Menui kilniajam giedame A?lovAi??

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Sukaktis
AUTORIUS:Ai??Laima SugintienAi??
DATA: 2014-02

KlaipAi??dos Stasio Ai??imkaus konservatorijos 90-meA?iui

RugsAi??jo 30 d. KlaipAi??dos Stasio Ai??imkaus konservatorijai sukako 90 metA?. Be to, prieA? 20 metA? A?iai vienai seniausiA? technikumu, aukA?tesniAi??ja muzikos mokykla vadintai Lietuvos muzikinio ugdymo A?staigA? buvo grAi??A?intas istorinis konservatorijos vardas. Ai??ias sukaktis mokykla paminAi??jo iA?skirtiniu renginiu, juo buvo priminti ne tik KlaipAi??dos, bet ir visos Lietuvos muzikinei kultAi??rai reikA?mingi faktai. S.Ai??Ai??imkus puikiai suprato, kad ai??zmAi??sA? kultAi??rinAi?? ateitis <...> priklausys nuo to, ar pajAi??gsime plaA?ia visuomenAi??s minia iA?siristi iA? siauro rato miesA?ioniA?kA? reikaliukA? ir cackA? A? orbitAi?? europietiA?kos, plaA?iAi??ja to A?odA?io prasme, gilios dvasios ir muzikos sritA?ai???.

Ai??

JUBILIEJINIO KONCERTO PROGRAMOJE ai??i?? ISTORINIS REPERTUARAS

1925 m. geguA?Ai?? A?vykAi??s pirmasis iA? konservatorijos bendruomenAi??s sudaryto simfoninio orkestro koncertas, kurio programoje tarp kitA? opusA? skambAi??jo ir M.Ai??K.Ai??A?iurlionio simfoninAi?? poema ai??zMiA?keai???, yra ir lietuviA?ko simfoninio orkestro gimimo diena. O praAi??jus vos penkeriems metams po mokyklos A?steigimo konservatorijos bendruomenAi?? susitelkAi?? Ch.Ai??Gounod operos ai??zFaustasai??? pastatymui. Ir tai padarAi?? per tris mAi??nesius! Jubiliejinio koncerto programa atliepAi?? turtingAi?? mokyklos istorijAi??: skambAi??jo M.Ai??K.Ai??A?iurlionio poema ir ai??zFaustoai??? fragmentai.

Abu kartus miestieA?iai buvo pakviesti A? tuometinAi?? Ai??auliA? salAi??, kurioje tilpo 800 klausytojA?. SalAi?? buvo sausakimA?a. 2014 m. sausio 7 d. bAi??tent A?ioje miestui istoriA?kai svarbioje meninAi??je erdvAi??je ai??i?? dabar KlaipAi??dos koncertA? salAi??je ai??i?? ir A?vyko jubiliejinis renginys ai??zMenui kilniajam mes giedame A?lovAi??ai???.

STASIO Ai??IMKAUS TRADICIJOS GYVOS

Ai?? jungtinA? simfoninA? orkestrAi?? ir miA?rA? chorAi?? susibAi??rAi?? A?vairiA? kartA? konservatorijos absolventai, pedagogai ir mokiniai, KlaipAi??dos kamerinis orkestras, kurio didelAi?? dalis taip pat yra arba konservatorijos absolventai, arba pedagogai (meno vadovas Mindaugas BaA?kus, chormeisterAi?? Jolanta VyA?niauskienAi??). Dalyvo solistai SigutAi?? StonytAi?? (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), KAi??stutis AlA?auskis (tenoras), Mindaugas Rojus (tenoras, baritonas), Almas Ai??vilpa (bosas, Lietuva, Vokietija), dirigavo Stasys Domarkas ir Tomas Ambrozaitis.

YpaA? dA?iugina tai, kad visi iA?skirtinio koncerto artistai entuziastingai palaikAi?? idAi??jAi??, noriai sutiko dalyvauti, nors kai kam teko atvykti iA? Vilniaus ar net iA? uA?sienio. Tai dar vienas A?rodymas, kad konservatorijos A?kAi??rAi??jo dvasia gyva. Juk tai jis A? dAi??stytojA? sutartis A?traukdavo reikalavimAi?? dAi??l privalomo grojimo koncertuose, o jo mokiniai, nuvykAi?? dirbti A? KaunAi??, grauA?Ai??si, kad gauna algAi??, o darboai??i?? nAi??ra.

Jubiliejai ai??i?? proga prisiminti savo A?aknis, apA?velgti nuveiktus darbus, brAi??A?ti gaires ateiA?iai. Apie muziko keliAi??, paA?aukimAi?? mintimis dalijasi A?ventinio koncerto dalyviai.

STASIUI DOMARKUI LIEPAi?? IAi??SIKIRPTI GARBANAi??

BaigAi??s dirigavimo specialybAi?? Sankt Peterburgo konservatorijoje, S.Ai??Domarkas beveik pusAi?? amA?iaus muzikoje (didA?ioji dalis ai??i?? muzikiniame teatre). BAi??tent tiek metA? A?iam efemeriA?kam menui paskyrAi?? klaipAi??dieA?iams puikiai paA?A?stamas maestro. Savo jaunystAi??s mieste dirigentas iA?gyveno kAi??rybinA? pakilimAi??, savotiA?kAi?? renesansAi??: nuo 1993 m. jis buvo KlaipAi??dos muzikinio teatro (KVMT) vyriausiasis dirigentas, tais paA?iais metais subAi??rAi?? MaA?osios Lietuvos simfoninA? orkestrAi??, kurio parengtos programos labai praturtino uostamiesA?io muzikinAi?? panoramAi??. Nuo 1995 iki 2005 m. menininkas vadovavo KVMT.

S. Domarko iniciatyva KVMT nuo 1998 m. rengia tarptautinA? operos ir simfoninAi??s muzikos festivalA? ai??zMuzikinis rugpjAi??tis pajAi??ryjeai???, kasmet vykstantA? KlaipAi??doje, Palangoje, Nidoje, JuodkrantAi??je, PlungAi??je, Kretingoje ir KaraliauA?iuje. Profesorius tapo viena A?inomiausiA? uostamiesA?io kultAi??ros ir meno asmenybiA?, jo nuopelnai A?vertinti kultAi??ros magistro A?iedu.

S. Domarko kAi??rybinAi??je biografijoje ai??i?? per 40 scenos veikalA? pastatymA?, daug originaliA? simfoniniA? programA?. YpatingAi?? dAi??mesA? maestro visada skyrAi?? lietuviA?kA? kAi??riniA? ir jA? autoriA? propagavimui. 1997 m. KlaipAi??doje A?vyko pirmosios nacionalinAi??s operos nepriklausomoje Lietuvoje ai??i?? Giedriaus KupreviA?iaus ai??zPrAi??sA?ai??? ai??i?? premjera, jis inicijavo ir AudronAi??s A?igaitytAi??s operAi?? ai??zA?ilvinas ir EglAi??ai???, tai buvo pirmoji nacionalinAi?? Lietuvos opera, parodyta uA?sienyje ai??i?? Lenkijoje.

Ai??iuo metu S. Domarkas yra PlungAi??je vykstanA?io Mykolo Oginskio tarptautinio festivalio meno vadovas. PlungAi?? jam suteikAi?? miesto garbAi??s pilieA?io vardAi??.

Ai??iltai ir su meile dirigentas prisimena savo jaunystAi??s miestAi??, kur suspAi??davo ir A? tautiniA? A?okiA? ratelA?, krepA?inio treniruotes, ir A? matematikA? olimpiadAi??, kur pirmosios meilAi??s vedA?iotos po kapines ai??i?? muzikos mokykla buvo A?alia dabartinio SkulptAi??rA? parko. Kur, nusiA?iAi??rAi??jAi??s A? brolA? JuozAi??, pAi??tusA? klarnetAi??, A? rankas paAi??mAi?? obojA?, taip prasidAi??jo jo ilga muzikos paA?inimo kelionAi??. Kadangi broliai buvo panaA?Ai??s, muzikos mokyklos direktorius J.Ai??Karosas liepAi?? iA?sikirpti garbanAi??…

Jaunajam Stasiukui teko laimAi?? mokytis legendinio mokytojo Kazimiero BiliAi??no klasAi??je. Ai??is visus mokinius labai globojo, visiems padarydavo obojaus lieA?uvAi??lius, kviesdavosi namo pietauti… DidelA? A?spAi??dA? darAi?? teoriniA? dalykA? mokytojas Bronius Ai??iauA?iulis. Labai ryA?kiai prisimena pirmuosius koncertus, jA? vykdavAi?? labai daug, pamena grieA?iant A.Ai??LivontAi??.

BaigAi??s tik tris kursus, vAi??lgi paskui brolA? iA?vyko mokytis A? VilniA?. Su tuo susijusi ai??zkriminalinAi??ai??? istorija, mat pamelavo, esAi?? atestatAi?? uA?mirA?Ai??s… Gana greit supratAi??s, kad nebus obojininkas, vis labiau Ai??mAi?? domAi??tis dirigavimu. Bet norint A?stoti A? tuometinAi?? Leningrado konservatorijAi??, reikAi??jo ypaA? daug teoriniA? A?iniA?, o jis nebuvo nei solfedA?io, nei harmonijos asas…

TaA?iau atkakliam A?emaiA?iui pavyko. Vienas pirmA?jA?, A?A?velgusiA? S.Ai??Domarko dirigento talentAi??, buvo Jonas Aleksa, apie debiutinA? koncertAi?? raA?Ai??s, kad ai??zdirigentA? A?eimos nariu tapo tikras profesionalasai???.

ai??zTie, kurie paklysta ir muzikAi?? pasirenka atsitiktinai, geriau bAi??tA?, kad jAi?? mestA?. Talentas pats nedirba, reikia labai didelio darbo. Jei tai tik amatas ai??i?? tokiA? A?moniA? muzika nemAi??gsta. DidelAi?? laimAi?? bendrauti su muzika. Tai labai svarbu suvokti tame amA?iaus tarpsnyje, kai mokomasi konservatorijoje. Tuomet daA?niausiai ir A?vyksta persilauA?imas, paklojami pamatai profesiniam keliuiai???, ai??i?? teigia jubiliejiniame koncerte operos ai??zFaustasai??? (jAi?? yra dirigavAi??s ne tik Kaune, bet ir Minske) fragmentus atlikAi??s maestro.

TOMAS AMBROZAITIS: ai??zMOKYTOJAI MANAi??, KAD IAi?? MANA?S TURAi??TA? IAi??EITI MUZIKANTASai???

T.Ai??Ambrozaitis, prie dirigento pulto A?ventiniame koncerte stovAi??jAi??s pakaitomis su S.Ai??Domarku, simfoninio dirigavimo mokAi??si LMTA pas J.Ai??AleksAi??. O A? konservatorijAi?? jis A?stojo po septyneriA? metA?, praleistA? KlaipAi??dos Jeronimo KaA?insko muzikos mokyklos berniukA? ir jaunuoliA? chore ai??zGintarAi??lisai???, kuriam A?iuo metu pats vadovauja. Mat jo mokytojai Petras Mikutis ir A?viesaus atminimo Juozas Kubilius manAi??, kad iA? Tomo gali iA?eiti muzikantas. IA?Ai??jo. Ai??iandien jaunas dirigentas, gyvenantis tarp KlaipAi??dos ir Ai??iauliA?, sukasi be poilsio dienA?. KAi?? tik A?vyko A?spAi??dingas ai??zGintarAi??lioai??? 50-meA?iui skirtas koncertas, o dirigentas jau repetuoja Ai??iauliA? valstybinio kamerinio choro ai??zPolifonijaai??? 40-meA?io programAi??. PrieA? porAi?? metA? pradAi??jAi??s vadovauti ai??zPolifonijaiai??? Tomas su ja spAi??jo paruoA?ti daug A?spAi??dingA? koncertiniA? programA?, stambiA? formA? choriniA? kAi??riniA?. Tai S.Ai??Rachmaninovo ai??zAi??v. Jono Auksaburnio liturgijaai???, V.Ai??JuozapaiA?io oratorija ai??zMaA?vydasai???, J.Ai??Haydno ai??zMetA? laikaiai???, J.Ai??Brahmso ai??zVokiA?kas requiemai???, W.Ai??A.Ai??Mozarto ai??zRequiemai???, J.Ai??Rutterio ai??zMagnificatai???, ai??zGloriaai??? ir ai??zRequiemai???, G.Ai??Sviridovo ai??zVainikas PuA?kinuiai??? ir kt.

BaigAi??s konservatorijos chorinio dirigavimo skyriA? (dAi??st. AudronAi??sAi??PurlienAi??s klasAi??), mokslus tAi??sAi?? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, joje baigAi?? ir aspirantAi??ros studijas. ai??zPoveikA? mano karjerai konservatorija, be abejo, padarAi??. Kai kurie joje dirbantys pedagogai yra savo profesijos, savo darbo fanatikai. Tuo laiku mokykloje dirbo dideli A?monAi??s, autoritetai, savo pedagoginA? darbAi?? jie derino su praktika scenoje. DA?iaugiuosi, kad mokydamasis A?ioje mokykloje galAi??jau praktiA?kai pajusti, kas yra choras, prisiliesti prie jo. Esu dAi??kingas pedagogams uA? kantrybAi?? ir ai??zsudegintusai??? nervus ruoA?iant mane tam keliui, kuriuo tai lengviau, tai sunkiau A?iandien A?ingsniuoju. Jaunimui linkiu noro kurti, noro gyventi, kantrybAi??s siekti ir pasiekti! Ir visAi?? savo gyvenimAi?? iA?likti dAi??kingiems mokytojams, visada prisiminti tuos, kurie jums, mielieji, atidavAi?? dalelAi?? savAi??s neskaiA?iuodami nei laiko, nei jAi??gA?, nei savo sveikatos!ai???ai??i?? linki Tomas.

SIGUTAi?? STONYTAi?? GARSIAI DAINAVO CHORE

NacionalinAi??s premijos ir ai??zKristoforoai??? laureatAi??, Lietuvos operos biA?iuliA? draugijos apdovanota ai??zKiproai??? statulAi??le klaipAi??dietAi?? SigutAi?? StonytAi?? ai??i?? viena A?ymiausiA? Lietuvos operos solisA?iA?. Ne kartAi?? kalbAi??ta apie jos nepaprastai A?taigiai atliekamus vaidmenis, iA?girta vokalinAi?? ir aktorinAi?? kultAi??ra, pastebAi??ta nepaprasta valia ir A?moniA?kumas. Ji dainavo bene visas pagrindines soprano repertuaro partijas: VioletAi??, AbigailAi??, AmelijAi??, AidAi??, Ledi Makbet, LeonorAi??, ToskAi??, MargaritAi??, Elizabet, SentAi??, LizAi?? ir TatjanAi??, SalomAi??jAi??, naujausi A?spAi??dingi jos vaidmenys ai??i?? GrafienAi?? Almaviva ir Dezdemona. Vieno pokalbio metu dainininkAi?? paatviravo: ai??zKaip solistAi??, operos dainininkAi?? iA?eisiu iA?didi. IA?eisiu su pagrindiniu vaidmeniu. Ir gerai sudainuotu. Maniau, kad tai bus GrafienAi??. TaA?iau teatro vadovybAi?? vis skatina likti. Visada buvau solistAi??, kuri nepraA?Ai?? vaidmenA?, o rinkosi iA? siAi??lomA?. Ai??iuo metu iA? sopranA? esu vyriausia, sakau ai??i?? tegu jaunesni dainuoja… TaA?iau vis esu kvieA?iama.ai??? Ir A?tai ai??i?? Dezdemona. ai??zMes esame NekroA?iaus pateptiejiai???, ai??i?? sakAi?? dainininkAi??, kuriai buvo A?teiktas Auksinis scenos kryA?ius ai??zUA? muzikinA? intelektAi?? ir klasikinio vokalo groA?A?ai???. Taikliau nepasakysi. Tai apibAi??dina visko, ko imasi SigutAi?? StonytAi??, esmAi??.

O kur dar koncertinis repertuaras, kuris apima kAi??rinius nuo J.Ai??S.Ai??Bacho iki A.Ai??SchAi??nbergo, kameriniai vokaliniai kAi??riniai ai??i?? su savo vyru pianistu Jurgiu KarnaviA?iumi solistAi?? atliko ne vienAi?? A?simintinAi?? programAi?? (R.Ai??Schumanno ai??zMoters meilAi?? ir gyvenimasai???, O.Ai??Messiaeno ai??zPoemos Miai???, R.Ai??Strausso ir S.Ai??Rachmaninovo dainos ir romansai).

S.Ai??StonytAi?? yra koncertavusi DidA?iojoje Britanijoje, Vokietijoje, PrancAi??zijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje, A?ekijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Ai??vedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Taivane, JAV.

PlaA?iajai visuomenei profesorAi?? labiausiai A?inoma kaip populiariA? LTV projektA? ai??zTriumfo arkaai??? ir ai??zAuksinis balsasai??? vertinimo komisijos narAi??, kurios santAi??rAi??s, profesionalAi??s, geranoriA?ki ir itin korektiA?ki komentarai turAi??tA? bAi??ti gyvas priekaiA?tas pigaus populiarumo besivaikantiems kolegoms.

Du deA?imtmeA?ius solistAi?? dAi??sto dainavimAi?? LMTA. ai??zDAi??stytojas privalo bAi??ti autoritetas, jis turi bAi??ti kAi??rybingas, iA?protAi??jAi??s, egzaltuotas. Jis turi prisiimti daugiau atsakomybAi??sai???, ai??i?? teigia A?ymusis Lietuvos sopranas.

Visada dA?iugu, kai dainininkAi?? atvyksta A? miestAi??, menantA? jos pirmuosius muzikinius A?ingsnius. S.Ai??Ai??imkaus konservatorijoje ji baigAi?? NijolAi??s MameniA?kienAi??s dainavimo klasAi??, bAi??tent A?i dAi??stytoja padariusi jai didA?iausiAi?? poveikA?. O A? konservatorijAi?? pateko labai netikAi??tai ai??i?? vidurinAi??s mokyklos draugAi?? patarAi?? jai stoti A? dainavimAi??, nes girdAi??davo, kaip ji chore garsiai dainuodavo…

ai??zLabai aukA?tai vertinu A?iAi?? ugdymo A?staigAi??. DidA?iuojuosi, kad A?ia mokiausi, buvau puikiai paruoA?ta. GalAi??jau konkuruoti su tais, kurie Vilniuje studijavo parengiamajame skyriuje, o kartais juos ir pranokdavau. VisapusiA?kai geras paruoA?imas, taip pat ir teorinis. Ir A?iandien per stojamuosius A? LMTA ai??zA?imkiukaiai??? vertinami aukA?A?iausiais balais. KiekvienAi?? jaunAi?? A?mogA?, kuris pasirinko muziko keliAi??, labai gerbiu, nes jis sieks dvasiniA? ir profesiniA? aukA?tumA?, pasiaukojamai dirbdamas visAi?? savo gyvenimAi??ai???, ai??i?? teigia profesorAi??.

Konservatorijos 90-meA?io koncerte solistAi?? atliko populiariAi??jAi?? Margaritos arijAi?? su perlais, dainavo ansambliuose.

VIKTORAS GERASIMOVAS KONSERVATORIJOJE IAi??MOKO DISCIPLINOS

Sopraninas V. Gerasimovas, unikalaus, vienintelio Lietuvoje tokio balso savininkas, taip pat yra klaipAi??dietis. Mokydamasis J.Ai??KaA?insko muzikos mokykloje, jis dainavo chore ai??zGintarAi??lisai??? ir grojo fortepijonu, kurA? vAi??liau studijavo S. Ai??imkaus konservatorijoje.

ai??zApie ai??zA?imkinAi??ai??? teko daug girdAi??ti mokantis muzikos mokykloje, tuomet man tai buvo didelAi?? svajonAi??, kurios atkakliai siekiau. Visas gyvenimas sukosi apie muzikAi??, troA?kau naujos patirties ir tobulAi??jimo. Mokykloje daA?nai likdavau nesuprastas. Labai dA?iaugiuosi, kad konservatorijoje galAi??jau mokytis taip, kaip norAi??jau, drauge su bendraminA?iais. Bet kokios srities menininkui pirmiausia, mano A?sitikinimu, reikalinga disciplina, kuriAi?? A?ia ir suvokiau. Buvo aiA?kAi??s tikslai, kam ir kada turAi??jau pasiruoA?ti. Man rAi??pAi??jo kokybAi??. Tekdavo nuolat iA?bandyti save konkursuose, seminaruose arba bendradarbiaujant su kitais muzikantais, taip nuolat galAi??jau A?vertinti savo ribas ir rasti naujA? inspiracijA? tobulAi??ti,ai??? ai??i?? pasakoja dainininkas. Jis sako, kad visi buvAi?? dAi??stytojai prisidAi??jo prie jo muzikinAi??s skrynios pildymo, o iA? jA? labiausiai ai??i?? specialybAi??s dAi??stytoja Biruta VaiA?ienAi??. ai??zJi iki A?iol man svarbi asmenybAi?? ir gyvenimo mokytoja. O pati linksmiausia ir tarsi tau lygi visada bAi??davo kamerinio muzikavimo dAi??stytoja SkaistAi?? A?ilinskaitAi??ai???, ai??i?? prisimena solistas.

V. Gerasimovas dainavimo mokytis pradAi??jo LMTA, prof. SigutAi??s StonytAi??s klasAi??je. ai??zDaug semiuosi patirties iA? koncertA? su dAi??stytoja. Apima nuostabus jausmas, kai dainuojame duetu. AukA?A?iau visko yra pojAi??tis ai??zA?ia ir dabarai???, ai??i?? sako Viktoras.

Jo karjera sparA?iai kyla: unikalus Viktoro balsas skambAi??jo madrigalinAi??se operose, PaA?o vaidmeniu jis debiutavo KlaipAi??dos valstybiniame muzikiniame teatre, C.Ai??Monteverdi operoje ai??zPopAi??jos karAi??navimasai???, o LMTA operos studijoje parengAi?? palankiA? spaudos atsiliepimA? sulaukusA? vaidmenA? HAi??ndelio operoje ai??zKserksasai???. V.Ai??Gerasimovas dainavo Ch.Ai??W.Ai??Glucko operoje ai??zOrfAi??jas ir EuridikAi??ai???, W.Ai??A.Ai??Mozarto operoje ai??zFigaro vedybosai??? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, G. F. HAi??ndelio operoje ai??zAcis ir GalatAi??jaai??? (TytuvAi??nA? festivalis). Ai??iuo metu jis dalyvauja koncertA? cikle ai??zBarocco Divertimentoai???, skirtame Ai??v. Kristoforo kamerinio orkestro 20-meA?iui, kurie vyks ne tik Lietuvoje, bet ir uA?sienyje. Viktoras yra ir istoriA?kai reikA?mingo A?vykio dalyvis ai??i?? dainuoja Portugalijoje rastoje JoA?o de Sousos Carvalho operoje ai??zEverardas II ai??i?? Lietuvos karaliusai???. Taip pat rengia Lietuvoje nestatytos HAi??ndelio oratorijos ai??zPrisikAi??limasai??? sudAi??tingAi?? Angelo partijAi?? 2014 m. kovo mAi??nesA? numatytam Baroko operos teatro atidarymui.

Naujausias A?spAi??dingas Viktoro darbas ai??i?? Margaritos vaidmuo Ch.Ai??Gounod operoje ai??zFaustasai??? (Baltijos kamerinis operos teatras), o jubiliejiniame S. Ai??imkaus konservatorijos koncerte jis persikAi??nijo A? kitAi?? A?ios operos personaA?Ai?? ai??i?? tapo Zybeliu.

Ai?? darbA? verpetAi?? A?sisukAi??s solistas dA?iaugiasi atradAi??s save ir pataria menininko keliAi?? rinktis tik tuomet, ai??zkai be jo negalite gyventi, prieA?ingu atveju vAi??liau kankinsitAi??s. Atsiverkite savo dAi??stytojui ir juo pasitikAi??kite ai??i??Ai??tai jAi??sA? turtas. Tai jAi??sA? akys ir ausys, kurios pasakys ne tai, kAi?? norite girdAi??ti, bet svarbiausiAi?? dalykAi?? ai??i?? tiesAi??. Daug dirbkite, darykite, kAi?? galite, kad taptumAi??te geresnis muzikantas ar menininkasai???.

ALMAS Ai??VILPA DAINININKU TAPO ATSITIKTINAI

Jau beveik du deA?imtmeA?ius Vokietijoje, A?alyje, kurioje yra apie aA?tuoniasdeA?imt operos teatrA?, gyvenantis Almas Ai??vilpa dAi??l didelio uA?imtumo gimtajame mieste yra retas sveA?ias. Ir A?A?kart surasti laisvAi?? dienAi?? A?temptame solisto grafike nebuvo lengva ai??i?? kAi?? tik jis dalyvavo R.Ai??Wagnerio operos ai??zSkrajojantis olandasai??? premjeroje Sankt Galeno teatre Ai??veicarijoje, kuriAi?? dirigavo Modestas PitrAi??nas. Ai??io kompozitoriaus muzika yra vadinama operos Everestu, A? kurA? Almas sAi??kmingai kopia. Beje, bAi??tent Olando monologas tapo koncerto kulminacija, kai A?ymusis bosas, S.Ai??Ai??imkaus konservatorijos (dAi??stytojo Vytauto Kliukinsko kl.) auklAi??tinis, baigAi??s mokslus Vilniuje (ten prisipaA?A?sta pirmAi?? kartAi?? rimtai susidAi??rAi??s su operiniu dainavimu studijuodamas pas prof. V.Ai??PrudnikovAi??) ir Ciuriche, prieA? penkerius metus buvo sugrA?A?Ai??s A? KlaipAi??dAi??. Tuomet, 2008 m., tarptautiniame muzikos festivalyje ai??zSugrA?A?imaiai???, AlmAi?? jo pedagogai, mokslo draugai ir giminAi??s KlaipAi??doje iA?girdo pirmAi?? kartAi??. Nuolat A?vairiuose Vokietijos teatruose pagrindines boso partijas atliekantis solistas A?tikinamai pademonstravo aukA?A?iausiAi?? meistriA?kumAi??. Interpretuodamas W.Ai??A.Ai??Mozarto operA? ai??zFigaro vedybosai??? ir ai??zDon A?uanasai??? arijas, atlikAi??jas pakerAi??jo puikia technika, nepaprastais artistiniais gabumais, dinamiA?kumu, raiA?kia artikuliacija (sunku patikAi??ti, kad kadaise atlikAi??jas dAi??l to turAi??jo rimtA? problemA?). A?avAi??jo dainininko gebAi??jimas akimirksniu persikAi??nyti Ai??ai??i?? kokie kontrastingi Farlafo rondo iA? M.Ai??Glinkos ai??zRuslano ir Liudmilosai??? (A?A? vaidmenA? jis efektingai atliko 2011 m. iA?kilmingai atidarant rekonstruotAi?? Maskvos DidA?jA? teatrAi??) ir skausmingai dramatiA?kas Boriso monologas iA? M.Ai??Musorgskio operos ai??zBorisas Godunovasai???!

DA?iaugAi??mAi??s galAi??dami jA? iA?girsti 2009 m. festivalyje ai??zMuzikinis rugpjAi??tis pajAi??ryjeai???, kuriam solistas parengAi?? net dvi programas ai??i?? ai??zAuksinAi??s boso arijosai??? ir ai??zSu Wagneriu pas ThomAi?? MannAi??ai???. Po metA? jis dar kartAi?? grA?A?o A? KlaipAi??dos muzikinA? teatrAi??. PrestiA?inio Vilniaus festivalio 2012 m. atradimu spauda pripaA?ino bAi??tent A.Ai??Ai??vilpAi??, kuris koncerte ai??zSeptyni persikAi??nijimai. Almo Ai??vilpos reA?italisai??? pribloA?kAi?? klausytojus savo balso galimybAi??mis ir persikAi??nijimo talentu.Ai??ai??zAi??imkiukA?ai??? tandemas (pianistAi?? AudronAi?? JuozauskaitAi?? taip pat yra KlaipAi??dos konservatorijos ugdytinAi??) atliko aukA?tojo vokalinio pilotaA?o reikalaujanA?iAi?? programAi??. O 2013 m. jis dalyvavo R.Ai??Wagnerio savaitAi??je Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Pirmasis A. Ai??vilpos vaidmuo profesionalioje scenoje (LNOBT) buvo Bazilijus Rossini operoje ai??zSevilijos kirpAi??jasai???. Nuo 1996-A?jA? Almas yra Eseno muzikinio teatro solistas (beje, dar viena ai??zA?imkiukAi??ai???, Lietuvos operos primadona Sandra JanuA?aitAi??, su Eseno ai??zAaltoai??? operos teatru A?iemet pasiraA?Ai?? kontraktAi?? dviem sezonams), operose atlieka pagrindines boso partijas. Yra sukAi??rAi??s daugelA? boso vaidmenA? (Mefistofelis, Don Bazilijus, Figaras, KunigaikA?tis Igoris, Eskamiljas, Zacharijas, Don Pizaras, Jonas KrikA?tytojas ir kt.), o pastaruoju metu vis daA?niau atlieka R.Ai??Wagnerio operA? partijas.

Ai??Solistas taip pat yra dainavAi??s garsiajame Zalcburgo festivalyje, pagrindinAi??se Miuncheno, Berlyno, Dresdeno, Ai??tutgarto, Vienos ir kitA? miestA? operos scenose. A.Ai??Ai??vilpa dirbo su garsiais dirigentais ai??i?? Danieliu Barenboimu, Kentu Naganu, Vladimiru Jurovskiu, Aleksandru Vedernikovu.

KlaipAi??dos Juozo Karoso muzikos mokykloje baigAi??s akordeonoAi??klasAi??, Almas tik per atsitiktinumAi?? A?stojo A? dainavimAi??: atneA?Ai??s dokumentus A? priAi??mimo komisijAi??, ten sutiko tuometinA? dainavimo skyriaus vedAi??jAi?? ir… apsisprendAi?? tapti dainininku. ai??zTaip V.Ai??Kliukinskas tapo pirmuoju dainavimo mokytoju. Labai didelAi?? A?takAi?? mano muzikiniam vystymuisi turAi??jo ir vokalinA? ansamblA? dAi??sA?iusi Ona GlinskaitAi??, harmonijos dAi??stytoja Rita NarA?ytAi??, kiti pedagogaiai???, ai??i?? sako vienas pirmA?jA? uA?sienyje karjeros aukA?tumA? pasiekAi??s ai??zA?imkiukasai???. O muziko keliAi?? besirenkanA?iam jaunimui jis linki ryA?tingai ir kantriai siekti uA?sibrAi??A?toAi??tikslo.

A. Ai??vilpa atliko populiariuosius Mefistofelio kupletus bei serenadAi?? iA? Ch. Gounod operosai??zFaustasai???. VokieA?iA? muzikos kritikas U.Ai??Hauke yra raA?Ai??s, kad mato absoliuA?iai dieviA?kAi?? Ai??vilpos MefistofelA?, ai??zdidingAi?? savo balsu ir stotuai???.

KA?STUTIS ALA?AUSKIS BIRBYNA? IAi??KEITAi?? Ai?? DAINAVIMAi??

Ai??ai??zAi??imkinAi??ai??? mano gyvenime atsirado 1986 metais, kai, iki tol grojAi??s trimitu, A?stojau A? birbynAi??s specialybAi??. Ai??i A?auni mokymo A?staiga suteikAi?? man puikA? iA?silavinimAi??, davAi?? nuostabiA? A?iniA?, padAi??jo suvokti, koks nuostabus menas yra mylAi??ti muzikAi??… A?ia sutikauAi??daug nuostabiA?Ai??A?moniA?, kurie savo A?iluma, savo A?iniomisAi??tiesAi?? rankAi?? dar neapsiplunksnavusiam jaunajam menininkui. NuoA?irdA?iai aA?iAi?? mano specialybAi??s dAi??stytojuiAi??Sigitui Kusui, auklAi??tojai Zitai StankAi??naitei ir dar daugeliui kitA?… Jaunuoliai, mylAi??kite muzikAi??, mylAi??kite gyvenimAi??, mylAi??kite… meilAi??, bAi??kite laisvi ir niekada nebijokite klysti,Ai??tik tada bAi??site tikri menininkai!ai??? ai??i?? linki KAi??stutis AlA?auskis.

Lietuvos legendinio tenoro Virgilijaus Noreikos studentas, A?iandien gerai A?inomas tenoras K.Ai??AlA?auskis per savo muzikinAi?? karjerAi?? sukAi??rAi?? A?simintinA? vaidmenA? LNOBT, Kauno ir KlaipAi??dos muzikiniuose teatruose, jis daA?nas sveA?ias Estijos nacionalinio operos teatro scenoje. Dainininko repertuare ai??i?? Daktaras Abrenunsijas, Pongas, Remendadas, Gastonas, Goras, Taminas, Pedrilas ir kiti vaidmenys. Muzikos kritikAi?? Beata LeA?A?inska apie KAi??stuA?io vaidmenis Kauno muzikiniame teatre raA?Ai??: ai??zPuikus K. AlA?auskio kuriamas Karamelo vaidmuo J.Ai??Strausso ai??zNaktis Venecijojeai??? ai??i?? spalvingas, A?domus; visuomet A?avi ir solisto balsas, turintis, sakyA?iau, prigimtinio lyrinio tenoro spalvA?ai???. KritikAi?? iA?skiria jo TebaldAi?? Ch. Gounod operoje ai??zRomeo ir DA?uljetaai???.

Solistas daA?nai kvieA?iamas atlikti tenoro partijas stambiuose oratorinio A?anro kAi??riniuose. Vienas naujausiA? darbA? ai??i?? V. JuozapaiA?io oratorija ai??zMaA?vydasai???, o uA? Evangelisto partijAi?? J. S. Bacho ai??zPasijoje pagal JonAi??ai??? 2008 m. atlikAi??jui A?teiktas ai??zAuksinis scenos kryA?iusai???. EvangelistAi?? solistas jau yra dainavAi??s bene deA?imt kartA? ir ji daA?niausiai pripaA?A?stama kaip A?io didingo kAi??rinio kulminacija.

V.Ai??Noreikos ugdytinis yra sukaupAi??s ir didelA? kamerinAi??s muzikos repertuarAi??. Solistas kvieA?iamas koncertuoti tarptautiniuose festivaliuose, gastroliavo JAV, Olandijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Ai??veicarijoje, Rumunijoje.

UA? A?simintinus vaidmenis K.Ai??AlA?auskis buvo dukart apdovanotas ai??zFortAi??nosai??? premija, 2007 m. jam A?teiktas Nacionalinio operos ir baleto teatro apdovanojimas ai??zOperos A?vyturysai??? metA? solisto nominacijoje.

Jubiliejiniame vakare buvAi??s birbynininkas persikAi??nijo A? velniui sielAi?? pardavusA? ir jaunystAi?? atgavusA? daktarAi?? FaustAi??.

MINDAUGAS ROJUS: MYLIU, GERBIU, PRISIMENU

ArtistiA?kas ir iA?vaizdus MindaugasAi??Rojus niekada nesiskundAi?? publikos dAi??mesio ir meilAi??s trAi??kumu, o po 2009 m. LTV muzikinio projekto ai??zTriumfo arkaai??? jo populiarumas dar labiau iA?augo. Retas artistas gali pasigirti tokia klausytojA? iA?tikimybe.

Pagrindinis KVMT tenoras ir baritonas sako, kad A? konservatorijAi??, matyt, atkeliavo Dievulio vedamas, nes vidurinAi??je mokykloje tikrai nebuvo suplanavAi??s, kad taps operos solistu. Ir vos tik A?A?engAi??s A? konservatorijAi?? suprato, kad A?ia tvyro dvasia, kuri pakerAi??s ir ilgam uA?valdys. ai??zMyliu… Gerbiu… Atsimenu… KaA?kodAi??l bAi??tent tie A?odA?iai A?auna A? galvAi?? iA?girdus pavadinimAi?? ,,Ai??imkinAi??ai???. Myliu sutiktus draugus, gerbiu dAi??stytojus, atsimenu Tave, ,,Ai??IMKINEai???. A?ia radau nuostabiA?, A?iltA?, teisingA? dAi??stytojA?. Labai jums aA?iAi??, o labiausiai esu dAi??kingas savo vokalo dAi??stytojai Valerijai Balsytei uA? klasikinio dainavimo sampratAi??.ai???

Artistas dainavo daugelA? pagrindiniA? partijA? (Oneginas, Solistas, A?ermonas, Markizas Aristidas de Fobla, KunigaikA?tis Ipshaimas Gindelbachas, DA?ekas, PelAi??jas, Herstvudas), sukaupAi?? ir nemaA?Ai?? lietuviA?ko repertuaro fondAi??: minAi??tini Juozelis G.Ai??KupreviA?ius ai??zVeronikojeai???, Pjeras J.Ai??GaiA?ausko ai??zBuratineai???, Brolis V.Ai??Bartulio ai??zAuA?rinAi??jeai???, A?mogus su karve V.Ai??Konstantinovo ai??zKAi?? senelis padarys, viskas bus geraiai??? ir kt. Ai??iemet solisto vaidmenA? sAi??raA?Ai?? papildAi?? BelkorAi??Ai??Gaetano Donizetti ai??zMeilAi??s eliksyreai???.

ai??zMielas jaunime, tikAi??k savimi, tikAi??k dAi??stytojais ir niekados nepaliauk svajoti!ai???ai??i?? sako solistas, laukiantis iA?sipildant svajonAi??s sudainuoti Lietuvos nacionaliniame operos teatre.

M.Ai??Rojus jubiliejiniame koncerte atliko lyriA?kAi??jAi?? Margaritos brolio Valentino kavatinAi??.

DAR NEPARAAi??YTAS TOKS KA?RINYS

Dar neparaA?ytas toks kAi??rinys, kuriame KlaipAi??dos konservatorija galAi??tA? parodyti visus savo absolventus. Tad kitA? skyriA? atstovai jau kuris laikas rengia ai??zpalydoviniusai??? koncertus. Vienas pirmA?jA? suskubo birbynininkas Vytautas Pelenis ai??i?? jis pakvietAi?? A? A?spAi??dingAi?? liaudiA?kos muzikos A?ventAi??, kurioje muzikavo ir su konservatorijos mokiniA? ir absolventA? liaudies instrumentA? ansambliu, ir su birbynininkA? sekstetu ai??zUostamiesA?io muzikantaiai??? bei liaudies muzikos ansambliu ai??zVakarasai???. Jau A?vyko absolventA? koncertas, kuriame skambino skirtingA? kartA? pianistai, baigAi?? konservatorijAi?? per pastaruosius 25 metus. MuzikinAi?? puokA?tAi?? A?teikAi?? dabartiniai KU MenA? fakulteto studentai ir dAi??stytojai, muzikavo A?vairiA? skyriA? pedagogaiai??i??

Jubiliejinio koncerto programoje skambAi??jo ir neoficialus konservatorijos himnas ai??i?? Stasio Ai??imkaus ai??zLietuviais esame mes gimAi??ai???.