Meno pasaulio klajAi??nas

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Atmintis
AUTORIAI: Irena PetraitienAi?? (LukoA?iAi??tAi??), Donatas LukoA?ius
DATA: 2012-09

Meno pasaulio klajAi??nas

Irena PetraitienAi?? (LukoA?iAi??tAi??), Donatas LukoA?ius

Apie dailininkAi?? PetrAi?? LukoA?iA?

A?emaitija, kaip ir visa Lietuva, nuo seno garsi ne vien kasdiene duona. O bAi??ta A?ioje A?emAi??je ir neeiliniA? talentA?, perA?engusiA? ne tik A?emaitijos, bet ir Lietuvos, net Europos ribas ir iA?Ai??jusiA? A? platA?jA? pasaulA?. Ir kadangi ne tiek daug jA? turAi??jome, juo labiau brangintinas kiekvienas ai??i?? ypaA? kAi??rAi??s prieA?kariu, kai Lietuva dar tik kAi??lAi??si iA? A?imtmeA?iA? vergijos, ar neramiais Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, kai mAi??sA? TAi??vynAi??s vardas veik merdAi??jo uA? geleA?inAi??s uA?dangos (A?A? terminAi?? 1946 m. kovo 5 d. savo kalboje, pasakytoje MisAi??rio valstijos Fultono koledA?e, pirmasis pavartojo JungtinAi??s KaralystAi??s ministras pirmininkas Winstonas Churchillis). Prie pastarA?jA? priskirtinas A?iandien Lietuvoje, prieA?ingai nei iA?eivijoje, nedovanotinai maA?ai A?inomas skulptorius, keramikas, tapytojas Petras LukoA?ius (vAi??liau ai??i?? Petras Lukas, nuo 1975 ai??i?? viagra gel uk online. Dhula Yatri).

Matydami, kad laikas vis labiau tolina ir uA?marA?tin gramzdina tai, kas susijAi?? su Petro LukoA?iaus gyvenimu ir darbais, mes, jo brolio Leono vaikai, remdamiesi artimA?jA? bei dAi??dAi?? PetrAi?? paA?inojusiA? A?moniA? liudijimais ir jo paties laiA?kais iA? tolimA? kraA?tA?, kurie kartais reA?iau, kartais daA?niau pasiekdavo mus, ryA?omAi??s bent iA? dalies uA?taisyti kai kurias A?io LietuvAi?? pasaulyje garsinusio dailininko gyvenimo spragas.

Iki A?iol iA?samiausiai Petro LukoA?iaus gyvenimo ir kAi??rybos keliAi?? iki emigracijos yra nuA?vietusi Lietuvos dailAi??s muziejaus menotyrininkAi?? Ona MaA?eikienAi??. ai??zLietuvos dailAi??s muziejaus metraA?tyjeai??? (Vilnius, 2002, t. 5, p. 186ai??i??193) iA?spausdintame straipsnyje ai??zKAi?? A?inome apie dailininkAi?? PetrAi?? LukoA?iA? (LukAi??)?ai??? apgailestauja, kad ai??zapie skulptoriA?, keramikAi?? ir tapytojAi?? PetrAi?? LukoA?iA? A?inome nedaug. ai??i??XX a. lietuviA? dailAi??s istorijoje 1900ai??i??1940ai??i?? (1986) jo pavardAi?? tik paminAi??ta tarp skulptoriA?, o sovietmeA?iu leistose enciklopedijose ai??i?? apie jA? net neuA?siminta. TrumpAi?? A?inutAi?? apie dailininkAi?? randame Bostone leistoje ai??i??LietuviA? enciklopedijojeai??i?? ir 1939ai??i??1942 metA? dailAi??s parodA? kataloguose. Biografiniai faktai patikslinti ir apie LukoA?iaus kAi??rybAi?? daugiau suA?inota iA? Lietuvos literatAi??ros ir meno archyve esanA?io jo fondoai???.

Skirtinguose A?altiniuose nurodomas ne tik skirtingas kaimo, kuriame gimAi?? Petras LukoA?ius, pavadinimas (DrukA?iai / minAi??toje Bostono ai??zLietuviA? enciklopedijojeai??? /, DrAi??kA?iai /mapyourinfo.com/wiki/lt.wikipedia/, DrAi??kA?A?iai /www.pasto-kodai.com/ ), bet ir data (1897-11-21ai??i??Bostono LE; parodA? kataloguose ai??zvienur 1896, kitur ai??i?? 1897ai??? /O. MaA?eikienAi??). Svarbi nuoroda A? tiksliAi?? gimimo datAi?? yra 1970-A?jA? iA?vakarAi??se ant brolio A?monai Agotai LukoA?ienei atsiA?stos nuotraukos paties Petro ranka uA?raA?yta dedikacija: ai??zSu Naujaisiais Metais ir A?ia proga mano sukakties 71 metA? lapkriA?io 16 d.ai??? Ai??iAi?? datAi?? kaip tikrAi??jAi?? nurodo ir Ona MaA?eikienAi?? bei kiti tyrinAi??tojai: Petras LukoA?ius gimAi?? 1898 m. lapkriA?io 16 dienAi??.

Bostono ai??zLietuviA? enciklopedijosai??? XVI tome (T. 16: Lietuva-LVS, 1958, 541 p.; LietuviA? enciklopedijos leidyklos direktorius ir savininkas Juozas KapoA?ius, A?io tomo vyr. redaktorius Juozas Girnius) raA?oma:

Lukas (anksA?iau LukoA?ius) Petras, gim. 1897.XI.21 DrukA?iuose, Vilniaus kraA?te, skulptorius. 1939 m. baigAi?? Milano akad. BAi??damas Italijoje, 1938ai??i??1939 dalyvavo parodose Romoje, Palerme ir Milane. Po vienAi?? jo kAi??rinA? yra Romos ir Palermo moderniosios dailAi??s muziejuose. GrA?A?Ai??s Lietuvon, dalyvavo visose nuo 1939 rengtose parodose Kaune ir Vilniuje. VienAi?? jo kAi??rinA? A?sigijo Vytauto D. kultAi??ros muziejus. Nuo bolA?evikA? pasitraukAi??s iA? Lietuvos, emigravo A? P. AmerikAi??. Be skulptAi??ros, dirba dar plastinAi??s keramikos ir tapybos srityse.

Ai??Klaida enciklopedijoje bene bus A?sivAi??lusi dAi??l Petro LukoA?iaus veiklos, susijusios su Vilniaus dailAi??s akademija (apie A?iAi?? veiklAi?? yra uA?siminAi??s laiA?ke giminAi??ms, gal ir dar kam kalbAi??jAi??s) ai??i?? turbAi??t pamanyta, kad turAi??tA? bAi??ti kilAi??s iA? Vilnijos? IA? tiesA? Petras LukoA?ius yra tikrA? tikriausias A?emaitis iA? DrAi??kA?iA? kaimo, esanA?io pusiaukelAi??je tarp A?emaitijos sostine vadinamA? TelA?iA? ir PlungAi??s, jo gimimo vieta ai??i?? TelA?iA? aps. Bernotavo vls. DrAi??kA?iA? k. (tuo metu, kai Petras augo, kaimas priklausAi?? TelA?iA? aps. AlsAi??dA?iA? vls.).

DrAi??kA?ius pirmAi?? kartAi?? iA?vydome 1947 metais. Buvo ramus vAi??lyvo rudens pavakarys. Mus, iA? toli atvykusius naA?laiA?ius IrenAi?? ir DonatAi?? su mama Agota LukoA?iene, Petro Luko (LukoA?iaus) brolio Leono A?mona, seno sodo pakraA?tyje prie svirno pasitiko smulkaus kAi??no sudAi??jimo, neaukA?ta, taA?iau tiesi, ilgAi?? sijonAi?? seginti senuA?iukAi?? vargo raukA?liA? iA?vagotu veidu. Jos skruostais nenutrAi??kstama srovele ritosi skausmo ir dA?iaugsmo aA?aros ai??i?? argi ne Dievo siA?stas stebuklas, kad per visas karo ir pirmA?jA? pokario metA? baisybes iA?likome gyvi ir A?tai susitikome?.. O mums, vaikams, buvo A?iek tiek neramu: kaip susikalbAi??sime su senele, jei A?emaitiA?kai nemokame?

TaA?iau netrukus viskas stojosi A? savo vietas. PamaA?Ai??le susipaA?inome su giminAi??mis ir kaimynais, su nuostabiomis apylinkAi??mis: ne per toliausiai nuo dAi??dAi??s Petro gimtojo DrAi??kA?iA? kaimo stAi??kso garsusis Rambynas, stiebiasi vAi??jA? gairinama Ai??atrija, vakaro rAi??kais dangstosi legendomis apipintas PlateliA? eA?eras ir graA?uolis BerA?oras, keliautojui iA? nuostabos A?adAi?? gniauA?ia didingas Kartenos slAi??nis… Deja, A?iandien dauguma sodybA? (gyvenimA?) jau iA?nykusios, galingA? buldozeriA? sulygintos su A?eme. Kaimas iA?tuA?tAi??jAi??s. O tAi??syk atvykAi?? jau kitAi?? dienAi?? smalsiai apA?iAi??rAi??jome trobAi??. Matyti buvo, kad gerai surAi??sta, tvirta, erdvi, jauki, ant palangAi??s puikavosi vos pradAi??jusi skleistis graA?uolAi?? baltaA?iedAi?? chrizantema. Abi rAi??pintojAi??lAi??s, mama ir moA?iutAi??, puolAi?? prie darbA?, kiaurAi?? dienAi?? sukosi nesibaigianA?iA? rAi??pesA?iA? rate.

Deja, dA?iaugsmas truko neilgai. LieplaukAi??s parapijos baA?nyA?ios varpai palydAi??jo A? AmA?inybAi?? mAi??sA? senolAi??lAi??, taip ir nesuA?inojusiAi??, kad vienintelis dar gyvas jos sAi??nus Petras atsidAi??rAi?? anapus vandenyno, nebesuspAi??jAi??s iA?tesAi??ti paA?ado ai??i?? padabinti adinuke (prijuosA?iA? ir skareliA? siuvinAi??jimas kiauraraA?A?iu ai??i?? Aut.) savo motinos skarelAi??s…

(1963 m. kovo 16 d. Petras raA?Ai?? iA? Udaipuro (Indija) sAi??nAi??nui Donatui LukoA?iui, kad jo darbAi?? ai??i?? motinos biustAi?? ai??i?? nufotografuotA?: ai??zMan bAi??t ne pro A?alA? pamatyti anA? laikA? ir palyginti dabartA? staA?Ai??ai???. SprendA?iant iA? atsiA?stA? nuotraukA?, Lietuvoje Petras buvo padarAi??s ir daugiau skulptAi??rA?, taA?iau neuA?simena, kur jos dabar galAi??tA? bAi??ti.) Po kurio laiko gimtuosius namus pasiekAi?? jo laiA?kas. Po to dar vienas ir dar, dar… Petras ilgAi??josi paliktos tAi??viA?kAi??s, niekada neiA?siA?adAi??jo gimtosios A?emaiA?iA? tarmAi??s ir laiA?kuose paberdavo nuostabiA? jos perliukA?. Tik sielojosi primirA?Ai??s skyrybAi??, praA?Ai?? atsiA?sti lietuviA? kalbos sintaksAi??.

Ai??Matyt, visAi?? laikAi?? nepaliovAi?? svarstAi??s, iA? kur jo polinkis A? dailAi??. 1970 metais iA? Udaipuro (Indija) dukterAi??A?ios Irenos vyrui Vilhelmui PetraiA?iui siA?stame laiA?ke Petras pirmiausia prabyla apie senelA?:

BoA?ius (LukoA?ius) tais laikais buvo gana mokytas: mokAi??jo skaityti ir raA?yti. <...> Prisimenu aiA?kiai, kad jis mAi??go daryti visokius graA?ius dalykAi??lius: akiniams dAi??A?utes, tabokerkas (tabokines ai??i?? Aut.) iA? jauA?io rago, labai graA?iai A?rAi??mindavo abrozdus (paveikslus ai??i?? Aut.) A?ventus, iA?pildydavo A?vairiais auksiniais popieriais ir gAi??lAi??mis, padarytomis iA? popieriA?. Mat tokie dalykai mane domino kaipo menas ir viliojo, tai aA? aiA?kiai puikiai atsimenu. AA? manau, kad tA? A?ventA? abrozdA? dar turi bAi??ti, nes buvo visos sienos apkabinAi??tos pas jA? ir pas tAi??vAi??, taip pat ir GustienAi?? (AndruA?kienAi??) turAi??jo apsA?iai.

SenelA? ir po daugelio metA? mini su meile ir dAi??kingumu:

TAi??vas buvo dAi??l manAi??s visame kame prieA?ingas ir manAi??s nemAi??go, o boA?iui aA? buvau pats mylimiausias: jis iA?mokAi?? skaityti ir raA?yti ir pagelbAi??davo visokius graA?ius dalykus daryti ai??i?? ir visi mane vadindavo boA?iaus vaiku. Atsimenu kaip A?iandien: tik iA? lovos iA?siritAi??s, kelnAi??mis neA?inas A? pryA?ininkAi?? (A?emaiA?iA? trobos galas, kur paprastai gyvena karA?inA?iai ar A?rengta seklyA?ia ai??i?? Aut.) pas boA?iA? nubAi??gdavau apsirengti… <...>.TaA?iau baba buvo gerA? ragA? priAi??dusi. Kai ji virdavo kankolynAi?? (kukulaiA?iA? sriubAi?? ai??i?? Aut.), tai aA? iA? minklAi??s (teA?los ai??i?? Aut.) visada norAi??davau daryti A?vairias skulptAi??rAi??les: A?unis, kates, viA?tas, gaidA?ius, antis, briedA?ius, meA?kas, arklius <...>. Baba daA?nai per nagus suA?erdavo ai??i?? tik boA?ius tada uA?stodavo ir, paAi??mAi??s minklAi??s, pagelbAi??davo mano vaikystAi??s jaunai sielai tAi?? kAi??rybAi?? vykdyti, buvau laimingas! (Udaipuras, 1968-04-24)

Ai??Po kamaros, kurioje miegodavo ir kurioje nuo deA?imties metA? amA?iaus buvo jo kAi??rybinis kambarys, grindimis slAi??pdavosi nuo tAi??vo uA?puldinAi??jimA? ai??i?? ten buvo jo tikroji studija: ai??z… pasislAi??pAi??s pieA?davau, lipdydavau ir kurdavau iA? savo vaikystAi??s sielos iA?siverA?imusai??? (Udaipuras, 1967-12-10).

Ai??VisAi?? gyvenimAi?? negalAi??jo suprasti, kodAi??l tAi??vas, geras Ai??kininkas, puikus stalius ir kalvis, buvo jam toks grieA?tas ir A?iurkA?tus:

Mano tAi??vas turAi??jo didA?iAi??jAi?? dalA? A? tAi??vAi??: buvo teisingas ir turAi??jo kiek gabumA?. <...> Jis buvo sulig tais laikais prasilavinAi??s, bet mokslo nemAi??go. Taip pat ir nuo ypatingo groA?inio buvo nuoA?aliai. <...> rusA? (caro) laikais buvo renkamas dalyvauti tribunolo teismA? sesijoje TelA?iuose. (Udaipuras, 1968-04-24)

Ai??Gal dAi??l to, kad nesuprato groA?inio, jam miA?kas, medA?iai tebuvo malkos, medA?iaga staliaus darbams, o Petras ir po daugelio metA? viename laiA?ke klausia:

Kaip tie birA?tvynai (berA?ynai ai??i?? Aut.) ir tas miA?kas (pastauninikas), kuriame, kirsdamas krAi??mus kurui, dAi??l savo groA?io pozicijos neliesdavau ir uA? tai nuo tAi??vo gaudavau ai??zgardA?iA? velniA?ai???? (1967-12-10).

Jautri, supratinga motina globojo ir gindavo sAi??nA?, taA?iau ir jai paA?iai kliAi??davo, kad

<...> neA?iAi??ri, kaip pratinti Ai??kininkauti, A?emAi?? iA?dirbti, o galvoja kaip mulkis, ir tikrai iA? Petro nebus nAi?? doro vagies. Mat kaip tAi??vai kartais prieA? savo vaikAi?? nusikalsta ir jo jaunAi?? sielAi?? ir lakiAi??, kupinAi?? idAi??jA? fantazijAi?? uA?muA?a. JAi??s negalit A?sivaizduoti, kiek aA? esu pergyvenAi??s nuo tAi??vo uA?puolimA?! Kai jis mirAi?? (1933 metA? pavasarA? ai??i?? Aut.), man neleido pergyventieji skausmai nuvykti A? jo laidotuves ai??i?? jaunystAi??s prieA?o nenorAi??jau daugiau matyti. (Udaipuras, 1970)

Nuoskauda, kad tAi??vas jam nepritarAi??, nepanoro pripaA?inti taip aiA?kiai regimo paA?aukimo, nesuprato, jog sAi??nus nAi??ra prieA?gyna ir visaip stengiasi savo gimdytojui A?tikti (sumeistravo tekinimo stakles, arpAi?? ir kitokiA? padargA?), lAi??mAi??, kad Petras A? gimtinAi?? niekados daugiau nesugrA?A?o:

NeA?iAi??rint, kad tiek daug esu apkeliavAi??s, bet dar daug liko nukeliauti, bet tAi??vynAi??n nenorAi??A?iau pakeliui uA?sukti: todAi??l, kad joje esu neapsakomAi?? vargAi?? iA?vargAi??s ir iA?kentAi??jAi??s dAi??l neturAi??jimo tAi??vo savo kilniems siekiams ai??i?? vargas tau, Jaruzoliau! (Udaipuras, 1967-11-17)

Ir gimines perspAi??ja: ai??zKas turite A?gimtA? sugebAi??jimA?, mokinkitAi??s ir siekite A? aukA?tuosius mokslus. Kad savo talento, gabumA? nepalaidotumAi??teai??? (Udaipuras, 1967-10-20).

Net po daugelio metA? tarp laiA?kA?, atkeliaujanA?iA? iA? tolimosios Indijos, eiluA?iA? praslysdavo vaikystAi??je ir jaunystAi??je iA?gyventas skausmas, kad buvo tAi??vo atstumtas. Tarsi norAi??damas dar sykA? paaiA?kinti, kaip pavyko nepalAi??A?ti, kas vedAi?? jA? uA? rankos, 1968 m. gruodA?io 20 d. iA? Sambhu Nirvas Palace (Udaipuro City Palace dalis) laiA?ke brolio Leono A?entui V. PetraiA?iui raA?o: Mano gyveniminis likimas pats nustatAi?? tikslAi??: sAi??ti nemirA?tanA?ius meno grAi??dus po visAi?? pasaulA?. Ar ne garbAi?? lietuviA? tautai!

Petro tAi??vas turAi??jo brolA? JonAi?? ir seserA? BarborAi??, kuri jA?, savo brolA? JonAi??, vadindavo kunigaikA?A?iu arba Oginskiu: ai??z<...> jis buvo nepaprastA? gabumA? ir mAi??go iA? savo sugebAi??jimA? graA?iai ir meniA?kai gyvenimAi?? tvarkytiai??? (laiA?kas sAi??nAi??nui Donatui LukoA?iui iA? Udaipuro, 1968-02-04). Jonas tikrai buvo gamtos apdovanotas. GiminaitAi?? F. MorkienAi?? prisimena, kad net jo sodyba skyrAi??si iA? kitA?: iA?puoA?ta, langinAi??s iA?droA?inAi??tos, apsodinta gyvatvore, padaryti vartai (bromas) ai??i?? anuomet kaime to nebAi??davo. Pats padarAi?? dukrai kraitA?. Kaimynai, kaip ir sesuo, vadino jA? Oginskiu ai??i?? apylinkAi??se nebuvo neA?inanA?io grafA? OginskiA? ir negirdAi??jusio apie jA? talentus. VAi??liau Oginskiu vadindavo ir Petro tAi??vAi?? ai??i?? StanislovAi?? LukoA?iA?.

Ai??TAi?? visa susumavus, iA? abiejA? pusiA? ai??i?? dAi??dAi??s ir senelio ai??i?? visi turAi??jome aukA?tiems dalykams gabumA? paveldAi??jimus. Stipriausius gabumo poA?ymius turAi??jau aA? <...>: be jokios pagalbos ir dar su trukdymais iA? tAi??vo pusAi??s per save pasiekiau (kitas per du amA?ius nepasieks tiek), kad sunku kam nors ir patikAi??ti. (Udaipuras, 1968-04-24; iA? Petro laiA?kA? sAi??nAi??nui D. LukoA?iui ir jo sesers vyrui V. PetraiA?iui)

Ai??Konstancija LukoA?ienAi?? buvo prieA?ingybAi?? upornam (kieto bAi??do, uA?sispyrusiam) vyrui: ai??zBuvo tokia rami, lyg A?ventaai???. Tai po daugelio metA? patvirtino ir Petras laiA?ke V. PetraiA?iui: ai??zJi nieko niekada neapkalbAi??jo ir nAi?? prieA? vienAi?? iA? pykA?io rankos nepakAi??lAi??. Visiems patardavo, kad eitA? taikiai ir kuo graA?iausiaiai??? (Santa Monika / Santa Monica, 1972-06-18). Buvo giliai tikinti, tretininkAi??, kas rytAi?? su auA?ra basa, juoda skara apsigobusi skubAi??davo A? LieplaukAi?? ar KontauA?ius ai??i?? A? baA?nyA?iAi??, ai??zkilnios ir idealios sielos, mAi??go namA? puoA?menAi?? ir groA?A?: gAi??liA? pas jAi?? net troboje buvAi??s antras darA?elisai??? (Udaipuras, 1968-04-24).

Motinos giminAi??je bAi??ta polinkio ne tik A? dailAi??, bet ir A? muzikAi??:

Mano mamos motina (senelAi??) buvo iA? nuoA?irdA?ios giminAi??s: net jos brolis buvo kunigas, <...> mamos ir visi trys broliai Urnikiai turAi??jo ypatingAi?? sugebAi??jimAi?? ai??i?? jie visi buvo muzikalAi??s. Ir gabAi??s: motinos brolis Kazimieras Urnikis, kaip ir antrasis jos brolis, Augustinas, jaunas iA?vyko A? AmerikAi??. Nors iA?keliavo vos mokAi??damas skaityti, Amerikoje baigAi?? ne tik vakarinAi?? mokyklAi??, bet ir universiteto TeisAi??s fakultetAi??, tapo advokatu. (Udaipuras, 1968-02-24)

Petras buvo vyriausias Ai??kininkA? Konstancijos UrnikaitAi??s ir Stanislovo LukoA?iA? vaikas. TurAi??jo dar tris brolius ir keturias seseris, taA?iau vienas broliA? ir dvi seserys mirAi?? maA?i, o kitas dvi seseris, visai jaunas, pakirto A?iltinAi??. Suprantama, tAi??vas daugiausia tikAi??josi iA? vyriausiojo ai??i?? manAi?? turAi??siAi??s uA?vadAi??lA?, kuriam pagal tradicijAi?? ir Ai??kA? perduosiAi??s. TaA?iau kai A?is iA? pat maA?ens nAi?? nebandAi?? sekti tAi??vo pAi??domis, tik lipdydavo iA? teA?los A?vairiA? gyvAi??nA? figAi??rAi??les, jas kepdavo ant rinkiA? (lankainiA?) ir dar savo pavyzdA?iu uA?krAi??sdavo jaunesnA?jA? brolA? StanislovAi??, tAi??vas nebesitverdavo savo kailyje.

Ai??PrieA?ingai nei apie tAi??vAi??, apie brolius Petras kalba su A?iluma ir meile:

Norint mes visi iA? lukoA?iA?ko grAi??do, bet derlius iA? urnikiA?ko, ir visi trys mes buvome dideliA? siekimA? ir pilno nuoA?irdumo: nesivarA?Ai??me nei trupiniu, nei dideliu gabalu, kaip kai kurie pjaunas lyg A?unys pasiutAi??. <...> Mudu su Leonu turAi??jome iA? UrnikiA? paveldAi??jimAi?? toje aukA?tumoje: bevertAi??s buvo ne tik gyvenimo smulkmenos, bet ir stambmenos prieA? tikrAi??jA? savo AA?. (Pabraukta paties P.L. ai??i?? Aut.; Udaipuras, 1968-05-15)

Ai??Petro broliai Leonas ir Stanislovas pradinA? keturiA? klasiA? iA?silavinimAi?? rusA? kalba A?gijo PaukA?takiA? pradinAi??je mokykloje, o Petras ai??i?? KontauA?iuose. VAi??liau jis prisimindavo:

Kai tAi??vas atveA?davo produktus A? TelA?ius, tai visada iA?metinAi??davo mamunAi??lei ir net nepristatydavo kiek reikia, ir ne naujiena bAi??davo pusbadA?iu pabAi??ti ir paA?iAi??rAi??ti, kaip kitA? vaikai maitinasi ir yra puikiai aprAi??pinami. Tuomet aA?, bAi??damas tokioj nepakenA?iamoj padAi??tyj, turAi??jau mesti gimnazijAi??. Paeiliui priaugo Leonas. Kaip maA?iausias, jis buvo tAi??vo mylimiausias ir, be to, bijodavo tAi??vo iA?metinAi??jimA?.

Ai??TAi??vas nenorAi??jo ir Leono leisti A? mokslAi??,

kad neiA?eitA? A? ponus. <...> O Stanislovas buvo nelabai aiA?kaus girdAi??jimo, jo nuomone, tikrai bus Ai??kininkas (baigAi??s PaukA?takiA? pradA?ios mokyklAi??, jis daugiau niekur nebesimokAi?? ai??i?? Aut.) <...>, bet aA?, kaipo UrnikiA? veislAi??s, esAi?? netinkamas niekam, tiktai nesAi??moningoms komedijoms krAi??sti. Kaip tAi??vas neA?nekAi??davo A? mane, mamunAi??lei mes visi buvome lygAi??s. Tik aA? jos buvau daugiausia vertinamas dAi??l savo nesudAi??tingo bAi??do: valgis man ai??i?? ar A?altas, ar A?iltas, ar vakarykA?tis ai??i?? visuomet gerai. <...> … mamunAi??lAi?? ir sako man: ai??zKaip reikia papunA? prikalbAi??ti, kad LeonAi?? leistA? A? gimnazijAi???ai??? AA? jai ir sakau: ai??zBus taip pat kaip su manimai???. O ji sako: ai??zAA? manau, kad papunis dAi??l Leono bus geresnis, nes jo vaikasai???. Tuo metu AbokA? VaiA?iulis leido savo sAi??nA? A? mokytojA? seminarijAi??. Tai aA? VaiA?iulio papraA?iau, kad jis mano tAi??vAi?? prikalbAi??tA? ir LeonAi?? leisti. Tai buvo stebAi??tinas sutikimas ir leido. (Udaipuras,1968-04-24)

Brolis Stanislovas, kaip ir Petras, buvo labai nagingas, sumeistraudavo visa, kas Ai??kiui buvo reikalinga: statines, kubilus, avilius, netgi prietaisAi?? koriams daryti. Kai po tAi??vo mirties perAi??mAi?? Ai??kA?, jame stigo rankA?. Teko samdyti piemenA?, mergAi??, vaikA?. Stanislovo ir Petro pusbrolis Petras VaiA?iulis pasakojo, kad Ai??kis buvAi??s priA?iAi??rAi??tas ir paA?angus, A?eimininkas doras, jautrus, todAi??l ai??zsamdiniai nebuvo skiriami: visi buvo vienodai A?varAi??s, neaplopyti, <...> Ai??kininkaujant sAi??nui Stanislovui, gyveno lyg rojuje: ryte vAi??lai keldavosi, o pavakary, kai visi kiti dar pluA?Ai??davo laukuose, LukoA?iaus darbininkai jau bAi??davo po vakarienAi??s. <...> TodAi??l visi ir siAi??lydavosi pas juosai???. 1946 metais rusai buvo jA? kartu su kitais vyrais suAi??mAi?? veA?ti prie Belomoro kanalo. Viena Ai??kyje tAi??kart liko aA?tuoniasdeA?imtmetAi?? motina Konstancija LukoA?ienAi??. Kai kaime pas BarkA? stribai Ai??mAi?? visaip A?meiA?ti StanislovAi??, ginti jo stojo buvAi??s LukoA?iA? samdinys Salagubovas. Petras VaiA?iulis, tada dar gimnazistas, prisimena tuoj po susirinkimo suraA?Ai??s protesto laiA?kAi?? K. LukoA?ienAi??s vardu ir surinkAi??s buvusiA? samdiniA? bei vietos rusA? paraA?us. Visi noriai pasiraA?Ai?? ir apgailestavAi??, kad toks doras A?mogus areA?tuotas ir A?meiA?iamas. LaiA?kAi?? Petras nuveA?Ai??s A? TelA?iA? kalAi??jimAi??, dar ir maisto paAi??mAi??s. KalAi??jime viskAi?? priAi??mAi??, bet jo paties pas StanislovAi?? neleidAi?? ai??i?? lyg koks baisiausias A?vAi??ris bAi??tA? buvAi??s uA?darytas…

IA? priverstiniA? darbA? grA?A?usiam ir radusiam iA?draskytAi?? Ai??kA?, dAi??l dingusiA? vaikA? liAi??dinA?iAi?? ir jokios A?inios iA? jA? negaunanA?iAi?? motinAi?? Stanislovui buvo uA?dAi??ta prievolAi??: per dvi dienas pristatyti valstybei dvi tonas pieno ai??i?? antraip uA?darysiAi?? A? kalAi??jimAi??. Visas kaimas uA? jA? pienAi?? neA?Ai?? ai??i?? taip A?monAi??s jA? uA?jautAi??. LikAi??s vieniA?as ir bejAi??gis, kartAi?? prasitarAi??: ai??zAA? nebenoriu ilgiau gyventi ai??i?? greitai viskas bus atimtaai???.

Ai??…Buvo ruduo, A?alta ir pasnigAi??, kai basas iA?Ai??jo dirvos arti. MamunAi??lAi?? praA?Ai?? apsiauti, taA?iau jis nepaklausAi??. O netrukus po to atgulAi??. MirAi?? Stanislovas LukoA?ius 1947 m. spalio 24 d., palaidotas senosiose LieplaukAi??s kapinAi??se (dabar TelA?iA? r.). A?ia ilsisi ir seneliA? Liudovikos bei Petro, kitA? A?eimos nariA? (iA?skyrus brolius PetrAi?? ir LeonAi??) palaikai. Leonas LukoA?ius ir jo A?mona palaidoti naujosiose LieplaukAi??s kapinAi??se.

Nemelavo dAi??dei Stanislovui LukoA?iui nuojauta: nulAi??A?inAi??jo ir nuvirto ant sodo takA? vaisiais nunokusios jo sodintA? obelA? A?akos, nyko tvoros, skylAi??mis Ai??mAi?? A?iojAi??ti sodybos pastatai. Bet… nenudA?iAi??vo LukoA?iA? giminAi??s medis. IA?vengAi?? tremties, stiebAi??si vaikai, siekAi?? mokslo, tvirtAi??jo, o kaA?kur toli, svetimuose kraA?tuose, atkakliai A?aliavo dar viena stipri LukoA?iA? medA?io A?aka ai??i?? gyveno, dirbo, kAi??rAi?? dailininkas skulptorius Petras LukoA?ius…

Ai??1972 m. sausio 7 d. laiA?ke V. PetraiA?iui Petras mini LieplaukAi??s baA?nyA?ioje esanA?ias apie 1940ai??i??1941-uosius brolio tapytas ai??i?? be jokio atlygio! ai??i?? KryA?iaus kelio stotis:

Kas link LieplaukAi??s stacijA? (KryA?iaus kelio stoA?iA? ai??i?? Aut.): man baigus AukA?tAi??jA? meno institutAi?? (grA?A?us iA? Italijos) mano brolis Stanislovas pasigyrAi??, kai lankiausi pas jA?, kad jis nutapAi??s keturiolika stacijA? LieplaukAi??s baA?nyA?iai. Tuomet su juo nuvaA?iavom paA?iAi??rAi??ti. Kai pamaA?iau, tai aA? nepaprastai nustebau! Kad jis, irgi jokios meno mokyklos nebaigAi??s, turi tokiAi?? gamtos (Dievo) dovanAi??.

Jokio paraA?o, kad tai Stanislovo LukoA?iaus darbai, nAi??ra, ai??i?? klebonas nepanoro…

Ai??Ai??

Jauniausia LukoA?iA? atA?ala Leonas, eksternu laikAi??s egzaminus A? TelA?iA? mokytojA? seminarijAi??, jaujoje, kAi??rendamas krosnA? linams dA?iovinti, ant pilvo atsigulAi??s raA?ydavo, skaitydavo, mat tAi??vai (gal A?ia labiau tAi??vo A?odis lemdavo?..) buvo titnagai ir gailAi??davo A?viesos. 1928-aisiais jis baigAi?? seminarijAi??. Kadangi tAi??vas Leono, bAi??simo pedagogo, diplomu ai??zvis tiek buvo nepatenkintasai???, Petras Ai??mAi?? praA?yti, kad tAi??vas iA?leistA? brolA? A? DotnuvAi??. ai??zTai taip ir A?vyko: 1932 metais Leonas baigAi?? Dotnuvos akademijAi??ai??? (Udaipuras, 1968-04-24).

Yra keletas iA?likusiA? Leono, TelA?iA? mokytojA? seminarijos moksleivio, sAi??siuviniA?. Kaip reta tvarkingi, raA?ysena graA?i ir taisyklinga. Tik klaidA? daugoka, nes skaityti mokAi??si eidamas dirva paskui akAi??A?ias. IA?liko ir jo, jau A?emAi??s Ai??kio akademijos studento, varpiniA? augalA? herbarai ai??i?? tikri maA?yA?iai meno kAi??riniai. DAi??dAi?? Petras viename savo laiA?kA? mini mokytojA? seminarijoje besimokanA?io brolio nutapytAi?? Gedimino pilA?. Ir neA?inia kokiais keliais bAi??tA? pasukAi??s ir ko pasiekAi??s Leonas, jeigu nebAi??tA? netikAi??tai A?uvAi??s 1944 m. rudenA? (partrenkAi?? be A?viesA? dideliu greiA?iu lAi??kusi rusA? kariA?kiA? maA?ina).

Petro tAi??vA? sodyba buvo iA?sidAi??sA?iusi abipus kelio, jungianA?io PaukA?takius su KontauA?iais, aptverta tvoromis. Vienoje kelio pusAi??je, be trobos, statytos dar 1876 metais, stovAi??jo vazaunAi?? (patalpa veA?imams, rogAi??ms, Ai??kio padargams, pakinktams ir pan. laikyti; ratinAi??), darA?inAi?? ir kartu tvartas, kalvAi??. GiminaitAi?? L. JovaiA?ienAi?? mena, kad ai??zlabai graA?i buvo jA? klAi??tis su spalvotais langais, kaip baA?nyA?iojeai???. Kitoje kelio pusAi??je, vyA?niomis ir klevais apsodintoje A?ardienoje, stovAi??jo ilga jauja A?iaudiniu stogu, labai sena, matyt, proseneliA? statyta. Joje sukraudavo javus, dA?iovindavo linus, ten ir pirtis buvo. LukoA?iai turAi??jo ir linA? mynimo maA?inAi??, kurios ratAi?? sukdavo prie ilgos karties pakinkytas arklys, turAi??jo ir visAi?? A?rangAi?? audeklams austi ai??i?? ir milui, ir marA?koms. Tik atlaidams mamunAi??lAi?? turAi??jo padAi??jusi krominiA? (pirktiniA?) drabuA?iA?.

NAi?? vienas Ai??kio paA?alys nebadAi?? akiA? apsileidimu: tAi??vas, jei reikAi??davo, apkaldavo lankais ratA? tekinius, roges, liedavo stulpus su geleA?ine A?erdimi (riboA?enklius), dirbdinosi padargus, dar ir kaimynams patardavo, padAi??davo. Ai?? atlaidus vaA?iuodavo metalo kaliniais papuoA?tais ir aliejiniais daA?ais dekoruotais A?lajukais (graA?ios iA?eiginAi??s rogAi??s su sAi??dynAi??mis, vaA?is) ar brika (dvikinkiai ratai A?monAi??ms veA?ioti). Tai skambAi??davo, A?vangAi??davo per visas apylinkes A?vanguA?iai!.. Iki A?iol tebAi??ra iA?likAi?? puoA?nAi??s, tik neaiA?ku, kurio Stanislovo ai??i?? tAi??vo ar sAi??naus ai??i?? pirkti pakinktai, gaspadoriaus pasididA?iavimas.

DrAi??kA?iA?kiai, kaip ir dera tikriems A?emaiA?iams, buvo ai??zir prie sveA?iaus, ir prie peA?iausai???, ai??zir prie tonciaus, ir prie roA?onA?iausai???. Tad nAi??ra ko stebAi??tis, kad PetrAi?? viliojo ir dAi??dAi??s J. Urnikio smuikelis, radAi??s progAi??, tuojau puldavo smuikuoti. Ai?? vyrus iA?augAi??s ir pats, nelyg Juozo Tumo-VaiA?ganto Mykoliukas, pasidirbdino du smuikus ir kontrabosAi?? (vadino jA? basedla). NeA?inia, ar pavyktA? surasti Petro darytus instrumentus, taA?iau forma, naudota jiems daryti, gal dar tebesimAi??to DrAi??kA?iuose trobos, kurioje jau gyvena svetimi, palAi??pAi??je.

TAi??vas pyko dAi??l tokiA? sAi??naus pramanA?. NeiA?tvAi??rAi??s priekaiA?tA?, Petras iA?Ai??jo iA? namA? ir apsigyveno pas tetAi?? B. GustienAi??. Ten apsistojAi??s, padarAi?? komodAi?? ir nuveA?Ai?? jAi?? A? TelA?ius, A? parodAi??, o vAi??liau VydeikiA? kaime su kitais meistrais dirbdino baldus. (Vienas A?iA? meistrA?, Juozas Bagdonas, 1911-12-11 Antruosiuose Vydeikiuose, PlungAi??s vls.ai??i??2005-04-11 PlungAi??je, yra A?inomas iA?eivijos dailininkas, 1944ai??i??1999 metais gyvenAi??s emigracijoje, PlungAi??s garbAi??s pilietis, A?emaiA?iA? dailAi??s muziejaus kAi??rAi??jas.) P. VaiA?iulio liudijimu, Petras apsigyveno ai??zprie KontauA?iA?. NusisamdAi?? patalpas pas tolimAi?? giminaitA? JonAi?? Ai??akA?, greitai susidarAi?? grupAi?? nagingA? vyrA?. Petras dirbo spintas (uA? vienAi?? spintAi?? JaunA?jA? Ai??kininkA? pasiekimA? parodoje laimAi??jo premijAi??), kurias A?monAi??s noriai pirkoai???. A?ia turbAi??t minima 1926 metais Ai??iauliuose vykusi Lietuvos A?emAi??s Ai??kio ir pramonAi??s paroda, kurioje Petras LukoA?ius uA? medA?io dirbinius ir inkrustacijas buvo apdovanotas pirmojo laipsnio pagyrimo lapu bei dovanomis.

Viena spinta, tikrai Petro daryta, buvo JovaiA?iA?kAi??s kaime, apie kilometrAi?? nuo P. VaiA?iulio namA?. AgnAi?? KontrimaitAi??-BurvienAi?? (raA?ytojos MarytAi??s KontrimaitAi??s teta, kilusi iA? VilkaiA?iA? kaimo) parodAi?? jam tAi?? spintAi?? sakydama: ai??zMan kaip pasogAi?? padirbo Petras LukoA?iusai???. Kai P. VaiA?iulis pasakAi??, kad Petras yra jo pusbrolis, uA?simezgAi?? pokalbis apie LukoA?iukA? gabumus. Spinta buvo tikrai graA?i, nors jau daug amA?iaus turAi??jo. Bet kai abiem Burviams ir spintos autoriui mirus P. VaiA?iulis nuAi??jo pas BurviA? vaikaiA?ius tartis, kad parduotA? jam tAi?? baldAi??, iA?girdo, kad ji sukAi??renta…

Ai??Ir Petro brolio Leono A?eima, po karo atsikAi??lusi gyventi A? tAi??viA?kAi??, rado A?ia, kaip spAi??jama, Petro dirbtA? baldA?: jie skyrAi??si iA? kitA? meistrA? darbA? droA?iniA? linija, tekintomis detalAi??mis ir inkrustacijomis (sailAi??mis). GiminaitAi?? BirutAi?? SmilgeviA?iAi??tAi?? taip pat prisimena (dar prieA? iA?veA?ant jA? A?eimAi?? A? SibirAi??) namuose buvus Petro darytAi?? indaujAi?? (bufetAi??) su meA?komis.

VokieA?iA? laikais, kai mokAi??si TelA?iA? gimnazijoje, P. VaiA?iulis turAi??jo smuikAi??, tik neA?inia, ar Petro, ar Stanislovo dirbdintAi??, mokAi??jo grieA?ti juo keletAi?? daineliA?, bet kai 1948-A?jA? geguA?Ai??s 22 dienAi?? tAi??vus trAi??mAi?? A? SibirAi??, jis pabAi??go ai??zplikas kaip katino padasai???. Dingo tada viskas, smuikas ai??i?? taip pat. O koks basedlos likimas? KartAi?? Pranas KAi??sminas pasigyrAi?? Agrifinai Einikytei pirkAi??s jAi?? iA? Petro ir eidavAi??s groti vakaruA?kosna. SuA?inojAi??s, jog tai Petro darytas instrumentas, V. Petraitis jA? atpirko, o vAi??liau, pasitarAi??s su uoA?ve Agota, 1976 m. kovo 23 d. perdavAi?? jA? TelA?iA? kraA?totyros muziejui A?klijavAi??s viduje uA?raA?Ai??: ai??z1922 m. Petro LukoA?iaus darbielisai??? (paryA?kinta Aut.). Kaminskio restauruotas instrumentas ten puikuojasi iki A?iol ai??i?? deja, gal bus nutilAi??s visiems laikams, nes niekas jo nebeprakalbina…

Petras nerimo ir verA?Ai??si A? pasaulA?, taA?iau, P. VaiA?iulio liudijimu, jo klajoniA? pradA?ia nebuvusi sAi??kminga: Italijoje patyrAi?? lAi??ktuvo avarijAi?? ir turAi??jo iA?kAi??sti nugaros slankstelio operacijAi??. Petro lankymAi??si Italijoje patvirtintA? iki A?iA? dienA? iA?likusi 1926 metais broliui Leonui atsiA?sta dovana iA? Veronos ai??i?? atvirukA? rinkinys, nors tAi??vai vargu ar nujautAi??, kAi?? tuo metu veikia jA? sAi??nus. IA?vykti padAi??jo lietuviai salezieA?iai, jau minAi??toje 1926-aisiais Ai??iauliuose vykusioje parodoje atkreipAi?? dAi??mesA? A? neeilinA? Petro talentAi??. Veronoje, Don Bosco mokykloje, Petras dvejus metus ai??zmokAi??si staliorystAi??s (staliaus amato ai??i?? Aut.). IA?moko milimetrinio faneravimo, politAi??ravimo, medA?io skulptAi??rinAi??s droA?ybos su inkrustacijomis ir A?gijo medA?io droA?ybos specialybAi??ai??? (O. MaA?eikienAi??, p. 186).Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??

1929 m. rugpjAi??A?io 4 d. LieplaukAi??s baA?nyA?ioje Petras susituokAi?? su Adolfina SmilgeviA?iAi??te, taA?iau apie jA? gyvenimAi?? po vestuviA? A?inoma nedaug. Gyveno A?aliakalnyje, gamino baldus, Adolfina juos lakuodavo. Viename laiA?ke V. PetraiA?iui uA?simena: ai??zMano bendradarbiai Kaune, VilijampolAi??s Vaikelio JAi??zaus amatA? mokykloje, buvo inA?inierius GaraleviA?ius, mokytojas Skrebys, Krasauskas, Ai??alAi??ga ir BabraviA?ius (solisto brolis)ai??? (Udaipuras, 1968-03-15). Nei A?i, nei antroji santuoka (su Angele GailiAi??te) nebuvo sAi??kmingos.

Kai kuriA? drAi??kA?iA?kiA? teigimu, gavAi??s valstybinAi?? stipendijAi??, 1935 metais Petras paliko KaunAi?? ir iA?vyko studijuoti A? ItalijAi??, Milano Moncos (Monza, Milano priemiestis) meno akademijAi?? (ai??zAidaiai???, 1967). JA? domino skulptAi??ra.

NuvykAi??s A? ItalijAi??, stojau laikyti stojamuosius egzaminus A? AukA?tAi??jA? meno institutAi?? ir iA?laikiau iA? karto A? III kursAi?? (net neperA?engAi??s Kauno meno mokyklos slenksA?io). Norint A?stoti A? tAi?? AukA?tAi??jA? m. i., reikia ne tik meno mokyklAi?? baigti ai??i?? dar reikia bAi??ti baigusiam meno akademijAi??, tik tada gali turAi??ti A?ansA? A?stoti A? pirmAi?? kursAi??. AA? institutAi?? baigiau per 2 metus A?gydamas aukA?tojo mokslo titulAi?? (lygus universitetui skulptAi??roje. (Santa Monika, 1970-02-06)

Baigiamuosius egzaminus iA?laikAi?? su pagyrimu ir iA?vyko tobulintis A? Romos karaliA?kosios meno akademijos DekoratyvinAi??s tapybos skyriA? (Regia Academia di Belle Arte), nes abejoniA? dAi??l paA?aukimo nebeturAi??jo:

<...> lyg angelas sargas mane uA? rankos traukAi?? studijuoti tapybAi??. IA? Milano ai??i?? Monzos nuvykau A? Romos karaliA?kAi??jAi?? meno akademijAi??. Tenai radau dailininkAi?? iA? Kauno VincAi?? DilkAi?? (Vincas Dilka, tapytojas, VDA prof., 1912-02-15 BaibokA? k., Krekenavos vls., PanevAi??A?io r.ai??i??1997-12-26 Vilniuje ai??i?? Aut.), baigusA? Kauno meno mokyklAi??. <...> AA? ir vienas indas iA?laikAi??me A? tretA?jA? kursAi??, o Dilka ai??i?? A? pirmAi??. TAi?? akademijAi?? per du metus baigiau. (Santa Monika, 1971-02-06)

TA? paA?iA? metA? geguA?Ai??s 18 dienAi?? apraA?o be galo vargingas sAi??lygas, kuriA? stengAi??si nepaisyti, kad tik galAi??tA? siekti tikslo:

Buvo momentA?, kad studijuodamas Italijoje gulAi??jau Akademijos A?iukA?liA? kamaroj (slaptai susitarAi??s su sargu) ant cementiniA? grindA?, pilvelA? priplojAi??s prie nugarkaulio, bet nenustojau vilties siekimams!

Romoje, kaip raA?o Ona MaA?eikienAi??, ai??zvakarais dar lankAi?? freskAi??, enkaustikAi??, mozaikAi??, medA?io polichromijAi?? (Academia del Nudo la Scoule Preparatioria dA?Arte).

Po studijA? grA?A?Ai??s A? LietuvAi??, kaip liudija dailininkas Rimtas Kalpokas (1908-04-18 Miuncheneai??i??1999-08-04 Kaune) A?urnale ai??zKrantaiai??? (1989, Nr. 6), ai??zsu didele energija griebAi??si skulptAi??ros meno, nes jam pavyko institute Italijoje dirbti garsaus skulptoriaus Marino Marini vadovaujamamai???. Netrukus, nuo 1940 m. rugsAi??jo 1 d., buvo paskirtas Vilniaus dailAi??s akademijos skulptAi??ros studijos instruktoriumi ir beveik tuo pat metu priimtas A? Lietuvos dailininkA? sAi??jungAi??. Tai buvo labai kAi??rybingas laikotarpis: daug dirbo, Ai??mAi?? dalyvauti visose meno parodose Kaune ir Vilniuje, taA?iau po daugelio metA? prisipaA?ino, kad darbus sutrukdAi?? karas: ai??z… tik baigus studijas, uA?Ai??jo karas, bet ir dabar, dAi??l karo prieA?asties, tapau lyg internacionalinis dailininkas ir sAi??ju tuos nepamirA?tamus dailAi??s grAi??dus po visAi?? pasaulA?ai??? (Udaipuras, 1968-12-14).

Ai??PaskutinA? kartAi?? visi trys broliai susitiko DrAi??kA?iuose 1943 metA? pavasarA? ar rudenA?. PrieA? palikdamas tAi??viA?kAi?? Petras nupieA?Ai?? Leono A?arA?Ai?? ir, kaip spAi??jama, paveikslAi?? ai??zNatiurmortas su klumpaiteai???. Ir atsisveikino, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, visiems laikams… SakAi?? iA?vykstAi??s A? AustrijAi??.

43 metais uA?darius AkademijAi??, iA?vykau A? VienAi?? ir ten, dailininko Faringero dAi??ka, A?stojau A? Vienos menA? akademijAi?? (Vienos dailAi??s akademija ai??i?? Aut.). Studijavau 2 metus portretAi??rAi??: taip buvau iA?gelbAi??tas nuo priverstiniA? vokieA?iA? darbA? ai??i?? tikrai bAi??A?iau A?uvAi??s nuo vokieA?iA? bombardavimA?. Tuos 2 metus gyvenau gana gerai: austrai grA?A?usiems iA? fronto savo giminAi??s kariams uA?sakydavo nutapyti portretus. MokAi??jo labai gerai, maisto korteliA? net ir kitiems duodavau <...>. Subombardavus AkademijAi??, su viena firma persikrausA?iau prie Ai??veicarijos sienos, prie hidroelektrinAi??s uA?tvankos darbA?. Man beveik neteko dirbti, nes A?efas, suA?inojAi??s apie mane, davAi?? padaryti meniA?kA? dalykA?. IA?eidavau A? kaimAi?? pasirinkti (darbovietAi??j gyvenome pusbadA?iu) ir gaudavau gero maisto uA? paremontuotus austrAi??ms balvonus (A?ventuosius). Buvo pavojus, kad ta vieta bus subombarduota, tad nutariau bAi??gti per Alpes A? Ai??veicarijAi??. BAi??gantA? keturiA? kilometrA? aukA?tyje prie pat sienos pagavo vokieA?iA? patruliai ir uA?darAi?? A? Bliudenso (Bludenz, Austrijos vietovAi?? ir miestas ai??i?? Aut.) kalAi??jimAi?? iki teismo. Po teismo grAi??sAi?? suA?audymas. Laimei, teismas uA?sitAi??sAi??, o 1945 metais pasibaigAi?? karas. AA? kalAi??jime prisikentAi??jau, vieni kaulai bebuvo iA? manAi??s likAi??. Paleistas iA? kalAi??jimo, nuA?alusiomis kojomis perAi??jau A? Ai??veicarijAi??. IA?buvau pusantrA? metA? internuotas, mano kojas uA?gydAi??, bet A?altesniame kraA?te negaliu gyventi ai??i?? dAi??l skausmo. Ai??veicarijoje buvau nutarAi??s grA?A?ti A? LietuvAi??, bet daktarai patarAi?? gyventi karA?tame klimate, nes A?altame prisieisiAi?? amputuoti kojas. Didieji kojA? pirA?tai nors uA?gijo, bet yra labai jautrAi??s ir beveik nebeturi nagA?. Internato A?enevoje vadovybei padAi??jau kurti A?arA?us, o kai nupirko daA?A?, tuomet ai??i?? ir portretus. Ai??veicarijoje buvo draudA?iama pardavinAi??ti portretus, kad nebAi??tA? jA? dailininkams konkurencijos. Nepaisydamas to, pradAi??jau tapyti peizaA?us, pati administracija juos pirko ir padAi??jo kitiems parduoti, be to, mano draugas dailininkas A?veicaras Lugane (Lugano a?i?? miestas Ai??veicarijos pietuose, TiA?ino kantone, prie Lugano eA?ero, netoli Italijos sienos ai??i?? Aut. ) irgi pardavAi?? dalA? mano paveikslA?. (IA? laiA?ko L. AndruA?kienei, Udaipuras, 1967-10-20)

Ai??Tame paA?iame laiA?ke Petras uA?simena baigAi??s laikrodininkystAi?? ir auksakalystAi??, o kitame laiA?ke, raA?ytame V. PetraiA?iui iA? Santa Monikos 1970-aisiais, sako A?iA? dviejA? profesijA? iA?mokAi??s kursuose Ai??veicarijoje, kai buvo internuotas po karo 1945ai??i??1946 metais.

KreipAi??si A? A?enevoje reziduojantA? Venesuelos konsulAi?? dAi??l vizos ir gavo jAi??. Be to, konsulas papraA?Ai?? perduoti jo asmeninA? laiA?kAi?? giminAi??ms Karakaso mieste (isp. Caracas, Venesuelos sostinAi??), kuriame praA?Ai?? pagloboti A?A? talentingAi?? vyrAi??. Deja, stigo pinigA? kelionei, Ai??veicarijos lietuviA? komitetas nepatenkino Petro praA?ymo, nes jis prie sovietA? valdA?ios buvo padarAi??s Stalino ir Paleckio portretus. IA?gelbAi??jo draugas A?veicaras. Taip Petras atsidAi??rAi?? PrancAi??zijoje, o iA? ten iA?plaukAi?? A? VenesuelAi??, kuri pasitiko jA? nuskurusiais vienaaukA?A?iais ir dviaukA?A?iais nameliais. Tame mieste buvo vienintelis lietuvis… TaA?iau netrukus Venesuelos valdA?ia Ai??mAi?? verbuoti A?mones iA? Vokietijos ai??i?? tada ten atsirado ir gana aukA?to rango A?moniA?. Kai iA? atostogA? grA?A?o konsulo giminaitis, Petro padAi??tis pagerAi??jo, nes iki jam grA?A?tant, kad netektA? badauti, portugalA? pensionate plovAi?? lAi??kA?tes. Dabar Karakasas ai??i?? didA?iulis modernus miestas, nAi?? iA? tolo neprimenantis dulkAi??to maA?o miestuko, kokA? atvykAi??s iA?vydo 1947-aisiais. Per dvideA?imt metA? lietuvis Petras LukoA?ius (Lukas) pastatAi?? jame nemaA?a paminklA?, vienAi?? ai??i?? net 23 metrA?, taA?iau buvo uA?sakovo, ai??zto nelabo milijonieriaus ir iA? dalies ai??i?? ai??zA?ventA?jA?ai??? (baA?nyA?ios tarnA? ai??i?? Aut.) skaudA?iai nuskriaustas ai??i?? nesumokAi??jo apie 30 tAi??kstanA?iA? doleriA?. BAi??A?iau buvAi??s nebiednas dailininkas…ai??? (Udaipuras, 1967-06-14). Venesueloje Petras padarAi?? altoriA? Siudad Bolivaro (isp. Ciudad BolAi??var, angl. Bolivar City) miestui ir Guanacillo miesteliui ai??i?? krikA?to altoriA? (tam paA?iam altoriui nutapAi?? ir paveikslAi??), kitam miesteliui sukAi??rAi?? didA?iulAi?? skulptAi??rAi?? ai??i?? NeptAi??nAi?? tarp dviejA? nimfA?.

1959 metais buvo pakviestas A? Los AndA?elo (angl. Los Angeles, iA? isp. k. Los A?ngeles, Kalifornija, JAV) universiteto DailAi??s fakultetAi?? (kitur: Meno fakultetas ai??i?? Aut.), ten dvejus su puse metA? dAi??stAi?? pieA?imAi?? ir anatomijAi??. Be to, darAi??… dantis ir ai??ztiltusai???: ai??zPadarydavau su nepaprastu anatominiu tikslumu, net daktarai stebAi??davos. Kitaip ir negalAi??jo bAi??ti ai??i?? aA? dailininkas skulptoriusai??? (iA? laiA?ko PetraiA?iams, Santa Monika, 1970-06-14). Deja, ai??z1961 Meno fakultete kilo tarp ai??zA?kaplierninkA?ai??? ir kairiA?jA? neramumai: vienas studentas pasikorAi??, nusiA?ovAi?? sekretorius, todAi??l sulig A?statymu rektorius uA?darAi?? fakultetAi??, atleisdamas visus profesoriusai???. Petras nepriAi??mAi?? kvietimo dirbti pertvarkytame fakultete:

<...> buvau uA?sigavAi??s ant vicerektoriaus uA? neparAi??mimAi?? mano praA?ymo, kuriuo reikalavau, kad duotA? galimybiA? ar pagelbAi??tA? iA? valdA?ios gauti stipendijAi?? iA?vaA?iuoti A? Rytus (IndijAi??) studijuoti RytA? menAi??. <...> Ai??itA? nepalankiA? aplinkybiA? verA?iamas pamAi??ginau raA?yti praA?ymAi?? Indijos konsului A? BrazilijAi??. Gaunu teigiamAi?? atsakymAi??, mano praA?ymas bus svarstomas kitais metais. (IA? laiA?ko L. AndruA?kai, Udaipuras,1967-10-20)

Buvo A?steigAi??s laboratorijAi??, laisvalaikiu dirbo joje dantA? techniko, laikrodininko, auksakalio darbus ir taip iA?garsAi??jo, kad vienas nebesuspAi??davo atlikti uA?sakymA?. Kai pagaliau gavo praneA?imAi?? apie jam paskirtAi?? (dvejiem metams) stipendijAi??, buvo gaila laboratorijAi?? uA?daryti, tad pardavAi?? jAi?? savo pagalbininkui. Ai??is su draugu po keliA? mAi??nesiA? bankrutavo ai??i?? kAi??rybiA?kai dirbti nesugebAi??jo.

Nepaprastai A?domias puoA?menas darydavau, uA? kurias, kaip uA? originalus ai??i?? A?iedus, branzelietus (apyrankes ai??i?? Aut.), auskarus, priesagas (seges ai??i?? Aut.), kulionikus (sAi??sagas ai??i?? Aut.) ai??i?? mokAi??davo nepaprastai aukA?tomis kainomis. Auksas Venesueloje labai pigus ir niekas jokiA? sidabriniA? papuoA?alA? nenaudojo, paprasA?iausia tarnaitAi?? vaikA?A?iojo apsikarsA?iusi auksiniais papuoA?alais. AA?, kaip meno kAi??rAi??jas, sau pasidariau servizAi?? gryno aukso 20 karatA?, ir tai buvo siurprizas sveA?iui ai??i?? kava ar arbata auksiniais A?aukA?tais maiA?oma. VAi??liau pardaviau, nes pavojinga, ypaA? ai??i?? dAi??l apiplAi??A?imo, taip gali ir gyvybAi??s nustoti. (Ten pat)

1963 metA? liepos pradA?ioje iA?skrido A? IndijAi??, CalentAi??, ir iA? ten traukiniu 160 kilometrA? A?iaurAi??s link A? Ai??antiniketanAi?? (beng. ShantiniketA?n, angl. Santiniketan, Shantiniketan), Rabindranato TagorAi??s universitetAi?? (beng. Robyndronath Thakur; angl. Rabindranath Tagore, 1861-05-07 Kalkutojeai??i??1941-08-07, A?ymus indA? poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenAi??s veikAi??jas, Nobelio premijos laureatas ai??i?? Aut.).

Jame studijavau indA?, japonA? ir kinA? menAi?? ir 1965 m. nustatytAi??jA? kursAi?? baigiau (iA? laiA?ko L. AndruA?kienei, Udaipuras, 1967-10-20). Rektorius ir profesoriai nustebo, kad tokiame amA?iuje (tada jau buvo 60-ties metA? ai??i?? Aut.) aA? galAi??jau gauti stipendijAi??. Juk A?ia aiA?ku kaip dienAi??: Gandhi (angl. Mohandas Karamchand Gandhi, 1869-10-02 Porbandaras, Indijaai??i??1948-10-30 Delis, Indija; Indijos tautinio iA?sivaduojamojo judAi??jimo lyderis, nesmurtinio pasiprieA?inimo politinAi??s taktikos pradininkas ai??i?? Aut.) dvasios veikimas A? mano dvasiAi??ai???. (IA? laiA?ko V. PetraiA?iui, Udaipuras, 1968-09-21)

LaiA?ke brolio A?monai A. LukoA?ienei pasakoja apie keistAi?? sapnAi??, kurA? susapnavo prieA? iA?vykdamas A? IndijAi??:

<...> aA? dar miegojau, kai A?eimininkAi?? Ai??mAi?? belstis A? duris ai??i?? su laikraA?A?iu apie tragedijAi??. PabudAi??s jai ir sakau: ai??zAA? jau A?inau! Ai??iAi??nakt buvau Indijoje ir maA?iau jA? kraujuose paplAi??dusA?. Tuo momentu aA? tikrai buvau Indijoje, maA?iau MahatmAi?? kraujuose mirA?tantA?, minios didelA? sumiA?imAi??, vainikus, kraujais apA?lakstytus, A?ventAi??sias karves, taip pat iA? jA? akiA? aA?aras krauju tekanA?ias. Kitos dienos naktA? ai??i?? aA? vAi??l Indijoj, prie vieno tunelio, kur minia laukia pravaA?iuojant Gandhi. AA? atidarau tunelio vartus. Gandhi, baltais arkliais pravaA?iuodamas, mane paima uA? rankos, iA? dulkAi??to A?aligatvio iA?kelia ant aukA?tumos, nusiA?ypso ir sako: Farewell my dearest friend! Keista buvo: aA? tuomet angliA?kai nemokAi??jau. Po to daugiau jis man nebepasirodAi??. (Udaipuras, 1967-11-17)

Petras yra ne kartAi?? prisipaA?inAi??s, kad palyginti trumpa, tik dvejus metus trukusi vieA?nagAi?? Indijoje buvo patys graA?iausi jo gyvenimo metai:

Ta biedna ir varginga Indija iA?tiesAi?? man <...> broliA?kAi?? pagalbos rankAi??, A?statAi?? A? dailAi??s keliAi?? ir atidarAi?? A? platA?jA? pasaulA? <...> mistiA?kus vartus! <...> ir kAi?? aA? jai uA? tai? Nusilenkti! Ir savo A?irdies gelmAi??se tyliai nusineA?ti tAi?? nepamirA?tamAi?? dovanAi?? ai??i?? link AmA?inybAi??s! (IA? laiA?ko L. AndruA?kienei, Udaipuras, 1967-10-20)

Universitetas sudarAi?? sAi??lygas visAi?? mAi??nesA? nemokamai keliauti po A?alies istorines vietas pirmos klasAi??s traukiniu. Indija Petrui buvo stebuklA? ir neA?kainojamos patirties A?alis. IA?vyka A? Skurulo kaimAi?? ir kelio viduryje bejAi??giA?kai gulintis gyvenimo jungo jau nusikratAi??s jautis, iA? palmAi??s su indu sulos iA?tiestoje rankoje besiropA?A?iantis senelis indas, ai??zprie kalvarato (verpimo ratelio ai??i?? Aut.) sAi??dinti 103 metA? senutAi??, A?eA?iametAi?? mergaitAi??, staklAi??mis audA?ianti senuko A?mona, pustuziniui oA?kA? karklo vamzdeliu A?avingas melodijas begrojantis aA?tuonmetis jA? sAi??nus. <...> Viskas ai??i?? lygiai kaip lietuviA?koj troboj, tik skirtumas tas, kad audAi??ja ant aslos, dirvonu patiestos, jogo pozojai??? (iA? laiA?ko V. PetraiA?iui, Santa Monika, 1971). VieA?nagAi?? studijA? draugo tAi??viA?kAi??je Monghyre, kur jau pirmAi?? rytAi?? pabudino ai??zA?ventuai??? karvAi??s paliktu daiktu iA?plauto kiemo (kad nedulkAi??tA?) molinio grindinio kvapas (Udaipuras, 1968-06-28, iA? laiA?ko V. PetraiA?iui). O labiausiai suA?avAi??jo Ajanta Caves (AdA?antos olos ai??i?? Utar PradeA?as, Indija, IIai??i??I a. prieA? Kr.ai??i??Vai??i??VI a. po Kr., 1986 metais A?trauktos A? UNESCO pasaulio kultAi??ros paveldo objektA? sAi??raA?Ai??) ai??i?? 1819 metais britA? kariA?kiA? atrasti olose iA?kalti 24 vienuolynai ir 5 A?ventyklos (www.travels.exportersindia.net). ai??zTai nuostabiau uA? faraonA? piramides, aplankAi??s jas, gali mirti: nieko nuostabesnio, A?mogaus sukurto, pasauly neberasi!ai??? ai??i?? raA?Ai?? 1968 m. lapkriA?io 24 d. iA? Udaipuro V. PetraiA?iui. Tame paA?iame laiA?ke uA?simena siunA?iAi??s pieA?inA? bengalA? batikos technika ir aiA?kina jos ypatumus: ai??z<...> iA?pildymas gana komplikuotas ir retam dailininkui pasiseka gerai padaryti. <...> Tie visi crack (A?skylos, A?trAi??kos, A?lAi??A?iai ai??i?? Aut.), lyg A?lAi??A?imai, daro labai originalA? dekoratyviA?kumAi??, ir atrodo, lyg bAi??tA? brangi seniena (antique).ai???

Ai??

1965 metais laivu grA?A?o A? VenesuelAi??. SusitvarkAi??s dokumentus, po pusmeA?io vAi??l iA?vyko A? Los AndA?elAi??. SurengAi??s tris savo darbA? parodas, gavo kvietimAi?? A? IndijAi??, Udaipuro aukA?tAi??jAi?? mokyklAi??, profesoriauti ir, nieko nelaukAi??s, antrAi?? kartAi?? iA?keliavo A? A?iAi?? A?alA?.

Ar tik darbas aukA?tojoje mokykloje, kaip pats aiA?kino laiA?ke giminAi??ms, buvo prieA?astis, sugrAi??A?inusi PetrAi?? LukoA?iA? (LukAi??) A? IndijAi??, verA?ia suabejoti 1970 m. geguA?Ai??s 18 d. iA? Santa Monikos F. Morkienei raA?ytas jo laiA?kas:

albuterol if swallowed.

Atvykau A? Bombyj. (Mumbajus, anksA?iau ai??i?? BombAi??jus, hindi ir angl. Mumbai ai??i?? Aut.) Pasitiko mane buvAi??s Rabindranath TagorAi??s universiteto mokslo metA? studentas, kriA?na. Bombyj iA?buvome beveik savaitAi??. Po to traukiniu iA?vykome A? UdaipurAi??. <...> A?ia <...> pakvietAi?? Vidya Bhavan School (aukA?toji mokykla), pats rektorius, vesti VakarA? metodo meno kursus ai??i?? tapybAi?? ir architektAi??rAi??. <...> Ai??itoj mokykloj dAi??stau anglA? kalba, bet ir pats studijuoju jA? menAi?? ir hindi kalbAi??. <...> Esu visA? gerbiamas ai??i?? tiesiog ant rankA? neA?a. (Udaipuras,1968, iA? laiA?ko V. PetraiA?iui)

SekAi??si puikiai. <...> Laikui bAi??gant supaA?indino su buvusiu Indijos karaliumi, King Bhagvan singh (Udaipuro magnatas). Jam pareikalavus, turAi??jau persikelti, kaip jo sveA?ias apsigyventi pas jA? palociuje (Sambhu Palace).

Tada, kaip pats sako, prasidAi??jo jo auksinAi??s dienos, taA?iau palociaus (rAi??mA? ai??i?? Aut.) salAi??se tviskanA?ios dovanos, tarp kuriA? buvo ir Anglijos karalienAi??s ElA?bietos A?teiktA?, visi brangAi??s blizguA?iai Petro nesuA?avAi??jo. Atsigaudavo, kai su draugu nuvykdavo A? varganas kaimo lAi??A?neles (vadino jas bakAi??A?Ai??mis: ai??zjos yra panaA?ios A? mAi??sA?, ir dar turtingesnAi??s sielos atA?vilgiuai???), sakAi??, kad A?ia galAi??tA? ai??zsukurti himnais giedanA?ius paveikslus: <...> tokioj aplinkumoj bAi??damas jauA?iu sielos pilnatvAi??. Kiek A?ia spalvos, giliA? minA?iA? ir A?kvAi??pimo!ai???

Per dvejus metus, praleistus Udaipure, savo globAi??jui nutapAi?? ai??ziA? jo palociaus apylinkAi??s 3 peizaA?us, 2 metrA? 20 ant 1.20. Nutapiau portretA?, biustA? ir 2 metrA? aukA?A?io 2 statulas iA? jo karaliA?kos giminAi??sai???. SAi??lygas turAi??jo puikias: atsisakAi??s studijos garbingiausiems sveA?iams skirtoje rAi??mA? dalyje (ai??znukritus aliejaus ar daA?A? laA?ui susigadintA? brangAi??s kilimaiai???), gavo kitame rAi??mA? sparne tokiAi??, kokios sakosi savo gyvenime neturAi??jAi??s. VAi??liau buvAi??s karalius NaujA?jA? metA? sveikinime raA?Ai?? jam, kad ai??zprie vieno centrinio Templio (pagrindinAi??s A?ventyklos? ai??i?? Aut.) yra dar apie 100 A?vairiA? statiniA? ir skulptAi??rA?ai???. Tuo metu didesnAi?? savo turAi??tA? rAi??mA? dalA? (ai??zTurbAi??t joks dievas danguje tokiA? neturiai???) jau buvo atidavAi??s valdA?iai. ai??zSau pasilikau 3 didA?iuliame eA?ere, kurie paversti liuksusiniais vieA?buA?iais. Viename reikAi??jo mAi??ro tapybAi?? restauruoti, bet aA? dAi??l dokumentA? (paso) nebeturAi??jau laikoai??? (Udaipuras, 1970-05-18, iA? laiA?ko F. Morkienei). IA?vyko nepasipirA?Ai??s jA? A?siA?iAi??rAi??jusiai princesei, nes nemanAi??, kad ir A?A? kartAi?? tai bAi??tA? laimingos vedybos: ai??z<...> man ai??i?? kad bAi??tA? literatAi?? (poetAi??), maA?iausiai bent meno mAi??gAi??ja, modelis pirmos eilAi??s ir visomis kvalifikacijomis. <...> O ji… tik vardAi?? neA?Ai?? princesAi??s <...>.ai???

Ai??RyA?ys su Lietuva ir ten likusiais giminaiA?iais tuo metu buvo visiA?kai nutrAi??kAi??s. Viename vAi??liau raA?ytame laiA?ke prisimena kartAi?? dar Vienoje sapnavAi??s brolius LeonAi?? bei StanislovAi?? su mamunAi??le, todAi??l buvAi??s tikras, kad jA? jau nebAi??ra tarp gyvA?jA?, ir laiA?kA? A? LietuvAi?? neraA?Ai??s ai??ziA?vengdamas staigmenA? Lietuvos gyvenimoai???. TaA?iau kartAi?? iA?girdAi??s kukuojant gegutAi?? ir nusprendAi??s ieA?koti saviA?kiA?. Ir koks buvAi??s dA?iaugsmas, kai atsiliepAi?? brolienAi?? Agota LukoA?ienAi??! ai??zAA? labai dA?iaugiuosi, kad A?eimininkaujate tAi??viA?kAi??je. <...> Tave reikAi??tA? vadinti TAi??viA?kAi??s mamunAi??le.ai??? SusirAi??pinAi??s stebAi??josi, kodAi??l ji su maA?ameA?iais vaikais po vyro mirties vargo vargelA? pas svetimus, o ne iA?kart vaA?iavo A? DrAi??kA?ius, dAi??kojo, kad uA?augino ai??zvienintelA? LukoA?iA?ai??? (DonatAi?? LukoA?iA? ai??i?? Aut.), kurA? sakAi?? laikAi??s kone savo sAi??numi.

LaiA?kuose vis mena tAi??viA?kAi??, lygina jAi?? su pamiltAi??ja Indija:

Tikrai atrodo, kad pavasaris artinas; DrAi??kA?iuose klevai, obelys pradAi??s A?ydAi??ti ir prAi??do gale prie akmens kertAi??je ieva A?ieduos maudysis. O biA?iA? Ai??A?imas ir paukA?A?iA? A?iulbAi??jimas ai??i?? tikras rojaus koncertas. Be to, A?pokai ant A?pokinyA?iA? sparnais tauA?kindami savo giesmiA? naujas melodijas iA?vedA?ioja ir gandras savo linksmu klegenimu aktyviai prisideda, retkarA?iais gegutAi?? uA?klydusi savo poetiA?kais aidais visus iki susiA?avAi??jimo nustebina. Tai viskas yra gana graA?u, bet man atrodo lyg iA?dirbtas teatraliA?kas trafaretas. Tuo tarpu tropinAi??s gamtos giesmininkA? melodijos neturi sau lygiA?! <...> Artinantis pavasariui indai net laikraA?A?iuose poetiA?kus straipsnius apie ai??zkojelAi??ai??? (gegutAi??) raA?o, poetiA?kA? jos garsA? laukia dar negimAi??, dideli maA?i, jauni seni, numirAi??. A?ia ji lyg naminis paukA?telis: atskrenda prie namA?, nutupia ant verandos ir uA?kukuoja, arba mAi??gsta takais pasivaikA?A?ioti ai??i?? iki pat durA? ateina. O A?virblis ai??i?? lyg A?eimos narys: suka lizdAi?? uA? paveikslo ar ant lentynos, salone ar virtuvAi??je, ai??zsAi??dasiai??? ir uA? stalo, tik ten visuomet papraA?omas ai??zpo staluai???. <...> Ai??PaukA?A?iai Indijoje yra A?mogaus draugai: vaikA?to tuo paA?iu keliu, tik skirtingose pusAi??se. (Udaipuras 1968-03-15)

Indijoje susidomAi??jAi??s karma ir reinkarnacija, stengiasi ir Lietuvoje likusiems artimiesiems paaiA?kinti savo pasaulAi??A?iAi??rAi??:

Mano kelvedis yra Visata <...>. Tai amA?inai egzistuojanti medA?iaga, A?vairiausiA? formA?, kaip fizinio, taip ir groA?inio pavidalo: medA?iai, gAi??lAi??s, paukA?A?iai ir aA?, kaip dalelytAi?? tos AmA?inos Visatos). Tuo bAi??du nAi??ra kam lankstytis, verkA?lenti (melstis). Ar ne? <...> TurbAi??t nAi??ra graA?esnio dvasinio pakilimo, kaip pas indus. AA? kartais A?iAi??riu A? jA? karviA?, medA?iA?, paukA?A?iA?, A?vAi??riA?, vandens, dangaus, planetA? ir t. t. garbinimAi??. Bet juk visa tai yra Visatos daiktai, dalis, ir nieko nuostabaus. (IA? laiA?ko A. LukoA?ienei, Udaipuras, 1968-11-17)

Ai??DaA?nai prabyla apie menAi?? ir menininko, ai??zamA?inos visatos dalelytAi??sai???, paA?aukimAi??.

<...> dailininko yra visai atskiras pasaulis: A?ia neveikia jokie apskaiA?iavimai ir jokie A?moniA? A?statymai, jo akis mato linijAi?? ir formAi??, iki begalybAi??s tobulAi??, ir atvirkA?A?iai, kaip nedAi??kingAi?? bedugnAi?? su visais uA?slAi??ptais jos uA?kampiais. Menas yra neiA?semiamas krypA?iA? ir stiliA? atA?vilgiu. <...> Paveikslas turi bAi??ti sukurtas taip harmoningai, kad A?iAi??rovas galAi??tA? A?iAi??rAi??ti A? jA? iA?tisas valandas ar dienas ir jam nenusibostA?. Taip kAi??rAi?? A?iurlionis! (IA? laiA?ko D. LukoA?iui, Udaipuras, 1968-12-14)

MAi??gstu kiekvienAi?? daiktAi?? idealizuoti, reikA?ti jA? simboliais. NeA?iAi??rint, kad mano tapyboje labai stiprios spalvos, o fotografinis jA? realizmas atrodo floho (lietuviA?kai bAi??tA? subliuA?kAi??s). <...> AA? nekreipiu dAi??mesio nei A? teigimAi??, nei A? neigimAi?? mano kAi??rybos. Visuomet laikaus bAi??ti pajAi??gus (negirtuokliauju, nerAi??kau ir nenaikinu savAi??s jokiais nikotinais) ir kiek galima, visu sielos pajAi??gumu, kAi??ryboj susijungti su kiekvienu objektu, kad jA? idealiai spalva padengti. (IA? laiA?ko D. LukoA?iui, Udaipuras, 1968-12-14)

Moko sAi??nAi??nAi?? DonatAi??, kaip vertinti meno kAi??rinA?:

Pirmu A?vilgsniu turi matyt (nesvarbu, kad ir moderniA?kas) jo bendrAi?? tonAi??: A?iltA?, A?altA? spalvA?, rytmetA?, vidurdienA? ar vakare tapytas… SpalvA? komponavimas duoda paveikslui pagrindinAi?? reikA?mAi??. Pvz., dienovidA?io bendras fonas yra be kontAi??rA?, A?eA?Ai??liA?, pilkA?vas ir lyg apmirAi??s. RytmeA?io spalvinis tonas ai??i?? A?iltesnis, A? balzganumAi??, su stipriais kontAi??rais ir A?eA?Ai??liais. <...> Geltona spalva ai??i?? dA?iaugsmo, laimAi??s, ateities… A?alia ai??i?? veA?lumo, gyvybiniA? siekimA?, ramybAi??s, poilsio… (tik neA?inia, kodAi??l A?iurlionis A?aliAi?? spalvAi?? pavartojo ai??zLaidotuviA? cikleai??? liAi??desiui, nes liAi??desiui reikA?ti ai??i?? juoda ir tamsiai melsva violetinAi??). MAi??lyna ai??i?? viltis, iA?sigelbAi??jimas, susikaupimas… Melsvai violetinAi?? ai??i?? liAi??desys, pakasynos, iA?nykimas… Raudona ai??i?? jAi??ga, verA?lumas, siekimai, tragedija, meilAi??s aistros, karA?ygiA?kumas, nesulaikoma jAi??gaai???. (Udaipuras, 1968-12-14)

Ai??PrisipaA?inAi??s, kad didA?iosios jo svajonAi??s buvusios SkulptAi??ra, Tapyba, ArchitektAi??ra ir Muzika, sakAi??si norA?s ai??ztAi??viA?kAi??j padaryti ir iA? skaitlingos A?eimos sukurti kompozicijA? tapyboj ir skulptAi??roj, ant broliA? kapo pastatyti didA?iulA? akmenA? su lietuviA?kais liaudies motyvais, o kultAi??rinA? centrAi?? (tokia buvo kaime sovietmeA?iu LukoA?iA? jaujos vietoje pastatyto pastato paskirtis ai??i?? Aut.) pakeisti meno kAi??riniaisai???. Nuolat pabrAi??A?davo, kad vertinant meno kAi??rinA? nereikia priekaiA?tauti dailininkui uA? jo A?sitikinimus, priklausymAi?? vienai ar kitai religijai ar partijai. ai??zTuri bAi??ti kAi??rybingai iA?pildytas, nesvarbu ai??i?? angelas, velnias ar Dievas…ai??? Juk tai ai??zatliktas sielos darbasai???. (IA? laiA?kA? V. PetraiA?iui: Udaipuras, 1968-09-21 ir Santa Monika, 1972-02-01)

Ai??IA? laiA?kA? A. LukoA?ienei ir V. PetraiA?iui matyti, kad tropikA? gamta, A?viesios, ryA?kios spalvos buvo tikras rojus dailininko Petro LukoA?iaus (Luko) sielai:

NepakenA?iu A?alA?io. Jeigu turAi??A?iau pakankamai pinigA?, bAi??A?iau, kur pavasaris randas ai??i?? tikras A?emAi??s rojus yra ant drobAi??s nemirA?tanA?ius A?iedus tupdyti. (Udaipuras, 1968-01-14)

Kasdien stebiu kiekvienAi?? drugelA?, didingus sakalus ant eA?erA? ir palociA? bokA?tA? sklandanA?ius, beA?dA?ioniA? A?uolius neiA?matuojamus, dramblio A?ingsnius, A?emAi?? judinanA?ius, ir maA?Ai?? skruzdAi??lytAi??, kuri be nuovargio bAi??ga vargo naA?ta neA?inaai??? (Udaipuras, 1967-12-10).

Indijoje susidomAi??jo karma ir reinkarnacija. Mums, Lietuvoje likusiems jo artimiesiems, tie filosofiniai dalykai tuo metu buvo sunkiai suprantami. Tik dA?iaugAi??mAi??s turAi??dami tokA? talentingAi?? giminaitA?, keletAi?? kartA? apkeliavusA? A?emAi??s rutulA? ir iA?barsA?iusA? savo kAi??rybinA? palikimAi?? A?vairiose pasaulio A?alyse. Turime pagrindo manyti, kad Petras LukoA?ius mokAi??jo keletAi?? svetimA? kalbA?, bent jau anglA? ir hindi ai??i?? tikrai. Be galo jaudina ir naujais A?spAi??dA?iais praturtina kelionAi??s po IndijAi??: A? DardA?ilingAi?? (angl. Darjeeling; miestas Indijoje, VakarA? Bengalijos valstijoje, prieA?akinAi??je HimalajA? dalyje tarp Nepalo ir Butano), vienAi?? graA?iausiA? Indijos vietA? HimalajA? kalnA? papAi??dAi??je, su mistiA?komis terasomis, A?ydinA?iais geriausios pasaulyje arbatos laukais, A? EverestAi?? ir draugo kriA?naito tAi??viA?kAi?? MonghyrAi?? (Monghyr, dabar ai??i?? Munger, rytinAi??je Indijoje, Biharo /Devanagari/ valstijoje), BengalijAi??, KalkutAi?? (KalkattA?, angl. Calcutta, ofic. nuo 2011 Kolkata), A? vietas, kur medituodavo budizmo pradininkas Buda Ai??akjamunis (princas Sidharta Gautama), susitikimai Ai??antiniketane su buvusiais studijA? draugais (vienas jA? tapo Indijos HimalajA? aukA?tosios mokyklos ai??i?? Himalaya High School vadovu) ir profesoriais, kelionAi??se sutiktais nepaA?A?stamais A?monAi??mis, kurie, anot Petro, tikrai yra ai??zauksinAi??s sielos ir A?irdiesai???. TaA?iau dabar pasigirsta ir daugiau kritiA?kA? gaideliA?: ai??zAi??A? kartAi?? ir man Indija nebepatinka: tas jA? neA?varumas ir ai??zA?ventA?ai??? karviA? Udaipure be galo daug. Norint tAi?? ai??zA?ventAi?? A?Ai??dAi??ai??? varA?ydamiesi gaudo, bet vis tiek miestas lieka neA?varusai??? (iA? laiA?ko V. PetraiA?iui, Udaipuras, 1968-03-15). Sveikindamas giminaiA?ius su artAi??janA?iais 1969-aisiais, atsiunA?ia jiems originalA? darbAi?? ai??i?? ant dA?iovinto medA?io lapo tankaus gyslA? tinklo aliejiniais daA?ais nutapytAi?? nacionaliniais drabuA?iais vilkinA?iAi?? indAi?? su A?alia prisiglaudusiu oA?iuku.

Ai??SusiruoA?Ai??s iA?vykti, Kalkutos uoste Petras visa A?irdimi pajunta, kaip sunku palikti studijAi??, kurios durys niekada daugiau neatsidarys, palikti RytA? pasaulA? ir nuostabiAi?? gamtAi??, kuri buvo jo ai??zprofesorius, gyvenimo vadovas fiziniame gyvenime ir dvasiniame kilime…ai??? (iA? laiA?ko F. Morkienei, Santa Monika, 1971-02-06).

Ai??Specialiai pasirinko olandA? laivAi?? Rotti, kuris iki Amerikos krantA? plaukAi?? pusantro mAi??nesio ai??i?? suko Gango pakrantAi??mis, Indijos pakraA?A?iais, pro RytA? PakistanAi?? (dabar BangladeA?as).

Nuo SingapAi??ro iki Los AndA?elo siautAi?? audra: ai??z… negalAi??jau tapyti. Nutapiau portretAi?? vienam laivo afieriui (tarnautojui ai??i?? Aut.), dar norAi??jo kapitonas ir kiti laivo A?efai, bet dAi??l audros tai buvo neA?manoma. Ai??iaip audra man buvo A? sveikatAi??, nemaA?ai A?kicA? pasidariau ai??i?? galAi??siu nuostabiA? jAi??rA? peizaA?A? sukurtiai??? (iA? laiA?ko V. PetraiA?iui, Kalifornija, 1969-03-11).

Ai??Los AndA?ele gauna portretA? uA?sakymA?, tapo tik amerikonus, mat lietuviai esAi?? per daug A?ykA?tAi??s, jie manAi??, kad ai??zsavo dolerius nusineA? pas AbraomAi??ai???, taA?iau gyventi iA? to, kaip pats supranta, nAi??ra paprasta. DidelAi??mis pastangomis pavyksta pasiekti savo: 1969 m. rugsAi??jo 7 d. Los AndA?ele atidaroma jo, Petro Luko-LukoA?iaus, tapybos darbA? paroda. Tai A?adina viltA?, kad, ai??zjei pasisektA? ekonominAi??j plotmAi??jai???, galAi??tA? ai??znusipirkti PietA? Indijoje, Pondicheri (A?r. Pondicherry, Puducherry ai??i?? Aut.) sklypelA? ir tenai praleisti ramiai prieA?abraominAi??s savo kelionAi??s dienasai???. Priduria esAi??s Venesuelos pilietis (ai??zEsu Venesuelos pilietis ir USA rezidentasai???; iA? laiA?ko A. LukoA?ienei, Santa Monika, 1969-10-14), dAi??l to bAi??siAi?? problemA? persikelti gyvent A? IndijAi??, o jau netrukus dA?iaugiasi gavAi??s JAV pilietybAi?? ir 140 doleriA? pensijAi??: ai??zTuomet prasidAi??s mano graA?ioji kAi??rybinAi?? gyvenimo dalis. Mielai norAi??A?iau apsigyventi Indijoje, bet pensijAi?? valdA?ia siunA?ia tik A? KanadAi?? ir MeksikAi??. Gal pavyks kaip nors susikombinuoti…ai??? (iA? laiA?ko D. LukoA?iui, Santa Monika, 1970-01-09).

Ai??Labai platus Petro LukoA?iaus (Luko) interesA? ratas ne tik liudijo nepaprastai turtingAi?? jo prigimtA? ir talentingumAi??, bet ir lAi??mAi?? blaA?kymAi??si nuo vienos interesA? srities prie kitos: vertAi?? A? lietuviA? kalbAi?? laikraA?A?iA? ir A?urnalA? straipsnius apie sveikAi?? gyvensenAi??, svajojo A?steigti muziejA? Amerikoje, mokAi??si groti saksofonu ir surinko instrumentA? kolekcijAi??, kuriAi?? sudarAi?? ai??z5 saksofonai, 5 klernetos, 3 fleitos, 1 obojus, 1 akordeonas, 1 metodikos piano sistema (elektriniai vargonAi??liai ai??i?? Aut.), 2 A?eliai (?), 3 smuikai ir 1 barabanasai???, mokAi??si sanskrito ir gilino anglA? kalbos A?inias…

Ai??Kai laiA?kA? iA? Amerikos grandinAi?? nutrAi??ko, giminAi??s Lietuvoje sunerimo, taA?iau paaiA?kAi??jo, kad be pagrindo: Petras laukAi?? Amerikos pilietybAi??s ir svarstAi??, ar pasinaudoti kvietimu vykti A? RytA? AfrikAi?? ai??i?? TanzanijAi??. Gerai apsvarstAi??s, nutarAi??

pasidaryti savo asmeninA? muziejA? (savo pAi??dsakAi??): visas mano amA?iaus galo gyvenimas bus sukoncentruotas po A?eme, tame poA?emyje talpinsis mano kAi??riniai. Ten bus A?ymiausiA? pasaulio mokslininkA?, neiA?skiriant rasAi??s ar politinAi??s krypties, portretai, biustai: Ghandi, Tagore, Leninas, EinA?teinas ir kiti, taip pat ai??i?? ir eiliniai, kurie prisidAi??s stambiu piniginiu A?naA?u, ir net popieA?ius galAi??s turAi??ti savo abrozdAi??. <...> Kaip jAi??sA? visA? nuomonAi??? Nes aA? savo giminAi?? irgi A?amA?insiu. <...> O ta DrAi??kA?iA? ai??zA?vaigA?delAi??ai??? buvo persekiojama ir niekinama ne tik kai kuriA? paprastA? asmenA?, bet ir klebonA?, ir dar TAi??vo… Man tokias temas palietus daros A?iaurus vaizdas ir A?iauri praeitis, A?iandien nugalAi??ta. Esu vainikuojamas svetimA? kraA?tA?! (IA? laiA?ko PetraiA?iams ir LukoA?iams, Santa Monika, 1974)

Dar po metA? praneA?a: ai??zPas mane A?vyko dideli pasikeitimai: esu jau Amerikos pilietis ir pakeiA?iau vardAi??. Pasirinkau (vardAi??) iA? senosios mAi??sA? protAi??viA? A?aknies ai??i?? sanskrito kalbos: Dhula ai??i?? A?emAi??s dulkAi?? ir pavardAi?? Yatri ai??i?? Keleivisai??? (iA? laiA?ko A. LukoA?ienei, Glendeilis /Glendale, JAV, 1975-12-10). Mums, Lietuvoje gyvenantiems, sunku buvo suprasti, kaip galima atsiA?adAi??ti savo vardo, savo A?aknA?.

1978 m. geguA?Ai??s 19 d. AgotAi?? LukoA?ienAi?? ir jos artimuosius pasiekAi?? vienas paskutiniA?jA? Petro laiA?kA? A? LietuvAi??: ai??zAA? praA?yA?iau, kad mane vadintumAi??t mano pasirinktuoju vardu, nes kitaip jAi??s savo sielAi?? kankinat: Dhula ai??i?? dulkAi??, kurios yra sukurta ta neA?sivaizduojama begalybAi??. Yatri ai??i?? keleivis, atkeliavAi??s A? A?A? A?emAi??s rutulA?ai???.

Petro LukoA?iaus-Luko mirtA? iki A?iol gaubia paslapties A?ydas (1986 m. birA?elio 26 d. buvo rastas negyvas savo bute Glendeilyje, Kalifornijoje). Palaikai kremuoti, iA?barstyti virA? vandenyno.

Po kruopelytAi??, kiek A?stengAi??me, surinkAi?? tai, kas susijAi?? su Petro LukoA?iaus (Luko) gyvenimu ir jo kAi??ryba ai??i?? laiA?kus, giminiA?, kaimynA?, draugA? prisiminimus, iA?leidome knygelAi?? ai??zSugrA?A?tuai??? (Vilnius, 2012). Dabar laukia svarbiausia: kaip sako A?io raA?inio pradA?ioje minima menotyrininkAi?? Ona MaA?eikienAi??, laikas suA?inoti, koks daugelio Petro LukoA?iaus (Luko) kAi??riniA? likimas. Jeigu rasis, kas imtA?si to darbo, gal pravers ir mAi??sA? kuklAi??s tyrinAi??jimai, mAi??sA? pastangos nustatyti, kur, kada ir kAi?? meno srityje (tiksliau ai??i?? A?vairiose meno srityse) yra nuveikAi??s A?is dailininkas, ir su visa pagarba, kurios jis, manytume, yra nusipelnAi??s, grAi??A?inti jA? Lietuvai.

NuoA?irdA?iausiai dAi??kojame ai??zKrantA?ai??? redakcijai, padAi??jusiai parengti A?A? raA?inA? ir paskatinusiai mus nesustoti pusiaukelAi??je, taip pat visiems, kurie vienaip ar kitaip talkino mums, visA? pirma ai??i?? menotyrininkei Onai MaA?eikienei.