Menas, amatas, technika

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai renginiai
AUTORIUS:Ai??RAi??ta TaukinaitytAi??-NarbutienAi??

DATA: 2013-11

Menas, amatas, technikaAi??

RAi??ta TaukinaitytAi??-NarbutienAi??

PasaulinAi?? meninAi??s knygriA?ystAi??s bienalAi?? PrancAi??zijoje

Kukli erdvAi??, spalvotas, bet smulkutis katalogas, vos keliA? dienA? trukmAi??s paroda ai??i?? net nepagalvotum, kad tai vienas iA? svarbesniA? pasaulio knygriA?ystAi??s meno renginiA?. TaA?iau vos paA?velgi A? eksponatus, abejonAi??s iA?sisklaido ai??i?? A?i bienalAi?? tikrai solidi, profesionaliai parengta, labai koncentruota. Po vienu stogu tilpo ir paroda su keliais A?imtais A?stabiausiai A?riA?tA? knygA?, ir edukacinAi??s programos vaikams, ir du projektoriai, kuriuose be perstojo sukosi profesionalaus knygA? restauravimo, A?riA?imo mokymA? vaizdai. Greta buvo galima A?sigyti knygA? apie knygriA?ystAi??, A?rankiA?, medA?iagA?, skirtA? knygriA?iams ir… neA?riA?tA? bibliofiliniA? leidiniA?. BAi??tent tas bibliofiliniA? leidiniA? prekystalis geriausiai iliustravo, kokio masto kultAi??rinis reiA?kinys A?ioje A?alyje yra knygos menas.

Ai??io renginio istorija prasidAi??jo 1990-aisiais, kai A?vyko Europos meninio A?riA?imo konkursas, nuo 1991 m. virtAi??s tarptautine meninio A?riA?imo bienale. JAi?? A?kAi??rAi?? Gastonas Dallai??i??Ara, rAi??mAi??jai ai??i?? Europos Parlamentas ir PrancAi??zijos kultAi??ros ministerija. Pirmaisiais metais dalyvavo 68 knygriA?iai iA? 6 A?aliA?, o A?iemet ai??i?? jau keli A?imtai iA? 30 pasaulio kraA?tA?. Nuo 2005 m. bienalAi?? Saint-RAi??my-lA?s-Chevreuse, netoli ParyA?iaus, rengia savanoriai, vadovaujami Anneai??i??os Perissaguet, globoja kai kurie parlamentarai, privatAi??s rAi??mAi??jai. Tikslas ai??i?? propaguoti tradicinAi?? meninAi?? knygriA?ystAi??. Specialiai bienalei visada atspausdinamas bibliofilinis prancAi??zA? literatAi??ros klasikos leidinys, po vienAi?? egzemplioriA? iA?dalijama dalyviams, kad A?ie tas knygas A?riA?tA?. Ai??iemet tai buvo Mauriceai??i??o Leblanco ai??zTuA?A?iavidurAi?? adataai??? (Lai??i??aiguille creuse). RaA?ytojas sukAi??rAi?? garsA? literatAi??ros ir kino personaA?Ai?? ArsenijA? LupenAi??, dA?entelmeniA?kAi?? vagA?, daA?nai laikomAi?? Ai??erloko Holmso antipodu.

Ai??riA?imA? konkursas ir laimAi??tojA? atranka vyksta vasarAi??, o ekspozicija pristatoma ankstyvAi?? rudenA?. Organizatoriai nenurodo jokiA? reikalavimA? dAi??l formos, medA?iagA? ar technikos, taA?iau panaA?u, kad vertinant svarbiausia ne tiek asmens kAi??rybinAi?? galia, kiek meistriA?kumas, A?inios, atlikimo tobulumas. Tarptautinei vertinimo komisijai paprastai priklauso keletas patyrusiA? knygriA?iA?, vienas kitas profesorius, po vienAi?? bibliofilAi??, bibliotekA? ar knygA? prekybos ekspertAi?? ir A?urnalo Art et Metiers du Livre (vieno seniausiA? ir A?takingiausiA? specializuotA? periodiniA? leidiniA?) redaktorAi?? Marie Garrigue. DarbA? atranka vyksta keliais etapais, vertinama balais pagal keturias kategorijas: asmeniniai prioritetai, temos aktualumas (ryA?ys su tema), darbo kokybAi?? ir originalumas. Ai??iemet pirmAi?? vietAi?? laimAi??jo Hisae Higuchi (Japonija), antrAi?? ai??i?? Isabella Micheli (Italija), Europos SAi??jungos apdovanojimas skirtas Julie Strub (PrancAi??zija), KultAi??ros ministerijos prizAi?? pelnAi?? Bruna Maffei (Italija), iA?dalyta tuzinas kitA? apdovanojimA?. BienalAi??je varA?osi ne tik pavieniai meistrai, atskiroje kategorijoje, pavadintoje ai??zKita mokyklaai???, rungiasi valstybinAi??s ir privaA?ios mokyklos iA? viso pasaulio ai??i?? pristato mokymo programas, grupinius savo mokiniA? darbus, beje, kokybe jie nenusileidA?ia meistrams. Ai??iemet iA? deA?imties kandidatA? pirmAi?? vietAi?? laimAi??jo Atelier Eiko (Japonija), antrAi?? ai??i?? ValstybinAi?? universitetinAi?? BrAi??meno biblioteka (Vokietija). Taip propaguojamos A?io amato studijos, o konkurencija ir ekspertA? A?vertinimas suteikia joms kokybAi??s A?enklAi??.

PanaA?ios meninio A?riA?imo parodos vyksta beveik visose A?alyse, Lietuvoje taip pat. Kuo gi A?i yra tokia iA?skirtinAi??? Dalis tokiA? parodA? bAi??na tiesiog tarptautinAi??s kuratorinAi??s arba dar paprasA?iau ai??i?? apA?valginAi??s, meistrai iA? viso pasaulio jose pristato kAi?? nori, tai gali bAi??ti ne vien meninis ar bibliofilinis A?riA?imas, bet ir dailininko knyga, knyga-objektas, kaligrafija, popieriaus dekoravimo menas. Tokios parodos suteikia daugiau kAi??rybos laisvAi??s, jose pristatoma didesnAi?? A?riA?imo bAi??dA?, apdailos technikA?, stilistikos ir medA?iagA? A?vairovAi??. Jei dalyviams pateikiamas spaudinys (neretai bibliofilinis, kaip A?ioje bienalAi??je) ai??i?? tai nusako kitokiAi?? parodos kryptA?. IA? tokiA? galima paminAi??ti anglA? knygriA?iA? asociacijos Designer Bookbinders (db) 2009 m. surengtAi?? tarptautinA? konkursAi?? (reikAi??jo A?riA?ti poezijos rinkinA? Water), italA? Mostra Internazionale di Religatura dai??i??Arte in Italia 2002 m. (PranciA?kaus AsyA?ieA?io ai??zKAi??rinijos giesmAi??ai??? A?imtu pasaulio kalbA?), estA? Scripta manent (dvikalbiai klasikiniA? ir A?iuolaikiniA? tekstA? leidiniai). MeninAi?? knygriA?ystAi?? A?ia kreipiama labiau tradicine, bibliofiline linkme, skatinant puoselAi??ti knygos visumAi??, knygos meno ryA?A? su tekstu. Be to, suvienodinamos konkurso sAi??lygos, populiarinama nacionalinAi?? literatAi??ra, skleidA?iama knygos meno kultAi??ra (A?riA?imai po parodos grAi??A?inami autoriams, taigi pasklinda po A?vairius pasaulio kampelius). O svarbiausia ai??i?? tai uA?tikrina, kad darbas bus sukurtas specialiai A?iai parodai ir rodomas pirmAi?? kartAi??.

PrancAi??zai, kaip ir praeito amA?iaus pradA?ioje, yra knygos meno (ir meninAi??s knygriA?ystAi??s) lyderiai, pirmauja pagal meistrA? ir mokyklA? skaiA?iA?, o pagal darbA? kokybAi??, bibliofilinAi?? kultAi??rAi??, meniniA? leidiniA? kiekA? ir daugelA? kitA? rodikliA? yra stipriausi. Manau, neperlenksiu sakydama, kad PrancAi??zija yra knygriA?iA? visatos centras, nes prancAi??zai saugo ir skleidA?ia A?io meno tradicijas. Beveik visA? pasaulio A?aliA?, nuo Amerikos iki Japonijos, meistrai stengiasi A?valdyti ar bent iA?bandyti prancAi??ziA?kAi??jAi?? tradicijAi??, tad netgi tie, kurie geras mokyklas (tradicijas, meistrus) turi savo kraA?te, atvyksta A?ia ar A? gretimas A?alis (BelgijAi??, Ai??veicarijAi??) tobulinti meistriA?kumo, jei ne aukA?tosiose mokyklose, tai knygos meno centruose, bibliotekose, ypaA? daA?nai mokosi privaA?iai pas pripaA?intus meistrus (taigi amatas A?gyjamas kaip cechA? laikais, kai pameistrys turAi??davAi??s bent pora metA? mokytis svetur). Paskui A?i A?taka pastebima tarptautinAi??se parodose Kvebeke, Tokijuje, Vilniuje…

Toji prancAi??zA? tradicija labiausiai siejasi su A?riA?imo bAi??du ai??i?? tai vadinamasis bibliofilinis A?riA?imas (reliure traditionelle). UA?teks paminAi??ti, kad tai bene tobuliausias ir sudAi??tingiausias A?riA?imo bAi??das (struktAi??ros, o ne virA?elio apdailos atA?vilgiu), iA?sikristalizavAi??s maA?daug prieA? du A?imtus metA? ir susiejAi??s viskAi??, kas geriausia buvo atrasta per beveik du tAi??kstanA?ius knygriA?ystAi??s amato raidos metA?. SAi??voka reliure traditionelle nusako ne tik A?riA?imo kokybAi?? ar stilistikAi??, pirmiausia tai reiA?kia konkreA?ias konstrukcines savybes (matomas iA?oriA?kai), tam tikrAi?? technologinA? kanonAi??, kuris lemia iA?skirtinAi?? knygos darnAi??, estetikAi??, struktAi??ros patvarumAi??. Ai??A? kanonAi?? tinkamai perduoti gali tik mokytojas mokiniui. Marmuruotas ar dekoruotas popierius, bloko ir virA?elio auksavimas, rankomis siAi??ti kaptalai, bloko kraA?tA? dekoras (be abejo, nebAi??tinai viskas vienu metu ir nebAi??tinai to paties meistro daryta), A?vairAi??s knygos aplankai, dAi??klai, dAi??A?utAi??s, pritaikyti pagal dydA? ir apipavidalinimAi??, yra papildomi ai??zprivalomiai??? A?io kanono elementai. TaA?iau ir plaA?iAi??ja prasme, t.Ai??y. apipavidalinimo poA?iAi??riu, prancAi??ziA?ki A?riA?imai (nesvarbu, ar daryti prancAi??zo, ar kitos A?alies meistro) turi bendrA? bruoA?A? ai??i?? tai spalvingi, dekoratyvAi??s virA?eliai, iA?raiA?kingas, bet neperkrautas pieA?inys, A?iuolaikiA?ka meninAi?? forma, kokybiA?kos, graA?ios medA?iagos, dominuojanti intarsijos, aplikacijos, auksavimo technika, iA?skirtinAi?? knygos elegancija. Ne maA?iau svarbus ir privalomas elementas ai??i?? vertingas knygos turinys (teksto ir meninio apipavidalinimo dermAi??). NepriekaiA?tingai atliktas prancAi??ziA?kas A?riA?imas rodo, kad pasiekta meistrystAi??s virA?Ai??nAi??, ai??i?? tik A?valdAi??s jA? knygriA?ys pelno profesionalaus meistro vardAi??.

Ai??riA?imo bAi??dA? ir krypA?iA? yra daug, o kAi?? pasirinkti lemia skirtingos intencijos. Kai knygriA?ys nori pademonstruoti profesionalumo lygA? ir meistriA?kumAi?? (arba leidinys tam A?pareigoja), geriausia imtis prancAi??ziA?ko A?riA?imo, kai nori parodyti istorines A?inias ai??i?? daro prototipus, replikas, senA?jA? A?riA?imA? kopijas arba jA? interpretacijas; kai nori pasinerti A? kAi??rybinAi?? fantazijAi?? ai??i?? renkasi A?iuolaikinius A?riA?imo bAi??dus, laisvesnAi?? meninAi?? formAi??, autorines technikas, dailininko knygos arba knygos-objekto A?anrAi??, neA?prastas medA?iagas ir pan. Ai??ioje bienalAi??je vyravo prancAi??ziA?kas A?riA?imas (apie 80 proc. darbA?). Vis dAi??lto santykis su bet kokia tradicija visada bAi??na dvejopas, vieni meistrai grieA?A?iau ja seka, kiti jAi?? traktuoja laisviau. IA? aktyviausiai bienalAi??je dalyvaujanA?iA? A?aliA? ypaA? lojalAi??s prancAi??zA? tradicijai yra ispanai, belgai, japonai (beje, neparodAi?? nAi?? vieno japoniA?ko A?riA?imo), kanadieA?iai, italai. NuosaikesnAi??s pozicijos laikosi amerikieA?iai, anglai, vokieA?iai, estai.

Pagal darbA? kokybAi??, dalyviA? skaiA?iA? ir pelnytus apdovanojimus, be abejo, dominuoja prancAi??zai (jie visada sudaro maA?iausiai treA?dalA? parodos dalyviA?). Japonai stebina meistriA?kumu ai??i?? reliure traditionell prancAi??ziA?ka dvasia jie moka padaryti geriau uA? paA?ius prancAi??zus. Estai visur traukia dAi??mesA? kaip maA?a A?alis, atsiunA?ianti daug meniA?kai ir techniA?kai kokybiA?kA? darbA?. Nors jie priskirtini prie tA?, kurie labiausiai ignoruoja tradicinA? prancAi??ziA?kAi?? A?riA?imAi?? (naudoja jA? labai retai), taA?iau pasauliniam knygriA?ystAi??s meno kontekste jA? darbai iA?siskiria menine kokybe, originalumu, iA?radingumu. EstA? knygriA?iai, bAi??dami novatoriA?ki ir konceptualAi??s, vis tiek remiasi tradicija, viskAi?? atlieka techniA?kai labai A?variai, sumaniai varijuoja A?riA?imo konstrukcija kaip raiA?kos priemone, A?prastus dalykus paverA?ia sudAi??tingais, meniA?kais, bet funkcionaliais.

IA? Lietuvos paprastai dalyvauja vos vienas ar keli knygriA?iai. Ai??iemet darbus nusiuntAi?? Lolita GrabauskienAi?? ir RamutAi?? ToliuA?ytAi??, ankstesnAi??se bienalAi??se yra dalyvavAi?? Rimantas DAi??da, Dalia Marija Ai??aulauskaitAi??, AuA?ra PetroA?kienAi??, A?imantAi?? A?indulienAi??, RAi??ta ZaturskienAi??. LietuviA? knygriA?iai kol kas priziniA? vietA? vargu ar gali tikAi??tis, bet iA? parodos konteksto tikrai neiA?krinta, be to, iA?bando savo jAi??gas, Lietuvos vardAi?? tyliai A?raA?o A? pasaulio meniniA? A?vykiA? A?emAi??lapA?. Manau, dalyvauti galAi??tume aktyviau.

O dabar grA?A?kime prie bibliofiliniA? leidiniA? prekystalio, nuo kurio ir derAi??tA? pradAi??ti ekspozicijos apA?iAi??rAi??, kad suprastume, kokios knygos ir kodAi??l yra taip prabangiai A?riA?amos. PrancAi??zijos tradicinAi?? meninAi?? knygriA?ystAi?? labai glaudA?iai susijusi su bibliofiliniais leidiniais. Kaipgi atrodo prancAi??zA? bibliofilinAi??s knygos? VisA? pirma, turbAi??t neverta nAi?? sakyti, kad bibliofilinAi?? knyga nieko bendra neturi su kasdieniniu knygos vartojimu. Tai kolektyvinis kAi??rinys, pasak Vytauto Kazimiero Jonyno, ai??zpilnas meno veikalasai???, skirtas istorijai. Pirmiausia parenkamas vertingas groA?inAi??s literatAi??ros ar kitos srities tekstas (daA?niausiai nenaujas, jau patikrintas laiko), atspausdinamas nedideliu tiraA?u, sunumeruojamas (daA?niausiai visas tiraA?as, bet ne visada). Atspausta giliaspaude ant storo puraus estampinio popieriaus knyga, nors ir didelio formato, yra labai lengva, be to, graA?iau atsispaudA?ia tekstas ir grafika, lengviau suapvalinti knygos nugarAi??lAi??, ir pan., dailininko unikaliai apipavidalinama originaliais grafikos atspaudais ar akvarelAi??mis. Erdvus, iA?taigingas, meniA?kas teksto iA?dAi??stymas (maketavimas), A?rifto parinkimas ir deriniai stipriai veikia skaitymo ritmAi?? ir tempAi??. Toks spaudinys bAi??tinai platinamas neA?riA?tas, subroA?iAi??ruotas lankais, su paprastu popieriniu virA?eliu, ai??i?? tai bibliofilinAi??s knygos ai??zpusfabrikatisai???. O tada uA?sakovas, leidAi??jas, savininkas ar pats knygriA?ys nusprendA?ia, koks bus A?riA?imas (extra binding, design binding, fine binding, angl.; reliure de luxe pranc.), jam keliami tiek techninio tobulumo, tiek meninAi??s kokybAi??s reikalavimai. Knygos meno A?inovai aptarinAi??ja, tyrinAi??ja tokius leidinius, rengia jA? parodas, imasi leidybos, o kolekcionuoja juos ne vien privatAi??s kolekcininkai, bet ir valstybinAi??s, universitetinAi??s, nacionalinAi??s, municipalinAi??s bibliotekos, muziejai. A?velgdama A? tokiA? leidiniA? gausAi??, supratau, kokios stiprios ir funkcionalios yra visos A?ios grandys ai??i?? bibliofilai, leidAi??jai, spaustuvininkai, taikantys senas autentiA?kas technologijas, dailininkai, knygriA?iai, vertintojaiai??i??

MAi??sA? bibliofiliniai leidiniai turi tik numeracijAi??, na, gal dar kokA? rAi??pestingiau sukurtAi?? apipavidalinimAi??, taA?iau nei popierius, nei maketavimas, nei spauda, nei A?riA?imas (beje, pramoninis, o ne rankA? darbo) nesiskiria nuo A?prastA? knygA?. Susidaro A?spAi??dis, tarsi Lietuvoje knygA? grafika, meninis A?riA?imas bAi??tA? atsieti nuo paA?ios knygos. Taip yra daug kur pasaulyje, taA?iau prancAi??zai visa tai, kas kitur suskaidyta A? paskirus knygos meno A?anrus (iliustracija, knygA? grafika, A?riftas, kaligrafija, popieriaus gamyba, popieriaus dekoravimo menas, meninis A?riA?imas, dailininko knyga, spaudos kultAi??ra), sklandA?iai suliejo A? darniAi?? organiA?kAi?? meninAi?? visumAi??. Ai??iuolaikinAi?? meno forma A?ia sAi??kmingai derinama su gilia amato tradicija.