ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??PoA?iAi??riai
AUTORIUS:Ai??Vytautas Girdzijauskas,Ai??A?eslovas LaurinaviA?ius
DATA: 2012-02

ai??zMetA?ai??? anketa

Vytautas Girdzijauskas,Ai??A?eslovas LaurinaviA?ius

A�

1. XXI amA?iaus pradA?ia nAi??ra labai paguodA?ianti ai??i?? ekonominAi??s krizAi??s, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinAi??s katastrofos, blogAi??janti ekologinAi?? situacija. Kokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudAi??tingA? naujojo amA?iaus iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje? Ir amA?inas klausimas ai??i?? ai??zkAi?? darytiai???, kad sumaA?intume neiA?vengiamus nuostolius?

3. Kas Jums asmeniA?kai padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?? IA? kur semiatAi??s stiprybAi??s? Kokie elgesio archetipai bAi??tA? tinkamiausi A?iandien?

Vytautas Girdzijauskas

1. Rodos, Claudeai???as Levi-Straussas kaA?kada yra prasitarAi??s, kad XXI amA?iaus apskritai gali nebAi??ti, jeigu jame dominuojanA?ios padAi??ties neuA?ims humanitarinAi??s vertybAi??s. Tai buvo reikA?mingas, toliaregiA?kas A?spAi??jimas. Bet vos tik spAi??jome A?bristi A? A?io amA?iaus antrAi??jA? deA?imtmetA?, jau ima aiA?kAi??ti, kad filosofo nuostatas teks koreguoti ai??i?? anksA?iau laikytose saugiose humanitarinAi??se srityse ai??i?? ekonomikoje, demografijoje, ekologijoje ai??i?? susikaupAi?? ypaA? daug grAi??smiA?: bankuose tiksi uA?slAi??ptos bombos, ne uA? kalnA? demografinis sprogimas, o apie ekologijAi?? ir kalbAi??ti nAi??ra prasmAi??s ai??i?? grAi??smingA? A?iniA? aptiksime atsivertAi?? bet kurio spaudos leidinio puslapA?. Nereikia bAi??ti dideliu iA?minA?iumi, kad galAi??tum prieiti prie iA?vados, jog A?monija per ligA?iolinius amA?ius neiA?moko racionaliai ai??zAi??kininkautiai???. Jai buvo padovanotas puikus, nepaprastai turtingas sodas A?ydroji Planeta, o A?monAi??s, nieko jame nepasodinAi??, nuolat jA? siaubAi??. Per visus tuos civilizacijomis vadintus tAi??kstantmeA?ius A?monija tik Ai??mAi??, Ai??mAi??, Ai??mAi??. KAi?? ten Ai??mAi?? ai??i?? grobAi?? ir niokojo, o tAi?? pragaiA?tingAi?? veiklAi??, save apgaudinAi??dama, vadino kAi??ryba. Blogiausia tai, kad A?mogus (t. y. visa populiacija) niekada nepasiA?ymAi??jo saiko jausmu. Jei ir suA?Ai??rAi??davo kokios proA?vaistAi??lAi??s, sakykim, Sen. Graikijoje (ai??zKiek A?ia daug daiktA?, kuriA? man nereikiaai??? ai??i?? Sokratas), vAi??liau santAi??rumas vAi??l bAi??davo pamirA?tas ir pagaliau sukurpta sistema, kuri ne tik neslopina, o primygtinai skatina saiko neturAi??jimAi??. BAi??tA? dar pusAi?? bAi??dos, jei mechanizmas veiktA? darniai, tai yra visi A?mogiA?kosios genties nariai galAi??tA? jaustis oriai. Deja, taip nAi??ra, nes pati jos esmAi?? kitokia ai??i?? didinti, o ne maA?inti disbalansAi??, todAi??l netruko sudarkyti natAi??ralias proporcijas ne tik gamtoje, bet ir visuomenAi??je ai??i?? net didesnAi?? jos pusAi?? priversta gyventi pusbadA?iu ar mirti dAi??l nepritekliA?. Ir tik labai nedidelAi?? populiacijos dalis (gal koks vienas procentas) gali visapusiA?kai tenkinti savuosius A?geidA?ius. A?inoma, ne dAi??l ypatingA? nuopelnA? ar sugebAi??jimA?, o pasisavindama svetimAi?? gerAi??. Bet amA?inai taip tAi??stis negali ai??i?? ateina laikas A?monijai apsisprAi??sti, ar uA?simerkus A?ygiuoti senuoju keliu, galutinai sutrikdant ir iA?balansuojant natAi??ralA? gamtinA? mechanizmAi??, o kartu pasmerkiant ir save praA?Ai??A?iai, ar mAi??ginti keisti kursAi??. A?enklA?, arba tiksliau, raginimA?, kad ilgiau delsti pavojinga, pateikia viena paskui kitAi?? sekanA?ios krizAi??s. Tai A?spAi??jimai, kad mechanizmas perkaito, kitaip tarus, rinka prisisotino ir uA?sikimA?o. PrieA?astis ai??i?? vartojimo stygius. Iki tol palyginti sklandA?iai veikAi??s ir gamybAi?? skatinAi??s variklis uA?buksavo. IA?etis ai??i?? rasti naujA? rinkA? prekAi??ms. DesperatiA?kos paieA?kos rezultatA? neduoda, net naujovAi??s nepadeda. Pajuda maA?umAi??lAi?? ir vAi??l sustoja. SproginAi??ja bankA? bombelAi??s, gAi??sdindamos net tuos, kurie dar galAi??tA? ir daugiau nupirkti, ir efektyviau suvartoti, bet nesiryA?ta. LAi??kuriuoja. O tokiA?, kurie negalAi??tA? ir negali, vis daugAi??ja ir daugAi??ja. Jokios manipuliacijos nepadeda, o buvo laikai, kai jos puikiai suveikdavo, net gamtines katastrofas buvo galima panaudoti laisvosios rinkos poreikiams tenkinti (2004 m. cunamio padariniai Ceilone). Ima pamaA?u aiA?kAi??ti, kad Planetos vartojimo ir gamybos balansas iA?siderino. Senais gerais laikais, kai tos krizAi??s bAi??davo lokalios, savireguliacijos procesas veikAi?? patenkinamai. A?inoma, bAi??davo nuostoliA?, net aukA?, bet tai neiA?muA?davo iA? ritmo visumos ai??i?? visada atsirasdavo kokia properA?a, suteikianti atsinaujinimo galimybiA?. Tada ir gimAi?? A?sitikinimas, kad tas savireguliacijos principas yra universalus, idealus ir vos ne amA?inas. Laisvoji rinka, girdi, viskAi?? gali, tik netrukdykit jai savarankiA?kai veikti. A?inoma, bAi??davo nutylima, kad jAi?? daA?nai gelbAi??davo ne tik gamtinAi??s katastrofos, bet ir karai, ypaA? pasauliniai ai??i?? po jA? atsirasdavo daug laisvos erdvAi??s rinkai plAi??toti. PastebAi??jus, kad valdA?ios valdoma karinAi?? pramonAi?? nAi??ra labai efektyvi, jAi?? imta privatizuoti. Ai??kandin kariuomenAi??s pulkA? eina prekybininkai, statybininkai, konsultantai, vadybininkai (Irakas, Afganistanas). Deja, ir A?ie resursai greit iA?sisemia, o lokalAi??s proverA?iai niekaip nevirsta treA?iuoju pasauliniu, kuris laisvajai rinkai bAi??tA? labai labai parankus. Mat tie pasiA?audymai su teroristais neA?stengia sureguliuoti vartojimo disbalanso nei JAV, nei pasaulyje. Jie A?iek tiek padeda iA?laikyti status quo, bet perspektyvos neturi. Optimistai (Kjellis Nordstromas, Toomas Hendrikas Ilvesas), griebdamiesi A?io A?iaudo (status quo), sako, kad nuleisti rankA? nedera, visiA?ka rinkos stagnacija neA?manoma, nes vartojimas niekada nesustos, visuomenAi?? visada pirks, iA?laidaus, todAi??l gamyba dviejA? trijA? procentA? augimAi?? iA?laikys. Pesimistai, o tiksliau realistai (Zygmuntas Baumanas, Paulas Krugmanas) atitaria, kad tokio augimo pasaulinei rinkai nepakanka, nes tai permanentinAi??s krizAi??s bAi??klAi??. Kapitalui reikalingi proverA?iai, naujos teritorijos ai??i?? jis darosi aktyvus tik tada, kai pelnas siekia bent deA?imtA? procentA?. Vadinasi, iA?eitis viena ai??i?? rasti naujA? rinkA?, o jos A?manomos tik uA? mAi??sA? Planetos ribA?. Utopija? Taip. Rezignacija? Ne. Vadinasi, karas ar globali katastrofa. Irgi ne ai??i?? tA? A?odA?iA? niekas tarti nenori, nes neA?inia, kas po A?iA? A?vykiA? liks. Ir dar vienos frazAi??s vengiama ai??i?? sistema bloga. Paseno, iA?klero, buksuoja, jokie remontai nepadeda, reikia naujos, paA?angios. Ne, ne, ne ai??i?? vienu balsu tvirtina visi prezidentai, premjerai, finansA? ministrai, kAi?? jau kalbAi??ti apie bankininkus, fondA? ir birA?A? maklerius bei jA? ekspertus ai??i?? sistema puiki, tik vis atsiranda niekdariA?, kaiA?iojanA?iA? pagalius A? jos ratus. BAi??tina A?iek tiek luktelAi??ti, kol bus sudrausti niekdariai, o kol kas susiverA?ime dirA?us (laikinai ir ne visi), pareguliuosime aparato ratukus, o tada ir vAi??l pulsime vartoti. Mat laisvosios rinkos teoretikai iki A?ios dienos savojo pralaimAi??jimo pripaA?inti niekaip nenori. Juolab kad ir reguliuotojai susiduria su dideliais sunkumais ai??i?? mechanizmas didelis, sudAi??tingas, maA?ai paslankus, kad lengvai galima bAi??tA? jA? valdyti. Vienur pataisai, kitur, A?iAi??rAi??k, praplyA?o, vAi??jais eina pastangos. Labiausiai akis ima badyti Valios ir Proto stygius. Globalios IA?minties. Nuolat jai kojAi?? kaiA?iojantis A?sisenAi??jAi??s saiko nebuvimas, kitaip tarus, godulys ai??i?? imti, imti, imti. Sau ai??i?? bankui, klanui, partijai, valstybei, nepaisant A?statymA? ir sAi??A?inAi??s, o juo labiau visumos ai??i?? nuo seno taip buvo A?nikAi?? daryti. Ir ne tik bankai ar fondai, bet ir valstybiA? vyriausybAi??s. Ir ne tik Europos, bet Amerikos ir Azijos A?alyse. Ai?? tuos nedrAi??sius perspAi??jimus, jog toks elgesys yra pavojingas, nebuvo kreipiama dAi??mesio. Sunku dabar atspAi??ti, ar tas europinis rinkos reguliavimo eksperimentas bus sAi??kmingas, nes nei patikrintos universalios teorijos, nei praktikos nAi??ra. O jei ir bAi??tA?, kas privers viso pasaulio gamintojus ir vartotojus laikytis saiko bei normA?? Tokia institucija dar nesukurta ir vargu bau A?manoma, nes paA?eidAi??jA? visada atsiras daugiau nei reikia. ES praktika tai patvirtina. Ir netolima jos praeitis, ir ai??i?? dabartis. Ne visada suveikia ir iA?girtieji demokratijos principai, kai kada net pakenkia. Vis dAi??lto kitos iA?eities kol kas nAi??ra, bAi??tina laukti ir viltis, kad Protas A?stengs A?veikti BeprotybAi??. Laiko dar A?iek tiek yra, bet vertAi??tA? apsvarstyti ir egzistencinAi??s reformos galimybes. Ta idAi??ja jau sklando ore. JAi?? remia A?monijos raidos tyrinAi??jimai ai??i?? civilizacijoms bAi??dingi A?uoliai, po kuriA? atsiranda nauja kokybAi??. Antai prieA? 10 000 metA?, kai medA?ioklAi?? ir maisto rinkimas Ai??mAi?? nebeatitikti iA?augusiA? A?monijos poreikiA?, buvo A?oktelAi??ta prie A?emdirbystAi??s ir gyvulininkystAi??s. Per keletAi?? kartA? A?moniA? gyvenimas A?gavo visai kitAi?? kokybAi??. Dabar situacinAi?? A?tampa panaA?i ai??i?? besaikis vartojimas griauna pamatus, A? kuriuos remiasi pati homo sapiens egzistencija. PadAi??tA? sunkina nereguliuojami demografiniai procesai. Sveika nuovoka sako, kad bAi??tina subalansuoti ne tik gamybos ir vartojimo, tai yra ne tik ekonominius, bet ir nevaldomus A?monijos plAi??tros procesus. Planeta nAi??ra beribAi??, o kosmosas ne toks svetingas ir A?veikus, kaip iki A?iol atrodAi??. BrAi??sta naujA?, radikaliA? egzistenciniA? permainA? poreikis. Tiesa, nAi??ra dar sukurta tA? permainA? koncepcijos, niekas neraA?o egzistencinAi??s reformos programos, bet mAi??stanA?iA? apie tai jau esama. Viena aiA?ku ai??i?? bAi??simosios koncepcijos pagrindA? pagrindas bus santarvAi?? ai??i?? A?mogaus ir Gamtos vienovAi??, nes disbalansas veda A? praA?Ai??tA?. PrioritetA? prioritetas vis dAi??lto privalAi??s atitekti Jai ai??i?? Ai??eimininkei. O A?monijai teks tenkintis profesionalaus vadybininko pareigomis, nes dangiA?kasis MenedA?eris, A? kurA? iki A?iol buvo dedamos visos viltys, pasirodAi?? neA?galus. A?mogus, bAi??damas Gamtos vaikas, negali pakilti virA? jos, iA?siA?okti, nes nei kitA? rezervA?, nei kitA? galimybiA? jis neturi, iA?skyrus tAi?? vienAi?? ai??i?? savAi??jAi?? A?ydrAi??jAi?? PlanetAi??. Nesant kitos iA?eities, teks paklusti Proto diktatui. PamaA?u aiA?kAi??ja, kad svajonAi??s apie kosmoso erdviA? bei kitA? planetA? uA?kariavimAi?? yra naivios ai??i?? A?emAi?? per maA?a, neturi tiek resursA?, kad galAi??tA? pretenduoti savo valiai pajungti beribes platybes. PaA?ios naujausios ir moderniausios (bAi??simos) technologijos nebus pajAi??gios A?veikti Laiko ir ErdvAi??s pasiprieA?inimo ai??i?? BegalybAi?? tas dulkeles praris, kad ir kokios ilgaamA?Ai??s jos bAi??tA?. Tad A?emAi?? ir dar kartAi?? A?emAi??, mAi??ginanti A?veikti savAi??sias negales ir A?krAi??sti proto savo vaikui A?mogui. Nepraleiskime galimybAi??s, padAi??kime jai ir sau…

2. Apmaudu, labai apmaudu, kad Lietuvai iki A?iol sunkiai sekAi??si pasinaudoti lemtingomis galimybAi??mis, kurias pasiAi??lydavo Istorija ir Gamta. XIII amA?iuje valstybAi??je nebuvo A?tvirtinta ne tik krikA?A?ionybAi??, bet prarastas ir karalystAi??s statusas, XV a. pradA?ioje, laimAi??jus DidA?jA? mAi??A?A? su Ordinu, nebuvo iki galo pasinaudota pergalAi??s vaisiais, o 1426 m. valstybAi??s valdovas didysis kunigaikA?tis Vytautas po Melno taikos likusA? nedidelA? Baltijos pakrantAi??s ruoA?elA? buvo sutarAi??s su Ordinu iA?mainyti A? malAi??nAi?? PalenkAi??je. Ir jeigu ne karalius Jogaila, kurA? mes iki A?ios dienos keikiame, atA?aukAi??s A?A? susitarimAi??, A?iandien neturAi??tume nei KlaipAi??dos, nei Palangos. Mat jAi??ra ir laivininkystAi?? to meto A?alies valdovams neatrodAi?? aktualAi??s dalykai, sako, jie net plaukti nemokAi??jAi??. VAi??liau Lietuvos DidA?ioji KunigaikA?tystAi??, bAi??dama viena didA?iausiA? imperijA? Europoje, nesugebAi??jo iA?plAi??toti A?vietimo, A?tvirtinti valstybinAi??s kalbos ai??i?? net A?kAi??rus Vilniuje universitetAi??, jame lietuviA?kumo buvo nedaug. ValstybAi?? ir tauta (veikiau tautos) neturAi??jo tokio poreikio, todAi??l dabar privalome klausytis priekaiA?tA?, kad naudojame svetimAi?? (baltarusiA?kAi??) herbAi?? (vytA?), net Lietuvos (Litvos) vardAi?? iA? jA? esame, girdi, nusavinAi??, nes daugumAi?? LDK gyventojA? sudarAi?? ne lietuviai ir kalbAi??jAi?? jie ne lietuviA?kai (daugiau A?r. dvitomyje: ????Ni???i?????i?? ?i?????i?????i?????????? Ai???i??N?N?N? ai??i?? ??Ni??N????i??N? ??N?Ni????Ni????N?. ????Ni???i???????i??, ?i???i???i???i??Ni??N?N?N?, ?i????Ni?????i??Ai??, ??????N???, 2011. Ai????Ni??Ni???i??Ni???i???????i??N? ?i??N?N?N?. ?i???i???i??Ni??Ni???i??N? ?i????Ni?????i??, ???i?????i?????i??N?Ni?????i??N? ????N?????????N?, ?i???i????Ni???i??Ni???i???????i??N? ?i???i???i???i??Ni??N?N?N?Ai??, ??????N???, 2010). Didysis to meto demokratijos laimAi??jimas ai??i?? liberum veto ai??i?? taip pat buvo naudojamas ne paA?iais geriausiais tikslais ai??i?? tenkinant grupinius ar asmeninius interesus. TA? praleistA? galimybiA? galima vardyti be galo, bet bAi??tume nesuprasti, jei nepaminAi??tume ir sAi??kmiA?, vos ne stebuklingA? laimAi??jimA?. Tai 1918 m. vasario A?eA?ioliktosios ir 1990 m. kovo vienuoliktosios nepriklausomybAi??s A?tvirtinimo aktai. Betgi ir vAi??l: ir vienAi??, ir kitAi?? kartAi?? nepriklausomybAi?? buvo prarasta. Tada nesugebAi??jome agresoriui pasiprieA?inti (Suomija tai padarAi?? ir laimAi??jo), o dabar visais bAi??dais stengiamAi??s ja atsikratyti, tiesiog siAi??lyte siAi??lomAi??s: imkite mus, naudokitAi??s mumis. LaisvAi?? ir nepriklausomybAi?? darosi mums per sunki, nepakeliama. Jei kam tie atsidavimo ar parsidavimo terminai skamba per A?iauriai, galAi??tume nesunkiai juos pakeisti A?velnesnAi??mis formuluotAi??mis ai??i?? integracijos variantais. KaA?kada brovAi??mAi??s A? Rytus (ne visada savo noru), o dabar spraudA?iamAi??s A? Vakarus, A? EuropAi??, kuri, kaip teigiama, yra tikrieji mAi??sA? namai. DAi??l to A? A?iAi?? terpAi?? A?siliejame sklandA?iai, nepatirdami didelAi??s A?tampos ai??i?? be liAi??desio atsisakAi??me savosios uA?sienio politikos, siAi??lyte siAi??lome atiduoti ir finansinAi??. O tuo savuoju litu atsikratyti, dievaA?i, kaip geidA?iame ai??i?? kelintus metus bandome iA?mesti jA? A? A?iukA?liA? dAi??A?Ai??, nors vis dar nepavyksta. Bet gal jau nebeilgai ai??i?? dar koks penkmetis ir lito nebeliks, tapsime tikrais europieA?iais, kad tik tas euras, neduokdie, neprasmegtA? prarajon. MelsimAi??s, gelbAi??sime kiek galAi??dami. A?mogiA?koji europinAi?? integracija, deja, nAi??ra tokia efektyvi ai??i?? Lietuvoje ir po keliA? deA?imtmeA?iA? neintegruotA? pilieA?iA?, matyt, vis dar liks. Bet ir tai nebaisu ai??i?? jie padAi??s integruoti A? ES arabus ir kitus afrikieA?ius, kuriA? ten esama A?iek tiek per daug. Na, nesakau, kad ta integracija visiems labai labai patinka. Yra tokiA? songailA?, uokA? arba graA?uliA?, kurie A?iauA?iasi, labai A?iauA?iasi, jie ne tik arabA?, bet ir homoseksualA? nenori integruoti A? LietuvAi??. Net ES direktyvA? nepaiso. Bet A?ia, kaip sakoma, prieA? vAi??jAi?? nepapAi??si, teks susitaikyti, juk iA? ES iA?stoti neketiname, nors ir galAi??tume. Jei iA? anos SAi??jungos bAi??tume galAi??jAi??, kaipmat bAi??tume sprukAi??, o iA? A?itos tai jau niekaip, nes kas iA? mAi??sA? liktA? be NATO ir ES ai??i?? A?lapia vieta. Tuoj pat baltarusiai atkurtA? LDK ir vAi??l tektA? integruotis. NegelbAi??tA? nei ta mAi??sA? senoji graA?ioji kalba, nei sutartinAi??s. Net herbas, vAi??liava ir sostinAi?? galAi??tA? likti tos paA?ios. Gal tik pavadinimAi?? tektA? A?iek tiek pakoreguoti: vietoj Vilniaus ai??i?? Wilno. TiesAi?? sakant, tos savosios senosios ir graA?iosios kalbos mes ir dabar nelabai paisome. MAi??sA? europarlamentarai (gal dar ne visi) seniai atsisakAi?? linksniA? ir kitA? galAi??niA? kaitaliojimo, mat anglai ir prancAi??zai to niekada nedarAi??, o trumposiomis A?inutAi??mis susiraA?inAi??dami ir visi kiti pilieA?iai elgiasi panaA?iai ai??i?? nevartoja nei nosiniA?, nei visokiA? A?nypA?A?ianA?iA?jA? A?, A?, A?, kAi?? jau kalbAi??ti apie ilgAi??sias Ai?? ar Ai?? (Ziniu radijas). Ai??iame kontekste labai keistai atrodo, kad seimAi??nai niekaip nenori A?sileisti A? mAi??sA? valstybinAi?? dokumentacijAi?? tos vienos vienintelAi??s lenkiA?kos W. Nors, atvirai A?nekant, kokia ji ten lenkiA?ka ai??i?? europietiA?ka, kaip ir visos kitos raidAi??s, kurios jau seniai puikuojasi periodinAi??s spaudos puslapiuose. Ai??iandien juk jau niekas neraA?o Ai??openas arba Ai??ekspyras, o Shopin ir Shakespeare, kAi?? jau kalbAi??ti apie ChurchillA? ar WagnerA? (ai??zMuzikos enciklopedijojeai??? A?i raidAi?? net atskirAi?? skyriA? turi). Sakote, niekai, smulkmenos, yra svarbesniA? dalykA?, kurie eiliniams pilieA?iams gadina kraujAi??. Yra, kur nebus, tik pasakykite, kada mAi??sA? seimAi??nai skyrAi?? terminAi?? ai??zfundamentasai??? nuo ai??zfantoai???, o viA?tAi?? nuo arklio? Gal tada, kai A?emAi??s perkAi??limo A?statymus kAi??rAi?? ar prichvatizacijAi?? laimino? Juk ne. O gal tada, kai teisAi??saugAi?? ir teisAi??tvarkAi?? griovAi??? SkyrAi??, sakote, A?inojo, kAi?? daro. Juk jeigu tauta bAi??tA? likusi tokia vieninga ir tvirta, kokia stovAi??jo Baltijos kelyje, negi bAi??tA? leidusi nuA?vilpti iA? panosAi??s MaA?eikiA? naftAi?? ir Ignalinos AE? Juk ne. Ir visa kita, kas riebu ir skoninga. ReikAi??jo sAi??myA?io ir chaoso, kad drumstame vandenyje bAi??tA? A?manoma prisigaudyti vagnorAi??liA?. ReikAi??jo bylA? ir teismA?, kompensacijA? reikalavimo (gerai A?inant, kad niekada jis nebus A?vykdytas), kad tas tautos proto uA?temimas uA?sitAi??stA? ne metus, o deA?imtmeA?ius. Sakote, visur ir visada tie nuA?vitimai bAi??na momentiniai, A?aibiA?ki, o po jA? prasideda tamsusis laikotarpis. Su neA?galiais deputatais, prezidentais ir premjerais. A?inoma, savotiA?kai neA?galiais. Imti jie gali, dar ir kaip gali. Ir paima, ir giminaiA?ius aprAi??pina.Tik A?tai likusiai tautos daliai tai jau ai??i?? ne, nereikia. TiesAi?? sakant, kiek A?ia jos ir liko, tos neintegruotos, gal koks milijonas, o visi kiti, nors fiziA?kai dar tebAi??ra tAi??vynAi??je, bet dvasiA?kai seniausiai jau iA?vykAi??, jau integruoti A? Europos kultAi??rAi?? ir ekonomikAi??. Viskas vyksta taip sklandA?iai dialektiA?kai, jog kartais atrodo, lyg tai buvo uA?planuota, iA? anksto numatyta. Gal baimintasi, kad Europos viduryje neatsirastA? pakankamai stipri ir savarankiA?ka valstybAi??, panaA?i A? kokiAi?? Ai??veicarijAi?? ar DanijAi??, kAi?? jau kalbAi??ti apie SuomijAi??, A?stengianA?iAi?? net ES paA?iurpinti. Juk nenatAi??ralu, kai maA?as tampa dideliu. O jei dar ne vienas toks, o keletas. Tada gali susidaryti daug nepatogumA? didA?iosioms. Nors be reikalo baimintasi, nes iA? kur paimsi tokiA? manerheimA? ar kekonenA?, kurie sugebAi??tA? ne tik kritiA?ku momentu tvykstelAi??ti kanopa, bet ir deA?imtmeA?iA? deA?imtmeA?ius iA?tvertA? taikius iA?bandymus. Juk nepaimsi. Vadinasi, A?ia ne kalbos, raA?ybos, politikos ar ekonomikos, o Proto problema, sankcionuota tAi??kstantmetAi??s istorijos. Atsiranda talentingA? raA?ytojA?, dailininkA?, mokslininkA? ir net verslininkA?, pajAi??gianA?iA? konkuruoti su uA?sienio kolegomis, o tikrai aukA?to intelekto politikA? ai??i?? ne. GalAi??tA? iA?dygti, A?emAi??, rodos, derlinga, bet neiA?dygsta. O jeigu ir suA?iba koks juozaitis ar ozolas, tai jA? nesunku prigesinti, stumtelAi??ti A? A?onAi??. IA?siunti kur A? KaraliauA?iA? ar LatvijAi?? lietuviA?kos kultAi??ros kelti, jis ir apsiramina, nepurkA?tauja. O jeigu ir neiA?siunti, taip pat nieko blogo niekam neatsitinka: nei suspenduoti, nei A? Zarasus tremti kaip kokA? VoldemarAi?? nAi??ra reikalo. Ai??aunykA? jokiA? jie neturi, o su plyta rankoje daug nenuveiksi. LieA?uviais malti, praA?om, arpuokite A? sveikatAi??. ProtA? gausa, politinio intelekto pertekliumi, kaip A?inoma, negali pasigirti ir Vokietija, PrancAi??zija ar DidA?ioji Britanija, kAi?? jau kalbAi??ti apie GraikijAi?? ar ItalijAi??, kur mafijos A?ulai A? aukA?A?iausias kAi??des sugeba atsisAi??sti. Jokia demokratija jiems to padaryti nesutrukdo, netgi padeda. Geras daiktas demokratija, universalus. Pasuki vienaip ai??i?? korupcija, pasuki kitaip ai??i?? laimAi??s ir sAi??kmAi??s garantas. Vadinasi, ir mes nesam taip labai nukrypAi?? nuo europinAi??s normos, todAi??l nAi??ra reikalo A?emintis bei guostis. Juk be tokios paramos taip ir bAi??tume likAi?? vieniA?i, apriboti praeities nostalgijA? ir mAi??sA? didvyriA? didvyriA?kumo dvejoniA?. Beje, juokauti A?iomis temomis nepatartina ai??i?? Ai??statymo straipsnelA? galima nesunkiai pritaikyti tokiam ai??zA?mutuiai???. Ir jau taikoma. Tokiam, kuris praleido progAi?? patylAi??ti. Matyt, neA?sidAi??mAi??jo vertingos buvusio PrancAi??zijos prezidento minties apie patylAi??jimo naudAi??. Apmaudu, kad ir jam nemalonumA? nestinga. Jeigu jau prezidentams ramybAi??s neduoda ai??i?? grasina, net uA? grotA? A?meta, kAi?? A?ia kalbAi??ti apie eilinA? lietuvA?, uA?sikrAi??tusA? tuo nelemtu tiesos A?inojimo ir sakymo virusu. Na, kad ir savosios, bet valstybAi??s A?ventA?jA? nepalaimintos. Kad ir ne visai A?ventA?jA? ir pateptA?jA?, vis dAi??lto mAi??sA? paA?iA? demokratiA?kai iA?rinktA?. Ir toliau be perstojo renkamA?. Vadinasi, jie turi teisAi?? ginti ir apginti save. Ir iA?ginti taip pat. Teisti ir nuteisti, net trijA? maA?ameA?iA? vaikA? tAi??vAi?? uA? grotA? pasodinti dAi??l kaA?kokio sumauto neapdairiai pasiraA?yto popierAi??lio. Ak, nereikia, juk visa tai dAi??l valstybAi??s, dAi??l ES, tai yra dAi??l mAi??sA? paA?iA?. Na, pasAi??dAi??sim kurA? laikAi?? alkanesni (juk ne visi uA? grotA? esam), pakentAi??sim, paA?alpAi??lAi??s kokios sulauksim. Ir iA? Europos, ir iA? savA?jA? labdariA?, juk ne veltui leidom jiems A?iek tiek daugiau pasiimti, kad paskui turAi??tA? iA? ko duoti, vargA?us suA?elpti. O jeigu jie (vargA?ai) vis dar nenori ar nesugeba integruotis A? EuropAi??, tai A?ia jau jA? reikalas ai??i?? nemokAi??jot biznio daryti, elgetaukit. Negi manot, kad valdA?ia uA? jus tai padarys. Patys ieA?kokit rezervA?. O jA? yra, ir dar kiek. Tik pasiklausykit ekspertA? iA? tos paA?ios Europos ar JAV. Sako, jAi??s abi sistemas paA?A?stat, jA? ydas A?inot, tai iA? tA? ydA? ir darykit biznA?. Kad ne visiems iA?eina, tai jau kitas reikalas. PasiA?iAi??rAi??kit A? knygininkus ai??i?? kokioje A?alyje, net paA?ioje turtingiausioje, tokios marios leidiniA?, paA?iA? praA?matniausiA?, ant geriausio popieriaus. Na, tai kas, kad autoriai, redaktoriai vargetauja, uA?tat leidAi??jai klesti. Ne visi, sakote, tik kai kurie, o tiksliau, vienas kitas jau monopolininku tapAi??s. Ir tA? knygA?, ypaA? lietuviA? autoriA?, juk niekas neskaito. Ir tiraA?ai ai??i?? menki, provincijos bibliotekA? nepasiekiantys. Ai??a ai??i?? kada nors kas nors vis dAi??lto prie jA? prisikas. O jei apie tuos rezervus susitelkAi?? rimtai pasvarstysime, tai A?sitikinsime, kad jie kaip tik mAi??sA? intelekte slypi. Ir tai paliudija ne tik mAi??sA? minima knygA? leidyba, bet ir lietuviA? menininkA?, mokslininkA? darbai, turintys paklausAi?? ir uA?sieniuose, net uA? ES ribA?. Vadinasi, prioritetA? prioritetas ai??i?? mAi??sA? Intelektas, rAi??pinimasis jo ugdymu ir puoselAi??jimu. DaigA? esama veA?liA?, tik jie pastaruoju metu kaA?kaip nuskabomi ar patys nuvysta ai??i?? A? aukA?tuosius postus neprasimuA?a. VilkimAi??s, kad visada taip nebus, atsiras suvokianA?iA?, kaip iA? tos integracijos daugiau naudos iA?peA?ti. Juk jeigu mAi??suose atsirastA? patrauklAi??s meno ir mokslo centrai, suveA?Ai??tA? tie slAi??niai a la JAV Silicio, ir bemat sugrA?A?tA? nemaA?ai tA? iA?vykAi??liA? ar iA?varytA?jA?, atsigautA? ir A?ia pat esantis jaunimAi??lis. Tada geriau suvoktume ir mAi??sA? nacklasikos privalumus, ir turimo A?dirbio vAi??jais nepaleistume. Gerai apsidairAi??, tA? rezervA? ir daugiau aptiktume. Kad ir tie skalAi??nai, kur po A?emAi??mis guli, arba gelmiA? vandenys, kurie ir A?ildymui, ir gydymui tinka. Tik pasiimkim, iA?sipumpuokim, iA?plAi??tokim sanatorijas, kitokio tipo gydyklas ir poilsines, tik ginkdie kokiems A?vedams ar lenkams neatiduokim. Ir mokesA?iA? nepamirA?kim pasiimti, kad neatsitiktA? taip, kaip su Minijos nafta ai??i?? veltui svetimiesiems. Ne visai, sakote, kai kam A? kiA?enAi??lAi?? A?krito. Ak, ir vAi??l ta saiko stoka, tas gobA?umas! Vadinasi, ir A?ioje srityje rezervA? yra ai??i?? iA?siugdyti sAi??A?iningAi?? tautietA?. Stop. Negera kryptimi A?neka pasisuko, nes nuo naftos iki nacionalizmo ai??i?? vienas A?ingsnis, o gal dar maA?iau ai??i?? sprindis. TodAi??l sakau: tikiu integracija, jaunimu, ateitimi ir rezervais, tik reikia apsidairyti ir pakauA?A? A?iek tiek pakrapA?tyti. Ir nereikia apmaudauti, kad kaA?kada buvom kumA?tis, buvom jAi??ga… Buvom ir tebesam… Be to, su kumA?A?iu (kaip ir su plyta) nekAi?? tenuveiksi, nebent langAi?? iA?kulsi ar nosA? kam sukruvinsi. Kad ir ne visai draugui, nors kartais pasitaiko ir saviA?kiui uA?tvoti, net gerokai voA?telAi??ti. Kur nepasitaikys, jei tA? saviA?kiA? dar tiek daug neintegruotA?, savosiomis galimybAi??mis nepasinaudojusiA?. Proto, ne KumA?A?io

3. KumA?tis virA? galvos ai??i?? negerai. Labai negerai. Bjauru: sunkus jausmas uA?gula krAi??tinAi??, sAi??monAi??je tvenkiasi baimAi??, nors dangus andai giedrut giedras. O jei ne v i r A?, o p e rai??i?? Ir ne kumA?A?iu, ne taburete, o kuoka. Bac, bac, bac ai??i?? tamsa. Didis dA?iaugsmas apima, kai imi atsipeikAi??ti ir suvoki, kad dar ne pabaiga. RAi??kai sklaidosi, pradedi girdAi??ti garsus, suprasti A?odA?ius, matyti vaizdus. Stojiesi, eini ai??i?? kojos, aA?iAi??die, klauso, ir tada pasileidiai??i?? Ne, ne, niekur tu nepasileidi, niekur neini, tik apsidairai, ieA?kodamas tinkamo A?nagio ai??i?? gal lazdos, gal kokio kriukio, nes maga trinktelAi??ti atgal, labai magaai??i?? Ir trinktelAi??tum, jeigu turAi??tum kuo, bet dairykis nesidairAi??s, arti nieko aptikti nesiseka ai??i?? rankos tuA?A?ios, tik apgrauA?tas pieA?tukAi??lis mAi??tosi pastalAi??j pamirA?tas. Ne iA? karto A?stengi patikAi??ti, kad jis ai??i?? vienintelis tavo A?nagis, kuriuo galAi??tum trinktelAi??ti tam niekadAi??jui, tam okupantui. Paskui prisimeni, kad okupantui jau trinktelAi??ta, ir jis, uodegAi?? pabrukAi??s, iA?sineA?dino. Vadinasi, A?ia savi, tavo gimtinAi??je A?sikAi??rAi?? savi okupantai, tad jiems ir neA?dintis nebAi??ra kur, jie A?ia apsigyveno ilgam, gal net visiems laikams, vadinasi, neA?dintis tektA? ne kam kitam, o paA?iam. Sprukti apsidA?iaugus, kad gyvAi?? paliko. Tik kilti iA? vietos baisiai nesinori. Ir dAi??l amA?iaus, ir dAi??l kitko, net nelabai A?inai dAi??l ko ai??i?? lyg kokiomis grandinAi??mis esi prirakintas ir prie tos A?emAi??s gabalo, ir prie vaizdo pro langAi??, ir prie praplaukianA?io debesies, kurio kitur taip nepamatysi. O trinktelAi??ti vis dAi??lto maga, umaras nepraeina. Tik kuo? PieA?tukAi??liu? Koks ten trenksmas iA? nuograuA?os. Ir vis dAi??lto nieko kito aptikti nepasiseka. Vadinasi, eilAi??raA?tis, poema, memuarai? Per skysta, neefektyvu. Eseistika ai??i?? pavojinga, pamAi??gink A?raA?yti tikrinius vardus ir pavardes, tuoj pat sulauksi dar vieno vAi??zdo, nuo kurio atsitokAi??ti gali ir nebepavykti. EsAi??juose, jei jie uA?kliudo virA?ukalnes, net inicialA? nepatartina vartoti. Tad lieka tik romanas. TrinktelAi??ti romanu. Gerai sustyguotu, turinA?iu svorA?. Vaizdais, iA?plAi??A?tais iA? tikrovAi??s ir istorijos, charakteriais. PaskutinA? kartAi?? A?iebti, kad kibirkA?tys pasipiltA?, kad akys atsivertA?, kad pamatytA? ir suvoktA?ai??i?? KAi?? kas ten suvoktA?, kAi?? kas pamatytA? ai??i?? kad pats suvoktum, jog padarei darbAi??, kurio niekas kitas nebAi??tA? A?stengAi??s.

RaA?ymas. Ne tik romanA?, apysakA?, noveliA?, bet ir recenzijA?, esAi??, straipsniA?, komentarA?, rekomendacijA?. Ir uA?sakytA?, ir be jokio paliepimo ar kito iA?orinio impulso ai??i?? iA? savAi??s ir dAi??l savAi??s. Perskaitei A?domiAi?? knygAi?? ar poleminA? straipsnA? ir atsiliepei, iA?sisakei. SatisfakcijAi?? apturAi??jai. KnygA? sudarinAi??jimas, surinkimas andai paraA?ytA? noveliA?, romanA? taip pat ne menkesnAi??s vertAi??s uA?siAi??mimas. Kad ir Liudo DovydAi??no aA?tuontomio. ProfesorAi?? Elena BukelienAi?? nesuskubo uA?baigti, tai paA?iam liko ne tik uA?siAi??mimas, bet ir garbAi??. Kad ir be fanfarA?, be proA?ektoriA?, kad ir vienumoje, bet A?inojimas, jog tebesi ir tebekruti, A?A? tAi?? reiA?kia. Skaitymas taip pat suteikia pasitenkinimo, jei tik A? rankas papuola gera knyga. Kartais tenka gerokai papluA?Ai??ti, kol tokiAi?? aptinki. Jauti, kad yra, net A?inai, kad yra, o paA?iupinAi??ti niekaip nesiseka. KnygA? ai??i?? marios, o Knygos tenka net su A?iburiu paieA?koti. Jei labai uA?sispiri ai??i?? laimi, galima bAi??tA? A?ia ne vienAi?? A?vardyti, bet kitA? juk ir skonis, ir A?proA?iai, ir skaitymo metodai kitokie. Jaunieji dabar knygAi?? A? rankas ima nelabai noriai, jiems ai??i?? kompiuteris ir internetas kur kas svarbiau ai??i?? atsiplAi??A?ti negali. Man gi skaitymAi?? gali pakeisti nebent raA?ymas. Bet prie stalo dienA? dienas nesAi??dAi??si, kambaryje uA?sisklendAi??s mAi??nesiA? mAi??nesius neiA?bAi??si, vadinasi, lieka vaikA?A?iojimas. Paimi dvi lazdas, tas A?iaurietiA?kojo stiliaus, ir pasileidi… Niekur labai nepasileidi, tik A? VingA?, o vasarAi?? ai??i?? prie jAi??ros, bangA? akompanimentui skambant. Ne visada kaip su sparnais nuskrendi, bAi??na, kad velki save kaip akmenis, kaip purentuvAi?? per pernykA?tA? arimAi??, uA?tat kokia palaima apima, kai pasieki tikslAi?? ai??i?? A?iaip ne taip uA?kopAi??s A? penktAi??jA? aukA?tAi??, nuvirsti ant kanapos ir pajunti, kaip rimsta pulsas, mAi??gaujasi atokvAi??piu kiekviena tavo kAi??no skaidula, ne tokio labai jauno kAi??no, bet dar ne visai susmukusio, vis dar pasispardanA?io, nors ir ne taip A?auniai kaip kokio penkiasdeA?imtmeA?io ar A?eA?iasdeA?imtmeA?io, o kaip… Et, tiek to, nedera girtis, nes gali negerai baigtis, juk, kaskart uA?verdamas savojo bAi??sto duris, nesi labai tikras, kad pajAi??gsi jas atidaryti sugrA?A?Ai??s, gal jau kiti… Ne, ne, apie tai nereikia, dar nereikia. VerA?iau apie tai, koks malonumas rytAi?? atverti akis, iA?girsti naujos dienos garsus, o paskui paA?okus (A?iaip taip iA?siropA?A?ius), vonioje palA?sti po A?altu (geriau A?iltu) duA?o lietuA?iu. Paskui arbata ir sumuA?tinis (kartais kava ir grikiA? koA?Ai??). Ir ne tik sau, bet ir vaikui, kuris A?tai Ai??mAi?? ir praaugo tAi??vAi??. NesulaukAi??s nAi?? pilnametystAi??s. IA?drA?so. Ir dar neketina sustoti. Tai kas, kad kartais sunkoka atplAi??A?ti jA? nuo kompiuterio ir susikalbAi??ti ai??i?? jis jau turi savAi??jA? gyvenimAi??, savAi??sias problemas. DA?iaugiuosi, kad galiu (iA? tikrA?jA? privalau) jam padAi??ti. Ir ne tik jam ai??i?? savajai moteriai taip pat. Gyvenimas ai??i?? pareiga. Bet ar tik? Juk nesunku jA? paversti laA?u. PaA?iam save iA?prievartauti. Kartais tenka (teko) priimti sunkius sprendimus, kad galAi??tum tarti, jog atlikai pareigAi?? ne tik artimui, ne tik visuomenei, bet ir sau ai??i?? sugebAi??jai nelaisvAi??je likti laisvas… MAi??styti ir kalbAi??ti tai, kAi?? nori, kaip suvoki pasaulA? ir save. Ilga pasaka bAi??tA?, jei mAi??ginA?iau aiA?kinti, A?tikinAi??ti ar teisintis. Jei apskritai A?manoma tai padaryti ai??i?? pateikti ataskaitAi?? uA? kiekvienAi?? judesA?. Ne tik kAi??no, bet ir minties. Tai lyg ir daroma tuose paraA?ymuose, tad gal dar grA?A?kime valandAi??lAi?? prie jA?.

RaA?ymas ai??i?? nieko svarbesnio uA? A?A? veiksmAi?? A?vardyti negaliu, nebent sakyti, kad tai darbas. SAi??monAi??s, minties. Ne visada jis pastebimas ir rezultatyvus ai??i?? daug puslapiA? iA?nyksta A?iukA?liA? konteineriuose, prasmenga elektroniniA? impulsA? bangose, o kai kurie apskritai nebAi??na uA?fiksuoti. VAi??jo nublokA?ti, savaime pranykAi??. IA? kur kyla tas sakymo (uA?raA?ymo) noras? Kas stimuliuoja, kas gamina raA?ymo energijAi??? SaulAi??, debesys, apskritai kosmosas? Savaime atsiranda iA? mAi??sA? paA?iA?, iA? tos medA?iagA? apykaitos, iA? paslaptingojo judAi??jimo, kuris mus ir sukAi??rAi??? Labai magAi??tA? visa tai A?slaptinti, apgobti mito plAi??vele ir raA?antA?jA? (kuriantA?jA?) kilstelAi??ti A?iek tiek virA? kitA?. Bet tai bAi??tA? nesAi??A?ininga ai??i?? raA?anA?iojo darbAi?? A?vertinti aukA?tesniu balu uA?, sakykim, A?emAi?? arianA?io, namAi?? statanA?io ar skraidyklAi?? valdanA?io. Bet ir A?emiau ne ai??i?? ligonA? gydanA?io, vaikAi?? mokanA?io. Svarbiausia ai??i?? profesionalumas, o jis visiems dirbantiems A?monAi??ms privalus. Kita kalba, kad vieni A?gunda greiA?iau, kiti ai??i?? lAi??A?iau, kai kam visai nepasiseka A?valdyti pasirinktos profesijos ai??i?? gal apsirikta, neA?vertintos savos jAi??gos ir aplinkybAi??s. Bet yra ir tokiA?, kuriems net A?gusti nereikia ai??i?? ima ir padaro. ParaA?o eilAi??raA?tA?, sukuria simfonijAi??, pagamina viralAi??, kurio paragavAi??s tik laiA?ykis. Be nieko, beveik be jokiA? mokslA?. A?odA?iu, ne visiems vienodai duodama (arba neduodama). Bet jeigu atsiradai, jei matai, girdi, jauti ir suvoki, vadinasi, A?is tas yra duota, todAi??l labiausiai nuo paties ir priklauso, kokie bus tavosios veiklos rezultatai. Nepriklausomai nuo sAi??lygA?, aplinkybiA?, okupacijA? ir visA? kitA? dalykA?, jei sugebAi??jai iA?likti ai??i?? vadinasi… Ak, iA?likti… Juk aibAi?? tokiA?, kuriems nepasisekAi??, kurie buvo uA?muA?ti, sudeginti, susprogdinti arba patys susidegino, susisprogdino, pasiskandino bei nusinuodijo. Ne tik suaugAi??, bet ir vaikai ai??i?? po dvi klases kasmet. Ir dar neA?inia, kuriA? rezultatai bAi??tA? geresni ai??i?? absurdo mAi??sA? aplinkoje per akis. TodAi??l kiekvienam privalu… Pardon, stop ai??i?? toliau sektA? pamokslavimas. O kokiAi?? turiu teisAi??, kas jAi?? suteikia? AmA?ius, profesija, iA?silavinimas? Paprastai A? amA?iaus galAi?? suvaikAi??jama, laimAi??, dar pajAi??giu suvokti, kad manoji profesija (raA?ytojo, redaktoriaus, choro artisto, braiA?ytojo, mAi??rininko, nes ir tokius diplomus turiu) jokiA? privilegijA? nesuteikia. IA?silavinimas ai??i?? taip pat, nes nelabai sugebu A? savAi??jA? raA?inA? A?terpti tuos archetipus, apie kuriuos uA?simena Redaktorius. Su jais tikra painiava. Jei imu tvirtinti, kad A?mogui labai nedaug reikia, kad nesunkiai galima apsieiti ne tik be prabangaus, bet apskritai be automobilio (jau deA?imt metA?, kai jo neturiu), be erdvaus namo (niekada tokio nenorAi??jau), be restoranA?, be SeiA?elA?, be TenerifAi??s, net be Romos ir ParyA?iaus, be Luvro ir Prado, kartu agituoju uA? krizAi??s gilinimAi?? ir tos nelemtos katastrofos (ar karo) artinimAi??. To jokiu bAi??du nenoriu. Jeigu imA?iau girti tuos, kurie iA?laidauja, pramogauja, perka prabangius daiktus ir taip kovoja su krize, pats sau prieA?tarauA?iau, nes buityje elgiuosi prieA?ingai. Jeigu pradAi??A?iau postringauti, kad aA? galbAi??t jau esu priartAi??jAi??s prie tos egzistencinAi??s reformos, nes mAi??ginu vykdyti kertines jos nuostatas, tik apie tai niekas daugiau, iA?skyrus mane patA?, neA?ino, turAi??A?iau prisiminti A?sakmiAi?? dabarties nuostatAi??: jeigu tavAi??s nAi??ra reklamoje, tavAi??s apskritai nAi??ra. Vadinasi, A?ioje tikrovAi??je esi nulis, niekas, kaip ir visi kiti, panaA?Ai??s A? tave. Su tokiomis iA?vadomis niekaip nenorAi??damas sutikti ai??i?? ir vaikas A?ino, kad kiekvienas A?mogus ai??i?? vertybAi?? ai??i?? turiu pripaA?inti, kad esu atsidAi??rAi??s paradoksA? ir absurdo apsuptyje: VertybAi?? lygi Niekiui. Kai dar rimA?iau imu nagrinAi??ti temAi??, suvokiu, kad tai ne vien mano, bet ir visuomenAi??s, valstybAi??s, net visuotinAi?? problema. Tad ir svarstyti bei sprAi??sti jAi?? derAi??tA? valstybiA?kai, net visuotinai. Ir sprendA?iama, sakote. Tiesa, nelabai veiksmingai, vos vos prisilieA?iama ir vAi??l atA?okama. TokiAi?? iA?vadAi?? padarAi??s, jauA?iuosi A?iek tiek ramiau ai??i?? galiu toliau vaikA?A?ioti su tomis savo lazdomis, nesilankyti restoranuose, raA?inAi??ti tuos savuosius esAi??jus ir tikAi??tis, kad bent vienas skaitytojas atsiras ir tokiu bAi??du jau dviese bAi??sime prisilietAi?? prie to bendrojo, didA?iulio rAi??pesA?io.

A?eslovas LaurinaviA?ius

1. EkologinAi?? problemAi??, manau, reikia sprAi??sti nuo savAi??s: apriboti vartojimAi??, tenkinant tik bAi??tinas reikmes, ir pagarbiai A?iAi??rAi??ti A? kiekvienAi?? A?ios A?emAi??s gyvA?. PanaA?iAi?? kultAi??rAi?? maA?iau Ai??vedijoje, kur teko pagyventi netrukus po iA?sivadavimo, ir ta patirtimi stengiuosi vadovautis iki A?iol. Vis dAi??lto per praAi??jusius dvideA?imt metA? daug kas pasikeitAi??, plaA?iai imta kalbAi??ti apie demokratijos ar net VakarA? civilizacijos krizAi??, ir dabar jau nebesu toks optimistas, kad pasitikAi??A?iau vien abstrakA?iu demokratijos A?Ai??kiu ir kritikuoA?iau vien antiglobalistus.

Turiu pripaA?inti, kad per pastaruosius metus gerokai pasipildAi?? mano supratimas apie supantA? pasaulA? ir apie tai, kas yra demokratija. Mokantis iA? vadovAi??liA? atrodAi??, kad demokratija ai??i?? visA? pirma ai??i?? daugumos valdA?ia. Pasirodo, nieko panaA?aus. Dauguma ai??i?? kartais net iA?tisi milijonai ai??i?? gali praktiA?kai nieko, arba beveik nieko, nereikA?ti. AmerikieA?iai sako, kad demokratija yra tada, kai valdo demokratai. Kas yra tie demokratai, taip pat aiA?kAi??ja ne iA? karto. Ai??vedijoje ar Suomijoje toks klausimas apskritai nekyla. Lietuvoje ai??i?? tai jau problema, bet vis dar yra vilties, kad jAi?? A?veiksime. TaA?iau kitos mintys perA?asi pasiA?iAi??rAi??jus A? A?iandieninAi?? BaltarusijAi??. VaizdA?iai galima pastebAi??ti, kad tie, kurie balsuoja uA? esamAi?? santvarkAi?? ai??i?? jA? gali bAi??ti apie penkis milijonus ai??i?? demokratijos poA?iAi??riu, tAi??ra nulis. O Baltarusijos demokratai ai??i?? visiems gerai A?inomi. Viena jA? neseniai pasipraA?Ai?? Lietuvos politinio prieglobsA?io. Beje, jo papraA?iusi, demokratAi?? per Lietuvos televizijAi?? labai kritiA?kai atsiliepAi?? apie mAi??sA? uA?sienio politikAi?? ir ypaA? apie mAi??sA? PrezidentAi??. Na, pagalvojau, kaipgi tu, merguA?Ai??le, gausi dabar prieglobstA?, kai taip purvais drabstai tAi??, iA? kurio prieglobsA?io praA?ai. Bet, pasirodo, gavo ji prieglobstA? be jokiA? problemA?, ir, kiek A?inau, toliau dalija panaA?ius interviu. Vadinasi, merguA?Ai??lAi?? A?ino, kAi?? daro. Taip jau atsitiko, kad teko jAi?? savo akimis iA? arti pamatyti, ir dabar jau galiu suvokti, kas yra Baltarusijos demokratAi?? ai??i?? kur iki jos tiems penkiems milijonams…

NagrinAi??damas A?iA? dienA? vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? ir lygindamas jAi?? su sovietiniais laikais, prieinu prie eretiA?kos (visiems laikams) iA?vados, kad tarp buvusios ir esamos sistemos ne toks jau didelis skirtumas. PasirAi??mAi??s orveliA?ka analogija, sovietinAi?? sistemAi?? A?vardyA?iau kaip orientuotAi?? A? ne visai protingAi?? visuomenAi??; kadangi tokios sistemos socialinAi?? bazAi?? neveiksminga, be to, A?i sistema netenkina protingA?jA?, neturAi??tA? stebinti, kad ji laikAi??si tik pasitelkdama galingAi?? ideologijAi?? ir dar galingesnA? prievartos mechanizmAi??. O demokratija ai??i?? bent kaip jAi?? A?iandien suvokiu ai??i?? yra orientuota A? protinguosius (gal tiksliau ai??i?? A? gudriuosius). Ir kadangi tada socialinAi?? bazAi?? kur kas labiau veiksminga, fizinAi??s prievartos mechanizmo poreikis A?enkliai sumaA?Ai??jAi??s. TaA?iau ideologinAi?? maA?ina dirba nAi?? kiek ne silpniau ir gerokai veiksmingiau, kadangi jAi?? realizuoja protingieji. (UA?tektA? pastebAi??ti, kaip, pavyzdA?iui, organizuojama Lietuvoje diskusija mokesA?iA? klausimu.) Bet problema, kad protas toli graA?u negarantuoja nei sAi??A?inAi??s, nei pagarbos, nei pagaliau elementaraus padorumo prioriteto, t. y. savybiA?, kurios net sovietmeA?iu laikytos tikrosiomis A?mogiA?kosiomis vertybAi??mis.

Prisimenu, kaip maA?daug prieA? penkiolika metA? A? LietuvAi?? atvykAi??s labai populiarus (tuo metu) danA? politologas mane ai??i?? ir tikriausiai ne vien mane ai??i?? gerokai nustebino pasakAi??s, kad bene esminAi?? problemAi?? jis mato demokratijos agresyvume. Ai??iandien, deja, toks pasakymas manAi??s jau nebestebintA?. Be abejo, demokratinAi?? sistema sukAi??rAi?? nuostabiAi?? civilizacijAi??, ir ji pakankamai gerai tebeveikia VakarA? pasaulyje, tai yra ten, kur daugiau ar maA?au ragauta romAi??niA?kos racionalistinAi??s tradicijos. TaA?iau problema iA?kyla tuomet, kai toji civilizacija verA?iasi A? kitA? tradicijA? erdves, pavyzdA?iui, A? rusiA?kAi??jAi??, kur vyrauja emocija. Dar rimtesnAi??s problemos kyla, kai verA?iamasi A? islamo pasaulA? ar A? IndokinijAi??. Kaip A?inoma, iki XX a. daugelyje tA? rajonA? vakarietiA?koji civilizacija buvo platinama tiesiog prievarta ai??i?? A?vairiomis kapituliacijomis, ai??zsetelmentaisai??? ar tiesiog kolonijiniu pajungimu. Pagrindinis VakarA? skverbimosi argumentas buvo vadinamoji kultAi??rtregerystAi??, kitaip ai??i?? A?vietimo plAi??timas. Ai??vietimui iA?plitus po visAi?? pasaulA?, vakarietiA?kos kultAi??ros pranaA?umo argumentas Ai??mAi?? prarasti galiAi??. Mat pradAi??ta suprasti, kad vakarietiA?kA? vertybiA? plitimas daugiausia tarnauja tiems patiems Vakarams. Taigi Rytuose pabudo nacionalizmas, susikAi??rAi?? ypatingo tipo militarizuotos sistemos, vadinamos totalitarinAi??mis. Stipriai pasitempAi?? ir Vakarai, ypaA? plAi??tojant masinAi?? kultAi??rAi??. DidelAi??mis pastangomis pavyko totalitarines sistemas gerokai apgriauti, daugiausia dAi??l ideologinio pranaA?umo. Bet net ir totalitarines sistemas sugriovus ai??i?? ir net apskritai paA?alinus bet kokiAi?? politinAi??s sistemos priedangAi??, kaip tai atsitiko daugelyje Vidurio RytA? regiono A?aliA? ai??i?? A?pirA?ti vakarietiA?kA? vertybiA? nebepavyksta. Nes, atkritus visokiems politiniams kevalams ir tiesiogiai bendradarbiaujant A?monAi??ms, aiA?kAi??ja paprasta tiesa: RytA? A?mogus jam perA?amA? vakarietiA?kA? vertybiA? aplinkoje praranda savo individualiAi?? savigarbAi??. Vis dAi??lto VakarA? ekspansijos procesas galAi??jo tAi??stis, kol jA? garantavo karinAi?? ir ekonominAi?? galia bei masinAi??s kultAi??ros gyvybingumas. TaA?iau, prasidAi??jus ekonominei stagnacijai bei iA?sikvepiant kultAi??riniam patrauklumui, problema tapo akivaizdi. Argumentu belieka karinAi?? galia. TaA?iau, kaip A?inoma, istorijoje daug galybiA? A?lugo ne todAi??l, kad, kariniu poA?iAi??riu, tapo bejAi??gAi??s.

Neabejoju, kad Vakaruose tokia padAi??tis gerai suvokiama. Vis dAi??lto agresyvus verA?imasis tAi??siasi. Paskutinis jo etapas ai??i?? vadinamieji arabA? pavasariai, kai A?sigudrinta daugumos milijonA? euforijAi?? pateikti kaip demokratijos erzacAi??. Tiesa, neilgam. PasekmAi?? ai??i?? permanentinAi?? civilizacijA? konfrontacija apsinuogino labiau nei kada anksA?iau. Nuversti diktatoriniai reA?imai tik suaudrino islamiA?kAi??jAi?? jAi??rAi??, ir prieA?iA?kumo koeficientas iA?augo. Tai liudija apklausos, kuriomis siekiama iA?aiA?kinti, kaip pasaulyje vertinama VakarA? politika. Bet judAi??jimas niekur tAi??siasi ai??i?? tarsi vien dAi??l paties judAi??jimo keliamo momentinio pasitenkinimo.

RaA?au tai ne todAi??l, kad turiu ambicijA? pasiAi??lyti iA?eitA? Vakarams apskritai. Prie to, kAi?? kadaise yra paraA?Ai??s Radyardas Kiplingas apie Rytus ir Vakarus, nedaug kAi?? galAi??A?iau pridurti. RaA?au, kadangi jaudina Lietuvos situacija, nes mAi??sA? A?alis yra atsidAi??rusi ant A?ios pasaulinAi??s konfrontacijos slenksA?io su visomis galimomis tokios situacijos suponuotomis negatyviomis pasekmAi??mis. Ai??altasis karas tampa realia perspektyva. Bet svarbiausia ai??i?? mAi??sA? valdantysis elitas linkAi??s rinktis tokiAi?? perspektyvAi?? kaip vos ne geriausiAi?? iA?eitA?. Instrumentarijaus pagrindas ai??i?? provokavimas. Man vis kyla abejoniA?, ar toks pasirinkimas ai??i?? savarankiA?kas, ir ar jis atsakingas. Bet abejonAi??s, A?ios dvejonAi??s Lietuvoje nepopuliarios. MAi??sA? dabartiniA? ideologA? veiksmai neretai primena sovietiniA? laikA? tradicijas. Tik bolA?evikinAi?? striukAi?? pakeista A? kryA?iuoA?io mantijAi??. Pastaruoju metu pastebiu sustiprAi??jusA? puolimAi?? prieA? mAi??sA? nacionalinAi?? kultAi??rAi??. Kadangi tai daroma tAi??A?mingai, kartais net sadistiA?kai, galima spAi??ti, jog to puolimo pozicijos silpnos. TaA?iau orientacijos A? konfrontacijAi?? simptomas akivaizdus. RimtesnAi?? problemAi?? matau santykiuose su kaimynais. Ai??tai prieA? Ai??v. KalAi??das per Lietuvos radijAi?? girdAi??jau vieno pono ilgAi?? ai??zelokvencinAi?? promenadAi??ai??? apie tai, kaip demokratija plinta Rusijoje, kaip ten artAi??ja valstybAi??s suirimas ir kaip, jam A?vykus, mes saugiai gyvensime. TurbAi??t beprasmiA?ka bAi??tA? to pono teirautis, kaip jis konkreA?iai A?sivaizduoja Rusijos irimo procesAi?? ir kokios galAi??tA? bAi??ti to proceso pasekmAi??s Lietuvai. Mat A?is ponas ne per seniausiai atsikAi??lAi?? iA? uA?jAi??rio ir tikriausiai tebesijauA?ia esAi??s saugioje Potomako paunksmAi??je. Bet apie Rusijos suardymAi?? dabar svajoja nemaA?ai Lietuvos ideologA?. Mano supratimu, tokius tikslus gali kelti tik asmenys, nejauA?iantys atsakomybAi??s uA? A?iandien egzistuojanA?iAi?? LietuvAi?? ir besivadovaujantys kaA?kokiais kitais idealais.

2. ObjektyviAi?? Lietuvos padAi??tA? matau kaip niekada perspektyviAi??. Visi reikalingi rezervai jai suteikti istorijos. Klausimas, ar, ir subjektyviai, bus tais rezervais pasinaudota? GrAi??smiA? kyla iA? visA? pusiA?. Net iA? Briuselio! Teko girdAi??ti, kad ten pasisakoma uA? nacionaliniA? kultAi??rA? naikinimAi??. (Gal tai netikslus vertimas, bet, kaip A?inome, nAi??ra dAi??mA? be ugnies.) Man tokia A?inia primintA? 1977 m., kai SovietA? SAi??jungoje buvo ruoA?iama nauja Konstitucija ir kelta idAi??ja atsisakyti sovietiniA? respublikA?, nes esAi?? jau susikAi??rusi vieninga tarybinAi?? liaudis. Bet LTSR iA?liko iki pat 1988 m., kai SAi??jAi??dis jai galAi??jo A?pAi??sti dvasios. Dabar esame suvereni valstybAi?? ir patys galime pareikA?ti savo valiAi??. Ai??domu, ar atsiras valios panaA?iems planams nepritarti? O gal linkstama galvoti, kaip tas estas, kuris 1941 m. apsivilkdamas Vermachto uniformAi?? manAi??, jog pagaliau tapo tikru europieA?iu.

Bet pastebiu ne vien nerimAi?? kelianA?iA? pokyA?iA?. YpaA? dA?iugina mane KlaipAi??dos uosto auganA?ios apimtys. Tad galvoju, kad mAi??sA? vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? uA?plAi??dusiA? iA?vedA?iojimA? kakofonijoje vis dAi??lto yra tam tikro susivokimo.

3. Pagrindinis mano optimizmo A?altinis ai??i?? tai jauni kolegos, jA? kvalifikacija ir poA?iAi??ris A? darbAi??. Taip pat dA?iugina, kad mAi??sA? VyriausybAi?? ai??i?? nors jai daug dAi??l ko galima bAi??tA? priekaiA?tauti ai??i?? rodo dAi??mesA? jaunai gabiA? mokslininkA? kartai. Pagaliau dA?iugina ir sustiprAi??jAi??s susirAi??pinimas, kad maA?Ai??tA? emigracija iA? Lietuvos. Tiesa, kol kas apsiribojama tik propaganda. Bet ir tai gerai.