareai??i??o kAi??riniA?, skaitydamas ir perskaitinAi??damas juos rusA?, anglA? ir vokieA?iA? kalbomis; taA?iau ai??zvisada apimdavo tie patys jausmai: pasibjaurAi??jimas, nuobodis ir sumaiA?tisai???. SulaukAi??s septyniasdeA?imt penkeriA? metA?, jis dar kartAi?? perskaitAi?? visus Shakespeareai??i??o kAi??rinius, A?skaitant istorines kronikas, ir ai??zdar stipriau pajutau tuos paA?ius jausmus, tik A?A?kart ne sumaiA?tA?, o tvirtAi??, neabejotinAi?? A?sitikinimAi??, kad nekvestionuojama didA?io genijaus A?lovAi??, priskiriama Shakespeareai??i??ui ir verA?ianti mAi??sA? laikA? raA?ytojus sekti juo, o skaitytojus ir A?iAi??rovus ieA?koti jame nesamA? privalumA?, yra didis blogis, kaip ir kiekviena neteisybAi??ai???.

Shakespeareai??i??as, priduria Tolstojus, ne tik ne genijus, bet netgi ne ai??zvidutinis raA?ytojasai???, ir, norAi??damas pagrA?sti A?A? teiginA?, analizuoja ai??zKaraliA? LyrAi??ai???, kuris, kaip matyti iA? cituojamA? Hazlitto1, Brandeso2 ir kitA? veikalA?, yra pernelyg iA?girtas ir laikomas geriausiu Shakespeareai??i??o kAi??rybos pavyzdA?iu.

Paskui Tolstojus perpasakoja ai??zKaraliaus Lyroai??? siuA?etAi??, kuris, anot jo, yra kvailas, daugiaA?odis, nenatAi??ralus, nesuprantamas, pompastiA?kas, vulgarus, atgrasus, kupinas neA?tikAi??tinA? A?vykiA?, ai??zpamiA?Ai??liA?kA? kliedesiA?ai???, ai??znelinksmA? juokA?ai???, anachronizmA?, nukrypimA?, neA?vankybiA?, nuvalkiotA? teatriniA? A?tampA? ir kitA? tiek moraliniA?, tiek estetiniA? ydA?. Be to, ai??zLyrasai??? nuplagijuotas nuo neA?inomo autoriaus ankstesnAi??s ir daug geresnAi??s pjesAi??s ai??zKaralius Leirasai???, kuriAi?? Shakespeareai??i??as esAi?? pavogAi?? ir sudarkAi??. NeproA?al pacituoti bAi??dingAi?? pastraipAi??, rodanA?iAi?? Tolstojaus kaip kritiko manierAi??. Ai??tai kaip reziumuojama treA?io veiksmo II scena (vaizduojanti LyrAi??, KentAi?? ir JuokdarA? per audrAi??): ai??zLyras vaikA?to po dyklaukA? ir sako A?odA?ius, turinA?ius iA?reikA?ti jo neviltA?: jis trokA?ta, kad vAi??jas pAi??stA?, kol plyA?tA? jam [vAi??jui] skruostai, ir kad lietus paskandintA? viskAi??, kad A?aibas nusvilintA? jo baltAi?? galvAi??, o perkAi??nas suplotA? A?emAi??s rutulA? ir iA?taA?kytA? visAi?? sAi??klAi??, ai??zkuri pagimdo nedAi??kingus A?monesai???. Juokdarys nesiliauja vapAi??jAi??s dar beprasmiA?kesnius A?odA?ius. Ai??eina Kentas: Lyras sako, kad dAi??l kaA?kokios prieA?asties per A?iAi?? audrAi?? visi piktadariai bus surasti ir nubausti. Kentas, vis dar Lyro neatpaA?intas, mAi??gina A?tikinti jA? pasislAi??pt nuo audros paA?iAi??rAi??je. Tuomet Juokdarys pasako pranaA?ystAi??, niekaip nesusijusiAi?? su jA? padAi??timi, ir visi iA?eina.ai???

Galutinis Tolstojaus nuosprendis ai??zLyruiai???: joks neuA?hipnotizuotas stebAi??tojas, jeigu toks atsirastA? ir perskaitytA? jA? iki galo, nepajustA? nieko kito, tik ai??zpasidygAi??jimAi?? ir nykulA?ai???. Ir lygiai tAi?? patA? galima pasakyti apie ai??zvisas kitas iA?girtas Shakespeareai??i??o dramas, kAi?? jau kalbAi??ti apie beprasmes dramatizuotas pasakas ai??zPeriklisai???, ai??zDvyliktoji naktisai???, ai??zAudraai???, ai??zCimbelinasai???, ai??zTroilas ir Kresidaai???.

SusidorojAi??s su ai??zLyruai???, Tolstojus meta Shakespeareai??i??ui bendresnA? kaltinimAi??. Jo nuomone, Shakespeareai??i??as turi tam tikrA? techniniA? A?gAi??dA?iA? ai??i?? iA? dalies dAi??l to, kad dirbAi??s aktoriumi, bet jokiA? kitA? privalumA?. Nesugeba kurti charakteriA? ar siekti, kad A?odA?iai ir veiksmai natAi??raliai rastA?si iA? situacijA?, kalba yra iA?tisai perdAi??ta ir juokinga, jis nuolat kiA?a savo paties palaidas mintis A? bet kurio pakliuvusio po ranka veikAi??jo lAi??pas, demonstruoja ai??zvisiA?kAi?? estetinio jausmo stygiA?ai???, o jo A?odA?iai ai??zneturi nieko bendra su menu ir poezijaai???.

ai??zShakespeareai??i??as galAi??jo bAi??ti kuo tik nori, ai??i?? daro iA?vadAi?? Tolstojus, ai??i?? bet jis nebuvo menininkas.ai??? Be to, jo nuomonAi??s neoriginalios ir neA?domios, o polinkiai ai??zpatys A?emiausi ir nemoraliausiai???. Ai??domu, kad pastarAi??jA? kaltinimAi?? Tolstojus grindA?ia ne paties Shakespeareai??i??o pasisakymais, o dviejA? kritikA?, Gervinuso3 ir Brandeso, teiginiais. Pasak Gervinuso (ar A?itaip Tolstojaus suprastos Gervinuso nuomonAi??s), ai??zShakespeareai??i??as mokAi??… kad galima bAi??ti pernelyg geram, o, anot Brandeso, ai??zpagrindinis Shakespeareai??i??o principas… yra tai, kad tikslas pateisina priemonesai???. Nuo savAi??s Tolstojus priduria, jog Shakespeareai??i??as buvo blogiausios rAi??A?ies A?ovinistas, taA?iau Tolstojus taip pat mano, kad Gervinusas ir Brandesas teisingai ir tiksliai apibAi??dino Shakespeareai??i??o poA?iAi??rA? A? gyvenimAi??.

Paskui keliose pastraipose Tolstojus pakartoja meno teorijAi??, kuriAi?? yra iA?samiau pateikAi??s kitur. Tariant dar trumpiau, jos esmAi?? ai??i?? temos taurumas, nuoA?irdumas ir puikus meistriA?kumas. Didis meno kAi??rinys privalo nagrinAi??ti tokiAi?? temAi??, kuri yra ai??zsvarbi A?monijos gyvenimuiai???, jis turi iA?reikA?ti tai, kAi?? autorius nuoA?irdA?iai jauA?ia, ir naudoti tokius metodus, kurie duotA? trokA?tamAi?? rezultatAi??. Kadangi Shakespeareai??i??o pasaulAi??A?iAi??ra smukusi, meistriA?kumas prastas ir kadangi jis neA?stengia nAi?? akimirkai bAi??ti nuoA?irdus, jA?, aiA?ku, tenka pasmerkti.

Bet A?ia iA?kyla sunkus klausimas. Jeigu Shakespeareai??i??as tikrai toks, kokA? jA? vaizduoja Tolstojus, kodAi??l taip visuotinai imta juo A?avAi??tis? Matyt, tai galima paaiA?kinti tik masine hipnoze ar epidemine A?taiga. Visam civilizuotam pasauliui kaA?kaip A?kalbAi??ta, kad Shakespeareai??i??as geras raA?ytojas, ir net patys akivaizdA?iausi kontrargumentai nedaro jokio A?spAi??dA?io, nes A?ia turima reikalo ne su pagrA?sta nuomone, o su kaA?kuo panaA?iu A? religinA? tikAi??jimAi??. Per visAi?? istorijAi??, sako Tolstojus, buvo begalAi?? tokiA? ai??zepideminiA? A?taigA?ai???, pavyzdA?iui, kryA?iaus karai, filosofinio akmens paieA?kos, tulpiA? auginimo manija, kadaise pakerAi??jusi OlandijAi??, ir taip toliau, ir taip toliau. Kaip A?iuolaikinA? reikA?mingAi?? pavyzdA? jis nurodo Dreyfuso bylAi??, dAi??l kurios visas pasaulis baisiai susijaudino be jokios rimtos prieA?asties. Yra ir staigiai uA?einanA?iA? trumpalaikiA? pamiA?imA? dAi??l naujA? politiniA? ir filosofiniA? teorijA? ar dAi??l kokio nors raA?ytojo, dailininko arba mokslininko, pavyzdA?iui, Darwino, kuris (1903 metais) ai??zpradedamas pamirA?tiai???. O kai kuriais atvejais koks nieko vertas populiarus stabas neiA?eina iA? mados iA?tisus A?imtmeA?ius, nes atsitinka ir taip, kad tokie pamiA?imai, kilAi?? dAi??l atsitiktinai susidariusiA? palankiA? sAi??lygA?, taip gerai sutampa su vyraujanA?ia visuomenAi??je ir ypaA? literatAi??riniuose sluoksniuose pasaulAi??A?iAi??ra, jog jie tveria ilgAi?? laikAi??. Shakespeareai??i??o pjesAi??mis gAi??rimasi taip ilgai todAi??l, kad ai??zjos atitinka bedieviA?kas ir amoralias jo ir mAi??sA? laikA? aukA?tuomenAi??s paA?iAi??rasai???.

Ai?? klausimAi??, kaipgi prasidAi??jo Shakespeareai??i??o A?lovAi??, Tolstojus atsako, jog jAi?? aA?tuoniolikto amA?iaus pabaigoje ai??zorganizavoai??? vokieA?iA? profesoriai. Shakespeareai??i??o reputacija ai??zuA?gimAi?? Vokietijoje, o iA? ten buvo perkelta A? AnglijAi??ai???. VokieA?iai nusprendAi?? iA?aukA?tinti Shakespeareai??i??Ai??, nes tuo metu, kai Vokietijoje apskritai nebuvo jokios dAi??mesio vertos dramos, o prancAi??zA? klasikinAi?? literatAi??ra atrodAi?? sustabarAi??jusi ir dirbtinAi??, juos suA?avAi??jo Shakespeareai??i??o ai??zsumanus scenA? rutuliojimasai???; jie taip pat rado jo kAi??ryboje puikiAi?? savo paA?iA? poA?iAi??rio A? gyvenimAi?? iA?raiA?kAi??. Goethe paskelbAi?? Shakespeareai??i??Ai?? didA?iu poetu, o Goetheai??i??ei pridurmui, nelyginant papAi??gA? bAi??rys, puolAi?? visi kiti kritikai, ir ta visuotinAi?? akla meilAi?? tveria ligi A?iolei. PasekmAi?? ai??i?? tolesnis dramos smukimas (smerkdamas dabartinAi?? dramaturgijAi??, Tolstojus neuA?mirA?ta priskirti jai ir savo pjesiA?) ir tolesnis moralAi??s normA? aiA?Ai??jimas. IA? to iA?plaukia, kad ai??zklaidingas Shakespeareai??i??o A?lovinimasai??? yra didelis blogis, su kuriuo Tolstojus laiko savo pareiga grumtis.

Ai??tai tokia Tolstojaus raA?inio esmAi??. Pirmiausia A? galvAi?? ateina mintis, kad, apibAi??dindamas Shakespeareai??i??Ai?? kaip blogAi?? raA?ytojAi??, jis sako lengvai A?rodomAi?? neteisybAi??. TaA?iau tai ne tas atvejis. IA? tikrA?jA? nAi??ra jokiA? A?rodymA? nei argumentA?, kuriais pasirAi??mus bAi??tA? galima tvirtinti, kad Shakespeareai??i??as ar koks kitas raA?ytojas yra ai??zgerasai???. NeA?manoma bAi??tA? ir aiA?kiai A?rodyti, kad, pavyzdA?iui, Warwickas Deepingas4 yra ai??zblogasai???. GalA? gale literatAi??ros kAi??rinio vertAi?? parodo tik jo iA?likimas, kuris pats savaime yra daugumos nuomonAi??s rodiklis. Tokios kaip Tolstojaus meno teorijos yra visiA?kai bevertAi??s, nes jos grindA?iamos abejotinomis prielaidomis ir miglotais terminais (ai??znuoA?irdusai???, ai??zsvarbusai??? ir t. t.), kuriuos galima aiA?kinti kaip tik nori. TiesAi?? sakant, Tolstojaus uA?sipuolimo atremti neA?manoma. Ai??domu bAi??tA? paklausti, kodAi??l jis tai padarAi??. TaA?iau prabAi??gomis reikAi??tA? paA?ymAi??ti, kad Tolstojus naudoja nemaA?ai silpnA? ar negarbingA? argumentA?. Kai kuriuos jA? dera nurodyti ai??i?? ne todAi??l, kad jie paneigia pagrindinA? kaltinimAi??, bet dAi??l to, kad yra, taip sakant, piktavaliA?ki.

VisA? pirma Tolstojaus ai??zKaraliaus Lyroai??? analizAi?? nAi??ra ai??zneA?aliA?kaai???, kaip jis du kartus teigia. PrieA?ingai, tai iA?tAi??stas klaidinimo pavyzdys. Akivaizdu, kad kai atpasakojate ai??zKaraliA? LyrAi??ai??? kam nors, kas jo nAi??ra skaitAi??s, jAi??s tikrai nebAi??site neA?aliA?kas, jeigu svarbiAi?? kalbAi?? (Lyro kalbAi??, kai jis neA?a rankose negyvAi?? KordelijAi??) pristatote A?itaip: ai??zVAi??l prasideda baisios Lyro klejonAi??s, dAi??l kuriA? taip pat gAi??da, kaip ir dAi??l nevykusiA? juokA?.ai??? Ir pateikdamas galybAi?? citatA? Tolstojus A?iek tiek pakeiA?ia ir kitaip nuspalvina kritikuojamas iA?traukas ai??i?? visada taip, kad siuA?etas atrodytA? truputA? painesnis ir neA?tikinamesnis, o kalba truputA? nenormalesnAi??. PavyzdA?iui, mums sakoma, kad Lyrui ai??znAi??ra nei reikalo, nei motyvo atsi-A?adAi??ti sostoai???, nors jo atsistatydinimo prieA?astis (kad jis senas ir nori atsikratyti valdA?ios rAi??pesA?iA?) aiA?kiai nurodoma pirmoje scenoje. Pamatysime, kad netgi toje iA?traukoje, kuriAi?? pacitavau anksA?iau, Tolstojus tyA?ia nesuprato vienos frazAi??s ir truputA? pakeitAi?? kitos prasmAi??, sukurdamas nesAi??monAi?? iA? pastabos, kuri savo kontekste yra visiA?kai pamatuota. NAi?? vienas tA? iA?kraipymA?, skyrium paimtas, nAi??ra itin didelis, taA?iau jA? visuma iA?didina psichologinA? pjesAi??s nenuoseklumAi??. VAi??lgi Tolstojus neA?stengia paaiA?kinti, kodAi??l Shakespeareai??i??o pjesAi??s vis dar buvo spausdinamos ir statomos teatruose praAi??jus dviem A?imtam metA? po jo mirties (t. y. prieA? prasidedant ai??zepideminei A?taigaiai???), o visas Tolstojaus pasakojimas apie tai, kaip Shakespeareai??i??as iA?garsAi??jo, tAi??ra tik spAi??lionAi??s, gausiai prikaiA?iotos melagingA? teiginiA?. Ir vAi??l A?vairAi??s kaltinimai prieA?tarauja vienas kitam ai??i?? kad, pavyzdA?iui, Shakespeareai??i??as yra tik publikos linksmintojas ir ai??znieko rimtoai???, taA?iau, kita vertus, jis nuolat grAi??da savo paties mintis A? veikAi??jA? lAi??pas. Apskritai sunku patikAi??ti, kad Tolstojaus kritika geranoriA?ka. Ai??iaip ar taip, neA?manoma A?sivaizduoti, kad jis pats buvo A?tikAi??jAi??s pagrindiniu savo teiginiu ai??i?? tai yra A?tikAi??jAi??s, jog A?imtmetA? ar ilgiau visas civilizuotas pasaulis buvo apkvailintas didA?iulio ir akivaizdaus melo, kurA? tik Tolstojus vienas permatAi??. A?inia, jo antipatija Shakespeareai??i??ui visiA?kai reali, taA?iau jos prieA?astys gali bAi??ti kitokios ar iA? dalies kitokios, nei Tolstojus tvirtina; ir kaip tik dAi??l to jo raA?inys A?domus.

Dabar laikas bAi??tA? paspAi??lioti. TaA?iau yra vienas galimas A?ios mA?slAi??s raktas ar veikiau klausimas, galintis nurodyti raktAi??. Ai??tai jis: kodAi??l Tolstojus iA? trisdeA?imt ar daugiau pjesiA? savo ypatingu taikiniu pasirinko ai??zKaraliA? LyrAi??ai???? Tiesa, ai??zLyrasai??? gerai A?inomas ir taip iA?girtas, kad jA? bAi??tA? galima laikyti geriausiA? Shakespeareai??i??o kAi??riniA? pavyzdA?iu; vis dAi??lto savo prieA?iA?kai analizei Tolstojus turbAi??t galAi??jo iA?sirinkti labiausiai nemAi??gstamAi?? pjesAi??. O gal jis buvo ypaA? nusistatAi??s prieA? A?iAi?? konkreA?iAi?? pjesAi?? dAi??l to, kad sAi??moningai ar nesAi??moningai suvokAi?? Lyro ir savo paties gyvenimo istorijA? panaA?umAi??? Bet geriau bAi??tA? ieA?koti rakto iA? kitos pusAi??s, tai yra nagrinAi??ti patA? ai??zLyrAi??ai??? ir tuos jo poA?ymius, kuriuos nutyli Tolstojus.

KAi?? anglA? skaitytojas pastebi Tolstojaus raA?inyje pirmiausia, yra tai, kad jis beveik nenagrinAi??ja Shakespeareai??i??o kaip poeto. Shakespeareai??i??as laikomas dramaturgu, o jo nenuneigiamAi?? populiarumAi?? galima paaiA?kinti teatriniais triukais, teikianA?iais progA? pasireikA?ti gabiems aktoriams. TaA?iau, bent jau anglakalbAi??se A?alyse, A?is argumentas neiA?laiko kritikos. Kelios pjesAi??s, kurias labiausiai vertina Shakespeareai??i??o mylAi??tojai (pavyzdA?iui, ai??zTimonas AtAi??nietisai???), retai ar apskritai nevaidinamos, o kai kurios iA? daA?niausiai vaidinamA? ai??i?? kaip ai??zVasarvidA?io nakties sapnasai??? ai??i?? yra maA?iausiai mAi??gstamos. Tie, kuriems Shakespeareai??i??as labiausiai patinka, vertina jA? visA? pirma dAi??l kalbos, tos ai??zA?odA?iA? muzikosai???, kuriAi?? netgi Bernardas Shaw, dar vienas prieA?iA?kas kritikas, vadina ai??zneatsispiriamaai???. Tolstojus A? tai nekreipia dAi??mesio ir, regis, nesuvokia, kad eilAi??raA?tis gali bAi??ti ypaA? vertingas kalbantiems ta kalba, kuria jis paraA?ytas. TaA?iau, netgi A?sivaizdavus save Tolstojaus vietoje ir paA?velgus A? Shakespeareai??i??Ai?? kaip A? uA?sienio poetAi??, lieka aiA?ku, kad kaA?kAi?? Tolstojus praA?iAi??rAi??jo. Juk poezija ne vien tik garsas ir sAi??ryA?is tarp vaizdiniA?, neturintis vertAi??s uA? savo kalbos ribA?: jeigu bAi??tA? kitaip, kodAi??l kai kuriems eilAi??raA?A?iams, A?skaitant paraA?ytus mirusiomis kalbomis, pasiseka perA?engti sienas? AiA?ku, tokA? lyrinA? eilAi??raA?tA? kaip ai??zRytoj A?v. Valentino dienaai??? bAi??tA? nelengva adekvaA?iai iA?versti, taA?iau daugelyje Shakespeareai??i??o kAi??riniA? randame kaA?kAi??, kAi?? galima apibAi??dinti kaip atskirai nuo A?odA?iA? egzistuojanA?iAi?? poezijAi??. Tolstojus teisus sakydamas, kad ai??zLyrasai??? kaip pjesAi?? nAi??ra labai gera. Ji pernelyg iA?tAi??sta ir turi pernelyg daug veikAi??jA? ir siuA?eto linijA?. Vienos netikusios dukters bAi??tA? visiA?kai pakakAi??, o Edgaras apskritai nereikalingas; iA? tiesA? pjesAi?? turbAi??t pagerAi??tA?, jeigu Glosteris su abiem savo sAi??numis bAi??tA? paA?alintas. Vis dAi??lto kaA?kas, tam tikra struktAi??ra, o gal tik atmosfera pergali tas painiavas ir iA?tAi??stas vietas. ai??zLyrAi??ai??? galima A?sivaizduoti kaip lAi??liA? spektaklA?, pantomimAi??, baletAi??, serijAi?? paveikslA?. Dalis jo poezijos, turbAi??t pati svarbiausia dalis, glAi??di siuA?ete ir nepriklauso nei nuo kokiA? nors konkreA?iA? A?odA?iA?, nei nuo gyvo vaidinimo.

UA?simerkite ir pagalvokite apie ai??zKaraliA? LyrAi??ai??? neprisimindami, jei galite, jokiA? dialogA?. KAi?? regite? Bent jau aA? matau didingAi?? senolA? ilgu juodu apsiaustu, banguojanA?iais A?ilais plaukais ir barzda, figAi??rAi?? iA? Blakeai??i??o pieA?iniA? (bet taip pat, nors ir keista, gana panaA?iAi?? A? TolstojA?), klajojantA? per audrAi?? ir keikiantA? dangA? drauge su Juokdariu ir pamiA?Ai??liu. Netrukus scena keiA?iasi, ir senolis, vis dar burnodamas, vis nieko nesuprasdamas, laiko negyvAi?? merginAi?? rankose, o Juokdarys kaA?kur toliau tabaluoja kartuvAi??se. Ai??tai tokie pliki pjesAi??s griauA?iai, ir netgi A?ia Tolstojus nori iA?mesti daugelA? svarbiA? dalykA?. Jam nepriimtina audra, visai esAi?? nereikalinga, nepriimtinas ir Juokdarys, Tolstojaus nuomone, tiesiog nuobodus A?kyruolis, laidantis prasto skonio sAi??mojus, nereikalinga ir Kordelijos mirtis, atimanti, anot jo, iA? pjesAi??s jos moralAi??. Pasak Tolstojaus, ankstesnioji pjesAi??, ai??zKaralius Leirasai???, kuriAi?? Shakespeareai??i??as perdirbo, ai??zbaigiasi daug natAi??raliau ir labiau atitinka moralinius A?iAi??rovo poreikius negu Shakespeareai??i??o kAi??rinys, nes joje Galijos karalius nugali vyresniA?jA? seserA? vyrus, o Kordelija, uA?uot nuA?udoma, sugrAi??A?ina LeirAi?? A? ankstesnAi?? padAi??tA?ai???.

Kitaip tariant, tragedija turAi??jo tapti komedija ar gal melodrama. Abejotina, ar tragedijos prasmAi?? suderinama su tikAi??jimu A? DievAi??: kad ir kaip ten bAi??tA?, ji nesuderinama su netikAi??jimu A?mogaus kilnumu ir su tokiu ai??zmoraliniu A?iAi??rovo poreikiuai???, kai A?is jauA?iasi apviltas, jeigu netriumfuoja dorybAi??. Juk tragiA?ka situacija bAi??na kaip tik tada, kai dorybAi?? nelaimi, bet vis tiek juntama, kad A?mogus yra kilnesnis nei jA? sunaikinusios jAi??gos. Dar reikA?mingiau yra tai, kad Tolstojus nemato jokios prieA?asties, pateisinanA?ios Juokdario buvimAi??, nors Juokdarys yra neatsiejamas nuo pjesAi??s. Jis veikia ne tik kaip koks choras, aiA?kindamas pagrindinA? veiksmAi?? ir komentuodamas jA? protingiau nei kiti veikAi??jai, bet ir kaip kontrastas Lyro siautAi??jimams. Juokdario pokA?tai, mA?slAi??s ir eiliuotos dainelAi??s, jo begaliniai dAi??riai A? didA?iadvasiA?kus Lyro paistalus, nuo paprastA? paA?aipA? pereinantys A? melancholiA?kAi?? poezijAi?? (ai??zVisus kitus titulus tu iA?dalijai, o A?itas lydi tave nuo gimimoai???), yra tarsi sveiko proto A?iurkA?lAi??s, sruvenanA?ios per visAi?? pjesAi?? ir primenanA?ios, kad kaA?kur, nepaisant neteisybiA?, A?iaurumA?, intrigA?, apgavysA?iA? ir nesusipratimA?, gyvenimas rieda savo vAi??A?Ai??mis. Tolstojaus nepakanta Juokdariui leidA?ia A?A?velgti gilesnA? nesutarimAi?? su Shakespeareai??i??u. Tolstojus prikiA?a, ne visai be pagrindo, Shakespeareai??i??ui jo pjesiA? neiA?baigtumAi??, nusiA?nekAi??jimus, neA?tikimus siuA?etus, pompastiA?kAi?? kalbAi??, taA?iau iA? tiesA? Tolstojui turbAi??t labiausiai nepatinka Shakespeareai??i??o gaivaliA?kumas, jo polinkis gal ne tiek mAi??gautis, kiek domAi??tis paA?ia gyvenimo eiga. Laikyti TolstojA? moralistu, puolanA?iu menininkAi??, bAi??tA? klaida. Jis niekada neteigAi??, jog menas kaip toks yra nedorovingas ar beprasmis, ir niekur nesakAi??, kad techninis meistriA?kumas nAi??ra svarbus. TaA?iau pagrindinis Tolstojaus tikslas paskutiniais gyvenimo metais buvo siaurinti A?mogaus savimonAi??s ribas. A?moniA? interesA?, sAi??lyA?io su fiziniu pasauliu ir kasdiene kova taA?kA? turi bAi??ti ne kuo daugiau, o kuo maA?iau. LiteratAi??rAi?? turi sudaryti nedetalizuotos ir beveik nepriklausomos nuo kalbos alegorijos. Ai??ios alegorijos ai??i?? A?tai kuo Tolstojus skiriasi nuo eilinio vulgaraus puritono ai??i?? privalo bAi??ti meno kAi??riniai, taA?iau neturi teikti malonumo ar skatinti smalsavimo. MokslAi?? taip pat reikia atskirti nuo noro smalsauti. Mokslo reikalas, anot jo, ne atrasti, kas vyksta, bet mokyti A?mones, kaip gyventi. Daugelio problemA? (pavyzdA?iui, Dreyfuso bylos) tiesiog neverta sprAi??sti, Tolstojus mielai palieka jas likimo valiai. IA? tiesA? visa jo ai??zpamiA?imA?ai??? ar ai??zepideminiA? A?taigA?ai??? teorija, A? kuriAi?? jis suplaka tokius dalykus kaip kryA?iaus karai ir olandA? pomAi??gis auginti tulpes, rodo norAi?? laikyti daugelA? A?moniA? veiklA? tik skruzdAi??liA? bAi??giojimu A?en bei ten, nepaaiA?kinamu ir neA?domiu. Suprantama, jam negalAi??jo patikti toks chaotiA?kas, smulkmeniA?kas, padrikas raA?ytojas kaip Shakespeareai??i??as. Jis reaguoja kaip irzlus senis, kamuojamas triukA?mingo vaiko. ai??zKo tu A?ia taip duodiesi? KodAi??l nepasAi??di ramiai kaip aA??ai??? Tam tikru poA?iAi??riu senis teisus, tik bAi??da ta, kad vaikas jauA?ia savo galAi??nes, o senis ai??i?? ne. Ir jeigu senis A?ino, kad toks jausmas egzistuoja, tai tik padidina jo susierzinimAi??: jei galAi??tA?, jis tuos vaikus pasendintA?. Tolstojus turbAi??t neA?ino, ko iA? tikrA?jA? jam trAi??ksta Shakespeareai??i??o kAi??ryboje, bet suvokia, jog kaA?kAi?? praranda, ir yra pasiryA?Ai??s, kad ir kiti to netektA?. IA? prigimties jis buvo ir valdingas, ir egoistiA?kas. Jau seniai suaugAi??s, Tolstojus supykAi??s kartais smogdavo savo tarnui, o vAi??liau, pasak jo anglo biografo Derricko Leono, ai??zdaA?nai dAi??l maA?iausios prieA?asties pajusdavo norAi?? trenkti A? veidAi?? tiems, su kuriais nesutikdavoai???. TokA? bAi??dAi?? vargu ar gali pakeisti religiniai atsivertimai, ir iA? tiesA? akivaizdu, kad atgimimo iliuzija gali leisti A?gimtoms ydoms dar labiau suveA?Ai??ti, nors galbAi??t ir subtilesnAi??mis formomis. Tolstojus A?stengAi?? iA?siA?adAi??ti fizinio smurto ir suvokti jo pasekmes, taA?iau nepasidarAi?? nei tolerantiA?kas, nei kuklus, ir, netgi nieko neA?inant apie kitus jo raA?tus, galima A?A?velgti polinkA? A? dvasinA? priekabiavimAi?? tik iA? A?io vieno raA?inio.

Vis dAi??lto Tolstojus ne tik bando atimti iA? kitA? malonumAi??, kurio pats nejauA?ia. Jis tai daro, taA?iau kivirA?as tarp jo ir Shakespeareai??i??o yra gilesnis. Tai kivirA?as tarp religinio ir humanistinio poA?iAi??rio A? gyvenimAi??. A?ia grA?A?tame prie pagrindinAi??s ai??zKaraliaus Lyroai??? temos, kurios Tolstojus nemini, nors siuA?etAi?? atpasakoja gana smulkiai.

ai??zLyrasai??? yra viena iA? nedaugelio Shakespeareai??i??o pjesiA?, kurios yra neabejotinai apie kaA?kAi??. Tolstojus pagrA?stai nusiskundA?ia, kad galybAi?? nesAi??moniA? priraA?yta apie Shakespeareai??i??Ai?? kaip apie filosofAi??, psichologAi??, ai??zdidA? dorovAi??s mokytojAi??ai??? ir pan. Shakespeareai??i??as nebuvo sistemingas mAi??stytojas, jo svariausios mintys reiA?kiamos neriA?liai ar netiesiogiai, ir mes neA?inome, ar jis raA?ydamas turAi??jo kokA? ai??ztikslAi??ai??? ir netgi kokiAi?? jam priskiriamA? kAi??riniA? dalA? pats iA? tiesA? paraA?Ai??. Sonetuose jis net nemini pjesiA? kaip savo nuveiktA? darbA?, nors lyg ir susidrovAi??jAi??s uA?simena apie savo aktorystAi??. VisiA?kai galimas daiktas, kad bent jau pusAi?? savo pjesiA? jis laikAi?? niekalu ir nelabai rAi??pinosi nei jA? tikslu, nei tikroviA?kumu, o tiesiog sukurpdavo kaA?kAi??, paprastai iA? vogtos medA?iagos, kas geriau ar prasA?iau susidAi??liodavo scenoje. TaA?iau tai dar ne viskas. Pirma, kaip pats Tolstojus nurodo, Shakespeareai??i??as turi A?protA? brukti A? savo personaA?A? lAi??pas ne vietoje prikergiamus bendro pobAi??dA?io apmAi??stymus. Dramaturgui tai nemaA?as trAi??kumas, taA?iau jis nedera su Tolstojaus pieA?iamu Shakespeareai??i??u ai??i?? vulgariu raA?eiva, neturinA?iu savo nuomonAi??s ir tik trokA?tanA?iu padaryti didA?iausiAi?? A?spAi??dA? maA?iausiomis pastangomis. MaA?a to, maA?daug tuzinas jo pjesiA?, paraA?ytA? daA?niausiai po 1600 metA?, neginA?ijamai turi prasmAi?? ir moralAi??. JA? veiksmas sukasi apie pagrindinAi?? temAi??, kuriAi?? kai kada galima iA?reikA?ti vienu A?odA?iu. PavyzdA?iui, ai??zMakbetasai??? yra apie garbAi??troA?kAi??, ai??zOtelasai??? ai??i?? apie pavydAi??, o ai??zTimonas AtAi??nietisai??? ai??i?? apie pinigus. ai??zLyroai??? tema yra atsiA?adAi??jimas, ir tik apsimetAi??s aklu gali nesuprasti, kAi?? Shakespeareai??i??as sako.

Lyras atsiA?ada sosto, taA?iau tikisi, kad visi ir toliau elgsis su juo kaip su karaliumi. Jis nesupranta, kad kai atsisakys valdA?ios, kiti A?monAi??s pasinaudos jo silpnumu; taip pat, kad tie, kurie labiausiai jam pataikauja, t. y. Regana ir GonerilAi??, bus kaip tik tie, kurie stos prieA? jA?. Kai Lyras pamato, kad nebegali priversti A?moniA? paklusti jam kaip anksA?iau, jA? apima A?nirA?is, kurA? Tolstojus apibAi??dina kaip ai??zkeistAi?? ir nenormalA?ai???, bet kuris iA? tikrA?jA? visiA?kai atitinka jo charakterA?. PamiA?ime ir neviltyje galima A?A?velgti dvi nuotaikas, vAi??lgi gana suprantamas jo naujoje padAi??tyje, nors viena jA? gal iA? dalies padeda skelbti paties Shakespeareai??i??o nuomones. Pirmoji ai??i?? A?leikA?tulys, kai Lyras gailisi buvAi??s karaliumi ir pirmAi??kart suvokia formalaus teisingumo ir vulgarios moralAi??s sugedimAi??. Antroji ai??i?? bejAi??gis A?siAi??tis, kai vaizduotAi??je kerA?ija tiems, kurie jA? nuskriaudAi??. ai??zKad tAi??kstantis velniA? pasmeigtA? jas ieA?mais, A?kaitintais lig raudonumo!ai???5 ir:

ai??i?? Puiki mintis!

A?irgA? kanopas veltiniu apriA?us,

IA? pasalA? prisAi??lint prie A?entA?

Ir kirst, kirst, kirst, kirst, kirst, kirst!

Tiktai pabaigoje blaiviai protaudamas Lyras suvokia, kad valdA?ia, kerA?tas ir pergalAi?? nieko neverti:

Ne, ne, ne, ne! KalAi??jiman greiA?iau!

PatAi??nosim tame akmens narve,

Kol liausis grumtis dAi??l valdA?ios didieji,

KuriA? galia nepastovi ir mainos

Kartu su mAi??nuliu.

TaA?iau kai padaro A?A? atradimAi??, jau per vAi??lu, nes jo ir Kordelijos mirtys jau nulemtos. Ai??tai tokia istorija, ir, pripaA?A?stant A?iokA? tokA? pasakojimo negrabumAi??, tai labai gera istorija.

Bet argi ji nAi??ra keistai panaA?i A? paties Tolstojaus istorijAi??? Tarp jA? yra panaA?umo, kurio neA?manoma nepastebAi??ti, nes pats A?spAi??dingiausias A?vykis Tolstojaus, kaip ir Lyro, gyvenime buvo garsusis bereikalingas atsiA?adAi??jimas. SenatvAi??je Tolstojus atsisakAi?? savo dvaro, titulo ir teisiA? A? savo kAi??rinius ir pamAi??gino ai??i?? nuoA?irdA?iai pamAi??gino, tik nesAi??kmingai ai??i?? pabAi??gti iA? savo privilegijuoto luomo ir gyventi valstieA?io gyvenimAi??. TaA?iau dar daugiau panaA?umo yra tame, kad Tolstojus, kaip ir Lyras, vadovavosi klaidingais motyvais ir negavo tokiA? rezultatA?, kokiA? tikAi??josi. Pasak Tolstojaus, kiekvieno A?mogaus tikslas yra laimAi??, o laimAi?? galima pasiekti tik vykdant Dievo valiAi??. TaA?iau vykdyti Dievo valiAi?? reiA?kia atmesti visus A?emiA?kus malonumus, siekius ir gyventi tiktai kitiems. TodAi??l galiausiai Tolstojus atmetAi?? pasaulA? vildamasis, kad tai padarys jA? laimingesnA?. Bet kas uA?ginA?ys, kad paskutiniaisiais metais Tolstojus nebuvo laimingas? PrieA?ingai, jo vos neiA?varAi?? iA? proto elgesys tA? A?moniA?, kurie persekiojo jA? kaip tik dAi??l to atsiA?adAi??jimo. Kaip ir Lyras, Tolstojus nebuvo nuolankus ir ne itin A?A?valgiai sprAi??sdavo apie A?mones. Kad ir dAi??vAi??damas valstietiA?kAi?? palaidinAi??, buvo linkAi??s kartkarA?iais prisiminti aristokratiA?kas manieras ir netgi turAi??jo du vaikus, kuriais pasitikAi??jo ir kurie galiausiai stojo prieA? jA?, nors, A?inoma, ne tokiu pritrenkianA?iu bAi??du kaip Regana ir GonerilAi??. Tolstojaus perdAi??tas pasibjaurAi??jimas seksualumu taip pat labai panaA?us A? Lyro. Tolstojaus pastaba, kad vedybos yra ai??zvergija, persisotinimas, atstAi??mimasai???, kad jos verA?ia taikstytis su ai??zbjaurastim, neA?vara, smarve, skauduliaisai???, siejasi su gerai A?inomu Lyro protrAi??kiu:

Dievams jos tepriklauso iki juostos,

O apaA?ia ai??i?? A?Ai??tono naguose.

Ten ai??i?? pragaras, ten ai??i?? tamsybAi??s, ten ai??i?? sieros duobAi??;

Liepsna, smarvAi??, kanA?ios, praA?Ai??tis.

Ir nors Tolstojus negalAi??jo numatyti to, kai raA?Ai?? esAi?? apie Shakespeareai??i??Ai??, netgi jo paties gyvenimo pabaiga, kai netikAi??tai ir neplanuotai pabAi??go iA? namA?, lydimas tik iA?tikimos dukters, ir mirAi?? trobelAi??je, svetimame kaime, kaA?kuo A?mAi??kliA?kai primena ai??zLyrAi??ai???.

A?inoma, negalima manyti, kad Tolstojus suvokAi?? A?A? panaA?umAi?? arba bAi??tA? pripaA?inAi??s jA?, jei A?is bAi??tA? buvAi??s jam nurodytas. TaA?iau jo poA?iAi??rA? A? A?iAi?? pjesAi?? turbAi??t nulAi??mAi?? jos tema. ValdA?ios atsiA?adAi??jimas, A?emAi??s iA?dalijimas ai??i?? tai dalykai, dAi??l kuriA? Tolstojus turAi??jo pagrindo giliai iA?gyventi. TurbAi??t dAi??l to jA? labiau papiktino ir sujaudino Shakespeareai??i??o perA?amas moralas ai??i?? labiau, nei jis bAi??tA? papiktinAi??s kitoje pjesAi??je, pavyzdA?iui, ai??zMakbeteai???, ne taip artimai susijusioje su jo paties gyvenimu. Bet koks gi iA? tiesA? ai??zLyroai??? moralas? Akivaizdu, kad jA? yra du, vienas aiA?kiai pasakytas, kitas numanomas iA? pasakojimo.

Shakespeareai??i??as iA? pradA?iA? teigia, kad atsiA?adAi??jAi??s valdA?ios prisiA?auki puolimAi??. Tai nereiA?kia, kad visi stos prieA? tave (Kentas ir Juokdarys palaiko LyrAi?? nuo pradA?ios iki galo), bet labai tikAi??tina, kad kas nors stos. Jei nusviesi savo ginklus, kas nors, ne toks garbingas, juos pakels. Jei atsuksi kitAi?? skruostAi??, gausi smarkesnA? smAi??gA? nei per pirmAi??jA?. Taip atsitinka ne visada, bet to reikia laukti, ir nedera skA?stis, jeigu iA?ties taip atsitinka. Antrasis smAi??gis yra, taip sakant, antrojo skruosto atsukimo dalis. TodAi??l pirmasis yra prasA?iokiA?kas, blaivus Juokdario moralas: ai??zNeatsiA?adAi??k valdA?ios, neatiduok savo A?emiA?.ai??? Bet yra ir kitas. Shakespeareai??i??as jo niekur nesuformuluoja, ir nelabai svarbu, ar pats A?A? moralAi?? visiA?kai suvokia. Tas moralas slypi istorijoje, kuriAi?? galiausiai sukAi??rAi?? ar perdirbo pritaikydamas savo tikslams. Ai??tai jis: ai??zAtiduok A?emes, jeigu nori, bet taip darydamas nesitikAi??k tapti laimingas. Tikriausiai ir nebAi??si laimingas. Jei gyveni dAi??l kitA?, privalai gyventi dAi??l kitA?, o ne aplinkiniu keliu siekti privilegijA? sau.ai???

AiA?ku, kad nAi?? viena A?iA? iA?vadA? negalAi??jo patikti Tolstojui. Pirmoji reiA?kia paprasA?iausiAi?? A?emiA?kAi?? egoizmAi??, nuo kurio jis nuoA?irdA?iai bandAi?? pabAi??gti. Kita kertasi su Tolstojaus troA?kimu turAi??ti ir oA?kAi?? sveikAi??, ir vilkAi?? sotA?, t. y. sunaikinti savo paties egoizmAi?? ir taip laimAi??ti amA?inAi?? gyvenimAi??. A?inoma, ai??zLyrasai??? nepropaguoja altruizmo. Jis tik parodo, kas atsitinka, kai aukojiesi dAi??l savanaudiA?kA? paskatA?. Shakespeareai??i??as buvo gana atsidavAi??s A?emiA?kiems dalykams, ir jei jis bAi??tA? priverstas palaikyti kuriAi?? nors pusAi?? savo pjesAi??je, ko gero, labiau prijaustA? Juokdariui. TaA?iau Shakespeareai??i??as bent jau suprato visAi?? problemAi?? ir traktavo jAi?? tragedijos lygmeniu. Blogis nubaudA?iamas, bet dorybAi?? neatlyginama. VAi??lesniA?jA? Shakespeareai??i??o tragedijA? moralAi?? nAi??ra religinAi?? bendriausiu poA?iAi??riu ir tikrai ne krikA?A?ioniA?ka. Tik dviejA? ai??i?? ai??zHamletoai??? ir ai??zOteloai??? ai??i?? veiksmas galbAi??t vyksta krikA?A?ioniA?koje eroje, ir net jose, iA?skyrus A?mAi??klos kvailiojimus, nAi??ra jokiA? uA?uominA? apie ai??zkitAi?? pasaulA?ai???, kur visokios skriaudos bus atitaisytos. Visos A?ios tragedijos grindA?iamos humanistine prielaida, kad gyvenimAi??, nors ir kupinAi?? sielvarto, verta gyventi ir kad A?mogus yra kilnus padaras ai??i?? nuomonAi??, kuriai Tolstojus senatvAi??je nepritarAi??.

Tolstojus nebuvo A?ventasis, bet labai stengAi??si juo patapti, ir kriterijai, pagal kuriuos jis vertino literatAi??rAi??, buvo nepasaulietiA?ki. Svarbu suprasti, kad A?ventasis nuo paprasto A?mogaus skiriasi ne mastu, o rAi??A?imi. Kitaip tariant, antrasis negali bAi??ti laikomas netobula pirmojo forma. Ai??ventasis, bent jau Tolstojaus A?ventasis, nesiekia pagerinti A?emiA?kojo gyvenimo, atvirkA?A?iai, mAi??gina jA? uA?baigti ir jo vietAi?? uA?pildyti kaA?kuo kitu. Tai akivaizdA?iai patvirtina teiginys, kad celibatas yra ai??zaukA?tesnisai??? negu vedybos. Tolstojus iA? esmAi??s sako, kad jeigu tik mes nustotume daugintis, kovoti, grumtis ir dA?iaugtis, jei A?stengtume atsikratyti ne tik savo nuodAi??miA?, bet ir viso kito, kas riA?a mus prie A?emAi??s pavirA?iaus, A?skaitant meilAi??, tada tas visas skausmingas procesas uA?sibaigtA? ir ateitA? dangaus karalystAi??. Bet normalus A?mogus nenori dangaus karalystAi??s: jis nori, kad gyvenimas A?emAi??je tAi??stA?si. Ir ne vien dAi??l to, kad A?mogus ai??zsilpnasai???, ai??znuodAi??mingasai??? ir trokA?ta ai??zgerai gyventiai???. Daugelis patiria nemaA?a gyvenimo smagumA?, taA?iau, atsiA?velgus A? viskAi??, gyvenimas yra kanA?ia, ir tiktai labai jauni arba labai kvaili mano kitaip. Galiausiai bAi??tent krikA?A?ioniA?kas poA?iAi??ris yra savanaudiA?kas ir hedonistinis, nes juo siekiama vieno ai??i?? palikti skausmingAi?? A?emiA?kojo gyvenimo kovAi?? ir rasti amA?inAi?? ramybAi?? kokiame nors danguje arba nirvanoje. Humanistiniu poA?iAi??riu, kova turi tAi??stis, o mirtis yra gyvenimo kaina. ai??zA?mogui reikia mirties, kaip ir gimimo, kantriai laukt. Svarbu subrAi??stiai??? ai??i?? tai ne krikA?A?ioniA?kas nusiteikimas. DaA?nai atrodo, kad tarp humanisto ir tikinA?iojo sudarytos paliaubos, taA?iau iA? tikrA?jA? jA? poA?iAi??riai nesutaikomi: privalu pasirinkti A?A? pasaulA? ar anAi??. Ir didA?ioji dauguma A?moniA?, jeigu jie supranta problemAi??, pasirinktA? A?A? pasaulA?. Jie pasirenka tuomet, kai toliau dirba, dauginasi ir mirA?ta, uA?uot varA?Ai?? savo veiklAi?? dAi??l kaA?kur esanA?io naujo egzistencijos tarpsnio.

Apie Shakespeareai??i??o religinius A?sitikinimus A?inome ne per daugiausia, o iA? jo raA?tA? nelengva bAi??tA? A?rodyti, kad apskritai tA? A?sitikinimA? turAi??jo. Ai??iaip ar taip, jis nebuvo ir nebus A?ventasis: Shakespeareai??i??as buvo A?mogus ir kai kuriais poA?iAi??riais nelabai geras. PavyzdA?iui, jam patiko A?lietis prie turtingA?jA? bei galingA?jA? ir meilikauti jiems tiesiog vergiA?kai nuolankiai. Atsargiai, jei nesakytume bailiai, reikA?davo nepopuliarias nuomones. Beveik niekad neleidA?ia garsinti prieA?valstybiniA? ar skeptiA?kA? minA?iA? tiems personaA?ams, su kuriais dramaturgAi?? bAi??tA? galima sutapatinti. Visose pjesAi??se A?A?valgAi??s socialiniai kritikai, A?monAi??s, kuriems masiniais paklydimais akiA? neapdumsi, yra juokdariai, niekA?ai, pamiA?Ai??liai arba asmenys, apsimetAi?? beproA?iais ar sergantys masine psichoze. ai??zLyrasai??? ai??i?? tai pjesAi??, kurioje A?i tendencija ypaA? A?enkli. Joje nemaA?a uA?slAi??ptos socialinAi??s kritikos ai??i?? ko Tolstojus neA?A?iAi??rAi??jo ai??i?? taA?iau jAi?? visada iA?sako Juokdarys, Edgaras, kai vaizduoja beprotA?, arba Lyras per pamiA?imo priepuolius. BAi??damas blaivaus proto, Lyras jokiA? A?A?valgA? neskelbia. Ir vis dAi??lto vien tai, kad Shakespeareai??i??as turAi??jo griebtis A?iA? gudrybiA?, rodo, kaip toli siekAi?? jo mintys. Jis negalAi??jo susilaikyti nekomentavAi??s beveik visko, nors tai darydamas uA?sidAi??davo kaukes. Jei esi skaitAi??s Shakespeareai??i??Ai?? dAi??mesingai, turbAi??t nepragyvensi nAi?? dienos nepacitavAi??s jo, nes nedaug tAi??ra svarbiA? temA?, kuriA? dramaturgas nesvarsto ar bent nepamini tai A?en, tai ten ai??i?? nesistemingai, bet pamokomai. Netgi neriA?lAi??s paA?maikA?tavimai, kuriA? gausu visose jo pjesAi??se ai??i?? kalambAi??rai ir mA?slAi??s, vardA? sAi??raA?ai, ai??zreportaA?A?ai??? nuotrupos, kaip, pavyzdA?iui, pasiuntiniA? pokalbis ai??zHenrike IVai???, neA?vankAi??s juokai, iA?likAi?? uA?mirA?tA? baladA?iA? fragmentai ai??i?? yra per kraA?tus besiliejanA?io gyvybingumo padariniai. Shakespeareai??i??as nebuvo nei filosofas, nei mokslininkas, taA?iau jam netrAi??ko smalsumo, jis mylAi??jo A?emAi?? ir gyvenimo vyksmAi??, kas, dar sykA? pakartosime, nAi??ra tas pat, kaip noras pramogauti ir kiek galima ilgiau likti gyvam. A?inoma, Shakespeareai??i??as iA?liko ne dAi??l savo vertingA? minA?iA?, ir galbAi??t niekas neprisimintA? jo kaip dramaturgo, jei jis nebAi??tA? buvAi??s ir poetas. Ai??spAi??dingiausia mums jo kalba. Kaip didA?iai patA? Shakespeareai??i??Ai?? A?avAi??jo A?odA?iA? muzika, galima suprasti iA? Pistolio kalbA?. Tos kalbos daA?niausiai beprasmiA?kos, bet, paimtos atskirai, tai puikios retorinAi??s eilAi??s. Matyt, skambiA? nesAi??moniA? A?iupsniai (ai??zTegu patvinsta upAi??s ir A?Ai??tonai kaukia, ieA?ko penoai??? ir pan.) nuolat savaime rasdavosi Shakespeareai??i??o prote, tad reikAi??jo sukurti galintA? juos panaudoti pusprotA? personaA?Ai??.

Tolstojaus gimtoji kalba buvo ne anglA?, todAi??l nevalia jo kaltinti dAi??l to, kad nejaudina Shakespeareai??i??o eilAi??s, ar netgi dAi??l to, kad atsisako pripaA?inti neeilinA? Shakespeareai??i??o kaip A?odA?iA? meistro talentAi??. Bet Tolstojus taip pat bAi??tA? atmetAi??s nuomonAi??, kad poezija gali bAi??ti vertinama dAi??l jos struktAi??ros, t. y. vertinama kaip tam tikra muzika. Jeigu Tolstojui kaA?kaip bAi??tA? buvAi?? A?rodyta, kad jo visas Shakespeareai??i??o iA?kilimo aiA?kinimas yra klaidingas, kad bent jau angliA?kai kalbanA?iame pasaulyje Shakespeareai??i??o populiarumas yra tikras, kad vien jo meistriA?kas skiemens prie skiemens dAi??liojimas teikAi?? didelA? malonumAi?? daugeliui anglakalbiA? kartA? ai??i?? viso to Tolstojus nebAi??tA? laikAi??s Shakespeareai??i??o nuopelnu, o atvirkA?A?iai. Tai bAi??tA? buvAi??s dar vienas nereligingos, A?emiA?kos Shakespeareai??i??o ir jo gerbAi??jA? prigimties A?rodymas. Tolstojus bAi??tA? pasakAi??s, kad poezijAi?? reikia vertinti pagal jos prasmAi?? ir kad viliojantys garsai tik padeda melagingai prasmei praslysti nepastebAi??tai. Visuose lygmenyse ta pati problema ai??i?? A?is pasaulis prieA?ais anAi??, o A?odA?iA? muzika yra kaA?kas, kas priklauso A?iam pasauliui.

DAi??l Tolstojaus, kaip ir dAi??l Gandhiai??i??o, asmenybAi??s visada buvo reiA?kiama tam tikrA? abejoniA?. Tolstojus nebuvo vulgarus veidmainis, kaip tvirtino kai kurie, ir turbAi??t bAi??tA? dar labiau aukojAi??sis, jeigu jam nebAi??tA? nuolat trukdAi?? jA? supantys A?monAi??s, ypaA? A?mona. Bet, kita vertus, pavojinga sprAi??sti apie tokius asmenis kaip Tolstojus iA? jA? mokiniA? liudijimA?. Visada yra galimybAi?? ai??i?? iA? tiesA? tikimybAi?? ai??i?? kad jie vienAi?? egoizmo formAi?? tik pakeitAi?? kita. Tolstojus atsiA?adAi??jo turtA?, A?lovAi??s ir privilegijA?; atsisakAi?? smurto visais jo pavidalais ir buvo pasirengAi??s dAi??l to kentAi??ti; taA?iau nelengva patikAi??ti, kad jis atsisakAi?? prievartos principo ar bent jau noro priversti kitus. Yra A?eimA?, kur tAi??vas sako vaikui: ai??zJeigu vAi??l taip pasielgsi, gausi per ausA?ai???, o motina pilnom aA?arA? akim apkabins vaikAi?? ir meiliai sumurmAi??s: ai??zNa, mielasis, argi gerai taip elgtis su mamyte?ai??? Ir kas pasakys, kad antrasis bAi??das ne toks tironiA?kas kaip pirmasis? Tikrai svarbus skirtumas yra ne tarp smurto ir nesmurtiniA? veiksmA?, o tarp galios troA?kimo ir jos atsisakymo.Yra A?moniA?, A?sitikinusiA?, kad ir kariuomenAi??, ir policija yra blogos, bet kur kas netolerantiA?kesniA? ir labiau inkvizitoriA?kA? savo paA?iAi??rom negu normalAi??s A?monAi??s, manantys, jog tam tikromis aplinkybAi??mis bAi??tina naudoti smurtAi??. Pirmieji nesakys kam nors: ai??zDaryk tAi?? ir anAi??, kitaip pakliAi??si A? kalAi??jimAi??ai???, bet, jei tik galAi??s, A?sigaus A? kito smegenis ir kuo smulkiausiai diktuos jam savo mintis. Tokios politinAi??s srovAi??s kaip pacifizmas ir anarchizmas, iA? pirmo A?vilgsnio visiA?kai iA?siA?adanA?ios valdA?ios, tik skatina A?A? proto polinkA?. Nes jeigu priimate paA?iAi??ras tA?, kurie, regis, neturi nieko bendra su A?prastine neA?varia politika, ai??i?? paA?iAi??ras, iA? kuriA? negalite tikAi??tis jokios materialinAi??s naudos, argi tai nereiA?kia, kad jAi??s ai??i?? teisuolis? Ir kuo jAi??s teisesnis, tuo aiA?kiau, kad visus kitus reikia priversti galvoti taip pat.

Jeigu tikAi??tume tuo, kAi?? Tolstojus sako savo raA?inyje, jis niekada neA?A?velgAi?? jokiA? Shakespeareai??i??o pranaA?umA? ir visada apstulbdavo suA?inojAi??s, kad jo kolegos Turgenevas, Fetas ir kiti mano kitaip. Galima neabejoti, kad prieA? dvasinA? atgimimAi?? Tolstojaus iA?vada bAi??tA? buvusi tokia: ai??zTau patinka Shakespeareai??i??as, man ai??i?? ne. Ir liaukimAi??s ginA?ytis.ai??? VAi??liau, kai suvokimas, kad pasaulis uA? genA? margesnis, apleido TolstojA?, jis Ai??mAi?? laikyti Shakespeareai??i??o raA?tus pavojingais sau. Kuo labiau A?monAi??s A?avAi??sis Shakespeareai??i??u, tuo maA?iau jie klausys Tolstojaus. TodAi??l niekam nevalia gAi??rAi??tis Shakespeareai??i??u, kaip kad nevalia gerti alkoholA? ar rAi??kyti tabakAi??. TeisybAi??, Tolstojus netrukdys jiems to daryti jAi??ga. Jis nereikalauja, kad policija konfiskuotA? kiekvienAi?? Shakespeareai??i??o kAi??riniA? egzemplioriA?. Bet kur galAi??damas padrabstys Shakespeareai??i??Ai?? purvais. Pabandys A?siskverbti A? kiekvieno Shakespeareai??i??o mylAi??tojo galvAi?? ir uA?gniauA?ti jo pomAi??gA? visais bAi??dais, kokius tik gali sugalvoti, A?skaitant ir ai??i?? kaip parodA?iau Tolstojaus raA?inio santraukoje ai??i?? argumentus, kurie yra prieA?taringi ir netgi vargu ar garbingi.

TaA?iau galA? gale A?domiausia tai, kiek maA?ai A?ie argumentai turi reikA?mAi??s. Kaip minAi??jau anksA?iau, Tolstojaus raA?inio ar bent jau pagrindiniA? jo teiginiA? atremti neA?manoma. NAi??ra tokiA? A?rodymA?, kuriais bAi??tA? galima apginti eilAi??raA?tA?. Jis apsigina pats iA?likdamas arba yra neapginamas. Ir jeigu A?is iA?bandymas veiksmingas, manau, kad Shakespeareai??i??o byloje nuosprendis turi bAi??ti ai??znekaltasai???. Kaip ir visi kiti raA?ytojai, Shakespeareai??i??as anksA?iau ar vAi??liau bus uA?mirA?tas, taA?iau nepanaA?u, kad jam kada nors bAi??tA? pateiktas sunkesnis kaltinimas. Tolstojus turbAi??t buvo labiausiai garbinamas savo amA?iaus literatas ir tikrai ne pats prasA?iausias eseistas. TrokA?damas pasmerkti Shakespeareai??i??Ai??, jis sutelkAi?? visas savo pajAi??gas, nelyginant visas vienu metu griaudAi??janA?ias karo laivo patrankas. Ir kas iA? to? PraAi??jus keturiasdeA?imA?iai metA?, Shakespeareai??i??as tebAi??ra nAi?? kiek nenukentAi??jAi??s, o iA? bandymo jA? sutriuA?kinti neliko nieko, tik pageltAi?? broA?iAi??ros puslapiai, kuriuos vargu ar kas yra skaitAi??s ir kurie bAi??tA? uA?mirA?ti, jeigu Tolstojus nebAi??tA? buvAi??s dar ir ai??zKaro ir taikosai??? bei ai??zAnos Kareninosai??? autorius.

1947

1 Williamas Hazlittas (1778ai??i??1830) ai??i?? anglA? literatAi??ros tyrinAi??tojas.

2 Georgas Brandesas (1842ai??i??1927) ai??i?? literatAi??ros istorikas.

3 Georgas Gottfriedas Gervinusas (1805ai??i??1871) ai??i?? vokieA?iA? istorikas ir politikas.

4 Georgeai??i??as Warwickas Deepingas (1877ai??i??1950) ai??i?? anglA? raA?ytojas.

5 Ai??iAi?? ir kitas citatas iA? ai??zKaraliaus Lyroai??? vertAi?? Antanas Danielius.