Maironio skaitymo fragmentai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Maironiui – 150
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2012-07

Maironio skaitymo fragmentai

Viktorija DaujotytAi??

PraeinamybAi??s tragika ai??i?? nenuraminama: ai??zIA?nyksiu kaip dAi??mas, neblaA?komas vAi??jo, / Ir niekas manAi??s neminAi??s!ai??? Viena ankstyvA?jA? refleksijA?. Ir viena paskutiniA?jA? ai??i?? iA? ai??zVakaro minA?iA?ai???: ai??zIr mes ryto tebAi??sime vaizduotAi??s monai, / Aklos gamtos lyg ir nebuvAi?? veikalai.ai???

Praeina visa ai??i?? ir tai, dAi??l ko poetai sielojasi, rauda, ir tai, dAi??l ko kovoja. Kas liko aktualu iA? Maironio A?iandien: jau ir pats poetas galAi??jo ironizuoti Lietuvos valstybAi??, aplipusiAi?? valdininkais, korumpuotAi??. LaisvAi??s idAi??ja ai??i?? ar ji dar gyva? Dar jaunas Aistis, dar ir ne Aistis, esAi?? knygoje ai??zDievai ir smAi??tkeliaiai??? (1935) gal pirmas pastebAi??jo prieA?tarA? kupinAi?? Maironio situacijAi??. ai??zGyvenimas savo daro, jam prieA?intis nAi??ra kaip, o Maironiui visi A?itie dalykai buvo svetimi ir nesuprantami. <...> TodAi??l norisi kalbAi??ti apie MaironA?, bet ne apie tAi??, kuris kadaise dainavo:

Jau slavai sukilo, nuo JuodmariA? kraA?to,

Pavasaris eina KarpatA? kalnais…

arba:

Gana lietuviA?kos kantrybAi??s!

Ginkluota kelkis, Lietuva!

Bet apie tAi??, iA?Ai??jusA? iA? kantrybAi??s, senelA?, kuris, palyginant dar ne taip seniai, rAi??sA?iai prabilAi??s buvo:

O tA? partijA? tarp mAi??sA?,

JA? programA? ir barniA?!

Tiek vargiai pas vargA?Ai?? bl…

Atsiras uA? marA?kiniA?.ai???

Ir A?iandien nemaA?a pagunda cituoti tokA? MaironA?, tokiais posmais aiA?kinti poeto aktualumAi??. Taip, yra ir toks poeto aktualumas. Gali bAi??ti, kad Maironio metais, 2012-aisiais, ironiA?kosios, sarkastiA?kosios Maironio intonacijos, tinkanA?ios mAi??sA? A?iandienai, bus daA?niausiai kartojamos ir varijuojamos.

Bet ar jos yra esminAi??s Maironio supratimui?

Apskritai ai??i?? kaip, iA? ko gali (ir turi) bAi??ti suvokiamas poeto buvimas istorijoje, kai jau praeina A?imtas, pusantro A?imto ir daugiau metA?? Kas yra poeto aktualumas?

A?inoma, lengviausia poeto aktualumAi?? aiA?kinti A?ios dienos aktualijomis. NeiA?nykAi?? poeto kritikos objektai. Ir vargu ar kada iA?nyks. A?monija sukasi tais paA?iais ratais tuose paA?iuose ratuose. Bet poetas yra ir atskirai; mato tuos ratus, nujauA?ia, kad jie suksis ir pasikartodami, kalba apie juos, perspAi??ja ar bando perspAi??ti. Poetas mato ir matydamas sako, kalba. TiesioginAi??s reakcijos (net raginimai A? kovAi?? uA? tautos laisvAi??, net gailestis to, kas apleista A?Ai??va) blanksta greiA?iausiai, senka, kai jA? nebemaitina gyvenimas.

Nesunku suvokti, kodAi??l Maironis, ypaA? jo dainos, giesmAi??s, skambAi??jo taip giliai, artimai ir antrojo tautos Atgimimo laiku; veikia atitikimai. Veikia patriotizmas, kurA? lietuviA? kalba galAi??tume vadinti ir tAi??vyniA?kumu; tai aukA?ti jausmai, kilnios pagavos, buvimas tAi??vynAi??s akivaizdoje. Maironis yra tAi??vyniA?kas, labiausiai tAi??vyniA?kas lietuviA? poetas. Ai??iandien tA? tiesioginiA? patriotiniA? atitikimA? tarp mAi??sA? gyvenimo ir Maironio kaip ir nebAi??ra. Bet tai nereiA?kia, kad nebus ar negalAi??tA? bAi??ti. Poetai, jau tapAi?? nacionalinAi??s istorijos dalimi, tautai yra tarsi nelieA?iamos dvasinAi??s atsargos. Jos turi bAi??ti, turi bAi??ti saugomos. Apie jas A?monAi??ms vis turi bAi??ti praneA?ama ai??i?? tebAi??ra, saugoma, taupiai vartojama, kai reikia. Kita vertus, tAi??vyniA?kumas nAi??ra tik ideologija, kuriAi?? galima iA?reikA?ti idAi??jomis, A?Ai??kiais. Pirmiausia tai sielos bAi??senos. Tai gebAi??jimas giliai justi, justi ir tai, kas tarsi nAi??ra apA?iuopiama, ko tarsi ir nAi??ra, kas ir bAi??na tik juntamas, iA?keliamas sudAi??tingos vidinAi??s organizacijos kalba, kuri kartu iA?lieka ir labai skaidri, paprasta, permatoma.

A?mogaus egzistencinio liAi??desio objektai nei sunaikinami, nei sugrAi??A?inami, nei atstatomi. Maironio ai??zTrakA? pilisai??? nAi??ra nei atstatyta, nei atstatoma. Ji amA?ina iA? skausmo verkianA?ioje poezijos A?irdyje.

Dar jauno Maironio ai??zUA?migo A?emAi??ai???:

UA?migo A?emAi??. Tik dangaus

NegAi??sta akys sidabrinAi??s,

Ir sparnas miego malonaus

Nemigdo tik jaunos krAi??tinAi??s.

NeuA?migdys naktis A?vaigA?dAi??s,

Nenuramins A?irdis troA?kimA?;

Dvasia ko ieA?ko, kas atspAi??s,

Kai skAi??sta ji tarp atminimA?!

AuA?ra saulAi??tekio nuA?vis,

Ir uA?simerks nakties A?viesybAi??s;

Neras tik atilsio A?irdis:

Viltis neA?velgs A? jos gilybes!..

(1895)

Ai??A? Maironio eilAi??raA?tA?, ne kartAi?? analizuotAi?? ir interpretuotAi??, galima laikyti pirmAi??ja lyrine lietuvio sielos atsklaida, lietuviA?ka, arba tAi??vyniA?ka. Maironis atveria gilias, sudAi??tingas sielos bAi??senas, liudija jA? buvimAi??, svarbAi??. Gyvenimas nAi??ra tik ekonominiai rAi??pesA?iai, gyvenimas nAi??ra tik kova, kad ir uA? kilniausius siekimus ar idealus. Gyvenimas yra ir gyvenimas dAi??l jo paties giliA?jA? pamatA?, dAi??l dvasios arba sielos rAi??pesA?iA?, dAi??l ko neramu, ko ieA?koma, kAi?? stengiamasi suprasti, kaip sugebama atsiminti. A?mogus gali justi daugiau, nei pajAi??gia suprasti, ir sielos gilinimasis A? tAi?? daugiau A?mogiA?kumo likimui yra esminis. Viskas vyksta (ir vyks) amA?inuoju gamtos (visatos) ritmu, A?galinanA?iu gyvenimAi??, bet A?mogaus A?irdis pulsuos ir savo atskirybe, savo nerimu, savo liAi??desiu, savo rezignacija. Tik iA? A?ios A?mogaus sielos atskirybAi??s gimsta tikAi??jimai, menai, kultAi??ra, tik iA? jos ir tiesAi??s, ir klaidAi??s gyvenimo prasmAi??s takai.

Kuo anksA?iau tautoje ir jos kalboje atsiranda poetA?, pajAi??gianA?iA? iA?reikA?ti dvasios gyvenimo atskirybAi?? bei jos ryA?ius ir su kitais gyvenimo parametrais, tuo tautos egzistencija yra tvaresnAi??, patikimesnAi??.

Branduolio problema. TaA?ko, iA? kurio viskas.

NeiA?nykstanA?io, nepraeinanA?io.

UA?duodanA?io ir poeto likimo mA?slAi??.

DidA?iosios Maironio personifikacijos

Maironis ai??i?? svarbus atramos taA?kas ne tik lietuviA? poezijos raidoje, bet ir lietuviA? istorinAi??s bei kultAi??rinAi??s savivokos perspektyvoje. TokA? aukA?tAi?? lygmenA? Maironis pasiekAi?? veikdamas ir bendruoju lietuviA? pasaulAi??vokos lygmeniu, sutelktu A? LietuvAi?? kaip A? atskirAi?? A?alA?, savo istorijos ir savo natAi??ros kraA?tAi??, ir atskiruoju ai??i?? poetinAi??s kAi??rybos, jos dAi??sniA?, neatskiriamA? nuo asmens ir kalbos, nuo joje A?kAi??nijamos ir nuolat perkAi??nijamos gyvenimo tAi??kmAi??s jutimo, jos supratimo. KraA?tas turi savo istorijAi?? ir savo geografijAi??. Bet tai nAi??ra tik faktai, tik bendros schemos ai??i?? tai kraA?to A?moniA? praeitis ir dabartis. Praeitis yra ir A?moniA? atmintis; jos gyvybAi?? neturi ribA?. A?moniA? kalnai (Maironis sumini visus Lietuvos kalnus) ir A?moniA? eA?erai bei upAi??s (Maironio poezijoje teka visos didA?iosios Lietuvos upAi??s ai??i?? nuo Ventos iki Nemuno). IA? Adomo MickeviA?iaus iA?versta ai??zVilija (Neris)ai??? ai??i?? vienas ankstyvA?jA? Maironio poetiniA? tekstA?. Ankstyvajam laikui priklauso ir ai??zUA? RaseiniA?, ant Dubysos…ai??? ai??i?? daina, kuria lokalizuojamas lietuviA?kosios lemties kosmos: gamtos ir istorijos sankirta. ai??zMinijaai???, tekanti ai??zA? mariA? platybAi??ai???, A? saulAi??lydA?: ai??zIA?vysi dangaus karalienAi??s graA?ybAi??, / Kai maudos nuraudus tarp vilniA? blaiviA?.ai??? Juodas NevAi??A?is ai??i?? eilAi??raA?tyje ai??zNevAi??A?is per karAi??ai???; siekiamasi ir upAi??s vardo A?prasminimo. VandenA? kalbAi?? reikia suprasti, kad galima bAi??tA? iA?tarti: ai??zNebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimo…ai??? IA? didA?iA?jA? geidavimA?, iA?sakytA? eilAi??raA?tyje ai??zAA? norAi??A?iau prikeltiai???: ai??zGal suprastA? tada, kAi?? jiems Nemunas A?neka …ai???

IA? ai??zJaunosios Lietuvosai???: ai??zPer LietuvAi?? Nemunas eina platus; / Ne jam atrakydinti panA?iA? raktus: / Banguoja skurdus, nusiminAi??s! / Kaip milA?inas kelias ir dauA?os A? A?onus, / Pavasario metais senovAi??s valdonus / Ir savo jaunystAi?? atminAi??s.ai???

Maironio poetinAi?? hidronimijAi?? vainikuoja jAi??ros vaizdinys. Galima netgi sakyti, kad tik Maironis prigimtinAi?? Baltijos jAi??rAi?? A?raA?o A? lietuviA? savivokAi??. Ai??raA?o ir pirminiu sAi??monAi??s jutimu, kad tarp poezijos ir jAi??ros (mariA?) esama gilaus atitikimo, iA?reikA?to ir eilAi??raA?tyje ai??zPoezijaai???:

IA?vydau jAi??, kai vakarinAi??

A?vaigA?dAi?? skaisA?iai danguos mirgAi??jo,

O mariA? erdvAi?? begalinAi??

Nuo pilno mAi??nesio tviskAi??jo.

Poezijos personifikacija: ai??zIA?vydau jAi?? ant mariA? kraA?to.ai??? Jutimas, kad dideliuose vandenyse tarsi slypi prapoezija: bangavimas (lyg paslaptingas intonavimas), ritmo amplitudAi??s, garsai, lyg kupini prasmiA?. JAi??ra, marios sukelia intensyviA? bAi??senA? ai??i?? nuo dA?iaugsmo (dA?iaugsmo aA?arA?) iki aA?arA?, kurios apskritai lydi A?mogA?, o ypaA? iA?Ai??jusA? A? kAi??rybos keliAi??: ai??zKur takas aA?aromis byra, / Kuriuo retai kas eiti galiai??? (ai??zPoezijaai???). AA?aros ai??i?? Maironio sAi??monAi??s gilusis vanduo, lyg sielos gyvybAi??, kuria reaguojama, atsiliepiama. AA?ara, aA?aros intensyviai metaforizuojamos: ai??zO aA?arAi??lAi?? sidabrinAi?? / Ant veido meilAi?? teiA?spausai??? (ai??zTaip maA?a paramosai???); ai??zSpindi siela diemantinAi??, / Spindi aA?arA? laA?uosai??? (ai??zPrieA? altoriA?ai???); ai??zAA?aros dA?iaugsmo skaisA?iai akyse / Kaip marAi??se perlai A?ibAi??tA?ai??? (ai??zJaunoji Lietuvaai???).

AA?aros ai??i?? A?irdies kalba; pagal Maironiui artimAi?? romantinA? kodAi??. MariA? vandenys ai??i?? A?irdies paralelAi??. EilAi??raA?A?io ai??zAr aA? kaltasai??? pradA?ia:

Ar aA? kaltas, kad mano A?irdies

Nenukalta iA? A?alto akmens?

Kad tiek sykiA? apgautos vilties

NeiA?semsi kaip mariA? vandens!

Rodos, A?irdA?iai paskirta mylAi??ti,

Tai kodAi??l gi jai tenka kentAi??ti?

Ai??irdies dominuojamos Maironio poetinAi??s sistemos ne akmens kietumo, o vandens struktAi??riA?kumo, judraus, kintanA?io, neiA?semiamo. Ir todAi??l poetinAi??s reakcijos A? vandenA? itin aktyvios. Ir todAi??l tokia plati vandenA? skalAi?? ai??i?? nuo aA?arA? iki mariA?.

Genius loci: nuo Gedimino kalno ir nuo BirutAi??s kalno

Vietos, kuriose ir kuriomis kiekviena tauta tarsi junta savo bAi??ties kilnumAi??, gimdanA?iAi?? dvasiAi?? arba dvasiAi?? globAi??jAi??, jei seksime antikos imperatoriA? laikais atsiradusia nuomone, kad ne tik A?mogus, bet ir vieta turi jAi?? globojanA?iAi?? dvasiAi??. LotynA? kalbos A?odis genius ai??i?? galA?s gimdyti. KAi??rybos poA?iAi??riu gimdanti vietos dvasia yra iA?kalbi ir prasminga. Yra vietA?, kurios tarsi turi gimdanA?iAi?? galiAi??, teikia kAi??rybos impulsA?, A?adina vaizduotAi??. Maironio poezijoje tokios vietos paA?ymAi??tos eilAi??raA?A?iA?. IA?skirtinAi??s gimdanA?ios galios ai??i?? Gedimino kalnas ir BirutAi??s kalnas, ai??i?? aukA?tumos, A?galinanA?ios A?vilgsnA?, A?A?valgAi??.

Maironis sAi??moningai formavo Vilniaus ai??i?? senosios ir amA?inosios Lietuvos sostinAi??s refleksijAi??. Bet tik Vilnius, regimas iA? aukA?tai, nuo Gedimino kalno, iA? A?ventos vietos, nuo protAi??viA? piliakalnio, A?galino vienAi?? svarbiA?jA? jo eilAi??raA?A?iA? ai??zVilniusai???; prieA? auA?rAi?? ai??i?? papildyta:

Antai paA?velki! Tai Vilnius rAi??mais

Dunkso tarp kalnA? plaA?iai!

Naktis jA? rAi??bais tamsiais kaip dAi??mais

Dengia! Jis miega giliai!

Kame tas garsas, kuriuo skambAi??jai?

Kame galybAi?? ir pranokAi??jai?

Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai,

Kuriuos skleidei

Lietuvai, mAi??sA? tAi??vynei?

Ai??is eilAi??raA?tis pirmAi?? kartAi?? iA?spausdintas 1892 m. ai??zA?emaiA?iA? ir Lietuvos apA?valgojeai???; paantraA?tAi??: Naktis, tik 1913 m. ai??i?? PrieA? auA?rAi??. EilAi??raA?tis, kuris galAi??jo dalyvauti Vilniaus bylose kaip lietuviA? savimonAi??s argumentas ai??i?? dar carizmo laikais. Maironio Vilnius nuo Gedimino kalno regAi??tas kaip Lietuvos A?irdis.

Maironiui kalnai tokie pat bAi??tini kaip ir vandenys. Maironis suformuoja rytA? ir vakarA?, vakarA? ir rytA? linijAi??, kaip upiA?, tekanA?iA? iA? rytA? A? vakarus, A? marias. Kaip tik nujauA?iamo baltA? genA?iA? sAi??monAi??s kelio. ai??zVilniusai??? ir ai??zNuo BirutAi??s kalnoai??? susijAi?? giliaisiais pasaulAi??vokos ir pasaulAi??jautos ryA?iais. Abu ai??i?? A?vilgsnio eilAi??raA?A?iai. Abu ai??i?? atviro, iA? aukA?tai regimo, plaA?iai aprAi??piamo horizonto. PlaA?iai ai??i?? abiem eilAi??raA?A?iams bendras pradA?ios A?odis. ai??zTai Vilnius dunkso tarp kalnA? plaA?iai!ai???; ai??zIA?sisupus plaA?iai vakarA? vilnimis…ai??? Nakties rAi??bais, tamsiais kaip dAi??mas, dengiamas Vilnius gali asocijuotis su tamsia, nurimusia jAi??ra. Abiem atvejais ai??i?? intencija plaA?iai apA?velgti ir giliai paA?velgti A? gelmAi??, A? didA?iA?jA? personifikacijA? paslaptA?. SAi??monAi??s rakursas ir artimas, ir skirtingas. Artimas tuo, kad sutelkiamas ir atskleidA?iamas sAi??monAi??s lygis, A?galinimas matyti. MAi??styti matant, matyti mAi??stant. A?vilgsniu A? VilniA?, A? jo miegAi?? veikia istorijai, TAi??vynei A?sipareigojusi sAi??monAi??. A?vilgsniu A? BaltijAi?? sAi??monAi?? individualizuojasi, rakursas nebe mAi??sA?, o man. Atskirosios, individualiosios sAi??monAi??s galia A?velgti A? begalinAi?? jAi??rAi?? kaip A? savo bAi??ties personifikacijAi??, kaip A? bAi??ties dialogo narAi??. Protas, valia, kuriA? dominantes jauA?iame ai??zVilniujeai???, eilAi??raA?tyje ai??zNuo BirutAi??s kalnoai??? pasipildo stipriais jausmais, tokiu pat begaliniu kaip jAi??ra ilgesiu, skausmu, neramybe. Savo istorijAi??, savo praeitA? atgaunanA?io lietuvio sAi??monAi?? uA?sipildo sunkiuoju, skaudA?iuoju ir neatskiriamai graA?iuoju, prasminguoju turiniu.

ai??zNuo BirutAi??s kalnoai??? ai??i?? vienas paA?iA? geriausiA? Maironio eilAi??raA?A?iA?. Net jaunas ir maiA?tingas Balys Sruoga jA? vertino. Maironio kAi??riniA? kAi??rinys, ai??i?? sakAi?? VaiA?gantas. V. Mykolaitis-Putinas laikAi?? jA? grynosios poezijos stipriausiu eilAi??raA?A?iu. Vanda ZaborskaitAi??, pasirinkusi A?A? tekstAi?? atskirai analizei, neabejodama lokalizavo A?io eilAi??raA?A?io poetinio A?vilgsnio vietAi??, prieinamAi?? patikrinimui. EilAi??raA?tyje atskleidA?iamas Baltijos vaizdas ai??ztoks ryA?kus ir sugestyvus, kad ir A?iandien, nuo BirutAi??s kalno pro puA?A? virA?Ai??nes A?velgdami A? banguojanA?ius vandenis, girdAi??dami netylantA? jAi??ros oA?imAi??, prisimename Maironio posmus, kuriuose jis taip taikliai yra pagavAi??s A?io didingo reginio esmAi??ai??? (ai??zEilAi??raA?A?io menasai???).

Nuo BirutAi??s kalno pro puA?A? virA?Ai??nes ai??i?? taip, nekyla abejoniA?, kad tai eilAi??raA?A?io vieta, apibrAi??A?ta poeto A?vilgsnio. A?vilgsnio, nuo BirutAi??s kalno pro puA?A? virA?Ai??nes A?velgiant A? banguojanA?ius vandenis, girdint netylantA? jAi??ros oA?imAi??. BirutAi??s kalnas, ant kurio ar kuriame veikia genius loci. Ne Maironis vietos dvasiAi?? sukAi??rAi??, ne vieno A?mogaus A?i galia sukuriama. Tai labai seno A?ventumo vieta, susijusi su mitiniais (vaidilutAi?? BirutAi??, A?ventosios ugnies kAi??rentoja), istoriniais (kunigaikA?tienAi?? BirutAi??, A?ymiausio lietuviA? istorinio herojaus Vytauto motina) motyvais, surizgusiais A? neiA?ardomAi?? prasmiA? kamuolA?. Poeto A?vilgsnis A?iAi?? nuo amA?iA? A?ventAi?? vietAi?? atveria A?mogaus bAi??ties atskirumui: vieta duoda kalbAi?? vieniA?umui, sielvartui, skausmui. Ai?? neramiAi?? jAi??rAi?? nuo A?ventojo kalno A?velgiantis A?mogus patiria pats save, savo beribiA?kumAi??, savo bAi??ties neiA?semiamumAi??, artimAi?? jAi??ros stichijai. EilAi??raA?A?io gyvoji siela leidA?ia suvokti ir BirutAi??s kalno, ir nuo jo sielai atsiskleidA?ianA?ios jAi??ros santykio esmAi??. Tai giluminis A?mogaus, A?emAi??s, dangaus, didA?iA?jA? vandenA? ryA?ys, didingas ir taurus liAi??desys vienatvAi??s valandAi??. Gyvoji vietos siela per daugelA? amA?iA? formuojasi iA? to, kas palieka pAi??dsakus, kurie veikia A?ia atAi??jusius. A?vilgsnis A? jAi??rAi?? nuo kalno yra toks stiprus, kad trokA?ta A?veikti atstumAi??, pritraukti ir prisitraukti kAi??nu, krAi??tine. Bet iA?laiko sielos aukA?tumAi??, sielos skausmus. Draugo artumas lieka trokA?tamas. EilAi??raA?A?io intensyvumas iA? to, ko ilgimasi, trokA?tama. Trys troA?kimo intonacinAi??s bangos: trokA?ta A?irdis, trokA?tu sau mariA? prie A?ono arA?iau, trokA?tu draugo arA?iau.

Maironio eilAi??raA?tis ai??zNuo BirutAi??s kalnoai???, paraA?ytas XIX a. pabaigoje, pasirodAi??s kartu su ai??zPavasario balsaisai???, gali bAi??ti suvoktas kaip vieta vietoje, kaip laikas laike, kaip begaliniai susitikimA? prasitAi??simai skaitanA?iA?jA?-suvokianA?iA?jA? sAi??monAi??se:

IA?sisupus plaA?iai vakarA? vilnimis,

Man krAi??tinAi?? uA?liek savo A?alta banga

Ar tAi?? galiAi?? suteik, ko ta trokA?ta A?irdis,

Taip galingai iA?reikA?t, kaip ir tu, Baltija!

Kaip ilgAi??jaus tavAi??s, begaline, plati!

Ir kaip tavo iA?girst paslaptingA? balsA?

AA? geidA?iau, tu pati vien suprasti gali,

Nes per amA?ius plaA?iA? nenutildai bangA?!

LiAi??dna man! Gal ir tau? O kodAi??l ai??i?? neA?inau;

Vien tik vAi??trA? praA?au, kad uA?kauktA? smarkiau:

UA?mirA?imo ramaus ir tarp jA? nematau,

Betgi trokA?tu sau mariA? prie A?ono arA?iau.

TrokA?tu draugo arA?iau: juo tikAi??ti galiu;

Jis kaip audrAi?? nujaus mano sielos skausmus;

Paslapties neiA?duos savo veidu tamsiu

Ir per amA?ius paliks, kaip ir aA?, neramus.

Atrodo, kad dAi??sninga, jog vieta galiausiai rodosi kaip veidas; tas, kuris kalba, suvokia, kad kalba ne A? tuA?tumAi??, o veidas A? veidAi??, mato todAi??l, kad yra matomas, junta, kad yra juntamas.

Vietos ypatingumAi?? sAi??monAi?? pajunta iA? suintensyvAi??jusiA? reakcijA?: tarsi kaA?kas kelia, kalbina, rodo, skatina ir leidA?ia matyti. Pirmasis lietuviA? kultAi??roje vietos ypatingumAi?? kaip A?ventA? pajautA? versmAi?? atskleidAi?? Antanas Baranauskas. ai??zAnykA?A?iA? A?ilelisai??? yra vietos ir sielos sAi??veikos kAi??rinys. AnykA?A?iA? A?ilelA?, realiAi?? vietAi??, ai??zAnykA?A?iA? A?ilelisai??? paA?enklina; genius loci galutinai A?formina kalbos kAi??rinys. Vieta A?gyja kalbAi??, kalbos laikAi??.

Maironis LietuvAi?? jauA?ia ne tik kaip prigimtAi?? vietAi??, kaip natAi??ralA? jausmo ir kalbos vienA?, tAi??rA?. Lietuva Maironio vaizduotAi??je yra visa, kuriama ne tik kaip istorija, geografija, bet ir kaip poetinAi?? topografija, A?enklinamos svarbiosios, A?ventosios vietos. ChronologiA?kai: Vilija (Neris), TrakA? pilis, Vilnius, Raseiniai, Dubysa, BirutAi??s kalnas, Ai??atrijos kalnas, Ai??eA?upAi??, MedvAi??galis, NevAi??A?is, Punia, AuA?ros vartai… Kartu ir Europoje atpaA?A?stama tai, kas turi amA?inybAi??s A?ymAi??, ai??i?? lygia greta ir gamta, ir A?mogaus kAi??riniai: Rigi Kulm, Roma, KeturiA? KantonA? eA?eras… Patirdama sAi??monAi?? atpaA?A?sta ir padidina vietos ypatingumo atpaA?A?stamumAi?? kitiems. Tai skirtingo intensyvumo procesai.

ai??zNuo BirutAi??s kalnoai??? pagal genius loci jutimo kalbinA?-intonacinA? A?spAi??dingumAi?? gali bAi??ti gretinamas tik su ai??zAnykA?A?iA? A?ileliuai???.

Taip, Maironis nuolat atsigrAi??A?Ai??s A? A. BaranauskAi??, pirmtakAi??.

KultAi??ra pulsuoja ai??i?? stipresniais ir silpnesniais tvinksniais. Stipriausi tvinksniai sutelkia iA?skirtinAi?? dvasinAi?? galiAi??, jAi?? iA?skleidA?ia A?odA?iais, garsais, spalvomis. A. Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ilelisai??? pulsuoja lietuviA? kultAi??roje kaip neprilygstamos galios kAi??rinys. Tai mAi??sA? tautinAi??s sAi??monAi??s nuA?vitimo akimirka ai??i?? graA?iai liAi??dna, liAi??dnai graA?i (kaip seniausiose tautos dainose), iA?kilminga, aukA?ta, kupina patoso (kaip kAi??rinijAi?? A?lovinanA?iose giesmAi??se ir himnuose), gili ir tyli ai??i?? kaip atodAi??sis. SvarbiA?jA? jungA?iA? kAi??rinys ai??i?? Adomo MickeviA?iaus, Simono Daukanto atgarsiai, ir jau pasigirstantis jauno Maironio balsas.

Tarp lietuviA? poezijos kraA?tiniA?

Maironis yra giliausia lietuviA? poezijos tema. NeuA?temdyta laiko, neiA?ardyta, neiA?mAi??tyta (pats pasirAi??pino savo muziejumi), bet neatverta, ko gero, ir neatveriama. Su Maironiu bent nedidelA? kelio galAi?? paeina kiekvienas ko nors vertas lietuviA? poetas. Beveik skiriamasis A?enklas ai??i?? MaironA? niekino ir niekina tik betalenA?iai. Kazys Binkis dar nesuauA?usiAi?? galvAi?? perspAi??jo: batA? padA? nuvalyti jam nesi vertas. Vincas Mykolaitis-Putinas poeto A?imtmeA?iui iA?tarAi??: Maironis daugiau negu poetas. Justinas MarcinkeviA?ius bent iA? dalies grA?A?o A? tAi?? keliAi??, kurA? reikAi??jo nueiti Maironiui, savo kAi??ryba tvirtino maironiA?kAi??sias poeto ir tautos ryA?io tradicijas. Tomas Venclova atsiduso: laimei ar, deja, ai??i?? Maironis. Maironis yra pagrindinis lietuviA? poezijos vardas.

Maironis randa savo vietAi?? tarp savotiA?kai poliariA?kA? lietuviA? poezijos kraA?tiniA?. Ir tai rodo, kad ta vieta yra, yra nepajudinamai.

Su Lietuvos tema visada grA?A?ta ir Maironis ai??i?? kaip tekstas, daina, giesmAi??. Maironis esmingai susijAi??s su pradA?ia, kad ir kaip jAi?? suprastume.

Modernieji romantikai ir Maironis

Modernieji neoromantikai yra patys lietuviA?kiausi XX a. lietuviA? poetai. LietuviA?ki pirminiu instinktu, vaiA?gantiA?kAi??ja omene. Mintis, patikrinama Jono AisA?io ai??zPeizaA?uai???, Antano MiA?kinio ai??zTave papuoA?t A?adAi??jomai???, Bernardo BrazdA?ionio ai??zPoeto autobiografijaai???, SalomAi??jos NAi??ries ai??zTu nubusiai???: ai??zTu nubusi vidury nakties, ai??i?? / Tai gimtoji A?emAi?? tave A?auks.ai???

Savumo, savosios A?emAi??s balsas.

Kiekvienas iA? A?iA? poetA? turi savo santykA? su Maironiu ai??i?? labiausiai tiesioginA? (teminA?, religinA?, patriotinA?, oratorinA?) ai??i?? BrazdA?ionis; labiausiai nutolintAi??, sukomplikuotAi?? ai??i?? NAi??ris. ai??zMaironiuiai??? neapeinamas nei jos likimo kontekstuose, nei bendresnAi??je kAi??rybos ryA?iA? problemikoje. Tai ontologinAi?? sandAi??ra, bet kartu ir atrama. ai??zKas daugel mylAi??jo, tas daugel kentAi??joai???, ai??i?? iA?tarta Maironio ai??zJaunojoje Lietuvojeai???. Ir S. NAi??riai ai??zTolimame sapneai??? jau tarsi leista varijuoti: ai??zTebAi??na jai atleista, / Nes daug jinai mylAi??jo!ai??? J. AisA?iui iA? Maironio gal reikA?mingiausi buvo prasmAi??s, skausmo, kanA?ios motyvai. Bet ir labai aiA?ki atrama, pagal kuriAi?? poetas tikrino herojiA?kAi?? praeitA? ir banaliAi?? dabartA?: ai??zAi??iandien ne vien Lietuva, bet ir lietuvis pasikeitAi??ai??? (ai??zMaironisai???). Aistis pirmasis bandAi?? pasakyti, kaip skaityti MaironA? pasikeitusioje Lietuvoje. Ir atrodo, kad tai aktualu ir A?iandien, kai Lietuva dar sykA? pasikeitAi??. ai??zKadaise lietuvis buvo kaA?kokio kilnumo ir verta pagarbos sAi??voka, nes jo ateitis buvo, nes juo buvo tikima. Ai??iandie lietuvis paprastas pilietis <...>. Ai??iandie lietuvis stengiasi tapti europieA?iu. Ai??iandie jau lyg ir svetimas Maironis su savo:

Kur rausta A?emA?iAi??gai, kur rAi??tos A?aliuoja,

Kur mAi??sA? sesutAi??s dabina kasas…ai???

Dar tik bAi??simasis Aistis kalba apie Maironio herojinAi?? ideologijAi??, jos perAi??jimAi?? A? ironijAi??, sarkazmAi??. Svetimas Maironio didingumas, savas tik susilyginAi??s su paprastu pilieA?iu, kritikuojanA?iu savo valdininkus, savo vyriausybAi?? ir savo valstybAi??.

Bet lemia ne A?i pokalbio pusAi?? ai??i?? lemia poeto santykis su poetu. J. AisA?iui paA?iam nebuvo bAi??tina suvokti, kad ir jis, ir jo karta iA?augAi?? iA? Maironio, iA? jo sutelkto lietuviA?ko pasaulAi??vaizdA?io.

Apie ai??zJaunAi??jAi?? LietuvAi??ai??? ai??i?? po A?imto metA?

Maironio poemos ai??zJaunoji Lietuvaai??? pabaiga po pabaigos: ai??zPabaigiau Villa St. Charles Ai??veicarijoj liepos 25 d. 1907 m.ai??? Lietuvoje, kuriai XX a., jo revoliucijos ir karai buvo ypaA? negailestingi, nedaug teturime vietA?, kurios A?ymAi??tA? mAi??sA? svarbiausiA? kAi??riniA? gimimAi??. Netgi A?inomAi?? ramiosios Europos vietAi?? ai??i?? vilAi??, ne kaimo gryA?iAi??. Tad paA?velgtina A? MaironA? ir iA? jo vieno svarbiA?jA? kAi??riniA? paraA?ymo laiko ir vietos.

ai??zJaunoji Lietuvaai??? ai??i?? A?kvAi??ptas, eilAi??mis, dainomis, giesmAi??mis perpintas pasakojimas apie jaunAi??jAi?? LietuvAi??, kylanA?iAi?? naujam gyvenimui. Jos reikA?mAi?? Lietuvai panaA?i kaip A?A?ymiosios A. MickeviA?iaus poemos ai??zPonas Tadasai???, A?is Maironio kAi??rinys apima Lietuvos luomus, gyvenimo sanklodas, A?moniA? tipus, paproA?ius, dvarus, sodybas, kraA?tovaizdA?, apraA?o NemunAi??, KaunAi??. Svarbiausia ai??i?? parodo A?moniA? dvasiAi??, atskleidA?ia prigimtinA? A?mogaus, kalbos, tAi??vynAi??s, gamtos ryA?A?.

Kuo ai??zJaunoji Lietuvaai??? galAi??tA? bAi??ti A?domi kitoms tautoms, Europai? Ji A?ymi nacionalinio pakilimo, iA?sivadavimo epochAi??, pergyventAi?? ir kitA? tautA?, siekianA?iA? laisvAi??s, laisvo gyvenimo, atsakomybAi??s uA? savo paA?iA? ateitA?. Maironis kuria himnAi?? kovai uA? Europos tautA? laisvAi??: ai??zLaimAi??kite, jaunos pakylanA?ios A?alys, / UA? laisvAi?? kariauti padAi??s Visagalis.ai??? Europa, iA?gyvenanti nelengvAi?? atsinaujinimo, konsolidavimosi etapAi??, turAi??tA? paA?inti ir lietuviA? poetAi?? MaironA?, prieA? A?imtAi?? metA? laisvoj Ai??veicarijos A?emAi??j laiminusA? A? kovAi?? uA? savo laisvAi?? kylanA?ias tautas.

ai??zJaunoji Lietuvaai??? ir Ai??atrijos Ragana

ai??zJaunoji Lietuvaai??? yra daugelio simboliniA? susitikimA? ir prasilenkimA? erdvAi??.

Su A. Baranausku susitinka ir susitikdamas prasilenkia pats Maironis. KAi??rinyje tarsi atverta Ai??atrijos Raganos pasirodymo galimybAi??, netgi slapyvardA?io poetinAi?? parafrazAi??: ai??zIr meilAi?? bAi??k esanti amA?ina bAi??da, ai??i?? / Ai??nekAi??jo BarbutAi??. ai??i?? IA? proto iA?varo, / Kaip Ai??atrijos raganos A?irdA? iA?Ai??da / ir A?mogA? paguldo ant maro.ai???

Dvarininkai, A?emaiA?iA? bajorai ai??i?? senas GoA?tauto dvaras ai??zant kranto Ventosai???; tokiame dvare augo ir Ai??atrijos Ragana, apie dar pirmAi??jAi?? ai??zJaunosios Lietuvosai??? redakcijAi?? (ai??zTarp skausmA? A? garbAi??ai???) kalbAi??jusi su didA?iausia adoracija.

Jadvyga GoA?tautaitAi?? ai??i?? tas pats jaunos, kultAi??ringos bajoraitAi??s tipas, kurA? ai??zViktutAi??jeai??? atskleidAi?? ir Ai??atrijos Ragana. BajoraitAi??, kuriai nesvetimas ir kasdienis darbas: ai??zJadvyga taip pat, nors duktAi?? jo vienaitAi??, / NesAi??di sau rankA? kaip poni sudAi??jus: / Sodina jurginA? kerus su tarnaite, / Pati jiems su grAi??bliu eA?ias iA?akAi??jus.ai??? Jadvyga trokA?ta muzikos, yra jai labai gabi, Ai??openo noktiurnai (vAi??lgi kaip ir Ai??atrijos Raganos kAi??ryboje) A?ymi aukA?tAi??jA? dvasios skliautAi??: ai??zDabar lyg atplaukAi?? balsai iA? Dangaus, / Kaip verkianA?ios vilnys siAi??bavo ir pynAi??s.ai???

Maironio ai??zJaunoji Lietuvaai??? yra A. MickeviA?iaus ai??zPono Tadoai??? lietuviA?koji, lietuviA? kalba sukurta paralelAi?? ai??i?? kito laiko, bet artimos erdvAi??s, artimos socialinAi??s ir ekonominAi??s sanklodos, neA?iAi??rint skaudA?iA? istoriniA? peripetijA?, iA?laikiusiA? ryA?A? su LDK paveldu ir tradicijomis, ai??i?? labiausiai per bajorus ai??i?? dvarininkus, sAi??mone LDK pilieA?ius.

ai??zJaunosios Lietuvosai??? pasaulAi??vaizdis

Poemos patosas iA? to, kad kyla jaunoji Lietuva; Juozas Rainys, iA? pasiturinA?iA?, lietuviA?kai nusiteikusiA? valstieA?iA?, yra Maironio kartos aukA?tA?jA? idealA? reiA?kAi??jas, dainuojantis jo eiles ir balades, jo balsas, lyrikos dvasiniA? bAi??senA? projekcija A? realybAi??. Maironio novacija ai??i?? A? epinA? eiliuotAi?? pasakojimAi?? A?pinti lyrinius pasaA?us kaip dvasinAi??s bAi??senos reiA?kimo bAi??dus ai??i?? lyg pagilinti veikAi??jo dvasinAi?? erdvAi?? tomis paA?iomis galimybAi??mis, kuriomis naudojosi ir didA?ioji Europos literatAi??ra. F. Schillerio, J. W. Goetheai??i??s tamsiA?jA?, metafiziniA? baladA?iA? atgarsiai Juozo Rainio dainoje:

IA? aukA?to A?vietAi?? jaunam keleiviui

A?vaigA?dAi?? ant dangaus

Ir rodAi?? keliAi?? A? giedrAi?? A?alA?

Ramumo brangaus.

Bet netikAi??tai uA?temdAi?? dangA?

PlaA?iai debesis!..

Ir suklaidino keleivA? jaunAi??

Giria ir naktis!..

Kaip jaunas sapnas skaisA?ios malonAi??s

DievaitAi?? A?itai,

Pamojus ranka, keleivA? veda,

Kur A?vinta rytai!

Antai jau rausta auA?ros padangAi??s…

Bet liAi??dna jaunam:

Apleis keleivA? graA?i dievaitAi??,

Teks eiti vienam!..

IA?laisvinta dvasinAi?? erdvAi?? ai??i?? gyventi, nerimti, kentAi??ti, savo atsakomybe apsisprAi??sti dAi??l tikAi??jimo. JaunA? polAi??kiA? ir neiA?vengiamA? iA?bandymA? erdvAi?? ai??i?? bAi??si klaidinamas, gal ir paklysi. Lemties nuosprendis ai??i?? baladiA?ko atspalvio: teks eiti vienam…

Atskiroji, dramatiA?koji A?mogaus erdvAi??s zona, kur A?mogus yra ar lieka vienas. Maironis net savo stipriausiais gyvenimo metais A?inojo jAi?? esant.

Bet A?mogaus gyvenimAi?? poemoje apgaubia, galiausiai ir A?prasmina, bendroji, tautiA?koji, bendruomeninAi?? erdvAi??, reikalaujanti asmeniA?ko atsidavimo, A?sipareigojimo. ai??zJaunoji Lietuvaai??? pateikia baladiA?kai graA?A? ir dramatiA?kAi?? A?sipareigojusio A?mogaus likimAi?? ai??i?? dramatiA?kAi?? iA?bandymAi?? atsisakymu, jaunAi?? mirtA?, mylimosios liAi??desA? ir ontologinAi?? iA?tikimybAi??. Ir ateities vizijAi?? ai??i?? kaip pranaA?ystAi??: ai??zO taA?iau Lietuva / Tik atbus gi kada: / Ne veltui ji tiek iA?kentAi??jo!ai???

AiA?kiai jauA?iama A?mogaus tapatybAi??s problema: tapatybAi??, kaip asmens centras, kaip dA?iaugsmo, meilAi??s, skausmo branduolys, suriA?tas su vieta, savumu, namais. Persmelkiantis savumo jausmas ai??i?? nuo A?emAi??s iki dangaus: nuo puikaus A?ienpjAi??tAi??s vaizdo (ai??zNuo GirdvainiA? dvaro lig pagirio tAi??sias / Baltais dobilAi??liais iA?pintas A?olynas; / Aplinkui, kur A?iAi??ri, po pievas plaA?iAi??sias / Tarytum sujudAi??s skruzdynas. / Ant dalgiA? palinkAi?? antai A?ienpjAi??viai, / Tarytum mAi??gina vis kirsti plaA?iauai???) iki dangaus apoteozAi??s: ai??zGraA?umas dangaus! Tarp A?vaigA?dA?iA? A?sikirtAi?? / Septyni antai Ai??ienpjAi??viai!ai??? Atitikimai, A?galinantys vaizduotAi??: A?ienpjAi??viai A?emAi??s ir dangaus pievose.

Horizontas ai??i?? jaukiai uA?daras (kaip baltA?jA? dobilAi??liA? pieva palei miA?kAi??) ir atviras, visatiA?kas, A?vaigA?diA?kas.

ai??zJaunoji Lietuvaai??? iA? laiko perspektyvos atrodo kaip graA?iai sukurtas savas erdvAi??laikis, savas horizontas ai??i?? tarp savo dangaus ir tarp savo A?emAi??s. Tai Baranausko linijos tAi??sa. Lietuva kaip sAi??monAi??s vaizdinys Maironio itin sutvirtinama, jau galima nuo jo nutolti, nutolti distancijos susidarymui ir sugrA?A?imui.

Maironio ai??zJaunoji Lietuvaai??? (panaA?iai kaip DonelaiA?io ai??zMetaiai???, Baranausko ai??zAnykA?A?iA? A?ilelisai???) lietuviA? literatAi??rai yra atraminis kAi??rinys: reikA?miA? ir prasmiA? sublimacija, sutelkimas. Kad ir kaip tvirtintume A. MickeviA?iaus ai??zPono Tadoai??? reikA?mingumAi?? lietuviA? kultAi??rai, plyA?ys lieka, lieka neuA?glaistomas. Nedalyvauja lietuviA? kalba, tad priseina apsiriboti tik aukA?taisiais mentaliniais sluoksniais.

ModerniA?jA? neoromantikA? karta (Aistis, BrazdA?ionis, MiA?kinis, NAi??ris) bent iA? dalies yra grA?A?tanti ir prie Maironio. JA? horizontuose pasirodo ir ai??zJaunoji Lietuvaai???; bet ne tiek jos ideologija, kiek ontologija; gilusis sAi??monAi??s planas, susietas su savumu, su Nemunu, su dangum ir su A?eme, su praeitim ir ateitim, su A?sigyvenimu kraA?tovaizdyje, metA? laikA? kaitoje, spalvose, ritmuose. TreA?iojo deA?imtmeA?io pradA?ia, vidurys, kai bAi??simieji modernieji neoromantikai debiutuoja, iA? tiesA? yra jaunos Lietuvos laikas. Lietuvos, bandanA?ios save suvokti bAi??tent tuose rAi??muose, kuriuos projektavo Maironis, ai??i?? su Vytautu DidA?iuoju (didA?iulAi??s 1930-A?jA? iA?kilmAi??s), bet be laiko, kai LDK A?lugo, be AbiejA? TautA? Respublikos laiko. AtplAi??A?tas Vilnius buvo tokios laikysenos prieA?astis ir didA?ioji kaina. Senieji KunigaikA?tystAi??s pilieA?iai (iki A?. MiloA?o), kalbantys lenkA? kalba, bet laikantys save lietuviais ar senlietuviais, liko tarsi anapus ribos, nueinanA?iame laike, nebepriklausantys jaunajai Lietuvai.

Modernieji neoromantikai yra tos paA?ios kilties kaip ir Juozas Rainys ai??i?? Ai??kininkA?, valstieA?iA?, lietuviA?kai kalbanA?iA? tAi??vA? vaikai. Tik J. AisA?io neapleidA?ia bajoriA?kosios praeities mitas. Laikas, kai iA? naujo permAi??stoma krikA?A?ionybAi??, kai nebebijoma ir provokatyvaus, ir atnaujinanA?io, modernizuojanA?io santykio. Taurios iA?minties persmelkti Juozo Rainio A?odA?iai, sutaikantys skirtingai tikinA?ius ir skirtingai netikinA?ius, suteikiantys laisvAi?? Dievo ir tikAi??jimo interpretacijai: ai??zAnt galo be Dievo nerasi A?mogaus: / Tik vieno Jisai ai??i?? karalystAi??j Dangaus, / O kito ai??i?? po A?emAi?? replena.ai???

NAi??ries jaunystAi??s galiA? A?lovinimas, BrazdA?ionio modernioji krikA?A?ionybAi??, AisA?io neaiA?kios bajorystAi??s vaizdiniai ir lyrinis intymumas, MiA?kinio sodA?ius. Visus A?iuos aspektus aptiksime ai??zJaunojoje Lietuvojeai???.

Kaunas ai??zJaunojoje Lietuvojeai???

Stiprindami Vilniaus vietAi?? lietuviA? kultAi??roje, nepelnytai apeiname KaunAi??. Tuo tarpu Kaunas yra lietuviA? mentalinio pasaulAi??vaizdA?io aA?is. Ir Maironio ai??zJaunojoje Lietuvojeai??? Kaunas pasirodo kaip veiksmo vieta; A? KaunAi?? mokytis gimnazijoje iA?vaA?iuoja Rainio Juozas, ten susipaA?A?sta su Juozu Glinskiu. DraugystAi??s gijos, kurios tiek daug lems Maironio jauname gyvenime, savotiA?kai prasitAi??s bAi??simajame Kauno universitete, taip pat ir tarp bAi??simA?jA? moderniA?jA? neoromantikA?. Prisiminkime tik J. AistA? ir A. MiA?kinA?. ai??zBet ateina tie metai, kad A?mogus neuA?tenka / Jau pats sau ir nuliAi??dAi??s ieA?ko draugo drauguos!ai??? Maironis sukAi??rAi?? poetinAi?? Kauno apoteozAi?? ir lyg praskleidAi?? uA?dangAi?? veiksmui, kurio dalyviais taps pirmosios nepriklausomos Lietuvos, Kauno universiteto studentai. KatalikiA?koji ai??zAi??atrijosai??? bendrija, skatinusi iA?vykas A? gamtAi??, daA?niausiai A? pakaunAi??. Ir vidinis jaunA?, kAi??rybingA? A?moniA? nusiteikimas liudijo bendravimo gamtoje prasmAi??; tas bendravimas A?gaudavo ir bohemiA?kA? atspalviA?, bet aukA?tuoju skliautu tebebuvo maironiA?kas:

Kiek tai kartA? antrieji begiedojo gaidA?iai,

Ir ant A?aliojo kalno mAi??nuo blyA?ko prieA? rytAi??,

O jiems kalbos ai??i?? svajonAi??s vis tekAi??jo saldA?iai

Apie aukA?tAi?? jA? siekA?, A?irdyse A?raA?ytAi??!

Aleksoto pakalnAi??s buvo jA? numylAi??tos:

A?ia tai Nemuno vilnys eina juosta plaA?ia;

A?ia tai vasaros naktys, tylios, ramios, A?vaigA?dAi??tos

Apie Dievo graA?ybAi?? jiems kalbAi??jo slapA?ia!

Lietuviai savo mieste, jA? dvasia, jA? kalbos-svajonAi??s sklinda iA? aukA?A?iausios Kauno vietos, A?velgiant A? NemunAi??. Nors miestas kupinas gamtos, bet tai miestas, kultAi??ros, jaunA? A?moniA? susibAi??rimo, jA? draugystAi??s, planA?, sumanymA?, bendros veiklos vieta. Savojo universiteto, pavadinto Vytauto DidA?iojo vardu, vieta.

Prie Maironio ir prie sutelktinio ai??zJaunosios Lietuvosai??? pasaulAi??vaizdA?io modernieji neoromantikai sugrA?A?ta, lietuviA? poezijoje pirmAi?? kartAi?? atsiranda aiA?kus grA?A?tamasis ryA?ys. PomaironinAi?? karta nutolinama gana stipraus europiniA? meno sroviA? prasiverA?imo, sutapusio su atviresniA? horizontA? siekimu. Nutolinimo efektas ai??i?? ir iA? simboliA? bei simboliniA? metaforA? koordinuojamos kalbos: tolimieji kraA?tai (F. KirA?a), A? A?emAi?? negrA?A?tantys, jos vylingus sapnus paniekinAi?? margi sakalai (Putinas).

GrA?A?imo efektas

GrA?A?imo efektas ai??i?? taip galima nusakyti paA?iAi?? bendriausiAi?? moderniA?jA? neoromantikA? tendencijAi??. GrA?A?imas iA? naujo iA?kelia stiliaus problemAi??. Petras Juodelis, vienas iA? moderniA?jA? neoromantikA? ideologA?, straipsnyje ai??zKodAi??l mums nepakeliui su ai??zKeturiais vAi??jais?ai??? formuluoja jAi?? kaip pasitikAi??jimAi?? aukA?tuoju stiliumi ai??i?? A?is pasitikAi??jimas gal svarbiausias bus BrazdA?ioniui, esmingai aukA?to, netgi deklaratyvaus stiliaus poetui. Bet kartu stiprinamas ir pasitikAi??jimas savomis tradicijomis, kalba, A?eme.

ModerniA?jA? neoromantikA? kartos bruoA?as ai??i?? pasitikAi??jimas Lietuva, savo valstybe, savo A?moniA?, savo istorijos, savo kraA?tovaizdA?io energija, vAi??lgi gal tiksliausiai iA?sakytas P. Juodelio tame pat straipsnyje: ai??zMes einame Europos tautA? vilkstinAi??s paA?iam uA?pakalyj. Pas mus yra pakankamai vidaus energijos ai??i?? provincinio uA?sidegimo ir graA?aus neA?inojimo. Kas A?ino, gal, turAi??dami prieA? akis liAi??dno Europos likimo pavyzdA?, mes mokAi??sime pasinaudoti pamoka ir iA?vengti ai??zanksA?iau uA? mus pabudusiA? vakarA? broliA?ai??? klaidA?.

Mes tikime Lietuva ir jos ateitimi!

Nieko neatsitiko nauja! DvideA?imtas amA?ius tik atneA?Ai?? mirtA? ten, kur jos reikAi??jo laukti. Europa paskendo civilizacijos srutose.

Pasaulio galas mums nerAi??pi; bet mes taip mylime savo LietuvAi??, kad jos A?lugimo nepakeltume…ai???

P. Juodelio straipsnis paskelbtas 1929 m., ai??zPjAi??vyjeai???. Jei Maironis perskaitAi?? A?A? straipsnA?, o tikAi??tina, kad taip, galAi??jo juo dA?iaugtis ai??i?? Lietuva, jos tema grA?A?o A? jo poezijos vaikaiA?iA? kAi??rybAi??.

Kornelijus Platelis, kAi?? tik iA?leidAi??s pirmAi??jA? savaitinio A?urnalo ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? numerA?, pusiau dalykiniame laiA?ke paraA?Ai??: ai??zDirbame Lietuvai.ai???

NebesitikAi??jau, kad A?iuos A?odA?ius dar kada iA?girsiu taip paprastai pasakytus.

Apie vienAi?? Maironio leidimAi??

KAi?? taip atkakliai primena tas maA?o formato, pilkA?va drobe A?riA?tas Maironis, A?imtmeA?io Maironis iA? ano, nelaisvo laiko: ai??zPoezijaai???, rinktinAi??. RAi??pestingo leidybinio darbo, kokybiA?ko A?riA?imo. PrieA?lapyje lyg A?vento paveikslAi??lio A?klija ai??i?? lyg rAi??pintojAi??lis, lyg A?ynys ar vaidila su kanklAi??mis, juodai balta grafika ai??i?? jau atpaA?A?stamas Vytauto Valiaus braiA?as. Ai??ventumo A?spAi??dis, ir jau nesunku spAi??ti, kad A?ita maA?a, glausta Maironio knyga ir leista pagal maldynA?, maldos knygA? provaizdA?ius: paimti A? rankAi??, sklaidyti, jausti tvirtAi?? virA?elA?, gerAi?? A?riA?imAi??, A?sidAi??ti A? kiA?enAi?? ar A? rankinAi??. Bet kada atsiversti. TokiA? lietuviA?kA? maldynA? jau buvo ir tikriausiai bent jau V. Valius jA? buvo matAi??s, gal ir turAi??jo. Gal arA?iausia ir bAi??tA? kunigo ir raA?ytojo Stasio Ylos maldynas ai??zTikiu DievAi??ai???, bet iA?leistas tik 1964 m. A?ikagoje. Maldyne yra ir graA?iA? lietuviA? poezijos tekstA? ai??i?? Leonardo Andriekaus, Jono AisA?io, Jurgio BaltruA?aiA?io, Bernardo BrazdA?ionio, Motiejaus GustaiA?io, Oskaro MilaA?iaus, maA?iau A?inomA? autoriA?. Taip pat ir Maironio. S. Ylos parengtas maldynas skirtas lietuviams katalikams, tautiA?kumas pabrAi??A?tas ir A?vade; lietuviA? krikA?tas skaiA?iuojamas nuo Mindaugo: ai??zPirmas karaliA?kas Mindaugo Credo, A?siAi??bavAi??s tautos dvasiAi?? nerimui ir ilgesiui, tolydA?io augdamas, dabar A?engia A? aA?tuntAi?? savo A?imtmetA?.ai??? NeatsitiktinAi?? ir data po A?vadu: 1964 rugsAi??jo 8, kaip nurodoma TautiniA? A?venA?iA? skyrelyje, Vytauto vainikavimo diena.

Ir nelaisvos Lietuvos lietuviams reikAi??jo savotiA?ko maldyno, kurA? galima bAi??tA? vieA?ai laikyti rankose. Ir to laiko kultAi??ros A?moniA? pastangomis jis buvo sukurtas, duotas A?monAi??ms. V. Valiaus estampA? lietuviA?kumas ai??i?? tragiA?ko groA?io, ryA?kinantis baladiA?kuosius Maironio poezijos momentus: ai??zTai A?ia baisi, atmintina / Ai??vyko drama kruvina, / Kokios pasaulis nAi??ra matAi??s!ai???; ai??zTai kapas Margio milA?inA?!ai??? (ai??zAnt PunAi??s kalno ties Nemunuai???). MoteriA?kumas ai??i?? lyg slaptA?jA? dvasios galiA? prasivAi??rimas intymiuosiuose Maironio motyvuose:

AA? neA?inau, ar ko gailAi??jos

Ramiai tebmieganti A?irdis,

Kada neliAi??do, neilgAi??jos

VienuolAi?? tavo paslaptis.

Ar kiaurAi?? naktA? lig auA?rinAi??s

AkiA? sumerkti negavai,

Kada, prispaudus prie krAi??tinAi??s,

Tiktai kryA?elA? buA?iavai?

<...>

O mintys sunkios, begalinAi??s

IA? erdviA? slenka paslapA?iA?.

JA? neapveiksi, neuA?spausi,

Gyvatos A?engdama taku,

Tik valandoj karA?ioj paklausi,

KodAi??l, Dievuliau, taip sunku?

Ai??ai??zJ. St.ai???

Maironio ai??zPoezijAi??ai??? kaip rinktinAi?? sudarAi?? AuA?ra SluckaitAi??, tuo metu ai??zVagosai??? redaktorAi??, jau iA?leidusi eseistinAi??s kritikos knygelAi?? ai??zKritikos A?trichaiai???, su gana aiA?kiais prieA?inimosi marksistinio literatAi??ros vertinimo standartams poA?ymiais.

Tyliosios kultAi??rinAi??s rezistencijos A?monAi??ms, o jA? ratui priklausAi?? ir A. SluckaitAi??, ir V. Valius, Maironis teikAi?? galimybAi?? juo pasiremti, pasisakyti. Ir suteikti dvasios atramAi?? jos ieA?kantiems.

ai??zPoezijaai??? sudaryta kAi??rybiA?kai ir gana netikAi??tai: eilAi??raA?A?iai ir baladAi??s iA? ai??zPavasario balsA?ai???, iA?traukos iA? poemA?, libretA? ir dramos ai??zKAi??stuA?io mirtisai???. EilAi??raA?A?iA? ir baladA?iA? tekstai imti iA? Maironio ai??zRaA?tA?ai??? I tomo (Kaunas, 1927), nors jau iA?leistas gerokai suA?alotas ai??zRinktiniA? raA?tA?ai??? dvitomis (1956); iA? jo tik keturi tekstai (ai??zLietuvis ir giriaai???, ai??zViltisai???, ai??zSkausmo skundasai???, ai??zVakaro mintysai???), kuriA? nebuvo ankstesniame leidime. Beveik neA?tikAi??tinai pranaA?ingai skamba ai??zPoezijAi??ai??? uA?baigianA?ios ai??zKAi??stuA?io mirtiesai??? Prologo eilutAi??s:

Tai buvo prieA? amA?ius!.. UA?mirA?Ai??s vargus

Ir pilko gyvenimo naA?tAi??,

PaA?velki anapus… Per boA?iA? kapus,

PraskleidAi??s bent uA?dangos kraA?tAi??,

Ir ten iA? praboA?iA? didA?ios praeities

Mokinkis paguodos, ieA?kok iA?minties!

Maironis galAi??jo teikti paguodos ai??i?? ir religinAi??s (ai??zLietuva brangiai??? nesuA?alotos eilutAi??s ai??zBanguoja, vagAi?? giliai iA?rAi??A?Ai??s; / Jo giliAi?? mintA? teA?ino Dievasai???), ir tautinAi??s, patriotinAi??s, daA?nai neatskiriamos nuo bendresniA? A?ventumo pajautA?. Juk ir Maironis daA?nai jas suliejo giesmAi??j:

BaA?nyA?ios tavo ne tiek graA?ybe,

Ne dailAi??s turtais, ne auksu A?iba;

Bet dega meilAi??s, maldos galybe,

SenA?jA? amA?iA? gyva tikyba.

Vienas po kito pasirodAi?? du Maironio ai??zPoezijosai??? leidimai, pirmasis ai??i?? 1962-aisiais, antrasis ai??i?? 1966-aisiais. Pirmojo tiraA?as ai??i?? 15 000, antrojo ai??i?? 35 000. Tikriausiai tai ano laiko poezijos tiraA?o maksimumas; palyginimui ai??i?? tais paA?iais metais iA?leistas V. MykolaiA?io-Putino ai??zLangasai??? ai??i?? 10 000. Didesniu tiraA?u priklausomybAi??s laiku gal tebuvo iA?leista Just. MarcinkeviA?iaus ai??zVienintelAi?? A?emAi??ai??? (1984) ai??i?? 50 000. Tokie tiraA?ai rodo knygos priklausymAi?? ir kitam prasmAi??s laukui ai??i?? ne tik literatAi??rai.

Maironio atveju tai itin jauA?iama. Maironis negalAi??jo bAi??ti leidA?iamas be ypatingos apsaugos. RedakcinAi?? komisija: Kostas Korsakas, Eduardas MieA?elaitis, Antanas Venclova. Visi to laiko kultAi??ros ideologijos A?ulai, bet ir atramos. Tai knygos pradA?ios ai??i?? prieA?lapiA? ai??i?? praneA?imai. E. MieA?elaitis jau Lenino premijos laureatas. Ai??vadas ai??i?? A. Venclovos. Pavadinimu iA?einama iA? to laiko standartA? ai??i?? ai??zMaironio poezijos gyvybAi??ai???. Panaudotos visos to laiko ideologinAi??s kliA?Ai??s ai??i?? klerikalinAi??s poeto paA?iAi??ros, feodalinAi??s praeities aukA?tinimas, duoklAi??, kuriAi?? Maironis atidavAi?? savo laikui ir savo klasei. Bet atskleista ir tai, kas iA? tiesA? bAi??dinga Maironiui, kas sudaro jo esmAi??. Pasakyta: ai??zMaironio poezijoje lietuviA? literatAi??ros genijus pasireiA?kAi?? laisvai, tauriai, skambiai, su jaunu A?kvAi??pimu.ai??? IA?tarta nesislapstant: ai??zMan rodos, kad Maironio poetinAi?? tradicija ir lig A?iol nenustojo buvusi gyva.ai??? Tai galAi??jo kristi A?monAi??ms A? A?irdis. Jau galima ir nebegirdAi??ti straipsnio pabaigos klaiko, kai tarybiniai A?monAi??s tiems, kurie dar svajoja apie numirusios praeities restauracijAi??, atsako Maironio A?odA?iais: ai??zNebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimo…ai???

Maironis sakAi?? kita, ir A?monAi??s suprato.

Skaitant DmitrijA? MereA?kovskA?

Atsisveikinant su knygomis, lyg paskutinis A?vilgsnis A? DmitrijA? MereA?kovskA?, prie kurio, kaip ir prie kitA? rusA? klasikA?, atvedAi?? Jurgis BaltruA?aitis. Keturi graA?iai iA?leisti tomai; bent perversti, prisiminti, kAi?? skaiA?iau, prie ko sustojau, kAi?? pasibraukiau. AtidA?iausiai skaityta trilogija ai??zKristus ir Antikristasai???, subraukytas, paraA?tAi??se prisiA?ymAi??tas pirmasis romanas ai??zAtstumtasisai??? (apie tragiA?kAi??jA? Romos imperatoriA? JulijanAi??, likusA? iA?tikimAi?? antikos dievams, pakilusA? A? kovAi?? su vis labiau A?sigalinA?iais ai??zgalilAi??jieA?iaisai???). TragiA?kA?jA? A?monijos klaidA?iojimA? elipsAi??s. ai??zDar niekada A?monAi??s A?irdimi nejuto bAi??tinybAi??s tikAi??ti ir taip aA?triai protu nesuvokAi??, kad tikAi??ti neA?manomaai???, ai??i?? viena iA? D. MereA?kovskio antinomijA?. AntinomijA? mAi??stytojas, individualistas, ieA?kotojas, minties maiA?tininkas, vos neatskirtas nuo oficialiosios CerkvAi??s.

IA? naujo perskaitinAi??jant ai??zKristA? ir AntikristAi??ai???, grA?A?inAi??jant prie Vladimiro Solovjovo, dariusio A?takAi?? ir ankstyviesiems lietuviA? religiniams mAi??stytojams, bendruosiuose kontekstuose pasirodAi?? Maironio iA?verstas D. MereA?kovskio eilAi??raA?tis ai??zChristos voskresai??? (paaiA?kinta tik, kad versta iA? rusA?). TikAi??tina, kad Maironis skaitAi?? D. MereA?kovskA?, bent buvo susipaA?inAi??s su jo maiA?tingomis idAi??jomis, nebijojo jA?, nesikratAi??. Ar kitaip bAi??tA? Ai??mAi??sis vertimo.

Vertimas paskelbtas 1927 metA? pavasarA?. DostojevskiA?kos nuotaikos tekstas: Kristui bAi??tA? sunku suderinti giesmAi??s iA?kilmingumAi?? ir A?moniA? aA?aras, atpirktas pasaulis netapo geresnis:

BaA?nyA?ioj gieda ai??zaleliujaai???;

Bet aA? tyliu, A?irdy skaudu:

A?ia A?emAi??j aA?aros, A?udynAi??s, ai??i??

Tai balsas giesmAi??s velykinAi??s

Tarytum tyA?iojas skundu.

BaA?nyA?iose Velykas A?venA?ia

Pasaulis mAi??sA? paA?angus,

O brolis brolio neapkenA?ia!

Ir kaip paA?emintas A?mogus!

Kad Kristus A?iandie iA?kilmingAi??

IA?girstA? ai??zaleliujaai??? A?ia,

Jisai prieA? miniAi?? nuodAi??mingAi??

PravirktA? aA?ara karA?ia.

1932-ieji: paskutinAi?? vasara, vakaras

MaA?ai temAi??styta apie paskutinA? spausdintAi?? (ai??zVairasai???, 1932, Nr. 2) Maironio eilAi??raA?tA? ai??zVakaro mintysai???. Tai ypatingas tekstas ai??i?? didelAi??s apibendrinamosios galios, amA?inojo bAi??ties slAi??piningumo, tarsi paskutinA? kartAi?? A? sAi??monAi?? sugrA?A?usios A?kvAi??ptos bAi??senos, jos rezignacinAi??s gelmAi??s. Pasaulio didingumas ir A?mogaus menkumo ironija. TragiA?kas A?mogaus praeinamumas SaulAi??s ai??i?? DidA?iosios Motinos akivaizdoje. SaulAi?? ai??i?? lyg A?viesos deivAi?? iA? senA?jA? pasauliA?, trukusiA? amA?iA? amA?ius. Tik paA?ioje pabaigoje pasirodo Jis, ai??zneA?inomas, nematomas, galingasai???, prieA? kurA? tu, ai??zmarus ir nuodAi??mingas, / NustebAi??s garbini tik mAi??lynus skliautusai???. Paskutiniojo vieA?o poeto A?odA?io iA?kalbumas, lyg jaunystAi??s galios atgavimas, suA?vitimas prieA? pasitraukiant A? tamsAi??. NeA?tikAi??tinas A?mogaus apibAi??dinimas: marus ir nuodAi??mingas. Be didA?iosios religinAi??s vilties, atviras egzistencijos tuA?tumai: ai??zNustebAi??s garbini tik mAi??lynus skliautus.ai???

PaskutinAi?? Maironio vasara lieka apA?viesta ai??zVakaro minA?iA?ai???: to, kAi?? buvo pajutAi??s, iA?gyvenAi??s, apie kAi?? kalbAi??jo eilAi??raA?A?iu, suvokdamas jA? kaip vakaro kAi??rinA?. IA?vaA?iavo (kaip ir daA?nAi?? vasarAi??) A? TytuvAi??nus pas tikriausiai dar studijA? biA?iulA? kanauninkAi?? AntanAi?? JanA?iauskAi??, kartu galbAi??t tikAi??damasis aplankyti ir savo gerus paA?A?stamus, senojo TytuvAi??nA? dvaro (minimo jau XV a. pabaigoje) savininkus Remerius; ypaA? artimi ryA?iai MaironA? siejo su dailininke Zofija Remeriene, nupieA?usia poeto portretAi??, suteikusA? galimybAi?? lyg A?yptelti iA?likimo galimybei: ai??zIA?liksiu aA? gyvas paveiksle tame…ai???

TytuvAi??nai ai??i?? mylima poeto vieta; ir dAi??l artimA? A?moniA?, ir dAi??l ypatingo vietos graA?umo, gal ir prigimtinio artimumo Dubysos atkranA?iams. Apie A. JanA?iauskAi?? (1860ai??i??1942) nedaug A?iniA?; buvo garbingas kunigas, Kauno kapitulos garbAi??s kanauninkas, ViduklAi??s, TytuvAi??nA? klebonas. Dalyvavo Raseiniuose A?ventinant ai??zA?emaitA?ai???, jau po Maironio mirties, gal biA?iulA? ir prisimindamas. Neabejotinai turAi??jo Maironio pasitikAi??jimAi??, pirmAi?? kartAi?? A. JanA?iauskAi?? pamini 1908 m. iA? Peterburgo raA?ytame laiA?ke Aleksandrui Dambrauskui ai??i?? Adomui JakA?tui.

1932 m. vasarAi?? atvaA?iavAi??s A? TytuvAi??nus Maironis pasijuto blogai, grA?A?o A? KaunAi??, buvo paguldytas A? ligoninAi?? (jau senokai varginusi prostata), operuotas, bet jau nebepakilo.

IA? nepasakomo

Atsiminimai ai??i?? ypaA? apie tokio rango asmenA? kaip Maironis ai??i?? svyravimas tarp pasakomo ir nepasakomo. Kuo santykis su A?mogum, kurA? siekiama prisiminti pasakojant ar uA?raA?ant, yra buvAi??s artimesnis, gilesnis, tuo daugiau lieka nepasakyta, nepasakoma. Saugantis arba saugant kitAi??.

IA? atsiminimA? apie MaironA? (ai??zLiteratAi??ra ir kalbaai???, XXI) mA?slingiausias yra Onos BalA?iAi??nienAi??s (1903ai??i??1976) pasakojimas, uA?raA?ytas PranciA?kos GeneviA?iAi??tAi??s. Jau senatvAi??je, maA?daug apie 1970-uosius. SusipaA?inusi su Maironiu 1925 m., jauna, bet jau iA?tekAi??jusi. SupaA?indino Mykolas Vaitkus, vyro paA?A?stamas. SulaukAi?? poeto dAi??mesio, pirmAi?? kartAi?? A? namus uA?Ai??jo kartu su M. Vaitkumi. Maironis pakvietAi?? A? pobAi??vA?. AtAi??jo pasipuoA?usi savo geriausia suknele, apie vyrAi?? neuA?simenama. AiA?kus Maironio dAi??mesys. UA? tai, kad prasijuokAi?? poetui nesAi??kmingai pabandA?ius iA?gerti degtinAi??s per citrinAi??, buvo ai??znubaustaai???.

ai??zai??i?? Ak, dar tu A?ia juoksies! UA? bausmAi?? turi iA?gerti visAi?? taurAi?? midaus!

Ir jis prikiA?o man prie lAi??pA? pilnAi?? taurAi??. AA? prunkA?telAi??jau ir iA?purA?kiau iA? taurAi??s beveik visAi?? midA?. AptAi??A?kiau ir save, ir MaironA?.ai???

Kas prasitariama? Kad santykiai buvo gana artimi, sakoma ai??ztuai???, midaus taurAi?? prie lAi??pA? irgi A?gyja papildomA? prasmiA?. Lengvas, bet nebAi??tinai lengvabAi??diA?kas jaunos moters elgesys; atsakas A? aiA?kiai jauA?iamAi?? simpatijAi??. SveA?iuose buvodavo daA?nai. ai??zMes bendravome ne tik pobAi??vio metu. UA?sukdavau pas jA? ir paprastAi?? dienAi??, A?pratau dalintis su juo savo mintimis, rAi??pesA?iais, klausti jo patarimo. Man tada buvo 23 metai, o jis, daug gyvenimo matAi??s A?mogus, buvo man geras draugas ir globAi??jas.ai??? Taip, globAi??jas, galbAi??t brAi??A?Ai??s ir tolesnio Onos gyvenimo perspektyvas; ji A?inojo apie Aleksote statomAi?? naujAi?? Maironio namAi??. ai??zDaA?nai mes eidavome su juo dviese pasivaikA?A?ioti. Jis man kAi?? nors pasakodavo, kartais deklamuodavo, o kartais ilgAi?? laikAi?? tylAi??davom.ai??? UA?simenama, kad talkindavusi skinant Maironio sode obuolius. A?inojo, kad Maironio rankos ai??znuo darbo bAi??davo A?iurkA?A?ios ir su nuospaudomisai???. Itin aiA?kus prasitarimas apie savo vietAi?? Maironio gyvenime, bet tarsi ir iA? kitos pusAi??s. Maironio sesers vaikai ai??zpavydAi??jo man draugystAi??s su Maironiu, bijojo, kad nebAi??A?iau varA?ovAi?? A? jo turtAi??ai???. SusiraA?inAi??jo, vienas jos raA?ytas laiA?kas dAi??l giminaiA?iA? net patekAi??s vyskupui, ir jis kvietAi??s poetAi?? pasiaiA?kinti.

BiA?iulystAi?? tAi??sAi??si apie septynerius metus. Ona lankAi?? jau sunkiai sergantA?, iA? prezidento A?monos jam atneA?tA? raudonA? roA?iA? vienAi?? poetas jai padovanojAi??s prisisegti prie atlapo. ai??zIA?sineA?iau jo rankos paspaudimAi?? ir roA?Ai?? atlape. Rytojaus dienAi?? praneA?Ai??, kad jau Maironis mirAi??s. Ai??dAi??jau apvytusiAi?? roA?Ai?? A? jo padovanotAi?? eilAi??raA?A?iA? tomelA?, kur ji guli ir iki A?iol.ai??? PavirA?iuje ai??i?? nuosekli romansinAi?? stilistika. Bet tik pavirA?iuje. Pabaigoje uA?simenama apie poeto padovanotus daiktus, laiA?kus.

P. GeneviA?iAi??tAi?? (ai??zMaironio paveikslas amA?ininkA? atsiminimuoseai???) atsargiai prasitarAi??, jog vienas pateikAi??jas tvirtino, kad ai??zMaironio miegamajame, lovos gale, kabojAi??s spalvotas paveikslAi??lis ai??zmadonosai???, labai panaA?ios A? vienAi?? jaunAi?? moterA?, kartais atsilankanA?iAi?? sveA?iuose. Pasakojo, kad MarcelAi?? A? tAi?? ai??zmadonAi??ai??? kreivai A?iAi??rAi??jusi ir, kai tik Maironis mirAi??, neA?inia kur jAi?? iA?neA?usi ar sunaikinusiai???.

Galima spAi??ti, kad A? ai??zLyrikAi??ai???, A? pirmAi??jA? paties poeto sudarytA? ai??zRaA?tA?ai??? tomAi?? neA?Ai??jAi?? ai??zLaiA?kaiai??? (penkiA? trumpA? eilAi??raA?A?iA? ciklas) bent kai kuriais momentais yra susijAi?? su paskutine Maironio poezijos mAi??za.

I

SkubAi??k, laiA?keli, ten, kur A?irdelAi??

Sau apsirinko brangiAi?? vietelAi??!

BAi??k prakalbAi??ti, meilAi?? laimAi??ti,

LinksmybAi??s saulei veide A?ibAi??ti.

II

Taip malonu draugAi?? mielAi??

Man bebAi??tA? jausti arti,

Jam atverti savo sielAi??,

Nuo A?irdies A?odelA? tarti!..

Bet ar A?altas laiA?ko A?odis

VisAi?? A?irdA? beparodys?