Mano namai ai??i?? tai amA?inas kelias

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2012-02

Mano namai ai??i?? tai amA?inas kelias

Gediminas KajAi??nas

Fotografas, keliautojas ir poetas Paulius Normantas, net ir A?kopAi??s A? septintAi?? deA?imtmetA?, ai??zpoilsA? vis dar skaiA?iuoja dienomis ir valandomis, keliones ai??i?? tAi??kstanA?iais kilometrA?, o fotografijas ai??i?? deA?imtimis tAi??kstanA?iA? kadrA?ai???. Ai??ie fotografijos ir kino kritiko Skirmanto Valiulio A?odA?iai, pasakyti prieA? deA?imtmetA?, P. Normantui tinka ir A?iandien. Gal tik tiek, kad per tAi?? laikAi?? ekspedicijA? A? RytA? kraA?tus skaiA?ius jau pasiekAi?? du deA?imtmeA?ius, 18 pasaulio valstybiA? surengta per 200 parodA?, iA?leista 11 fotografijA? knygA?. O ir planA? bei svajoniA? ai??i?? ne kAi?? maA?iau.

ai??zPer savo tris fotografavimo deA?imtmeA?ius padariau apie 100 tAi??kst. fotografijA?, ai??i?? teigia P. Normantas ir toliau skaiA?iuoja, ai??i?? koks 1,5 tAi??kst. fotografijA? sugulAi?? A? knygas, dar porAi?? tAi??kstanA?iA? parodA?iau parodose. Manau, kad bent 10 procentA? iA? viso archyvo yra gera fotografija. Tad didA?iosios dalies mano darbA? dar niekas net nAi??ra matAi??ai??i??ai???

1989 m. iA?vykAi??s A? pirmAi??jAi?? RytA? ekspedicijAi??, budistiniA? kraA?tA? trajektorijAi?? P. Normantas sistemingai brAi??A?ia ir A?iandien, kur fiksuoja nykstanA?ias tautas, jA? paproA?ius, religinio ir kasdienio gyvenimo fragmentus, gamtAi??, architektAi??rAi?? bei A?mones. ai??zSkleisk tiesAi?? apie Himalajus ir juose gyvenanA?ias tautasai??? ai??i?? tai vienas iA? P. Normanto priesakA? su didele meile ir A?emaitiA?ku uA?sispyrimu A?gyvendinamas kiekviena fotografija.

Per savo kAi??rybinA? gyvenimAi?? su fotoaparatu rankose apkeliavote nemaA?ai kraA?tA?, surengAi??te gausybAi?? paroAi??dA? ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet net ir tokiose A?alyse kaip KambodA?a, Nepalas, Tailandasai??i?? Tai yra A?iandien. O kokia buvo pradA?ia?

TiesAi?? sakant, neA?inauai??i?? KodAi??l fotografija ai??i?? tai man iki A?iol lieka paslaptis. Galiu papasakoti tik fizinAi?? ai??zkaip viskas buvoai??? istorijAi??, o to, ko neA?inau ai??i?? neA?inau (juokiasi).

Nuo 1965-A?jA? A?eA?erius metus mokiausi Kauno politechnikos institute, taA?iau kai apie 1968 m. Vilniaus profsAi??jungA? rAi??muose vyko Rimanto DichaviA?iaus darytA? aktA? paroda, aA? specialiai vaA?iavau jos pasiA?iAi??rAi??ti. Taip pat ir Kaune, RotuA?Ai??s aikA?tAi??je, Aleksandro Macijausko rengtose parodose daA?nai lankydavausi ai??i?? ten bAi??davo labai stipriA? dalykA?. Nuo 1971-A?jA? pervaA?iavau A? VilniA?, kur universitete kelerius metus krimtau prekybos-ekonomikos mokslus. Ir visAi?? laikAi?? A?iAi??rAi??jauai??i?? Tiesa, mane domino ne tik fotografija. KartAi?? per metus, paprastai A?iemAi??, vaA?iuodavau A? tuometinA? LeningradAi??, A? ErmitaA?Ai??, kur bent kelias dienas pravaikA?A?iodavau nuo ryto lig vakaro, pagrindinius Maskvos muziejus taip pats buvau iA?vaikA?A?iojAi??s skersai-iA?ilgai. Na, o fotografija Lietuvoje buvo ypatinga. Ir ne tik vietiniA? autoriA?. Pasiekdavo mus ir uA?sienio fotografA? darbai, tad visi tie matyti vaizdai A?siraA?Ai?? smegenyse.

1974 metais baigAi??s mokslus Ai??miau bastytis po Tolimuosius Rytus, VidurinAi?? AzijAi??. Penkerius metus truko A?ios mano klajonAi??s. KartAi?? per metus ar dar reA?iau sugrA?A?davau A? LietuvAi?? mamos aplankyti, meno parodA? paA?iAi??rAi??ti. VAi??liau, gyvendamas Sachalino saloje, pirmAi?? sykA? realiai susidAi??riau su rytietiA?ka kultAi??ra bei gamta, ir tai mane tikrAi??ja to A?odA?io prasme pakerAi??jo. A?ia po darbo daug skaiA?iau kinA? klasikos bei filosofijos, kuri mane nepaprastai traukAi?? dar nuo jaunA? dienA?, kai po pamokA? namuose, Ai??iaurAi??s A?emaitijoje, skaitydavau ne tik japonA? klasikAi??, bet ryte rijau visas po ranka pasitaikiusias knygasai??i??

Ai??tai tokiu bAi??du ir susikaupAi?? kAi??rybinis potencialas.

Tad kur buvo tas kAi??rybinis proverA?is?

1979-A?jA? A?iemAi??, grA?A?Ai??s iA? KurilA? salA?, iA?kart vaA?iavau A? NidAi??, nes neA?sivaizdavau savo gyvenimo kitur nei prie jAi??ros. Pirmas aA?iAi?? Kazimierui Mizgiriui, pas kurA? keletAi?? mAi??nesiA? gyvenau. Jis man ir davAi?? A? rankas pirmAi??jA? fotoaparatAi?? ai??zLiubitelai???, A? kiA?enAi?? dar A?kiA?o keletAi?? juosteliA?. Taip aA? ir iA?Ai??jau A? kopasai??i??

Po poros mAi??nesiA?, jau pavasariop, A? NidAi?? atvaA?iavo fotografas Vitalijus Butyrinas. Pamenu, susAi??dome fotolaboratorijoje, ir aA? jam parodA?iau savo darytas nuotraukas. Jis paA?iAi??rAi??jo ir pasakAi??: ai??zTAi??vai, greit rengsime tavo parodAi??.ai??? Pirma man A?ovusi mintis ai??i?? duoti A? snukA? (juokiasi). Vitalijus pasakAi??, kad yra bent dvideA?imt darbA?, kuriuos kad ir dabar galima kabinti ant sienos. Tai man buvo stiprus impulsas daryti toliau. Ir aA? dariau. O rudenA? Nidos seminare surengiau personalinAi?? maA?daug 70 darbA? parodAi??, kuriAi?? atidarAi?? Antanas Sutkus.

Pats pirmas kartas ir dar toksai??i?? Ai??spAi??dinga. Lyg sprogimas.

Man tada jau buvo kiek per trisdeA?imt, ir prieA? tai sekAi??s klajoniA? deA?imtmetis padarAi?? savo. Tam ir buvo Kurilai, vulkanai, ant kuriA? lipau, RytA? filosofija ir literatAi??ra, valkatavimas po Jakutsko taigAi?? ir kitas vietasai??i?? AA? jau buvau subrendAi??s, pasirengAi??s, man tik reikAi??jo atrasti bAi??dAi??, kaipai??i?? Ir bAi??tent tuo ai??zkaipai??? man ir tapo fotografija.

Pirmojoje parodoje buvo ne tik Nidos kopos, bet ir aktai bei pajAi??rio peizaA?ai. VAi??liau, devintojo deA?imtmeA?io viduryje, jau gyvendamas Vengrijoje, nemaA?ai eksperimentavau, Ai??jau daugiau avangardo keliu ai??i?? mAi??gau perryA?kinti ar iki galo neiA?ryA?kinti juostas. Man tai buvo labai A?domu keletAi?? metA?. Didieji mano mokytojai buvo keturi Lietuvos fotografai: Alfonsas Budvytis, Algirdas Ai??eA?kus, Remigijus PaA?Ai??sa ir Vytautas BalA?ytis. Jie visi buvo labai stiprAi??s techniA?kai, o jA? poA?iAi??ris ai??i?? kitoniA?kas. Tai ir traukAi?? mane daryti kitokiAi?? fotografijAi??.

O devintojo deA?imtmeA?io pabaigoje nuosekliai Ai??miau derinti du savo pomAi??gius ai??i?? fotografavimAi?? ir keliones. 1990 metais Vengrijoje pasirodAi?? pirmoji mano fotografijA? knyga, kurioje A?amA?intos finougrA? tautos. Po keleriA? metA? vAi??l leidausi A? Tolimuosius Rytus, fotografavau KurilA? salA? gyventojus, taip pat Taimyro pusiasalio samodA? tautas ai??i?? encus, nencus ir nganasanus. Sukaupiau nemaA?Ai?? medA?iagos eidamas lietuviA? tremtiniA? keliais. Ai??domiausia man buvo bAi??tent samodai ai??i?? pirmieji Lietuvos tremtiniams iA? barA?A? iA?mestiems ant ledo davAi?? A?uvies ar duonos gabalAi??.

IA? 11 JAi??sA? iA?leistA? fotografijA? knygA? viena yra skirta Lietuvai, kurioje uA?fiksuotos ypatingos vietos ai??i?? Neringos kopos, OrvidA? sodyba, KryA?iA? kalnas bei A?emaiA?iA? laidotuvAi??s. Kada tai fotografavote? Kuo Jums svarbios A?ios vietos?

KryA?iA? kalnas iA?skirtinAi?? vieta visam pasauliui. Fotografavau 1984ai??i??1988 m. Tuo metu ten fotografuoti buvo pavojinga, o ir niekur tA? fotografijA? vieA?ai negalAi??jai rodyti. TaA?iau aA? nuo 1983-iA?jA? jau gyvenau Vengrijoje, todAi??l grA?A?damas A? LietuvAi?? vis uA?sukdavau A? KryA?iA? kalnAi??. 1985ai??i??1986 m. keliuose Vengrijos A?urnaluose drauge su straipsniais apie KryA?iA? kalno istorijAi??, jo legendAi?? bei dabartA? buvo publikuotas ir pluoA?tas mano nuotraukA?. Per ketverius metus kalnAi?? fotografavau 5 ar 6 kartus. Turiu apie tAi??kstantA? nespalvotA? negatyvA?. BAi??davo, grA?A?tu A?iemAi?? iA? Suomijos A? LietuvAi??, vaA?iuoju A? KryA?iA? kalnAi?? ir visAi?? dienAi?? laukiu reikiamo apA?vietimo, situacijA?, idAi??jos, apraiA?kos. O tada fotografuoju. Visa tai gimAi?? ne tik per A?altA?, bet ir per kanA?iAi??, gyvenimo sovietiniame lageryje kanA?iAi??. Gal todAi??l A?i serija iA? Lietuvos archyvo man ir yra brangiausia.

1989-aisiais pirmosios ekspedicijos po TibetAi?? metu buvau atsidAi??rAi??s gan sudAi??tingoje situacijoje ai??i?? vienoje pietinAi??s Kinijos geleA?inkelio stotelAi??je sergantis, pavargAi??s atlikau dvasinAi?? iA?paA?intA? ir pasiA?adAi??jau, jei grA?A?iu gyvas, KryA?iA? kalne pastatysiu paminklAi??. Jau besirengiant grA?A?ti A? LietuvAi??, 1989-A?jA? lapkritA?, miestelyje, A?alia Kinijos ai??i?? Kazachstano sienos, kinA? pareigAi??nA? buvau uA?darytas A? cypAi??. Nors iki pasienio buvo likAi?? ne maA?iau kaip 20 kilometrA?, buvau apkaltintas nelegaliu sienos kirtimu. AtAi??mAi?? visus daiktus, juostas. PinigA? nepaAi??mAi??, nes turAi??jau gal tik kokius 7 dolerius. PirmAi?? ir kol kas paskutinA? kartAi?? man tada teko skelbti bado streikAi??. PamatAi??, kad nejuokauju, paleido, tiesa, prieA? tai liepAi?? sumokAi??ti baudAi??. Atidaviau tuos 7 dolerius, gavau net A?ekA?, kurA? saugau iki A?iol (juokiasi). GrAi??A?ino daiktus, drabuA?ius, juosteles bei fotoaparatus ir su paskutiniu autobusu iA?siuntAi?? A? KazachstanAi??. Ai?? LietuvAi?? grA?A?au gyvas ir 1991-aisiais su skulptoriumi Mindaugu Ai??nipu KryA?iA? kalne pastatAi??me kryA?iA?. Ant jo iA?kaltas uA?raA?as ai??zEkspedicijai A? Rytus atmintiai???, o kitoje pusAi??je ai??i?? ai??zDievas yra vienasai???.

Na, o kitos trys Lietuvos vietos bei temos?

A?emaiA?iA? laidotuvAi??s ai??i?? skausminga tema. Per savo tryliktAi?? gimtadienA? Ai??jau paskui savo tAi??vo karstAi??. Tai buvo baisu. Baisu, nes tokie dalykai palieA?ia visam gyvenimui. Jau vAi??liau buvau tiesiog apsAi??stas egzistencialistA?, skaiA?iau viskAi??, kAi?? tik galAi??jau rasti. Dabar suprantu, kad bAi??tent egzistencialistai A? VakarA? visuomenAi?? atneA?Ai?? niAi??rumo bei depresijos uA?kratAi??. Tad neA?inau, kuo bAi??A?iau tapAi??s, kur bAi??A?iau atsidAi??rAi??s A?iandien, jei ne kelias. Mane tikrAi??ja to A?odA?io prasme iA?gelbAi??jo bastymasis ir klajonAi??s. Tad fotografijA? ciklas ai??zA?emaiA?iA? kapinAi??sai??? ai??i?? mano tAi??vo atminimui.

TreA?ioji vieta ai??i?? OrvidA? sodyba. 1984-aisiais skulptorius Algirdas Bosas pirmAi?? kartAi?? nuveA?Ai?? pas ViliA?. TAi?? sykA? tik pasilabinau su juo, bet iA?kart Ai??miau fotografuoti tai, kAi?? ten regAi??jau. Ai??i vieta taip A?traukAi??, kad kitAi?? kartAi?? po metA?, kai buvau Lietuvoje, vaA?iavau A?ia jau sAi??moningai fotografuoti. Pavyko ir arbatos su Viliumi iA?gerti, trumpai pasiA?nekuA?iuoti. Ir treA?ias kartas buvo ai??i?? tada daugiau bendravau su Viliaus tAi??vu. Jis aprodAi?? dirbtuves, padariau kelis jo portretus ai??i?? pats buvo lyg skulptAi??ra virtAi??sai??i?? Dar kitAi?? sykA? Vilius nusivedAi?? A? restauruotAi?? GaidA?io koplyA?iAi??, A?alia SalantA?, ir buvo toks laimingas jAi?? rodydamasai??i?? Kaip tik ten pavyko padaryti ir vienAi?? paties Viliaus portretAi??. Taip ir A?sitraukiau A? A?ios sodybos gyvenimAi??. DvasiA?, kuriA? ten tikrai gyventa, uA?fiksuoti nepavyko, bet A?ios sodybos unikalumAi?? bent fragmentais A?amA?inau. PaskutinA? kartAi?? matAi??mAi??s likus gal savaitei iki Viliaus mirties. Kaip tik ruoA?iausi naujajai ekspedicijai A? Rytus. Mums susitikus Vilius skundAi??si A?irdimi, o aA? pamAi??ginau jA? padrAi??sinti sakydamas: ai??zMan kur kas lengviau eiti per Himalajus A?inant, kad A?ia, A?emaitijoje, tu kali akmenA? ir siunti A? dangA? savo energijAi?? bei A?enklusai??i??ai??? Dar buvau Lietuvoje, kai suA?inojau, kad jis iA?keliavoai??i??

Na, o ketvirtoji tema ai??i?? Nidos kopos ai??i?? tai mano pradA?ia, pirmieji darbai daryti 1980ai??i??1982 m. Esu padarAi??s kelis A?imtus kopA? fotografijA?. Jos tikrai nAi??ra geresnAi??s nei Kazimiero Mizgirio, Jono Kalvelio ar Vaclovo Strauko darbai. Bet tai mano pradA?ia. Pirmasis mano mokytojas buvo K. Mizgiris. Kai kelias dienas gerai paA?aldavo, saulAi??tAi?? dienAi??, A?iAi??rAi??k, K. Mizgiris jau meta visus savo darbus ir traukia kopA? link. Kaip tik tokiu metu, nurimus smAi??lio audroms ir viskam suA?alus A? ledAi??, kopose gimdavo neA?tikAi??tinA? formA?. Tuos stebuklus, nusiA?iAi??rAi??jAi??s nuo K. Mizgirio, ir fiksavauai??i?? ai??zKopA? gimimasai??? ai??i?? taip pavadinau A?iAi?? serijAi??, sekdamas M. K. A?iurlioniu.

Nuo tA? laikA? ar Lietuvoje iA?sitraukiate fotoaparatAi???

Hmmm, reikAi??tA? pagalvotiai??i?? PraAi??jusA? pavasarA? Vengrijoje pirmAi?? kartAi?? kamerAi?? iA?sitraukiau po 27 metA? pertraukos. Lietuvoje paskutinis kartas, matyt, buvo 1988-aisiais ar 1989-aisiais PaberA?Ai??je, fotografavau tAi??vAi?? StanislovAi?? bei jo atkurtas kapines, baA?nyA?iAi??. Pastaraisiais metais Lietuvoje fotografuoju akimis A?ventyklA? stogus, kiemus ai??i?? jie man primena TibetAi??ai??i??

1989 metais, kai Lietuvoje pamaA?u prasidAi??jo pokyA?iai, JAi??s patraukAi??te A? Rytus, TibetAi??? Kas paskatino tai padaryti?

Ai?? klausimAi??, kodAi??l iA?vaA?iavau A? TibetAi??, man lygiai taip pat sunku atsakyti, kaip ir A? klausimAi??, kodAi??l tapau fotografu. AA? neA?inau, tiesiog taip nutiko. Nors dar mokydamasis vidurinAi??je mokykloje jau buvau ai??zpakramtAi??sai??? rytietiA?kos literatAi??ros bei meno. VAi??liau studijuodamas Kaune bei Vilniuje nemaA?ai bendravau su intelektualais, kurie domAi??josi Rytais, po keliolika kartA? A?iAi??rAi??davau Akiros Kurosawos filmus, kurie sovietiniame lageryje man buvo lyg gaivaus vAi??jo gAi??sis. O per penkerius klajoniA? bei A?vairiausiA? darbA? metus Tolimuosiuose Rytuose, Altajaus kraA?te, prisiskaiA?iau daug gerA? RytA? kultAi??ros bei meno knygA?, kuriA? tuo metu iA?leisdavo Novosibirsko, TaA?kento universitetai. Man tos knygos buvo tapusios brangenybAi??mis, kurias visur veA?iodavausi kuprinAi??je ar sAi??monAi??je A?siraA?Ai??s perskaitytus tekstus bei juose matytus vaizdus. Tad Rytams nuo seno jutau nepaaiA?kinamAi?? traukAi??.

1989 m. pavasarA? BudapeA?te parengAi??s pirmAi??jA? fotografijA? albumo ai??zIA?dA?iAi??stantys A?altiniaiai??? apie finougrA? tautas maketAi??, ketinau vykti A? fotografA? MekAi??-ArlA? PrancAi??zijoje, mat Vengrijoje tuo metu jau vAi??rAi??si sienos. Mano prosenelis buvo Napoleono kareivis, uA?silikAi??s Lietuvoje, tad galvojau, grA?A?iu kelias generacijas A? praeitA?, A? vieno iA? savo protAi??viA? A?emAi??, rinksiu vynuoges, fotografuosiu ir gyvensiu ramA? gyvenimAi??ai??i?? TaA?iau po dviejA? mAi??nesiA? jau A?ygiavau per TibetAi??ai??i??

Lietuvoje prieA? savo numatytAi?? emigracijAi?? A? PrancAi??zijAi?? sutikau biA?iulA?, daktarAi?? LinAi?? JovaiA?Ai??, kuris man pasakAi??: ai??zPauliau, tu sujungsi LietuvAi?? su Tibetu.ai??? SkambAi??jo neA?tikAi??tinai, taA?iau nejuA?ia viskas apsisuko 180 laipsniA? kampu.

Ketinote keliauti ir fotografuoti TibetAi???

Nors netikAi??jau kinA? propaganda apie demokratijAi?? Tibete, taA?iau vyliausi gauti vizAi?? ilgesniam laikui ir uA? maistAi?? bei nakvynAi?? padAi??ti tibetieA?iams atstatyti sugriautus vienuolynus bei A?ventyklas. Deja, A?i iliuzija, pamaA?ius realiAi?? situacijAi??, greitai A?lugo.

Taip pat galvojau tapti budistu. PrieA? iA?vykAi?? A? TibetAi?? pirmAi?? kartAi?? nuvykau pas tAi??vAi?? StanislovAi??. Jis labai rimtai mane atkalbinAi??jo nuo kelionAi??s, bet kai pamatAi??, kad esu pasiryA?Ai??s, palinkAi??jo: ai??zTik netapk religijA? kolekcionieriumi.ai??? Tai man iA?ties buvo svarbAi??s A?odA?iai. Tik vAi??liau supratau jA? prasmAi??: juk iA? tiesA? visos religijos kalba apie meilAi?? ir tai, kAi?? bet kuriAi?? religijAi?? iA?paA?A?stantis A?mogus privalo ai??i?? dalintis ja. TAi??kart, pamenu, papraA?iau tAi??vo Stanislovo Ai??ventojo RaA?to dovanA?, o jis, prieA? pat man iA?vykstant, pasikvietAi?? A? savo celAi??, iA?traukAi?? paA?iAi?? maA?iausiAi?? maldaknygAi?? juodais virA?eliais, davAi?? A? rankas ir palaiminoai??i?? Tai man buvo ypatingas A?enklas.

O Tibete, praAi??jus vos kelioms dienoms po atvykimo, netikAi??tai susipaA?inau su vokieA?iA? profesoriumi Klemu, mokAi??jusiu ne tik kinA?, bet rusA? ir dar gal deA?imtA? kalbA?. Taip drauge su juo pasukome A? Tibeto sostinAi?? LhasAi??. Buvo praAi??jAi??s kiek daugiau nei mAi??nuo nuo tragiA?kA? Tianmenio aikA?tAi??s A?vykiA?. Per keletAi?? savaiA?iA? mes pasiekAi??me A?iaurinius Tibeto vartus ir trejetAi?? dienA? ieA?kojome bAi??dA?, kaip prasiverA?ti A? LhasAi??. TaA?iau net su profesoriaus A?iniomis mums nepavyko to padaryti. Tad dar du mAi??nesius Ai??jome apie Ai??iaurAi??s ir RytA? TibetAi??. Taip atsidAi??rAi??me labai A?domiose vietose, pravaA?iavome pro Dalai Lamos XIV gimtinAi??, kelis svarbiausius PietA? Tibeto Kumbumo bei Labrango vienuolynus, kuriuose praleidome nepaprastAi?? laikAi??. Man tai sukAi??lAi?? itin galingA? A?spAi??dA?iA?. Ai??sivaizduokite, Labrango vienuolyne prieA? okupacijAi?? buvo 7 000 vienuoliA?. Kai aA? jame lankiausi, vaizdas buvo gan liAi??dnas ai??i?? didA?iuma pastatA? buvo virtAi?? griuvAi??siais, veikAi?? vos kelios A?ventyklos, o maA?daug 300 vienuoliA? gyveno itin sunkiomis sAi??lygomis. Ai??iame vienuolyne praleidome gal savaitAi??. AA? daug fotografavau, ir man sekAi??si ai??i?? padariau apie pusAi?? tAi??kstanA?io fotografijA?.

Ten jauA?iausi lyg ne A?emAi??je. Mano galva, Tibetas ai??i?? maldA? planeta, A?smigusi A? Himalajusai??i?? Tik pamAi??gink A?sivaizduoti, kad iki okupacijos A?ioje tautoje buvo apie 600 tAi??kstanA?iA? vienuoliA?, 10 procentA? visos tautosai??i?? Po 23 metA? kelioniA? ir darbo Himalajuose A?i vienuoliA? ir maldA? planeta man vis atsiveria naujai, nors nuo 1994 metA? antrosios ekspedicijos ir nebegaliu A?vaA?iuoti A? okupuotAi?? TibetAi??.

JAi??sA? fotografijose svarbus akcentas ai??i?? dvasiniam A?moniA? gyvenimui, apeigom, A?ventoms vietoms, vienuoliniam gyvenimui. Ar visos A?ios kelionAi??s, fotografavimai Jums yra ir tam tikra piligrimystAi???

AnksA?iau tai buvo ne piligrimystAi??, o juodas darbas. BAi??davo, kad per penkisai??i??A?eA?is mAi??nesius padarau aA?tuonis tAi??kstanA?ius fotografijA?. Ai??spAi??dingas skaiA?iusai??i?? A?inoma, dalis fotografijA? ai??i?? dubliai, taA?iau jas taip pat reikia skenuoti, kad matytum, kas pavyko. Mano studija prasideda A?emaitijoje ir tAi??siasi iki pat Indonezijosai??i?? 14 valstybiA? turiu savotiA?kus savo filialus (juokiasi).

O piligrimystAi??s svarbAi?? supratau ne taip seniai, gal prieA? keturias ar penkias A?iemas. Visame pasaulyje A?ventos vietos yra ypatinguose taA?kuose. Jos A?ventos ne A?iaip sau. BAi??damas tokiose vietose ai??i?? ir nesvarbu, katalikiA?ka ar budistiA?ka tai vieta, ai??i?? A?mogus apsivalo, ir tuomet lengviau jam tampa eiti A?viesos keliu.

Dabar kuo toliau, tuo labiau mano kelionAi??s tampa piligrimyste tikrAi??ja to A?odA?io prasme, nes vis maA?iau jAi??gA? kameras ir juostas ant peA?iA? tempti. BAi??na, iA? tramplyniniA? vietA?, Delio ar Nepalo, vykdamas A? konkreA?iAi?? fotografavimo vietAi??, pasiimu vos vienAi?? fotoaparatAi??. Tad turiu daugiau laiko ir galimybiA? gerti A?viesAi??.

Tiesa, apgailestauju, kad vis dar nebuvau JeruzalAi??je, bet kol A?emAi?? sukasi ir aA? joje vaikA?tau, paskubAi??siu ten nuvyktiai??i??

YpatingAi?? dAi??mesA? fotografijoje skiriate A?mogui. Kaip Jums pavyksta prieiti prie A?mogaus, rasti bendrAi?? kalbAi??, kad jis leistA?si fotografuojamas? Juk JAi??s visada tiems A?monAi??ms liekate tas ai??zkitasai???, juolab su fotoaparatu rankoseai??i??

A?ia panaA?iai kaip klausimas apie orAi?? (juokiasi). Visoks oras bAi??na: vasarAi?? ai??i?? vienoks, A?iemAi?? ai??i?? kitoks, dykumoje ar kalnuose ai??i?? dar kitoks. Taip ir su A?monAi??mis. Esu fotografavAi??s apie A?imtAi?? skirtingA? tautA?, tad kiekvienAi?? kartAi?? tenka naudoti vis kitokA? receptAi??.

A?igoniukai RadA?astane akmenimis apmAi??tAi??, nes nedaviau rupijA?, tad teko spruktiai??i?? Arba Sikimo karalystAi??je 1990 m. ai??i?? tada dar naujokas buvau Himalajuose. Viename atokiame vienuolyne A?iemAi?? jaunas, gal trisdeA?imties metA? vienuolis A?vedAi?? A? A?ventyklAi??, kur treA?iame aukA?te buvo sudAi??ti jA? sakraliniai objektai, kuriA? jokiu bAi??du nevalia fotografuoti, pasakAi??, kad nefotografuoA?iau, ir iA?Ai??jo. Nuo A?alA?io drebanA?iom rankom vis tiek kelis kadrus padariau. IA?Ai??jau A? kiemAi??, kur tas pats vienuolis ant lauA?o virino arbatAi??, o jis man gestais parodAi?? ir lauA?yta anglA? kalba pasakAi??, kad grA?A?A?iau atgal ir nufotografuoA?iau geriauai??i?? (juokiasi).

Tad kaip gali prisijaukinti A?mones? Yra tAi??kstantis ir vienas receptas. Kiekviena akimirka pasiAi??lo savo atsakymAi??ai??i??

JAi??sA? darbas ai??i?? savotiA?kas etnografinis tyrinAi??jimas, per fotografijAi?? mAi??ginant iA?saugoti A?vairiA?, net maA?iausiA? HimalajA? tautA? A?moniA? veidus, jA? paproA?ius, kultAi??rAi??. Ar jauA?iate tokiAi?? misijAi???

NeA?inau, iA? A?alies gal geriau matyti. AA? tik noriu kuo daugiau ir kuo geriau padaryti. AnksA?iau, ypaA? fotografuodamas knygai ai??zBudos vaikaiai???, jutau, kad tai, kAi?? fotografuoju, netrukus pranyks. Tada ir paraA?iau 10 HimalajA? fotografo Pauliaus Normanto priesakA?. Ai??tai keletas jA?: nefotografuok Himalajuose to, kAi?? gali rasti kituose kraA?tuose, fotografuok pirmiausia A?mones, ypaA? maA?Ai??sias HimalajA? tautas, nes greitai ten jA? neberasime, skleisk tiesAi?? apie Himalajus ir juose gyvenanA?ias tautasai??i?? Ir A?iandien A?ie priesakai mane lydi kelionAi??se po Himalajus.

Dirbant kituose kraA?tuose ypaA? svarbu iA?manyti tAi?? kultAi??rAi??. Kadangi po Rytus keliauju jau tris deA?imtmeA?ius, A?iek tiek iA?manau budizmAi??, jA? apeigas, A?inau A?venA?iausias vietas, ir tai man leidA?ia atvykus A? konkreA?iAi?? vietAi?? per ganAi??tinai trumpAi?? laikAi?? padaryti daugiau.

Vis dAi??lto dabar maA?iau A?moniA? fotografuoju. YpaA? tai matyti naujausioje knygoje ai??zAuksinis Budos vAi??jasai???, kur iA? daugiau nei A?imto fotografijA? yra vos A?eA?i portretai. A?ia kalbAi??ti reikia labai fotografiA?kai. ai??zAuksinis Budos vAi??jasai??? visas spalvotas, ai??zDrakonA? ir maldA? karalystAi?? ai??i?? Butanasai??? ai??i?? du treA?daliai spalvotA? nuotraukA?. Su spalvota juosta portretA? praktiA?kai nedarau. IA? 120 juostA?, kurias dabar imu A? kelionAi??, koks 30 yra spalvotA?. ReikAi??tA? labai rimtai A?lifuoti, kad iA? spalvotos juostos pavyktA? bent du geri portretai. Su nespalvota juosta darbas kiek kitoks. Ir ne tik todAi??l, kad jos spauda pigesnAi??.

Tiesa yra ir ta, kad bAi??gant metams mano reakcija silpsta, ji nebAi??ra tokia aA?tri. Norint juoda-balta juosta reportaA?Ai?? daryti gatvAi??je, turguje ar prie A?ventyklos, privalai bent keliomis sekundAi??mis bAi??ti priekyje, numatyti, kas netrukus vyks. Sukomponuoji kadrAi?? ten, kur A?inai, kad netrukus bus veiksmas ir fotografuojiai??i?? Turi vietoje bAi??ti anksA?iau. Dabar man vis sunkiau suspAi??ti. TodAi??l daugiau dirbu su spalvota juosta, fotografuoju peizaA?us, natAi??raliai juose vis maA?iau pasitaiko ir A?moniA?. Lipdamas A? kokiAi?? vietAi?? 5 kilometrA? aukA?tyje, pakeliui net nestoju fotografuoti ai??i?? taupau jAi??geles.

Gal todAi??l dabar daugiausia dirbu be kameros. Tokia mano A?iA? dienA? praktika. NaktA?, A?vieA?iant mAi??nuliui, ar vakarAi??jant vaikA?tau po kaimelius, A?ventyklas, kiemus ir A?iAi??riu, kaip krenta A?eA?Ai??liai, kokios trajektorijos, kur vaikA?A?ioja vienuoliai, kaip grA?A?ta jakai iA? kalnA?, susitinka A?monAi??s prie lauA?oai??i?? Tada ir padarau daugumAi?? savo kadrA?. Ir tik vAi??liau juos nufotografuoju kamera. Kaip geras futbolininkas A?aidA?ia be kamuolio ir visada atsiduria vietoje, kur nukris kamuolys, taip ir aA?ai??i?? (juokiasi)

Beje, pirmoji mano spalvota juosta buvo kaip tik 1989 metais fotografuojant TibetAi??. Pirma juosta daA?niausiai visada bAi??na geriausia. TaA?iau seniai supratau, kad tai ne mano darbai, jie tik per mane padaromiai??i??

O apie misijAi??ai??i?? AA? dirbu Tibeto laisvAi??s bylai, siekdamas iA?vaduoti A?iAi?? A?alA?, jo A?mones iA? Kinijos komunistA? gniauA?tA?. Ir ne tik dAi??l paA?iA? tibetieA?iA?. DemokratinAi??s reformos Kinijoje bAi??tA? A? naudAi?? ne tik Tibetui, bet ir paA?iai Kinijai bei visam pasauliui. Visi galAi??tume A?kvAi??pti daugiau deguoniesai??i??

MinAi??jote, kad anksA?iau fotografuodamas jutote, jog tai, kAi?? fiksuojate, netrukus pranyks. Ar per tuos du deA?imtmeA?ius dideliA? pokyA?iA? A?vyko Himalajuose?

AA? ir pats vAi??lokai pradAi??jau keliauti ir fotografuoti Rytus, taA?iau prieA? dvideA?imt metA? man dar kai kur pavyko uA?griebti dalelAi?? to, kAi?? A?iandien jau nusineA?Ai?? iA? VakarA? plAi??stantis turizmo cunamis. Dar suspAi??jauai??i?? Dabar, kai sugrA?A?tu A? tas vietas, kur buvau prieA? dvideA?imt, penkiolika, net deA?imt metA?, matau, kaip nenumaldomai nyksta tai, kas A?ia buvoai??i??

Ai??iandien Rytai kenA?ia nuo VakarA? invazijos. Esu sudAi??liojAi??s treA?dalA? knygos, kurioje uA?fiksuota, kaip civilizacija naikina Himalajus. 1990 metais Sikimo karalystAi??je, siauru takeliu lipdamas A? vienAi?? vienuolynAi??, net du kartus per rAi??kAi?? pameA?iau takelA?ai??i?? Kai toje paA?ioje vietoje lankiausi 2006-aisiais, kelias A? vienuolynAi?? buvo asfaltuotas, ir lama verkdamas A?iAi??rAi??jo, kaip netoliese indA? darbininkai pjAi??klais verA?ia A?imtametes puA?is, norAi??dami dar labiau paplatinti keliAi??. Tad civilizacija ir turizmas Himalajams nieko gero neatneA?a. BaisAi??s padariniai matyti ne tik gamtoje, miestuose, bet ir A?moniA? veiduose.

Indijoje kasmet praleidA?iu po porAi?? mAi??nesiA?. PavyzdA?iui, oro uostai A?ia nelabai kuo skiriasi nuo Europos kraA?tA? ai??i?? visi indai su pilkais kostiumais, nei eiliA?, nei stumdymosi. Tokia vakarietiA?ka disciplina (juokiasi). A?inoma, tai gal ir A? gera, taA?iau egzotikos nebelieka. Ir A?monAi??s ne tokie A?ilti, labiau trokA?ta pinigA?. Tai, be abejo, VakarA? civilizacijos A?taka. Ai??iandien Indijoje taip sunku rasti IndijAi?? ai??i?? tAi?? mistinAi??, iA?skaitytAi?? senose knygose ar iA? fotografijA?ai??i??

Tad kas Jus iki A?iol taip traukia A? Rytus?

Rusai turi posakA? ai??i?? ai??zVostok ai??i?? delo tonkojeai???. Sunku iA?versti A?A? ai??ztonkojeai???. Bet taip ir yra. IA? RytA? galima pasisemti daug iA?minties, svarbu gerai tam pasirengti ir vykti ne A?iaip ieA?kant pramogA?, bet su aiA?kia idAi??ja. Taip aA? ir keliauju, A?tai jau tris deA?imtmeA?iusai??i??

Ar galima sakyti, kad kuo geriau paA?A?sti ai??zkitAi??ai???, tuo geriau supranti ir save?

Be abejo. Jei bAi??A?iau tapAi??s religijA? kolekcionieriumi, bAi??A?iau praradAi??s viskAi??. Vis dAi??lto budizmo paA?inimas man davAi?? daug ir nieko neatAi??mAi??. ai??zDhammapadaai??? ai??i?? A?venA?iausias budistA? tekstas, kurA? prieA? A?eA?etAi?? metA? A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? profesorius Audrius Beinorius, yra tie patys DeA?imt Dievo A?sakymA?, tik paaiA?kinti plaA?iau. Daugelis universaliA? tiesA? galioja visuose kraA?tuose, visose religijose, nes tai bendra mums visiems.

AA? A?inau, kas esu, taA?iau savAi??s supratimas ne uA?veria kitam, kitokiam, bet prieA?ingai, atveria. Ir nuo to aA? tik laimiu. Ir ne tik aA? pats. Tikiu, kad mano darbai, kaip ir A?viesaus atminimo Jurgos IvanauskaitAi??s knygos, kreipia A?viesos link. O A?viesa ateina iA? RytA? ai??i?? taip sukurtas pasaulis (juokiasi). TaA?iau neuA?tenka, kad ta A?viesa egzistuotA?, reikia jAi?? gerti, priimti, ja dA?iaugtis, o priAi??mus ir apsivalius dalintis su kitaisai??i?? Jei sAi??A?iningai atliksi tau pavestAi?? darbAi??, aplink pamaA?u taps tik A?viesiauai??i??

Kalbino Gediminas KajAi??nas

* Pauliaus Normanto eilAi??raA?tis iA? knygos ai??zBaltasai???