Menininkas, jo esybAi?? ir pasaulio suvokimas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akiratis
AUTORIUS:Ai??Gundega RepA?Ai??
DATA: 2014-03

Gundegos RepA?Ai??s pokalbis su poetu Janiu Ruokpelniu

Janis Ruokpelnis (JA?nis Rokpelnis, g. 1945 m.) ai??i?? latviA? poetas, aA?tuoniA? poezijos rinkiniA?, dviejA? rinktiniA?, dviejA? esAi?? knygA?, romano ai??zVirtualus Faustasai???, biografinAi??s knygos apie K. SkujeniekAi?? autorius. Jo kAi??ryba A?vertinta keliomis literatAi??ros premijomis, 2000 metA? Baltijos asamblAi??jos premija skirta uA? rinktinAi?? ai??zLyrikaai??? (jAi?? 2005 m. A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? V. BraziAi??nas).

Gundega RepA?Ai?? (Gundega RepA?e, g. 1960 m.) ai??i?? latviA? raA?ytoja, menotyrininkAi??, daugiau kaip dviejA? deA?imA?iA? prozos, esAi??, interviu knygA? autorAi??. 1999 m. ji iA?leido interviu knygAi?? ai??zAmA?iaus pabaigos A?vilgsnisai???, o 2012 m. paskelbAi?? panaA?ios stilistikos knygAi?? ai??zRaA?ytojai YRA: amA?iaus pradA?ios A?vilgsnisai???, kurioje diskutuoja su A?vairiA? kartA? ir A?anrA? raA?ytojais, kur link nepriklausomybAi??s metais pasuko latviA? literatAi??ra, kokia jos kAi??rAi??jA? misija XXI amA?iuje.

ai??i?? Ar tavo gyvenime egzistuoja ryA?ys tarp meno ir moralAi??s?

ai??i?? Taip, jis netgi pernelyg tvirtas. TikinA?iam krikA?A?ioniui tai natAi??ralu, nes abraomiA?kas religijas ir moralAi?? sieja tvirti ryA?iai.

ai??i?? Ar teigi, kad moralAi??s klausimai tau tapo svarbAi??s nuo tos akimirkos, kai tapai krikA?A?ioniu?

ai??i?? Ne, intuityviai tai jauA?iau visada. RaA?ytojas juk prakalbina A?vairias dvasias ir skirtingas jAi??gas. Nuo hipiA? laikA? gyvas A?sitikinimas, kad raA?ytojas privalo atspindAi??ti ir aplinkAi??, ir moralinAi?? bAi??senAi??, ir laiko dvasiAi??. TaA?iau mene, kaA?kur teko skaityti, esti du A?alingi dalykai ai??i?? moralizavimas ir iliustracija. AA? tam visiA?kai pritariu. Klausimas sudAi??tingesnis, kai kalbame apie prozAi??, nes autoriui, kaip A?inoma, reikia mylAi??ti ir savo neigiamus herojus, kad jie gyventA?. Prozoje svarbiausia charakteriai, kuriA? A? jokias moralAi??s normas neA?sprausi. A?mogus juk toks prieA?taringas ir, kaip A?inoma, ai??i?? pats siaubingiausias, kas pasauly gali bAi??ti.

Ai??A?velgiu, kad kiekviename A?moguje, tai tinka ir raA?ytojui, A?vairiomis proporcijomis yra visko, kAi?? turi A?monija. Jeigu pradedame demonizuoti kruvinuosius diktatorius, pavyzdA?iui, Pol PotAi?? ir HitlerA?, jeigu ieA?kome kokiA? nors ypatingA? poA?ymiA?, jA? nerandame. Net patys A?iauriausi maniakai kaimynams atrodAi?? visiA?kai normalAi??s ir paprasti A?monAi??s. Ne veltui pasaulis sukurtas kaip ypaA? spalvingas, jame ne vien balta, juoda spalvos. Jeigu kiti mano, kad genialiausias menininkas yra gamta, aA? sakau ai??i?? genialiausias menininkas yra Dievas. Tai reiA?kia, kad meno ir moralAi??s ryA?iai yra kaA?kokiame metafiziniame, nemoralizuojanA?iame lygmenyje. Man patinka Jacquesai??i??o Maritaino mintis: svarbu yra A?altinis, o ne jo produktas. A?odA?iu, reikA?minga yra tai, koks yra menininkas, jo esybAi?? ir pasaulio suvokimas.

ai??i?? Ar menininko atsakomybAi?? neperA?engia jo paties meno kAi??riniA? ribA?, ar dar kokia kita atsakomybAi?? glAi??di uA? jA??

ai??i?? AA? daA?nai tvirtinu, kad tai A?anro klausimas. Vis dAi??lto manau, kad moralAi?? yra publicistikos, eseistikos baras. Man paA?iam tai mAi??gstamiausias dalykas jau nuo mokyklos dienA?.

ai??i?? TodAi??l ir klausiu ai??i?? ar raA?ytojas yra atsakingas ne vien savo literatAi??riniu darbu? Ar tu jautiesi kuo nors kaltas, kad Latvijoje susiklostAi?? tokia bloga padAi??tis?

ai??i?? Manau, kad raA?ytojAi?? nuo ne raA?ytojo skiria tik A?gimtas talentas. Bet raA?ytojas atsako kaip bet kuris A?mogus Dievo akivaizdoje. PavyzdA?iui, diskusija apie VilA? LacA?. Juk visiA?kai aiA?ku ai??i?? kaip A?mogus jis yra nusikaltAi??lis, A?ia neverta nAi?? diskutuoti. Sako, jis bijojAi??s. BijojAi??s ViA?inskio, Berijos, JeA?ovo ir Jegodos, visA? bijojAi??s.

ai??i?? O gal raA?ytojas turi trigubAi?? atsakomybAi???

ai??i?? Taip, galbAi??t sovietinAi??mis ir posovietinAi??mis aplinkybAi??mis, kada jis buvo stabas ir neA?inia kodAi??l moralinis autoritetas. Beje, tos moralinAi??s kategorijos daA?nos jA? kAi??riniuose, bet gyvenime jie buvo konformistais. AA? turiu omeny socializmo stovyklos raA?ytojus. Jie sAi??dAi??jo visuose KomunistA? partijos centro komitetuose. Vieniems tai sekAi??si sklandA?iau, kitiems ai??i?? prasA?iau, bet taip buvo suvokta SovietA? SAi??jungos politika. SavaitraA?A?io ai??zLiteraturnaja gazetaai??? A?eA?iasdeA?imtmeA?io proga vienas laikraA?A?io bendradarbis pasakojo, kad 1950-aisiais Stalinas iA?sikvietAi?? KonstantinAi?? SimonovAi?? ir pasakAi??, jog bAi??tinas opozicinis ir liberalus literatAi??ros organas, kuriam ir vadovautA? Simonovas. TodAi??l mums buvo leista turAi??ti ai??zLiteratAi??ra un MA?kslaai???. Kad nuleistA? garAi??.

ai??i?? Ar dabar galima daryti tokiAi?? iA?vadAi??: jeigu raA?ytojas praranda autoritetAi??, vadinasi, atitinkamai mAi??A?ta jo atsakomybAi???

ai??i?? AA? vis dAi??lto manau, kad ir tie pasaulinio garso raA?ytojai, kurie pasiraA?o A?vairiausius laiA?kus, yra atsakingi kaip bet kuris A?mogus. Noriu priminti nepagrA?stus priekaiA?tus dAi??l atseit latviA? viensAi??diA?kumo. Tai juk A?mogaus A?imtmeA?iais puoselAi??ta individuali saviugda ir jo asmeninAi?? atsakomybAi??. Ne kaA?kokia kolektyvinAi?? atsakomybAi??, bAi??dinga rytieA?iams. Keiktas ir bartas individualizmas skelbia visiA?kAi?? individo atsakomybAi?? uA? save.

ai??i?? Gerai, asmeninAi?? atsakomybAi??. RaA?yki kAi?? nori, tai tavo atsakomybAi??. Bet literatAi??ra daA?nai buvo tiek ideologijos A?rankis, tiek ideologijos duobkasys. Ar tai, kokia pastarA?jA? dviejA? deA?imtmeA?iA? ideologija vyrauja Latvijoje, turi ryA?A? ir su raA?ytojo atsakomybe?

ai??i?? Mielu noru prisiimu bet kokiAi?? atsakomybAi??, A?inoma. Man labai nepatinka, kai vieA?ai pasirodo A?takingi raA?ytojai ir aiA?kina, kad jie nedalyvavo valstybAi??s apvogime. Daugelis paprasA?iausiai neturAi??jo galimybAi??s. Keista, kai manoma, jog uA? viskAi?? atsakingi yra tik politikai, kuriuos iA?renka pati tauta. Man gaila, kad A?monAi??s nepaA?velgia A? veidrodA? ai??i?? tie politikieriai, valdininkai esame mes patys. Ai??i iA?tarmAi?? man atrodo labai tragiA?ka ai??i?? tai latviA? tautos sunaikinimas. Bendras. Deja. AA? vis dAi??lto pasiremsiu Biblija, kuri skelbia, kad Dievas neteisia A?moniA? atskirai, o tautas. Ir uA? vadA? nuodAi??mes.

ai??i?? Pasvarstykime ai??i?? uA? kAi??, uA? kokias nuodAi??mes, kurios tarsi sunkesnAi??s nei kitA? tautA??

ai??i?? Ai??is klausimas man irgi neduoda ramybAi??s, nes nesurandu prieA?asties, skirianA?ios mus nuo Estijos ir Lietuvos, kurioms vis dAi??lto sekAi??si geriau.

ai??i?? Ar latviai per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA? iA?moko suvokti save? Ar jie tik sugebAi??jo atsisveikinti su savo praeitimi?

ai??i?? Ne!!

ai??i?? Ar A?ia neslypi ir raA?ytojA? atsakomybAi??? KaA?kas nepadaryta?

ai??i?? Kai iA? Mokslo namA? LaisvAi??s gatvAi??je iA?kAi??lAi?? Istorijos ir filosofijos fakultetAi??, jie, studentai ir profesoriai, iA?sineA?Ai?? ir savo talismanAi?? ai??i?? PAi??terio StuA?kos* portretAi??. Tai rodo, jog A?ie A?monAi??s mAi??stAi?? anapus gAi??rio ir blogio.

Ai??iame fakultete mokosi apie septynis A?imtus studentA?. Dalis jA? ai??i?? istorikai. Kasmet parengiama A?imtas septyniasdeA?imt politologA?. SakyA?iau, kad ta eisena su P. StuA?kos portretu buvo istorikA? reikalavimas.

Bet kurios tautos istorija remiasi mitais, ir jie bAi??tini. PavyzdA?iui, Bastilijos paAi??mimas. O mums, kaip ir anksA?iau, vis dar neaiA?ku: kas buvo latviA? A?auliai, o kas ai??i?? raudonieji A?auliai.

ai??i?? Istorikai irgi bailAi??s. Sunku patikAi??ti ai??i?? kaip ir anksA?iau.

ai??i?? Taip, keisA?iausia, kad baimAi?? valdo net akivaizdA?ius dalykus. PavyzdA?iui, skaitant ketvirtojo deA?imtmeA?io atsiminimus ir memuarus ai??i?? MandelA?tamAi??, AchmatovAi??, GumiliovAi??, GerA?teinAi??. Koks juose atsiskleidA?ia latvis? GerA?teinas raA?o, kad jo namuose Daugpilyje reikAi??jAi?? kalbAi??ti tyliai, nes uA? sienos gyvenAi?? latviai. XIX amA?iaus menA?evikA? lyderio Golco memuaruose ai??i?? latviA? A?aulAi?? rausAi??si ai??zparaA?ojeai???, ar ten nAi??ra kokiA? nors slaptA? popieriA?. Ir dar kinai. AA? jau seniai stebiuosi, kodAi??l jiems nepriekaiA?taujama, nes jie dalyvavo revoliucijoje taip pat aktyviai kaip latviai. Jie dingo, grA?A?o atgal, o latviai tAi??sAi?? veiklAi??. Be to, latviai prisijungAi?? prie generalinAi??s linijos. IA?skyrus kelias nuotraukas, tarp latviA? nebuvo nAi?? vieno trockisto. AiA?ku, kad maA?ina sumalAi?? visus, ir A?ekistA? vadus, bet keistas treA?iojo deA?imtmeA?io Stalino posakis, jog latvius labai lengva A?bauginti. Jis nemylAi??jo trijA? tautA? ai??i?? latviA?, A?ydA? ir lenkA?. Bivoras raA?Ai??, jog galAi??jo gyvuoti neraA?ytas A?sakymas ai??i?? visuose A?ekistA? organuose A?ioms trims tautybAi??ms skirti pastebimas pareigas, kad savo tautose sukeltA? pyktA?. A?ekistA? gretose latviA? ir A?ydA? buvo nedaug ai??i?? 3,5 procento. Ketvirtajame deA?imtmetyje. Visi neA?inia kodAi??l prisimena, kad A?ydai buvAi?? bolA?evikA? pusAi??je, bet pamirA?ta, kad visi menA?evikA? ir eserA? lyderiai, tarp jA? ir kairieji eserai, kurie dalyvavo demokratiniame judAi??jime, taip pat buvo A?ydai. KodAi??l tai neA?vertinta? Faktai visiems A?inomi, bet jie ai??i?? skeletai mAi??sA? spintoje.

ai??i?? KodAi??l tAi??siasi A?is slAi??pimas? Vis dar bijomasi? Ko? Ar ne savAi??s?

ai??i?? Arba ai??i?? legionas. Tai buvo mobilizacija. Tiesiog totali mobilizacija. Net atsidavAi?? liberalai ir Latvijai palankAi??s A?ydA? kilmAi??s rusA? reA?imo prieA?ininkai tebekartoja, kad latviai jAi?? pasirinko. Tai nebuvo pasirinkimas. Poetas Dzintaras Suodumas sakAi??, kad tie, kuriA? artimuosius iA?veA?Ai?? A? SibirAi??, susibAi??rAi?? A? policijos batalionus. Tai buvo konkreti motyvacija ai??i?? iA?laisvinti savo artimuosius.

ai??i?? Matai, galAi??tume neieA?koti tamsiA?jA? mAi??sA? mentalumo pusiA?, nesiknaisioti praeityje, nekalbAi??ti apie tai, kad enciklopedijose dingsta A?raA?ai, jog A?mogus buvo TSKP narys, jeigu Latvijos nebAi??tA? iA?tikAi??s krachas ir totali degradacija. Vis dAi??lto reikia ieA?koti ir dvideA?imt metA? nieko nereiA?kia.

ai??i?? Degradacijos niekur netrAi??ksta. SovietmeA?io palikimas ai??i?? vagystAi??s. HernhutieA?iai** vis dAi??lto atpratino A?mones vogti dvaruose ir baA?nyA?iose. Nevalia bAi??davo vogti net iA? vagies. Skatintinas pavyzdys, ko mes nAi?? vienas nenorime pripaA?inti savyje. Kaip ir savo silpnybiA?. Kitiems teisAi??s turAi??ti silpnybiA? nepripaA?A?stam, bet ne sau, nes mes A?inome motyvacijAi?? ir save pateisiname. KitA? A?moniA? motyvai mAi??sA? nedomina, mAi??gaudamiesi juos teisiame.

ai??i?? KodAi??l? Ar ne todAi??l, kad nAi??ra A?moniA?, kurie dAi??l ko nors apgailestautA?? Arba bent pasipasakotA?? Taip, bendradarbiavo, taip, buvo priverstas A?skA?sti.

ai??i?? Visa tai turAi??jo ryA?A? su tuo, jog Tautos frontas ir Atgimimas buvo susijAi?? su liberaliaisiais komunistais.

ai??i?? Mes nenorime savAi??s skaudinti ir toliau nieko nebeprisimename?

ai??i?? DAi??l ko kovojo A?auliai Pirmajame pasauliniame kare? PadAi??ka uA? PenktA?jA? metA? revoliucijAi??? KAi?? suversti vokieA?iams, kuriA? trisdeA?imt tAi??kstanA?iA? buvo Rusijos armijoje, ai??i?? baudA?iamAi??sias ekspedicijas? Jeigu kalbame apie kaA?kokiAi?? atsakomybAi??, tada atsiranda A?mogus, kuris jAi?? prisiima. PavyzdA?iui, Mikelis Valteras***, jam niekas nepriekaiA?tavo dAi??l provokiA?kos laikysenos, o jis Ai??mAi?? bliauti ai??i?? uA? kAi?? jAi??s kariaujate? Juk tiems latviA? A?auliams nieko nebuvo paA?adAi??ta ai??i?? kur pasiraA?yta sutartis? NAi?? latviA? mokyklos, nieko. Tiktai 1916 metais A?kurta latviA? gimnazija. Ai?? vienAi?? vietAi?? buvo surinktos geriausios tautos pajAi??gos, nes taip paprasA?iau sunaikinti. Romieji estai irgi buvo sumanAi?? suformuoti pulkus, bet sumojAi??, kad tai bAi??das iA?naikinti tautAi??, susilaikAi??. IstorikA? pareiga pabaigti su BriedA?iu, Bangerskiu**** ir kitais. Tas pats nutiko ir su Bermontu. Jis norAi??jo eiti padAi??ti JudeniA?iui, jo neleido, kad baltieji nenugalAi??tA?. UA? Petrogrado gynybAi?? aukA?A?iausiAi?? apdovanojimAi?? gavo Stalinas. Kieno iniciatyva? Labai A?domios A?ios dvi pusAi??s, tai uA?duotis mAi??sA? istorikams. Kam mums tie pulkai, jeigu jie neiA?aiA?kinti?

ai??i?? Jie teigs, kad nAi??ra poreikio?

ai??i?? Absurdas, kad komunistai teistA? komunistus. Komunistai dAi??jo Latvijos nepriklausomybAi??s atkAi??rimo pagrindus. Bet kiti niekaip neatsisveikina su praeitimi.

ai??i?? Su praeitimi neatsisveikiname, bet A? globalinius procesus A?sitraukiame kaip stropAi??s moksleiviai.

ai??i?? Ir aA?iAi?? Dievui! Abiejuose pasauliniuose karuose nugalAi??ti padAi??jo amerikieA?iai. Bet jie susilaukia piktA? pareiA?kimA? ne tik iA? Sovietijos ai??i?? visos Europos intelektinis elitas neapkenA?ia amerikieA?iA?. Taigi pykA?io porcija ai??i?? dviguba. Bet Clintonas buvo tas, kuris atvedAi?? mus A? NATO. Jeigu taip nebAi??tA? nutikAi??, A?iandienAi?? mAi??sA? reikAi??tA? ieA?koti NepriklausomA? ValstybiA? Sandraugoje.

ai??i?? Kalba ne apie tai, kAi?? buvome priversti daryti, o apie bAi??dAi??, kaip A?tikome.

ai??i?? Mes privalAi??jome paremti savo sAi??jungininkus. Ir karius iA?siuntAi?? visi, net promaskvietiA?kasis Ukrainos KuA?ma. AA? manau, kad tai atsipirko, nors buvo ir sunkus pasirinkimas. Argi savo protAi??viA? istorijoje apskritai kada nors galAi??jome rinktis tarp gAi??rio ir blogio? Visos Baltijos valstybAi??s siuntAi?? savo pagalbAi??.

ai??i?? Vis dAi??lto dvasinAi?? tamsa nAi?? vienoje Baltijos valstybAi??je nAi??ra tokia niauri kaip Latvijoje. AA? ieA?kau prieA?asA?iA?. Ko gero, daugelis A?moniA? jautAi??si paA?eminti, kad jA? vardu buvo palaikyta kitos A?emAi??s okupacija.

ai??i?? Kiekvienos Baltijos valstybAi??s gyventojA? sudAi??tis yra labai skirtinga. Ir intelektinis lygis. Man tai pasakAi?? Knutas Skujeniekas, septyneri lagerio metai jA? visaip iA?treniravo ai??i?? pasirodo, latviai yra kur kas maA?iau iA?silavinusi tauta nei estai. Be to ai??i?? suvarA?yta. Tartu universitetas gyvuoja nuo septyniolikto amA?iaus (Rusijoje ai??i?? tiktai nuo aA?tuoniolikto) ai??i?? jis ai??ziA?koA?iojoai??? visAi?? tautAi??. Jaunalatviai juk atAi??jo iA? Tartu ir A?vykdAi?? milA?iniA?kAi?? dvasinA? perversmAi?? Latvijoje. Keli A?monAi??s! Latviams universitetAi?? A?steigAi?? 1919 metais. Kas? PagyrAi??nai. Nesvarbu. Surinko, sulydAi?? kaA?kokias mokymo pajAi??gas iA? uA?sienio, iA? bet kur. Taip susiformavo pirmoji mokslininkA? karta. Ji emigravo. Visa techninAi?? inteligentija. PenkiasdeA?imt penki procentai liuteronA? kunigA? iA?vyko. Ai?? jA? vietAi?? atAi??jo raudonosios profesAi??ros atstovai. Sulig tuo dingo visos mAi??sA? intelektinAi??s pajAi??gos. Maskvoje, Leningrade mokslo pajAi??gas papildAi?? iA?Ai??jusieji iA? lageriA? ir kalAi??jimA?, ir jie iA?liko. Latviai buvo priversti palikti savo A?emAi?? amA?iams. Tai, kas buvo sukurta ketvirtajame deA?imtmetyje ai??i?? kalba, literatAi??ra, menas ai??i?? visa tai nutraukAi?? ir sunaikino okupacija. Visose intelektinAi??se srityse. DevyniasdeA?imt procentA? tremtiniA? buvo inteligentai (tuomet inteligentais laikAi?? ir vidurinAi??s mokyklos auklAi??tinius).

Latvija iki Antrojo pasaulinio karo buvo liuteroniA?ka. KatalikiA?koji Latgala dar nebuvo taip integruota. Dabar mes turime protestantiA?kAi??jAi?? EstijAi??, katalikiA?kAi??jAi?? LietuvAi?? ir polikonfesinAi?? LatvijAi??, kur praktiA?kai po tiek pat yra liuteronA?, katalikA? ir staA?iatikiA?. TodAi??l pas mus nAi??ra nAi?? vienos tradicijos. Kalbu ne apie tikrAi?? tikAi??jimAi??, o apie tradicijAi?? ir vertybiA? orientacijAi??. Ai??tai aA? ieA?kau atsakymo, bet negaliu rasti. Ir etniA?kai esame labai suskaldyti, palyginus su tarpukariu. Rusai Ai??kiA?kai yra daug veiklesni. Kadangi buvo iA?stumti iA? politinAi??s veiklos, jie ir pasuko A? A?iAi?? sritA?. Latviai, kaip A?inome, niekada nebuvo prekybininkai, veikiau ai??i?? bankininkai. Kristapas Bergas pastatAi?? Bergo turgA? prieA?ais latviA? krautuvininkus, ir po poros savaiA?iA? jis buvo pilnas A?ydA?. Latviai buvo bankininkai ir smuklininkai. Ir, A?inoma, valdininkai.

ai??i?? Tad tu manai, kad visa tai yra istorinis pasmerktumas?

ai??i?? Svarbu, kas tai istorijai vadovauja. Kas vadovauja tautos istorijai.

ai??i?? Ir kultAi??ros istorijai. Arba, pasak tavAi??s, raA?ytojai nebuvo pajAi??gAi??s prieA?intis visuomenAi??s posAi??kiui A? pramogas, o ne A? meno galiAi??.

ai??i?? Taip, tai man kultAi??rinis A?okas. Kaip ir tikra latviA? tautos zoologinAi?? neapykanta kultAi??rai, kuri iA?augo bAi??tent pastaraisiais metais!

ai??i?? Man vis dAi??lto atrodo, kad sAi??monAi??s degradacija A?vyko kartu su niekingu raA?ytojA? siekiu parsiduoti uA? bet kokiAi?? kainAi??, o ne iA?laikyti lygA?.

ai??i?? Vis dAi??lto niekad mAi??sA? literatAi??ros istorijoje nebuvo A? tiek daug pasaulio kalbA? iA?verstA? latviA? literatA? kAi??riniA?. Man nesvarbu, kokiomis priemonAi??mis tai A?gyvendinama. Normalu, kai esti draugai, sAi??kmingiau viskas vyksta, kai bAi??na grupuotAi??s. Taip yra visame pasaulyje.

ai??i?? Ne apie tai kalba, o apie pramogA? invazijAi?? ir mAi??sA? nesiprieA?inimAi??, kai naikinami meno kriterijai.

ai??i?? Ai??domu, kad tu uA?tari snobA? sluoksnius.

ai??i?? AA? uA?tariu menAi??, o ne kokius nors sluoksnius.

ai??i?? UA?tarti galima tik savo kAi??riniais. Ir tokiA? ai??i?? rimtA? ai??i?? niekas neskaitys, visiems reikia pigiA? pasakAi??liA?, taip, pramogA?. Toks pareikalavimas.

ai??i?? Ar dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA? iA?sijojo naujus kriterijus, kokybAi??, kad literatAi??rinis kAi??rinys nebAi??tA? vien praA?matniai A?pakuota prekAi??? Normalu, kai kiekvienas A?imtmetis aiA?kinasi santykius su menu.

ai??i?? Kiekviena meno sritis turi savo likimAi??, negalima kalbAi??ti apie menAi?? apskritai. Poezijai vienas, prozai ai??i?? kitas. Mano gyvenime niekas nepasikeitAi??, viskas taip, kaip sovietmety ai??i?? kaip ir anksA?iau nesu asmeniA?kai paA?A?stamas nAi?? su vienu iA?kiliu politiku ar oligarchu, nesu kvieA?iamas A? oficialius renginius, net KultAi??ros ministerijoje. Viskas taip pat. Mano aplinka specifinAi??. BendraamA?iai literatAi??roje beveik iA?mirAi??, bet kadangi daug metA? uA?siimu redagavimu ir literatAi??rinAi??mis konsultacijomis, tad daA?nai tenka pasikalbAi??ti su jaunosios kartos A?monAi??mis. Bet be ypatingo biA?iuliavimosi. Ir savo geraisiais, aA?tuntojo deA?imtmeA?io metais, kai daug gAi??riau, buvau asocialus, neintegruotas elementas. Man reikia daug pagalvoti apie tai, kodAi??l, esant bet kokiam reA?imui, inteligentija, A?viesiausi protai A?liejasi prie valdA?ios. Picassoai??i??as 1953 metais nutapAi?? Stalino portretAi??, kuris sukAi??lAi?? diskusijA? ai??i?? iA?Ai??jo pernelyg jaunas ir nepanaA?us. Kalbu apie VakarA? inteligentijAi??, kuri buvo prosovietiA?ka ir kairioji. Ionesco, vienas mano mylimiausiA? mAi??stytojA?, buvo absoliuti iA?imtis visoje garsioje prancAi??zA? inteligentijoje. AA?iAi?? Dievui, kad buvo toks Camus, bet Sartreai??i??as ir panaA?ios padugnAi??s prisiglaudAi??. A?monAi??s uA? jA? kAi??riniA? skaitymAi?? sAi??dAi??jo kalAi??jimuose, o jie A?lovino komunizmAi??.

ai??i?? Matai, jie niekada nebarstAi?? pelenais savo galvos. Kitaip, nei tikAi??jomAi??s mes.

ai??i?? Niekada ir niekur! Visos VakarA? kompartijos juk sugriuvo tiktai tada, kai sugriuvo SovietA? SAi??junga. Dabar visi jie save vadina socialistais. Nesutiksi nAi?? vieno deA?iniojo VakarA? inteligento. Mano paA?iAi??ros tiksliai apibrAi??A?tos ai??i?? esu A?sitikinAi??s deA?inysis centristas demokratas, kas visiA?kai neatitinka proletariA?kos mano dvasinio gyvenimo bAi??klAi??s. Ir tai sAi??moningas mano pasirinkimas. Totalitariniai reA?imai patinka A?monAi??ms, nes jie atima iA? individo atsakomybAi??. Gal todAi??l ir nesu pernelyg geros nuomonAi??s apie A?moniA? gentA?.

ai??i?? Ar esi patenkintas savo likimu literatAi??roje?

ai??i?? Ne, bet A?ia A?A?velgiu savo kaltAi??. TaA?iau likimas padovanojo puikius draugus ir mokytojus ai??i?? KnutAi?? SkujeniekAi??, UldA? BAi??rzinA?, dAi??l to kartelAi?? man buvo aukA?tai pakelta. RaA?ytojui sunkiausia rasti savo individualA? stiliA?. AA? jA? radau, bet kur kas sunkiau su tuo susitaikyti. Nes norisi vis kitaip. AA?, pavyzdA?iui, norAi??A?iau radikaliau, asociatyviau, bet tai jau nebebAi??siu aA?. Esu patenkintas pastaraisiais metais, nes galiu susikaupti tikriems literatAi??ros darbams.

IA? latviA? k. vertAi?? Arvydas Valionis

Versta iA?:

Gundega RepA?e. Rakstnieki IR. Ryga: Dienas grA?mata, 2012

* PAi??teris StuA?ka (1865ai??i??1932) ai??i?? socialdemokratA? ir komunistA? veikAi??jas, marionetinAi??s bolA?evikinAi??s Latvijos vyriausybAi??s vadovas (1918ai??i??1920). (A?ia ir toliau ai??i?? vert. past.)

** HernhutieA?iai ai??i?? evangelikA? dominija, pripaA?A?stanti Martino Lutherio mokymAi??.

*** Mikelis Valteras (1874ai??i??1968) ai??i?? juristas, politikas, diplomatas, Latvijos Respublikos vidaus reikalA? ministras (1918ai??i??1919).

**** Frydrichas Briedis (1888ai??i??1918) ai??i?? garsus latviA? A?auliA? vadas; RAi??dolfas Bangerskis (1878ai??i??1958) ai??i?? Latvijos armijos generolas, LatviA? legiono generalinis inspektorius.