Metinės ataskaitos


Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2010 metus

2011-04-12, LMKA konferencija, Vilnius

Priminsiu, kad 2010 metų konferencija įvyko balandžio 22 d. 2010 metais įvyko 6 LMKA tarybos posėdžiai, o šiemet dar du. Jei praeitai konferencijai teiktoje ataskaitoje 2009-sius ironiškai pavadinau dar intensyvesnės kiek kuklesnių socialinių garantijų paieškos metais, tai 2010-sius jau galima pavadinti šio etapo pabaiga. Pagrindinis praeitų metų įvykis mums buvo Seimo pagaliau priimtas naujos redakcijos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas ir menininkams palankios Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo įstatymų pataisos. Pirmieji du įstatymai įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d., o trečiasis įsigalios nuo 2012 sausio 1 d. Ne viskas MK įstatyme sutampa su mūsų norais ir siūlymais, pavyzdžiui, meno kūrėjų organizacijai įsteigti dabar pakanka 25 narių, tačiau iš esmės jį vertinu teigiamai. Minėtų įstatymų pataisos buvo priimtos po daugybės diskusijų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetuose. Paskutinėje MKiMKO įstatymo priėmimo fazėje dalyvavo nemažai menininkų iš MK statuso neturinčių organizacijų, kurių pastangomis atsirado minėta nuostata.

Viltis, kurias mums žadino įstatymo teiginys, jog valstybė remia MK organizacijų kūrybines programas ir veiklą, sužlugdė LMKA tarybos narių susitikimas su Kultūros ministru šių metų sausio mėnesį. Mums buvo paaiškinta, kad be šios nuostatos legaliai skirti 20% lėšų mūsų projektų administravimui nebūtų įmanoma. O jeigu mūsų kūrybiniai projektai nebūtų remiami „dalinai“, Kultūros ministerijai tektų skelbti konkursus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Pagaliau visus šiuos reikalus tvarko ne Kultūros ministerija, o Finansų ir Valstybės auditas. Taigi šioje srityje jokio progreso nepasiekta.

Pagal naująjį MK įstatymą šiais metais meno kūrėjo statusą turintys asmenys mokės valstybinio socialinio draudimo mokestį nuo pusės iš savo autorinių atlyginimų gaunamų pajamų. Žinoma, jie turės mokėti 15% pajamų bei 9% privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, tad bendra mokesčių suma bus apie 37%. Menininkams, įregistravusiems individualią veiklą (o tam nė MK statuso turėti nereikia) ir nusiteikusiems vesti buhalteriją bei deklaruoti pajamas, kaip visiems smulkiesiems verslininkams, mokestinė aplinka būtų dar palankesnė: 5% gyventojų pajamų mokesčio su teise 30% pajamų automatiškai nusirašyti į sąnaudas, taigi faktiškai – apie 3,5% ir jau minėti valstybinio socialinio bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai, kurie drauge sudarytų apie 26%. Meno kūrėjai kol kas neskuba masiškai naudotis pastarąja galimybe. Ne visiems jiems tinka galimų registruoti veiklų klasifikatorius, tačiau pasiūlymus jį tobulinti kol kas yra pateikusi tik Muzikų sąjunga.

Minėtų įstatymų pataisos taip pat numato įsteigti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, kuri padės menininkams, kurių pajamų nepakanka, idant jie būtų apdrausti nuo minimalios mėnesinės algos, susimokėti trūkstamus valstybinio socialinio (nuo 2011 metų) ir privalomojo sveikatos (nuo 2012 metų) draudimo mokesčius. LR vyriausybė šių metų kovo mėnesį patvirtino Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos administravimo tvarką, kurią, vykdydama MK įstatymą per gana trumpą laiką parengė Kultūros ministerija. Nuo šių metų visi meno kūrėjo statusą turintys asmenys yra apdrausti Valstybiniu socialiniu draudimu. Menininkams, kurių draudžiamųjų pajamų nepakanka, kad iš jų išskaičiuotas mokestis prilygtų mokesčiui nuo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), Sodra padengs trūkstamą sumą. Taigi šie menininkai bus apdrausti, jiems bus skaičiuojamas darbo stažas.

Nuo 2012 metų pradžios menininkai bus draudžiami ir Privalomuoju sveikatos draudimu. Čia logika ta pati: jei menininkas negauna mėnesinių pajamų, prilygstančių 1 MMA, ir nuo jų atskaičiuoto mokesčio nepakanka tam, kad jis būtų apdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu, Sodra padengs trūkstamą sumą. Visas šias operacijas vykdys Sodra, savo duomenų bazėje matanti visų piliečių, taigi ir meno kūrėjų pajamas ir sumokėtus mokesčius. Programą administruojančiai Kultūros ministerijai liks tik pervesti lėšas pagal Sodros paraišką.

Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa numato ir 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas. Ši nuostata atsirado todėl, kad vien tik iš autorinių atlyginimų, taigi tik iš kūrybos gyvenantis menininkas, laikinai nustojęs kurti, negali kreiptis į Darbo biržą paramos, nes niekas jo nebuvo įdarbinęs ir iš jokio darbo neatleido. Meno kūrėjų prašymus skirti kūrybinės prastovos išmokas svarsto Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisija prie Kultūros ministerijos. Į šią komisiją nuo LMKA turėsime deleguoti du asmenis. Kitos išmokos menininkas galėtų kreiptis tik po metų.

Tačiau viltį kūrėjui gauti tokias išmokas bemaž sugriauna šios tvarkos skyrius, numatantis išmokų nutraukimą. Natūralu, jei išmokos nutraukiamos, kūrėjui įsidarbinus ar gavus stipendiją. Tačiau ši tvarka numato jas nutraukti ir kai jis gauna autorinį atlyginimą arba atlyginimą pagal intelektinių paslaugų sutartį, autorinį ar atlikėjo atlyginimą per autorių ar atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas, arba pajamų iš individualios veiklos. Ir visiškai nesvarbu, ar kūrėjas gavo 1, ar 1000 litų. Išvardintos kūrėjų pajamos dažniausiai neviršija 100 litų, jos būna išmokamos už praeityje atliktus darbus, sukurtus kūrinius, jų gavimo akimirkos niekas nuspėti negali. Pagaliau kam naudinga, kad išmoką gaunantis kūrėjas negalėtų atlikti jokio smulkaus darbelio? Kultūros ministerija iš pradžių sutiko su mano pasiūlymu – gavusiam pajamų menininkui, tokiu pat dydžiu sumažinti išmoką ir tą sumažintą sumą išmokėti ketvirtą, o jei reikės, ir penktą mėnesį, tačiau šie siūlymai buvo kitų žinybų „patobulinti“. Tokį jų požiūrį pavadinčiau nelaime, tvyrančia mūsų valstybės tarnautojų galvose. Centas, įkritęs į sąskaitą, jiems jau yra „gautos pajamos“, nors žmogus už tą centą nieko nusipirkti negali. Žmogaus už skaičių ir faktų jie iš viso nemato. Dabartinis „patobulinimas“ priimtinas nebent tiems menininkams, kurie apskritai nieko neveikia, jeigu tokių iš viso esama, o kuriantis žmogus visada gaus pajamėlių, atimsiančių jam teisę į išmoką, kurią, kaip liudija ši tvarka, gauti ne taip jau lengva. Buvau raminamas, kad čia tik pradžiai, kai tai programai teskirta 300 tūkst. Lt, kad paskui viskas bus koreguojama, bet ne kartą galėjome įsitikinti, kad laikini dalykai yra patys pastoviausi.

Gera žinia mūsų pensininkams. Seimas pataisė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Pensijos, darbdavio neturintiems (t.y. pagal darbo sutartį nedirbantiems) pensininkams gavusiems autorinius atlyginimus, nebus mažinamos. Bent jau taip mane patikino buvusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė. Tačiau panašu, kad ne visi Sodros skyriai tą žino. Meno kūrėjai skundžiasi, kad pensijos ir toliau mažinamos. Siūlau tiksliai aprašyti visus tokius atvejus ir siųsti laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Lapkričio mėnesį menininkus nugąsdino tyliai priimtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias kiekvienas kūrėjas, gavęs kad ir nediduką autorinį atlyginimą užsienyje taptų PVM mokėtoju, ir turėtų mokėti šį mokestį nuo visų savo autorinių atlyginimų Lietuvoje. Tačiau buvo susigriebta laiku, JE Prezidentė paragino Seimą šią klaidą ištaisyti, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas parengė pataisas ir Seimas jas patvirtino, atstatydamas buvusią padėtį: PVM mokėtoju tampama tada, kai pajamos viršija 100 tūkst. Lt. per metus.

Rentų ypatingai nusipelniusiems meno kūrėjams klausimas iš vietos nepajudėjo, nors joms nuo 2010 vasario 9 d. dirbusi Seimo darbo grupė „Dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų projektų ir su jais susijusių kitų teisės aktų projektų parengimo“, neprieštaravo, bet siūlė šį klausimą atidėti ateičiai.

2010 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta poetui ir dailininkui Leonardui Gutauskui už eilėraščių knygą Urbo kalnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010) ir poezijos knygas vaikams Petriukas debesėlis (Vilnius: Gimtasis žodis, 2009) bei Senojo bokšto gyventojai (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010).

Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2010 lapkričio 5–7 d. Zagrebe. Konferencijos tema – „Meno rėmimas / Menininko laisvė“, kurią vedė latvių kompozitorius Ugis Praulinis. Joje kalbą pasakė Kroatijos Prezidentas kompozitorius Ivo Josipovičius, dalyvavo pranešėjai iš Čekijos, Ispanijos, Kroatijos, Suomijos. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis. Pastarasis išrinktas EMT vykdomojo komiteto nariu trejiems metams. Šių metų konferencija-kongresas vyks lapkričio mėnesį Madride.

Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų ekspertų komisiją delegavome Gintarę Adomaitytę, Algirdą Martinaitį, Arūną Eduardą Paslaitį, Juozą Budraitį, Vytautą Bubnį; į Bronio Savukyno premijos skyrimo komisiją delegavo vertėją, publicistę Rasą Drazdauskienę bei rašytojus Antaną A. Jonyną ir Gintarą Bleizgį; į Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu paskirstymo ir išmokėjimo ataskaitos vertinimo komisiją – Vladą Braziūną. Iš MK organizacijų deleguotų atstovų į Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybą ir savų ekspertų KM pasirinko Julių Andrejevą, Ireną Aleksaitę, Dainių Liškevičių, Eugenijų Nalevaiką, Agnę Narušytę, Liną Vildžiūną ir Vaidą Jauniškį. Girdėjau, jog pastarasis atsisakė, ir KM ieško kito teatro eksperto.

Buvau pakviestas dalyvauti Prezidentės sudarytos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių rengimo darbo grupės darbe. Šis darbas baigtas. Gaires patvirtino Seimas, Vyriausybė parengė jų vykdymo priemonių planą. Man abejonių kelia vienas pagrindinių jų punktų: įsteigti nuo Kultūros ministerijos nepriklausomą kultūros ir meno tarybą ir jai perduoti skirstyti visų biudžetinių fondų pinigus. Nors „rankos atstumo“ finansavimo principas sėkmingai taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių, mano manymu, Lietuva dar nėra tam pribrendusi. Mūsų politikai vis dėlto turi daugiau atsakomybės už lėšų skirstytojų pozicijose įsitvirtinusius kad ir pačius geriausius žmones.

Birželio mėnesį LMKA įstojo į Nacionalinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociaciją (KIKIA). Tikėjomės bendrai veiklai gauti paramą iš Nacionalinės kompleksinės programos, tačiau nepavyko. Šiuo metu vykdomi 2 šios programos projektai, kurių partneriai: LMTA, VGTU, VDU. Šių metų kovo 24 d. vykusiame ataskaitiniame šios organizacijos susirinkime buvau išrinktas į jos valdybą. Jaučiau pareigą kandidatuoti tikėdamasis galėsiąs mūsų asociacijos tarybai teikti daugiau informacijos apie KIKIA veiklą, kurios vienas pagrindinių tikslų – suformuoti labiau kultūrai ir menui tinkančias ES struktūrinės paramos priemones. Mums tai labai svarbu, turint omenyje, kad 2014-2020 ES struktūrinės paramos etapas jau bus paskutinis. Kaip matome, dabartinės priemonės labiau atitinka mokslo poreikius. Tai dažniausiai keitimasis patirtimi bei įvairūs mokymai, kurių mums paprasčiausiai nereikia. Jei ir toliau taikysimės prie mokslo sektoriaus specifiką atitinkančių priemonių, neturėsime jokios naudos, o tegu ir prisitaikę daugeliu atvejų tik tuščiai eikvosime lėšas. Praeitą savaitę KIKIA valdybos pirmininku buvo išrinktas vadybininkas Žilvinas Jančoras. Dabar ši asociacija persigrupuoja ir bando struktūruoti savo veiklą. Kas iš to išeis, pamatysime ateityje.

LMKA pateikė projektą Švietimo ir mokslo ministerijai „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, sutrumpintai – AKIM, ir laimėjo konkursą. Jo esmė – menininkai bei kultūros žurnalai – į mokyklas, apimtis 4 mln. Lt. Kai kurias ypač sėkmingas projekto veiklas bus galima pratęsti. Todėl turime nenuvilti savo partnerių – mokyklų. Numatoma veiklos pradžia žurnalams – rugsėjis, menininkams – spalis. Gavome kvietimą iki 2011 gegužės 5 d. teikti paraišką projektą finansuosiančiai Europos socialinio fondo agentūrai ESFA. Jau pasiskirstėme savo dalyvavimo projekte kvotas. Dabar laukiame kiekvieno projekto dalyvio atsakymo, kiek menininkų ir iš kokių miestų dalyvaus projekte bei kitų reikalingų dokumentų. Tai būtina padaryti dar šią savaitę. Be šių duomenų negalime sukurti tikslaus su ESFA suderinto projekto.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prasidėjo diskusijos dėl Kultūros įstatymo. Esu pakviestas dalyvauti mažojoje darbo grupėje, kuri teiks pasiūlymus didžiajai, į kurią, kaip man pažadėjo Jurgita Bieliūnienė, bus įtraukti ir suinteresuoti mūsų asociacijos nariai Algis Matulionis, Jonas Staselis, Vytautas Tumėnas, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Metai buvo nelengvi, tačiau LMKA taryba dirbo darniai. Už tai dėkoju visiems kolegoms. Ir galiu patikinti, kad šie metai nebus lengvesni.

Ataskaitos pavadinimas
Ataskaita už 2013 metus
Ataskaita už 2014 metus
Ataskaita už 2015 metus
Ataskaita už 2016 metus
Ataskaita už 2010 metus
Ataskaita už 2005 metus
Ataskaita už 2006 metus
Ataskaita už 2007 metus
Ataskaita už 2008 metus
Ataskaita už 2009 metus
Ataskaita už 2011 metus
Ataskaita už 2012 metus