Marcelijus Martinaitis

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Poezija
AUTORIUS:Ai??GraA?ina MartinaitienAi??

DATA: 2013-11

Marcelijus Martinaitis

GraA?ina MartinaitienAi??

A�

Spausdinami tekstai ai??i?? vieni paskutiniA?jA? Poeto kAi??riniA?, rastA? tarp jo rankraA?A?iA?. EilAi??raA?A?ius ir uA?raA?A? fragmentus surinko ir spaudai parengAi?? Poeto A?mona GraA?ina MartinaitienAi??.

Ten, kur aA? buvau

aA? Ai??jau ir Ai??jau ir Ai??jau

vis Ai??jau ir grA?A?au ir grA?A?au

sugrA?A?au sugrA?A?au iA? tenai

neradau neradau neradau

neradau ko ieA?kot iA?Ai??jau

vAi??l Ai??jau ir Ai??jau vAi??l Ai??jau

kad surasA?iau dAi??l ko iA?Ai??jau

bet vis tiek nerandu nerandu

ko sugrA?A?Ai??s iA? A?ia iA?einu

A?ia nAi??ra A?ia nAi??ra A?ia nAi??ra

dAi??l ko vis dAi??l ko vis iA?einu

kaip iA?Ai??jAi??s ir ten nerandu

o kodAi??l o kodAi??l iA?einu

palieku palieku palieku

kad ir vAi??lei sugrA?A?A?iau atgal

kur seniai A?ia manAi??s nebAi??ra

nebAi??ra nebAi??ra ir nebus

VieniA?as kaip mirtis

Ai?? vakarus

Nuo Jurbarko vieA?kelio

Sklando vanagas

VieniA?as vieniA?as ai??i??

Kaip mirtis

VirA? laukA?, kuriuose

Jau seniai nAi??ra kam numirti.

PelytAi?? mano knygA? lentynoje

Ji pasirodo naktimis iA? urvelio,

PrasigrauA?to virA? knygA? lentynos.

JAi?? matau, kaip perbAi??ga knygA? virA?eliais,

Sustoja ties kai kuriais pavadinimais ai??i??

Tada prausiasi.

KaA?kodAi??l sustingsta ties kai kuriomis raidAi??mis.

ApA?iAi??ri visas mano knygas.

NeA?inau, ar kAi?? nors ji supranta ai??i??

MaA?a barbarAi??.

Sustoja virA? pavadinimo,

Prausiasi ai??i??

Ar kAi?? nors ji supranta?

Stebiuosi jos domAi??jimusi knygomis,

Mano rankraA?A?iais ai??i??

Kartais atrodo, kad juos skaito.

Pereina visas mano knygas,

Matau, jai perbAi??gant,

Kiek dar neperskaiA?iau.

Pagaliau

Nuo mano eilAi??raA?A?iA? sAi??siuvinio

AtsiplAi??A?ia keletAi?? draiskanA?

Ir dingsta savo urvelyje ai??i??

Jai kaA?kodAi??l labiausiai tinka rankraA?A?iai.

Bet A?tai

Kelios jau dienos, nei vakar,

Nei uA?vakar, nei A?A?vakar ai??i??

Nepasirodo.

Jos laukiu, neuA?miegu

Ir galvoju,

Kas jai nutiko?

*

Ilgai ilgai A?iAi??riu A? ugnA?.

Niekaip nedrA?sdavau

taip A?iAi??rAi??ti A? moters veidAi??.

Ai??imkaiA?iA? miA?ko aikA?telAi??je

Sustojau miA?ko aikA?telAi??je,

lyg pajutAi??s,

kad A?ia kaA?kieno bAi??ta

prieA? daug metA?.

KodAi??l esu gyvas?

KodAi??l A?ia nebuvau atvestas?

Stoviu

nusiAi??mAi??s kepurAi??, tyliu,

galvAi?? nuleidAi??s,

tarsi laukdamas A?Ai??vio.

KodAi??l tokie liAi??dni miA?kai

Lietuvoj?

VanaginAi??je

Kai saulAi?? leidA?ias A? miA?kus,

toks drebulys virA?Ai??nAi??mis prabAi??ga.

Visi nutyla,

tik menkas vabalAi??lis

dar bando smilga kopt aukA?tyn

A? begalinA? dangA?.

Ir A?tai prasideda

dangaus didysis metas.

Tai laikas,

kai su miA?kais kartu nurimAi??s

be A?odA?iA? ir neiA?manydamas,

stovAi??damas prieA? begalinA? dangA?,

kalbuos su savo siela.

AukA?tai

Tenai, iA? aukA?tai regis,

kad niekas nejuda A?emAi??j.

KalnA? ir jAi??rA? ramybAi??,

virA?Ai??niA? ir slAi??niA? ramybAi?? ai??i??

amA?inoji ramybAi??.

ValandA? ir sekundA?iA? ramybAi??,

didA?iuliA? miestA? ramybAi??.

ApaA?ioj nejuda, lyg sustingAi?? prieA? amA?inybAi??,

uraganai ir potvyniai.

Ten aukA?tai

galima trumpam

pabAi??t amA?inybAi??j,

kuri taip pat nejuda,

kaip ir laikas,

kuris kada nors sustos.

Auksinis ruduo

KaA?kur smuikuoja maestro

AuksinAi?? rugsAi??jo melodijAi??.

Suvirpinti smuiko garsA?,

Parkuose krenta lapai

Po praeiviA? kojomis.

Taip moterys keiA?ia rAi??bus

Antroj gyvenimo pusAi??j.

Tai vasara numetAi?? buvusius

Jau vystanA?ius graA?uoliA? rAi??bus,

Kuriuos gal tik vAi??jas netrukus pakels

IA? po kojA?.

Vanduo nieko neatsimena

Tai buvo prieA? daugelA? metA?.

Mes sAi??dAi??jom ant kranto tylAi??dami

ir matAi??m save vandeny.

UpAi??je mAi??sA? abiejA? atvaizdai

tai labiau susiglausdavo,

tai netikAi??tai iA?siskirdavo,

tai vandens raibuliai

kaA?kur mus nuneA?davo

ir vAi??l sugrAi??A?indavo,

suglausdavo

sutaikydami.

Po daugelio metA?

vAi??l sAi??dA?iu jau vienas ant kranto,

A?iAi??riu A? vandenA?

ir nematau nieko.

Nematau,

A? kokius uA?marA?ties vandenis,

A? kokias pasaulio upes

nuneA?Ai?? mAi??sA? atvaizdus?

ViskAi?? mato vanduo,

bet nieko jau neatsimena.

TylAi??jom prie upAi??s, jausdami,

kad niekad nebAi??sim kartu.

*

MiA?kais ateina vieniA?as,

toks vieniA?as ruduo.

Ir paukA?tis vieniA?as,

ir medis vieniA?as,

ir vieniA?as keleivis

tuA?A?iam kely.

MedA?iams ir augalams,

rodos,

tavAi??s daugiau nebereikia.

Ir vieniA?as,

toks vieniA?as ant knygos atverstos

nukritAi??s lapas.

*

Tik noriu, kad mano diena

kas rytAi?? sugrA?A?tA?,

kad ir snieguota, purvina,

vAi??juota,

bet grA?A?tA?.

*

Ai??itAi?? naktA? eisiu A? laukus

Ir galvosiu tai, kAi?? vAi??jai pAi??s,

Ir kam gluosnio A?akose spindAi??s

VieniA?a, A?alta rudens A?vaigA?dAi??.

Tarsiu tyliai: broli A?iemkenty,

Dobile, paparti, ai??i?? tik matyt

Noriu, tik be A?odA?iA? klausti,

Mintimis atliept A? vAi??jo klausAi??.

O iA? tavo, gluosni, nulauA?tA? A?akA?

Susikursiu ugnA? vidury laukA?

Ir budAi??siu, rytas kol pabus, ai??i??

Ai??ildysiuos uA? tuos, kuriA? nebus.

Nemiga. Ai??irdies demarkacinAi?? linija

(Prisiminimas)

Naktimis spurda A?irdis,

lyg A?sipainiojus A? spygliuotas vielas

dviejA? valstybiA? pasienyje,

pavojingoje zonoje.

Kur ji nori pabAi??gt

A?strigus ties demarkacine linija,

ties kuria niekas

nepraleidA?iamas A? anAi?? pusAi??.

Mano gyvenimo belaisvAi??

naktimis

nori pabAi??gt nuo manAi??s,

uzurpatoriaus,

kankintojo,

jAi?? alinusio visAi?? gyvenimAi??

eilAi??raA?A?iais,

alkoholiu,

netiesa,

savigrauA?a.

Sustoja. Pasiklauso.

Ir vAi??l skuba

A?veikti nematomAi?? kliAi??tA?

anapus A?irdies linijos.

Tai viso

gyvenimo

nemiga,

gyvenant toj pusAi??j

demarkacinAi??s linijos,

kol kada nors

tenai, anoj pusAi??j,

pasigirs

sargybinio A?Ai??vis.

PAi??dos KalAi??dA? rytmetA?

KalAi??dA? rytmetA?

Sniegas kvepia prakartAi??lAi??s A?ienu.

Jis uA?klojo rudens piktadarybes:

Viskas apsnigta, balta.

MiA?kas per naktA? tapo katedra:

KamienA? kolonos, altoriai tankmAi??j

A?ybA?ioja paauksuotais ledo kristalais.

Niekieno dar nevaikA?A?iota ai??i??

Lyg pirmas iA?einu A? pasaulA?,

Ne tas, kurA? A?sivaizdavau.

AtsigrAi??A?iu tarsi paliestas.

UA? manAi??s mano pAi??dos sniege ai??i??

Bet lyg ir ne mano, kaA?kieno kito,

Ai??iAi?? naktA? AtAi??jusio.

KalAi??dA? pasaka

SAi??di senelAi?? ir mezga

AukA?tam giliam krAi??sle.

Pats pavasaris. A?ydi sodas.

A?iedlapiai krenta

Ir graA?iai margina jos drabuA?A?.

Baigiasi vasara. SAi??di senelAi??,

SAi??di ir mezga. Namai iA?tuA?tAi??jAi??.

Langai be stiklA?.

Atlapos durys.

SodAi?? iA?kirto.

SuarAi?? keliAi?? baA?nyA?ion.

SAi??di senelAi?? ir mezga

AukA?tam giliam krAi??sle.

NugriovAi?? namus. UA?vertAi?? A?ulinA?.

A?bam suartam lauke

Paliko tiktai senelAi??

Su mezginiu.

A?iema. Sninga ir sninga.

TuA?A?iam ir baltam lauke

Toli toli

Apsnigus senelAi?? su mezginiu

Mezga A?alA?io raA?tus

Langams.

VaikA? langams Sibire ai??i??

KalAi??dA? rytmetA?

IA? PaserbenA?io…

*

Nenoriu nieko neveikti po mirties ai??i??

Tiek amA?iA?

NegalAi??siu nieko pasakyt, kas vyksta.

Keista,

Juk ir iki gimdamas

TylAi??jau, nieko nepasakiau.

KodAi??l nebijau nebuvimo iki A?iol?

IA? uA?raA?A?

Vilniuje yra ne viena literatAi??rinAi??, su kAi??ryba susijusi vieta, A?staiga, salAi??, kuri daug kAi?? primena. Ten esi buvAi??s, kalbAi??jAi??s, bet jau nesiryA?ti, nenori ar negali laisvai A?eiti, nes daug kas ten pakeista, perstatyta, A?stiklinta, sAi??di A? kompiuteriA? ekranus akis A?bedAi?? kaA?kokie klerkai.

KartAi?? A?ovAi?? A? galvAi?? mintis, kad A?tai savo mieste, kuriame pragyvenai keletAi?? deA?imtmeA?iA?, jau ir pats esi vis labiau ir labiau nepaA?A?stamas ar neatpaA?A?stamas, daug kur negali A?eiti ar uA?eiti. PastebAi??jau, kad mane jau pradeda kamuoti kaA?kokia buvusio Vilniaus nostalgija, antroji po paliktos tAi??viA?kAi??s.

Vienas paA?A?stamas fotografas, keletAi?? deA?imtmeA?iA? aparatu pleA?kinAi??s A?spAi??dingus senojo Vilniaus vaizdus, kartAi?? pasakAi??, kad jam nAi??ra jau kas veikti, nes dabartiniai miesto reginiai labiau tinka spalvotiems madA? A?urnalams, oficialiems leidiniams, komerciniams bei turistiniams bukletams. Kas atsitiko, kur per keliolika metA? dingo paslaptingas Juditos VaiA?iAi??naitAi??s poezijos senasis Vilnius?

Pagaliau literatAi??ra, iA?varyta iA? buvusiA? MenininkA? rAi??mA?, dideliA? saliA?, susispaudAi?? RaA?ytojA? klube, UA?upyje, A?vairiose ankA?tose patalpose. Ar ne absurdas, kad net Gedimino prospekto pradA?ioje esanti kavinAi?? vis dar vadinama ai??zLiteratA? svetaineai???, kurioje nesutiksi jokio literato, neaptiksi jokio pAi??dsako, kuris pateisintA? A?iuos A?odA?ius puoA?nioje iA?kaboje.

Kaip verslas, pinigai, nauda A?veikia atmintA?, protAi??, parodo vien tos kavinAi??s likimas, visiA?kas jos istorijos sunaikinimas. O juk tai garsioji tarpukario kavinAi?? ai??zPas RudnickA?ai???, kurioje rinkdavosi Vilniaus intelektualai, paskui ai??i?? ai??zLiterataiai???, turintys dar ir kitAi?? pavadinimAi?? ai??i?? ai??zPas Ai??abaniauskienAi??ai???. A?ia yra buvojAi??s Cz. MiAi??oszas, B. Sruoga, R. Mackonis, V. KrAi??vAi??, Putinas, P. Ai??irvys, J. Ai??ioA?inys, A. Ai??abaniauskas, mes jaunesni A?ia atlikome ai??zpraktikAi??ai???. Vienas iA? paskutiniA?jA? pabuvojo V. Kavolis, kuris, visus stebindamas, A?ia studentams pasiraA?inAi??jo A?skaitas.

Kur dabar tie kultAi??riniai, literatAi??riniai A?enklai, kurie trauktA? A?ia uA?eiti? Ar, sakysime, kokie prancAi??zai visa tai bAi??tA? sunaikinAi??, iA?trynAi?? iA? miesto istorinAi??s ir literatAi??rinAi??s atminties?

Ai??tai kuo pavirsta neA?abota miesto komercializacija.

Man sako: ai??zNesuprantu tavo eilAi??raA?A?iA?.ai??? O kodAi??l dAi??l to taip reikia kankintis ar pykti? Yra daug dalykA?, kuriais naudojuosi, bet jA? ai??znesuprantuai???. Ai??tai raA?au ir taip pat nesuprantu, kaip veikia mano kompiuteris, dAi??l to nesuku sau galvos ir nieko nekaltinu. Moku jA? A?sijungti, A?inau, kur ir kokA? klaviA?Ai?? paspausti. Spaudant tuos klaviA?us, A? galvAi?? ateina minA?iA? ir vaizdA?, kurie nesusijAi?? su laidais, failais ir pan.

Ar neatsitinka taip, kad daug kas nemoka ai??zA?sijungtiai??? eilAi??raA?A?io A? savo ai??zsAi??monAi??s tinklAi??ai???, nepaA?A?sta poezijos ai??zklaviA?A?ai???. O juk yra tokiA? kAi??riniA?, kuriA? ir aA? ai??znesuprantuai???, nenoriu ai??zsuprastiai???, pasiduodamas jA? A?taigai, kuri kartais bAi??na stipresnAi?? uA? teksto A?odinA? pavidalAi??. Ai??tai A?ia atsiranda tai, kas nAi??ra A?odA?iai, ko negali paaiA?kinti net pats sau.

ai??zNesuprantuai??? tikrai geros poezijos. TodAi??l prie jos vis grA?A?tu ir grA?A?tu, neA?mindamas didA?iausios mA?slAi??s: kaip ir iA? kur jinai trykA?ta, patirdamas tai, kas jos A?odA?iais nAi??ra tiesiogiai pasakyta, kAi?? aA? pats atkuriu ar sukuriu jAi?? skaitydamas, ai??zprisimenuai??? tai, ko, rodos, su manimi nAi??ra atsitikAi??. TodAi??l kas kartAi?? ji vis kita, nors niekas tekstuose negali pakeisti nAi?? vieno A?odA?io.

Gali atrodyti keista, kad ir aA? pats ai??znesuprantuai??? daugelio savo eilAi??raA?A?iA?. O ai??zsuprantamaai??? tai, kas jau bAi??na negyva, daug kartA? ai??zvartotaai???, sukaustyta taisyklAi??mis, uA?marinta akademiniuose traktatuose ir jokiais kitais pavidalais nesikartoja, neatsikuria kitose erdvAi??se, yra iA?mokta, mokymosi, studijA? ar A?vairiA? ideologijA? paversta suvokimo trafaretais.

Kitas dalykas, kad daugybAi?? eiliuotA? tekstA? neturi iA? jA? iA?vestA? laidA?, tai ir nAi??ra kaip prie jA? prisijungti. Dabar paskleista daug tokiA? poezijos tekstA?, lyg jie bAi??tA? pianinai be klaviA?A?.

Neretai literatAi??ra uA?goA?ia raA?ytojo gyvenimAi??. VieA?as poeto vaizdinys nAi??ra realus: ypaA? dabar jA? sukuria knygos, skaitytojai, raA?iniai apie jo kAi??rybAi??, populiarumas, draugai, intrigos, reklama. Neretai ir jis pats susitapatina su tuo savo A?vaizdA?iu. Taip neretai bAi??na apiforminamas A?mogiA?kosios individualybAi??s praradimas.

KAi??ryba kartais kAi??rAi??juje paA?adina monstrAi??.

Ai??tai ir aA? jauA?iu, kad ir mano vieA?as gyvenimas yra visai kitas, maA?ai panaA?us A? tAi??, kurA? gyvenu ai??zpats sauai???. TiesAi?? sakant, aA? net neA?inau, kas ir kaip esu kitiems, kaip jie mane mato, vertina, prisimena.

AA? nesu tas, kuris bAi??na matomas.

Esu tas, kuris A?tai nieko negalvodamas sAi??di,

nieko nemato,

negirdi ai??i??

yra niekur.

Poezija ir diktatAi??ra. Kartais pagalvoju apie tA? dviejA? dalykA? keistAi?? ryA?A?. A?inia, kad poezija yra jautriausia ir nepakanA?iausia dAi??l bet kokios diktatAi??ros bei totalitarizmo pasireiA?kimo. TokiAi?? kAi??rybAi?? ypaA? provokuoja cenzAi??ra, A?vairAi??s policiniai reA?imai, todAi??l kartais ji bAi??na A?domi, paveiki.

Tam tikrais visuotino pakilimo laikotarpiais poetai tampa savotiA?kais ai??zdiktatoriaisai???, siAi??lydami A?vairias utopines, emociA?kai A?taigias idAi??jas, kuriomis trumpam A?tiki A?audrinti A?monAi??s. TaA?iau netrukus pasirodo, kad jos netinka sienA? apsaugai, steigti bankams, burtis partijoms ir pan., nes A?monAi??s labiau pradeda tikAi??ti pinigais, verslais, policija.

Ne vienas mAi??sA? poetas prisimena tAi?? trumpAi?? nepakartojamAi?? Atgimimo laikotarpA?, kada daA?nas galAi??jo pasijusti esAi??s ai??zdiktatoriusai???, o uA? jo nugaros jau stovAi??jo kiti, laukdami progos, kada galAi??s iA?eiti A? priekA?.

Ir A?tai poezijos ai??zdiktatAi??raai??? jau nuversta.

Dar apie tAi?? patA?. Yra kaA?koks ir atvirkA?tinis ryA?ys, kai diktatorius kyla iA? tekstA?. Ai??tai eilAi??raA?A?ius raA?Ai?? Mao, TurkmAi??nbaA?i, jaunystAi??je juos kAi??rAi?? Stalinas, BreA?nevas ir kiti pasaulyje A?inomi diktatoriai.

Stalinas tikriausiai galAi??jo bAi??ti genialiu raA?ytoju, tik neturAi??jo tam tikrA? bAi??tinA? literatAi??riniA? sugebAi??jimA?. Savo ai??zveikalusai??? raA?Ai?? nepaprastai skurdA?iu stiliumi, nieko bendro neturinA?iu su klasikine rusA? literatAi??ros kalba, nors pasiA?ymAi??jo paranojiA?ku uA?sispyrimu kurti Rusijos bei pasaulio ateities vizijas. Jis baisiomis represinAi??mis priemonAi??mis kAi??rAi?? personaA?us gyvenime iA? gyvA? A?moniA?, pritaikydamas jiems vaidmenis ir nusikaltimus. Jis kAi??rAi?? vienAi?? didA?iausiA? ir baisiausiA? XX amA?iaus epA?, kurA? mums paliko uA?baigti.

Orvelas savo garsiajame romane ai??z1984ai??? darAi?? tAi?? patA?, sukurdamas idealA? valdymo ir manipuliavimo modelA? pagal ideologines bolA?evikinio komunizmo doktrinas apie pasaulA?, koks jis pagal jas turAi??tA? bAi??ti. Bet jis tai darAi?? su iA?galvotais veikAi??jais ir jam istorijoje geriau pasisekAi?? negu Stalinui.

Dabar neretai rimtai, o gal juokais bAi??nu pavadinamas ai??zklasikuai???. Taip pavadintas neA?inau nei kAi?? atsakyti, nei kaip nuleisti juokais. Vis daA?niau kas nors nori ai??zpamatyti brangA? poetAi??ai???, nei jA? paskaityti.

Vieno susitikimo metu su mokiniais pavadintas ai??zklasikuai???, paklausiau, kas yra klasikas? Vienas toks guvus gal A?eA?tos klasAi??s mokinukas atsistojAi??s iA?pyA?kino: ai??zAA? A?inau! Klasikas yra raA?ytojas, kurA? mokytoja uA?duoda perskaityti klasAi??je…ai???

Ir A?tai atAi??jo ai??zsuvaikAi??jimoai??? metas, kai tave jau skaito vaikai, ai??znagrinAi??jaai??? mokykloje, raA?o raA?inius. Tuo tarpu vyresnieji tave jau yra perskaitAi??, susidarAi?? tam tikrAi?? kAi??rybos vaizdinA? pagal kai kuriuos tekstus. To vaizdinio jau niekaip nepakeisi. Ai??tai esi labiausiai laisvas, gali raA?yti kAi?? nori ir kaip nori, naujinkis ir atsinaujink, vis tiek bAi??si ai??zKukuA?io baladA?iA?ai??? autorius. IA?leidAi??s naujAi?? knygAi?? esi giriamas, bet A?tariu, kad ta knyga tikriausiai neskaityta, graA?iai priglausta prie kitA? ai??zA?inomA?ai??? rinkiniA?.

Naujas netikAi??tas jausmas: stebi savo paties iA?Ai??jimAi?? iA? dabarties A? knygA? lentynas.

KAi?? gali poezijos knyga, padAi??ta A?alia kompiuterio ar televizoriaus? Informaciniai elektroniniai tinklai staigiai pakeitAi?? teksto sampratAi??. Tuose tinkluose iA?liekamoji teksto vertAi?? neretai suprantama kaip balastas, triukA?mas. Teksto iA?trynimo A?gAi??dA?iai jau persimetAi?? ir A? meninAi?? kAi??rybAi??.

Taigi iA? atminties vos ne kasdien tenka ai??ziA?trintiai??? gana daug eiliuotA? tekstA?, kurie visur veliasi, trukdo kAi?? nors suvokti ir reiA?kia tik patys save. Su naujomis informacijos skleidimo priemonAi??mis A?sigali kAi??rybos bei teksto laikinumo sindromas. Atsitiko taip, kad pradedu nekAi??sti tekstA?!

Kas ta iA?garsinta globalinAi?? A?iniA? visuomenAi??? Ar tai nereiA?kia perAi??jimo prie grynai ai??zkompiuterinio mAi??stymoai???, kuris turi iA?trinti literatAi??ros, poezijos iA?tobulintAi?? asociatyvinA? suvokimAi??, ironijAi??, tam tikrAi?? teksto riA?lumAi?? bei tvarumAi??. Vadinamoji internetinAi?? poezija niekaip, nAi?? uA? ko nesilaiko. TokA? niekalAi?? raA?ydamas ranka net ir paskutinis grafomanas nedrA?sdavo paleisti A? vieA?umAi??.

Tai, kas prieA? keletAi?? deA?imtmeA?iA? vieA?uose tualetuose buvo raA?inAi??jama ant sienA?, ai??i?? dabar panaA?iA? tekstA? randi vadinamuosiuose interneto puslapiuose. Ne vien kAi??ryboje, bet ir A?vairiose kitose srityse naujos komunikacijos priemonAi??s uA?tikrina tekstA? anonimiA?kumAi??.

Pikti, nepakantAi??s, daA?nai ir genialAi??s A?monAi??s, nesutardami su savo ypaA? dideliu moraliniu reiklumu ir savo gyvenime daromais neA?moniA?kais doroviniais nusikaltimais, nekAi??sdami savAi??s, trumpinasi gyvenimAi?? palaidumu, alkoholiu, narkotikais, A?vairiais pomAi??giais. Save baudA?ia baisiomis, neA?moniA?komis bausmAi??mis, kuriA? negalAi??tA? skirti joks teismas. Taip bAi??na tada, kai niekA?ybAi?? ir aukA?A?iausieji A?mogiA?kumo kriterijai kAi??ryboje, politikoje, gyvenime ima reikA?tis viename ir tame paA?iame A?moguje. Vieni paleidA?ia kulkAi?? sau A? kaktAi??. Kiti visokiais bAi??dais siekia degraduoti, nusibaigti arba fiziA?kai, arba moraliA?kai. Dar kiti kuria.

DAi??l DaujotytAi??s knygos apie S. GedAi??.

NetikAi??jau, jog A?i knyga galAi??s sukelti tokias tamsias jAi??gas Lietuvoje. Kokie juodi yra komentatoriA? tekstai! Kaip ta knyga dar kartAi?? paA?adino nepakantumAi??, gal net kultAi??rinA? A?moniA? tamsumAi??! Kaip tai anoniminei sAi??monei vis reikia kAi?? nors pamAi??tAi??ti, kad ji pradAi??tA? veikti. Kyla net kaA?koks mistinis pojAi??tis, kad net po mirties iA? ano pasaulio ir toliau veikia visus kirA?indamas Geda, kAi?? jis darAi?? bAi??damas gyvas, daugelA? A?moniA? A?skaudindamas, apA?meiA?damas, pakeldamas prieA? juos rankAi??, kaip pakAi??lAi?? net peilA? prieA? savo dukrAi??. Yra sumuA?Ai??s net kelias man A?inomas moteris. MuA?ti moterA? yra pats A?emiausias vyro elgesys. Su keliomis moterimis yra pasielgAi??s nepaprastai A?iauriai, sutrikdAi??s jA? sveikatAi??. Kaip ai??zgenijuiai???, kaip jis vadinamas komentaruose, leistina A?iauriai spardyti savo vaikA? motinAi??, jAi?? nAi??A?A?iAi?? prievartauti? Ar tos ribos yra jau nusitrynusios? Nieko nesakau apie kAi??rybAi??. Bet ji nepateisina ir neiA?teisina to, kAi?? padarAi?? ir kaip elgAi??si meno A?mogus, kuriam yra privalomi visi A?mogiA?kieji elgsenos reikalavimai, o nusiA?engimai turi bAi??ti A?inomi ir A?vertinami. Tik neA?inau kada. Esant gyvam, tuoj po mirties, po daugelio metA? ar amA?inybAi??je? Tik kAi??rinius reikAi??tA? paskaityti uA?mirA?us jo gyvenimiA?kAi??jA? asmenybAi??s vaizdinA?. Kada nors kAi??ryba tikriausiai atsiskirs nuo jo gyvenimo, ir tada bus suvokiama jos tikroji vertAi??.

Ne vienas raA?ytojas ne taip seniai elgAi??si kaip fotografas, skelbiantis iA?ryA?kintas nuotraukas, o jA? negatyvus pasiliekantis sau. Dabar traukia tA? paA?iA? nuotraukA? iA?saugotus tamsius negatyvus, kuriuose ten, kur buvo balta, dabar ai??i?? juoda.

Toks A?uniA?kas liAi??desys apima mAi??nesienoje. Tiktai praeitis ai??i?? mAi??nulio apA?viestos kapinAi??s. Ten mirusius prikelia skundikai ir laikraA?A?iai, nelaukdami pasaulio pabaigos. Kiek daug prikeltA?, ir kiek naujai laidojama buvusiose jA? kapavietAi??se! Kaip darosi ankA?ta gyvent!