MARGUA?IA? KALBA

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: EtninAi?? kultAi??ra
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? LampickienAi??
DATA: 2013-12

MaA?as didelis stebuklas. Ai??imtas, du A?imtai, trys A?imtai taA?keliA? ir brAi??kA?neliA? ant vieno kiauA?inio lukA?to. RaA?tai juostiniai (begalybAi??), dviejA? daliA? (dangus ir A?emAi??), trijA? daliA? (trejybAi??), keturiA? daliA? (keturios stichijos, metA? laikai, pasaulio A?alys). SaulutAi??s, A?alA?iukai, lapeliai, laimAi??s A?luotelAi??s, spinduliai, paukA?tukai ai??i?? raA?tai kalba apie nuolat atsinaujinanA?iAi?? gyvybAi??, cikliA?kumAi??. NAi?? vieno atsitiktinio brAi??kA?nelio. Chaoso, netvarkos nebuvimas byloja apie vidinAi?? harmonijAi??, leidA?ianA?iAi?? margintojui dailiai ai??zraA?ytiai??? A?A? velykinA? metraA?tA?. Kiekvienas raA?to elementas tarsi raidAi??, iA? jA? susideda A?odA?iai, o iA? A?odA?iA? ai??i?? pasakojimai. Gimimo, augimo, sveikatos simbolis kiauA?inis, tapdamas marguA?iu, A?gauna dar stipresnAi?? gyvybAi??s teikimo galiAi??.

DaA?nas iA? mAi??sA? mokame skaityti keliomis kalbomis, lengvai atpaA?A?stame daugybAi?? naujai susikurianA?iA? prekiniA? A?enklA?, o delne laikydami A?imtameA?iais simboliais iA?raA?ytAi?? margutA?, pasijuntame beraA?A?iais… Net graudu darosi, kai A? marguA?iA? marginimo pamokAi??les atvedusi anAi??kus moteris prisipaA?A?sta: ai??zTaip, A?inau, mano moA?iutAi?? kaime margindavo vaA?kuai???. O ji pati nAi?? karto nebuvo paAi??musi A? rankas kotelio su adatAi??le. Gerai, kad nors anAi??kams leidA?ia pamAi??ginti, gal kuris nors iA? jA? taps marguA?iA? margintoju. Kaip nutiko straipsnio autorei.

Viskas prasidAi??jo nuo vaikystAi??s VelykA?, nuo mamos (tautodailininkAi??, tapytoja ir marguA?iA? margintoja DanguolAi?? DikA?ienAi??). Kiek save prisimenu, mAi??sA? namuose marguA?iai Velykoms visuomet bAi??davo marginami vaA?ku. StebAi??davau vaA?ko A?ildyklAi??, mamos susikaupimAi??, ritmiA?kai rankoje judantA? medinA? kotelA? su gale A?smeigta adatAi??le, pilnAi??jantA? raA?tuotA? kiauA?iniA? dubenA?. Visada iA?sirinkdavau graA?iausiAi??. Jau Ai??gtelAi??jusi iA?drA?sau marginti pati. Kai pagaliau gavosi, uA?plAi??do didelis dA?iaugsmas, kuris, rodos, sprogdino iA? vidaus. Pati stebAi??jausi, iA? kur atsiranda raA?tai, A?enklA? deriniai, vis naujai susidAi??liojantys.

Tas dA?iaugsmas, uA?plAi??dAi??s marginant marguA?ius, tebeplAi??sta. Parodose dalyvauju nuo 2004 metA?, mano marguA?iA? yra visuose pasaulio A?emynuose, marginimo meno mokau ir didelius, ir maA?us, Lietuvoje ir uA?sienyje. Pirmoji mano mokinAi?? ai??i?? dukra. BAi??dama trejA? metukA?, stebAi??dama mane marginanA?iAi??, yra pasakiusi: ai??zkai aA? bAi??siu mama, taip pat marginsiuai???. Ai??iandien jai 21-eri, ji dar ne mama, bet margina puikiai. Stebint mamos, dukros ir savo marguA?ius, apima nuostaba: jie visi tokie panaA?Ai??s! Ir tokie skirtingi! NAi??ra dviejA? vienodA?. Ir tampa aiA?ku, kad A?ia ne mAi??sA? fantazijos reikalas. Mes tik ai??zuA?raA?omeai??? ant marguA?iA? mAi??sA? senoliA? patirtA? ir iA?mintA?, kuriAi?? kiekvienas gimdamas atsineA?ame pasAi??monAi??je. AtsineA?ame, bet daA?nai apie tai net neA?inome, nes skubame, lekiame, bAi??game A? A?urmulA?, triukA?mAi??, bAi??game nuo paA?iA? savAi??s. SuA?inoti paprasta, tereikia noro. Tik A?sigilinti, A?siklausyti. Ir atpaA?insime tikrAi??jA? jausmAi??, tikrAi??jA? paA?aukimAi??.

MarguA?iA? marginimo vaA?ku pamokas vedu muziejuose, mokyklose, A?monAi??se, organizacijose. Kaimuose, miestuose ir miesteliuose. Rezultatas visuomet dA?iugina. YpaA? malonu, kai mokymo pradA?ioje buvAi?? prieA?iA?kai nusiteikAi?? mokiniai ai??zsuA?ylaai??? pabendravus, A?vertinus sAi??kmingus, tiesius vaA?ko brAi??kA?nelius ant kiauA?inio lukA?to. Miela matyti, kaip vienAi??, kitAi?? jaunajA? margintojAi?? pagauna A?kvAi??pimas, kaip jie sunerimsta, pristigus kAi??rybinAi??s medA?iagos ai??i?? kiauA?iniA?. Sekantis nerimas bAi??na, pagalvojus apie artAi??janA?ias Velykas: kur gauti priemones marguA?iA? marginimui? Viskas nesunkiai prieinama. VaA?kAi?? galima kaitinti aromatinio aliejaus A?ildyklAi??je, pieA?inio atlikimui naudoti medinA? kotelA? arba pieA?tukAi?? su gale A?smeigta adatAi??le ai??i?? smeigtuku.

PaA?iAi?? skaitlingiausiAi?? pamokAi?? turAi??jau Japonijoje, Tokijo tarptautiniame krikA?A?ioniA?kajame universitete. Ir paA?iAi?? maloniausiAi??. Visi parengiamieji darbai, pradedant sulankstomA? kAi??dA?iA? suneA?imu, baigiant vaA?ko A?ildykliA? ir koteliA? iA?dalinimu, tarsi nusidirbo patys, nespAi??jus ko nors papraA?yti pagalbos. Ten akimirksniu, be A?odA?iA? kiekvienas supranta, kada ir kokios pagalbos reikia. MokiniA? per vienAi?? mokymo dienAi?? ai??i?? per 80. Vieni iA?eina, kiti ateina, dar kiti pareina tAi??sti vaA?ko nuvalymo darbA? nuo jau nudaA?ytA? marguA?iA?. KaA?kas vaiA?ina naminiu pyragu, A?ia pat verdama arbata, viskas vyksta sklandA?iai, aplinka itin draugiA?ka ir maloni. Jeigu aiA?kinu, visi klauso, stebi judesius, dAi??mesingai mokosi. Lietuvoje, kaip taisyklAi??, aiA?kinimo metu didelAi?? dalis mokiniA? uA?siima paA?aliniais dalykais, o pradAi??jAi?? marginti, klausia asmeniA?kai, nes ai??zniekas neiA?einaai???. Tiems, kurie yra atidAi??s, visada iA?eina. Japonai ai??i?? labai gabAi??s kopijuotojai. Jie visi iki vieno vaA?ku margino pirmAi?? kartAi?? gyvenime, bet buvo puikiA? rezultatA?: raA?tas lygus, simetriA?kas, visi brAi??kA?neliai tvarkingi ir tiesAi??s. Po pamokos nejuA?ia pirA?osi iA?vada: man tiesiog pasisekAi??, kad A? mokymus atAi??jo tik labai gabAi??s, labai supratingi A?monAi??s.

Neteigiu, kad visi bAi??tinai turime marguA?ius marginti tradiciniais bAi??dais. Galime ir kiniA?kAi?? lipdukAi?? uA?klijuoti, bet bent jau A?inokime patys ir pasakykime tiems, kurie neA?ino, ypaA? maA?iesiems, kas yra lietuviA?ka, kas yra tradicija, o kas yra ne mAi??sA? kultAi??ra. PrivalomA? etninAi??s kultAi??ros pamokA? nebuvimas mokyklose kartais uA?kerta keliAi?? A?iam A?inojimui. TodAi??l A?iandien vaikams, o ir ne tik jiems, kalendoriniA? A?venA?iA? metu svarbAi??s yra kiti dalykai nei mAi??sA? protAi??viams. DaA?nam vaikui KalAi??dos asocijuojasi tik su dovanomis, o Velykos ai??i?? su A?okoladiniais ir kitokiais kiauA?iniais, kuriais prekiaujama A?ventiniu laikotarpiu. Pati A?venA?iA? esmAi?? tarsi lieka nuoA?aly. PamirA?tame KAi??dikAi??lA? Ai??dA?iose, pirmuosius kalAi??diniA? dovanA? teikAi??jus Tris Karalius, per Velykas A?irdyse neiA?gyvename PrisikAi??limo, nuvertiname delne telpantA? maA?Ai?? didelA? pasaulA? ai??i?? lietuviA?kAi?? margutA?.