Melas apie teisAi??: neklyskime ir neklaidinkime

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: TeisAi??
AUTORIUS:Ai??GiedrAi?? LastauskienAi??

DATA: 2013-05

Melas apie teisAi??: neklyskime ir neklaidinkime

GiedrAi?? LastauskienAi??

TiesAi?? sakant, pati nebAi??A?iau sugalvojusi A?sigyti KultAi??ros barA?, taA?iau beveik prieA? metus, per savo gimtadienA?, buvau apdovanota A?io A?urnalo prenumerata. Nustebau du kartus: kai man buvo parinkta tokia dovana (kaip galAi??jo mano draugei ateiti A? galvAi?? tokia mintis?!) ir kai gavau pirmAi??jA? numerA? ai??i?? pasirodo, A?ia raA?o autoriai, kuriuos skaitau, o raA?oma apie autorius, kuriA? kAi??ryba domiuosi, apie spektaklius, kuriuos vis prisimenu, apie lankytas vietas, net apie ekonominius procesus ir bandymus juos suvokti, A?vertinti kitaip (neA?prastai). Tapau A?io A?urnalo gerbAi??ja, norsAi??skaitau jA? gana neseniai. Net spAi??jau padaryti tam tikras iA?vadas apie turinA?: redakcija supranta kultAi??rAi?? plaA?iausia, kokia tik A?manoma, prasme ai??i?? tai viskas, kAi?? A?mogus sukAi??rAi??. TaA?iau viena akivaizdu ai??i?? teisAi??, kuri yra ryA?kus ir reikA?mingas A?monijos kAi??rinys, KultAi??ros barams, ko gero, neatrodo esanti verta, kad bAi??tA? apraA?oma, analizuojama, nors kai kurie A?urnalo autoriai daA?nai reiA?kia savo nuomonAi?? vieA?ojoje erdvAi??je A?vairiais teisiniais, ypaA? rezonansiniais, klausimais.

Kaip tik A?ioje vietoje dera pasisakyti ai??i?? esu teisininkAi?? ir dA?iaugiuosi, kad pasirinkau A?iAi?? profesijAi??, nors tam tikri su ja susijAi?? nusivylimai neiA?vengiami tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Suprantu, kad smarkiai rizikuoju, raA?ydama KultAi??ros barA? skaitytojams. BAi??dama teisininkAi??, matyt, nesugebAi??siu dAi??lioti minA?iA? taip sklandA?iai, kaip tAi?? daro A?ia raA?antieji. Rizikuoju dar ir todAi??l, kad bandysiu atkreipti dAi??mesA? A? absoliutA? teisAi??s nuvertinimAi??, kurA? savo veiksmais ir A?odA?iais diegte diegia kai kurie kultAi??ros sferos intelektualai, ypaA? pastaruoju metu. BAi??tent jie, neA?inau, sAi??moningai ar ne, tapo teisinio nihilizmo A?aukliais ir propaguotojais. TokiAi?? laikysenAi?? iA? dalies galAi??jo iA?provokuoti teisininkA? bendruomenAi??s uA?sidarymas savo kiaute. TaA?iau pagrindinAi?? keistai nenormalios reakcijos prieA?astis, manyA?iau, yra neteisingas suvokimas, kAi?? gali (ir ko negali) teisinAi?? normatyvinAi?? sistema. Apie tai derAi??tA? pasikalbAi??ti atvirai. Be uA?uolankA? ir be pykA?io.

PrisipaA?insiu, nAi??ra lengva klausytis dalies visuomenininkA?, intelektualA? ar A?iaip kAi??rybiA?kai nusiteikusiA? A?moniA? pasisakymA? apie rezonansines bylas. Bet ne todAi??l, esAi?? jauA?iuosi tokia iA?mintinga teisAi??s profesionalAi??, kad argumentai kitA?, neva maA?iau A?iAi?? sritA? iA?mananA?iA?, man visiA?kai nepriimtini. SudAi??tingais teisiniais klausimais vieningos nuomonAi??s iA? tikrA?jA? nebAi??na netgi tarp teisininkA?, o ginA?ai kartais A?siplieskia gerokai karA?tesni. Klausytis ai??zintelektualiniA? verdiktA?ai??? sunku dAi??l visai kitos prieA?asties ai??i?? teisei pradedama reikA?ti tokius reikalavimus, kuriA? ji nepajAi??gi A?gyvendinti. VisuomenAi??, keldama neA?manomus, nes nerealius, uA?davinius, ima nepasitikAi??ti teise ir teisAi??sauga, A?sivyrauja teisinis nihilizmas, apima visuotinis nusivylimas, net nesusimAi??stant, kad tik dAi??l teisAi??s egzistavimo, kai teismA? sprendimai privalomi, nesame priversti kiekvienas atskirai nuo ryto iki vakaro ir naktimis patys ginti savo kAi??no, turto, kitA? vertybiA?. VieA?ose diskusijose apie teisAi?? pastaruoju metu itin aktyviai dalyvaujantys intelektualai visuomenininkai sugeba savo nuomonAi?? iA?reikA?ti ypaA? A?taigiai, nes emocionaliai ir vaizdingai, taA?iau daA?nai ignoruoja realias teisAi??s galimybes ir teisinAi??s tvarkos ribas. Pasak A?inomo ekonomisto Josepho Aloiso Schumpeterio (tiesa, jis kalbAi??jo apie ekonomines problemas), vieA?oji diskusija vyksta, atmetant net paA?ius banaliausius sveiko proto reikalavimus, ai??zA? juos nekreipiama dAi??mesio taip atkakliai, kad kartais kyla abejoniA?, ar tie A?monAi??s tikrai nuoA?irdAi??sai???.

Ar teisAi?? gali priversti elgtis tinkamai?

Nuo pat gimimo A?mogus gyvena tam tikroje aplinkoje, kuri modeliuoja jo elgesA? pagal iA? anksto nustatytus standartus. Kiekvienas individas visAi?? laikAi?? yra varA?omas A?vairiausiA? taisykliA? ir daA?nai (tiksliau ai??i?? beveik visada) jam tenka iA? dviejA? blogybiA? rinktis maA?esnAi?? (kaip pasakytA? mano kolega teisAi??s filosofas, tai pasirinkimas tarp neskanaus ir nevalgomo): arba apriboti savo laisvAi?? ir elgtis ne taip, kaip galbAi??t norAi??tA?si, arba elgtis pagal savo norus (tikslus), rizikuojant uA?sitraukti nepalankiAi?? aplinkiniA? reakcijAi??, kuriAi?? teisAi?? vadina teisinAi??mis sankcijomis, o iA?reiA?kia baudomis, kokios nors teisAi??s atAi??mimu ar net pamatinAi??s vertybAi??s ai??i?? laisvAi??s ai??i?? apribojimu. Ai??vairiA? patarimA?, koks elgesys yra tinkamiausias, maA?iausiai rizikingas (dAi??l galimA? nepalankiA? pasekmiA?), visi gauname nuolatos ai??i?? jA? dosniai paA?eria pasakos, senoliA? iA?mintis, mitai ir padavimai, tAi??vA? pamokymai ir kitokios ai??zlaikmenosai???. Sektino elgesio standartus, iA?siskirianA?ius ypatinga A?taiga ir diegianA?ius aiA?kiai apibrAi??A?tAi?? elgesio tipAi??, socialiniai mokslai vadina normomis, jos bAi??dingos ir kasdieniniam bendravimui. Nors socialinAi??s normos skiriasi nuo gamtiniA? (gamtos dAi??sniA?), visais atvejais norma reiA?kia tam tikrAi?? standartAi??, etalonAi??, sektinAi?? pavyzdA?. Socialinio reguliavimo plotmAi??je faktinis A?moniA? elgesys yra lyginamas su normos A?tvirtintu idealiu pavyzdA?iu, o tada pripaA?A?stamas normaliu (atitinkanA?iu normos reikalavimus) arba nenormaliu (nederamu, nes paA?eidA?ianA?iu normAi??). Ai??iuo poA?iAi??riu elgesys panaA?iai vertinimas pagal A?vairias ai??i?? moralAi??s, teisAi??s, politikos, religijos ai??i?? normas.

Nepaisant akivaizdaus panaA?umo, teisAi??s normos turi nemaA?ai iA?skirtiniA? bruoA?A?. KalbAi??dami apie teisAi??, pabrAi??A?iame, kad jos normos iA?siskiria ypaA? grieA?tomis formuluotAi??mis, yra paskelbiamos iA? anksto, todAi??l galima numatyti jA? nesilaikymo pasekmes. TeisAi?? iA?siskiria dar ir tuo, kad ji turi savyje potencijos A?veikti kitA? socialiniA? reguliatoriA? (pvz., moralAi??s) nepakankamumAi?? ir silpnumAi??. Teisinius reikalavimus A?tvirtina iA? tikrA?jA? didA?iulAi?? jAi??ga ai??i?? uA? jA? stovi teismai, prokuratAi??ra, policija, kitos teisinAi??s institucijos, kuriA? sprendimai privalomi, o kad jie bAi??tA? vykdomi, pasitelkiama organizuota (valstybinAi??) prievarta. PaA?eidAi??s teisAi??, asmuo rizikuoja prarasti svarbiausias vertybes: laisvAi??, garbAi??, turtAi??. TaA?iau teisAi?? nAi??ra visagalAi??. Ji negali atlikti kitA? socialiniA? normatyviniA? sistemA? vaidmens ir neturAi??tA? to daryti. TeisAi?? reguliuoja paA?ius svarbiausius visuomeninius santykius, tiesa, tik tokius, kuriuos A?manoma standartizuoti formalia teisine kalba, o kontroliuoti iA?orinAi??mis priemonAi??mis. TeisAi?? nepajAi??gi reguliuoti A?moniA? santykiA? itin privaA?iose A?moniA? bendravimo srityse (pvz., A?eimoje), o jeigu reguliuoja, daro tai specifiA?kai.

TeisAi?? nustato leidimus, liepimus ir jA? realizavimo procedAi??ras, taip pat sankcijas uA? teisiniA? liepimA? nesilaikymAi?? arba teisiniA? leidimA? procedAi??ros paA?eidimus (pvz., testamentas, sudarytas nesilaikant A?statymA?, bus negaliojantis). TeisAi?? apskritai labai retai gali priversti, kad asmuo atliktA? teisines savo pareigas: tarkime, operos solistas sudarAi?? sutartA? ir A?sipareigojo sudainuoti teatro scenoje savo mAi??gstamas operA? arijas, bet jeigu jis to nedarys, nes neturi A?kvAi??pimo, prievarta A? scenAi?? niekas jo neiA?stums. A?inoma, persigalvojusiam solistui neabejotinai grAi??s sankcijos, galbAi??t teks atlyginti koncerto organizatoriaus patirtus nuostolius. Kitas pavyzdys: Civiliniame kodekse A?tvirtinta nuostata, kad sutuoktiniai turi bAi??ti vienas kitam lojalAi??s, gerbti vienas kitAi??. Ar teisAi?? A?pareigoja sutuoktinius, kad vienas kitam jie bAi??tA? iA?tikimi? Jeigu taip, tai kokiu bAi??du valstybAi?? turAi??tA? priversti, kad A?io A?sipareigojimo bAi??tA? laikomasi? IA?vada ai??i?? to padaryti per prievartAi?? neA?manoma, todAi??l teisAi??s poveikis apsiriboja tuo, kad vieno iA? sutuoktiniA? neiA?tikimybAi?? yra A?tvirtinta kaip teisiA?kai reikA?minga aplinkybAi??, ai??i?? jei santuoka iA?iro bAi??tent dAi??l neiA?tikimo sutuoktinio kaltAi??s, tai gali sukurti teisines pasekmes ir skyrybA? atveju nukrypstama nuo principo, nurodanA?io turtAi?? dalyti po lygiai.

Taigi teisAi?? negali uA?drausti santuokinAi??s neiA?tikimybAi??s, negali teisiA?kai A?pareigoti A?moniA?, kad jie bAi??tA? tolerantiA?ki, pakantAi??s vieni kitiems, negali A?pareigoti tAi??vA? mylAi??ti savo vaikus, o vaikA? ai??i?? gerbti tAi??vus. TeisAi?? nustato tik procedAi??ras, kaip turime elgtis, siekdami teisiA?kai reikA?mingo rezultato, apibrAi??A?ia ir apraA?o tam tikrus teisinius draudimus ir A?pareigojimus, iA? anksto informuoja, kas gresia, jeigu tA? reikalavimA? ir procedAi??rA? nesilaikysime. A?mogus gali sAi??moningai nesilaikyti teisAi??s, taA?iau jam teks susidurti su teisiniais tokio pasirinkimo padariniais ai??i?? bus pritaikytos teisinAi??s sankcijos.

A?mogaus laisvAi?? baigiasi ten, kur prasideda prievartinis teismo sprendimu ar kitokia forma paskirtA? teisiniA? sankcijA? vykdymas, ai??i?? bAi??tent A?ioje plotmAi??je visa apimtimi yra realizuojamos teisAi??s galimybAi??s.

Ar teisAi?? turi derAi??ti su morale?

NAi??ra reikalo ginA?ytis ai??i?? beveik visais teisiniais atvejais (galime vadinti juos bylomis) iA?kyla ir konkretAi??s moralAi??s klausimai. Kad teisAi?? privalo derAi??ti su morale, kad neturAi??tA? bAi??ti priimami A?statymai, prieA?taraujantys moralei, ai??i?? tai ypaA? daA?nai girdimi ir graA?iai skambantys teiginiai. TaA?iau apgailestaudama turiu pasakyti: moralAi?? nAi??ra panacAi??ja, kuri iA?gelbAi??tA? teisAi?? nuo tariamo ar tikro nuosmukio (A?iuo atveju nebAi??tina aiA?kintis skirtumA? tarp moralAi??s ir dorovAi??s, nes nagrinAi??jamu klausimu jie nAi??ra svarbAi??s).

Pirmiausia bAi??tina pabrAi??A?ti, kad moralAi??s kategorija esmingai skiriasi nuo teisAi??s kategorijos. MoralAi?? ai??i?? tai A?moniA? elgesio standartai, susiklostAi??, vertinant A?vairius dvasinAi??s prigimties fenomenus: gAi??rA?, groA?A?, garbAi??, padorumAi??. MoralAi??, skirtingai negu teisAi??, reguliuoja ne tik iA?orinA? elgesA?, bet ir poA?iAi??rius, paA?iAi??ras, vertinimus, net mintis. MoralAi??s normA? niekas nekuria ir niekas nenaikina ai??i?? jos egzistuoja tol, kol A?monAi??s pripaA?A?sta tam tikrus reikalavimus ir jA? laikosi. Elgtis moraliai verA?ia kiekvieno iA? mAi??sA? viduje tAi??nantis balsas, vadinamas sAi??A?ine (apie jAi?? kalbAi??jAi??s Sokratas buvo apkaltintas ir nuteistas myriop, o tas teisminis procesas iki A?iol prisimenamas, analizuojamas). Daug lemia ir baimAi?? bAi??ti nesuprastiems, iA?juoktiems, pasmerktiems.

Nors ir kalbame apie bendraA?mogiA?kAi?? ar universaliAi?? moralAi??, vis dAi??lto jai bAi??dingas individualumas ai??i?? kiekvieno iA? mAi??sA? moralAi?? yra unikali (o vidinis balsas kiekvienam A?nibA?da skirtingus patarimus). Neegzistuoja tokia universali moralAi??s normA? sistema, kuria galAi??tume remtis kaip argumentu, A?rodanA?iu, esAi?? kokia nors teisinAi?? taisyklAi?? neturAi??tA? bAi??ti taikoma, nes prieA?tarauja moralei. TodAi??l visiA?kai neaiA?ku, kokiomis moralAi??s normomis turAi??tA? pasikliauti teisAi??jas, sprAi??sdamas bylAi??, ai??i?? greiA?iausiai tomis, kurios priimtinos jam paA?iam. Bet kuo A?ia dAi??tas subjektyvus jo poA?iAi??ris? Dar A?domiau ai??i?? teisinAi?? kalba iA?skiria geros moralAi??s sAi??vokAi??: Civiliniame kodekse atsirado nuostata, kad negaliojanA?iais gali bAi??ti pripaA?inti tik tie sandoriai, kurie prieA?tarauja gerai moralei. Taigi teisAi??jui teks nustatyti dar ir tai, ar teisei reikA?minga moralinAi?? nuostata yra gera. Jau net A?is atsitiktinai parinktas pavyzdys rodo, kad moralinis vertinimas visada individualus, vadinasi, kuo daugiau moraliniA? vertinimA?, tuo didesnis subjektyvizmo pavojus. TeisAi??s veikimo srityje tai nebAi??tA? tinkama tendencija, kaip tik todAi??l moralinAi??s prigimties argumentus teisininkai vertina labai atsargiai.

Ai??iandien remtis moralinAi??s prigimties argumentais sudAi??tinga ir dAi??l pokyA?iA?, A?vykusiA? A?mogaus ir visuomenAi??s sAi??monAi??je. VakarA? visuomenAi?? iA?siskiria tuo, kad ji primena veikiau individA? sankaupAi?? negu kolektyvAi??. Nuo gimimo vaikui skiepijama mintis, kad jis unikalus, todAi??l gali turAi??ti savo poA?iAi??rA? A? viskAi??, kas jA? supa, su kuo jis susiduria, yra laisvas pasirinktiai??i?? SocialinAi??s grupAi??s ir visuomeninAi??s struktAi??ros yra tokios A?vairios, tokios susipynusios ir prieA?taringos, kad apskritai nebeA?manoma kalbAi??ti apie kokius nors unifikuotus moralinius standartus.

Jei auditorijai, kuriAi?? sudaro panaA?aus amA?iaus, iA?silavinimo, socialinAi??s padAi??ties asmenys, uA?duosime klausimus, susijusius su vertybiniu pasirinkimu, ji bematant suskils (esu ne kartAi?? su tuo susidAi??rusi, apklausdama studentus). PavyzdA?iui: Ar turAi??tA? bAi??ti A?teisinta eutanazija? Ar reikAi??tA? uA?drausti abortus? Ar tAi??vai turi teisAi?? atsisakyti skiepyti savo vaikus? Ar bAi??tA? moralu legalizuoti prostitucijAi???

TikAi??tina, skaitytojams atrodys, kad A?ia pateikti klausimai pernelyg kontroversiA?ki, todAi??l ir negalima A? juos atsakyti vienareikA?miA?kai. TaA?iau kAi?? iA?girsime uA?davAi?? kasdieniA?kus klausimus: Ar padoru provokuoti A?mogA? nusikalsti, ilgAi?? laikAi?? sistemingai siAi??lant jam kyA?A?? Ar moralu bausti troleibusu be bilieto vaA?iuojantA? studenA?iokAi?? arba senukAi??? Ar reikAi??tA? praneA?ti apie bendramokslA?, kuris nusiraA?inAi??ja per egzaminAi??, jeigu A?inome, kad uA? tai jis bus paA?alintas iA? universiteto? Ar normalu, jeigu vaikinas iA? sunkiai besiverA?ianA?ios A?eimos, pagavAi??s uA?draustu laiku 4 lydekas, baudA?iamas 2000 Lt bauda?

Akivaizdu, kad A? daugumAi?? klausimA?, turinA?iA? moralinAi?? dimensijAi??, atsakymai bus skirtingi. Kyla dideliA? abejoniA?, ar iA? to darytina iA?vada, esAi?? galima vienos ar kitos teisinAi??s taisyklAi??s nesilaikyti, nes ta taisyklAi?? nemorali. Be to, neaiA?ku, kas galAi??tA? bAi??ti toks autoritetas, kuris nustatytA? vertybinAi?? hierarchijAi??, nurodanA?iAi??, kaip turAi??tume suprasti moralAi??s reikalavimus. (Tiesa, tokia problema nekyla sektoms, kurios A?ioje srityje pasiekia maksimalaus A?manomo aiA?kumo, bet mes juk kalbame apie kitokiAi??, mAi??stanA?iA? ir sprendimus laisvai priimanA?iA? A?moniA? visuomenAi??.) Tad ko verti kaltinimai teisei, esAi?? A?i praradusi moralumAi??, jeigu pats A?itos kategorijos turinys yra toks neaiA?kus?

Be jokios abejonAi??s, teisAi?? yra saistoma moralAi??s ai??i?? abi normatyvinAi??s sistemos glaudA?iai susijusios ir niekas nedrA?stA? prieA?tarauti, kad teisAi?? privalo remtis tam tikru moralumo minimumu. Moralumas daro poveikA? teisei per teisAi??s principus, kurie ne veltui vadinami teisAi??s sAi??A?ine. TeisAi??s principai ai??i?? tai pamatinAi??s teisinAi??s nuostatos, kurios klostosi kartu su A?monijos ir civilizacijos raida. TeisAi??s principai nubrAi??A?ia ribas A?statymA? leidAi??jams, sukuria teisAi??s karkasAi?? (sujungia visus struktAi??rinius jos elementus), leidA?ia patikrinti, ar konkreti teisinAi?? taisyklAi?? dera su teisAi??s esme ir pamatais. TeisAi??s principai daA?nai tiesiogiai A?tvirtinami teisiniuose tekstuose, taA?iau tai neturi jokios A?takos tA? principA? veikimui. Principas veikia kaip mAi??stymo ir samprotavimo bAi??das, taA?iau turinio interpretacija gali keistis, ir tai priklauso nuo situacijos, kuriai jis taikomas. Ai??tai A?ia ir yra sudAi??tingoji teisAi??s principA? taikymo pusAi??, nes principai ai??i?? tai iA?skirtinai abstrakA?ios kategorijos, kuriA? interpretavimo ir taikymo neA?manoma formalizuoti (nepaisant teisininkA? ir teisAi??s filosofA? pastangA?, tokiA? taisykliA? vis dar nAi??ra ir, matyt, niekada nebus).

Niekas negali bAi??ti teisAi??jas savo paties byloje. To, kuris vykdys teisingumAi??, rankos turi bAi??ti A?varios. Vienodus atvejus sprAi??sk vienodai, skirtingus ai??i?? skirtingai. Tokie teisAi??s principai atrodo visiA?kai aiA?kAi??s iki to momento, kai reikia juos pritaikyti konkreA?iai situacijai. Neseniai Lenkijoje, remiantis vaiko interesA? pirmumo principu, iA? jaunos, sunkiai besiverA?ianA?ios, bet padorios A?eimos buvo skubiai atimtas ir A? globos namus atiduotas vaikas, nes gydytojas suA?inojo, kad tAi??vai neturi pinigA? antibiotikams, kurie buvo paskirti vaikui gydyti. Vaiko atAi??mimas ne tik sukAi??lAi?? A?okAi?? tAi??vams, visuomenAi?? irgi reagavo labai audringai. Kitas pavyzdys ai??i?? teisme reiA?kiamas nuA?alinimas teisAi??jui, remiantis tuo, kad jis yra vieno iA? bylos dalyviA? kaimynas, o Lietuvoje vis dar gajus paprotys kaimynams padAi??ti (tokiu bAi??du interpretuotas principo Niekas negali bAi??ti teisAi??jas savo paties byloje turinys).

TeisAi??jai yra raginami netaikyti teisiniA? taisykliA?, jeigu jos prieA?tarauja teisAi??s principams. TaA?iau remtis A?ia ai??zteisine medA?iagaai??? yra taip sudAi??tinga, kad kartais galima sukelti daug didesnA? pavojA?, negu mechaniA?kai taikant vienas ar kitas teisines taisykles. Taigi visi, kurie kvieA?ia teisininkus vadovautis iA?imtinai teisAi??s principais ir moralAi??s nuostatomis, turAi??tA? suvokti, kad taip neiA?vengiamai skatinamas teisAi??s subjektyvizmas, ai??i?? ar Lietuvos visuomenAi?? yra tam pasirengusi?

Ar teisiniuose ginA?uose randama tiesa?

A?odA?io teisAi?? sAi??saja su A?odA?iais tiesa, teisingumas, tiesus lyg ir neturAi??tA? kelti abejoniA?. TodAi??l savaime suprantama, kad vertindami teisAi??s kokybAi?? ir teisinAi?? tvarkAi?? A?ias sAi??vokas gretiname. Nesunku pastebAi??ti: kuo maA?iau A?mogus susijAi??s su teisine praktika, tuo daA?niau jis vartoja A?iuos A?odA?ius.

Vertindami vienAi?? teisinA? atvejA?, sukAi??lusA? itin didelA? rezonansAi??, A?inomi kultAi??ros A?monAi??s, visA? mylimi kAi??rAi??jai dAi??jo savo paraA?us po peticijomis, reikalaujanA?iomis TIESOS. (Ai??iuo metu tie A?Ai??kiai A?iek tiek pritilAi??, matyt, tAi?? lAi??mAi?? keistokas vadinamosios violetinAi??s istorijos posAi??kis, bet nejaugi tai reiA?kia, kad tiesos jau nebenorima suA?inoti?) Beje, A? khawaja naveed ki adalat june 2011. google.maps A?dAi??toje nuotraukoje Lietuvos Respublikos prezidentAi??ros aikA?tAi?? paA?enklinta A?iuo A?odA?iu, uA?raA?ytu tA?, kurie reikalavo, kad tiesa bAi??tA? atskleistaai??i??

A?ia tiktA? papasakoti senAi?? anekdotAi??, priskiriamAi?? A?ydA? tautosakai: du susiginA?ijAi?? vyrai atAi??jo pas rabinAi?? iA?siaiA?kinti, kuris iA? jA? teisus. IA?klausAi??s vienAi??, rabinas supratingai patvirtino, kad tiesa jo pusAi??je. IA?klausAi??s kitAi??, teigusA? prieA?ingai, pripaA?ino ir jo tiesAi??. Kai rabino A?mona nustAi??rusi A?Ai??ktelAi??jo, esAi?? abu negali bAi??ti teisAi??s, rabinas sutiko ir su ja. Ko gero, teisininkams yra ypaA? gerai suprantama A?io pasakojimo esmAi??. Nei teoriniu (abstrakA?iuoju), nei praktiniu lygmeniu vienos tiesos monopolis neegzistuoja. TaA?iau teisinA? ginA?Ai?? vis tiek turi kas nors laimAi??ti. TodAi??l sAi??vokos tiesa, teisus irgi tampa teisinAi??s diskusijos dalimi.

DaA?niausiai tiesiogiai rungiasi dvi A?alys: kaltintojas su kaltinamuoju baudA?iamojoje byloje, ieA?kovas su atsakovu civilinAi??je, asmuo, traukiamas administracinAi??n atsakomybAi??n, su nuobaudAi?? jam skyrusiu pareigAi??nu administracinAi??je byloje ir pan. Kiekviena pusAi?? savaip vertina faktus, kurie yra reikA?mingi tai bylai, ir savo poA?iAi??rA? iA?dAi??sto. DaA?nai tie poA?iAi??riai skiriasi kardinaliai ai??i?? viena pusAi?? neigia buvus tam tikras aplinkybes, kita A?rodinAi??ja prieA?ingai. Kartais meluojama sAi??moningai ir tikslingai, o kartais asmuo yra nuoA?irdA?iai A?sitikinAi??s, kad sako tiesAi??, nors kiti bylos dalyviai tAi?? situacijAi?? nupasakoja visai kitaip. A?ia tiktA? prisiminti istorijAi?? apie akluosius ir dramblA?: vienas neregys apA?iupinAi??jo straublA?, kitas ai??i?? kojAi??, treA?ias ai??i?? uodegAi??, bet visi trys buvo A?sitikinAi??, kad gali pasakyti visAi?? tiesAi??, kaip dramblys atrodo.

Teismas apskritai neA?ino ir negali A?inoti, kaip viskas vyko, aplinkybes jis nustato tik pagal bylos medA?iagAi?? ir pagal tai, kaip viskAi?? aiA?kina proceso dalyviai. Taigi teisAi??jas, iA?klausAi??s skirtingus ai??zaklA?jA?ai??? pasakojimus, turi nustatyti, kaip atrodAi?? dramblys, nors pats irgi nAi??ra jo matAi??s. Dar daugiau ai??i?? teisme ginA?o dalyviams atstovaujantys advokatai apie to dramblio iA?vaizdAi?? sprendA?ia iA?imtinai pagal savo kliento pasakojimAi??. Sutikime, uA?duotis nustatyti, kaip iA? tikrA?jA? atrodAi?? dramblys, ne iA? lengvA?jA?. Ji tampa dar sudAi??tingesnAi?? todAi??l, kad teisAi?? A?rodinAi??ja tiesAi?? tik tam tikromis priemonAi??mis ir laikydamasi tam tikrA? sAi??lygA?.

Visi A?inome biblinAi?? istorijAi??, kaip A?ydA? iA?minA?ius Saliamonas iA?sprendAi?? dviejA? moterA? ginA?Ai??. Jos abi gimdAi?? panaA?iu metu tame paA?iame name, bet vienas iA? naujagimiA? mirAi??, o tada savojo netekusi motina pasisavino kitos kAi??dikA?. IA?klausAi??s argumentus, Saliamonas liepAi?? atneA?ti kardAi??, kad galAi??tA? padalyti kAi??dikA? abiem pretendentAi??ms po lygiai. Tikroji motina savo vaiko iA?kart atsiA?adAi??jo, maldaudama atiduoti kAi??dikA? tai kitai moteriai, kad tik jis liktA? gyvas. Taip Saliamonas iA?siaiA?kino tiesAi??. Nors ir sakoma, kad teismai turAi??tA? priimti saliamoniA?kus, t. y. iA?mintingus, sprendimus, taA?iau tokiais drastiA?kais bAi??dais tiesos jau nebandoma nustatyti.

TeisinAi?? sistema remiasi labai tiksliomis ir aiA?kiomis faktA? A?rodinAi??jimo taisyklAi??mis, kurias apibrAi??A?ia teismo procesAi?? reguliuojantys teisAi??s aktai. TeisAi?? draudA?ia remtis tam tikrais informacijos A?altiniais (kunigas turi teisAi?? neatskleisti to, kAi?? iA?girdo per iA?paA?intA?, A?urnalistas ai??i?? nenurodyti savo informatoriaus, advokatas ai??i?? neiA?duoti paslapA?iA?, kurias jam konfidencialiai patikAi??jo klientas). Ribojamas A?rodymA? pateikimo laikas ai??i?? jei pavAi??lavai pateikti A?rodymus per bylos nagrinAi??jimAi??, vAi??liau teismas jA? jau nebepriims. Kaip tik todAi??l sprendA?iant teisinius ginA?us laikomasi tikAi??tinumo principo ai??i?? vienAi?? ar kitAi?? aplinkybAi?? teismas laiko A?rodyta, jeigu labiau tikAi??tinas jos buvimas negu nebuvimas, be to, teismas nAi??ra A?pareigotas siekti, kad bAi??tA? paA?alintas bet koks A?rodymA? prieA?taringumas. Jeigu vienintelis teismo tikslas bAi??tA? nustatyti tiesAi??, tokiA? aukA?A?iau nurodytA? A?rodinAi??jimo apribojimA? nereikAi??tA?. O dauguma bylA? niekada nebAi??tA? baigtos nagrinAi??ti, nes vis paaiA?kAi??tA? (dAi??l objektyviA? ar subjektyviA? prieA?asA?iA?) naujos aplinkybAi??s, reikA?mingos, siekiant nustatyti, kaip viskas vyko iA? tikrA?jA?.

A?ia derAi??tA? padaryti itin svarbiAi?? iA?vadAi??, kuri iA? pirmo A?vilgsnio atrodys A?okiruojanti, ai??i?? sprendA?iant teisinA? ginA?Ai??, nAi??ra keliamas tikslas nustatyti tiesAi??. Tiems, kuriems A?is teiginys atrodo protu nesuvokiamas, suformuluosiu jA? A?velniau ai??i?? tiesos nustatymas nAi??ra pagrindinis teisminio proceso tikslas. Pagrindinis teisAi??s tikslas ai??i?? iA?sprAi??sti konfliktAi??, laikantis ginA?o sprendimo taisykliA?, ir paaiA?kinti, kodAi??l pasirinktas bAi??tent toks sprendimas. ValstybAi??s pareiga ai??i?? uA?tikrinti, kad teisiniai ginA?ai bAi??tA? sprendA?iami teismuose, o ne tarpuvartAi??se; kad tai bAi??tA? daroma laikantis iA? anksto paskelbtA? taisykliA?, suteikianA?iA? galimybAi?? kiekvienam ginA?o dalyviui iA?dAi??styti savo argumentus; kad teisingumAi?? A?gyvendinantys asmenys (teisAi??jai, prokurorai, advokatai, antstoliai) turAi??tA? tinkamAi?? kvalifikacijAi??, bAi??tA? sAi??A?iningi ir padorAi??s; kad kiekvienas A?mogus gautA? bent minimaliAi?? teisinAi?? pagalbAi??, jeigu neiA?gali tuo pasirAi??pinti savo jAi??gomis; kad bylos nesprAi??stA? teisAi??jas, turintis iA?ankstinAi?? nuostatAi?? dAi??l ginA?o baigties. O svarbiausia ai??i?? valstybAi?? privalo garantuoti, kad jos vardu paskelbtas ginA?o sprendimas, daA?niausiai teismo verdiktas, bus A?vykdytas.

Ar teisininkai verti tokio puolimo ir kaip jiems padAi??ti?

Trumpu ir fragmentiA?ku pasisakymu nepavyks nei panaikinti prieA?prieA?os tarp teisininkA? ir ne teisininkA?, nei nustatyti A?ios prieA?prieA?os prieA?asA?iA?. TaA?iau iA?dAi??styti savo A?A?valgas galima, net ir nepateikiant vientisos argumentacijos.

PripaA?A?stu, kad teisininkams bAi??dingas tam tikras uA?darumas ai??i?? jie atpaA?A?sta vieni kitus pagal kalbAi??senAi??, retorikAi?? ir samprotavimA? pobAi??dA? (patys pasiA?aipome, kad tik mes galime vietoj A?odA?io cialis legale quebec paypal. A?mogus sakyti fizinis asmuo). TikAi??tina, kad bAi??tent savitas kalbAi??jimo(si) stilius, kitiems nesuprantamA? terminA? ir fraziA? vartojimas yra ypaA? erzinantis (nors tai ganAi??tinai keista, nes kiekviena profesinAi?? grupAi?? turi tik jai suprantamAi?? specifinA? ai??zA?argonAi??ai???). IA? tikrA?jA? galima teigti, kad teisininkai ne be pagrindo vadinami ai??zklanuai??? ar ai??zluomuai???, ai??i?? turiu galvoje nenorAi?? ir (ar) nesugebAi??jimAi?? apie teisinius reikalus kalbAi??ti visiems suprantama kalba. TaA?iau iA? karto norAi??A?iau pasakyti, kad nesutinku su mananA?iais, esAi?? teisAi??jas, priAi??mAi??s sprendimAi?? konkreA?ioje (ypaA? rezonansinAi??je) byloje, turAi??tA? eiti A? TV laidAi??, kur, pasodintas tarp besikarA?A?iuojanA?iA? oponentA?, aiA?kintA? savo priimto sprendimo motyvus. Ne teisAi??jo tai darbas. Ir tikrai neatsitiktinai teisingumo A?gyvendinimas susijAi??s su daugybe ritualA?, konservatyviA? paproA?iA?, dAi??l kuriA? A?is procesas darosi panaA?us A? baA?nytines apeigas, be to, iA?laikomas tam tikras atstumas tarp ginA?o dalyviA? ir jo arbitrA?. ai??zIA?vieA?intiai??? teismo verdiktus ir konkretaus sprendimo argumentus turAi??tA? tie, kurie gali tAi?? padaryti geriausiai, ai??i?? dauguma teismA? turi atstovus ryA?iams su visuomene, svarbiausia, kad tai bAi??tA? gerai pasirengAi?? A?monAi??s.

TaA?iau esu A?sitikinusi: teisininkai, kaip ir bet kurios profesijos atstovai, privalo ne tik kiek A?manoma geriau vykdyti profesines savo funkcijas, jie turi ir kitokiAi?? pareigAi?? visuomenei, suteikusiai jiems iA?silavinimAi??, ai??i?? dalytis savo A?iniomis ir A?gAi??dA?iais su visais, kurie nori tai iA?girsti, stengdamiesi ko nors iA?mokti. Ai??iuo atA?vilgiu teisininkai skolingi visuomenei (nors puikiai suprantu A?ios profesijos atstovA? nuogAi??stavimus, kad be jokiA? argumentA? bus iA?vadinti pedofilA?, kyA?ininkA?, kontrabandininkA? ar kitokiA? ai??zklanA?ai??? patronais, ai??i?? tAi?? jau ne kartAi?? patyrAi?? daugelis bandA?iusiA?jA? dAi??styti savo nuomonAi?? vieA?ose diskusijose).

SudAi??tinga, bAi??nant teisininke, vertinti teisAi?? ai??ziA? A?onoai???, teisiniA? institucijA? veikimAi?? stebAi??ti iA? A?alies (juk, kai vairuojame automobilA?, mums atrodo, kad visi pAi??stieji elgiasi tarsi iA?protAi??jAi??, o kai kulniuojame pAi??sA?iomis, stulbina vairuotojA? A?A?Ai??lumas). Lietuvos teisinAi?? tikrovAi?? turi daugybAi?? ydA?, iA? kuriA? vienos erzina, o kitos apskritai kelia didA?iulA? nerimAi??. Trikdo tai, kad teisinAi??s procedAi??ros yra tokios painios ai??i?? jas darosi sudAi??tinga suvokti net patiems teisininkams, o kAi?? jau kalbAi??ti apie gebAi??jimAi?? paaiA?kinti kitiems. TeisinA? ginA?Ai?? daA?nai laimi ne tas, kurio pretenzijos (turinio poA?iAi??riu) yra labiau pagrA?stos, o tas, kuris geriau iA?mano procedAi??rines vingrybes ir sugeba jomis manipuliuoti. (Tiesiog aukA?to meistriA?kumo pavyzdA?iu galima A?vardyti atvejA?, dAi??l kurio Lietuvos visuomenAi?? dar tik pradeda nurimti, kai suinteresuotam asmeniui pavyko visas teisines institucijas, o ypaA? teismus, A?velti A? nesibaigianA?iAi?? prokurorA? ir teisAi??jA? nuA?alinimo komedijAi??. TiesAi?? sakant, aA? asmeniA?kai buvau apstulbusi, kad egzistuoja neribotos galimybAi??s naudoti tokias priemones.) Neramu, kad kai kurie teisAi??jai, neturAi??dami tam tikros srities (pvz., verslo ar ekonomikos) A?iniA?, nepripaA?A?sta A?io fakto ir sprendA?ia teisminius ginA?us, nesuvokdami jA? esmAi??s. Glumina, kad teisAi??jai, tokie reiklAi??s proceso dalyviams, leidA?ia sau laisvai interpretuoti tas teisines nuostatas, kurios reguliuoja jA? paA?iA? pareigas. Nesuprantu, kodAi??l niekaip nesusiklosto tradicija teisAi??jui paA?iam nusiA?alinti nuo bylos nagrinAi??jimo, jeigu jos atA?vilgiu jis turi iA?ankstinAi?? nuostatAi?? ir jauA?ia, kad negalAi??s priimti neA?aliA?ko sprendimo. Tikrai turiu daug pastabA? dAi??l teismA? ir kitA? teisiniA? institucijA? darbo organizavimo ir veikimo bAi??dA?, todAi??l naudojuosi A?vairiomis galimybAi??mis jas vieA?ai pareikA?ti. TaA?iau A?inau, kad teismai, o ne grupelAi?? iA?rinktA?jA?, privalo sprAi??sti, kas turAi??tA? laimAi??ti teisminA? ginA?Ai??. TodAi??l A?sipareigoju teismo sprendimAi?? A?vykdyti net ir tuo atveju, jeigu su juo nesutikA?iau. Nes kitokiais principais besiremianti tvarka reiA?kia praA?Ai??tA?.

Be abejo, teisAi?? yra bendrakultAi??rinis reiA?kinys, todAi??l galvoti apie tai, kaip ji funkcionuoja, nagrinAi??ti jos ydas ir klaidas galAi??tA? ir turAi??tA? kiekvienas, kuriam ne tas pats, kokioje valstybAi??je jis gyvena. TaA?iau vertindami teisAi?? ir teisininkus turAi??tume nepamirA?ti keleto dalykA?. BAi??ti teisAi??ju ai??i?? iA?skirtinai sudAi??tingas uA?davinys, o juk teisAi??jas yra toks pat A?mogus kaip ir visi. Jis pavargsta nuo iA? tikrA?jA? didA?iuliA? krAi??viA?, tam tikrais klausimais turi iA?ankstines nuostatas, kurias yra priverstas uA?gniauA?ti (pvz., negali pakAi??sti bankininkA?, nes pats nepalankiomis sAi??lygomis pasiAi??mAi?? paskolAi??, bet vis tiek privalo sprAi??sti ginA?us, kuriuose dalyvauja ir bankai; arba turi neA?aliA?kai sprAi??sti santuokos nutraukimo bylas, nors jo paties santuoka iA?iro dAi??l antrosios pusAi??s neiA?tikimybAi??s). Be to, jis priverstas nuolatos rinktis vienAi?? iA? keleto galimA? sprendimA?, nors kiekvienAi?? A?manoma pagrA?sti kaip teisingAi??.

Sunku net A?sivaizduoti, kaip jautAi??si tas teisAi??jas, kurio aukA?tai iA?kelta nuotrauka buvo mojuojama gatvAi??se ir aikA?tAi??se, o jis pats vadinamas Lietuvos prieA?u ir nusikaltAi??liA? patronu. Mano asmeniniu vertinimu, A?io A?mogaus laikysena dora, profesinAi?? veikla nepriekaiA?tinga, o sprendimas, kurA? jis priAi??mAi??, atitinka teisAi??s reikalavimus ir Lietuvos tarptautinius A?sipareigojimus. Niekam nelinkAi??A?iau patirti to, kAi?? patyrAi?? didA?iule erudicija ir profesionalumu iA?siskiriantis teisininkas, A? kurio paskaitAi?? A?siverA?Ai?? A?urnalistai reikalavo paaiA?kinti, kodAi??l globojamas pedofilA? klanas.

Niekas neabejoja, kad ai??zvisuomenAi?? turi teisAi?? A?inoti TIESAi??ai???, taA?iau A?vertinkime, kokiais bAi??dais to siekiama. KultAi??ros A?monAi??ms tik juokAi?? sukeltA? pasiAi??lymas, kad teismas sprAi??stA?, ar jie turi teisAi?? kurti muzikAi??, filmus, TV laidas arba tapyti paveikslus. TaA?iau dalis iA? jA?, neturAi??dami net elementariausiA? A?iniA? apie teisAi??s funkcionavimAi??, leidA?ia sau nuolatos vieA?ai abejoti teismA? ir teisAi??jA? gebAi??jimu vykdyti veiklAi??, susijusiAi?? su jA? profesija. TeisAi??jai, antstoliai, advokatai, prokurorai ai??i?? tai profesionalai, A?gyvendinantys teisingumAi??. Mes visi turime teisAi?? iA?dAi??styti savo nuomonAi??, ar jie tinkamai vykdo prisiimtas pareigas. Galime priekaiA?tauti, kad jA? sprendimai yra mums nesuprantami, atrodo neargumentuoti. Bet jeigu ai??zkaltintojA?ai??? elgesys A?gyja masinAi??s psichozAi??s poA?ymiA?, darosi tendencingai nekritiA?kas, beatodairiA?kas, perdAi??tai emocionalus, reikAi??tA? sustoti ir gerai pagalvoti, ar tikrai turime pakankamai A?ios srities A?iniA?, ar nestokojame informacijos, kad galAi??tume A?vaistytis visuotiniais apibendrintais kaltinimais.

Post scriptum

Straipsnyje lyg ir pasisakoma teisininkA? bendruomenAi??s vardu. TodAi??l papraA?iau, kad juodraA?tA? perA?iAi??rAi??tA? mano studijA? draugAi??s, sAi??kmingai dirbanA?ios teisinAi??je srityje ai??i?? advokatAi??, notarAi??, prokurorAi?? (dAi??koju uA? pastabas). Jos pritarAi?? iA?dAi??stytoms mintims, sakAi??, kad kas nors turi pagaliau pradAi??ti pokalbA? A?ia tema. TaA?iau abejojo, ar atsiras norinA?iA? iA?girsti, kas yra sakoma. Viliuosi, A?ios abejonAi??s nepasitvirtins.