Maironio metai. Kad klasikas nepasentA?

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros klasika
AUTORIUS:Ai??Regimantas TamoA?aitis
DATA: 2012-04

Maironio metai. Kad klasikas nepasentA?

Regimantas TamoA?aitis

Maironiui A?iemet ai??i?? 150 metA?. Bet jis dar nepaseno. Jaunas ir A?viesus A?iAi??ri jis A? mus Vilniaus gatvAi??se iA? puikiA? instaliaciniA? stendA?. Tiesiog kaip vyriA?ko groA?io etalonas. Galvoju: A?io amA?iaus pramogA? kultAi??roje galAi??tA? bAi??ti A?spAi??dingas charizmatinis aktorius. Kaip Harrisonas Fordas, Kevinas Costneris, Melas Gibsonas. Bet kam siekti taip toli, uA?tenka ir lietuviA?kojo groA?io pavyzdA?iA?. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Laimonas Noreika. Tai klasikiniai tautinAi??s kultAi??ros A?enklai, simboliai, emblemos, deA?imtmeA?iais formavAi?? mAi??sA? estetinA? skonA?, elgsenAi??, laikysenAi??. GraA?Ai??s vyrai, dievaA?i, labai vyriA?ki, bet tokiA? dabar kaip ir nebelikAi??. Visi, bent kiek iA?vaizdAi??s ar gabAi??s, tarnauja pramogA? verslui. TaA?iau tam verslui ai??i?? kaip mAi??smalei ai??i?? tinka viskas, net ir deformuoti pavidalai: viskas A?ia yra sumalama A? vientisAi?? masAi?? ir sukiA?ama A? unifikuotus apvalkalus. Kaip tos puikiosios deA?ros prekybos centruose: graA?esnAi??s viena uA? kitAi??, tik neA?inia, iA? ko iA?kimA?tos.

DaugybAi?? kartA? esu kalbAi??jAi??s apie Maironio kAi??rybAi??, tiek daug prisakAi??s A?spAi??dingA? A?odA?iA?, kad net jau man paA?iam jie nieko nebereiA?kia ir jau nieko negaliu A?tikinti. AA? ir nebenoriu nieko A?tikinAi??ti, man svarbiau paA?iam A?sitikinti. TodAi??l vaikA?tau po VilniA? ir bandau A?sivaizduoti: kAi?? reiA?kia bAi??ti Maironiu? Visai kaip tame gausybAi?? apdovanojimA? pelniusiame kino filme ai??i?? ai??zBAi??ti DA?onu MalkoviA?iumiai???. Beje, A?is aktorius, minAi??tame filme vaidinAi??s pats save kaip ypatingai giliAi?? asmenybAi??, taip pat vaikA?tinAi??jo A?iomis Vilniaus gatvelAi??mis, ir jo A?vilgsnis buvo be galo ramus, ir jo mintys atrodAi?? taurios. AtrodAi??, kad jis vaikA?tinAi??ja po mAi??sA? kultAi??ros klasikos pasaulA? ir turi dovanAi?? jausti esminius dalykus, kuriA? mes patys nebejauA?iame. IA?kili asmenybAi??, kuri vaikA?tinAi??ja pati sau ir nenori bAi??ti matoma, nes turi su kuo bendrauti.

MAi??sA? kultAi??rAi?? juk irgi sukAi??rAi?? asmenybAi??s, o ne kokios duonos ir reginiA? trokA?tanA?ios masAi??s. KodAi??l anuomet A?itie A?monAi??s buvo tokie patrauklAi??s, imponuojantys? KodAi??l mus iki A?iol traukia deganA?ios Vytauto MaA?ernio akys? Kazio Binkio aristokratiA?ka laikysena? Orus Vinco MykolaiA?io-Putino veidas? (Maironio metiniA? proga A?ia vardiju tik vyrus). Manau todAi??l, kad tie veidai, tarsi platoniA?kieji eidosai, A?kAi??nija grynojo A?mogiA?kumo formas, juose nAi??ra nieko zoomorfiA?ko. Jie tarsi pranokAi?? mases, iA?sigryninAi??, juose nesimato protAi??viA? prado.

Nesakau, kad gyvAi??nai bjaurAi??s, ai??i?? visokiA? bAi??na. Juk mus gali pralinksminti ir A?impanzAi??s. Beje, masinAi??je pramogA? kultAi??roje A?mogiA?kuosius pavidalus A?iandien kaip tik vis labiau iA?stumia beA?dA?ionAi??s ir cirko klounai, A?itie spindintys A?mogiA?kumo groteskai. Mums reikia kvailiA? ir pusgalviA?, kad, A?iAi??rAi??dami A? anuos, pasijustume geriau, taA?iau patys pusgalviais bAi??ti kaA?kodAi??l nenorime. Sveika prigimtis A?ino, kas yra tikrasis gAi??ris, ir ieA?ko tobulA?jA? formA?. JA? A?sikAi??nijimus ir vadiname klasika. Juk klasika ai??i?? tai etalonas, standartas, norma. Tai bAi??ties formos, kurios kyla jokiu bAi??du ne iA? gyvuliA?kosios prigimties. PrieA?ingai ai??i?? tai mes nuolatos kylame iki tA? idealiA?jA? standartA?, toks jau egzistencijos dAi??snis.

Klasika suteikia mAi??sA? gyvenimui aukA?tas ir taisyklingas formas. Atsiremdami A? klasikAi?? mes daromAi??s tiesAi??s, teisingi, mAi??sA? mintis atranda tikrAi??sias vertybes ir per jas randame keliAi?? A? kitAi?? A?mogA?. BAi??dami teisingi, galime prasmingai bendrauti. Nes klasika yra universalumas, bAi??ties standartai, mAi??sA? sAi??monAi?? ir elgsenAi?? formuojanti matrica. Klasika nemAi??gsta modernizmo deformacijA?, idiosinkrazijos grimasA?, individualistiniA? perversijA?.

Klasika gyvenimo materijoje A?tvirtina idAi??jAi??, formAi??, o modernizmas visada yra groteskas, kuri nors iA?pAi??sta prigimties ypatybAi??, atskiros ir atskirtos egzistencijos susireikA?minimas. Modernizmas kaip saviraiA?kos menas A?manomas tik tiek, kiek jis gali atsiremti A? klasikos pagrindus juos iA?kreipdamas. NeadekvaA?iame pavidale kenA?ianti siela, mAi??soje A?kalinta asmenybAi?? ai??i?? kaip Ai??arAi??no Saukos A?mogiena jo siurrealistiniuose paveiksluose.

TodAi??l klasika niveliuoja, modernizmas ai??i?? A?enklina. Modernizmas yra A?enklintas kAi??niA?kumas, kAi??niA?koji savimonAi??, idAi??jos kaukAi?? su jAi?? iA?kraipanA?iu ego.

Ar blogai, kad klasika niveliuoja? Juk A?i mintis sukelia instinktyvA? pasiprieA?inimo judesA?. Tai prieA?inasi kAi??niA?koji, atskirtoji A?mogaus savastis, kurianti ir puoselAi??janti save kaip atskirybAi?? ir jauA?ianti baimAi?? dAi??l individualybAi??s netekties. Modernusis individas ai??i?? tai beA?dA?ionAi??, liguistai A?simylAi??jusi save. Moderniajam A?mogui uA? visus aukA?tuosius standartus mieliau yra jo paties neskustas veidas, jo kAi??niA?kumas, jusliA?koji savimonAi??.

TaA?iau visiA?kai sunaikinAi?? savyje idealA?jA? matmenA? tuoj pat pavirstume A? beA?dA?ionAi??, jei ne dar blogiau. Nes klasikos universalumas teikia pagrindus groA?io idAi??jai, o be groA?io idAi??jos A?mogus vis dAi??lto gyventi negali. Visi norime bAi??ti graA?Ai??s, patrauklAi??s, bet ne visiems tai duota.

GroA?is ai??i?? tai abstrakcija, standartai, archetipinAi??s formos, kurios su mAi??sA? individualiu kAi??niA?kumu niekada nesutampa, nes masAi?? iA?kraipo formAi??, o galop jAi?? ir visai suardo.

IdAi??ja ai??i?? tai eidosas, lietuviA?kai ai??i?? veidas. A?mogaus veidas visada dramatiA?kas, kadangi jame slypi A?tampa tarp unikalios savasties ir universaliA?jA? bruoA?A?, konfliktas tarp substancijos ir pavidalo. Kiekvieno A?mogaus veidas slepia zoomorfiA?kAi?? pradAi??, kurA? daA?niausiai nesunku atpaA?inti ir kurA? kiekvienas stengiasi kaip nors paslAi??pti, uA?maskuoti madingo groA?io pavidalais.

GyvybAi?? juda iA? grubaus pavidalo A? tobulAi?? formAi??. Vienoje A?mogaus pusAi??je sAi??di angelas, kitoje ai??i?? tupi beA?dA?ionAi??. Abu pavidalus A?moguje labai lengva pamatyti nuo pat jo gimimo. Niekas nenori bAi??ti panaA?us A? beA?dA?ionAi??, taA?iau angeliA?kosios simetrijos formai sukurti reikia didelAi??s dvasinAi??s jAi??gos. A?ia jau reikia eiti Maironio ar kitA? didA?iA?jA? A?moniA? keliu. A?mogiA?kojo veido patrauklumo paslaptis ai??i?? asmenybAi?? su principais, aukA?ta sAi??mone ir aiA?kia moraline valia. GroA?is iA? esmAi??s ir yra iA?sipildA?iusios asmenybAi??s portretas. Kurioje nepamatytum kyA?anA?iA? asilo ausA? ar kokiA? kitA? zoomorfiniA? elementA?.

Taigi groA?is yra simetrija, darna, proporcijos ir visi kiti formalAi??s, idealAi??s dalykai, kuriuos mes projektuojame vaizduotAi??s erdvAi??je ir taip perkuriame save. Stipriai projektuojame, kad pakeistume save ir A?veiktume A?emiA?kosios masAi??s traukAi??, A?itAi?? natAi??ralA?jA? bulvAi??s beformiA?kumAi??. Arba nieko neperkuriame, o gyvename, kaip pakliAi??va, be jokiA? principA?, ir reikalaujame, kad mus mylAi??tA? tokius, kokie esame. Bet uA? kAi???

Universalieji standartai ai??i?? tai ne tik kaA?koks atsietas formos groA?is, visA? pirmiausia tai tiesumas ir teisingumas. GroA?io formulAi?? iA? tikrA?jA? labai paprasta ai??i?? tai teisinga sAi??monAi??. A?ia grA?A?tame prie paA?ios seniausios iA?minties, prie graikA? kalokagatijos sAi??vokos, kuri reiA?kia tiesos, gAi??rio ir groA?io vienovAi??. GAi??ris yra gyvenimas ir gyvybAi??, ji iA?lieka tiek, kiek yra tiesi, teisinga, nekuprota, o visa tai suteikia pasigAi??rAi??jimo jausmAi??, taip per groA?io pajautas veikia pats gyvybAi??s instinktas. Juk gamta yra judAi??jimas A? tobulybAi??, tik mes, A?gijAi?? savimonAi?? ir laisvAi?? valiAi??, kartais tam smarkiai prieA?inamAi??s.

GraA?Ai??s A?monAi??s yra tie, kurie giliai jauA?ia ir teisingai mAi??sto, ai??i?? tai vienintelis kelias kupriams iA?sitiesinti. Tik jis iA?tiesina mAi??sA? gyvenimus ir suteikia mAi??sA? bruoA?ams taurumo. Tik jis neleidA?ia A?mogui pavirsti bulve, ir tik jis yra bet kokios klasikos esmAi??.

Teisingas mAi??stymas, nors ir kylantis iA? individualios dvasios, visada universalus. Ai??veikiantis bulvAi??s primityvumAi?? ir beA?dA?ionAi??s savimeilAi??. A?monAi??s, stojAi?? A? tiesos keliAi??, visada darosi graA?Ai??s. O suktai vingiuojantys gyvenimo klystkeliais neiA?vengiamai deformuojasi ir darosi atstumiantys. Tokie samprotavimai, be abejo, dvelkia viduramA?iA? didaktizmu, bet jei pasitelkA?iau fenomenologinA? diskursAi??, viskAi?? labai graA?iai sudAi??lioA?iau A? mAi??sA? epochai pritaikytas retorikos lentynAi??les.

Teisingas mAi??stymas kAi??ryboje tampa klasika. O klasika formuoja mus visus, ji mus traukia keistis, ji mus ir keiA?ia net patiems to neA?inant.

Antai Maironis jubiliejiniais metais Vilniaus gatvAi??se. Pasirodo, jis graA?us ne tik savo poezija, teisingai organizuotu A?odA?iu, bet ir A?mogiA?kAi??ja savastimi. GraA?us kaip asmenybAi??, kaip portretas. Sustoju Vilniaus gatvAi??se ir A?iAi??riu A? portretines klasiko instaliacijas, A?vieA?ianA?ias iA? A?iemiA?kA?jA? prieblandA?: nieko jo portrete zoomorfiA?ko, jokiA? bulvAi??s liekanA?. KlasiA?ka mintis, asmenybAi??s A?vilgsnis, teisingi bruoA?ai.

Per MaironA? pasidarAi?? graA?esnAi?? ne tik mAi??sA? literatAi??ra, kur anonimiA?kas kAi??rybingumas A?gijo personalistinA? pavidalAi??, bet ir apskritai realybAi??. DaugybAi??s A?moniA? veidai pagraA?Ai??jo, nes jie nuo vaikystAi??s skaitAi??, deklamavo ar bent buvo priversti skaityti MaironA?. BulvAi??s prigimtis kartais prieA?inasi klasikos standartams, gyvulys A?moguje yra uA?sispyrAi??s, bet idAi??jos groA?is uA? A?itAi?? gaivalAi?? yra stipresnis. IdAi??ja A?mogA? formuoja tik iA? vidaus, kaip stiprus teisingos minties veikimas, jokios iA?orinAi??s priemonAi??s A?mogui groA?io neprideda, tik trumpam uA?maskuoja bulvAi??s prigimtA?. Visa, kas paslAi??pta, anksA?iau ar vAi??liau atsiskleidA?ia ir tampa matoma. Kaip ir Maironis, harmonizuojantis mAi??sA? kultAi??rAi?? iA? vidaus.

Maironio metai ai??i?? ir jis vis dar nepasenAi??s, vis dar su mumis. Tik mums patiems reikia mokAi??ti prie jo priartAi??ti. Tai reiA?kia ai??i?? turAi??ti valios pasikeisti, pagraA?Ai??ti.

Ir mes patys nesentume, jei tik turAi??tume bent kiek klasikos savo kasdienybAi??je, jeigu tik jAi?? teisingai ir graA?iai skaitytumAi??me, girdAi??tumAi??me, mAi??stytumAi??me.

Jei bent vienAi?? dienAi?? mokAi??tume bAi??ti Maironiu ai??i?? kaip tikru ir gyvu A?mogumi.