ai??zStebuklinga istorijaai???: Maironio kAi??rybos A?altiniai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Maironiui – 150
AUTORIUS:Ai??Brigita SpeiA?ytAi??

DATA: 2012-10

ai??zStebuklinga istorijaai???: Maironio kAi??rybos A?altiniai

Brigita SpeiA?ytAi??

A�

LietuviA? kultAi??roje Maironis A?sitvirtino kaip ai??zPavasario balsA?ai??? autorius. Retrospektyviai A?velgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai ai??i?? 1895-ieji ai??i?? iA?kyla kaip ryA?kus lietuviA? literatAi??ros ir kultAi??ros riboA?enklis, pritemdantis Jono MaA?iulio kAi??rybinio gyvenimo deA?imtmetA?, prabAi??gusA? nuo debiuto ai??zAuA?rojeai??? eilAi??raA?A?iu ai??zLietuvos vargasai??? 1885 m. iki ai??zPavasario balsA?ai???. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstA? rodytA?, kad tas deA?imtmetis pradedanA?iam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grA?A?tama prie Maironio kAi??rybos pradA?ios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvA?jA? tekstA?, aiA?kinantis juose ryA?kAi??janA?ias autoriaus raA?ymo motyvacijas, kurios savu ruoA?tu susijusios su pasirinktomis vertybinAi??mis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatAi??ros lauke.

Pirmieji apsisprendimai

Apie Maironio kAi??rybos pradA?iAi?? yra A?inoma nedaug, taA?iau paliudyti keli esmingi dalykai. Viena aplinkybAi?? atrodo ypaA? reikA?minga: tai kalbinis apsisprendimas kAi??ryboje, savo svarba prilygstantis turbAi??t ryA?kiausiai lietuviA? tautinio atgimimo mitologemai ai??i?? Vinco Kudirkos ai??zatsivertimuiai??? A? lietuvybAi??, veikiant Jonui BasanaviA?iui ir jo ai??zAuA?raiai???. Maironis yra patvirtinAi??s, kad dar gimnazijoje pradAi??jAi??s eiliuoti lenkA? kalba, dAi??l to iA? pradA?iA? norAi??jAi??s studijuoti filologijAi?? (1). A?emaiA?iA? kunigA? seminarijoje Kaune (1884ai??i??1888), ai??zpramokAi??s geriau taisykliA?kos lietuviA? kalbosai???, Ai??mAi??si raA?yti lietuviA?kai: ai??zproza Lietuvos IstorijAi?? ir trumpAi?? LietuviA? literatAi??ros vadovAi??lA?ai???; tuo pat metu ai??zpradAi??jo irgi mAi??ginti lietuviA?kai eiles raA?ytiai??? (2).

Ai??A? apsisprendimo tarpsnA? yra labiau detalizavAi??s pirmasis Maironio biografas Juozas Tumas-VaiA?gantas, neabejotinai gavAi??s asmeniniA? A?iniA? ir iA? paties poeto. J. MaA?iulis, A? kunigA? seminarijAi?? A?stojAi??s po viso gimnazijos kurso ir dar po vienA? metA? universitete, nebuvo pernelyg uA?imtas mokslais:

NeturAi??damas darbo, iA? pat pradA?iA? kimba A? lietuviA? romantikus, istorininkus ir poezininkus pirmosios pusAi??s XIX amA?iaus. Studijuoja juos, persiima jA? idAi??jomis, kaip ir jie viskAi?? lietuviA?kAi?? ima apoteozuoti; pagaliau imasi paraA?yti lietuviams pirmAi??jA? jA? gi istorijos vadovAi??lA? <...> (3).

Gyvenimo pabaigoje, 1923 m. universitete Kaune skaitytoje ai??zPaskaitoje apie DonelaitA?ai??? Maironis pats paliudijo A?A? savo tautinAi??s savimonAi??s formavimosi epizodAi??, paminAi??jo Adomo MickeviA?iaus kAi??rybAi??, tarpininkavusiAi?? ir paA?inties pradA?iai su lietuviA? literatAi??ra:

AA? patsai nors anksti pamylAi??jau LietuvAi??, bet A?iaip, nedrA?sdamas tuo per daug pasirodyti. Bet kuomet MickeviA?iaus veikaluose iA?skaiA?iau A?inelAi??, kaip Lietuva turi didA? savo poetAi?? <...>, tuomet pradAi??jau didA?iuotis, kad ir aA? lietuvis (4).

Anot tolesnio VaiA?ganto liudijimo: ai??zSudeginAi??s grieA?tai visas lenkiA?kAi??sias savo eliukubracijas, MaA?iulis jau visai rimtai ima ai??zdainuotiai??? lietuviA?kaiai??? (5).

Susiklosto toks Maironio kAi??rybos pradA?ios vaizdas: talentingas jaunuolis, iA? tradicijos pirmuosius poetinius bandymus raA?Ai??s lenkA? kalba, pasineria A? ai??zkraA?to literatAi??rAi??ai??? ai??i?? Lietuvos romantizmo istorikA? ir poetA? veikalus, kurie sutvirtina ligtolines jo pasyvias patriotines nuostatas, paskatina domAi??tis lietuviA? literatAi??ra ir galiausiai ai??i?? raA?yti lietuviA? kalba: pirmiausia Lietuvos istorijAi?? (literatAi??ros istorija yra savotiA?ka jos tAi??sa), o paskui ir poezijAi??. Autoriaus liudijimu, ai??zApsakymus apie Lietuvos praeigAi??ai??? jis baigAi?? raA?yti 1886 m., t. y. antrame treA?iame kurse (6); o 1888 m., baigdamas seminarijAi?? ir ruoA?damasis iA?vaA?iuoti tolesniA? studijA? A? Sankt Peterburgo Romos katalikA? dvasinAi?? akademijAi??, Antanui Baranauskui A?teikAi?? A?iam dedikuotAi?? poemAi?? ai??zLietuvaai???. Taigi kas V. Kudirkai buvo ai??zAuA?raai???, Maironiui ai??i?? ai??zlietuviA? romantikai, istorininkai ir poezininkai pirmosios pusAi??s XIX amA?iausai???. TautiA?kumAi?? kaip savo kAi??rybines galimybes V. Kudirkai leido A?sisAi??moninti lietuviA?kas laikraA?tis ai??i?? modernybAi??s ir vieA?osios erdvAi??s A?enklas, Maironiui ai??i?? Lietuvos istorija bei poezija lenkA? ir lietuviA? kalba.

Vis dAi??lto ryA?tingas kalbinis apsisprendimas, liudijamas simbolinio gesto ai??i?? sudegintos ai??zgrieA?tai visosai??? lenkiA?kos eilAi??s ai??i?? negalAi??jo bAi??ti paremtas vien ankstesne, kalbiA?kai miA?ria literatAi??rine tradicija. JA? turAi??jo skatinti tuometinAi?? nelegalios lietuviA?kos kultAi??ros aplinka, kurioje jau buvo iA?ryA?kAi??jusios vieA?o lietuviA? kalbos vartojimo bAi??tinybAi?? bei galimybAi??s. Tad ir Maironio tapatybAi??s poslinkA?, susijusA? su kalbos pasirinkimu kAi??rybai, ne maA?iau bus paveikusi ai??zAuA?raai???, A? kuriAi?? bene pirmaisiais studijA? seminarijoje metais J. MaA?iulis iA?siuntAi?? savo eiliavimo bandymAi??. Tas poveikis niekur taip raiA?kiai nebuvo iA?sakytas kaip V. Kudirkos ar A?emaitAi??s, bet tikriausiai nAi??ra atsitiktinis dalykas, kad rengdamas ketvirtAi??jAi?? savo istorijos laidAi?? ai??zRaA?tamsai??? Maironis pratarmAi??je A?raA?Ai?? tAi?? patA? lotyniA?kAi?? epigrafAi??, kuriuo savo garsiAi??jAi?? ai??zPriekalbAi??ai??? 1883 m. pirmajame ai??zAuA?rosai??? numeryje pradAi??jo J. BasanaviA?ius: Homines historiarum ignari semper sunt pueri (7). BAi??simasis Maironis galAi??jo A?sidAi??mAi??ti ai??zPriekalbosai??? autoriaus pacituotAi?? Jacobo Grimmo mintA? ai??i?? ai??zDie Sprache ist unsere Geschichteai??? (ai??zKalba yra mAi??sA? istorijaai???) (8). Visa ai??zPriekalbosai??? retorinAi?? A?taiga yra paremta mintimi, kad A?mogaus ir bendruomenAi??s (tautos) buvimas laike ai??i?? jA? istoriA?kumas ai??i?? yra visA? pirma kalbinis, reiA?kiasi kalba. Tuomet nebAi??ra nesvarbu, kuria kalba ai??i?? lietuviA? ar kita ai??i?? tas laiko iA?gyvenimas, jungiantis tautinAi?? bendrijAi??, yra iA?sakomas, perduodamas ai??i?? tiek poetine kAi??ryba, tiek istorijos raA?ymu.

Biografiniame Maironio pasakojime A? akis krenta istorijos ir poezijos paralelAi??, netgi akivaizdus istorijos pirmumas ai??i?? ir kalbant apie bAi??simojo Maironio skaitinius, ir apie kAi??rybAi??: ai??zApsakymai apie Lietuvos praeigAi??ai???, A?inia, yra ir pirmoji, 1891-aisiais paskelbta bAi??simojo Maironio knyga. XIX a. kultAi??ros kontekste tai dAi??sninga ai??i?? kaip tik A?iame A?imtmetyje, veikiamame romantizmo idAi??jA?, ai??zsunku rasti tiek grynAi?? poetAi??, tiek grynAi?? istorikAi??ai??? (9). Istorinis ir literatAi??rinis diskursas buvo ypaA? suartAi??jAi??, ne vienam autoriui jie tapo vienas kitAi?? aiA?kinanA?iais ir papildanA?iais paraleliniais tekstais. PanaA?A? aiA?kinamojo teksto vaidmenA? ai??i?? detalizuojanA?io, iA?skleidA?ianA?io autorines nuostatas, poetinio kalbAi??jimo motyvus ir situacijas ai??i?? moderniojoje ir postmoderniojoje literatAi??roje atlieka esAi??. Ai??iuo metu daA?nas poetas raA?o esAi??, o esAi?? darosi sunku atskirti nuo apsakymo ar romano. PanaA?Ai??s santykiai XIX a. mezgAi??si tarp groA?inAi??s literatAi??ros ir istoriografijos.

Pirmieji didesnAi??s apimties bAi??simojo Maironio tekstai ai??i?? istorija ir poema ai??i?? liudija, kad A? kAi??rybos galimybAi?? pradedantis poetas A?iAi??rAi??jo iA? esmAi??s. Jam nepakako bAi??ti efemeriA?kA? publikacijA? nelegalioje spaudoje autoriumi (toks buvo ne vienas tautinio atgimimo epochos poetas) ar vietinAi??s biA?iuliA? bendrijos anoniminiu bardu. Tiesa, ir viena, ir kita J. MaA?iulis studijA? metais darAi??: paskelbAi?? du iA? bendrojo spaudos eiliavimA? lygmens neiA?siskirianA?ius poetinius tekstus lietuviA?kuose nelegaliuose laikraA?A?iuose (10), o seminarijoje atradAi??s, anot VaiA?ganto, ai??zA?ansonininko gabumAi??ai???, tarp biA?iuliA? pagarsAi??jo kaip poetas, jo eilAi??s buvo skaitomos ai??zkaip evangelijaai???, taA?iau savo vAi??lyvoje autobiografijoje Maironis paA?ymAi??jo, kad A?ios eilAi??s ai??zarba visai A?uvo, ar per klierikus dainuojamos pateko A? liaudies dainasai??? (11).

Tai, kad paraA?Ai??s populiariAi?? Lietuvos istorijAi?? klierikas J. MaculeviA?ius Ai??mAi??si poemos ai??zLietuvaai??? ir dedikavo jAi?? A. Baranauskui, rodo, kad jis savo kAi??rybAi?? jau projektavo A? tAi??stinAi?? lietuviA? literatAi??ros tradicijAi??, ir dar plaA?iau ai??i?? A? ilgos trukmAi??s istorinA? laikAi??, ne tik A? periodinAi??s spaudos ar dainos ai??zA?ia ir dabarai???. ai??zApsakymaiai??? baigiasi lietuviA?kos raA?tijos apA?valga, kurioje A. Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ilelisai??? iA?keltas kaip A?enklas ai??znaujos erosai??? (12). Taigi uA? pradedanA?io poeto teksto, susieto su A?ia nauja pradA?ia, atsiveria ilgaamA?Ai?? tautinAi??s bendrijos patirtis. Istorinis pasakojimas, atveriantis A?iAi?? plaA?iAi?? laiko perspektyvAi??, yra sukaupAi??s tai, kAi?? reikia A?inoti, kad galAi??tum tapti poetu ar suprasti poezijAi?? ai??znaujos erosai???.

Pasirinkta poeto-istoriko tapatybAi?? liudija, kad nors bAi??simasis Maironis ir sudegino savo ai??zlenkiA?kas eliukubracijasai???, iA? XIX a. Lietuvos poetA? nemaA?a pasimokAi??, perAi??mAi?? patA? ai??zbuvimo poetuai??? modelA?. Poetas-istorikas ai??i?? tai dominuojanti artimiausios Maironiui epochos, XIX a. pradA?ios ir vidurio poeto tapatybAi??. ai??zApsakymA?ai??? ai??zPratarmAi??jeai??? minAi??jo tuos, kurie Lietuvos istorijoje atrado ai??znesuskaitomus turtus poezijosai??? ir sAi??mAi??si poetinio A?kvAi??pimo (p. 439). Tai, be abejonAi??s, A. MickeviA?ius, poetiniA? apysakA? ai??zGraA?inaai???, ai??zKonradas Valenrodasai??? ir slavA? literatAi??ros istorijos autorius, Juozapas Ignotas KraA?evskis, dvitomAi??s istorijos ai??zLietuvaai??? ir poetinAi??s trilogijos ai??zAnafielasai??? autorius, Vladislovas SirokomlAi?? ai??i?? istorinAi??s poemos ai??zMargirisai??? (beje, palikusios A?ymA? pAi??dsakAi?? Maironio kAi??ryboje) ir ai??zLenkA? literatAi??ros istorijosai??? bei kraA?totyrinAi??s-istorinAi??s publicistikos autorius. Galiausiai ir A. Baranauskas, kuris savo tekstuose ai??zDainu dainelAi??ai???, ai??zKelionAi?? Petaburkanai???, ar ai??zDievo rykA?tAi?? ir malonAi??ai??? kAi??rAi?? poetinAi??s Lietuvos istorijos apybraiA?as, reaguodamas ir A? Simono Daukanto Lietuvos istorijos darbus. Taigi dvikalbis Lietuvos romantizmas ne tik bendrai ai??zidAi??jiA?kaiai??? veikAi?? MaironA?, bet kreipAi?? jA? A? konkretA? kAi??rybos bAi??dAi??.

PoetiA?ka istorija

BaigAi??s raA?yti ai??zApsakymus apie Lietuvos praeigAi??ai???, kitAi??met, 1887-aisiais, J. MaA?iulis laikraA?tyje ai??zAi??viesaai??? paskelbAi?? raA?inA? ai??zGromata lietuvioai???, kuriame matyti, kaip pats autorius vertina pirmosios savo knygos pratarmAi??je taip reikA?mingai pabrAi??A?tAi?? (13) istorijos ir poezijos ryA?A?. PradedanA?io poeto poA?iAi??riu, istorija ai??i?? tai poezijos A?altinis: Lietuvos istorija yra ai??zstebuklinga nekaipo ir pilna poezijosai??? (14). ai??zStebuklingAi??ai??? turAi??tume suprasti kaip nuostabiAi??, ypatingAi??. A?ia J. MaA?iulis ne tik pakartojo mintA? iA? kAi?? tik pabaigtA?, dar nespausdintA? ai??zApsakymA?ai??? pratarmAi??s, bet ir persakAi?? vienAi?? iA? XIX a. lakiA?jA? fraziA?, skirtingai varijuotAi?? istorikA? ir poetA?. JAi?? amA?iaus pradA?ioje pirmAi??kart iA?tarAi?? vokieA?iA? dramaturgas ir istorikas, ai??zSenovAi??s PrAi??sijos istorijosai??? autorius Augustas von Kotzebue. Ai??iAi?? mintA? pakartojo ir Lietuvos istorikAi?? Konstancija SkirmuntaitAi??, vienu metu su klieriku J. MaA?iuliu lenkiA?kai raA?iusi populiariAi?? Lietuvos istorijAi??, iA?Ai??jusiAi?? Lenkijoje 1886 m.: ai??zDzieje Litwy, opowiedziane w zarysieai??? (ai??zLietuvos istorijos apybraiA?aai???). Jos pratarmAi??je paA?ymAi??jo: ai??zNeA?aliA?kas svetimtautis apie Lietuvos istorijAi?? yra pasakAi??s, kad ji A?imtAi??kart nusipelnAi?? Homero lyros ir Tacito plunksnosai??? (15). Jei istorija verta raA?ytojo (ir dar visuotinai autoritetingo) plunksnos, ji verta atminties ai??i?? tAi?? nuostatAi?? iA?sakAi?? abu jaunieji Lietuvos istorijos populiarintojai. A?inoma, A?i nuostata turAi??jo pirmiausia A?adinti skaitytojA? tautinAi??s savivertAi??s emocijas. Bet ne tik: praeities laiko estetinis potencialas nurodo ir jame glAi??dintA? prasmAi??s pervirA?A?, kuris laukia aiA?kinimo, dAi??mesio, kAi??rybos. Jei istorija yra ai??zpilna poezijosai???, vadinasi, praeities A?vykiA? atmintis turi galimybAi?? transformuotis A? kaA?kAi?? kita. Pasyvus A?inojimas gali pereiti A? veiksmAi?? ai??i?? A? literatAi??rinAi?? kAi??rybAi??, kuri savu ruoA?tu istorinAi?? atmintA? kaip A?inijAi?? gali paversti reikA?miniu gyvenimo orientyru. Taigi poezijos kupina istorija visA? pirma kelia kAi??rybos imperatyvAi??. TurAi??ti ne bet kokiAi??, o poetiA?kAi??, literatAi??ros vertAi?? istorijAi?? XIX a. kultAi??riniame diskurse reiA?kAi?? tiesiog turAi??ti tautinAi??s kultAi??ros ateitA?.

Taigi ai??zstebuklinga istorijaai??? atsiduria A?alia kito emocingai ir kartais desperatiA?kai A?rodinAi??to bendruomeninAi??s savivertAi??s argumento, kuriuo savo kAi??rybinAi?? dvasiAi?? stiprino lietuviai XIX amA?iuje ai??i?? lietuviA? kalbos tinkamumo poezijai, taigi vieA?ajai vartosenai (PranciA?kaus Ksavero BoguA?o, Simono StaneviA?iaus, Simono Daukanto darbai). Maironio kAi??rybos pradA?ia leistA? koreguoti CzesAi??awo MiAi??oszo teiginA?, kad lietuviA? tautinis atgimimas kilo iA? filologijos (16); ne maA?iau reiA?kAi?? istorija, ir bAi??tent savita jos kokybAi?? ai??i?? poetiA?kumas.

Neatsitiktinai Lietuvos istorijos poetiA?kumas pabrAi??A?tas populiariuose XIX a. pabaigos istoriografijos darbuose, skirtuose plaA?iajam skaitytojui. Populiariosios istorijos poreikis Lietuvoje iA?ryA?kAi??jo dar XIX a. pradA?ioje, A?emaiA?iA? kultAi??rinio sAi??jAi??dA?io ir FilomatA? draugijos aplinkoje ai??i?? kaip svarbus tautinAi??s tapatybAi??s formavimo bAi??das, galintis padAi??ti A? tautinAi?? bendrijAi?? A?traukti neistorinius luomus. Tad populiarioji istorija buvo raA?oma daug plaA?iau naudojantis poetinAi??s raiA?kos galimybAi??mis. Istorinio diskurso literatAi??riA?kumAi?? teoretikai iki A?iol svarsto kaip kebliAi?? istorinAi??s referencijos ir fiktyvumo dilemAi??. TaA?iau A?i stiliaus galimybAi?? XIX a. populiariosios istorijos raA?ytojA? buvo suvokiama ir kaip privalumas, bAi??das A?veikti vis didAi??jantA? atotrAi??kA? tarp istorijos kaip specializuoto mokslo ir istorijos kaip kolektyvinAi??s atminties. BAi??tent istorinio pasakojimo literatAi??riA?kumas, pasiA?ymintis analoginiais reikA?mAi??s perkAi??limais, atsitiktinumAi?? suvaldanA?ia naratyvo struktAi??ra, padeda istorinAi?? atmintA? perteikti kaip prasminA? dabarties gyvensenos orientyrAi??. Kitaip tariant, kaip tik populiariojoje istorijoje ai??i?? raA?omoje ir kaip literatAi??riA?kas istoriografinis pasakojimas, ir kaip istorinAi?? proza (vaizdelis, apysaka, romanas), ir kaip poema, eilAi??raA?tis ar jA? ciklas ai??i?? istorija galAi??jo pasirodyti ai??zgyvenimo mokytojaai???.

GalAi??jo, bet nebAi??tinai pajAi??gAi??. Praeities A?vykiai, jA? siuA?etai ir veikAi??jai, perkelti iA? istoriografijos A? literatAi??rinA? tekstAi??, gali nustoti savo tikroviA?kumo ir atitekti vaizduotAi??s A?aismei, meninei kAi??rinio logikai, nekelianA?iai sau etiniA? tikslA?. LiteratAi??ros medA?iaga tapusios praeities realijos nebAi??tinai A?veikia emocinA? ir prasminA? nuotolA?, skiriantA? jas nuo dabarties, o nuo aktualios tikrovAi??s atitrAi??kusi ai??zvaiduokliA?kaai??? atmintis nebekontroliuoja individualios vaizduotAi??s. TaA?iau istorijos ir literatAi??ros santykiA? svarstymas XIX a. Lietuvoje kAi??lAi?? ne tiek raA?ymo stiliaus, bet kur kas esmingesnAi?? bendruomeninAi??s tapatybAi??s problemAi?? ai??i?? tautinAi??s bendrijos tAi??stinumo klausimAi??. Istorijoje glAi??dinti poezija A?gyja visiA?kai kitAi?? prasmAi?? ir vaidmenA? priklausomai nuo to, ar ji turi dabartinA? adresatAi?? kaip paveldAi??tojAi??, ar ne. IstorinAi??s atminties dilemas XIX a. lietuviA? literatAi??roje ir istoriografijoje iA?reiA?kAi?? ne tik minAi??ta A. von Kotzebue frazAi??, bet ir kita, ne maA?iau A?taigi Friedricho Schillerio maksima iA? jo eilAi??raA?A?io ai??zGraikijos dievaiai???, pacituota Adomo MickeviA?iaus ai??zKonrado Valenrodoai??? (1829) pratarmAi??je: ai??zWas unsterblich im Gesang soll leben, / Muss im Leben untergehenai??? ai??i?? ai??zKas privalo atgyti dainoje, turi A?Ai??ti tikrovAi??jeai??? (17). Kaip tik A?iuo dvieiliu A. MickeviA?ius grindAi?? Lietuvos praeities kaip A?uvusios tikrovAi??s, nebeturinA?ios nei dabarties, nei ateities, poetiA?kumAi??, iA?laisvinantA? raA?ytojo fantazijAi??. Neturinti tAi??sos, su dabartimi nesusilieA?ianti praeitis yra mirusios tautos praeitis, tad, panaA?iai kaip Antikos pasaulis, ji neA?pareigoja atminties sieti su dabartimi, o leidA?ia ai??zrAi??pintis vien paA?iu istoriniu objektu, pagilinimu dalyko ir menine iA?raiA?ka, visiA?kai nepais[ant] skaitytojo interesA?, aistrA? bei madA?ai??? (18). PerAi??jimo iA? istorijos A? poezijAi?? sAi??lyga ai??i?? A?uvimas tikrovAi??je. Nors A?inome, kad A?ie ai??zKonrado Valenrodoai??? pratarmAi??s akcentai buvo skirti uA?kalbAi??ti dantis Rusijos imperijos cenzAi??rai, vis dAi??lto A?ia kategoriA?ka forma iA?sakyta bendra nuostata, kuria ne kartAi?? bandyta vAi??sinti romantinAi??s poetiA?kos istorijos entuziazmo apimtus raA?ytojus ir skaitytojus XIX a. Europoje. LiteratAi??riA?kumas, nuo jo neatsiejama fantazijos A?aismAi?? istorinAi?? atmintA? gali daryti sAi??lygiA?kAi??, vaiduokliA?kAi?? ar A?noringAi??.

BAi??simasis Maironis nerimAi?? kelianA?iAi?? atminties sAi??lygiA?kumo, mimetinAi??s stokos aplinkybAi?? paliko anapus ai??zApsakymA?ai??? teksto, kadangi praeities reikA?mAi??s pervirA?is, jo poA?iAi??riu, neabejotinai turAi??jo dabarties adresatAi??, tiesioginA? paveldAi??tojAi??. Polemika su pirmtakais poetais-istorikais dAi??l lietuviA? tautos istorinio likimo atviru tekstu A?mAi??steli vAi??lesniuose kAi??riniuose. Tai liudija, kad tautinAi??s bendrijos tAi??sos ir gyvybingumo klausimas pradedanA?iam poetui buvo A?tempto dialogo su tradicija mazgas; dialogo, iA? kurio energijos formavosi bAi??simojo Maironio poetinis stilius, ypaA? jo retorinis pakilumas. Poemos ai??zTarp skausmA? A? garbAi??ai??? ai??zAi??A?angojeai??? (beje, paraA?ytoje vadinamAi??ja MickeviA?iaus strofa) kalbantysis iA?sako karA?tAi?? tikAi??jimAi??, kad ai??i?? prieA?ingai nei pirmtako poemoje ai??i?? kas atgimsta poezijoje, turi atgyti ir tikrovAi??je: ai??zKankliA? balsAi?? iA?girs, / MiegAi??s kraujas uA?virsai??? (19). Pirmuosiuose ai??zPavasario balsuoseai??? paskelbta ai??zJaunimo giesmAi??ai??? buvo viena strofa ilgesnAi?? nei galutinAi?? ai??zUA?trauksme naujAi?? giesmAi??ai??? redakcija 1927 m. Maironio raA?tuose ai??i?? tos strofos atsisakyta, matyt, dAi??l pernelyg konkreA?ios nuorodos A? tuomet jau nutolusias XIX a. realijas. EilutAi??s ai??zIlgai miegojo musA? A?emAi??; / DidA?iavos vien tAi??vA? kapaisai??? (20) ai??zturi mintyai??? minAi??tAi?? A. MickeviA?iaus ai??zKonrado Valenrodoai??? pratarmAi??, o gal net labiau J. I. KraA?evskio ai??zAnafielAi??ai???, kuriame lietuviA? tautos praeitis vaizduojama kaip pomirtinis pasaulis, apdainuojamas ai??zkapA? giesmeai???, vadinasi, kvieA?iantis pagarbiai jA? palaidoti, su juo atsisveikinti. TaA?iau Maironio eilAi??raA?tyje toks A?sitikinimas tapatinamas su pasyvia, nebudria, tikrovAi??s pavidalus sapnuose perkeiA?ianA?ia miego bAi??sena. Dar vAi??liau, poemos ai??zJaunoji Lietuvaai??? ai??zPenktojoje giesmAi??jeai??? A?ios eilutAi??s varijuojamos, pasakotojui iA?sakant skausmingAi?? priekaiA?tAi?? ai??zpranaA?amsai???:

Po LietuvAi?? miegta tAi??vynAi??s vaikai;

Per amA?ius juos A?udAi?? vargingi laikai,

O pranaA?ai skelbAi?? kapus (21).

Ai??iAi?? vertybinAi?? nuostatAi?? dAi??l Lietuvos istorijos tAi??stinumo bAi??simasis poetas pirmiausia ir suformulavo ai??zApsakymuoseai???, A? Lietuvos istorijAi?? A?velgdamas kaip A? ai??zgyvenimo mokytojAi??ai???, ne tik kaip A? nesuinteresuotos meninAi??s saviraiA?kos galimybAi??. Poetinis ir etinis istorinAi??s atminties lygmenys jo tekstuose yra neatskiriami. Tad kokio patarimo dabarA?iai jaunasis klierikas kreipAi??si A? Lietuvos istorijos pasakojimAi??? Apie jA? galima numanyti iA? kito 1887 m. raA?inio, paskelbto ai??zAi??viesojeai??? ai??i?? ai??zA?odis prie lietuviA?, mylinA?iA? savo tAi??vynAi??ai???. A?ia J. MaA?iulis panaudojo tAi?? patA? Lietuvos istorijos pasakojimo epizodAi??, nuo kurio A. MickeviA?ius pradAi??jo ai??zKonrado Valenrodoai??? pratarmAi??: ai??zLietuviA? tauta, <...> ilgai Europai neA?inoma, apie tryliktAi??jA? amA?iA? kaimynA? uA?uolimA? buvo paA?adinta veikliau pasireikA?tiai??? (22). ai??zA?odA?io prie lietuviA?ai??? autorius perfrazavo kaip tik A?A? kaimynA? uA?puolimA? paA?adintos tautos motyvAi??, bet ne kaip A?iniAi?? iA? mirusios tikrovAi??s, o kaip situacijAi??, aktualiai atitinkanA?iAi?? dabarties realijas: ai??zLietuviai miegojo tuomi paA?iu miegu kaip ir dabar, neturAi??dami jokio ryA?io vienybAi??s, neturAi??dami ir pamato vieA?patystAi??s; Apveizda atsiuntAi?? prie A?ono KryA?okus, ir Lietuva per pusantro A?imtAi?? metA? iA?siplAi??tAi?? nuo Baltijos lig JuodA? jAi??riA?ai??? (23). PanaA?ia mintimi ai??i?? tautos patiriama agresija ir priespauda paskatina sutelkti jAi??gas ai??i?? J. MaA?iulis buvo pabaigAi??s ir ai??zApsakymusai???:

Jei kada tai jau dabar galima neabejoti, jog Lietuviai su Dievo pagalba kaipo tauta vAi??lei atgys ir iA?dirbs savo kultAi??rAi??, o tie spaudos uA?gynimai (Rusijos pusAi??je) ir visokie neA?moniA?ki kliAi??dinimai niekados neatneA?a paskirto vaisiaus, tiktai priduoda daugiaus ugnies persekiojamiemsiems, prikeldami iA? miego atA?alusius ir uA?migusius (p. 578).

Jaunasis istorikas, kaip ir pirmtakas S. Daukantas, ai??zApsakymuoseai??? siekAi?? A?veikti lenkiA?koje XIX a. Lietuvos istoriografijoje, iA? dalies ir poezijoje dominuojanA?iAi?? paA?iAi??rAi?? A? Lietuvos istorijAi?? kaip A? uA?sibaigusA?, iA?sekusA? procesAi??, o A? lietuviA? tautAi?? ai??i?? vien kaip A? mirusios istorinAi??s tautos liekanas, istorijoje nebedalyvaujanA?iAi?? liaudA?. BAi??simajam Maironiui istorija turi savo dabarties adresatAi??, tad neabejotinai gali kartotis, ir iA? A?iA? atitikimA? su dabartimi kyla jos reikA?mAi??, net jei motyvuojama A?iandien ne visai patraukliais, bet savame kontekste visiA?kai suprantamais gynybinio patriotizmo argumentais ai??i?? situacijomis, kuriose ai??zkraujas uA?verdaai???. A. MickeviA?ius tAi?? patA? motyvAi?? A?komponavo A? regresyvA? (tiesa, skirtAi?? pridengti A? dabartA? nukreiptoms kAi??rinio intencijoms), J. MaA?iulis ai??i?? A? progresyvA? Lietuvos istorijos vaizdAi??. Ai??is epizodas atskleidA?ia, kad istorijos ai??zstebuklingumasai??? ir poetiA?kumas Maironiui reiA?kAi?? ir jos prasmAi??s atvirumAi??, tolygA? ateities perspektyvai. PoetiA?ka istorija ai??i?? nesibaigusi istorija, kuri gali pasikartoti, A?inoma, ne kaip anoniminis dAi??snis, o kaip individualaus praeities supratimo iA?laisvinta galimybAi??, veikianti etinius apsisprendimus.

PoetinAi?? geografija

Lietuvos istorijos poetiA?kumo galimybes jaunasis istorikas netrukus iA?bandAi?? raA?ydamas poemAi?? ai??zLietuvaai???. SukAi??rAi??s tAi??stinA? Lietuvos istorijos pasakojimAi??, iA?skleidA?iantA? tautinAi??s bendrijos laiko patirtA?, poemoje nuA?ymAi??jo tos bendruomenAi??s gyvenamos erdvAi??s kontAi??rus. AtrodytA?, kad bAi??simasis Maironis pirmaisiais kAi??riniais siekAi?? apsibrAi??A?ti savo kAi??rybos erdvAi??laikA? ai??i?? istorinA? laikAi?? ir kultAi??rinAi?? erdvAi??. Pasinaudojant antropologo Cliffordo Geertzo mintimi, Maironio kAi??rybinAi?? vaizduotAi?? skleidA?iasi istorijos ir antropologijos kryptimis: kaip istorikas, jis A?velgia atgal, o kaip antropologas ai??i?? dairosi aplink. Tokiu bAi??du jis apsibrAi??A?ia ir adresatAi?? ai??i?? savosios kAi??rybos ai??zmesai???, esantA? ai??zA?iaai???. Remiantis tuo paA?iu antropologu, ai??z[i]storinei vaizduotei ai??zmesai??? ai??i?? tai kultAi??rinAi??s geneologijos grandis, o ai??zA?iaai??? ai??i?? tai paveldas. Antropologinei vaizduotei ai??zmesai??? ai??i?? tai prieiga prie kultAi??rinio geografiniA? vardA? indekso, o ai??zA?iaai??? ai??i?? tai namaiai??? (24). Istorijos poetiA?kumas A?gyvendinamas poemoje ai??zLietuvaai??? kuriant antropologinA? ai??zmesai??? ir ai??zA?iaai???: istorinio laiko patirtis perteikiama kaip simbolinAi?? gyvenamos erdvAi??s struktAi??ra, o jos reikA?mAi?? atskleidA?iama iA? individualios pasakotojo perspektyvos kaip aktualaus iA?gyvenimo turinys. Poemos ai??zLietuvaai??? pasakotojas keliauja po kraA?tAi??, susitikdamas ir su reikA?mingais praeities pAi??dsakais, paliktais ankstesniA? kartA?, ir su dabartiniais paveldAi??tojais, kurie tas reikA?mes A?kAi??nija ir jomis dalijasi su keliautoju. ai??zApsakymuoseai??? minAi??ta estetinAi?? praeities laiko kokybAi?? poemoje pasirodo kaip Lietuvos kraA?to ai??i?? vietos ai??i?? estetinis patrauklumas: ai??zGraA?i tu, mano brangi tAi??vynAi??!ai??? (25) GroA?io iA?gyvenimas A?ia neatsiejamas nuo atminties, jis labiausiai iA?reiA?kia tAi??vynAi??s kaip namA? jausenAi??.

Poemoje iA?ryA?kAi??ja du svarbiausi Lietuvos kraA?to geografiniai-simboliniai centrai ai??i?? BirutAi??s kalnas Baltijos pajAi??ryje (nuo A?ia pradedamas kelionAi??s siuA?etas) ir Vilnius bei Trakai (kunigaikA?A?io Vytauto gimtinAi??je ir baigiama poetinAi?? kelionAi??). Kaip yra konstatavusi Viktorija DaujotytAi??, vAi??lesnAi??je Maironio lyrikoje (ai??zNuo BirutAi??s kalnoai???, ai??zVilniusai???) A?ie geografiniai centrai tampa svarbiais poetinio pasaulAi??vaizdA?io orientyrais: BirutAi??s kalnas ai??zyra mitinio A?ventumo vietaai???, o ai??zGedimino kalnas A?prasmina istorinA? A?ventumAi??, istorijos jausenAi??ai??? (26). Poemoje A? kelionAi??s dabartA? ai??i?? judant nuo vieno centro A? kitAi?? ai??i?? A?traukiamas praeities planas; keliaujant po Lietuvos kraA?tAi?? keliaujama ir laiku, apimanA?iu mitinAi?? tautos prieA?istorAi??, religinio ir politinio gyvenimo A?vykius. Poemos subjektas, keliaudamas iA? Palangos A? Trakus, iA?gyvena istorinA? laikAi?? nuo pirmA?jA? sentAi??viA?, atsikAi??lusiA? A? kraA?tAi?? Baltijos pajAi??ryje, iki Liublino unijos ir AbiejA? TautA? Respublikos padalijimo; nuo senosios tikybos laikA? iki krikA?to, nuo Mindaugo iki Vytauto. TaA?iau iA?gyvena tAi?? laikAi?? kaip prasiA?vieA?iantA? pro dabarties A?moniA? gyvenimo bAi??dAi??, iA?vaizdAi??, paproA?ius, artimiausiAi?? jA? gyvenimo aplinkAi??. IstorinAi?? atmintis ai??i?? praeities A?vykiai, jA? dalyviai ir siuA?etai, ai??zsusigAi??rAi??ai??? A? dabarties gyvenimo aplinkAi?? ir stiliA? ai??i?? tampa tAi??ja ai??zkultAi??rine prieigaai??? prie geografiniA? vardA?, kurianA?ia tAi??vynAi??s kaip namA? pojAi??tA?, svarbA? tautinAi??s tapatybAi??s formavimuisi.

TaA?iau poemoje ai??zLietuvaai??? istorijos poetiA?kumas patiriamas ir kaip kalbos, kalbinAi??s iA?raiA?kos problema. Poetiniame tekste labiausiai ir paaiA?kAi??ja, kAi?? reiA?kia, kad ai??zkalba yra mAi??sA? istorijaai???. Poemos subjekto kelionAi??s po LietuvAi?? geografija labai plati: jis keliauja nuo A?emaitijos iki RytA? Lietuvos, Dauguva pasuka A? RygAi??, iA? jos ai??i?? A? PrAi??sA? LietuvAi??, tada per SuvalkijAi?? ir DzAi??kijAi?? iki Vilniaus, tuomet leidA?iasi A? GudijAi??, istorinAi??s Lietuvos A?emes, A? vakarus iki Bugo, paskui Nemuno vaga grA?A?ta A? etninAi?? LietuvAi?? ir kelionAi?? baigia Trakuose. Atrodo, kad pasirinkAi??s tokA? kelionAi??s marA?rutAi?? poetas bandAi?? suderinti dvi XIX a. lietuviA?kumo ir jo geografinAi??s teritorijos koncepcijas ai??i?? istorinAi?? LietuvAi?? ir etninAi?? baltA? erdvAi??, kuriAi?? S. StaneviA?ius ai??zAi??lovAi??je A?emaiA?iA?ai??? A?vardijo kaip ai??zLAi??tA? A?alA?ai???. Ai??i geografinAi?? teritorija rodo, kad modernius lietuvius Maironis savo kAi??rybos pradA?ioje bent iA? dalies matAi?? ir kaip istorinAi??s Lietuvos paveldAi??tojus. TaA?iau paversti A?iuos daugialypius ai??i?? ir kalbiA?kai, ir kultAi??riA?kai ai??i?? erdvAi??laikius kalbine savastimi (ko reikalautA? ai??zpilna poezijos istorijaai???) buvo, be abejo, ne taip paprasta. Tai ypaA? matyti poemos epizoduose, susijusiuose su gudiA?komis A?emAi??mis. A?ia kelionAi??s laiku ir erdve patirtis maA?iausiai intersubjektyvi ai??i?? lyg ir paminimi ai??zbroliaiai???, taA?iau jie necharakterizuojami; galiausiai istorinAi?? Lietuva pasirodo kaip kraA?tas ai??zvien atminimA?ai???. Kitaip nei etninAi??s Lietuvos A?emAi??se, A?ie ai??zatminimaiai??? nesusaisto keliautojo su vietine dabarties bendruomene, ir tuomet kelionAi?? po namus virsta turistine iA?kyla:

A?ionai sutiksi lietuvA? jaunAi??,

Kursai, apeidams sentAi??viA? A?emAi??,

GriuvAi??sius piliA? aA?ara plauna

Ir A?kvAi??pimAi?? ant darbA? semia (27).

Tad pasakotojas, iA? istorinAi??s Lietuvos grA?A?Ai??s A? Vytauto gimtinAi??, poemAi?? baigia kalbinAi??s negalios motyvu. Pasakotojo santykis su istorinAi??mis Lietuvos A?emAi??mis yra rezignuojantis ir atsitraukiantis, jo vaizduotAi??s ir kalbos iA?tekliai neatitinka Vytauto vardu A?ymimos senosios Lietuvos politinAi??s ekspansijos energijos:

VytautAi?? didA?, NemunAi?? brangA?,

Ai??irdies ir dvasios giedoA? galybAi??:

BrangA? kaip blaivA? tAi??vynAi??s dangA?,

DidA? kaip mAi??sA? tAi??vA? didybAi??.

Bet didis vardas savo didybe

Silpno poetos trupina lyrAi??,

Ir giesmAi?? trAi??ksta… Kad nors galybe

Giedot prikeltA? poetAi??-vyrAi??!!. (28)

KalbinAi??s iA?raiA?kos trAi??kumas raiA?kiausiai atskleidA?ia praeities ir dabarties pertrAi??kA?. Pretenduoti A? praeities paveldAi?? kultAi??roje ai??i?? tai perimti jA? kalba. Poemoje ai??zLietuvaai??? Maironis palietAi?? tuos istorinAi??s Lietuvos paveldo sluoksnius, su kuriA? tiesioginiais paveldAi??tojais pagal etnolingvistinAi?? tautos sampratAi?? neturAi??ta bendros kalbos. Regis, pirmasis stambus poetinis kAi??rinys pradedanA?iam poetui leido patirti, kad ne visa praeities poezija leidA?iasi perimama kalbos.

Laiko pertrAi??kiai ir jungtys

A?inoma, poemos ai??zLietuvaai??? pabaigAi?? galima laikyti vien retoriniu gestu, savotiA?ku kuklumo topu. TaA?iau atrodytA?, kad A?i kalbinAi?? rezignacija buvo tvari patirtis, kuriai poetas ieA?kojo iA?raiA?kos ir sprendimo vAi??lesnAi??je kAi??ryboje. Tais pat 1891 metais, kai buvo publikuoti ai??zApsakymaiai???, jau Sankt Peterburgo dvasinAi??je akademijoje studijuodamas J. MaA?iulis spaudoje paskelbAi?? tris eilAi??raA?A?ius, glaudA?iai susijusius su seminarijos laikA? kAi??rybine patirtimi. TA? metA? pradA?ioje ai??zA?emaiA?iA? ir Lietuvos apA?valgojeai??? pasirodAi?? pirmAi??kart Maironio slapyvardA?iu pasiraA?ytas eilAi??raA?tis ai??zDaina apie senovAi??ai???. Verta priminti jA? visAi??:

Neteip senovAi??s tAi??vai gyveno,

Kaip skurstame mes szendienAi???

Paklausk, jei nori, tAi??vuczio seno,

Ar nai???eina piktyn kasdienAi??.

Netiek gal turtA? tAi??vai turAi??jo,

Neteip A?emes iszbrangino,

Bet savo krasztAi?? daugiaus mylAi??jo,

Vienai???s kitAi?? broliu vadino!

GraA?ei susai???Ai??jAi?? sentAi??vei musA?

KalbAi??jo apie tAi??vynAi??,

Apie senovAi?? ir karias PrusA?,

Kad nA? KryA?iokA? jA?s gynAi??.

Linksmu tai buvo, girios galiunA?,

Kad nA? medA?iokliA? skambAi??jo!

GraA?u, kad tAi??vas praA?ilAi??s sunA?

Ai?? kariAi?? einant lydAi??jo!

Bajorai musA?, darbais garbingi

MylAi??jo kalbAi?? tAi??vynAi??s,

Namie meilingi, kovojai??? baisingi

NegaudAi?? vAi??jA? gadynAi??s!

Linksmu tai buvo, nA? sutartiniA?

Kad giriA? gaudAi?? uA?imas!

GraA?u, kad dA?iaugAi??s, linksmA? SzesztiniA?

SuAi??aukAi??s musA? jaunimas!

GraA?ei dainA?ta tadAi?? mergaicziA?,

DarA?elius rutA? sodinta!

A?ibAi??ta kardA? tad jaunikaicziA?,

ErA?iAi??us A?irgus auginta!

Su Dievu augo tAi??vai ir seno,

Vienai???s kitAi?? szelpAi?? ir gynAi??!

Kitaip senovAi??s tAi??vai gyveno!

Ne ta szendienAi?? gadynAi??! (29)

Maironis eilAi??raA?tyje tarsi leidA?ia prabilti ai??zseniukuiai??? iA? ai??zApsakymA?ai??? skyrelio ai??zNamA? gyvenimasai???: vakarojant namuose ai??zseniukai pasakodavo apie senovAi??s gadynes, apie kares ir garsius valdovusai??? (p. 454). Apsukama laiko refleksijos perspektyva: A?velgiama ne iA? dabarties A? praeitA?, kaip poemoje ai??zLietuvaai???, o protAi??vio A?vilgsniu A?vertinama ainiA? dabartis. Ai??i perspektyva atveria praeities ir dabarties atotrAi??kA?, negrAi??A?inamai sunykusiAi?? praeities tikrovAi??. Nepasiekiama praeitis poemoje ai??zLietuvaai??? pasakotojui skaudA?iai atvAi??rAi?? kAi??rybinAi??s galios ribas, o A?iame eilAi??raA?tyje ji atveria ateities perspektyvos trAi??kumAi??. Senatvinio didaktizmo intonacija apie praeitA? kalba subjektas, kuris jau aktyviai nebedalyvauja dabartyje ir nemato jos perspektyvA?. Anot Cz. MiAi??oszo, ai??zkur nAi??ra rytojaus, ten prasideda moralistikaai??? (30). Ir pridurtume ai??i?? sentimentali idilAi??. Praeities vaizdas, atitrAi??kAi??s nuo ai??zsugedusiosai??? dabarties, tampa paradoksaliai neturiningas, savo idiliA?kumu sau pakankamas ir uA?daras, priekaiA?taujantis, bet neduodantis patarimo, kurio, anot Walterio Benjamino, galAi??tume tikAi??tis iA? praeities pasakojimo (31).

ai??zDainos apie senovAi??ai??? priekaiA?taujantis moralizmas ypaA? disonuoja su Maironio ankstyvosios poezijos jaunatviA?ku entuziazmu. Gal dAi??l to Maironis daugiau nei dvideA?imA?iai metA? paliko A?A? eilAi??raA?tA? archyve ai??i?? gerokai perkAi??rAi??s, A?dAi??jo tik A? 1913 ir 1920 m. ai??zPavasario balsusai??? pavadinimu ai??zSenuko dainaai???, o Maironio eilAi??raA?A?iA? galutiniame kanone jis A?inomas kaip ai??zSenelio skundasai???. Ai?? pirmuosius ai??zPavasario balsusai??? atkeliavo kur kas santAi??resnAi?? ai??zbalto senelioai??? figAi??ra sonete ai??zPraeigaai???, ai??i?? ne kaip priekabiai graudenanti, o kaip dramatiA?kai nutylanti. Nepasiekiama, nes nepasakoma praeitis A?ia iA?kyla kaip bendra egzistencinAi?? A?mogaus laikinumo problema: ai??zAnt! senelis A? kapAi?? A?engia, drebAi??s ir baltas; / Man jo gaila: daug matAi??s, apsakyti daug galiai??? (32).

ParaA?Ai??s Lietuvos istorijAi?? ir poemAi?? Maironis su nauja kAi??rybine, intelektualine patirtimi grA?A?o prie debiutinio eilAi??raA?A?io ai??zLietuvos vargasai???. Beveik iA?tisai jA? perkAi??rAi??s tais pat 1891 m. paskelbAi?? ai??zA?emaiA?iA? ir Lietuvos apA?valgojeai??? pavadinimu ai??zGiria ir Lietuvisai???. A?ia praeities atotrAi??kis nuo dabarties virsta klausimu ai??i?? ai??zKas mums praeigAi?? grAi??A?intA??ai??? Pirmajame eilAi??raA?tyje laiko patirtis iA?kyla nekaltai kenA?ianA?io klausimu Dievui:

Dieve didis, Dieve brangus!

KA?mi mes priesz tawAi?? kalti?

Ko dAi??l tamsus ant musai??? dangus?

Ko dAi??l puczia vAi??jai szalti? (33)

O eilAi??raA?A?io ai??zGiria ir lietuvisai??? klausimas nukrypsta nebe A? Dievo globos praA?ymAi??, bet A? eilAi??raA?A?io ai??zmesai??? laikysenAi?? istorinAi??s patirties akivaizdoje. PirmAi??jA? eilAi??raA?tA? J. MaA?iulis baigAi?? eilute, veik paA?odA?iui pasiskolinta iA? Antano Strazdo ai??zGiesmAi??s prieA? miA?iAi??ai??? (ai??zPulkim ant keliA?ai???): ai??zTurAi??k mus po sparnu savo!ai??? PerraA?ytame variante poetas jau cituoja pats save: eilutAi?? ai??zVisur mainos rubai A?emAi??sai??? yra ai??zApsakymA?ai??? pratarmAi??s sakinio parafrazAi?? (ai??zTeip tai mainosi rAi??bai A?ios pasaulAi??s kasdienAi??ai???; p. 439). Gali bAi??ti, kad eilute ai??zSiAi??pnas kelias ai??i?? tvirtas griuvaai??? autorius dialogiA?kai atsiliepAi?? A? A. Baranausko ai??zKelionAi??s Petaburkanai??? revoliucingosios penktosios dalies finalAi??: ai??zNupuAi??s koAi??nai e sAi??enelej jsikeAi??s auksztiben / Wisos galibes ejs dulken, siAi??pnumas galibenai??? (34). A. Baranausko tekste istorinis teisingumas nukeltas A? eschatologinAi?? laiko pabaigAi??, o Maironis A?A? motyvAi?? sieja vien su A?iapusiniu istorinio laiko planu, iA?sako ai??zApsakymusai??? lydAi??jusA? A?sitikinimAi?? apie grA?A?tanA?ias istorijos pamokas:

Visur mainos rubai A?emAi??s:

SiAi??pnas kelias ai??i?? tvirtas griuva,

Szvinta jau dangus aptemAi??s,

Kas galingas tas jau A?uva!

Atsibus tAi??vynAi??s sunA?s,

DidA?iAi?? praeigAi?? atminAi??!

Pagimdys vargai galiunus,

Ir uA?degs ugnis krutinAi?? (35).

Laiko pertrAi??kA? A?veikia tikAi??jimas, nepriklausantis racionalios argumentacijos sferai, neA?rodomas, net jei remiasi analogais istorijoje. Ai??is tikAi??jimas, kylantis iA? atminties ai??i?? tai A?moniA? bendrijAi?? kurianti energija. Taip istorija, kaip asmens ir bendruomenAi??s tapatybAi??s formavimo bAi??das (o populiariosios istorijos ir jai artimos poezijos pagrindinis siekis ir yra A?is), neiA?vengiamai jungiasi su mito poreikiu, metafizine tikrovAi??s reiA?kiniA? motyvacija. Jos siekiamasi, anot filosofo Leszeko KoAi??akowskio, iA? A?mogaus troA?kimo iA?gyventi patiriamAi?? pasaulA? kaip prasmingAi??, tikAi??ti A?mogiA?kA?jA? vertybiA? tvarumu, matyti pasaulA? kaip tAi??stinA?, tolydA? (36). PoetiA?ka istorija, eilAi??raA?tyje pasirodanti ai??zdidA?ios praeitiesai??? vaizdiniu, galbAi??t A?iandien skamba kaip tuA?A?ia patetika. TaA?iau praskleidus A?io motyvo keliAi?? ankstyvojoje Maironio kAi??ryboje, matyti, kad jis A?ymi tokA? santykA? su praeitimi, kuriame ji iA?kyla kaip egzistencinius asmens savivokos poreikius atliepiantis paA?adas, A?veikiantis laiko praeinamybAi??s keliamAi?? rezignacijAi??.

Galiausiai 1891 m. laikraA?tyje ai??zVarpasai??? anonimiA?kai pasirodAi?? eilAi??raA?tis ai??zLietuvos graA?ybAi??ai???, sudarytas iA? daugiau ar maA?iau redaguotA? poemos ai??zLietuvaai??? posmA?. Kur kas glaustesnis tekstas tAi??vynAi??s geografinius kontAi??rus nubrAi??A?ia pagrindinAi??mis upAi??mis ai??i?? Dubysa, NevAi??A?iu, Nemunu. NeiA?kalbama praeitis nugramzdinama A? upAi??s-simbolio gelmAi??: Nemunas atsimena ai??zLietuviA? darbus neuA?raA?ytusai??? (37). Pagrindinis reikA?mAi??s krAi??vis sutelkiamas A? vienAi?? naujai priraA?ytA? paskutiniA? strofA?, primenanA?iA? poemos ai??zLietuvaai??? invokacijAi??. Kiek paredaguota A?i strofa iA?liko perraA?ant eilAi??raA?tA? 1920 m. ai??zPavasario balsamsai??? kaip A?ymA?jA? ai??zLietuva brangiai???. Joje iA?keliamas tAi??vynAi??s groA?is ai??i?? panaA?iai kaip kadaise ai??zstebuklinga istorijaai??? ai??i?? motyvuojantis prasmingAi?? veiklAi??, pilietinAi?? ir kAi??rybinAi??:

GraA?i tu Ai??si, mano tAi??vyne,

Ai??alie kapuose kur gul didvyriai…

TodAi??lei tavAi?? taip tAi??vai gynAi??

TodAi??l poAi??tai tavAi?? iszgyrAi?? (38).

Lietuvos groA?is nAi??ra vien ai??zsenobinisai???, kaip A. Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ilelyjeai??? ar Maironio ai??zDainoje apie senovAi??ai???. TAi??vynAi??s groA?io A?ia neveikia laikas, to groA?io iA?gyvenimas tampa tvariu saitu, jungianA?iu tAi??vynAi?? ginanA?iA?jA? ir jAi?? girianA?iA?jA? kartas. EilutAi??s ai??zTodAi??lei tavAi?? taip tAi??vai gynAi?? / TodAi??l poAi??tai tavAi?? iszgyrAi??ai??? skamba tarsi poetinis komentaras kAi?? tik publikuotiems ai??zApsakymamsai???, kuriuose papasakota ir politinAi?? ai??ztAi??vA?ai???, ir kultAi??rinAi?? ai??zpoetA?ai??? istorija. TAi??vynAi??s groA?A? giedantis eilAi??raA?A?io subjektas, nuo gailaus klausimo ai??zkodAi??lai??? ai??zLietuvos vargeai??? perAi??jAi??s prie pozityvaus ai??ztodAi??lai???, A?siraA?o A? A?iAi?? kartA? grandinAi??, gali jAi?? pratAi??sti. Ai??is veiksmas, manytina, ir yra Maironio ai??zPavasario balsA?ai??? pradA?ia.

Taigi ai??zGiria ir lietuvisai??? bei ai??zLietuvos graA?ybAi??ai??? A?prasmina svarbiausius Maironio ankstyvosios kAi??rybos ai??i?? ai??zApsakymA? apie Lietuvos praeigAi??ai???, poemos ai??zLietuvaai??? ai??i?? atradimus: vertybinA? santykA? su asmens ir bendruomenAi??s gyvenamu laiku ir vieta. Kuriamas Lietuvos pasaulis ai??i?? jo laikas ir erdvAi?? ai??i?? ankstyvuosiuose Maironio tekstuose pasirodo kaip estetiA?ki, kupini prasmAi??s ir groA?io. Toks pasaulis atsiveria iA? savo kAi??rybiniA? galimybiA? nuojautos.

______________________________

(1) ai??zBaigAi??s gimnazijAi?? 1882 metais <...>, pateko A? A?v. Vladymiro universitetAi?? Kijeve, uA?siraA?Ai??s A? filologijos skyriA?, kame jA? masino literatAi??ros mokslas, nes jau tuomet buvo mAi??ginAi??s raA?yti lenkiA?kai eilesai??? (Maironio ranka treA?iuoju asmeniu paraA?ytas curriculum vitae ai??zOrd. Prof. Jonas MaA?iulis-Maironis pralotasai???, [1923]: LiteratAi??ra ir kalba. ai??i?? T. XXI: Maironis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1990. ai??i?? P. 366).

(2) Ten pat. ai??i?? P. 366.

(3) VaiA?gantas. RaA?tai. ai??i?? T. XVIII: LiteratAi??ros istorija 1913ai??i??1928. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2007. ai??i?? P. 218.

(4) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. III. ai??i?? Kn. 2: Lietuvos praeitis, Trumpa visuotinAi??s literatAi??ros istorija, Apsakymai apie Lietuvos praeigAi??, straipsniai apie visuomenAi?? ir literatAi??rAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1992. ai??i?? P. 748.

(5) VaiA?gantas. RaA?tai. ai??i?? T. XVIII: LiteratAi??ros istorija 1913ai??i??1928. ai??i?? P. 218.

(6) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. III. ai??i?? Kn. 2. ai??i?? P. 31.

(7) Ten pat. ai??i?? P. 31.

(8) B. [Jonas BasanaviA?ius]. Priekalba // Auszra. ai??i?? 1883. ai??i?? Nr. 1. ai??i?? P. 6.

(9) GriA?kaitAi?? R. Jonas A?eA?iotas (1796ai??i??1847) // Czeczot J. Aspiewki o dawnych Litwinach do roku 1434. A?eA?iotas J. GiesmelAi??s apie senovAi??s lietuvius iki 1434 metA? / VertAi?? Regina KoA?eniauskienAi?? ir Barbara KalAi??da. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1994. ai??i?? P. 246.

(10) MinAi??tAi??jA? ai??zLietuvos vargasai??? 1885 m. ai??zAuA?rojeai??? ir 1887 m. ai??zAi??viesojeai??? ai??zBrolei, A? darbAi??: Susirinkime lietuviA?ai???.

(11) VaiA?gantas. RaA?tai. ai??i?? T. XVIII. ai??i?? P. 219. Taip pat A?r.: LiteratAi??ra ir kalba. ai??i?? T. XXI. ai??i??Ai??Ai??Ai??Ai?? P. 366.

(12) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. III. ai??i?? Kn. 2. ai??i?? P. 578. Toliau cituojant ai??zApsakymus apie Lietuvos praeigAi??ai??? tekste nurodomas A?io leidinio puslapis.

(13) ai??zTiesa, jog daugel garsiA? ir garbingA? vyrA? padAi??jo nemaA?ai darbo ir prakaito iA?tyrinAi??jimui LietuviA? veikalA?, atrasdami A?ionai nesuskaitomus turtus poezijos. Ne vienas garsus poeta ieA?kojo sau A?kvAi??pimo, skaitydamas darbus senovAi??s LietuviA?ai??? (p. 439).

(14) Ten pat. ai??i?? P. 608.

(15) Konstancya Skirmuntt. Dzieje Litwy, opowiedziane w zarysie. ai??i?? KrakA?w: W ksiAi??garni G. Gebethnera i SpA?Ai??ki, 1886. ai??i?? P. VI.

(16) MiAi??osz Cz. TAi??vynAi??s ieA?kojimas. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1995. ai??i?? P. 43.

(17) MickeviA?ius A. Konradas Valenrodas: LietuviA? ir prAi??sA? A?ygiA? istorinAi?? sakmAi?? / VertAi?? Vincas Mykolaitis-Putinas. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 1998. ai??i?? P. 13.

(18) Ten pat. ai??i?? P. 13.

(19) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. II: Poemos. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1988. ai??i?? P. 346.

(20) Pavasario balsai. ParaszAi?? St. Maironis, TilA?Ai??je: Kasztu autoriaus, 1895. ai??i?? P. 8.

(21) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. II. ai??i?? P. 54.

(22) MickeviA?ius A. Konradas Valenrodas. ai??i?? P. 11.

(23) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. III. ai??i?? Kn. 2. ai??i?? P. 603.

(24) Geertz C. Zastane Ai??wiatAi??o: Antropologiczne refleksje na tematy filozoficzne. ai??i?? KrakA?w: Universitas, 2003. ai??i?? P. 154.

(25) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. II. ai??i?? P. 249.

(26) DaujotytAi?? V. Tautos A?odA?io lemtys. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1990. ai??i?? P. 100.

(27) Maironis. RaA?tai. ai??i?? T. II. ai??i?? P. 334.

(28) Ten pat. ai??i?? P. 342.

(29) A?emaicziA? ir Lietuvos apA?valga. ai??i?? 1891. ai??i?? Nr. 5. ai??i?? P. 35.

(30) MiAi??osz Cz. Poezijos liudijimas / VertAi?? Brigita SpeiA?ytAi?? ir Mindaugas Kvietkauskas. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2010. ai??i?? P. 22.

(31) Benjamin W. The Storyteller. David Lodge, Nigel Wood (eds.) // Modern Criticism and Theory: A Reader. ai??i?? Harlow: Longman, 2000. ai??i?? P. 10ai??i??29.

(32) Pavasario balsai. ParaszAi?? St. Maironis. ai??i?? P. 32.

(33) Auszra. ai??i?? 1885. ai??i?? Nr. 7ai??i??8. ai??i?? P. 195.

(34) Baranauskas A. RaA?tai. ai??i?? T. 1: Poezija / ParengAi?? Regina MikA?ytAi??, Marius DaA?kus. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1995. ai??i?? P. 219.

(35) A?emaicziA? ir Lietuvos apA?valga. ai??i?? 1891. ai??i?? Nr. 15. ai??i?? P. 117.

(36) KoAi??akowski L. ObecnoAi??Ai?? mitu. ai??i?? Warszawa: PrA?szyAi??ski i S-ka, 2003. ai??i?? P. 14ai??i??17.

(37) Lietuvos graA?ybe // Varpas. ai??i?? 1891. ai??i?? Nr. 11. ai??i?? P. 162.

(38) Ten pat. ai??i?? P. 163.