ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??PoA?iAi??riai
AUTORIUS:Ai??Vytautas A?epas,Ai??Algis KalAi??da
DATA: 2012-07

ai??zMetA?ai??? anketa

Vytautas A?epas,Ai??Algis KalAi??da

1. XXI amA?iaus pradA?ia nAi??ra labai paguodA?ianti ai??i?? ekonominAi??s krizAi??s, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinAi??s katastrofos, blogAi??janti ekologinAi?? situacija. Kokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudAi??tingA? naujojo amA?iaus iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje? Ir amA?inas klausimas ai??i?? ai??zkAi?? darytiai???, kad sumaA?intume neiA?vengiamus nuostolius?

3. Kas Jums asmeniA?kai padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?? IA? kur semiatAi??s stiprybAi??s? Kokie elgesio archetipai bAi??tA? tinkamiausi A?iandien?

Vytautas A?epas

1. Nepataikysiu A? taktAi??, bet man XXI a. pradA?ia neatrodo nei nepaguodA?ianti, nei tragiA?ka ai??i?? juo labiau grasanti kokiomis nors apokalipsAi??mis. Gal esu absoliutus nenuovoka, bet tikrai nemanau, kad pasaulA?, ypaA? LietuvAi??, yra apAi??musi kaA?kokia globali ekonominAi?? krizAi??, kad daA?niau nei anksA?iau dreba A?emAi??, dega miA?kai, kyla potvyniai. Visada buvo panaA?iai ai??i?? chaosas, nelaimAi??s, konfliktai ir incidentai A?monijAi?? lydAi??davo ir geresniais, ir blogesniais laikais. Lietuva irgi nAi??ra iA?imtis. Buvo visko, net A?emAi??s drebAi??jimA?, neaplenkAi?? ir potvyniai, miA?kA? gaisrai, geleA?inkeliA? ir automobiliA? katastrofos, cheminAi??s nelaimAi??s, A?iurpAi??s A?moniA? A?udymai… Problema kita ai??i?? kaip mes visa tai pergyvename, kaip vertiname, kokiAi?? patirtA? A?gyjame.

Ai??tai kad ir vadinamoji ekonominAi?? krizAi??. TaA?iau pasakykite, ar Lietuvoje kada nors buvo kitaip? KrizAi?? yra mAi??sA? likimas, amA?ina bAi??sena pasAi??monAi??je. Tarsi genys medA? stuksentA? ai??i?? ai??zkrizAi??, krizAi??, krizAi??ai???! Niekada nesibaigianti, viskAi?? apimanti, bet visus tenkinanti krizAi??! ValdA?iAi?? ai??i?? dAi??l nesugebAi??jimo tvarkytis savo valstybAi??je, sveikatos apsaugAi?? ai??i?? dAi??l skurdo, A?vietimo sistemAi?? ai??i?? dAi??l nuolatinio pinigA? trAi??kumo, varguolius ai??i?? dAi??l kaskart gausAi??janA?iA? iA?mokA? ir kompensacijA?. Pensininkams aiA?kinama, kad jA? pensijos maA?os dAi??l to, kad krizAi??, kultAi??ros darbuotojA? mikroskopinius atlyginimus taip pat suAi??da krizAi??, minimalus uA?darbis yra menkas ir jo neA?manoma padidinti dAi??l krizAi??s! Ir taip be galo, be kraA?to. Bet juk tos pensijos maA?os buvo ir prieA? dvideA?imt, ir prieA? deA?imt metA?, kultAi??ros ir meno A?monAi??s lygiai taip pat vargo ir tada, ir dabar, atlyginimA? minimumas, jei ir augo, tai tik kosmetiA?kai.

KAi?? gi gali padaryti, jei krizAi?? kalama A?monAi??ms A? galvas per visas A?manomas ai??zmass mediasai???. Ir A?kalama! KrizAi?? Lietuvoje nepriklauso nuo metA? laiko, A?vykiA? Artimuosiuose Rytuose ar Tolimuosiuose Vakaruose, geros ar blogos valdA?ios, politiniA? vAi??jA? ar skersvAi??jA?. KrizAi?? yra mAi??sA? gyvenimo bAi??das, slypintis nenumaldomame geisme jaustis kankiniais, skriaudA?iamiems, nesuprastiems ir neA?vertintiems.

Taigi krizAi?? yra natAi??rali lietuvio bAi??sena ir net jei A?vyktA? toks stebuklas, kad pradAi??tume gyventi kaip inkstai taukuose, krizAi?? vis tiek sugalvotume. Krizinis mAi??stymo bAi??das yra persmelkAi??s mAi??sA? sAi??monAi??, elgesA?, bendravimAi??. TokiAi?? situacijAi?? lemia dvi svarbios prieA?astys. pirmiausia per amA?ius susiformavAi??s autsaiderio, arba ai??zpaskutinio eilAi??jeai???, archetipas. Mums visAi?? laikAi?? atrodo, kad kitiems sekasi geriau, kad ten gyvenimas puikesnis ir laimingesnis. Be to, nuolat vaidenasi paradoksaliausi sAi??mokslai, vidaus ir iA?orAi??s prieA?ai, su kuriais reikia arA?iai kovoti. Potencialius draugus mes mikliai paverA?iame prieA?ais, o su jais aistringai glAi??besA?iuojamAi??s. Toks karA?A?iuojantis mAi??stymas, persmelktas amA?ino nelaimAi??lio sindromo, natAi??raliai formuoja specifinA? aplinkos matymAi??, kai ryA?kiausiai A?vyti ne A?Ai??rinA?io pasaulio spalvos, o visAi?? A?moniA? bAi??tA? koA?ianti nykuma ir nuolatiniai jos palydovai ai??i?? beprasmybAi?? ir kanA?ia.

Taip tikrovAi?? regintiems visada atrodo, kad kitur yra geriau, jaukiau, saugiau, kad kaA?kur ten A?monAi??s laimingi, kad jA? gyvenimas prasmingesnis. Tad nenuostabu, kad tokiA? kaip mes santykis su pasauliu daA?niausiai remiasi niurzglumu ir pagieA?a. TodAi??l ir krizAi??, kaip karpa ant nosies, yra neatskiriama viso mAi??sA? gyvenimo dalis. Atimk krizAi?? ir egzistencija neteks prasmAi??s.

Kitas svarbus krizinio mAi??stymo elementas yra lyginimas. BAi??da ta, kad A?iuo atveju lyginami nors ir homogeniniai, bet nelygiaverA?iai dalykai. Ai??tai A?mogelis virkauja, kad antai Vokietijoje A?monAi??s gyvena kaip Dievo uA?peA?kyje. Geriau ir Anglijoje, ir Japonijoje, kAi?? ten kalbAi??ti apie skandinavus. O pas mus nesibaigiantis maknojimas per purvAi??, kitaip tariant ai??i?? krizAi??! TaA?iau toks godotojas kaA?kodAi??l neprisimena, kad penkiasdeA?imt metA? mAi??sA? valstybAi??s Ai??jo A? prieA?ingas puses. VakarA? Europos A?alys ai??i?? progreso, o mes, vedami idiotA? gaujos, ai??i?? regreso keliu. Mus skiria didA?iulAi?? daugiau kaip penkiasdeA?imties metA? praraja, kurios, kad ir gerai A?sibAi??gAi??jAi??s, greitai neperA?oksi.

Taigi krizAi?? Lietuvoje galima apibAi??dinti ne tik kaip realiAi??, nepalankiAi?? mums ekonominAi?? ir finansinAi?? situacijAi??, bet ir kaip tam tikrAi?? pasaulio matymAi??, veikiamAi?? ne tik istoriniA? sAi??lygA?, bet ir specifiniA? socialiniA? bei psichologiniA? aplinkybiA?. Ir toks mAi??stymas yra taip stipriai A?sikerojAi??s mAi??sA? sAi??monAi??je, kad, net stipriai pasistAi??mAi??jAi?? socialinAi??s gerovAi??s link, sukepusiomis lAi??pomis vis tiek vapame: ai??zkrizAi??, krizAi??, krizAi??ai???!

Ar reikia Lietuvai baimintis terorizmo? Ai??iuo poA?iAi??riu pas mus kur kas ramiau nei VakarA? Europoje, kur dAi??l siekimo prisitraukti pigios darbo jAi??gos, o vAi??liau ir dAi??l visiA?kai nekontroliuojamos migracijos susiklostAi?? nepalanki demografinAi?? situacija. Suprantama, tokios progos negalAi??jo praleisti A?vairios teroristinAi??s ir radikaliosios religinAi??s organizacijos.

Tad padAi??tis Lietuvoje kur kas geresnAi??. Ai?? neturtingAi??, savo problemas sunkiai sprendA?ianA?iAi?? A?alA? uA?klysta tik romantikai ir nuotykiA? ieA?kotojai, o nelegalai stengiasi kaip A?manoma greiA?iau prasibrauti A? Vakarus. Esame neA?domAi??s ir uA?sienio turistams. Tie keli Kauno nevisproA?iai, bandAi?? porAi?? kartA? nuleisti nuo bAi??giA? traukinius, dar keli vyriokai, prie butelio kaA?kAi?? paistAi?? apie pasikAi??sinimAi?? lyg A? Ai??v. TAi??vAi??, lyg A? G. BushAi??, o atsipagiriojAi?? nelabai beprisiminAi??, kAi?? ruoA?Ai??si daryti, ir yra visas Lietuvos ai??zelitasai???. Tiesa, dar viena ekscentriA?ka ir savivokAi?? praradusi mergiotAi?? nAi??nai tampoma po teismus uA? tai, kad lyg norAi??jo kaA?kAi?? susprogdinti ar pati susisprogdinti. Bene ir viskas!

DAi??kui vieA?paA?iui, Breiviko Lietuvoje nAi??ra. TaA?iau blogi, negero kvapo dalykai yra baisus uA?kratas, sklindantis daug greiA?iau nei gera A?inia, tad net dabar Lietuvoje niekas negarantuotas, kad koks nors pusprotis, pastvAi??rAi??s kalaA?nikovAi??, nepuls ai??zsprAi??stiai??? globaliA? pasaulio problemA?.

PenkiasdeA?imt metA? trukAi??s okupacinis teroras, tautos naikinimas, dvasinis genocidas, protA? kontrolAi?? uA?grAi??dino A?mones, pripratino prie baimAi??s, iA?ugdAi?? atsparumAi?? stresui. Kol kas viskas gerai, be to, viskas vyksta kaA?kur, toli ir didelio pavojaus mums nekelia. Atrodo, bent nuo A?itos Dievo rykA?tAi??s esame apsaugoti.

Bet juk iki pernai taip galvojo ir norvegai.

TaA?iau, kad ir kas atsitiktA?, teroras negali reguliuoti A?moniA? gyvenimo. Teroristai gali laimAi??ti mAi??A?A?, karo ai??i?? niekada!

Dabar virkaujama dAi??l katastrofiA?kos ekologinAi??s situacijos. Pasiklausius tokiA? virkautojA? A?nekA? taip ir norisi gultis A? kapo duobAi??: maisto produktai ai??i?? nuodas, darA?ovAi??s prifarA?iruotos chemijos, vanduo ai??i?? vien nitratai ir kitoks ai??zbrudasai???, o jau oras, kuriuo kvAi??puojame!.. Ir dar vaistai, kurie, be abejo, turi A?mogA? greiA?iau A? kapus nuvaryti. DrabuA?iai ir patalynAi?? tinka tik numirAi??lius aprengti ir paguldyti, dar mus supa debesys nuodingA? dulkiA?, biA?iA? medus sukelia alergijAi??, o vaikA? A?aislai skirti maA?iesiems apnuodyti.

Tai toli graA?u ne visas A?iuolaikiniA? sveiko gyvenimo specialistA? ir ekologA? oracijA? sAi??raA?as. Gal A?iame aA?arojime, o tiksliau ai??i?? A?moniA? gAi??sdinime ir yra kiek tiesos, juk visko gyvenime pasitaiko, bet kad taip viskas bAi??tA? uA?krAi??sta, apnuodyta ir uA?terA?ta, tikAi??ti gali tik labai toli nuo realybAi??s nutolAi??s protas.

Palyginkime anA? laikA? LietuvAi?? su dabartine. PrieA? gerus dvideA?imt metA? pusvalandA? pabraidAi??s po KurA?iA? marias A?sitaisiau tokA? nieA?ulA?, kad geriausi gydytojai vargiai padAi??ti galAi??jo. Apie maudymAi??si Nemune apskritai visi buvo pamirA?Ai??. Dabar be didelio pavojaus gali braidyti ir maudytis, ir nieko blogo neatsitinka, nei nieA?uliai uA?puola, nei dAi??mAi??m iA?muA?a, nei votys kamuoja. Nesakau, kad mAi??sA? upAi??mis pradAi??jo tekAi??ti distiliuotas vanduo, o marias maitina tik giluminiai A?altiniai, taA?iau situacija tikrai nebAi??ra tokia tragiA?ka, kokia buvo anksA?iau. gamybai keliami reikalavimai sunkiai sulyginami su anA? laikA? technologijomis. Net tokios ekologiA?kai agresyvios pramonAi??s A?akos, kaip chemija, energetika, statybiniA? medA?iagA? gamyba, nebAi??ra ta viskAi?? aplinkui naikinanti pragaro liepsna. Jau nekalbu apie intensyviai tvarkomAi?? A?iukA?liA? surinkimo ir panaudojimo sistemAi??.

O mes, kaip gAi??dA?iu sovietmeA?iu, sulindAi?? A? virtuves arba susispaudAi?? alubaryje prie A?uvimi pradvisusio stalo, zuliname vienAi?? ir tAi?? paA?iAi?? plokA?telAi??: viskas blogAi??ja, visi kvailiai, visi vagys!

Suprantama, uA? A?variAi?? aplinkAi?? kovoti privalu, taA?iau tai, kAi?? dabar girdime iA? A?moniA?, A?vardijanA?iA? save A?aliaisiais arba ekologais, vargu ar galima vadinti kova. paprasA?iausias A?moniA? klaidinimas ir gAi??sdinimas. Ir daroma tai labai paprastai. Paimama kokia nors problema ir pradedama utriruoti iki beprotybAi??s. Jei kalbame apie atominAi?? elektrinAi?? ai??i?? ji bAi??tinai ant tektoninio lAi??A?io, jei chemijos fabrikas ai??i?? toks nuodingas, kad po metA? dvejA? viskas aplinkui iA?nyks, jei sAi??vartynas ai??i?? bAi??tinai tokioje vietoje, kurioje tik pakenks A?monAi??ms.

TaA?iau, gerbiamieji, kur surasti vietAi?? be gyventojA?? Vienokie ar kitokie nepatogumai iA?kyla visada, bAi??da ne tiek dAi??l prastA? technologijA?, bAi??da, kad valstybAi?? nesugeba tartis su A?monAi??mis, nemoka kompensacijA? uA? sukeltus nepatogumus, pagaliau, net paA?adAi??jAi?? ai??i?? neA?vykdo!

Be abejo, siekiant A?varesnio gyvenimo, bAi??tina galvoti ne tik apie gamybAi?? be atliekA?, apie ekologiA?kAi?? maistAi??, apie atsinaujinanA?ios energijos A?altinius, taA?iau net A?itame A?ventame A?ygyje neiA?vengsime bukaprotiA?ko A?moniA? nepasitikAi??jimo, nemotyvuotos prieA?prieA?os, ciniA?ko dezinformavimo. TaA?iau visiems mums reikia A?sikalti A? galvas vienAi?? protingAi?? teiginA? ai??i?? stovAi??jimas vietoje yra Ai??jimas atgal! Tad reikAi??tA? judAi??ti pirmyn, kad apsidairAi?? nepasijustume vAi??lei atsidAi??rAi?? ai??zbalanos gadynAi??jeai???. Gal A?monAi??s tada buvo laimingesni, bet vargu ar dabar bent vienas lietuvis tokios laimAi??s norAi??tA?.

Savaime suprantama, nei A?monAi??ms, nei tautoms, nei valstybAi??ms nelinkiu grA?A?ti prie balanos arba dar toliau. IA?eitis viena ai??i?? gyventi santarvAi??je gerbiant kitA? paproA?ius, tradicijas, kalbAi??, kuo tauriausiai elgtis su gamta, tausojant visa, kAi?? yra sukAi??rusi A?monija. Na, o maloniesiems tautieA?iams jau seniai derAi??jo iA?slysti iA? gniuA?danA?iA? niurgzlumo, pavydo ir pagieA?os panA?iA?.

2. Apie rezervus kalbAi??ti visada sunku. Jie daA?niausiai yra nematomi ir dienos A?viesoje pasirodo tada, kai avangardas pradeda leisti paskutinA? kvapAi?? arba kai dAi??l kokiA? nors taktiniA? sumetimA? patraukiamas A? A?alA?. Politika ai??i?? toks kovos laukas, iA? kurio kovotojus arba iA?stumia jAi??ga, arba iA?neA?a kojomis A? priekA?. Ai?? tas vietas turAi??tA? pretenduoti ai??zrezervistaiai???, deja, aukA?tojoje politikoje taip nAi??ra. Visose parlamentinAi??se partijose, ir ne tik jose, dominuoja ai??zsavA?jA?ai??? principas. Jei nesi ai??zartimas imperatoriuiai???, tau, geriausiu atveju, teks mimanso aktoriaus vaidmuo. GalAi??si nurodytu laiku nurodytoje vietoje paloti, pakniaukti arba pastovAi??ti kokioje mizanscenoje su alebarda. Ir tiek! Solo partijas visados trauks savi, kad ir nelabai balsingi, nelabai protingi.

Esant tokiai situacijai, prasimuA?ti gali tik rAi??ksniai, t. y. asmenys ganAi??tinai primityvAi??s, linkAi?? A? paranojAi??, taA?iau atraktyvAi??s. Politikos aborigenams nenumaldomai senstant, rAi??ksniA? ir sAi??mokslo teorijA? kAi??rAi??jA? bei neklystanA?iai A?inanA?iA?, kur yra tiesa ir teisybAi??, statusas auga. Ai?? aukA?tus politinius postus verA?iasi ne tik menkiausios patirties neturinA?ios personos, bet ir visokie paA?lemAi??kai, avantiAi??ristai ir nevykAi??liai artistai.

Suprantama, rAi??ksniai ir kitokie skardA?iabalsiai visada ne tik geriau girdimi, bet ir matomi. TodAi??l ilgainiui Lietuvoje taip susiklostAi??, kad politikoje A?eimininkauja jau nieko nebenulemiantys ir tik procedAi??ras iA?manantys politikos aborigenai, galAi??jAi?? jau seniai mAi??gautis uA?tarnautu poilsiu, ir politiniai triukA?madariai. Pirmieji dAi??l seniai susiformavusiA? stereotipA? yra nebepajAi??gAi??s kAi?? nors racionalaus pasiAi??lyti, o antrieji, genami neA?veikiamo potraukio sensacijoms ir savojo ego demonstravimui, apie valstybAi??s valdymAi?? galvoja maA?iausiai.

ApsiA?valgykite, ar daug dabar mAi??sA? politikoje… politikA?, t. y. A?moniA?, gebanA?iA? matyti ne tik detales, bet ir visumAi??, ekstrapoliuoti politiniA? struktAi??rA? veiksmus ne nuo vieno skandalo iki kito, bet bent metams dvejiems A? priekA?? Ko gero, uA?tektA? vienos rankos pirA?tA? visiems suskaiA?iuoti.

Taigi mAi??sA? politikoje viskas apversta aukA?tyn kojomis. Tie, kurie turAi??tA? kiurksoti giliame rezerve ir kruopA?A?iai mokytis sudAi??tingo valstybAi??s tvarkymo meno, diktuoja politikos madas, o tie, kurie galAi??tA? bAi??ti tikrasis avangardas, A? viskAi?? numojAi?? ranka sAi??di universitetA? katedrose, kapstosi A?vairiuose investiciniuose projektuose arba dairosi pelningesnio darbo uA?sienyje.

Kaip iA?srAi??bti A?itAi?? koA?Ai??, niekas dorai neA?ino, juolab visi nAi??dienos politikai ir politikieriai A? seimus ir tarybas atAi??jo teisAi??tai, t. y. pagal Lietuvos A?statymus. Vargu ar kAi?? pakeistA? ir rinkimA? sistemos pertvarka. RinkAi??jas vis viena liktA? tas pats. Tad kad ir kaip trivialiai skambAi??tA?, vienintelis bAi??das pakeisti situacijAi?? yra nenuilstamas ir nenutraukiamas tautos A?vietimas, autoritarinio raugo iA? jos smegenA? plovimas, savarankiA?ko, laisvai mAi??stanA?io proto ugdymas. Jei visa tai turAi??tume, dabar nereikAi??tA? verkA?lenti dAi??l nesibaigianA?iA? kriziA?, neteisybAi??s, per visus galus sumauto gyvenimo.

Na, o ekonominiai rezervai mAi??suose visai neiA?naudoti. Daugelis juos painioja su materialiniais ar gamtiniais iA?tekliais. Tai du skirtingi dalykai. Antai Japonija neturi jokiA? gamtiniA? iA?tekliA?, bet yra sukAi??rusi didA?iulius materialinius ir neA?sivaizduojamus ekonominius rezervus! KodAi??l? Po antrojo pasaulinio karo, nuA?lavus nuo arenos senAi??jAi?? karAi?? sukAi??lusiA? politikA? kartAi??, ten atAi??jo A?monAi??s, gebantys matyti valstybAi??s ateitA?, o ne kapstytis po jos praeitA?. BAi??tent jie, pasitelkAi?? gilias nacionalines tradicijas ir paproA?ius, ne tik iA?vedAi?? tautAi?? iA? kolapso, bet ir sukAi??rAi?? vienAi?? galingiausiA? pasaulio ekonomikA?.

Pasirinkti reikia ir Lietuvai. vargu ar protinga blaA?kytis nuo bulviA? auginimo prie lazeriniA? technologijA?. Ar bus atrastas tas laimAi??s receptas, parodys ateitis. Vilties yra, o ir mAi??sA? kaimynai suomiai, A?vedai, norvegai savo keliAi?? jau seniai atrado. Be abejo, teks jo ieA?koti ir mums. Ir kuo greiA?iau ir ryA?tingiau tai padarysime, tuo tvirtesni bus mAi??sA? ateities valstybAi??s pamatai.

3. RaA?iau, kad man A?is laikotarpis ir apskritai gyvenimas nAi??ra nei sunkus, nei slegiantis. Mano kartos potyriA?, emocijA?, prisiminimA? pavydAi??s ne viena po mAi??sA? atAi??jusi karta. Ai??is laikotarpis yra puikus savo iA?A?Ai??kiais, permainomis, netikAi??tumais. Neabejoju, kad taip galvoja dauguma A?moniA?, nesimeldA?ianA?iA? pinigams, neA?liauA?iojanA?iA? keliais apie materialines vertybes, neA?klimpusiA? A? vartotojA? visuomenAi??s A?abangas, nesisielojanA?iA? dAi??l savo neva netinkamos padAi??ties visuomenAi??je, dAi??l neA?vertinimo ar kokio uA?sitarnauto, bet negauto medalio…

TaA?iau bAi??da ta, kad daugelis A?moniA? Lietuvoje ne gyvena, bet stengiasi iA?gyventi. Tas iA?gyvenimo sindromas taip stipriai A?kaltas A? protus, kad pasiklausius kalbA? atrodo, jog kAi?? tik praAi??A?Ai?? baisus karas, kad maA?iausiai pusAi?? tautos iA?guldAi?? maras, o dabar valstybAi??je ai??i?? badas ir anarchija. Net milijonus vartantys, iA? uA?sienio kurortA? neiA?lendantys ai??i?? ir tie ai??zstengiasi iA?gyventiai???. Nenori lietuvis gyventi, nors tu jam kuolAi?? ant galvos taA?yk! Kur kas maloniau yra jaustis kankiniu, nelaimAi??liu ir dar bala A?ino kokiu bAi??dA?iumi. Na, jei tokia A?moniA? prigimtis, jei tokiais patinka bAi??ti, tai vargu ar kAi?? nors pakeisi.

Bet ne visi tokie! Ne visi dAi??l niekA? iA?kart puola virkauti, dejuoti ir A?auktis Dievo pagalbos. Yra A?moniA?, kurie paprasA?iausiai… gyvena! DA?iaugiasi sAi??kme, liAi??di, jei nesiseka, kada juokinga ai??i?? kvatojasi, reikalui esant nubraukia aA?arAi??, nesuka sau galvos dAi??l smulkmenA?, nesikamuoja dAi??l galbAi??t kada nors, kur nors A?vyksianA?ios nelaimAi??s, A?iek tiek myli save, labai ai??i?? savo brangius A?mones ir netrukdo gyventi kitiems. Tokie A?monAi??s gyvena harmonijoje su gamta ir visuomene, jauA?ia jA? impulsus, kuriuos lengvai paverA?ia vidinAi??mis savo sielos nuostatomis, dAi??l to nesunkiai pakelia visokias perturbacijas, ekonomines ir kitokias krizes bei nelaimes.

Taip nusiteikusiA? Lietuvoje, A?velniai tariant, nAi??ra per daug. Kur kas daA?niau sutiksi niurzglA?, viskuo nepatenkintAi??, A?tarA?, nepasitikintA? net savo tikra motina, pikA?iurnAi??, liejantA? pagieA?Ai?? ant viso pasaulio. KartAi?? neiA?kentAi??s vieno tokio paklausiau:

ai??i?? Ko visAi?? laikAi?? toks paniurAi??s, nepatenkintas?

ai??i?? O dAi??l ko dA?iaugtis? ai??i?? klausimu A? klausimAi?? atsakAi??.

Ir tikrai ai??i?? dAi??l ko? Jei sveikas, darbAi??, A?eimAi??, graA?ius vaikus turintis vyras nesupranta, dAi??l ko reikia dA?iaugtis gyvenimu, gal tikrai jam kaA?kas negerai. TaA?iau kai matai pulkais slenkanA?ius tokius paniurAi??lius, nejuA?ia A? galvAi?? braunasi mintis ai??i?? nejau A?ie galvoja, kad likimas jiems yra skyrAi??s du gyvenimus. Nejau per pirmAi??jA? nusprendAi?? kankinti save ir aplinkinius, o antrAi?? ai??i?? paskirti dA?iaugsmui ir malonumams. Be abejo, jie taip nemano, taA?iau tAi?? kiekvienam A?mogui A?gimtAi?? vidinAi?? stiprybAi?? suAi??dAi?? komplikuotas, baikA?tus ir trapus santykis su aplinkiniu pasauliu, nudaA?Ai??s juoda spalva ne tik asmeninAi?? paniurAi??liA? bAi??tA?, bet ir viskAi?? aplinkui.

Tos stiprybAi??s ne kaA?kiek turime ir mes, tad jos tausojimas, mokAi??jimas dA?iaugtis smulkmenomis, kasdienybAi??s harmonija, bendravimo malonumais… Bet jau girdA?iu: ai??z…kokie ten malonumai, kai mokesA?iai…ai???, ai??z…anokia A?ia harmonija, kai Kubilius…ai??? Va, ir viskas! Kai neturi gebAi??jimo A? pasaulA? A?velgti su humoru, daug kAi?? nuleisti juokais, nusileisti, nesuabsoliutinti smulkmenA?, nuskursta vaizduotAi??, uA?miega mAi??stymas, numirA?ta individualumas.

Klausiate, koks archetipas optimaliausias? Viskas juokingai paprasta ai??i?? iA?mok kasdienybAi??je rasti bent laA?Ai?? linksmumo, porAi?? spindulAi??liA? A?viesos, saujAi?? A?velnumo, pluoA?telA? pagarbos, glAi??bA? meilAi??s. Ir tada ai??i?? eina velniop visos krizAi??s, globalizmai su antiglobalizmais ir ekstremizmai.

Juk gyvenimas graA?us ir dosnus tik tiems, kurie A? jA? neA?iAi??ri pernelyg rimtai.

Algis KalAi??da

1. NAi??ra abejoniA?, kad klausime formuluojama diagnozAi?? gana tiksliai A?vardija esmines ai??zmAi??sA? nerimo A?iemosai??? prieA?astis ir aplinkybes. Kapanodamiesi it bevaliai A?apeliai ir tarytum pritrenktos A?uvelytAi??s plAi??duriuodami sAi??kuringame mAi??sA? A?imtmeA?io pradA?ios vandenyne, jauA?iamAi??s praradAi?? patikimesnius kelrodA?ius ir pasimetAi?? baugioje egzistencinAi??je tuA?tumoje. Neturime, kaip atskiri individai, pakankamai tvermAi??s ir galiA?, kad su/pristabdytume bankA? griAi??tis, nomadiA?kA? antplAi??dA?iA? (arba Europos islamizacijos) stimuliuojamAi?? atoveiksminA? ekstremizmAi??, juo labiau ai??i?? gamtos kataklizmus ir ekologines grAi??smes. Nors Lietuvoje kiek ramiau, taA?iau klaikybAi??s netolimoje apsuptyje (atsitiktiniA? A?moniA? A?udymai PrancAi??zijoje, Norvegijoje, metro sprogimai Baltarusijoje) verA?ia gAi??A?tis, baugiai dairytis aplink. Ai??iuo poA?iAi??riu, drastiA?kiau tariant, esame neA?galAi??s, bejAi??giai. Jeigu A?velgsime globaliu akiploA?iu, be sakralizuotA? apoteoziA?, suvoksime, kad pavienis A?mogus neturi tolimos ateities: nuo amA?iA? amA?inA?jA? jis vieniA?as, grAi??sliA? nuojautA? hipnotizuojamas dairosi A? beribAi?? visatAi??, bedugnA? dangA?, sustingAi??s stAi??kso it VelykA? salos ai??zmoaiai???, bijodamas amA?inosios mirties ir laukdamas, kada ims ai??zdrebAi??ti dangus ir A?emAi??ai???.

ManyA?iau, kad tas stiprAi??jantis bAi??ties nerimas, atsidAi??rus dabarties konfliktA? akivaizdoje, labai susijAi??s taip pat su bendromis mAi??sA? epochos disproporcijomis tarp sAi??monAi??s ir veiksmo, tarp klausimA? ai??zKas su mumis vyksta?ai??? ir ai??zKAi?? daryti?ai??? Jos vis daA?niau A?gauna iA?kreiptus, groteskiA?kai deformuotus pavidalus, kai sprogstamuoju miA?iniu tampa nereflektuoti ideologiniai simuliakrai, neatpaA?intos fantasmagorijos. Esame tarsi objektas kaA?kokiam iA? virA?aus mus stebinA?iam psichoanalitikui, sumodeliavusiam neA?prasA?iausias situacijas. Slavojus A?iA?ekas studijoje ai??zSveiki sugrA?A?Ai?? A? tikrovAi??s dykumAi??ai??? raA?o apie keistas nAi??dienos sociopsichikAi?? uA?valdA?iusias ai??ztikrovAi??s pasijas ir regimybAi??s pasijasai???, kuriA? kontekste mAi??gina paaiA?kinti tuos agresyvius prieA?taravimus. Antai, pasak jo, ai??zterorizmas (Baaderio-Meinhofo ai??zgaujaai??? ir t. t.) rAi??mAi??si prielaida <...>, jog masAi??s taip giliai A?klimpusios savo apolitiA?kame konsumeristiniame bAi??vyje, kad jA? tiesiog neA?manoma paA?adinti A?prastu politiniu A?vietimu ir sAi??moningu skatinimu ai??i?? reikia daug drastiA?kesnAi??s intervencijos, norint prikelti jas iA? ideologinio sAi??stingio, iA? hipnozinAi??s konsumeristinAi??s bAi??klAi??s, ir tik tiesioginAi?? prievartinAi?? intervencija, pavyzdA?iui, prekybos centrA? sprogdinimas bAi??tA? veiksmingas. Ir argi tas pats, tik skirtingu lygmeniu, negalioja A?iandieniniam fundamentalistiniam terorizmui? Ar jo tikslas nAi??ra paA?adinti mus, VakarA? pilieA?ius, iA? mAi??sA? sAi??stingio, iA? panirimo mAi??sA? kasdieniame ideologiniame pasaulyje?ai??? (Slavoj A?iA?ek, ai??zViskas, kAi?? norAi??jote suA?inoti apie A?iA?ekAi??, bet nedrA?sote paklausti Lacanoai???, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2005, p. 355).

O vis dAi??lto… Katastrofizmo bAi??senos, eschatologinAi?? savijauta, ideologiniai miraA?ai A?mogA? lydAi??jo nuo pat visos A?ios genties atsiradimo, tolydA?io tokias nuostatas veikAi?? konkreA?iame sociume susiformavAi?? vaizdiniai, bAi??tiA?kieji konceptai. NAi?? kiek nepretenduoju A? giliamintiA?kus istoriosofinius apibendrinimus, taA?iau, A?vilgtelAi??jAi??s platesniu akiploA?iu, esu linkAi??s manyti, kad A?is A?imtmetis kol kas nAi??ra kaip nors labai ypatingai iA?siskiriantis. Juk ir XX a. pradA?ia, brAi??A?usi absurdA? nuengto A?mogaus ai??zProcesoai??? vizijas, kAi??rusi masiA? uA?valdytos civilizacijos saulAi??lydA?io koncepcijas, anaiptol nebuvo nei rami, nei optimistinAi??, nei negrAi??sminga. Kaip, beje, ir XIX A?imtmeA?io slinktys (jau du A?imtai metA? sukanka nuo Napoleono karA?). GalbAi??t tie laikai buvo net labiau A?urmulingi ir bauginantys: Ai??A?Ai?? nuoA?mAi??s karai, siautAi??jo A?udikiA?kos revoliucijos, vos alsavo laisva mintis, buvo gniuA?domos ir engiamos tautos, smaugiamos jA? aspiracijos. TaA?iau lygia greta muA?Ai?? meno, kultAi??ros versmAi??s: klestAi??jo Vilniaus Alma Mater su romantizmo polAi??kiais ir bundanA?ia lietuvybe; kito A?imtmeA?io pradA?ioje, ypaA? po spaudos atgavimo (nelyg Henri Bergsono Ai??lan vital), prasiverA?Ai?? vitaliA?kos energijos kupinas lietuviA? tautinAi??s literatAi??ros srautas.

2. A?monAi??s glaudA?iasi vienas prie kito ir kuria bendruomenes, ieA?ko jose gilesnio savo vieniA?os bAi??ties A?prasminimo, tam tikros saugesnAi??s prieglaudos daugybAi??s iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje. StiprybAi?? ai??i?? vienybAi??je, susitelkusioje kokiu nors pamatu, ypaA? prigimtiniu, etniniu. Tad atskirA? asmenA?, A?moniA? nuostoliai, jeigu jie praranda arba vienybAi??s jausmAi??, arba pamatus, aiA?ku, galop irgi sumuojasi ir virsta visos tautos nuostoliais. Bet turbAi??t taip buvo / yra visais amA?iais. Net ir toji baisi ai??zLietuvos tuA?tAi??jimoai??? grAi??smAi??, dabar auganti kone geometrine progresija, tautAi?? juk alino ir anksA?iau: prisiminkime posukilimines tremtis A? SibirAi??, iA?eivijAi?? A? ai??zAmerikAi?? pirtyjeai???, prisiminkime frankus krukus, A?ikagos skerdyklas, vargA? ai??zdA?iunglesai???, pokarines DIP stovyklas, perpildytas inteligentA?, ai??ziA?Ai??jusiA? negrA?A?tiai???… Tautos ir valstybAi??s ai??i?? kokie jA? rezervai, iA?tekliai, viltys, iA? kur jos turAi??tA? semtis savo stiprybAi??? TurbAi??t daugiausia iA? savAi??s, t. y. iA? mAi??sA? visA?, iA? ai??zjaunosios Lietuvosai???, nes, kaip A?tikinamai rodo istorija, itin retais atvejais paspirties galima tikAi??tis iA? kitur, iA? kaimynA?. XIX ir XX a. pradA?ioje lietuvybAi?? vis dAi??lto neturAi??jo A?viesiA? perspektyvA?, todAi??l netgi nuolat paaimanuodami, netgi skeptiA?kai, neoptimistiA?kai gretindami anuos laikus su A?iandiena, turime A?iuo poA?iAi??riu pripaA?inti neabejotinus dabarties pranaA?umus, pirmiausia susijusius su nepriklausomu bAi??viu ir A?sijungimu A? tarptautinio lygmens komunikacijas. Paradoksas: kad ir kaip bAi??tA? keista, bet jie A?iandienos A?monAi??ms A?adina veikiau nuogAi??stavimus, o ne tik viltingas ateities svajones, ai??i?? pavyzdA?iui, net ir iA?sikovota derama vieta didA?iausiose tautA? ir valstybiA? bendrijose. AtsivAi??rimas ai??zdidA?iajamai??? pasauliui nAi??ra vienaprasmis ir nekomplikuotas, jis yra egzistencinis iA?A?Ai??kis, kurA? galima palyginti su maA?esnAi??s upAi??s situacija, kai ji pagaliau pralauA?ia uA?tvaras A? dideles vandens akvatorijas. Jie neatsispiriamai traukia, vilioja, ai??znebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimoai???, bet ar ilgam pakaks tA?, jAi?? maitinanA?iA?, A?altiniA?? Nemuno, Neries istorija rodo, kad labai labai ilgam… Kita vertus, aA?trAi??jantys iA?likimo, tautiA?kumo dalykai neturAi??tA? bAi??ti traktuojami vien kaip iA?A?Ai??kis kam nors, o greiA?iau ai??i?? kaip atsakas, tvermAi??s paliudijimas.

3. Asmeniniai mAi??sA? pavieniA? bAi??A?iA? iA?gyvenimai, mano A?sitikinimu, negali tvyroti beorAi??je erdvAi??je, bAi??ti atsijAi?? nuo bendruomenAi??s, tautos savijautos, jos vaizdiniA?, dvasinAi??s bAi??klAi??s, etiniA? hierarchijA?. YpaA? dabar, kai net ir privaA?iAi?? erdvAi?? (nepainioti su privaA?ia valda!) persmelkia visagaliai komunikacijA? Ai??kai. Archetipai (jie irgi kolektyvinAi??s pasAi??monAi??s matricos) tik tada optimalAi??s, kai kristalizuojasi sandAi??rose tarp ego ir sociumo, tarp natAi??ros ir kultAi??ros… Regis, tik tuomet jie tampa stiprybAi??s galimumo versme ir padeda orientuotis klausimA?-atsakymA? labirinte. Net ir tarp tA?, kuriA? kone neA?manoma racionaliai reflektuoti ir kuriuos tegali intuityviai pajausti ir suvokti metafiziniu arba literatAi??riniu lygmeniu. Kaip tAi?? garsA?jA? CzesAi??awo MiAi??oszo algoritmAi?? ai??zUnde malum?ai??? (ai??zIA? kur blogis?ai???).

Vis dAi??lto norAi??A?iau bAi??ti konkretesnAi??je vietoje ir laike, A?ia ir dabar, ai??i?? dar grA?A?telAi??ti prie ankstesnio retorinio ai??zKAi?? daryti?ai??? (arba kaip vienas mano amA?inatilsA? kolega sakydavo: ai??zKur besdAi??si?ai???). Ai?? tuos paskutiniuosius anketos punktA? interrogatyvinius sandus norisi atsakyti A?inomA? poetA? rinkiniA? pavadinimais ir jA? parafrazAi??mis. Kai esi ai??zPo tylinA?iom A?vaigA?dAi??mai???, ai??zTuA?tumojeai??? ar ai??zPeleno miesteai???, kai neiA?vengiamai susiduri su ai??zKurA?io asiliukoai??? sindromu, gal reikia ai??zPaglostyti A?olAi??ai???, austi ai??zVoro stulpAi??ai??? ir juo ropA?tis, rankioti ai??zAguonA? pelenusai???, o ai??zJeiguai??? liks tik ai??zVargA?as Jorikasai???, A?velgiantis A? ai??zSudAi??vAi??tus pasauliusai???, ir turAi??si tiktai ai??zTylos matavimo vienetusai???, tada pagaliau turAi??si teisAi?? atsakyti vien: ai??z(…)ai???.