Menininkas A?iame gyvenime

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: DailAi??
AUTORIUS: Mikalojus Povilas Vilutis
DATA: 2012-06

Menininkas A?iame gyvenime

Mikalojus Povilas Vilutis

Mano nuomonAi?? apie menAi?? ir menininkus nAi??ra tvirta, ji daA?nai keiA?iasi, mano teiginiai daA?nai prieA?tarauja vieni kitiems, nes tik apie negyvus daiktus, turinA?ius nesikeiA?ianA?iAi?? formAi??, galima turAi??ti nesikeiA?ianA?iAi?? nuomonAi??. GavAi??s A?urnalo pasiAi??lymAi?? paraA?yti apie tai, kaip A?iuo metu gyvena dailininkai, apie jA? dvasinAi?? ir kAi??niA?kAi?? savijautAi?? dabartinAi??je situacijoje, pagalvojau, kad apie tai esu daug kalbAi??jAi??s ir raA?Ai??s, todAi??l nieko naujo nebesugalvosiu ir nebeparaA?ysiuai??i?? Galiu tik save pacituoti.

Galvodamas apie menAi?? ir menininkus A?iais laikais, prisiminiau pasakAi?? apie senelA? ir senelAi??, anAi??kAi?? ir anAi??kAi??, A?unA?, katAi?? ir pelytAi??, kurie visi kartu susikabinAi?? iA?rovAi?? ropAi??. Paprasta ir be galo miela pasaka. Dabar A?monAi??s savo vaikams pasakA? nekuria, nes pasakA? patiems kurti nebereikia. Yra televizija ir kompiuteriniai A?aidimai. Lietuvos dievadirbiai iA?droA?davo iA? medA?io skausmAi?? ir ilgesA?. GimAi?? menininkais. Ir dabar tokiA? yra. Tik jie nereikalingi. Sofija KatkeviA?ienAi??, visAi?? gyvenimAi?? dirbusi A?vairius nemeniA?kus darbus, niekur menA? nesimokiusi, A?eA?iasdeA?imties metA? sulaukusi nutapAi?? nuostabius A?ventus paveikslus. NeuA?dusino gyvenimas menininkAi??s joje. ParodA?iau KatkeviA?ienAi??s paveikslus anAi??kui. Sakau: ai??zA?iAi??rAi??k, kokie graA?Ai??s paveikslAi??liai.ai??? ai??i?? ai??zLabai graA?Ai??sai???, ai??i?? pasakAi?? anAi??kas, neatitraukdamas akiA? nuo televizoriaus. Tai tokia padAi??tis. Kai atsirado televizija ir internetas, KatkeviA?ienAi??s menas pasidarAi?? nebereikalingas.

Kai buvau jaunas, rodydavau A?monAi??ms savo paveikslus. A?monAi??s netekdavo A?ado iA? susiA?avAi??jimo. Jie suA?ukdavo: ai??zKokie nuostabAi??sAi??kAi??riniaiai???, ai??i?? ir sakydavo, kad tik ypaA? talentingas menininkas gali tokius nupaiA?yti. Kukliai nuleisdavau akis ir tirpdavau iA? pasitenkinimo. Galvodavau: aA? esu ypaA? talentingas menininkas. VAi??liau man kilo A?tarimas, kad A?monAi??s sako tik A?odA?ius, kuriuos dera sakyti, kai dailininkas rodo savo paveikslus, bet ne tai, kAi?? galvoja, nes kai nepraA?ydavau A?iAi??rAi??ti A? mano paveikslus, A?monAi??s jA? nematydavo. Nutariau patikrinti savo A?tarimAi??. Buvau nutapAi??s efektingAi?? nemaA?Ai?? paveikslAi?? (76Ai??58), pastaA?iau jA? matomiausioje vietoje, kur vaikA?A?iojo A?monAi??s (inteligentai). Bet jie manoAi??nuostabaus kAi??rinionematAi??. NAi?? vienas. Tuomet vietoj paveikslo pastaA?iau vyno butelA?. Tamsiame fone tamsus vyno butelis buvo neryA?kus. A?monAi??s (inteligentai) jA? pamatAi??. Visi iki vieno. Atlikau daugiau eksperimentA?, kuriuos detaliai apraA?iau savo knygojeAi??Tortas[1]. Visi eksperimentai patvirtino skaudA?iAi?? tiesAi?? ai??i?? paveikslA? nesimato.

TodAi??l daA?nai tenka girdAi??ti, kad tapyba, grafika ir apskritai vaizduojamasis menas mirAi??, nes A?iais laikais nAi??ra niekam reikalingas. Man atrodo, teiginys yra pagrA?stas, tik jame yra netikslumA?: A?iuo metu triumfuojanA?iam masiniam A?mogui vaizduojamasis menas nereikalingas, taA?iau yra vienas kitas keistuolis, kuriam paveikslAi??liai reikalingi ai??i?? bent jau paA?iam dailininkui, paiA?anA?iam paveikslAi??. TodAi??l nederAi??tA? teigti, kad vaizduojamasis menas apskritai nereikalingas. Taip pat nesinori sutikti su tuo, kad tik dabar, XX ir XXI amA?iA? sandAi??roje, dailAi?? nebereikalinga. MAi??sA? eros pradA?ioje Seneka raA?Ai??: ai??zGerai pasakAi?? tas, kuris paklaustas, kodAi??l taip rAi??pestingai uA?siima menu, kurA? supras tik keli, atsakAi??: ,,UA?teks man ir keliA?, uA?teks ir vieno, uA?teks ir nAi?? vieno.ai??? Apie tAi?? patA?, tik ne apie dailAi??, bet apie tokiAi?? muzikAi??, kuriai suprast reikia pastangA?, kalba ir Schopenhaueris: ai??zAr virtuozui labai glostytA? A?irdA? audringi publikos plojimai, jeigu jis A?inotA?, kad visi, iA?skyrus vienAi?? ar du, yra absoliutAi??s kurA?iai, kurie, norAi??dami nuslAi??pti vienas nuo kito savo ydAi??, stengiasi kuo smarkiau muA?ti delnais…ai???

ai??zNormaliemsai??? A?monAi??ms, kaip ir A?iuo metu valdanA?iai daugumai, visuomet reikAi??jo tik duonos ir A?aidimA?, meno, teikianA?io tik poilsA?, kuris iA?krauna, bet ne pakrauna, paveikslAi??liA? su graA?iai nupaiA?ytais graA?iais dalykais, muzikos, suvokiamos be pastangA?, teikianA?ios tik malonumAi??. Muzika labiausiai vertinama, nes labiau uA? kitas meno sritis veikia vakarieA?ius. Jiems reikia judAi??jimo, o muzika judri. VakarieA?iams reikia pokyA?iA?, staigios reakcijos A? informacijos srautAi??. RamybAi??, iA?minties prieA?astis, jiems nepriimtina. Rytuose, kai kuriuose seniausiA? kultAi??rA? kraA?tuose, dailAi??, kaip specifinAi?? kontempliacijos forma, buvo laikoma aukA?A?iausiu menu. Materializuota statiA?ka, nesikeiA?ianti bAi??sena. PrieA?prieA?a begalinei kaitai ai??i?? kanA?ios prieA?asA?iai. Tuose kraA?tuose linkima ramybAi??s, bet ne sAi??kmAi??s, susijusios su judAi??jimu, kova, pergale.

Lietuvoje populiarios yra tos meno sritys, kurios sutraukia miniAi??. Koncertai, teatras, kinas suburia A?mones, o parodos ai??i?? ne. Ai?? parodA? atidarymus susirenka bAi??relis A?moniA?, dailininko paA?A?stamA?, pasiA?iAi??rAi??ti vienas A? kitAi?? ir A? stalAi??, o po to parodA? salAi??s tuA?A?ios. Dailininkas paveikslAi?? paiA?o vienas, o dabar komandinio A?aidimo laikai. Ai??Ai??ksnis ai??zEureka!ai??? komandoje nepasigirsta, sakAi?? Leonardas da Vinci. Tik A?mogus vienas, uA?sidarAi??s kambarAi??lyje, kuriame nieko nAi??ra, kartais suA?unka: ai??zEureka!ai??? DaA?niausiai jis vienas ir tegirdi. Dabar dailininkai, norintys dalyvauti parodose, daA?nai moka pinigus. Perka A?iAi??rovAi??. Kai A?monijAi?? valdAi?? mene iA?prusAi?? aristokratai, atrodAi??, kad dailAi?? reikalinga, nes jAi?? vertino valdA?ia. AsmenybiA? laikai buvo. Jie dominavo. Ai??iais laikais dominuoja masAi??, vienodi A?monAi??s.

VargA?ai dailininkai, galima pagalvoti neA?sigilinus. Jie nAi??ra vargA?ai. Ne. RaA?inAi??lyje ai??z Blogis, kuriantis gAi??rA?ai??? (Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2012-02-17) raA?iau: ai??zLaikau save menininku, todAi??l pakalbAi??siu apie save, nes save paA?A?stu geriau negu kitus, ir leisiu sau apibendrinti, nes man atrodo, kad visi menininkai yra panaA?Ai??s, kaip vieno medA?io lapai. Ne tokie pat, bet panaA?Ai??s. Gerai gyvenu pasaulyje, kuris yra A?alia manAi??s, bet ne mano. Esu laisvas, nereikia man keltis penktAi?? valandAi?? ryto, praustis, A?ukuotis, skustis, tvarkingai rengtis, lygiai septintAi?? bAi??ti darbe, nepavAi??luoti, lygiai aA?tuonias valandas dirbti bjaurA? nuobodA? darbAi??, A?tikti kvailam virA?ininkui, nes protingi A?monAi??s retai kada bAi??na virA?ininkais. Dauguma A?moniA? sunkiai dirba, uA?dirba pinigus, uA? kuriuos nusiperka dA?iaugsmA?, kokius galima nusipirkti. O man nereikia dA?iaugsmA? pirkti, pats sau juos parAi??pinu. PaiA?au paveikslAi??lA? ir dA?iaugiuosi savim, kad taip graA?iai moku nupaiA?yti. DidA?iausias dA?iaugsmas yra dA?iaugtis savimi. Dar man teikia dA?iaugsmo dalykai, kurie yra A?alia, kurie man nepriklauso, nes tada nereikia jais rAi??pintis. Einu Neries krantine ir matau saulAi?? tekanA?iAi?? ir graA?umas man ir dA?iaugsmas, A?iAi??riu A? savo nupaiA?ytAi?? paveikslAi??lA? ir vAi??l man graA?umas ir dA?iaugsmas. Ir viskasgratis. Tiesa, tada maA?iau dA?iaugsmo, nes dA?iaugiuosi ne savim, bet saule ir paveikslAi??liu.ai???

NAi??ra nuotaikos, nepaiA?au, vaA?iuoju A? miA?kAi??, A?jungiu televizoriA? ir A?iAi??riu ai??zVolkerA?, Teksaso reindA?erA?ai???, degtinAi?? geriu, kai tam yra polAi??kis. Nereikia laukti laisvadienio, nes visos dienos laisvadieniai. KitAi?? dienAi?? galiu voliotis lovoje. LaisvAi?? teikia ir A?inojimas, kad niekas nenuliAi??s, jei paveikslAi??liA? nepaiA?ysiu ir raA?inAi??liA? neraA?ysiu. A?ia kaip meilAi??. Sunku bAi??ti mylimam. Daug skausmo mylintiems. Jeigu esi mylimas, esi reikalingas ir jau nesi laisvas, nes mylinA?io A?mogaus bAi??senos priklauso nuo tavAi??s. Tenka bent jau elgtis taip, kad neA?skaudintum mylinA?io A?mogaus, o tai reiA?kia ai??i?? ne taip, kaip norisi. O aA? paveikslAi??lius paiA?au ir raA?inAi??lius raA?au, kokius noriu. Baltomis rankelAi??mis, nes nutariau, kad juodAi?? darbAi?? turi dirbti kiti. Kiaules tegul augina kiti, o aA? jas tik valgysiu.

Mikalojus Povilas Vilutis.Ai??Sena tema.Ai??1980, popierius, serigrafija, 33 Ai?? 40 cm

A?inoma, menininko gyvenimas taip pat bAi??na sunkus ir varginantis. KAi??rybinAi??s nesAi??kmAi??s, nesugebAi??jimas A?gyvendinti sumanymA?, lydimas nusivylimo savim ir pasauliu, kankinanA?ios abejonAi??s savo darbo kokybe. Dirbantys A?monAi??s kenA?ia kvailAi?? virA?ininkAi?? aA?tuonias valandas, o patys sau kvaili virA?ininkai menininkai kenA?ia save visAi?? parAi??. DienAi?? naktA? tenka neA?ti neA?gyvendintA? sumanymA? naA?tAi??. Slegia. Bet tokA? gyvenimAi?? pasirenka patys menininkai. Jiems taip patinka. JA? veiklos darbu vadinti nedera. Ar galima pavadinti darbu varginantA? kopimAi?? A? EverestAi??? Darbas yra tai, ko nesinori daryti, bet reikia. Darbas primestas iA? iA?orAi??s, o kopimas A? EverestAi?? ai??i?? iA? vidaus. Sakau A?mogui: ai??zAA? dirbu.ai??? Tu dirbi? Nustemba A?mogus. Ir kAi?? gi tu dirbi? Balse ironija ir sarkazmas. Jis netiki, kad aA? dirbu. NirA?tu baisiausiai todAi??l, kad jis teisus.

PaiA?anA?ius paveikslus skirstau A? dvi rAi??A?is: dailininkus menininkus ir tik dailininkus. Tai lemia jA? bAi??senas A?iame gyvenime. Vieniems duotas talentas kurti meno kAi??rinius, kitiems duotas talentas tapti A?A?ymybAi??mis. Menininkams kAi??ryba yra poreikis ir tikslas, tik dailininkams ai??i?? priemonAi?? gerai gyventi. Atrodo, menininkus kaA?kas verA?ia dirbti taip, o ne kitaip. Paveikslo vaizdas ne jA? valioje. Jie nAi??ra laisvi nuo savo kategoriA?kos, stipresnAi??s uA? juos paA?ius, meninAi??s prigimties. MeninAi?? prigimtis ai??i?? tai kaip nAi??A?tumas: nori nenori ai??i?? turi gimdyti. Ir negali pasirinkti kAi??. NurodinAi??ti menininkui, kaip jis turi dirbti, yra tas pats, kaip versti katAi?? atsivesti A?uniukus. Dailininkai, kurie nAi??ra menininkai, gali A?tikti laikmeA?iui, tai yra A?okA?ioti paskui kiekvienAi?? madAi??, nes yra laisvi nuo meninAi??s prigimties diktato, todAi??l kad meninAi??s prigimties jie neturi. Jie kaip veidrodA?iai atspindi viskAi??, kas vyksta aplink, patys bAi??dami tuA?ti. SavitikslAi??s, dirbtinAi??s, ne prigimties lemtos naujovAi??s, aktualijos, socialinAi??s komunikacijos yra ne menininkA?, bet tik dailininkA? sritis.

DailininkA? kAi??ryba ai??i?? iA? iA?orAi??s, menininkA? ai??i?? iA? vidaus. Menininkai visAi?? savo menAi?? turi savyje, tokA? jA? ir materializuoja. Savo meniA?kos prigimties belaisviai. Jie nei prieA?inasi, nei pritaria naujovAi??ms, nei atsilieka, nei eina priekyje. Eina savo keliu, savam laike ir savam pasaulyje. Jie vieni ir gyvena sau. Begalinis, nuoA?mus menininkA? egoizmas. KAi??rinio idAi??ja ai??i?? taip galima pavadinti neA?inia iA? kur menininko galvoje atsiradusA? vaizdAi??, uA?valdantA? jA? visiA?kai. Visa savo esybe menininkas susitelkia A? vaizdo kAi??rimAi?? galvoje ir jo pavertimAi?? matomu kitiems. Tik tokiu bAi??du jis gali atsikratyti vaizdo, kuris jA? plAi??A?o ir degina iA? vidaus. Jis nAi??A?A?ias ir negali negimdyti. Nieko daugiau nelieka. Jei vaizdas pagimdytas, menininkas lieka tuA?A?ias. Stingdanti vidinAi?? tuA?tuma. Bjauri bAi??sena, nuo kurios kenA?ia artimieji. Jis siunta ant viso pasaulio, laukia vaizdo, nesulaukia, lenda A? save, skrodA?ia save, nieko ten neranda arba randa tik embrionAi??, kurA? reikia augint. Jis neA?ino kaip ir dar labiau siunta.Ai??Do it yourselfAi??autopsija. Niekas daugiau jam nesvarbu. Kiti jam nerAi??pi. Gyvenkit, kaip norit, tik palikit mane ramybAi??je ir neverskite manAi??s dA?iaugtis jAi??sA? dA?iaugsmais, nes mAi??sA? dA?iaugsmai kiti. Viskas, ko aA? iA? jAi??sA? noriu.

MenininkA? egoizmas pasiekia tokA? aukA?tAi?? lygmenA?, kad ne tik kiti, bet ir jie patys sau neberAi??pi. Egoizmas, esantis A?alia. Menininkui nesvarbu, kAi?? jis valgys, kuo apsirengs, kokiame bute gyvens, kas bus rytoj. NerAi??pi sveikata. Nesvarbu, kAi?? kiti apie jA? pagalvos, nes tie kiti jam taip pat nesvarbu. NeA?alta, pilvas prikimA?tas nesvarbu kuo ai??i?? ir tai viskas, ko menininkui reikia iA? pasaulio. Servantesas raA?Ai??Ai??Don KichotAi??sAi??dAi??damas kalAi??jime. KalAi??jime atAi??jo laikas gimdyti. Niekur nesidAi??si. Ai??arAi??nas Sauka gyvena maA?ame miestelyje ir paiA?o paveikslus. GalingAi?? meninAi?? energijAi?? jie skleidA?ia. Ko jam dar reikia? AmA?inAi?? atilsA? Elvyra KairiAi??kA?tytAi?? (1950ai??i??2006). Ko jai reikAi??jo iA? aplinkos. Tik knygA?. ai??zNormaliA?ai??? A?moniA? akimis, menininkai ai??i?? beproA?iai. Apie tokius kaip Elvyra ir Ai??arAi??nas Aristotelis raA?Ai??: ai??zAi?? didelA? talentAi?? visuomet A?maiA?yta beprotybAi??s.ai??? TodAi??l, mano galva, menininkams aplinka nAi??ra reikA?minga, jeigu ji netrukdo pakenA?iamai gyventi ir nesibrauna A? jA? vidinA? pasaulA?.

GirdAi??jau vienAi?? dailininkAi?? sakant: ai??zAA? negaliu kurti, jeigu pro savo kambario langAi?? nematau trijA? baA?nyA?iA? bokA?tA?.ai??? Ne menininko kalba. Menas yra tai, kas sieja muzikAi??, poezijAi?? ir dailAi??. Jis neturi formos, tik pasireiA?kia A?vairiomis formomis. KalbAi??jau Alantoje, ai??zSantaros-Ai??viesosai??? suvaA?iavime. VAi??liau tai, kAi?? kalbAi??jau, buvo iA?spausdinta leidinyjeAi??Baltos lankosAi??(nr. 33, 2010). Kelios mintys, mano galva, tinka A?iam raA?iniui. Apie A?iuolaikinA? menAi??, apie patA? terminAi??.

ai??zDabar labai daA?nai ir labai garsiai kalbama apie A?iuolaikinA? menAi??.Terminas yra priimtinas, bet gali bAi??ti klaidinantis. Pasaulis sukasi, bet stovi vietoje. BegalinAi?? bAi??ties tAi??kmAi?? ratu. Vanduo teka, verA?iasi, banguoja, bet visada H2O ir visada A?emyn. Tik pavirA?ius keiA?iasi, o esmAi?? ta pati. Nei A?monAi??s, nei jiems reikA?mingi dalykai nesikeiA?ia. Gyvenimas ai??i?? liAi??desys, dA?iaugsmas, pyktis, pavydas, meilAi??, neapykanta, ai??i?? visi jausmai, sukelti nesuvoktos aplinkos, liko tie patys. Tik priemonAi??s tobulAi??ja, bet A?monAi??s ir jA? tikslai ai??i?? tie patys. Nei A?iuolaikiniai, nei tradiciniai. Kokie buvo ai??i?? tokie liko. Menas ai??i?? tas pats A?mogus, tik kitoj formoj ai??i?? taip pat netobulAi??ja. Vargu ar A?iuolaikinis menas yra geresnis uA? Renesanso menAi??. IA? tikrA?jA? A?iuolaikinio meno nAi??ra. Ai??iuolaikiA?kumas yra paveikslo, bet ne meno bruoA?as.Yra tik A?iuolaikiniai kAi??riniai, A?iuolaikinAi??s formos, kuriose yra tas pats menas. Menas, metafizinAi?? energija, kaip fizinAi?? energija A?iluma, negali bAi??ti A?iuolaikiniai. DailAi?? jausmu kuriama ir jauA?iama, konceptualusis menas kuriamas protu ir protu suvokiamas. Jausmai ir protas negali bAi??ti nei A?iuolaikiniai, nei tradiciniai. Visa susideda iA? universalijA?, kurios nekinta, ir greitai kintanA?iA? materialiA? A?iA? universalijA? apraiA?kA?. AktualijA?. Paveikslai praranda A?iuolaikiA?kumAi??, bet nepraranda meniA?kumo. Giotto paveikslai tuo metu, kai jis gyveno, buvo labai A?iuolaikiA?ki. Ai??iuolaikiA?kumAi?? jie prarado, bet ne meniA?kumAi??. Vadinasi, trumpalaikis A?iuolaikiA?kumas teikia kAi??riniui tik patrauklumo, bet ne meniA?kumo. TaA?iau nors ir ne tokia reikA?minga kaip tai, kas joje yra, nauja arba unikali forma yra vertinga. Unikalumas glaudA?iai siejasi su A?odA?io ,,kAi??rybaai??? prasme. Menininko misija nAi??ra imitavimas arba mAi??gdA?iojimas to, kas jau padaryta, bet naujA? pavidalA? kAi??rimas. Naujumas, unikalumas, formA?, kokiA? dar nebuvo, keitimasis yra esminiai A?iuolaikiA?kumo bruoA?ai. NatAi??ralus europietiA?ko meno judrumas. Ai??iuolaikinA? menAi?? tapatinA?iau su autentiA?ku menu ai??i?? menininko prigimties materializacija. NesikeiA?ia A?mogaus prigimtis ai??i?? tik A?gauna laikmeA?io formAi??. TodAi??l ir autentiA?kas meno kAi??rinys, kaip ir A?iais laikais gyvenanA?io menininko prigimtis, turi bAi??ti A?iuolaikiA?kos formos. Menininkas, kokA? jA? sukAi??rAi?? Dievas ir laikmetis, perkelia save A? paveikslAi??. Mano samprata tokia: A?iuolaikinis menas yra menas, esantis A?iuolaikinAi??je formoje, kuriAi?? lAi??mAi?? menininko prigimtis, taip pat turinti A?iuolaikinAi?? formAi??. MeninAi?? tiesa.ai???

ai??zPalaiminti einantys koja kojon su laikuai???, ai??i?? sakAi?? Jonas Mekas. Ai??ie laikai yra ypaA? palankAi??s autentiA?kam menui. LaisvAi?? pasireikA?ti prigimA?iai, bet ne priklausomybAi?? nuo kokios nors meno krypties. Menininkas gali kurti kAi?? nori, kokiu nori metodu. Jokios meno A?akos, kryptys, srovAi??s nAi??ra niekinamos, visi metodai laikomi lygiais. Vertinamas menas, bet ne forma, kuria jis pateiktas. Tai kAi??rybinAi??s laisvAi??s laikai, kokiA? iki A?iol nebuvo. Kaip pasakytA? Nietzsche: ai??zDar niekad nebuvo tokios atviros jAi??ros.ai??? Tuo nesunku patikAi??ti pavarA?ius leidinius, kurie vadinasiAi??Art Now.

Provincijoje A?iuolaikiA?kumas labai sureikA?mintas, tapo svarbesnis uA? sunkiai nusakomAi?? meninAi?? vertAi??. Apie tai paraA?iau raA?inAi??lA? A? VDA leidinA?Ai??Vilniaus dailAi??s akademija.

SukAi??riau pasakAi?? apie A?iuolaikiA?kumAi?? ir apie tai, kaip tapti garsiu menininku.

Pasaka.Ai??PaA?iame pasaulio pakraA?tyje, A?alyje, kuri vadinasi Purvincija, susiriejo A?virbliai ir varlAi??s. VarlAi??s nirA?o ant A?virbliA?, kodAi??l jie A?irA?kia, o ne kvaksi. Jie privalo kvaksAi??ti, nes A?irA?kAi??jimas yra bevertis niekalas. A?virbliai A?aukAi??, kad kvaksAi??jimas ai??i?? tai atsilikimas, stagnacija, progreso stabdymas, kad tikrAi??jAi?? vertAi?? turi tik intelektualus A?irA?kAi??jimas, paA?angos neA?Ai??jas, todAi??l kultAi??ringame pasaulyje A?irA?kia ir A?virbliai, ir varlAi??s, ir visi kiti gyvAi??nAi??liai. Juos palaikAi?? gyvulAi??liai snobai, kurie nesuprato nei kvaksAi??jimo, nei A?irA?kAi??jimo, bet jiems A?spAi??dA? darAi?? A?odA?iai progresas, intelektas, stagnacija ir atsilikimas. A?irA?kAi??jimas triumfavo. Jis tapo madingas. Purvincijoje, kaip ir visuose pasaulio pakraA?A?iuose, liguistai bijoma atsilikti nuo mados. Jeigu madingos siauros kelnAi??s, jos turi bAi??ti tokios siauros, kad be asistentA? pagalbos jA? negalima nei uA?simauti, nei nusimauti. PlatesnAi??s kelnAi??s, nesvarbu, kokios kokybAi??s jos bAi??tA?, vertos tik paniekos. Vienintelis vertinimo kriterijus yra mada. Deja, Purvincijoje jos nekuriamos, todAi??l tenka nuolankiai sekti kitA? A?aliA? madomis. VarlAi??ms, neturinA?ioms bruoA?A? ir savybiA?, tAi?? ir tesugebanA?ioms, sekAi??si geriausiai, jos taip pat A?irA?kAi??. IA?Ai??jo nevykAi??s kvaksi ar kvazi-A?irA?kAi??jimas. Bet kvaksi-kvazi-A?irA?kAi??jo jos labai garsiai. NuA?irA?kAi?? net tikruosius A?virblius.

Varles, kurios nenorAi??jo A?irA?kAi??ti, A?virbliai uA?muA?Ai??. GyvAi??nijos pasaulyje konfliktai sprendA?iami paprastai. Kitoks uA?muA?amas.

Purvincijos menininkai taip pat kvaksi arba A?irA?kia. JA? tarpe nemadingi, kvaksintys ne uA?muA?inAi??jami, bet nurAi??kiami. Jie nustumiami A? patA? pakraA?A?io pakraA?tA?. Kvaksi ten tyliai ir patys dA?iaugiasi savo kvaksAi??jimu. Kvaili suvarlAi??jAi?? menininkai. Nemoka gyventi. Reikia pasidairyti aplinkui. IA?analizuoti situacijAi?? ir ja pasinaudoti.

Mikalojus Povilas Vilutis.Ai??Sala. 1992, popierius, serigrafija, 33 Ai?? 40 cm l

Purvincijoje demokratija. Daugumos valdA?ia. Visais laikais klesti menas, kuris A?tinka valdA?iai. Purvincijoje ai??i?? daugumai. Kas yra dauguma ir ko jai reikia, galima sprAi??sti iA? laikraA?A?iA?, nes laikraA?A?iai raA?o tai, ko dauguma pageidauja. Purvincijos laikraA?A?iai daugiausia raA?o apie seksAi?? ir smurtAi??. Dar valdanA?iai daugumai reikia iA?A?Ai??kiA?, provokacijA?, A?okiravimA?, A?iuolaikiA?kumA?.Ai??Panem et circences.Ai??Suvokus A?iuos dalykus Purvincijoje menininku A?A?ymybe tapti labai paprasta.

Pateikiu instrukcijAi??, kaip tai padaryti:

1. Reikia vaizduoti lytinius organus. Publika neteks A?ado iA? susiA?avAi??jimo. Lytiniai organai ai??i?? vertingiausia Dievo dovana A?mogui. TodAi??l juos reikia gerbti, jais didA?iuotis ir gAi??rAi??tis. Jie to verti. Lytiniai organai visuomet buvo pasaulinAi??s kultAi??ros dAi??mesio centre. Juos dailininkai vaizdavo visais laikais. Kai tik Adomas ir Ieva suprato, kam jie reikalingi, nebegalAi??jo jais atsidA?iaugti ir iA? dAi??kingumo nukalAi?? jiems paminklAi?? iA? kararos marmuro. Tai buvo pirmasis meno kAi??rinys. TaA?iau tai nesvarbu. Apie dabar sukurtAi?? paveikslAi??, vaizduojantA? lytinius organus arba procesus, susijusius su jais, bus pasakyta, kad tai labai nauja ir netikAi??ta, labai A?iuolaikiA?ka, kad tai iA?A?Ai??kis, provokacija, tabu sulauA?ymas, drAi??sa ir begalinis groA?is.

2. Reikia vaizduoti arba lytinius organus, arba nieko nevaizduoti. Reikia A?inoti, kad kAi?? nors vaizduojantis kAi??rinys, pavyzdA?iui, Donatello paminklas kondotjerui Gatamelatai, yra sovietmeA?io kanonas. Bet koks kAi?? nors vaizduojantis paminklas yra A?emesnio meninio lygio uA? bet kokA? nieko nevaizduojantA?. Bet koks nieko nevaizduojantis paminklas, kad ir koks apverktinas jis bAi??tA?, Purvincijoje tampa susiA?avAi??jimo, liaupsiA? ir premijA? objektu.

3. Reikia gelbAi??ti pasaulA?, kovoti su neteisybe ir atskleisti blogA?. Vaizduoti smurto scenas ir kitas baisybes. Paveikslai turi bAi??ti panaA?Ai??s A? siaubo filmus, skirtus paaugliams. DrAi??sa. Ai??okiravimas. Geriausiai tokie paveikslai sekasi dailininkams, kurie jokio smurto ir baisybiA? gyvenime nAi??ra patyrAi??. JA? pastangos gelbAi??ti pasaulA? bus A?vertintos, nes vertintojai netiki Sartreai??i??u, kuris sakAi??: ai??zKultAi??ra neiA?gelbsti nieko…ai???

4. Reikia A?inoti, kad Purvincijoje nesvarbu, kAi?? darai, svarbu, kAi?? sakai. Reklama svarbiau uA? prekAi??. KAi??rinys nesvarbus. Vertinimo kriterijus yra triukA?mas, sukeltas apie kAi??rinA?. Dauguma tiki ne tuo, kAi?? mato, bet tuo, kAi?? girdi. Apie bet kokA? savo paveikslAi?? autorius turi sakyti, kad jA? kurdamas jis sprendA?ia begalybAi??s problemAi??. BegalybAi??. Skamba didingai. Galima nesibaiminti, kad kas nors paklaus: kaip sekasi, ar jau iA?sprendAi??t, jeigu dar ne, tai kada A?adate? Gal artimiausiu laiku?

5. Jeigu nAi??ra nuotaikos sprAi??sti begalybAi??s problemos, galima sprAi??sti socialines, ekonomines ir politines problemas. Suteikti A?monijai vilA?iA?. DaugelA? metA? A?ias problemas sprendA?ia sociologai, ekonomistai ir politikai. Niekaip negali iA?sprAi??sti. O A?tai dailininkai iA?sprAi??s. Dailininkas privalo bAi??ti kvailas.

6. Reikia sakyti, kad paveiksle yra uA?koduota. Arba iA?koduota. Nesvarbu. Masiniai A?iAi??rovai galvos: ai??zAha, A?ia uA?koduota, dabar mes supratom, koks reikalas.ai??? Ir pasigirs aplodismentai. Kas uA?koduota arba iA?koduota, aiA?kinti nereikAi??s, nes niekas neklaus.

7. Reikia stebinti parodA? skaiA?iumi ir darbA? dydA?iu. Purvincijoje tai pagrindiniai vertinimo kriterijai, ypaA? formatas. Kuo didesnis formatas, tuo daugiau meniA?kos energijos jis talpina. E=mc2. Galima galvoti, kad didelis formatas yra sovietinAi??s psichikos rezultatas, sovietmeA?io gigantomanijos liekana, bet geriau taip negalvoti. Geriausia iA?vis negalvoti.

8. Reikia kiek A?manoma daA?niau ir garsiau kalbAi??ti apie A?iuolaikinA? menAi??. Jeigu kas nors papraA?ys A?iuolaikinA? menAi?? apibAi??dinti, reikia sakyti daug A?odA?iA?, ypaA? tarptautiniA?. Tarptautiniai A?odA?iai atstoja iA?mintA?. Tik reikia stengtis, kad jie nesijungtA? A? sakinius. Pritrenkiantis A?spAi??dis. GelmAi??. Klausytojas galvos: kaip protingai menininkas kalba, net aA?, toks iA?mintingas, nieko nesuprantu. Klausytojas tikrai neA?tars, kad kalbAi??tojas pats nesupranta, kAi?? kalba.

9. BAi??tina niekinti tradicijAi??, tapatinti jAi?? su stagnacija, atsilikimu, progreso stabdymu. Niekas neprisimins senos tiesos, kad jokio progreso dvasinAi??je A?moniA? veikloje nAi??ra, kad vargu ar A?iuolaikinis menas yra geresnis uA? Mesopotamijos ar Renesanso menAi??. Niekas nedrA?s prisiminti senos tiesos, kad tradicijAi?? neigia tik diletantai, kad medis neauga be A?aknA? ir neduoda vaisiA?. Tokio pavojaus nAi??ra, bet vis dAi??lto, jeigu kas nors iA?drA?stA?, tereikia kuo garsiau A?Ai??ktelti: ai??zAi??iuolaikinis menas jam keiksmas.ai??? Ai??is universalus argumentas tinka visais atvejais. Jis yra toks galingas, kad bet kokie bandymai diskutuoti A?ia tema tampa beviltiA?ki, visi argumentai prieA? yra bejAi??giai ir todAi??l beprasmiai. NAi??ra vilties prieA? pakeltAi?? balsAi??.

Instrukcija patikima, iA?bandyta, paremta tikrais A?vykiais, Purvincijos gyvenimo realijomis. Naudodamasis ja, kiekvienas gali tapti menininku ir tuo patvirtinti tezAi??:Ai??visi yra menininkai. Jei vis dAi??lto instrukcijos nepakaktA?, Purvincijoje, skaiA?iuojant procentais pagal gyventojA? skaiA?iA?, yra daugiausia pasaulyje galinA?iA? nurodyti menininkams, kaip ir kokA? menAi?? jie turi daryti. Esant reikalui galima kreiptis A? juos. Viskas. Einu kvaksAi??t.Ai??Pabaiga.

KalbAi??damas apie dailininkus ir menininkus sutirA?tinau spalvas. GrynuoliA? nebAi??na. Ir vienuose, ir kituose yra dalis ir vienA?, ir kitA?. Juos bAi??na sunku atskirti. Svarbu proporcijos. Kuri dalis dominuoja. Yra talentingA? menininkA?, kurie puikiai sugeba tvarkyti savo buitA?, prabangiai gyvena ir yra A?inomi dabar.

MenininkA? bAi??senos priklauso nuo jA? paA?iA?, o dailininkA? ai??i?? nuo kitA? nuomonAi??s. Esamos situacijos reikA?mAi?? menininkams ir dailininkams yra skirtinga. Skirtinguose pasauliuose jie gyvena. Dailininkai viskAi?? gauna iA? iA?orAi??s, o menininkai ai??i?? iA? savAi??s. Dailininkai kovoja uA? save, o menininkai kovoja su savim. Dailininkai riejasi tarpusavyje, bruka save publikai, siekia pripaA?inimo, daA?nai ne savo paveikslais, bet kitais bAi??dais. Jie reikalauja. Menininkai neatsisako nei gerovAi??s, nei aplodismentA?, bet jie nereikalauja, nes tai nAi??ra jA? tikslas, bet tik pageidavimas.

Menininkai nesirieja tarpusavyje. Neteko girdAi??ti, kad BirutAi?? A?ilytAi?? su kuo nors rietA?si arba ko nors reikalautA?. Neteko girdAi??ti, kad kuo nors skA?stA?si Valentinas AntanaviA?ius. A?iAi??ri A? pasaulA?, A? save, A? viskAi??, kas vyksta aplink, su linksma paA?aipa, kaip A?iAi??rima A? nereikA?mingus, bet mielus dalykus. O, mano galva, tokiA? stipriA? asambliaA?A? niekas pasaulyje nAi??ra sukAi??rAi??s. Jeigu menininkas stengsis sukurti geriausia, kAi?? gali, ir stengsis tapti garsenybe, o tai reiA?kia A?tikti publikai, jis tarnaus dviem ponams. ai??zNegalite tarnauti Dievui ir Mamonai.ai??? Evangelisto Mato A?odA?iai. Tenka pasirinkti arba meilAi?? menui, arba meilAi?? sau ir savo artimiesiems. Eidamas kurti menininkas eina nuo A?moniA?. Ir nuo savAi??s. Evangelistas Matas dar pasakAi??: ai??zTaigi nesirAi??pinkite rytdiena, rytdiena pati pasirAi??pins savimi.ai??? Menininkai ir nesirAi??pina nei rytdiena, nei savim. Dievas pasirAi??pina. Ramu. Birutei A?ilytei Dievas atsiuntAi?? seserA?, kuri atsisakAi?? savo gyvenimo, kad BirutAi?? galAi??tA? sukurti tokius paveikslus, kokiA? nesukAi??rAi?? niekas. UA? tuos paveikslus reikAi??tA? pastatyti paminklAi??, tik neA?inau kam ai??i?? Birutei ar jos sesei Danutei.

Tokie mano samprotavimai. Gyvenimas kitoks. Menininkai ir dailininkai, nors ir skirtingA? rAi??A?iA? A?monAi??s, bet turi daug bendrA? dA?iaugsmA? ir liAi??desiA?. Dabar kAi??rybinAi??s laisvAi??s, atviro pasaulio laikai. Jauni menininkai ir dailininkai gali matyti, kas vyksta pasaulyje, dalyvauti parodose Lietuvoje ir uA?sienyje. Tai svarbiausia. Sielos ir kAi??no laisvAi??, apie kuriAi?? mano kartos dailininkai net nesvajojo. Mano kartos dailininkai gyveno kitAi?? gyvenimAi??. Su didele pagarba ir pavydu A?iAi??rAi??davom A? A?mogA?, buvusA? uA?sienyje ai??i?? Lenkijoje. PirmAi?? kartAi?? iA?vaA?iavau A? uA?sienA?, A? RytA? VokietijAi??, trisdeA?imt penkeriA? metA?. Tuo metu, tarybiniais laikais, LTSR valstybinis dailAi??s institutas buvo svajoniA? aukA?toji mokykla. Instituto studentai geriau A?inojo, kas vyksta meno pasaulyje, negu kiti. IA? lenkiA?kA? A?urnalA?. Lenkija buvo langas A? vakarietiA?kAi?? kultAi??rAi??. M. MaA?vydo bibliotekos dailAi??s skyriaus vedAi??ja Laima LukoA?iAi??nienAi?? rodydavo studentamas maA?ai kam matytus modernios dailAi??s albumus. DailAi??s istorijos dAi??stytojas Leonas Jasiulis dAi??stAi?? moderniosios uA?sienio dailAi??s kursAi??, kuris nebuvo A?trauktas A? oficialiAi?? mokymo programAi??. A?monAi??s iA? gatvAi??s plAi??sdavo A? studentA? darbA? perA?iAi??ras, nes tik DailAi??s institute galima buvo pamatyti paveikslA?, turinA?iA? A?iuolaikinAi??s dailAi??s bruoA?A?. Per diplominiA? darbA? gynimAi?? A?monAi??s netilpdavo aktA? salAi??je. Mes, studentai, jautAi??mAi??s reikalingi, reikA?mingi, paA?angAi??s, laisvi ir kultAi??ringi likusios tautos dalies fone. Tautos elitas. ai??zAA? ai??i?? dailininkasai??? skambAi??jo didingai. VisuomenAi??s dAi??mesys skatino norAi?? dirbti, jautAi??mAi??s galA? nustebinti pasaulA?. Ai??lovAi?? ir garbAi?? mAi??sA? laukAi??. Tokios buvo mAi??sA? svajonAi??s, kurios, kaip ir dera svajonAi??ms, neiA?sipildAi??. Teko nusivilti. Bet A?eA?erius metus mes svajojom ir buvom laimingi. Labai daug A?iame gyvenime.

Dabar Vilniaus dailAi??s akademija apmirusi. Lyg medis be A?aknA?. Jokio triukA?mingo, per kraA?tus trykA?tanA?io entuziazmo. Akademijoje mokoma vienA? dalykA?, uA? akademijos sienA? vertinami visai kiti dalykai. PaveikslA? ai??i?? perteklius, meno kAi??riniA? nedaug. DailininkA? ai??i?? begalAi??, o menininkA? maA?ai. JA? nesimato, jie mirA?ta tyliai. Nedaug buvo A?moniA? Eduardo JuchneviA?iaus (1942ai??i??2011) laidotuvAi??se. Artimieji ir keli draugai. VieniA?as tylus menininkas. Unikali jo juodai balta grafika. Ne toks menas dabar vertinamas. Talentingi studentai, galintys kurti puikius paveikslus, dingsta. Dirba reklamos firmelAi??se ir sAi??di kasdien aA?tuonias valandas prie kompiuterio. Kokia po to kAi??ryba?

Profesionaliai dailei didelAi?? A?alAi?? padarAi?? kompiuteriai. ProfesioAi??nalai dailininkai tapo nebereikalingi. Kai nebuvo kompiuteriA?, leidykloje ai??zVagaai??? dirbo trys dailininkai. Gal daugiau, turbAi??t daugiau. Nebeprisimenu. Jie nespAi??davo apipavidalinti visA? leidA?iamA? knygA?. BAi??davo darbo ir kitiems. Dailininkas virA?elA? projektuodavo maA?iausiai savaitAi??. Dabar uA?tenka pusvalandA?io. Vienas leidyklos dailininkas apipavidalina visas leidyklos leidA?iamas knygas. Savo darbAi?? leidyklA? dailininkai iA?mano. JA? apipavidalintos knygos graA?ios. NegAi??da prieA? pasaulA?. Bet knygynA? languose tokios knygos retos, nes, atrodo, dauguma leidyklA? dailininkA? neturi. Kam dailininkai, jeigu yra kompiuteriai. DaugumAi?? knygA?, atrodo, apipavidalina tie, kurie moka spaudyti kompiuterio klaviatAi??ros klaviA?us. NepanaA?u, kad jie bAi??tA? girdAi??jAi?? terminus vaizdo struktAi??ra, spalvA? dermAi??, teksto komponavimas vaizde. Nedaug yra tokiA?, kurie galvoja, kad, norint skambinti pianinu, jokio mokslo nereikia, uA?tenka spaudyti klaviA?us ir bus muzika. O apie dailAi?? galvojama, kad kiekvienas sAi??dintis prie kompiuterio gali kurti meno kAi??rinius.

AnksA?iau, kai meno kAi??riniai buvo atliekami rankomis, net visiA?kai neiA?prusAi?? dailAi??je A?monAi??s galAi??jo atskirti profesionalo darbAi?? nuo diletanto. Dabar nebegali. Kai tarp menininko ir jo paiA?omo paveikslo nieko nebuvo, tik paklusni ranka, laikanti pieA?tukAi??, paveikslas buvo gyvas, daug A?mogaus jame buvo. Kai tarp menininko ir jo kuriamo vaizdo atsirado monstras kompiuteris, paties menininko kAi??rinyje beveik nebeliko. NeaiA?ku, kuris iA? jA? kAi??rAi??jas ai??i?? menininkas ar kompiuteris. AA? pats darau dailius pusiau kompiuterinius paveikslAi??lius. Vadinu juos ai??zplastmasiukaisai???. Kompiuteris menininko profesionalo rankose yra puiki priemonAi??. YpaA? apipavidalinant knygas. Nelieka juodo darbo. Bet priemonAi?? neturi dominuoti kAi??rinyje.

Klausiu savo buvusio studento, kodAi??l jis ai??zdaroai??? tokius prastus knygA? virA?elius. Argi tokius knygA? virA?elius aA? tave mokiau ai??zdarytiai???? ai??zVirA?eliA? aA? nedarau, ai??i?? sako jis, ai??i?? aA? tik sAi??dA?iu prie kompiuterio. Ateina leidyklos direktorius, kuris prieA? tai prekiavo mAi??sa, ir man pasako, koks virA?elis turi bAi??ti. Jis A?ino, koks virA?elis A?tiks pirkAi??jui. Menas jam nerAi??pi. Tik pelnas.ai???

KaA?kur skaiA?iau, kad didA?iausias kultAi??ros prieA?as yra neiA?manymas. DidA?iausia Lietuvos kultAi??ros nelaimAi?? yra ta, kad apie tai, kokie turi bAi??ti meno kAi??riniai, reprezentuojantys LietuvAi??, sprendA?ia A?monAi??s, kurie supratimo apie menAi?? neturi. A?iuri iA? penkiasdeA?imties nariA? bAi??na du dailininkai, kuriA? niekas negirdi. SprendA?ia keturiasdeA?imt aA?tuoni kiti. Jeigu A?mogus, neturintis jokio supratimo ir iA?silavinimo vaizduojamojo meno srityje, nutaria, kad jis geriau uA? dailininkus A?ino, kokie turi bAi??ti vaizduojamojo meno kAi??riniai, jis yra kvailys ir jam nieko negalima leisti sprAi??sti jokiose srityse. Ai??ia kultAi??ros liga Lietuva serga nuo senA? laikA?. KodAi??l Lietuvos vAi??liava tokia, lyg Lietuva bAi??tA? Afrikos valstybAi??? KodAi??l ne herbo spalvA?, kokia turAi??tA? bAi??ti ir kokiAi?? siAi??lAi?? Mstislavas DobuA?inskis, pasaulyje A?inomas dailininkas ir heraldikos A?inovas? Jeigu tauta nori pastatyti paminklAi?? A?mogui, kuriam yra dAi??kinga, ji turi kreiptis A? dailininkAi??, kuris savo darbais A?rodAi??, kad yra talentingas menininkas, pasakyti jam savo pageidavimAi??, o kokiAi?? formAi?? pageidavimui suteiks menininkas, yra jo reikalas. Suteikti menininkui kAi??rybinAi?? laisvAi??. Tik tada jis padarys geriausia, kAi?? gali. Labai paprasta.

PrieigaAi??iA? InternetAi??: http://test.svs.lt/?Daile;Number(282);Article(6993)

___________________________

Ai??[1]Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Mikalojus Vilutis,Ai??Tortas, Vilnius: Tyto alba, 2009.