ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??PoA?iAi??riai
AUTORIUS:Ai??Kazys Saja,Ai??Gasparas Aleksa,Ai??Arvydas Juozaitis
DATA: 2012-03

ai??zMetA?ai??? anketa

Kazys Saja,Ai??Gasparas Aleksa,Ai??Arvydas Juozaitis

1. XXI amA?iaus pradA?ia nAi??ra labai paguodA?ianti ai??i?? ekonominAi??s krizAi??s, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinAi??s katastrofos, blogAi??janti ekologinAi?? situacija. Kokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudAi??tingA? naujojo amA?iaus iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje? Ir amA?inas klausimas ai??i?? ai??zkAi?? darytiai???, kad sumaA?intume neiA?vengiamus nuostolius?

3. Kas Jums asmeniA?kai padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?? IA? kur semiatAi??s stiprybAi??s? Kokie elgesio archetipai bAi??tA? tinkamiausi A?iandien?

Kazys Saja

1. SAi??A?iningiausia bAi??tA? A? visus tuos keblius klausimus atsakyti iA?ganingu A?odA?iu NEA?INAU. NeA?inojimas, paslaptis iA?saugo smalsumAi??, norAi?? dar A?A? tAi?? suA?inoti, iA?girsti, kAi?? apie tai mano kiti. TodAi??l ir dalyvauju A?iame paA?nekesy.

Prie visA? A?iame klausime iA?vardytA? negandA? pridurA?iau VakarA? civilizacijos moralinA? nuosmukA?, JungtiniA? TautA? organizacijos nesugebAi??jimAi?? patvirtinti PasaulinAi??s etikos ir atsakomybAi??s deklaracijAi??, t. y. A?mogaus laisvAi?? jungti su atsakomybe, o teises ai??i?? su pareigomis. Dar bAi??tA? galima suabejoti, ar mAi??sA? iA?paA?A?stamas humanizmas nAi??ra pasukAi??s Gamtos harmonijAi?? griaunanA?iu keliu. Jeigu gyvybAi?? A?emAi??je nAi??ra atsitiktinis Materijos iA?sigimimas, neturAi??tume klausti, kas yra svarbiau ai??i?? stebAi??tina Gamtos A?vairovAi?? ar GamtAi?? be atodairos griaunantis ai??ziA?mintingasisai??? dvikojis. Bet jeigu A?is padaras evoliucijos keliu yra atsiradAi??s tikslingai ir neatsitiktinai turi kur kas daugiau smegenA?, negu dabar jA? panaudoja, tada nAi??ra ko mums nerimauti, pasitikAi??kime Apvaizda… GrAi??smingA? situacijA? praAi??jusiam amA?iuje buvo gerokai daugiau. GausybAi?? iA?mananA?iA? analitikA?, ekonomistA?, politikA? ir okultistA?, prognozavusiA? ateitA?, ai??zpraA?ovAi?? pro A?ikA?nelAi??ai???.

2. Mano kartos ir jaunesni A?monAi??s turAi??tA? prisiminti laikus, kai daugelis drebAi??davo, kad tik valdA?ia ko nors neatimtA?, dabar A?pratome A?Ai??kaloti: duok! duok! duok!.. OkupacinAi??s valdA?ios atimdavo tai, kAi?? A?monAi??s sunkiu savo darbu bAi??davo uA?gyvenAi??, dabar akis kartais draskome reikalaudami ir to, ko nesame uA?dirbAi??. Daugelis ne tik kratosi bet kokio rimtesnio, ypaA? fizinio, darbo, bet ir nesiteikia pagalvoti, iA? kur to gero mAi??sA? valstybei reiktA? pasisemti.

Gal iA? tA?, kurie vagia? Taip, yra ir tokiA?. IA? teisAi??tvarkos panA?iA? mikliai iA?sivadavAi?? sukA?iai kuria savo partijas, tauta jA? atstovus arba juos paA?ius uA? gerAi?? lieA?uvA? iA?renka A? SeimAi??, A? savivaldybAi?? ar net A? EuroparlamentAi??. Tad ko gi vertas toks valstybAi??s suverenas?

Tada ir aA?, anot A?emaiA?iA?, linkAi??s narnAi??ti ai??zkaip A?uo A?akumAi?? grauA?damasai???. Turim ir kitAi?? ai??zA?uniA?kAi??ai??? posakA?, geriau nepamirA?kim: ai??zKas A?uniui uodegAi?? pakels, jei ne jis pats?ai??? UA?uot narnAi??jAi??, pakelkim, po galais!

3. Kai kas mane jau laiko mirusiu, ir aA? su tuo baigiu susitaikyti. Ai??sitikinau, kad tikrasis kAi??rAi??jo honoraras ai??i?? ne pripaA?inimas, ne garbAi?? ar pinigai, o dA?iugus, tegul ir apgaulingas jausmas, jog tavo diena prasideda ir baigiasi prasmingai. RaA?ai, kalbi pats su savimi kaip su murkianA?iu katinu, kuris glostomas A?ada sugauti tau lig A?iol neregAi??tAi?? pelAi??.

Archetipas? Tai, kas ateina iA? senovAi??s ir jau sunkiai pritaikoma mAi??sA? laikams. Visoms problemoms sprAi??sti bandAi??m susikurti DievAi?? pagal savo paveikslAi??, nors ir sakAi??m, kad yra atvirkA?A?iai. A?vilgterkim nors kartAi?? A? A?vaigA?dAi??tAi?? dangA?. Jei nesulauksime jokio atsakymo, bent jau patirsime archetipinA? Paslapties pojAi??tA?.

Arvydas Juozaitis

1. PrieA? atsakydamas A? A?A? klausimAi?? turi A?vilgtelAi??ti A? kalendoriA? ir pro langAi??. Pirma, reikia prisiminti, kiek tau metA?, ir, antra, pamatyti, kas vyksta gatvAi??je. Jeigu gatvAi??je ramu, galima A?sijungti kompiuterA? arba TV ai??i?? ten visko bus per akis. Ai??tai taip ir gyveni: keiA?iantis metams ir A?vykiams, sielAi?? ir kAi??nAi?? maitindamas patirtim ir pasauliu.

Pasaulis pralaimAi??jo mano metams. AnksA?iau stebino pusAi?? pasaulio, dabar stebina gal tik deA?imtoji dalis. Tiesa, vis maA?iau stebinu ir pats save. Tokias A?inias ir metu ant svarstykliA? ir matau: bAi??gant metams nebemoku aistringai judAi??ti gyvenimo arterijomis. O ir nebenoriu. Daug A?domiau galvoti ir svarstyti. Tai, regis, ir sudaro tikrAi??jA? gyvenimo dA?iaugsmAi??. Nors gyvenimo skonio sumaA?Ai??jo.

XXI amA?ius prasidAi??jo (mano giliu A?sitikinimu, kuris remiasi dar gilesniu A?spAi??dA?iu) 2001 m. rugsAi??jo 11 dienAi??. Vargu ar reikia priminti, kas tAi?? dienAi?? nutiko Niujorke. PasaulinAi??s imperijos centre, paA?ioje jos A?erdyje (PasaulinAi??s prekybos centre!) buvo duotas A?enklas amA?iaus pradA?iai. Ai??vyko didis sprogimas. Ne atsitiktinis, o dAi??sningas, negailestingas. BaisiA? sprogimA? buvo ir prieA? metus (2000-A?jA? iA?vakarAi??se vienas po kito susprogdinti milA?iniA?ki gyvenamieji namai Maskvoje), taA?iau pasaulinAi??s galybAi??s centre stovinA?io PasaulinAi??s prekybos centro sugriovimas ai??i?? Lemties A?enklas. A?monAi??s, A?gyvendinAi?? tai, Ai??jo vedami beprotiA?kos Lemties rankos. Lemtis daug daA?niau atstovauja ne pasaulio Protui, o pasaulio Beprotybei, kAi?? seniausiai A?rodAi?? graikA? tragedijos. Kai A?Ai??stama rimtai, A?Ai??sta ne tik herojus, bet ir choras. Jei kalbAi??sime apie mus ai??i?? A?Ai??sta civilizacija.

Po 2001 m. rugsAi??jo 11 d. tapo aiA?ku kaip ant delno: VakarA? civilizacijai perlauA?tas stuburas. TiesAi?? sakant, XX amA?iuje ji pati save lauA?Ai?? ir dauA?Ai?? ne maA?iau kaip du kartus, per du pasaulinius karus, taA?iau po to tarsi atsigavo. TaA?iau jokiA? ai??ztarsiai??? pasaulio raidoje nAi??ra, viskas vyksta iA?syk ir klaidos netaisomos. Ne veltui tautA? politikai klaidA? bijo labiau negu nusikaltimA?. Taigi nualinAi?? save Vakarai turAi??jo gauti smAi??gA? iA? A?alies. IA? esmAi??s. Kad nAi?? nemanytA? atsigauti. Ir A?is pirmas smAi??gis, vardu Sprogimas, tapo XXI amA?iaus simboliniu A?enklu. Kaip kad XX amA?iaus A?enklas buvo Greitis.

A?odA?iu, atvaA?iavome.

Ai??domiau pasaulyje nebebus. Geriau taip pat nebebus. SoA?iau? Nebebus. Ir tai gerai, nes tokia Lemtis.

Gaila tik Lietuvos jaunuomenAi??s. Ji A?aidA?ia paskutinAi?? Lietuvos likimo partijAi??. NeturAi??dama patirties, nesuprasdama, kad praloA?ia visAi?? 4000 metA? istorijAi??. Ar tai dar neaiA?ku? Juk akivaizdu, kaip vilioja ir traukia iA? namA? dabartinis pasaulis, kokias pagundas siAi??lo, kaip medA?ioja jaunimAi??. Ir lekia jis iA? TAi??vynAi??s. Nes tiki, kad reikia kuo daugiau paA?inti, kuo daugiau patirti. Visa kita palauks. ai??zAi??vairovAi??sai??? ir ai??zlaisvAi??sai??? nuodai, tvyrantys VakarA? pasaulio atmosferoje, svaigina ir iA?laisvina nuo atminties. Nuodai neleidA?ia gimdyti vaikA? namuose ir mylAi??ti TAi??vynAi??s. Ir nebandyk sakyti, kad Lietuva nyksta tuA?tAi??dama, kad namai A?Ai??sta be jaunuomenAi??s. Niekas nieko negirdAi??s.

2. ai??zLietuvos rezervaiai??? ai??i?? labai keistas ir ne maA?iau lemtingas A?odA?iA? derinys, jis man primena tarybiniA? metA? ai??zDarbo rezervA?ai??? sporto klubAi??. Regis, anuometinAi??s politinAi??s ir visuomeninAi??s nomenklatAi??ros tinkle tai buvo ai??zvisasAi??junginisai??? klubas, turAi??jAi??s filialAi?? Lietuvoje. Ai??tai ir dabar atsirado ai??zLietuvos rezervA?ai??? filialas kitoje ai??zvisasAi??junginAi??jeai??? sistemoje ai??i?? Europos SAi??jungoje.

Rezervai ai??i?? tai pirmiausia ai??i?? alternatyvos. O kokia bAi??tA? Lietuva be Europos SAi??jungos? Ai??tai ir pagalvokime, ir iA?drA?skime pagalvoti. Jeigu A?is klausimas sukelia paniA?kAi?? baimAi?? visam mAi??sA? politiniam elitui, tai visiA?kai nereiA?kia, kad ir man A?irdis turAi??tA? nusiristi iki kulnA?. ai??zNeduok Dieve, jis dar ir iA? ES nori iA?stoti!ai??? ai??i?? suA?uks iA? Seimo tribAi??nos. Ir tegul sau A?aukia. O aA? pasakysiu: man Lietuvoje nereikia europinigo. IA? tikrA?jA? nereikia.

Rezervai atsiranda tada, kai pasiA?iAi??rime A? tuA?A?ias rankas. Tada iA? kaA?kur kaA?kas iA?traukiama. LietuviA?kai iA?traukiama, iA? mAi??sA? A?emAi??s, ne iA? dangaus.

TaA?iau gyvenimas lAi??A?io momentais bAi??na klastingas: ima ir pakiA?a kojAi?? bene A?viesiausi A?monAi??s ai??i?? inteligentija. Jos klausimas ai??zKAi?? daryti?ai??? pasigirsta net tada, kai bAi??na aiA?ku, kAi?? daryti. Dar blogiau, kai klausimAi?? uA?duoda saitus su A?eme nutraukAi?? A?monAi??s, politinis elitas. Jis pakeiA?ia tAi?? klausimAi?? kitu: ai??zKAi?? daryti su tais, kurie neA?ino, kAi?? daryti?ai??? O A?inantieji iA?vejami iA? A?alies. Nes apkraunami nepakeliamais mokesA?iais ir netenka darbo. TreA?ias klausimas: ai??zKAi?? daryti su tais, kurie kalti?ai??? daA?niausiai uA?duodamas jau ant griuvAi??siA?.

O gyvenimas eina sava vaga. Bus panaA?iai.

3. Tik gera literatAi??ra ir geras teatras. Ir mano artimieji.

Ai??

Gasparas Aleksa

acquistare levitra originale. super p force master card.

1. ManAi??s amA?iaus pradA?ia nenustebino. Juk visa, kas vyksta, tarytum balansuoja tarp mums duotos harmonijos ir gryno atsitiktinumo. Man to pakanka, kad bAi??A?iau ramus. Santykis su pasauliu, kuris mus supa, priklauso nuo A?mogaus nusiteikimo ir asmeniniA? apsisprendimA?. Kas galAi??tA? atsakyti A? klausimAi??, kokia ekonominAi?? ir politinAi?? sistema vien tik dA?iugino A?monijAi?? prieA? 1000 ar prieA? 100 metA?? Niekas. Visais laikais buvo ir besidA?iaugianA?iA?, ir besipiktinanA?iA? pasaulio tvarka bei paA?iais savimi.

Ateitis prieA?inasi ir numatymui, ir apvaizdai. EkonominAi??s krizAi??s, karai, gamtinAi??s katastrofos A?monijai ai??i?? ne naujiena. ManyA?iau, kad terorizmas ir antiglobalistinis ekstremizmas, vykstantis vis arA?iau niokojamos gamtos fone, yra akivaizdAi??s A?iuolaikinAi??s A?moniA? bendruomenAi??s gyvybingumo simptomai. Kai A?mogus suserga, jo kAi??nas ginasi, bando pats pasveikti. Ligos simptomai ai??i?? skausmas, pakilusi temperatAi??ra, pykinimas, A?altkrAi??tis etc. ai??i?? iA? tikrA?jA? yra organizmo savigyna, savigyda ir pagalbos A?auksmas. Tai, kas A?iandien vyksta chaotiA?kame A?mogiA?kA?jA? vertybiA? pasaulyje ir niokojamoje gamtoje, primena baimAi??s klyksmAi?? prieA? avarijAi??… Visos save reguliuojanA?ios sistemos taip sutvarkytos.

O tempora, o mores! ai??i?? tikrai ne jaunA?, o gerokai senstelAi??jusiA? A?Ai??kis. Jauni nesipiktina, jie dA?iaugiasi galia kurti savo gyvenimAi??. Jie skuba ir neturi laiko dejuoti.

Neseniai kalAi??diniA? atostogA? iA? Norvegijos sugrA?A?Ai??s kaimynA? sAi??nus pasakojo, kad tenai, sveA?ioje A?alyje, retAi?? savaitgalA? vienuose ar kituose namuose prie bendro stalo nesusAi??da iki dvideA?imties veliuoniA?kiA?… Bet juk tai ai??i?? maA?a Veliuona ne kAi?? uA? tikrAi??jAi?? VeliuonAi?? didesniame Norvegijos miestelyje! Tie jauni A?monAi??s A?iandien gyvena ir dirba Norvegijoje, bet vis dar galvoja apie LietuvAi??. Kartoju: dar galvoja! Jiems norvegiA?kas uA?darbis reikalingas A?siskolinimams tAi??vynAi??je padengti. Jie turi paskolA? uA? bAi??stAi??, jie nori padAi??ti sunkokai besiverA?iantiems tAi??vams, galA? gale ai??i?? ir patys pasijusti A?monAi??mis.

Dauguma mAi??sA? valstybAi??s pilieA?iA? vis dar naiviai mano, kad A?mogaus teisAi??s ai??i?? aukA?A?iau uA? pareigas tiesai, transcendentiniam A?sipareigojimui dieviA?kajai tvarkai. Esame naujo virsmo prieA?auA?ryje, kai laisvAi??s vaizduotAi?? patiria visiA?kAi?? krachAi??. LaisvAi?? supratAi?? kaip galimybAi?? tuA?tuojau patenkinti individualius troA?kimus, daugelis mAi??sA? pateko A? ekonomines ir dvasines pinkles. DorovAi?? tapo naiviA? pasakA? Pelene, apie kuriAi?? beveik niekas nebenori A?nekAi??ti. IA?sivadavAi?? iA? ,,valstybinio ateizmoai???, papuolAi??me A? ,,pasaulinio Ai??kio religijosai??? glAi??bA?.

Lietuvoje katastrofiA?kai maA?Ai??ja jaunimo, senstame… O ir vadinamasis VakarA? pasaulis nesulaikomai eina senyn. Gal todAi??l tokios gajos katastrofizmo nuotaikos? Bet, man regisi, mes per daug iA?gyvename dAi??l abstraktaus ai??i?? dAi??l Viso Pasaulio ai??i?? ir visiA?kai nebekreipiame dAi??mesio A? AsmeninA? PasaulA?.

,,A?kio religijaai??? gudriai mus veikia, visomis moderniomis psichologijos priemonAi??mis skatindama vartoti, vartoti ir dar kartAi?? vartoti. DidA?iuojamAi??s esAi?? A?iniA? visuomenAi??. Bet ar susimAi??stome, kad ai??zA?iniosai???, kuriomis mus kasdien apipila spauda, radijas ir televizija, daugiausia skirtos vien instinktams tenkinti? Pakanka patikAi??ti A?ia ai??zreligijaai???, ir A?mogus nAi?? nepajunta tapAi??s prekeiviA? laboratorijos jAi??rA? kiaulyte.

Pasaulis deklaruoja taikAi??, bet iA? tiesA? toliau kariauja ai??i?? gerokai pavojingiau ir intensyviau nei XX amA?iuje!

Mes, vyresnAi??s kartos lietuviai, scholastiA?kai pasikliovAi?? gerokai senstelAi??jusiomis vakarietiA?komis idAi??jomis, bandome kopijuoti A?iuolaikinA? deformuotAi?? vakarietiA?kAi?? diskursAi??, kultAi??rAi??, politikAi??, teisAi?? ir ekonomikAi??. IA? tikrA?jA? kasdienybAi??je tai iA?virsta A? parodijAi?? arba farsAi??. Negaliu atsikratyti minties, kad esame okupuojami iA?kreipto liberalaus kapitalizmo ai??zkultAi??rosai???, praradusios tAi?? vertAi??, A? kuriAi?? orientavosi paA?angioji mAi??sA? inteligentija sovietmeA?io pogrindA?iuose ir dainuojanA?ios revoliucijos metu. Ai??i subkultAi??ra, apsiribojusi Dievo mirties akiraA?iu ir persmelkta antropologine-hedonistine A?statymdavyste, A?teisina tokiAi?? kultAi??ros, A?vietimo ir medicinos kasdienAi?? praktikAi??, kuri fiziA?kai ir psichologiA?kai naikina pagrindines A?mogaus vertybes.

Kai bundu iA? sapno ankstyvAi?? pavasario rytAi??, girdAi??damas tik A?irdies A?okinAi??jimAi?? krAi??tinAi??je ir kraujo dAi??zgimAi?? ausyse, suvokiu, kad esu dar gyvas. Tai didis dA?iaugsmas. Bet tuoj pat nuliAi??stu, nes tik miegodamas buvau visiA?kai laisvas. Kitaip tariant, ,,turAi??jau imunitetAi??ai??? ai??i?? buvau atleistas nuo priedermiA? A?iame ai??zmagiA?kameai??? kapitalistiniame pasaulyje klausytis radijo arba televizijos transliuojamos pseudotiesos, atsakinAi??ti A? privaA?ius, bet labai daA?nai pasiklausomus telefoninius skambuA?ius, triskart per dienAi?? valgyti maisto surogatus, krAi??pA?ioti nuo bomA?A?, praA?inAi??janA?iA? po du tris litukus alui, skambuA?iA? A? duris, klausytis pensininkA? aimanA? ir dejoniA?. KiekvienAi?? rytAi?? nuo pilkos kasdienybAi??s realijA? mano ,,imunitetasai??? ima ir iA?tirpsta. AA? pasijuntu kaltas dAi??l to, kas vyksta mano tAi??vynAi??je.

KodAi??l A?mogus iA?svajotame ,,laisvajame pasaulyjeai??? kaip niekada tapo vieniA?as?

Mano karta dar gerai prisimena sovietiniais laikais gyvavusiAi?? ai??zsupuvusioai??? kapitalistinio pasaulio kritikAi??. Mums buvo aiA?kinama apie A?moniA? susvetimAi??jimAi?? tame pasaulyje, apie vienatvAi??, saviA?udybes, prekybAi?? moterimis, palaidAi?? gyvenimAi?? ir pan. Bet ar tik nebus globalizmas ir komunizmas tos paA?ios kraujo grupAi??s padarai? Ta pati mergelAi??, kaip sakoma, tik kita suknelAi??…

Ai??domi komunizmo ai??zauA?rosai??? detalAi??… Vladimiro Lenino bendraA?ygAi?? Inesa Armand A? XX amA?iaus pradA?ios istorijAi?? ai??zA?Ai??joai??? gal tik dAi??l to, kad propagavo ,,laisvAi??jAi?? A?eimAi??ai???. O A?tai A?iandien mes susiduriame su labai panaA?iomis istorijomis net A?statymA? leidAi??jA? diskusijose. Skirtumas tik tas, kad senasis turinys pateikiamas moderniau.

PritarA?iau Andriui Martinkui, daug raA?anA?iam apie jAi??gas, puolanA?ias BaA?nyA?iAi??: ,,…beveik neabejoju, kad taip ir yra, ai??i?? turime reikalAi?? su ta paA?ia jAi??ga, kuri per pastaruosius dvideA?imt metA?, praAi??jusiA? po komunizmo A?lugimo, A?ymiai pastAi??mAi??jo A? priekA? ,,mirties kultAi??rosai??? diegimAi?? (eutanazijos A?teisinimas ir embrionA? A?udymas), kuri A?eimos institucijai ,,demokratiniameai??? pasaulyje padarAi?? daugiau A?alos, negu jos buvo padaryta per septyniasdeA?imt ,,komunizmoai??? metA?…ai???

GalAi??A?iau dar ilgokai, tarytum perekA?lAi?? viA?ta, patupdyta ant svetimA? kiauA?iniA?, kudakuoti apie spekuliaciniam kapitalui suteiktAi?? laisvAi??, bet tai, mano nuomone, antraeilis dalykas. A?mogus ne vien Lietuvoje, bet ir kituose kraA?tuose tampa vis vieniA?esnis ir nelaimingesnis. Tai ai??i?? didA?iausia bAi??da.

TAi??kstantmetAi??je Lietuvos istorijoje pakako A?iaurybiA?, kanA?iA?, nuosmAi??kiA?… Bet iA?likome! IA?tvAi??rAi??me okupacijas, karAi??, trAi??mimus, pokarA?… Apmaudu tik ai??i?? apie tai ne vienas gulagA? kankinys yra pasakojAi??s! ai??i?? kad svetimA?jA? sukeliamAi?? fizinAi?? kanA?iAi?? iA?kAi??sti daugeliui sekAi??si lengviau, nei patirti saviA?kiA? persekiojimus ir A?skundinAi??jimus jau sugrA?A?us A? LietuvAi??.

Vis dAi??lto dA?iaugiuosi: kol kas tebeturime nacionalinAi?? valstybAi??. NenuginA?ijama tiesa: prieA? gerus du deA?imtmeA?ius kaip tik nacionalinAi??s valstybAi??s siekis ir krikA?A?ionybAi??s idealai susprogdino komunistinA? monstrAi??.

NorAi??damas A?nekAi??ti apie kokiAi?? nors iA?eitA?, turAi??A?iau sugrA?A?ti prie asmeniniA? praktikA? ir patirA?iA?. TodAi??l tik reziumuoju: kiekvienas turime savitus savisaugos mechanizmus.

Manau, kad XXI amA?iaus pradA?ia paguodA?ianti. Filosofai ne veltui teigia, kad ten, kur esama pavojaus, iA?auga ir tai, kas gelbsti.

2. MAi??sA? jAi??ga ai??i?? aktyvi vienybAi??. Lietuvos dvasinis rezervas yra gimtoji kalba, nepriklausoma valstybAi?? ir moralinis identitetas. Visa tai tausoti, apginti ir iA?saugoti galAi??sime tada, kai pasijusime sveiki ai??i?? kAi??nu ir dvasia, kai bAi??sime aktyvAi??s pilieA?iai. Regis, viskas aiA?ku… Juk net ir politiniA? partijA? (beveik visA?!) programose apie tai raA?oma. Deja, prasminAi??s sAi??vokos A?iandien yra praradusios esmAi??, jos tapo tik fasadinAi??mis kliA?Ai??mis naiviems rinkAi??jams vilioti.

Galime palinguoti galvomis: jau daugiau nei dvideA?imt metA? maA?okai matome aktyviA? politikA?, mokslininkA?, verslininkA?, visuomenininkA? veiksmA?, siekianA?iA? iA?saugoti Lietuvos REZERVAi??. AmA?inu miegu baigia uA?migti ir kultAi??ros A?monAi??s, netgi raA?ytojai… Mes visi ,,stovAi??jome po medA?iuai??? ir tylAi??jome, kol kiti kAi??rAi?? laukinA? kapitalizmAi??. Ne bet kokA?, o lietuviA?kAi??jA? jo variantAi?? ai??i?? socialkapizmAi??. Daug intelektualA? numojo ranka A? politikAi??, rinkimus, pasitraukAi?? A? paA?alius. Gal todAi??l dauguma balsuotojA? ai??i?? iA? begalinio naivumo?! ai??i?? renka A? SeimAi?? A?vairius ,,gelbAi??tojusai??? ir ,,buhalteriusai???, gebanA?ius kurti ekonominAi??ms grupuotAi??ms (,,pasaulinio Ai??kio religijosai??? atstovams) palankius A?statymus? Taip susidarAi?? puikios sAi??lygos atsirasti ekonomiA?kai susietA? valdA?ios A?moniA? sluoksniui. Ai??ioje terpAi??je atsidAi??rAi?? sAi??A?iningi ir pilietiA?ki A?monAi??s kaA?kokiu man neA?inomu bAi??du ,,nukenksminamiai???.

Partijos supanaA?Ai??jo, nes valdA?ioje nuo pat NepriklausomybAi??s paskelbimo ai??i?? vis tie patys asmenys. NAi??ra naujA? vardA?, nAi??ra ir naujA? idAi??jA?! Paslaptingai susimaiA?Ai?? A?statymA? leidA?iamosios ir vykdomosios valdA?iA? veiksmai. Seimo nariai rAi??pinasi keliA? tiesimu, A?vairiA? projektA? ,,pramuA?inAi??jimuai???. Ai?? ryA?kiau matomA? partijA? lyderius iA?kilo siauro mAi??stymo asmenybAi??s. SavivaldybAi??ms trAi??ksta galios ir valios vykdyti joms patikAi??tas funkcijas. IA?rinktA? savivaldos tarybA? valiAi?? suparaliA?iuoja ne vien ekonominiai interesai, bet ir juridiA?kai A?teisintos dviprasmybAi??s tarp mero ir savivaldybAi??s tarybos bei administracijos direkcijos. YpaA? tas akivaizdu ten, kur nAi??ra ryA?kiai vyraujanA?ios politinAi??s partijos. Gal todAi??l silpnA? koalicijA? vadovaujamos savivaldybAi??s ir skursta, nes jA? valdA?iukAi?? paskendusi nuolatiniuose ginA?uose ir ,,perversmuoseai????

Niekaip nesuprantu, kodAi??l Lietuvoje, net ir pasibaigus rinkimams, iA? darbui skirtA? tribAi??nA? ir toliau tAi??siasi vien agitacijos uA? vienAi?? ar kitAi?? partijAi??… TaA?iau suprantu kitkAi??: kol pilieA?iai neturAi??s teisAi??s atA?aukti savo rinktA? Seimo ar savivaldybAi??s tarybos nariA?, chaosas tAi??sis.

Nuolatinis A?moniA? kirA?inimas, A?vaistant laikAi?? ne darbui, o niekams, manau, sukAi??rAi?? tokiAi?? situacijAi??, kokiAi?? dabar stebime teisAi??saugoje. Kalbos apie korupcijAi?? sklinda iA? visA? lygiA? valdA?ios A?moniA? lAi??pA?, bet neiA?aiA?kintA? nusikaltimA?, ,,A?A?aldytA?ai??? bylA? skaiA?ius tik didAi??ja. KodAi??l? Ar mAi??sA? valstybAi??je kas nors turi galiAi?? ir valiAi?? pareikalauti atsakomybAi??s uA? gerai apmokamo darbo nevykdymAi???

Ar bAi??tA? pastatytas bent vienas namas, jeigu ai??i?? jau patvirtinus projektAi?? ir sudarius sutartis tarp uA?sakovo bei rangovo, jau pradAi??jus statybas, ai??i?? architektas vis dar tobulintA? ir tobulintA? savo kAi??rinA?? Jeigu darbo brAi??A?inius kaitaliotA? visi, kas netingi?

Sakysite, kiekvienAi?? statybAi?? priA?iAi??ri specialistai. Taip, bet juk ir mAi??sA? aukA?toji valdA?ia turi tokius priA?iAi??rAi??tojus. Kam tada VSD, FNT, STT? Bet ar jie ai??zkasaai??? ten, kur iA? tiesA? turAi??tA? ai??zkastiai???? O kad ir taip, ar matome kokiA? rezultatA?? Ar sAi??di uA? grotA? nors vienas korumpuotas pareigAi??nas iA? paA?io aukA?A?iausio ai??zeA?alonoai????

Jeigu kalbAi??tume ne apie valstybAi??, bet apie teatrAi??, galAi??tume bAi??ti atlaidAi??s: tegul dramaturgas, reA?isierius ir aktoriai eksperimentuoja, tegul kaitalioja tekstAi??, mizanscenas ir scenografijAi??… Bet politikai neturi teisAi??s A?sijausti! O jie A?sijautAi??. Ir bando ant mAi??sA? galvA? pastatyti rimtAi?? dramAi??. TaA?iau baugu, kad po ai??zpremjerosai??? nebeliks nei teatro, nei raA?ytojA?, nei Meno kAi??rAi??jA? asociacijos ai??i?? nebebus kam politinio elito priimti A? meno kAi??rAi??jA? gretas.

KAi?? daryti?

,,Nebijokite!ai??? ai??i?? mokAi?? mus popieA?ius Jonas Paulius II. Gal verta ir vAi??l A?siklausyti A? A?A? raginimAi???

Nebijokime pakelti balso, kai giname tiesAi?? ai??i?? ar tada bus laikas virkauti, kai valstybAi??, kalbAi?? ir mAi??sA? vienybAi?? iA?tiks paskutinioji.

Nebijokime sukilti prieA? melAi??, sklindantA? ne vien iA? RytA?, bet ir iA? VakarA? ai??i?? ar laikas bus aA?aroti, kai galva atsidurs tarp budelio kirvio ir trinkos.

Nebijokime, nes praA?us tauta, kurios politiniai veikAi??jai yra lapinai ir gyvatAi??s. NeatpaA?A?stame jA?? Dar ir kaip atpaA?A?stame!

Deja, lapinA? ir gyvaA?iA? mes bijome, dAi??l to jie nuolatos ir lieka uA? vieA?umo ribA?.

PasiA?valgykime po mAi??sA? miestelius ir kaimus… KAi?? pamatysime? TotaliAi??, neA?abotAi?? vyrA? ir moterA? girtuoklystAi?? nesenkant valstybinei degtinei ir ,,bambalinioai??? alkoholio surogatams. Juk pilstuko ir kitokio kvaiA?alo ,,taA?kaiai??? veikia iA?tisAi?? parAi??. Bet pabandyk apie tai praA?nekti garsiai… Tau bus pasiAi??lyta iA?sikraustyti! Dar nenurimsi ai??i?? pakas…

Paanalizuokime, nuo kokiA? ligA? iA?mirA?ta mAi??sA? artimieji. VAi??A?ys, vAi??A?ys ir dar kartAi?? vAi??A?ys! ai??zGeriausiasai??? variantas ai??i?? infarktas arba insultas. O prieA?astys? PrieA?astys ai??i?? akivaizdA?ios. Mums, mirtingiesiems. Bet tik ne Seimui, ne ai??ziA?rinktA?jA?ai??? kastai…

Ai??nektelAi??kime su pensininkais, su ligotais A?monAi??mis. Paklauskime jA?, kiek vaistA? ir niekam tikusiA? vadinamA?jA? maisto papildA? kasdien iA?geria, artindami savo baigtA?. Po deA?imt, po dvideA?imt tableA?iA?, nes ai??ztaip liepAi?? daktarasai???, ,,patarAi?? televizijaai????

Dalis medikA? pavirto tikrA? tikriausiais farmacijos fabrikA? vadybininkais, o mes…

Nebeturime nuo korumpuotA? piniguoA?iA? nepriklausomos televizijos, kitA? A?iniasklaidos priemoniA?. Visuomeninio transliuotojo A?urnalistai maA?ai kuo skiriasi nuo komercininkA? ai??i?? ne informuoja, o daA?nai formuoja nuomonAi??…

Vardyti, kaip jau sakyta, galima bAi??tA? iki gilios nakties.

A?iAi??riu dabar pro langAi??. IA? lAi??to temsta, bet A?viesu. Vaiski A?iemos A?viesa gaubia A?emAi??. Sakau, gal daugiau sniego reikia Lietuvai? Sniego ir pAi??gos, kad visa, kas bjauru, apdergta ir luoA?a, taptA? balta, ir kad pavasarA? iA? baltumo vAi??l iA?lindusi bjaurastis kontrastuotA? su A?aluma…

VienintelAi?? viltis ai??i?? jaunimas? Kaip prieA? 100, kaip prieA? 1000 metA?…

3. Laimingiausi A?monAi??s yra tie, kurie per daug uA?imti, kad galvotA? apie laimAi??.

Kas mane sustiprina?

Galiu, kad ir vidurnaktA?, iA?eiti A? sodAi??, gAi??rAi??tis pilnaties mAi??nesiena ir kaligrafiA?kais obelA? A?eA?Ai??liais, krentanA?iais ant apsnigtos A?emAi??s. Sodas atrodo toks didelis, susiliejantis su mirguliuojanA?ia Visata, kad nepajAi??giu jo aprAi??pti akimis. Tik stoviu A?viesos gelmAi??je ir kiekviena skaidula jauA?iu, koks plonytis A?ydas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio. Pats ploniausias. Kaip tik dAi??l jo plonumo galiu netrukdomas bendrauti su transcendentine erdve, su visomis anapus mAi??sA? sAi??monAi??s esanA?iomis sritimis.

Stoviu savo sode ir A?inau: A?ia mano ParyA?ius, Roma ir Niujorkas, A?ia Vatikanas ir Ai??ventoji A?emAi??. Ai??ios akimirkos skirtos naujoms idAi??joms rastis. Tai katarsio bAi??sena, kuriAi?? galbAi??t jautAi?? tAi??vai, uA?megzdami manAi??jAi?? gyvybAi??, ir kuriAi?? galbAi??t patirsiu aA?, kai bAi??siu paA?auktas iA?eiti A? Visatos sodus.