Meno pateiktis: tarp informacijos ir estetinio potyrio

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Meno prezentavimo formos
AUTORIUS:Ai??Vidas PoA?kus
DATA: 2013-12

Ai??

Meno rodymas yra tam tikra jo pateikties forma, turinti savAi?? logikAi?? ir struktAi??rAi??. Kitaip tariantAi??ai??i?? ai??zprezentacijaai??? (lot. praesentatio), siaurAi??ja prasme reiA?kianti komunikacijos bAi??dAi??, kuriuo visuomenei ar jos grupei yra pristatoma kokia nors nauja, vertinga, aktuali informacija. Taigi kiekvieno meno objekto ar jA? grupAi??s ai??ziA?Ai??jimas A? vieA?umAi??ai??? neiA?vengiamai susijAi??s su naujumo ir A?domumo paAi??ieA?komis. Netgi tais atvejais, kai koks nors kAi??rinys, artefaktas yra rodomas ne pirmAi?? kartAi??, jA? stengiamasi apipinti naujomis dar nepastebAi??tomis reikA?mAi??mis, pateikti kitame kontekste.

GalbAi??t pirmiausia mums reikAi??tA? ap(si)brAi??A?ti, kas bAi??dinga tik meno prezentavimui, kokiais metodais tai vykdoma ir pasiekiama, kokia taktika bei strategija naudojama, A? kokias visuomenines grupes orientuojamasi?

Pats paprasA?iausias ir A?prasA?iausias bAi??das pristatyti menAi?? yra paroda. ParodA? fenomenas senas kaip ir visa VakarA? civilizacija. Prisiminkime kad ir garsiAi??sias graikA? ar romAi??nA? tapybos kovas, kuriA? metu specialioje erdvAi??je (daA?niau kokio nors geranorio mecenato viloje ar paties artisto studijoje) eksponuojamas daiktas bAi??davo prieinamas platesnei publikai. AnalogiA?ka praktika suklestAi??jo jau Naujaisiais amA?iaisAi??ai??i?? pradA?ioje rengiant konkursus ir salonus, vAi??liauAi??ai??i?? bienales ir trienales, grupines ir personalines parodas.

Lietuvos kultAi??riniame gyvenime, jeigu A?iAi??rAi??tume siauresniuAi??ai??i?? kalbinAi??s lietuviA? tapatybAi??s ir nacionalinio atgimimoAi??ai??i?? A?vilgsniu, parodA? ir meno prezentacijos apraiA?kas chronologiA?kai labai aiA?kiai galima A?A?velgti dar XIXai??i??XX amA?iA? sankirtoje. BAi??tent tuomet susiformavo ir dvi pagrindinAi??s meno pateikties adresatui tendencijos. Viena orientuota A? lietuviA? meno ir kultAi??ros prezentavimAi?? uA?sienyje, kita skirta vietos auditorijai. Galima paA?ymAi??ti, kad pirmuoju atveju labiau orientuotasi A? informacijAi??, paremtAi?? faktais (ai??zkas pas mus yraai???, ai??zkAi?? esame pasiekAi??ai???, ai??zkokie esameai???), antruojuAi??ai??i?? A? ai??zgilesniusai???, estetinius aspektus.

Geriausi pavyzdA?iai A?iuo atveju galAi??tA? bAi??ti dvi XX amA?iaus pradA?ios parodos, suteikusios precedentAi?? meno pateikties praktikai. Viena jA?Ai??ai??i?? 1900 metais pasaulinAi??je ParyA?iaus parodoje pristatyta Lietuvos ekspozicija, kurioje rodyta spauda ir etninAi?? kultAi??ra. A?enkliAi?? dalA? A?iame rinkinyje sudarAi?? fotografijos (daugiau nei 200 vienetA?). Nekyla diskusijA?, kad tai buvo ne tik kultAi??riA?kai, bet ir politiA?kai motyvuota akcija, kurioje iA? meno reikalauta to, dAi??l ko jis buvo kuriamas nuo amA?iA? amA?inA?jA?. Omenyje turima informacinAi?? meno funkcija, meno siunA?iami praneA?imai apie kaA?kAi??. Organizatoriai juodu ant balto iA?dAi??stAi??, kas tas ai??zkaA?kasai???: ai??zAnt A?emiau pasiraA?iusiA? antraA?o uA?praA?ome siA?sti fotografijas A?vairiA? kampA? Lietuvos A?moniA? taip nuimtas, kad duotA? kuo aiA?kiausiAi?? supratimAi?? apie kasdienA? ir A?ventadienA? (A?ventomis dienomis) to kraA?to devAi??jimAi??, taipgi paveikslus baA?nyA?iA?, kitA? trobesiA?, turinA?iA? vertAi?? (dAi??lei) kokios istoriA?kos noties, to kraA?to architektAi??ros, taipo jau garsesniA? vietA?, piliakalniA? ir t. t. Prie tA? paveikslA? turi bAi??ti prisegti galima nuodugningesni apraA?ymai.ai???[1] Tas ai??zkaA?kasai??? apibendrintaiAi??ai??i?? lietuviA? tauta ir jos reiA?kiamos valstybAi??s suvereno aspiracijos.

Kita parodaAi??ai??i?? Pirmoji lietuviA? dailAi??s paroda, atidaryta Vilniuje, VileiA?iA? namuose, 1907 metA? sausio 9 d. (naujuoju stiliumi). Ai??ios parodos, kaip ir vAi??lesniA? kitA?, tikslai tais paA?iais metais aiA?kiausiai buvo iA?dAi??styti LietuviA? dailAi??s draugijos programoje. Pats pirmas tikslasAi??ai??i?? ai??zplAi??toti ir lavinti lietuviA? dailAi??ai???, taip pat ai??zlavinti dailAi??s skonA? tarp Lietuvos A?moniA?ai??? ir ai??zrinkti dailAi??s darbus A?vairiuose A?moniA? tvermAi??s apsireiA?kimuoseai???[2].

Matome, kad dvi panaA?ios savo turiniu kolekcijos (abiem atvejais akcentuotas etninis paveldas, tradicinio meno formos) buvo suvokiamos visiA?kai prieA?ingai jA? poveikio supratimo aspektu. A?inoma, dar bAi??tina pastebAi??ti ir kas jas skyrAi??. Pirmojoje, orientuotoje A? tarptautinAi?? publikAi??, iA? profesionalaus meno rAi??A?iA? dominavo fotografija, o antrojoje, skirtoje vietos A?iAi??rovui,Ai??ai??i?? tapyba. Tai irgi atskleidA?ia tikslA? skirtumus. ParyA?iaus parodoje siekta informuoti, VilniausAi??ai??i?? suA?adinti estetinius potyrius.

GrA?A?tant A? dabartA?, reikia pabrAi??A?ti, jog A?i tikslA? ir uA?daviniA? takoskyra bAi??dinga ir mAi??sA? dienA? parodoms, projektams ir kitokio pobAi??dA?io sumanymams. DaA?noje A? uA?sienA? iA?veA?toje LietuvAi?? reprezentuojanA?ioje ar turinA?ioje reprezentuoti parodoje taip pat akcentuojamas informacinis matmuo. Ai??iAi?? problematikAi??, analizuodamas fotografijos, kaip lietuviA? meno A?akos reprezentanto ypatybes ir silpnybes, viename internetiniA? portalA? akcentavo apA?valgininkas Paulius Paperis: ai??zLietuvos fotoreprezentacijos politinAi?? strategija uA?strigusi tame laike, kai nuotraukos esmAi?? ir vertAi?? sudarAi?? tai, kas joje pavaizduota.ai???[3] Ir pridAi??rAi??, jog ai??zA?iandienos fotomenui svarbu ne tai, kas pavaizduota, bet tai, kAi?? nuotrauka signifikuoja per kultAi??rinius kodusai???[4].

Akivaizdu, kad motyvas ai??zkas pavaizduotaai??? yra svarbus instituciniams projektams, orientuotiems A? Lietuvos valstybAi??s, jos kultAi??ros ar skirtingA? meno sriA?iA? bei pasiekimA? reprezentavimAi??. Gal bAi??tent todAi??l ypaA? paklausi fotografija (taip pat kinasAi??ai??i?? dokumentinis ir vaidybinis)[5]. GrA?A?tant prie istorijos, verta prisiminti tarpukario lietuviA?kA? kolekcijA? pasaulinAi??se parodose ar pasirodymA? sovietinio meno dekadoje okupacijos periodu precedentus. A?ia taip pat svarbiausias buvo ai??zpavyzdysai??? ir tik po to jo estetinis krAi??vis[6]. Visais atvejais lemia ai??zuA?sakovasai??? (kartais net aiA?kiai neA?vardijamas), t. y. valstybAi?? ar jos vardu veikiantys atstovai.

Prisiminkime kad ir ai??zArkosai??? galerijos organizuotAi?? (kuratorius Aleksandras Vozbinas) lietuviA? tapytojA? parodAi?? ai??zArt Attackai???, 2010 metais vykusiAi?? Nidzicos (Lenkija) pilyje ir, natAi??ralu, skirtAi?? A?algirio mAi??A?io sukakA?iai paminAi??ti. Kaip raA?oma vienoje iA? paroAi??dos recenzijA? (A?inant A?ios svetainAi??s pobAi??dA?, galima spAi??ti, kad taiAi??ai??i?? organizatoriA? parengtas praneA?imas spaudai): ai??zdailininkai stengAi??si drobAi??se meniA?kai perteikti istorinio mAi??A?io peripetijas. <...> Parodos lankytojai turAi??s galimybAi?? susipaA?inti su kaimyninAi??je Lietuvoje vyraujanA?iomis dailAi??s tendencijomis, vykstanA?iais meno procesais.ai???[7]

PanaA?iu principu modeliuojami ir kiti analogiA?ki sumanymai. PavyzdA?iui, A?vairiA? Lietuvos dailininkA? sAi??jungos sekcijA? organizuoti renginiai, skirti literatAi??ros klasiko Kristijono DonelaiA?io jubiliejui (bronzos liedinimo simpoziumai ai??zSkulptoriai skaito DonelaitA?ai???, medaliA? simpoziumai-parodos ai??zMaA?osios Lietuvos raA?tijos veikAi??jaiai??? ir ai??zKristijono DonelaiA?io ai??zMetaiai??? medaliuoseai???, tapybos parodos ai??zJau saulelAi?? vAi??l atkopdama budina svietAi??ai???, ai??zDonelaitis 2012ai???, grafiniai projektai ai??zAlbumo metaiai??? ir ai??zAtvirlaiA?kiai DonelaiA?iuiai???, ekslibrisA? konkursas ai??zMetaiai???). IA? jA? sudaryta jungtinAi?? kolekcija (procesas nuostabiai primena krepA?inio rinktinAi??s formavimo procedAi??ras!) ai??zAi??imtmeA?io portretasai???, orientuota ne tik A? vietos, bet ir A? uA?sienio rinkAi??. Kaliningrado dailAi??s galerijoje eksponuotoje parodoje (pristatyta arti A?imto tapybos ir skulptAi??ros kAi??riniA?) siekta ai??zaktualizuoti K. DonelaiA?io vardAi??, surasti ir akcentuoti esminius nacionalinAi??s kultAi??ros aspektus bei skleisti juos ne tik Lietuvoje, bet ir uA? jos ribA?ai???[8].

MAi??ginant (tegul ir fragmentiA?kai) apA?velgti lietuviA? meno pateikties strategijAi?? uA?sienyje, galima A?A?velgti pastangA? ir kitaip, prieA?ingai minAi??toms informacinAi??ms prezentacijoms, ai??zsignifikuojant per kultAi??ros klodusai???, pateikti A?iniAi?? apie A?vairius Lietuvos kultAi??ros ir meno reiA?kinius.

Regis, kad bAi??tent A? tokiA? (re)prezentacijA? blokAi?? patektA? nacioAi??naliniame Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalAi??je eksponuoti rinkiniai. BAi??tina pabrAi??A?ti, kad kalbama apie ai??zrinkiniusai???, o ne autoriA? pristatymAi??. Tad dAi??mesys natAi??raliai nukrypsta A? konkreA?ias dvi kolekcijasAi??ai??i?? Dariaus MikA?io projektAi?? ai??zUA? baltos uA?uolaidosai??? 54-ojoje ir savotiA?kAi?? jo tAi??sinA?Ai??ai??i?? Raimundo MalaA?ausko sumanymAi?? ai??zoOai??? 55-ojoje Venecijos meno bienalAi??je. VisA? pirma, jas sieja bendras institucinis vardiklis. Vienas iA? kuratoriA? veikAi?? su Ai??iuolaikinio meno centro vAi??liava, kitAi?? taip pat bAi??tA? galima apibAi??dinti kaip ai??ziA?eivA? iA? Ai??MCai???, sAi??kmingai besidarbuojantA? kituose frontuose, A?iuo konkreA?iu atvejuAi??ai??i?? ai??zA?iuolaikinio meno galerijos iA? Briuselio ai??zTulips & Rosesai??? aplinkoje.

Antra, abiem reprezentavimo atvejais vAi??lgi iA?lenda sunkiai paslepiamas informacinisAi??ai??i?? apraA?omasis matmuo, kai akcentuojama ai??zkas pavaizduotaai???. D. MikA?io koncepcijoje teigta: ai??zPirmiausia bus bandoma vizualizuoti deA?imties metA? Lietuvos meno kolekcijAi??. Taip pat D. MikA?io projektas kalba apie A?iandieninAi?? nacionalinAi?? meno istoriografijAi?? ir meno racionalumAi??.ai???[9]

R. MalaA?ausko koncepcija bent jau verbaliniu lygmeniu yra kur kas subtilesnAi??: ai??zoOai??? parodaAi??ai??i?? tai atvira kompozicija, susidAi??sianti ne tik iA? meno kAi??riniA?, bet ir iA? jA? fragmentA?, analogijA?, autoriA?, architektAi??ros, garso ir laiko aidA?, aktoriA? bei mAi??gAi??jA? pasirodymA?. Paroda A?iAi??rovams pasiAi??lys keliauti erdvAi??laikiu, kuris turAi??s ir kino filmo, ir spektaklio bruoA?A?.ai???[10] Vis dAi??lto net joje, paA?velgus A? konkreA?ius autorius ar jiems atstovaujanA?ius (nors A?iuo atveju diskutuotinaAi??ai??i?? kas kam atstovauja) artefaktusAi??ai??i?? KazA? VarnelA? ir jo ai??zPaskutinA? A?Ai??vA?ai???, AlgirdAi?? Ai??eA?kA? bei jo fotografijas, VytautAi?? A?ilinskaitAi?? su savo pasakomis, matyti bAi??tent ne kas kita, o aiA?kiai skaitomas informacinis praneA?imas apie tai, kas yra. Tiksliau: buvo ir yra, nes praeiA?iai atstovauja minAi??tosios pavardAi??s, dabarA?iaiAi??ai??i?? Liudvikas Buklys, Gintaras DidA?iapetris ir visi kiti. Konceptualiai A?iAi??rovams lyg ir bandoma pateikti estetinio (ar kitokio) iA?gyvenimo ir vertinimo (bent jau filosofo Romano Ingardeno terminais) galimybAi??, taA?iau vAi??lgi matome sunkiai paslAi??pto motyvo ai??zkas pavaizduotaai??? egzistavimAi??.

NAi?? vienas iA? A?iA? prezentavimA? (tiek ai??ztiesiog signifikuojantai???, tiek ai??zsignifikuojant per kultAi??ros klodusai???) nAi??ra nei blogesnis, nei geresnis. YpaA? turint omenyje tiesioginius jA? ai??zkaltininkusai??? (minAi??tAi??jAi?? Lietuvos kultAi??rAi??), vykdytojusAi??ai??i?? institucijas, kurios yra tiesiogiai suinteresuotos ne estetiA?kai veikti, o informatyviai reprezentuoti, taip pat adresatus (kad ir tarptautinAi?? ar bent uA?sienio publikAi??). TurbAi??t kitoks variantas ir nAi??ra A?manomas ar tiesiog sunkiai A?sivaizduojamas.

Tuo buvo galima A?sitikinti ir 2013 metA? rudenA? Eskilstiunoje (Ai??vedija) vykusios Ai??iaurAi??s ir Baltijos A?aliA? meno trienalAi??s metu pristatant dviejA? lietuviA? kuratoriA?Ai??ai??i?? Igno KazakeviA?iaus ir Vido PoA?kaus ai??zMeno terminalAi??ai???. MinAi??tasis ai??zTerminalasai???Ai??ai??i?? tai elektroninis informacinis stendas, primenantis analogiA?kus kompiuterinius A?renginius su jutikliniu ekranu, esanA?ius vieA?buA?iuose, oro uostuose ar bankuose, iA? kuriA? vartotojai gauna A?iniA? apie tam tikrAi?? konkretA? objektAi?? ar situacijAi??. DerAi??tA? prisiminti ir reprezentaciniA? paviljonA? pasaulinAi??se parodose ar sovietinAi??se dekadose analogus, kuriuose pasitelkta ai??zstendinAi??ai??? (galima sakyti, ir ai??zaltorinAi??ai???) eksponavimo forma ir svarbus pramoginis (beveik interaktyvusis) veiksnys.

KuratoriA? teigimu, ai??zMeno terminalasai??? yra kur kas daugiauAi??ai??i?? tai ai??zsavotiA?kas robotas kyborgas, kuo tikriausias estetinis terminatorius, skatinantis interaktyviai suvokti meno istorijAi??. Jo veikimo esmAi??Ai??ai??i?? koordinatine meno aspektA? sankirta (vadinamaisiais stereotipais) paremtos glaustos formulAi??s iA?vedimasai???[11]. Diskutuodami su trienalAi??s kuratoriaus Larso Erico Wahlbergo suformuluota ai??zlinksmosios melancholijosai??? (liAi??desys ir ilgAi??jimasis, visokeriopo laikinumo pojAi??tis yra bAi??dingas A?iaurietiA?kam mentalitetui, teigiama preambulAi??je[12]) koncepcija, lietuviA? kolegos, remdamiesi alchemiA?kuoju magiA?kojo kvadrato brAi??A?iniu (ai??znuraA?ytuai??? nuo garsiosios Albrechto DA?rerio graviAi??ros ai??zMelencolia Iai???) ir savo suformuluota A?mantria formalizmo ideologijos samprata, sukAi??rAi?? netradiciniu bAi??du suraA?ytAi?? recenzijAi??Ai??ai??i?? iA? atskirA? tekstA? sudarytAi?? kritinA? miksAi??, analizuojantA? linksmAi??jAi?? melancholijAi?? Lietuvos mene, arba linksmAi??jAi?? melancholijAi?? ir Lietuvos menAi??.

ai??zMeno terminalasai???Ai??ai??i?? tai tAi??stinis I. KazakeviA?iaus ir V. PoA?kaus projektas, kuriame analizuojami ir svarstomi tokie probleminiai ir kultAi??ros gyvenimui aktualAi??s klausimai kaip dailAi??s kritikos statusas ir ribos, kuratorinio darbo principai (jA? vidiniai mechanizmai ir etika), meno kAi??rybos strategija bei taktika, menininko ir auditorijos santykis, meno (re)prezentacijos problematika. Ai??vedA? auditorijai buvo pristatyta 16 skirtingA? kartA? lietuviA? menininkA?Ai??ai??i?? A?ygimantas Augustinas, Jurga BarilaitAi??, Violeta BubelytAi??, Henrikas A?erapas, Laura GarbA?tienAi??, ArAi??nas Gudaitis, Kristina InA?iAi??raitAi??, Giedrius Jonaitis, Patricija JurkA?aitytAi??, Linas Jusionis, BronAi?? NeverdauskienAi??, EglAi?? RakauskaitAi??, EglAi?? RidikaitAi??, Julijonas Urbonas, Mikalojus Povilas Vilutis, Marius Zavadskis, esAi?? akivaizdA?iai ir aiA?kiai (mAi??stymu ir juo pagrA?sta kAi??rybine strategija) atstovaujanA?iA? ai??zlinksmosios melancholijosai??? fenomenui.

Beje, buvo galima kritiA?kai pasamprotauti dAi??l neutralaus (nieko nereiA?kianA?io ir abstraktaus) paA?ios koncepcijos aptakumo, taA?iau bent jau ai??zMeno terminaloai??? atveju svarbiausias buvo pateikties veiksnys. Vartotojas galAi??jo tiesiog stoti prie lieA?iamojo ekrano, atsidarAi??s pirmAi??jA? langAi??, susipaA?inti su ai??zTerminaloai??? koncepcija ir A?sigilinti A? sudAi??tingAi?? ai??zformulizmoai??? apibrAi??A?imAi?? bei jo santykA? su melancholijos vaizdiniu (ai??zLietuviA?kosios melancholijos apibrAi??A?imAi?? galAi??tA? vainikuoti klausimas: ai??zAr egzistuoja tiesioginis, proporcijA? sAi??lygotas ryA?ys tarp dalgio ir jo koto?ai???, o A?A? ryA?A? gali iA?reikA?ti formulAi?? M = d/k Ai?? T Ai?? x Ai?? Ii??, kur M yra melancholija, dAi??ai??i?? dalgio geleA?tAi??s ilgis centimetrais, kAi??ai??i?? dalgio koto ilgis, TAi??ai??i?? idealusis laikas, o Ii?? yra Ii??…ai???)[13].

Antrindami modernizmo klasikams (nuo Ludwigo Wittgensteino iki Vasilijaus Kandinskio) ir teigdami, kad kiekvienAi?? meno kAi??rinA? galima formalizuoti ir iA?reikA?ti formavimo taisyklAi??ms paklAi??stanA?iais simboliais, ai??zMeno terminaloai??? kuratoriai drastiA?kai teigia, kad formalizuoti galima ir patA? kAi??rinio sukAi??rimAi??, ir suvokimAi??, galA? galeAi??ai??i?? pateiktA?. ai??zTaigi gal teikime tik prezentavimo formalizavimAi??Ai??ai??i?? kuris, bAi??damas savaime formalus, mums A?sikiA?us, tampa meno kAi??riniu? Manau, kad A?ia ir yra mAi??sA? triuko esmAi??Ai??ai??i?? biurokratinAi?? abstrakcijAi?? paversti meno kAi??riniuai???,Ai??ai??i?? sako I. KazakeviA?ius.

ai??zTerminaloai??? atveju svarbiausias yra pateikties matmuoAi??ai??i?? vartotojas suA?ino apie 16 lietuviA? menininkA?, turi galimybAi?? perskaityti jA? biografijos duomenis ir virtualiai pamatyti keletAi?? bAi??dingiausiA? kAi??riniA?. Gal tai ir yra svarbiausiaAi??ai??i?? kam veA?ti parodAi??, jeigu A?manoma nugabenti fiziniais matmenimis ir suvokimo prasme kur kas paprastesnA? ir, labai svarbuAi??ai??i?? interaktyvA?, aparatAi??? A?iAi??rovas ne tik mato ir skaito, jis tampa kuo tikriausiu vartotoju, A?sitraukdamas A? A?aidimAi??, atsakinAi??damas A? ai??zTerminaloai??? jam uA?duodamus klausimus ir tokiu bAi??du generuodamas visAi?? aparato veikimAi??. Esant tokiai pateikA?iai, susiduriama ne tik su tuo ai??zkas pavaizduotaai???, bet ir su kuo tikriausiu ai??zsignifikavimu per kultAi??ros klodusai???.

GalbAi??t taip visos, bent meno prezentavimo uA?sienyje, problemos ir iA?sprendA?iamos?

Presenting art: between information and aesthetic experience

by Vidas PoA?kus

Art presentation is a form of showing art and as such has its logic and structure. Presentation (praesentatio in Latin) in its narrow sense implies communicating, to society, or a group of it, of some kind of new, valuable and relevant information. Therefore each public ai???emergenceai??i?? of an art object or a group of such inevitably involves expectations for something new and interesting. Even in cases of subsequent demonstrations of the same work of art or artefact attempts are put to ai???dressai??i?? it in new, previously unnoticed significances and present in a new context.

What is exclusively unique to presenting art, what methods are used to achieve conceivable goals? What are the strategies and tactics employed for the purpose and what social groups are targeted? The most straightforward way to show art is exhibition. In the Lithuanian cultural life, manifestations of exhibition genre go back by the turn of the 19th century. It was then when two trends emerged in presenting art to the addressee. One was focused on presenting Lithuanian art and culture abroad, and the otherAi??ai??i?? to local audiences. It is obvious that in the first case the emphasis is on information supported with facts (like ai???who we areai??i??, ai???what we have achievedai??i??), while local focus is on somewhat ai???deeperai??i??, ai???aestheticai??i?? aspects.

The same division between goals and objectives pursued by exhibitions, projects and other types of events is typical for contemporary efforts. Many an exhibition representingAi??ai??i?? or intended to representAi??ai??i?? Lithuania abroad carries emphasis on its enlightening parameter. It is obvious that institutional projects connected with the representation of the Lithuanian State, with the national cultural achievements, or the achievements in a particular cultural sector, are very much driven by thematic/subject matter considerations. It is likely that this approach establishes such demand for photography (as well as film, documentary or feature). In all other cases, decisions are made by the commissioning body (often times, unidentified), that is, individuals acting in the name of the state.

Ai??Though fragmentary, this overview of strategies employed for presenting Lithuanian art abroad has revealed some attempts to oppose the cited information-based presentation and resort to ai???significations through cultural strataai??i?? in order to send a message about separate phenomena of Lithuanian culture and art. It seems that the collections of art exhibited at the Lithuanian National Pavilion at the Venice Art Biennial fall into this block of re-presentations. It is important to note that this applies to ai???collectionsai??i?? versus individual artists.

None of these strategies (either of ai???direct significationsai??i?? or ai???significations through cultural strataai??i??) has more merits or flaws. We have to keep in mind the direct ai???culpritai??i?? of these events (the cited Lithuanian culture), the agentsAi??ai??i?? institutionsAi??ai??i?? interested not in aesthetic agency, but in instructive representationAi??ai??i?? and the addressees (the international or foreign audience). A different solution is probably hardly possible or simply difficult to invent.

This assumption was proved again by the case of ai???Art Terminalai??i?? presented by the curators Ignas KazakeviA?ius and Vidas PoA?kus in Eskilstuna (Sweden), during the Nordic and Baltic Art Triennial this autumn. The ai???Terminalai??i?? represented an electronic information stand, similar to analogous computer devises with touch screens (at hotels, air terminals, etc.) providing visitors knowledge on a particular object or situation. The ai???Art Terminalai??i?? is an on-going project dealing with problems and relevant cultural issues such as the status and boundaries of art criticism, the principles of curatorial activity (the internal mechanisms and ethics), strategies of art and tactics, the artist/audience relationship, problems of art (re)presentation.

Sixteen artists across all generations were presented to the Swedish audience: A?ygimantas Augustinas, Jurga BarilaitAi??, Violeta BubelytAi??, Henrikas A?erapas, Laura GarbA?tienAi??, ArAi??nas Gudaitis, Kristina InA?iAi??raitAi??, Giedrius Jonaitis, Patricija JurkA?aitytAi??, Linas Jusionis,BronAi?? NeverdauskienAi??, EglAi?? RakauskaitAi??, EglAi?? RidikaitAi??, Julijonas Urbonas, Mikalojus Povilas Vilutis, and Marius Zavadskis, who, allegedly, clearly and obviously (in terms of their sensibility and ensuing creative strategies) represent the phenomenon of ai???joyful melancholyai??i?? in Lithuanian contemporary art. Essential for the ai???Art Terminalai??i?? was the parameter of presentationAi??ai??i?? the user learned of sixteen Lithuanian artists, could read their CVs and see virtual versions of several of their works. Maybe that is about itAi??ai??i?? why bother transporting the actual exhibition when it is possible to carry, in physical terms much more simple, and, what matters above all, an interactive devise? The viewer is not only reading and seeing, but, by answering questions presented by the machine, becomes a real consumer who actually generates the entire activity of the devise. The presentation in this case provided not only the encounter with the subject matterAi??ai??i?? but the real ai???signification through cultural layersai??i??.

So is it possibly a way of solving all the problems, at least the ones related with the representation of art abroad?


[1]Ai??Ai??Ai?? Lietuva pasaulinAi??je ParyA?iaus parodoje 1900 metais, Vilnius: Versus aureus, 2006, p.Ai??97.

[2]Ai??Ai??Ai?? EdukacinAi?? paroda ai??zLietuviA? dailAi??s atgimimo A?imtmetisai???, skirta Pirmosios lietuviA? dailAi??s parodos atidarymo ir LietuviA? dailAi??s draugijos A?kAi??rimo A?imtmeA?iui. Prieiga per internetAi??: http://www.ldm.lt/LDM_naujos_parodos/Pirmoji_paroda_b.htm

[3]Ai??Ai??Ai?? Paul Paper. ai??zXXI a. reprezentuoja XX a. vizija? Lietuvos fotografijos metraA?A?iaiai???, prieiga per internetAi??: http://www.kitafotografija.lt/xxi-a-reprezentuoja-xx-a-vizija-lietuvos-fotografijos-metrasciai-445

[4]Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

[5]Ai??Ai??Ai?? Maga pasidalinti A?spAi??dA?iais iA? pokalbio su vienu kultAi??ros ataA?Ai?? pareigas einanA?iu asmeniu, kuris tiesiai A?viesiai rekomendavo uA?sienio publikai siAi??lyti tautinAi?? fotografijAi??Ai??ai??i?? ai??zir tik nereikia jokios tapybosai???.

[6]Ai??Ai??Ai?? RuoA?iantis neA?vykusiai sovietinio Lietuvos meno dekadai Maskvoje, jos gaires ir ideologijAi?? nubrAi??A?Ai?? Petras Juodelis: ai??zAi?? dekadAi?? turAi??s vykti reprezentacinis choras su lietuviA? liaudies dainA? repertuaru ir liaudies dainA? ir muzikos nemokytinis, kaimiA?kas ansamblis su tautiniais instrumentaisAi??ai??i?? skuduA?iais, kanklAi??mis ir kt. <...> AiA?kus dalykas, turAi??sime parodyti ir po kelis scenos meno pavyzdA?ius: dramas, operas ir baletus, suprantama, lietuviA?kus. <...> Ai??alia viso to turAi??s vykti ir dailAi??s paroda, visA? pirma tautodailAi??s, liaudies vaizdinAi??s kAi??rybos ir individualiA? A?iA? dienA? kAi??rybos pavyzdA?iA?ai???. In.: DanutAi?? BlaA?ytAi??-BauA?ienAi??. ai??z1941 m. lietuviA? meno dekados sovietinis projektas tautinAi??s kultAi??ros naikinimo konteksteai???, Lietuvos istorijos metraA?tis. 2006/ 2, Vilnius, 2007, p. 123.

[7]Ai??Ai??Ai?? ai??zMenininkA? kAi??riniuoseAi??ai??i?? A?algirio mAi??A?io motyvaiai???, prieiga per internetAi??: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-05-menininku-kuriniuose-zalgirio-musio-motyvai/48515

[8]Ai??Ai??Ai?? ai??zAi??imtmeA?io portretas. Kristijono DonelaiA?io 300-A?jA? metiniA? minAi??jimui skirta parodaai???, prieiga per internetAi??: http://www.artistsassociation.lt/index.php?cid=23637

[9]Ai??Ai??Ai?? ai??zDarius MikA?ys atstovaus Lietuvai 54-ojoje Venecijos A?iuolaikinio meno bienalAi??jeai???, prieiga per internetAi??: http://www.artnews.lt/darius-miksys-atstovaus-lietuva-54-ojoje-venecijos-siuolaikinio-meno-bienaleje-6763

[10]Ai??Ai?? ai??zVenecijos bienalAi??s Lietuvos paviljono grupinAi?? parodAi?? kuruos Raimundas MalaA?auskasai???, prieiga per internetAi??:: http://www.laikas.lt/lt/info/9036/venecijos-bienales-lietuvos-pavilijono-grupine-paroda-kuruos-raimundas-malasauskas/

[11]Ai??Ai?? ai??zApie ai??zMeno terminalAi??ai???, prieiga per internetAi??: http://www.art-terminal.com/projektas-meno-terminalas.html

[12]Ai??Ai?? Ai??iaurAi??s meno trienalAi??s praneA?imas spaudai, prieiga per internetAi??: www.eskilstuna.se/sv/Uppleva-och-gora/Kultur/Nordic-Art-Station-2013/Information-in-English

[13]Ai??Ai?? ai??zApie ai??zMeno terminalAi??ai???, prieiga per internetAi??: www.art-terminal.com/projektas-meno-terminalas.html