ai??zMaA?yA?io ir PuA?elAi??s suA?adAi??tuvAi??sai???: partizanA? mAi??A?io rekonstrukcija

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis Kilinskas
DATA: 2013-05

ai??zMaA?yA?io ir PuA?elAi??s suA?adAi??tuvAi??sai???:Ai??partizanA? mAi??A?io rekonstrukcija

KAi??stutis Kilinskas

Istorijos rekonstrukcija arba gyvAi??ja istorija A?prastai vadiname istoriniA? A?vykiA? bei praeities epizodA? atkAi??rimAi?? ir inscenizacijAi??. Kitaip tariant, jA? atlikimAi?? A?iandien. Gana ilgAi?? laikAi?? karo rekonstrukcija buvo marginalinAi?? kultAi??ros sfera, stokojusi profesionaliA? istorikA? ir tyrinAi??tojA? dAi??mesio. Vis dAi??lto pastaraisiais metais gyvosios istorijos renginiai tampa vis populiaresne istoriniA? A?vykiA? reprezentacijos forma visame pasaulyje. Vanessa Agnew to prieA?astimi laiko atkuriamA? istoriniA? A?vykiA? emocinA? poveikA? jos dalyviams ir A?iAi??rovams. Greta A?taigAi?? stiprinanA?io teatraliA?kumo ir sentimentalumo edukaciniu poA?iAi??riu karo rekonstrukcija leidA?ia populiaria pramogine forma pristatyti istorinius A?vykius, iA?ryA?kinant tai, kas daA?nai lieka jA? uA?kulisiuose1.

Ai??is straipsnis yra savitas eksperimentas, mAi??ginant A?sivaizduoti ir parodyti, kaip gi Lietuvos partizanA? karas vyko ant A?emAi??s, juolab kad toks siekis atitinka istorinAi??s atminties plAi??tros tendencijas. Rekonstrukcijai pasirinkau plaA?iai A?inomAi?? 1947 m. Tauro apygardos partizanA? surengtAi?? iA?puolA? prieA? komunistinius pareigAi??nus.

1947 m. vasario 19 d. naktA? MarijampolAi??je, TrakiA?kiA? gatvAi??s ketvirtajame name nuaidAi??jo A?Ai??viai, pakirtAi?? aukA?tus Lietuvos komunistA? partijos (toliau ai??i?? LKP) MarijampolAi??s apskrities ir valsA?iaus partinius ir sovietinius veikAi??jus. Per partizanA? surengtas fiktyvias Tauro apygardos Vytauto rinktinAi??s A?tabo pareigAi??no Kazimiero Pyplio-MaA?yA?io ir partizanA? ryA?ininkAi??s AnelAi??s SenkutAi??s-PuA?elAi??s suA?adAi??tuves buvo likviduoti: MarijampolAi??s apskrities komunistA? partijos pirmasis sekretorius Steponas BakeviA?ius, MarijampolAi??s valsA?iaus vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius JasiAi??nas, MarijampolAi??s apskrities pasA? poskyrio virA?ininkas Borisas GureviA?ius ir valstybinio banko buhalterAi?? Ona KarvelytAi??2. PraAi??jus kelioms dienoms po iA?puolio ligoninAi??je sunkiai suA?eistas mirAi?? MarijampolAi??s valsA?iaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Eduardas Franko3. Po sAi??kmingo partizanA? iA?puolio grAi??smingi debesys susitelkAi?? virA? likusiA? MarijampolAi??s apskrities sovietiniA? institucijA? vadovA? galvA?. Po savaitAi??s A?vykusiame SSKP CK Lietuvos biuro posAi??dyje buvo svarstomi atsakingA? MarijampolAi??s apskrities pareigAi??nA? ai??i?? apskrities vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Riaubos, Vidaus reikalA? ministerijos MarijampolAi??s skyriaus virA?ininko papulkininkio KliuA?ionoko ir ValstybAi??s saugumo ministerijos MarijampolAi??s apskrities skyriaus virA?ininko Nikolajaus PachomiA?evo ai??i?? likimai4. Taigi iA?radinga partizanA? operacija vienaip ar kitaip palietAi?? visA? svarbiausiA? MarijampolAi??s apskrities sovietiniA? institucijA? vadovus. VisAi?? pasiprieA?inimo kovA? laikotarpA? partizanams itin sunkiai sekAi??si naikinti aukA?tesnio rango ai??zpartinius ir tarybinius veikAi??jusai???. Pastarieji A? partizanA? rankas pakliAi??davo atsitiktinai. Atsitiktinai buvo suA?iupti ir nuA?udyti LKP LazdijA? apskrities komiteto sekretorius Tomas Kulakauskas, MarijampolAi??s apskrities vykdomojo komiteto organizacinio skyriaus vedAi??ja IzabelAi?? LaukaitytAi??, A?emAi??s Ai??kio ministro pavaduotojas Povilas TryA?ius5. TodAi??l vasario 19 d. partizanA? iA?puolis MarijampolAi??je iA?siskiria ne tik ambicijomis, taA?iau ir pasirinkta iA?radinga taktika, pasitelkus apgaulAi?? ir iA?naudojant kolaborantA? A?mogiA?kAi??sias silpnybes A?vilioti juos A? spAi??stus ir sunaikinti. Taip pat paA?ymAi??tina, kad sunaikintA? komunistA? skaiA?iumi ir rangu ai??zPuA?elAi??s ir MaA?yA?io suA?adAi??tuvAi??msai??? neprilygsta joks per visAi?? partizanA? karAi?? surengtas iA?puolis, tai kartu ir pirmas sAi??kmingas pasikAi??sinimas A? LKP apskrities pirmAi??jA? sekretoriA?6.

Tauro apygardos partizanA? iA?puolis partizanA? prisiminimuose, istoriografijoje ir visuomenAi??s atmintyje ilgainiui A?gijo ai??zMaA?yA?io ir PuA?elAi??s blynA?ai???7 arba ai??zMaA?yA?io ir PuA?elAi??s suA?adAi??tuviA?ai???8 pavadinimus. PirmAi?? kartAi?? MarijampolAi??je surengtas ai??zsuA?adAi??tuvesai???, remdamasis Pyplio liudijimu, prasibrovAi??s per ai??zgeleA?inAi?? uA?dangAi??ai??? apraA?Ai?? Juozas LukA?a-Daumantas9. Nepriklausomos Lietuvos istoriografijoje MarijampolAi??s A?vykiai kiek plaA?iau nuA?viesti istoriko Eugenijaus Grunskio publicistiniame straipsnyje10 ir Vytauto Juodsnukio istorinAi??je apA?valgoje11. ai??zSuA?adAi??tuvAi??sai??? uA?fiksuotos ir Tauro apygardos kapeliono Justino LeleA?iaus-Grafo12 prisiminimuose. SovieAi??tinei propagandai A?is iA?puolis buvo neparankus, todAi??l to meto spaudoje nutylAi??tas. Nepaisant pakankamai solidaus publikacijA? kiekio, ai??zMaA?yA?io ir PuA?elAi??s suA?adAi??tuvAi??sai??? iki A?iol nAi??ra tyrinAi??tos remiantis Lietuvos ypatingajame archyve saugomomis dviejA? ai??zsuA?adAi??tuviA?ai??? dalyviA?13 baudA?iamosiomis bylomis. Taigi asmeninis angaA?uotumas istorijos atkAi??rimui, visais poA?iAi??riais intriguojantis siuA?etas, gausus A?vairiA? A?altiniA? ratas ir pastAi??mAi??jo iA?tirti, kaip gi Suvalkijos partizanams pavyko uA?megzti ryA?ius su apskrities sovietiniais veikAi??jais, juos prisivilioti ir sunaikinti.

IdAi??ja sunaikinti aukA?tus MarijampolAi??s komunistA? veikAi??jus veikiausiai gimAi?? Tauro apygardos Vytauto rinktinAi??s vado Vytauto GavAi??no-Vampyro galvoje pirmosiomis 1947 m. dienomis14. Rengdamas operacijAi?? Vampyras sumaniai pasinaudojo partizanA? pogrindA?io ryA?iAi??ninkiA?, A?siskverbusiA? A? MarijampolAi??s apskriAi??ties partines ir adAi??ministracines strukAi??tAi??ras, ryA?iais su atsakingais apskrities pareigAi??nais, A?iA? A?mogiA?komis silpAi??nybAi??mis, A?alingais A?proA?iais bei partizanA? ryA?ininkiA? kerA?to jausmu. Svarbiausia suA?adAi??tuviA? organizatore galime laikyti MarijampolAi??s apskrities vykdomojo komiteto socialinio aprAi??pinimo skyriaus buhalterAi?? AnelAi?? SenkutAi??-PuA?elAi??, turAi??jusiAi?? nesuvestA? sAi??skaitA? su komunistais, nes 1946Ai??m. rudenA? A?uvo jos brolis, Vytauto rinktinAi??s treA?ios kuopos vadas Jonas Senkus-Giedrulis. PuA?elAi??s suA?adAi??tinio vaidmuo atiteko kAi?? tik A? Vytauto rinktinAi??s A?tabAi?? perkeltam patyrusiam, kautyniA? nevengianA?iam, A?aibiA?kos orientacijos ir reakcijos partizanui Kazimierui Pypliui-MaA?yA?iui15. Ai?? pagalbAi?? ai??zjauniesiemsai??? buvo pakviesta tuo metu nelegaliai gyvenusi Janina MarkeviA?iAi??tAi??-SaulutAi??16, kuri komunistA? valdA?iai jautAi??si skolinga uA? tremtin iA?veA?tus tAi??vus ir ypatingAi?? statusAi?? turAi??jusi slapta pogrindA?io talkininkAi?? NijolAi?? KriA?Ai??naitAi??-PadauA?a, tuomet dirbusi MarijampolAi??s apskrities vidaus reikalA? ministerijos pasA? poskyrio darbuotoja ir slapta aprAi??pindavusi partizanus fiktyviais dokumentais17. Beje, 1947Ai??m. sausA? PadauA?a buvo gavusi paliepimAi?? aprAi??pinti dokumentais patA? GavAi??nAi??-VampyrAi??18. PaA?iai operacijai Vampyras paskyrAi?? 2000 rubliA? ir perdavAi?? juos Senkutei19; pagal jo parengtAi?? planAi?? ai??zsuA?adAi??tuvAi??msai??? A?sisiAi??bavus, A? MarijampolAi??je TrakiA?kiA? g.Ai??4 antrame aukA?te esantA? PuA?elAi??s butAi?? turAi??jo A?siverA?ti pats Vampyras ir Albinas Ratkelis-OA?elis ir, padedami Pyplio-MaA?yA?io ir MarkeviA?iAi??tAi??s-SaulutAi??s, sunaikinti bolA?evikus. Tuo metu Mykolas A?ilionis-Plunksna turAi??jo laukti pasirengAi??s netikAi??tumams laiptinAi??je, o Juozas GeguA?is-Diemedis, Jonas Valaitis-Viesulas ir Antanas PeA?iulis-Baritonas rAi??pintis operacijos apsauga iA? iA?orAi??s20. IA?puolio sAi??kmAi??s raktu turAi??jo tapti netikAi??tumas. Akivaizdu, kad kilus menkiausiam A?tarimui, GavAi??no-Vampyro planas galAi??jo A?lugti.

Ai?? vasario 8 d. planuotAi?? surengti suA?adAi??tuviA? pobAi??vA? buvo pakviesti septyni apskrities ir valsA?iaus vadovai, administraciniai darbuotojai ir muzikantas. Tai MarijampolAi??s apskrities komunistA? partijos sekretorius Steponas BakeviA?ius, MarijampolAi??s apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Rutkauskas ir jo pavaduotojas Eugenijus Riauba, MarijampolAi??s valsA?iaus vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius JasiAi??nas ir jo pavaduotojas Eduardas Franko, ValstybAi??s saugumo ministerijos MarijampolAi??s apskrities skyriaus darbuotojas Aironas Greisas su A?mona ir MarijampolAi??s apskrities pasA? poskyrio virA?ininkas Borisas GureviA?ius21. TaA?iau partizanA? planus sujaukAi?? vasario 9 d. rinkimai A? LSSR AukA?A?iausiAi??jA? SovietAi??, dAi??l ko dalyvauti pobAi??vyje atsisakAi?? BakeviA?ius ir Rutkauskas, tad suA?adAi??tuves teko atidAi??ti vienai savaitei22. Deja, ir vasario 15Ai??d. A?ventAi?? neA?vyko, kadangi Rutkauskas buvo iA?vykAi??s A? VilniA?. Ai?? MarijampolAi?? jis sugrA?A?o tik vasario 17 d. ir buvo pakviestas A? treA?iAi?? kartAi?? nukeltAi?? ai??zsuA?adAi??tuviA?ai??? vakarAi??Ai??ai??i?? dabar jau vasario 18 d. Taigi dukart nukeltos ai??zsuA?adAi??tuvAi??sai??? sutapo su UA?gavAi??nAi??mis, dAi??l ko ilgainiui partizanA? prisiminimuose buvo pramintos ai??zBlynA? baliumiai???. TaA?iau iA? kompleksinAi??s A?altiniA? analizAi??s matyti, kad toks sutapimas nebuvo tyA?inis, ai??i?? nebent daugiau atidAi??ti dAi??l prasidedanA?ios GavAi??nios nebuvo manyta esant iA?mintinga,Ai??ai??i?? net ir pabrAi??A?tinai ai??zsekuliariosai??? iA?kilmAi??s.

Vasario 17 d. suA?inojusi, kad Rutkauskas grA?A?o iA? Vilniaus, nieko nelaukdama SenkutAi??-PuA?elAi?? dar kartAi?? visus pakvietAi??. KriA?Ai??naitAi??-PadauA?a uA?sakAi?? tortAi??, nuo kitos dienos ankstaus ryto pradAi??tas gaminti maistas, iA? kaimynAi??s MagdAi??s SinkeviA?ienAi??s pasiskolinta kAi??dA?iA? ir lAi??kA?teliA?23. Toks SenkutAi??s elgesys, be abejo, patraukAi?? ir kitA? kaimynA? dAi??mesA?. Jie smalsavo, kam gi AnelAi?? taip besiruoA?ianti? AnelAi?? atA?ovusi, kad ai??zsuA?adAi??tuvAi??msai???, o kaimynus A?adAi??jo pakviesti A? pobAi??vA? vAi??liau. NepamirA?o pridurti, kad apaA?ioje gyvenanA?io milicininko nebijanti, kadangi A?ia lankysis ai??zdideli A?iA?kosai???24. SenkutAi??s namo kaimyno Zenono VyA?niausko teigimu, GureviA?ius ir Greisas jau buvo sveA?iavAi??si jos bute25. Lietuvos komunistA? partijos ir ValstybAi??s saugumo ministerijos dokumentai rodo, kad tarp lietuviA? ir iA? Rusijos atsiA?stA? administracijos pareigAi??nA? neretai uA?simegzdavAi?? ir artimesni santykiai. Ai??tai tAi?? patA? vasario 18 d. vakarAi?? Vidaus reikalA? ministerijos MarijampolAi??s apskrities skyriaus virA?ininkas papulkininkis KliuA?ionokas leido skyriaus darbuotojos Marijos LiorentaitAi??s draugijoje26.

TaA?iau grA?A?kime A? TrakiA?kiA? g. 4. Apie 18 val. SenkutAi??s buto duris pravAi??rusi KriA?Ai??naitAi??, rado jAi?? ir MerkeviA?iAi??tAi?? bedengianA?ias stalAi??27. Merginoms besiA?nekuA?iuojant, apie pusAi?? septyniA? vakaro pasirodAi?? suA?adAi??tinis. BuA?iniu su bAi??simAi??jAi?? A?mona pasisveikinAi??s Pyplys jo nepaA?A?stanA?iai KriA?Ai??naitei buvo pristatytas kaip ai??zsporto komiteto instruktorius iA? Kaunoai???, uA? kurio pinigus ir surengtas A?is pobAi??vis28. PristaA?iusi suA?adAi??tinA?, SenkutAi?? papraA?Ai?? KriA?Ai??naitAi??s uA?raA?yti bAi??simA?jA? sveA?iA? vardus ant raudonos spalvos korteliA?, skirtA? vietoms prie stalo paA?ymAi??ti. TaA?iau pastaroji skubAi??jo namo persirengti, todAi??l korteles, diktuojant PuA?elei, teko uA?raA?inAi??ti MaA?yA?iui29. ArtAi??jo 19 valanda, valanda, kai turAi??jo pradAi??ti rinktis sveA?iai. TaA?iau nustatytAi?? valandAi?? dar nieko nebuvo. Kelias minutes pavAi??lavAi??s pasirodAi?? valsA?iaus vykdomojo komiteto pirmininkas JasiAi??nas30. ApA?velgAi??s vaiA?Ai??mis ir gAi??rimais nukrautAi?? stalAi?? ir neradAi??s draugA?, pirmininkas, ai??zsuA?adAi??tinAi??sai??? lydimas, iA?skubAi??jo pakviesti partijos sekretoriaus BakeviA?iaus. Pakeliui jie sutiko ateinanA?ius valsA?iaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojAi?? EdvardAi?? Franko ir Vidaus reikalA? ministerijos MarijampolAi??s keliA? skyriaus buhalterA? JuozAi?? TarailAi??31. Maloni A?eimininkAi?? pakvietAi?? sveA?ius uA?eiti ir palaukti, kol susirinks likusieji, o pati nuskubAi??jo pakviesti BakeviA?iaus. Netrukus SenkutAi??-PuA?elAi?? sugrA?A?o su svarbiausiu sveA?iu ir susirinkusiuosius pakvietAi?? prie stalo. Apie 20 val. vakaro prasidAi??jo vaiA?Ai??s. Pirmasis tostas buvo pakeltas uA? naujai iA?rinktAi?? AukA?A?iausiosios Tarybos deputatAi?? BakeviA?iA?. Pastarasis, mandagiai atsakydamas, pasiAi??lAi?? tostAi?? uA? vakaro A?eimininkAi??. Ai??ventAi?? prasidAi??jo32.

PobAi??viui A?sisiAi??bavus, apie 23 val. pasirodAi?? dar vienas ilgai lauktas sveA?ias ai??i?? pasA? poskyrio virA?ininkas GureviA?ius. Jis A? suA?adAi??tuves atskubAi??jo pAi??sA?ias iA? uA? 13 km esanA?io Sasnavos kaimo, kur kaA?kas buvo pavogAi??s pasus su pasienio zonos antspaudais33. PobAi??vis tAi??sAi??si, tostai lydAi??jo tostus, degtinAi?? raudino veidAi??, kAi??lAi?? nuotaikAi??, taA?iau kiti kviestieji sveA?iai taip ir nepasirodAi??.

Tokioje situacijoje ai??zsuA?adAi??tiniamsai??? iA?kilo klausimas, ar suplanuotAi?? operacijAi?? vykdyti? Nutaikiusi tinkamAi?? progAi??, SenkutAi??-PuA?elAi?? iA?bAi??go pasitarti su nuo 19 val. vakaro TrakiA?kiA? gatvAi??je laukusiais rusiA?komis uniformomis dAi??vinA?iais GavAi??no-Vampyro vyrais. Pastarasis pasvarstAi??s nutarAi?? palikti paA?iam MaA?yA?iui nusprAi??sti, kAi?? daryti: A?gyvendinti sumanymAi?? ar palaukti kito palankaus. O pats Vampyras su vyrais nuA?ygiavo A? atokiau esantA? MarijampolAi??s cukraus fabrikAi?? palaukti pobAi??vio pabaigos34.

Senkutei grA?A?us, vakarAi??lis jau buvo pasiekAi??s kulminacijAi??: Tarailos bajanas ir MerkeviA?iAi??tAi??s akordeonas, poros sukosi valso ritmu. Keliamas triukA?mas neleido miegoti kaimynams35. LukA?os liudijimu, Pyplys-MaA?ytis vakaro metu jautAi??si nejaukiai, ai??i?? keletAi?? metA? miA?ke praleidAi??s partizanas negalAi??jo atsipalaiduoti ir A?iek tiek nervinosi36. GalbAi??t tai ir sukAi??lAi?? A?tarimAi?? Karvelytei ir GureviA?iui. SuA?adAi??tiniams iA?Ai??jus pasitarti A? koridoriA?, nusprAi??sta operacijAi?? A?vykdyti. Buvo 1 valanda nakties37. GrA?A?usi iA? koridoriaus SenkutAi??-PuA?elAi?? pakvietAi?? visus susAi??sti prie stalo ir, anot Franko, pasiAi??lAi?? tostAi?? iA? A?inomos frontininkA? dainos: MAi??sA? tostas: ai??zVypjem za Rodinu / za Stalina, i snova naljomai??? 38. Pyplys-MaA?ytis pasiAi??ruoA?Ai??s pistoletAi?? jau laukAi?? tinkamo meto koridoriuje39. Pasibaigus A?okiams ir sveA?iams jau besAi??dant uA? stalo bajanistas Taraila nutarAi?? nueiti atsigerti vandens iA? virtuvAi??je esanA?io kibiro. Eidamas A? virtuvAi?? jis kaktomuA?a susidAi??rAi?? su pistoletAi?? rankose laikanA?iu MaA?yA?iu40. NustebAi??s bajanistas, palydAi??tas dviejA? partizano A?Ai??viA?, pasileido laiptais A? pirmAi??jA? aukA?tAi??, iA?lauA?Ai?? duris ir nubAi??go A? milicijos poskyrA?. Stebuklingai pasprukus bajanistui, MaA?ytis A?siverA?Ai?? A? kambarA? ir pradAi??jo A?audyti A? kambaryje esanA?ius komunistus. Pirmasis A?Ai??vis pakirto BakeviA?iA?, po to krito GureviA?ius, JasiAi??nas ir KarvelytAi??. JasiAi??nas bandAi?? keltis, bet buvo pribaigtas dar vienu A?Ai??viu. Franko buvo suA?eistas A? galvAi?? ir parkritAi??s neteko sAi??monAi??s41. MaA?ytis buvo puikus A?aulys, jo ranka nesudrebAi??jo ir A?A? kartAi??. NuA?autA?jA? skrodimo protokolai parodAi??, kad visi komunistai buvo nuA?auti A? galvAi??42, visi iA?A?auti A?Ai??viai pasiekAi?? tikslAi??. Anot kaimynAi??s MagdAi??s SinkeviA?ienAi??s, A?audant girdAi??josi SenkutAi??s-PuA?elAi??s klyksmas ai??zO, JAi??zauai???. KriA?Ai??naitAi??-PadauA?a, prasidAi??jus A?audymui, sutriko ir susigAi??A?Ai?? kampe. SuA?eistos buvo ir abi MaA?yA?io talkininkAi??s ai??i?? Senkutei-PuA?elei kairioji ranka, o MarkeviA?iAi??tei-Saulutei ai??i?? deA?inysis petys43. Pasibaigus A?audymui, ilgai delsti nebuvo galima, patyrAi??s partizanas suprato, kad pabAi??gAi??s Taraila netruks apie viskAi?? praneA?ti milicijai. Partizanas skubAi??jo, veikiausiai todAi??l nukautA?jA? kiA?enAi??se liko nepaimti dokumentai. Pyplys-MaA?ytis paAi??mAi?? vienintelio ginkluoto vakarAi??lio dalyvio GureviA?iaus pistoletAi??44 ir kartu su PuA?ele ir Saulute nuskubAi??jo A? cukraus fabrikAi??, kur jA? laukAi?? Vampyro vyrai. Sutrikusi partizanA? talkininkAi?? PadauA?a iA?bAi??go namo, net nespAi??jusi apsivilkti palto, kuriame pasiliko jos vardu iA?duotas komandiruotAi??s paA?ymAi??jimas, surastas po iA?puolio atliktos A?vykio vietos apA?iAi??ros metu45. VAi??liau areA?tuota, kalinama ir tardoma KriA?Ai??naitAi??-PadauA?a kameros agentei prisipaA?ins, kad partizanai ir jai siAi??lAi?? bAi??gti kartu, taA?iau susijaudinusi ir sutrikusi mergina pasirinko kitAi?? keliAi??46. SusitikAi?? ir persimetAi?? keliais A?odA?iais apie tai, kas A?vyko, vyrai iA?siskirstAi?? A? bunkerius. IA?girdAi?? A?audymAi?? pabudo kaimynai, taA?iau neiA?drA?so nueiti paA?iAi??rAi??ti, kas gi nutiko virA?uje47. ApaA?ioje gyvenusi kaimynAi?? Marija Izmailova dar spAi??jo per langAi?? pamatyti iA?bAi??gantA? vyrAi?? ir dvi merginas48.

Pirmas A?inias apie iA?puolA? vietos milicininkai gavo iA? pabAi??gusio muzikanto, kuriam kulkos buvo suA?eidusios kaklAi??. Ai?? SenkutAi??s butAi?? buvo pasiA?sta leitenanto V. Acupovo vadovaujama pasienieA?iA? grupAi??, A?ia buvo ir serA?antas I. Laptevas su A?unimi Vernyj. PAi??domis sekdamas A?uo nuvedAi?? pasienieA?ius A? KriA?Ai??naitAi??s butAi?? Stoties g. 249.

Nedelsiant apie iA?puolA? buvo informuoti SSRS pasienio kariuomenAi??s Lietuvos apygardos virA?ininkas generolas majoras Michailas ByA?kovskis, pasienio kariuomenAi??s virA?ininkas generolas leitenantas Nikolajus Stachanovas ir Vidaus reikalA? ministras Sergejus KrugAi??lovas. Kaip jau minAi??ta, VKP(b) CK Lietuvos biuro ir LKP CK pareigAi??nai iA?samiai nagrinAi??jo MarijampolAi??s apskrities organuose susidariusiAi?? padAi??tA?50. Ai??vykiui iA?tirti buvo sudaryta ValstybAi??s saugumo ministerijos operatyvinAi?? grupAi??, kuri iki vasario 24 d. suAi??mAi?? 62 pogrindA?io ryA?ininkus ir dalyvius. 1947 m. liepos 17 d. Vidaus reikalA? ministerijos karinio tribunolo sesija apkaltino KriA?Ai??naitAi?? dalyvavimu teroristiniame akte, ryA?iais su ginkluotu pogrindA?iu, pasA? iA?davimu banditams pagal fiktyvius dokumentus51. Teismas jai skyrAi?? dvideA?imt penAi??kiA? metA? pataisos darbA? lagerio bei penkeriA? metA? tremties, kuriAi?? 1956 m. SSRS AS prezidiumo komisija sumaA?ino iki penkiolikos metA?. BausmAi?? KriA?Ai??naitAi?? atliko Komijoje ir Magadane, deja, tolesnis jos likimas neA?inomas52.

1947 m. tapo lemtingi ir kitiems iA?puolio organizatoriams ir dalyviams. BalandA?io 27 d. GulbiniA?kiA? kaime AnelAi??s Ai??tremikienAi??s sodyboje, aptikus bunkerA?, susisprogdino Vytauto rinktinAi??s A?tabo virA?ininkas Vytautas Vabalas-KunigaikA?tis ir kiek daugiau nei pusmetA? pogrindyje praleidusi AdelAi?? SenkutAi??-PuA?elAi??53. TA? paA?iA? metA? spalio 28 d., po iA?davystAi??s A?ekistA? aptiktame bunkeryje apsupta susisprogdino svarbi Vytauto rinktinAi??s ryA?ininkAi?? Janina MarkeviA?iAi??tAi?? SaulutAi??54. 1947 m. spalio 24 d. gyvas A? saugumieA?iA? rankas pateko Jonas Valaitis-Viesulas. Beje, iki pastarojo suAi??mimo saugumo pareigAi??nams taip ir nepavyko tiksliai nustatyti ai??zjaunikioai??? tapatybAi??s, tik Viesulas tardytojams atskleidAi??, kad tai buvAi??s Pyplys-MaA?ytis, kuris su Daumantu 1947 m. paskutiniosiomis dienomis sAi??kmingai prasiverA?Ai?? A? Vakarus. BAi??damas Ai??vedijoje Pyplys ruoA?Ai??si rezistencinei veiklai ir ieA?kojo galimybiA? grA?A?ti A? LietuvAi??. 1949 m. geguA?Ai??s 1 d. jis kartu su Jonu Deksniu ir dviem estais bei latviais iA?silaipino Lietuvos pajAi??ryje. NepasitikAi??damas A?emaitijoje sutiktais partizanais, Pyplys-MaA?ytis atsiskyrAi?? nuo grupAi??s ir, sAi??kmingai pasiekAi??s SuvalkijAi??, informavo Lietuvos laisvAi??s kovA? sAi??jAi??dA?io vadovybAi?? apie atliktus uA?davinius ir tarptautinAi?? padAi??tA?55. Kazimieras Pyplys-MaA?ytis A?uvo kovodamas su okupantA? kariuomene 1949 m. rugsAi??jo 23 d. KalesninkA? miA?ke Dainavos apygardos A?tabo bunkeryje56.

Ai??Ai??A? NA?-A numerA? A?enklia dalimi skiriame Lietuvos partizanA? karui. Teminis A?urnalo numeris paskutiniu metu ai??i?? veikiau iA?imtis nei taisyklAi??, taA?iau kartais pavyksta surinkti pluoA?telA? tekstA?, kurie konkretA? klausimAi?? ar reiA?kinA? leistA? uA?kabinti vienu metu iA? keliA? pusiA?, skirtingais A?vilgsniais. Vienu labiausiai nusisekusiA? tokiA? numeriA? ne tik redakcija, bet ir skaitytojai laiko 2011 Nr.Ai??2, kurio tema buvo pavadinta ai??zKaro Lietuvaai???. KAi??stuA?io K. Girniaus virtuoziA?kai atlikta Holokausto Lietuvoje prielaidA? analizAi??, pavyzdinio autentiA?kumo partizano Vytauto VaitiekAi??no atsiminimai, talentingas dokumentuotas Juozo PrapiesA?io pasakojimas apie PAi??A?A?ios partizanA? kovas ir iA?davystes, CA?V ataskaita apie partizanA? karAi??… Ai?? tokias aukA?tumas ar gelmes nepretenduodami, A?iame numeryje skaitytojams siAi??lome tris skirtingo A?anro tekstus, siAi??lanA?ius savitus partizanA? karo tikrovAi??s pjAi??vius: istoriko (daugiausia remiantis sovietiniA? represiniA? struktAi??rA? dokumentais atliktAi??) vieno A?vykio rekonstrukcijAi??, buvusio partizanA? talkininko atsiminimA? pluoA?telA? ir pora skirtingos kilmAi??s CA?V dokumentA?.

KAi??stutis Kilinskas (g. 1981) ai??i?? Lietuvos karys, VU istorijos studijA? magistrantas, karo rekonstrukcijA? specialistas, Karo istorijos teatralizuotA? renginiA? klubo ai??zGrenadieriusai??? gyvosios istorijos projektA? vadovas. Skelbiamas tekstas parengtas pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? TrakiniA? partizanA? 2013 m. balandA? Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto surengtoje konferencijoje PartizanA? karas: valstybAi??, karas, atmintis (A?r. NA?-A, 2013, Nr. 2).

Ai??1 Vanessa Agnew, ai??zHistoryai???s affective turn: Historical reenactment and its work in the presentai???, in: Rethinking History, 2007, Nr. 11, p.Ai??299ai??i??312.

2 PraneA?imas TarybA? socialistiniA? respublikA? sAi??jungos saugumo ministrui Abakumovui, in: Lietuvos ypatingasis archyvas, (toliau ai??i?? LYA), f.Ai??K 41, ap. 1, b. 1263, l. 106.

3 Ibid., l. 107.

4 VKP(b) CK Lietuvos biuro posAi??dA?io protokolas, in: LYA, f. Kai??i??8, ap.Ai??3, b. 3, l. 58.

5 Eugenijus Grunskis, ai??zMirtis suA?adAi??tuvAi??seai???, in: Politika, 1990, Nr.Ai??19, p. 24.

6 Ibid., p. 24ai??i??27.

7 Vytautas Juodsnukis, Suvalkijos partizanA? takais, Kaunas: Lietuvos politiniA? kaliniA? ir tremtiniA? sAi??junga, 2000, p. 338.

8 Juozas LukA?a, Partizanai: Fotografuotinis leidimas, Vilnius: Vaga, 1990, p. 248ai??i??260.

9 Ibid., p. 248ai??i??260.

10 Eugenijus Grunskis, op. cit., p. 24ai??i??27.

11 Vytautas Juodsnukis, op. cit., p. 338.

12 Justinas LeleA?ius-Grafas, PartizanA? kapeliono dienoraA?tis, Kaunas: ai??zAi?? LaisvAi??ai??? fondo Lietuvos filialas, 2006, p. 157.

13 Albinos KriA?Ai??naitAi??s baudA?iamoji byla, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 6455/3; Jono ValaiA?io baudA?iamoji byla, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 42642/3, l. 30.

14 Raportas Tauro apygardos vadui, in: LaisvAi??s kovA? archyvas, t. 2, Kaunas: Lietuvos politiniA? kaliniA? ir tremtiniA? sAi??junga, 1991, p. 33ai??i??34.

15 Ibid., p. 33ai??i??34.

16 Eugenijus Grunskis, op. cit., p. 24ai??i??27.

17 Ibid., p. 24ai??i??27.

18 Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b.Ai??6455/3, l. 32.

19 Ibid., l. 33.

20 Raportas Tauro apygardos vadui, p. 33ai??i??34.

21 Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolas, l. 30ai??i??42.

22 Ibid., l. 35.

23 MagdAi??s SinkeviA?ienAi??s apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 6455/3, l. 171.

24 Zenono VyA?niausko apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 6455/3, l. 159.

25 Ibid., l. 160.

26 Papulkininko KliuA?ionoko praneA?imas, in: LYA, f. Kai??i??8, ap. 3, b.Ai??3, p. 65.

27 IA?raA?as iA? Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolo, in: LYA, f. Kai??i??41, ap. 1, b. 1265, l. 263.

28 Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolas, l. 72.

29 IA?raA?as iA? Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolo, l. 263.

30 Juozas LukA?a, op. cit., p. 248ai??i??260.

31 Juozo Tarailos apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b.Ai??6455/3, l. 153.

32 Albinos KriA?Ai??naitAi??s tardymo protokolas, l. 74.

33 Eduardo Franko apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b.Ai??6455/3, l. 156.

34 Jono ValaiA?io apklausos protokolas, l. 30.

35 Viktorijos VyA?niauskienAi??s apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap.Ai??58, b. 6455/3, l. 161.

36 Juozas LukA?a, op. cit., p. 248ai??i??260.

37 Eduardo Franko apklausos protokolas, l. 156.

38 Eugenijus Grunskis, op. cit., p. 24ai??i??27.

39 Eduardo Franko apklausos protokolas, l. 157.

40 Juozo Tarailos apklausos protokolas, l. 154.

41 Eduardo Franko apklausos protokolas, l. 157.

42 Albinos KriA?Ai??naitAi??s baudA?iamoji byla, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b.Ai??6455/3, l. 13ai??i??23.

43 Raportas Tauro apygardos vadui, p. 33ai??i??34.

44 Ai??vykio vietos apA?iAi??ros protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 6455/3, l. 9ai??i??11.

45 Ibid.

46 AgentAi??rinis praneA?imas, in: LYA, Kai??i??30, ap. 1, b. 1195, l. 284.

47 MagdAi??s SinkeviA?ienAi??s apklausos protokolas, l. 171.

48 Marijos Izmailovos apklausos protokolas, in: LYA, f. Kai??i??1, ap. 58, b. 6455/3, l. 168.

49 Eugenijus Grunskis, op. cit., p. 24ai??i??27.

50 VKP(b) CK Lietuvos biuro posAi??dA?io protokolas, l. 58.

51 Eugenijus Grunskis, op. cit., p. 24ai??i??27.

52 Lietuvos gyventojA? genocidas, t. 2: 1944ai??i??1947: Ai??ai??i??A?, atsakingoji redaktorAi?? BirutAi?? BurauskaitAi??, dokumentinAi?? medA?iagAi?? parengAi?? Regina DA?eveckaitAi??, Daiva DuA?inskienAi??, Darija LenkutienAi??, Virginija SasnauskaitAi??, Vanda UrbonaitAi??, Jovita ValeviA?ienAi??, Vida VosyliAi??tAi??, Vilnius: RepresijA? Lietuvoje tyrimo centras, 2005, p. 202.

53 ai??zTauro apygardos istorijos apA?valgaai???, in: LaisvAi??s kovA? archyvas, t. 3ai??i??4, Kaunas: Lietuvos politiniA? kaliniA? ir tremtiniA? sAi??junga, 1992, p. 35.

54 Ibid., p. 37.

55 KAi??stutis Kasparas, Bonifacas UleviA?ius, ai??zKazimieras Pyplys ai??i?? AudAi??ronis, MaA?ytisai???, in: LaisvAi??s kovA? archyvas, t. 26, Kaunas: Lietuvos politiniA? kaliniA? ir tremtiniA? sAi??junga, 1999, p. 175ai??i??177.

56 Ibid.