ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Kristijonui DonelaiA?iui ai??i?? 300
AUTORIUS:Ai??Ai??Henrikas Algis A?igriejus,Ai??Marijus Ai??idlauskas

DATA: 2013-08

ai??zMetA?ai??? anketa

Ai??Henrikas Algis A?igriejus,Ai??Marijus Ai??idlauskas

ArtAi??ja literatAi??ros klasiko Kristijono DonelaiA?io jubiliejus. Poema ai??zMetaiai??? yra ir mAi??sA? groA?inAi??s literatAi??ros pradA?ia, ir autentiA?kas A?emdirbio kultAi??ros kodas, tautos savasties paliudijimas, mAi??sA? etninAi??s tapatybAi??s atskaitos taA?kas. LietuviA? literatAi??ros debiutas buvo itin sAi??kmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. DonelaiA?io poema A?traukta A? Europos literatAi??ros A?edevrA? bibliotekAi??. Retas A?vykis, kai ne tik patys kaA?kuo didA?iuojamAi??s, bet esame pamatomi iA? A?alies, A?vertinami ir pasaulyje.

Rengdamiesi pasitikti A?A? iA?skirtinA? mAi??sA? kultAi??ros A?vykA?, kvieA?iame raA?ytojus, kultAi??ros A?mones, skaitytojus atsakyti A? ai??zMetA?ai??? anketos klausimus.

1. KeiA?iasi mAi??sA? pasaulis, keiA?iasi ir literatAi??ra. Kaip atrodo K. DonelaiA?io pradAi??ta groA?inAi??s literatAi??ros vaga A?iandien, po trijA? A?imtA? metA?? Kiek ji tinka prie mAi??sA? tikrovAi??s ir kokie A?iandien yra lietuviA?kumo kriterijai?Ai??A?emAi?? ta pati, medA?iai tie patys, bet lietuviA? kalba jau lyg ir kitokia?

2. K. DonelaiA?io reikA?mAi?? mums sustiprindavo ir politinAi??s situacijos, dramatiA?kos Lietuvos istorijos aplinkybAi??s. IdeologinAi??s priespaudos metais K. DonelaiA?io balsas buvo ypaA? svarbus kaip lietuviA?kosios savasties ir kultAi??rinAi??s tapatybAi??s liudijimas. ai??zMetA?ai??? kalba mus saugojo nuo uA?marA?ties ir neleido iA?nykti. Kiek mums padeda K. Donelaitis A?iandien, kiek jis apsaugo kultAi??rAi?? ir literatAi??rAi?? nuo iA?nykimo globalinAi??je vartotojiA?koje visuomenAi??je?

3. Ar A?iandien galAi??tume tikAi??tis panaA?aus fenomeno ai??i?? savo laikAi?? pranokstanA?io menininko iA?kilimo? Jei ne, tai kokios prieA?astys trukdo kultAi??rai pasiekti kulminacinius kAi??rybinio veiksmo taA?kus? Gal meniniam talentui pasireikA?ti palankesnis etninis kultAi??ros uA?darumas? Gal laisvoje visuomenAi??je nAi??ra bAi??tinybAi??s daryti kaA?kAi?? ypatingo, o informaciniame pasaulyje nAi??ra prielaidA? rastis unikaliai asmenybei ir unikaliai kAi??rybai?

4. KAi?? mAi??stote apie tokA? paradoksAi??: maA?araA?tAi??je tautoje atsiranda kalbos genijus, o mAi??sA? visuotinio raA?tingumo visuomenAi??je klesti grafomanijos tvanas, pro kurA? vis sunkiau prasimuA?a autentiA?kos kAi??rybos A?altiniai. Ar tai toks kultAi??ros raidos dAi??sningumas, ar tiesiog civilizacijos nuovargio ir persisotinimo A?enklai?

Henrikas Algis A?igriejus

1. VieA?lybieji ai??zMetA?ai??? bAi??rai labai apgailAi??jo mielas ai??zlietuviA?kas gadynAi??lesai???, kai lietuvninkAi??s dar vokiA?kai nesirAi??dAi??, nedundAi??jo sopagaiai??i?? Be abejo, jiems tada uA?davinAi??jo A?irdA? ne drabuA?is ar apavas, o brutaliai atsigrAi??danti svetimybAi??, moralinis nevalyvumas, nepraustaburnio A?odis, kai uA? stalo kas ai??zA?ai??i??ai??? pasako, kai bAi??rai svetimas ar kiauliA?kas dainas dainuot ir A?viegt uA?simano. BAi??tent ai??i?? A?viegt. O aukA?tyn paA?iAi??rAi??ti tai jau sunku. Ar sarmata, …kad Krizas KrizAi?? prigauna.

VienAi?? ai??zMetA?ai??? sakinA? ai??i?? Moters, jAi??s, nenaudAi??lAi??s! tai jums paraA?yta ai??i?? galAi??tume kiek parafrazuoti ai??i?? BAi??rA? ainiai, nenaudAi??liai! tai jums paraA?yta. BAi??rA? ainiai tai, A?iaip ar taip, ai??i?? mes, o metai ai??i?? 2013-ieji. Mums mumsai??i??

Taip, A?emAi?? ta pati, medA?iai tie patys, bet daug kas labai nebe tieai??i?? Tu mano A?emdirbe dvasia, ai??i?? tarsi atsidAi??sta Marcelijus Martinaitis. Ir visas A?itas eilAi??raA?tis toks nelinksmas. Kaip toji A?emdirbAi?? dvasia A?iandien jauA?iasi savo namuos, kai tA? namA? durys atlapotos pasauliui, kuriame siauA?ia sex, shop, show kultAi??ra? Kaip jau ji jausis ai??i?? reikia eit ir pasimainyt dvasiAi??.

Kas yra lietuviA?kumas, nAi??r lengva pasakyti, bet kas ne lietuviA?kumas ai??i?? tai, man pirmiausia atrodo, kai mes svetimas dainas bliaut uA?simanom. Kaip ir tada anA? dienA? bAi??rai. LietuviA?kumas, be abejo, nAi??ra egzaltuotas senA? gadynAi??liA? ilgesys, o svarbiausia ai??i?? kalba. Na, ko gero, dar tokia nepamirA?ta ai??i?? panaA?i A? ano bAi??ro ai??i?? mAi??sA? sukinAi??jimosi po A?itAi?? A?emelAi?? samprata:

IA? menkA? daiktA? daugsyk dyvai pasidaro;

O iA? mAi??A?lo smirdinA?io A?egnonAi?? pareina.

Taigi ai??i?? A?odis ir A?emAi??. A?odis, nieko naujo A?ia neprigalvosi, visais laikais, visoms tautoms ir tautelAi??ms buvo ryA?kiausia jA? savastis. Buvo, yra ir bus. O mums Mikalojaus DaukA?os ai??zPostilAi??sai??? prakalbAi?? skaityt ir skaityt pravartu net ir A?iandien. Visiems ai??i?? ir mokinukams, ir jau, deja, A?ilagalviams.

A?emAi??. Tiems, kurie raA?o, A?emAi?? labai daA?na jA? raA?tuose, o tie, kurie neraA?o, randa bAi??dA? tiesiogiai visaip triAi??sinAi??ti, net ir A? miestus iA? kaimA? sugarmAi??jAi??.

Tik va, kaip tenka iA?girsti ai??i?? realiame gyvenime mAi??sA? A?emelAi?? kai kur dirvonuoja, o apie A?odA?, nebeprisimenu, kas A?ia pirmas taip paA?maikA?tavo: …rusenom rusenom, dabar iA? lAi??to anglAi??jam…

BAi??tA? gerai prisigalvot kokiA? plytA? lietuviA?kai KinA? sienai. Bet ar to reikia ai??i?? kAi?? veiksi tokia uA?sitvAi??rAi??s. Kai mes patys jau didA?iojo pasaulio paukA?A?iai. Na, kartais vaikA?tikai.

2. Vienoje savo novelAi??je Alfonsas DodAi?? (Daudet) pasakoja apie prancAi??zA? kalbos pamokAi?? vokieA?iA? okupuotame Elzase. Ten mokytojas vaikams primena provansalA? poeto Mistralio metaforAi??: Kas neiA?siA?ada savo kalbos, tas turi raktAi?? nuo savo grandiniA?.

TurAi??jome tokA? raktAi??, bet ne kartAi?? ir ne du jis bandytas iA? mAi??sA? nugvelbti. Visokiausiais bAi??dais. LietuviA?kas A?odis buvo gyvas paprastA? kaimo A?moniA? lAi??pose, bet reikAi??jo ir A?spAi??dingo spausdinto A?odA?io. ReikAi??jo, kad kas, kaip A?ia dabar pasakius, taip tarsi trinkteltA? A? stalAi??: ai??zEsame savo namuos dar ir mes!ai??? Ir Donelaitis trinktelAi??jo. A?inoma, ne kumA?tim geleA?ine, o taip staiga pasireiA?kusia nepaprasta groA?inio A?odA?io meistryste. Mums reikAi??jo knygelAi??s, atsverianA?ios tomA? tomus. Visiems juk A?inoma mokyklinAi?? tiesa ai??i?? kai Lietuvoj lietuviausioj nuo lenkiA?kA? knygA? tiesiog lAi??A?o lentynos, mAi??sA? tebuvo tiktai viena kita. Va M. DaukA?os ai??zPostilAi??sai??? pasirodymo metais ai??i?? 1599-aisiais ai??i?? lietuviA?kA? tik vienuolika.

Ai??iandien kokios labai A?A?Ai??lios tiesioginAi??s grAi??smAi??s mAi??sA? kalbai lyg ir nebAi??r. Taigi kad ai??zlyg irai???. Ak, nei aA? A?ia save gAi??sdinu, nei kitus, tiesiog primenu ai??i?? bAi??kime budrAi??s ai??i?? be svetimA? tankA?, egzistuoja dar ir A?eimos vAi??A?iai.

Visko prisigalvoja tas beprotiA?kas, beprotiA?kas, beprotiA?kas pasaulis ai??i?? verA?ias per galvas verslininkai, verA?iasi sukA?iai, politikai. Su jais ir menininkai.

O tik pasistenkim, kad vis atminty, kai uA?plAi??sta A?kyrios, neramios mintys ai??i?? gal nebAi??tinai kiekvienAi?? dienAi?? ai??i?? bet vis subanguotA? ramus mAi??sA? hegzametras, kad patys tyA?ia savAi??s persiklaustume: tai kaip ten tas PriA?kus sAi??do ant arklio? Ne, ne sAi??do, o ant kumelio uA?simetAi?? greitai. Tik A?vilpt! Ne sulAi??A?Ai??lis koks. Ir ne ant kokio kuino, bet ant kumelio. Kaip ten Mikols darA?e taip smarkiai svilina kuilA?, / Kad per myliAi?? dAi??mai, nei debesiai pasikAi??lAi??, / SaulAi?? su A?vaigA?dAi??ms ir A?altAi?? mAi??nesA? tamsin. Kaip ten Enskys, puoA?eiva tas, ruoA?damasis A? svodbAi??, savo kulA?is su nauju dirA?u surakino. Surakino! KokA? ten iA?mintingAi?? A?odA? surado Lauras, rymodams ant strypinio savo…

Laimingas, kurs gali patirti dA?iaugsmo skaitydams, kas jau ne kartAi?? skaityta ir perskaityta. A?odis A? tave tiesiog A?sisiurbia, ir tave turi apimti didelis dA?iaugsmas. O dA?iaugsmas yra baisus nelabojo prieA?as. TAi?? nelabAi??jA? imantis ir A?veikiantis.

Pala pala, kaip ten su tuo DoA?iu, mAi??gAi??ju padaugint ir pasipeA?ti? Nagi kartAi?? jo vaikai lovy vos parneA?Ai?? gyvAi??. Lovy, bet dar gyvAi??. Ir dar namo.

VisA? laukia savas kelias, o savo keliu, amA?inu savo ratu eina ir saulAi??. Ir nieko blogo A?ia negal atsitikti.

NAi??s saulelAi?? vAi??l pusnynus pradeda gandint

Ir jau vieversiai linksmai lakstydami A?ypsi.

O ai??zMetaiai??? visada turi mums bAi??t po ranka.

3. Gal A?ia geriau tegul paA?neka lietuviA?ki kytri pilosopai. GalAi??A?iau A?ia kokA? A?odelA? A?kiA?t tik metaforiA?kai. Kaip atrodo mAi??sA? laikA? literatAi??ros lankos? GraA?iai atrodo, veA?lios, nepaisant, kad A?iaip gyvenime yra ir sausrA?. Ir A?vaigA?dynas ne toks jau menkas.

GraA?umas dangaus! Tarp A?vaigA?dA?iA? A?sikirtAi??

Septyni antai A?ienpjoviai!

Ai??(Maironis)

Kas tie Septyni? Kas vienas iA? tA? SeptyniA?? Koks ten jA? ai??zreitingasai???, aA? neA?inau. Ne mano nosiai apie tai sprAi??sti. Bet A?vaigA?dA?iA? tai yra.

4. Visas pasaulis ir visas gyvenimas yra didelis paradoksas.

Gal to paslaptingojo likimo ir nAi??r ai??i?? todAi??l ir neraA?au jo A?ia didA?iAi??ja raide ai??i?? likimo, kuris ar padeda A?mogui, ar iA? jo tyA?iojas, bet yra sAi??lygiA?kumai. Tai va, prisiklausAi?? IljiA?iaus, kuris iki iA?protAi??jimo liepAi?? mokytis, mokAi??mAi??s mokAi??mAi??s ir iA?mokom ne tik skaityti, bet ir raA?yti. Ir raA?yti daug.

Bet jei kiek rimtAi??liau. Ai??tai kAi?? sako tikrai jau didelis A?mogus ai??i?? mAi??sA? Maironis: Ir mes ryto tebAi??sime vaizduotAi??s monai / Aklos gamtos lyg ir nebuvAi?? veikalai… Na, jei ir prelatAi?? grybA?teli abejonAi??, tai kAi?? jau kalbAi??ti apie pasaulietA?. Tad raA?ykim, uA?raA?ykim, kad vis kas nors liktA?. Kur nors. Jei turim pasitaupAi?? pinigo, palankios mums aplinkybAi??s, tai iA?leisime ir knygelAi??. Tegul vaikai ar vaikA? vaikai paskaitys. Ar bent pavartys. O jei ne, tai tegul sudAi??lAi??s kur ant aukA?to. NedidelAi?? bAi??da.

DaugelA? tA? raA?anA?iA? vadiname grafomanais. Gal ir ne be pagrindo, bet…

Bet. TA? grafomanA? eilutAi??se kartais ima ir suskamba tai, kas verA?ia suklusti ai??zprofesionalusai???.

Be abejo, originalumas buvo, yra ir bus didA?iausia vertybAi??. Bet tik originalumas gautas. GalAi??tume pasakyti ai??i?? gautas iA? aukA?A?iau. Ir tik jau ne iA? pirA?to A?Ai??tbAi??t iA?lauA?tas. Juk nesrebiam barA?A?iA? tyA?ia prakiurdytu A?aukA?tu, nekonstruojam dviraA?io kvadratiniais ratais. Ir negaudom katAi??s, juodos ar rainos, tamsiame kambary, gerai A?inodami, kad jos ten nAi??ra.

Marijus Ai??idlauskas

1. Kristijonas Donelaitis ne tik iA?varAi?? pirmAi??jAi?? mAi??sA? literatAi??ros vagAi??, ne tik lemtai birA?ijo, kaip priminAi?? Marcelijus Martinaitis. Jis mums paliko pavyzdingai suartAi?? laukAi??, kurA? kapstome, rausinAi??jame, A?iuo tuo uA?sAi??jame ir A?A? tAi?? nupjauname. Ir, jei nesame apjakAi??liai, turime pripaA?inti, kad nieko reikA?mingesnio uA? ai??zMetusai??? sau ir pasauliui kol kas nesukAi??rAi??me. Donelaitis steigia mAi??sA? klasikAi?? ir mAi??sA? kanonAi??, jis yra mAi??sA? dvasios geleA?is ir mAi??sA? kalbos auksas, A?ibantis pervartA? pelenuose ir laiko dulkAi??se. Jo kAi??ryba mums atstoja tautinA? epAi??, ji nepakeiA?iama, kaip OdisAi??jui nepakeiA?iama buvo ItakAi?? ir jos A?emAi??s dAi??mas.

Vis dAi??lto kalbAi??ti apie DonelaitA? aukA?tomis kultAi??rinAi??mis ir tautinAi??mis sAi??vokomis A?iandien atrodytA? tarsi natAi??ralA? pokalbA? spraustum A? hegzametrAi??. Donelaitis iA?manAi?? formalumus, taA?iau jo tikslas buvo turininga forma ai??i?? ne duoklAi?? tradicijai ir ritualui, bet gyvybingas tradicijos atnaujinimas, kAi??ryba iA? esmAi??s. TodAi??l reiktA? mokytis kalbinti ir kalbAi??tis su DonelaiA?iu jam bAi??dingesniu stiliumi, jo stiliaus A?emumAi?? suprantant ne snobiA?kai, o vAi??lgi donelaitiA?kai, kaip nesuvaidintAi?? rAi??pestA? A?moniA? vargais ir dA?iaugsmais, kaip sveikAi?? liaudiA?kAi?? nuovokAi??. DonelaiA?io lietuviA?kumAi?? pirmiausia ir atrandu jo kalboje, jo stiliuje, jo vidinAi??je formoje. Ir jo hegzametrAi?? suvokiu pirmiausia ne kaip metrinAi?? sistemAi??, o kaip chaosAi?? sutvarkantA? ritmAi??, steigiantA? pasaulio tvarkAi?? per gimtosios kalbos tvarkAi?? ai??i?? paA?iu natAi??raliausiu ir fundamentaliausiu bAi??du. Toji kalba tautiA?kai negryna, taA?iau ai??i?? paradoksas ai??i?? svetimybAi??s tarsi apsaugo jAi?? nuo sterilumo, teikia estetinio sodrumo, iA?judina kalbinAi?? vaizduotAi??. Jeigu erzina ai??i?? irgi neblogai, bent jau geriau nei migdo (anglams skaityti savo Geoffrey ChaucerA?, o lenkams savo JanAi?? KochanowskA? taip pat nelengva). A?ia, kalboje ir per kalbAi?? visuotinAi??s tiesos A?audA?iamos A? rupiAi?? A?odA?io konkretybAi??, ir tas bendrybAi??s ir atskirybAi??s suaugimas nepaliauja mAi??sA? stebinti genialiu pastabumu ir paprastumu.

MAi??sA? tautiA?kumo jausmas yra daugiau kultAi??rinis etinis, o ne pilietinis prieraiA?umas. TaA?iau istoriA?kai mAi??sA? bAi??A?iai esmingesnis ne tautiA?kumas, o valstybingumas, valstybAi??s nepriklausomybAi??, kuriAi?? lengvai prarandame, ilgai apverkiame, o jAi?? atkAi??rAi?? dairomAi??s per petA?, mindA?ikuojame ir, uA?uot gaspadoriA?kai darbavAi??si, leidA?iamAi??s A? A?elmystes ir provas canadian pharmacy testosterone. . Kaip atsimename, A? tautiA?kumAi?? pernelyg nesikAi??sino ir sovietai, leidAi?? saikingai A?aisti lietuvybe, taA?iau rovAi?? viskAi??, kas susijAi?? su Lietuvos valstybe. Donelaitis mums yra suformavAi??s tautinio orumo stuburAi??, be kurio ir tautinei valstybei tenka A?lubA?ioti, kad ir kokia demokratiA?ka ji skelbtA?si. Ai??iuo poA?iAi??riu DonelaiA?io ai??zneaktualumasai??? jau yra strateginAi?? grAi??smAi??, kuriAi?? tarsi iA?pranaA?auja jo paties pastaba laiA?ke J. G. Jordanui: ai??zGerA? lietuviA? mAi??sA? laikais reta.ai??? Ai??itaip A?velgiant, ir literatAi??rinAi?? poetinAi?? DonelaiA?io tradicija (keturvAi??jininkai, SalomAi??ja NAi??ris, Kazys BradAi??nas, Justinas MarcinkeviA?ius) A?iandien atrodo veikianti labiau A? praeitA?, o ne A? ateitA?. Galimas daiktas, ateities poA?iAi??riu Petro DirgAi??los ai??zKaralystAi??sai??? epas yra donelaitiA?kesnis nei nAi??dienos lietuviA? lyrikA? niekaip nebeatrandamos tapatybAi??s paieA?kos, nekalbant jau apie uA?peA?kin nukiAstAi?? lietuvybAi??.

LietuviA?kumas, kaip ir visos socialinAi??s etninAi??s kategorijos, yra istoriA?kai kintanti sAi??voka. Donelaitis lietuviA?kAi??jA? etnosAi?? yra prisodrinAi??s konservatyvaus etoso, kurio sveikoji dalis nesensta, netgi darosi kaskart aktualesnAi??. Tai ne tik tautinio orumo, bet ir Ai??kinio apdairumo, ekologinio sAi??moningumo, valgio kultAi??ros (pamenat A?ikA?nosparnio klausimAi??lA? ponui: ai??zAr gumbu sergi per daugel kabiar Ai??dAi??s?ai???), asmens higienos, etinio bei kalbinio padorumo ir, pridurkime, elementaraus sveiko proto dalykai. Postmodernioje Lietuvoje socialinAi??s vieA?lybA?jA? ir nenaudAi??liA? proporcijos kinta, ir toli graA?u ne pirmA?jA? naudai. Ai??gelt iA?siA?iojusiA? musiA? ir vabalA?, uodA? su kaimene blusA? ai??i?? spieA?iA? spieA?iai, netrAi??ksta televiziniA? A?arkA? irgi pelAi??dA?, tik A?tai gaspadoriA?kA? gandrA? ir A?eimyniA?kA? bitinA? (tradicinAi??s orientacijos) maA?oka. ai??zRods, tai kiauliA?kas maniers ir didelAi?? gAi??daai???, tik A?iandien nAi??ra kam pasakyti: ai??zSnargliau! Eik pirma mokinkis kakalA? A?ildytai???, o jau paskui bAi??k homo iA?manusis ir vaidink globalaus pasaulio bambAi?? su nutA?susia virkA?tele fondA? ir investicijA? link.

2. Ai??iame klausime justi mAi??sA? kultAi??rai A?gimtas savigynos instinktas, paaA?trAi??jantis gyvybiniA? grAi??smiA? akivaizdoje. Kai kas (pvz., Tomas Venclova) A?A? instinktAi?? suvokia kaip savigynos kompleksAi??, t. y. kaip nebrandA?ios ir savimi nepasitikinA?ios kultAi??ros baimes. Brandi kultAi??ra turinti ne statyti gynybines uA?tvaras ir A?sitempusi cerberiauti, bet pasiA?valgyti anapus sienA?, pasiA?iAi??rAi??ti A? veidrodA?, atsipalaiduoti ir iA?mokti bon ton manierA?. Vadinamoji postmodernistinAi?? jautra (postmodern sensibility) ragina eiti toliau ai??i?? A?velgti A? pasaulA? kaip A? chaosAi??, atsisakyti visA? vertybiniA? kriterijA? bei prasmAi??s orientyrA? ir nepasitikAi??ti jokiu pasaulio modeliu. Suprantama, postmodernizmo kontekste DonelaiA?io pasaulio modelis bAi??tA? didA?iai anachroniA?kas, hermetiA?kas ir fiktyvus. BAi??tA?, bet nAi??ra. Skaitant DonelaitA? graA?iai iA?ryA?kAi??ja paties postmodernizmo iliuzijos ir pretenzijos perteikti pasaulA? ai??zbe iliuzijA?ai??? , t. y. su visomis jo virtualiomis realybAi??mis bei pramoginiais pasikutenimais. DonelaiA?io pasauliui negresia epistemologiniai lAi??A?iai ir suicidinAi?? depresija, jo pasaulio A?mogus vargsta ir dA?iaugiasi, bAi??ga A? ai??zbaudA?iavAi?? mielAi??ai???, uA?miega ir pabunda jausdamasis tvarkingo kosmoso dalimi, jis gyvena ir mirA?ta pasitikAi??damas bAi??timi.

Donelaitis mus apsaugo tiek, kiek mes apsaugome jA?. Tai tinka visai literatAi??ros klasikai, apskritai kultAi??rai, kultAi??rAi?? suprantant kaip laisvAi??, protingAi?? ir atsakingAi?? kAi??rybAi??, kuria A?mogus skiriasi nuo beA?dA?ioniA?, rykliA?, kurmiA? ir peteliA?kiA?. KAi?? su mumis ir DonelaiA?iu daro globali vartotojiA?ka ideologija ai??i?? daugmaA? aiA?ku. Ai??domiau, kAi?? mes darome su savimi ir savo kultAi??riniais herojais, kokia mAi??sA? kultAi??ros / nukultAi??rAi??jimo riba, vieA?ojo kultAi??ringumo standartai. Juk ne iA? Marso mAi??sA? vieA?uosiuose diskursuose radosi tokie vaizdingi posakiai kaip ai??zsusmirdusi bobaai??? (A?ia apie A?emaitAi??) ar ai??ztas su-istas Donelaitisai??? (tokioje gimnazisA?iA? knygelAi??je ai??zNoriu Nobelioai???). EsmAi?? ne triukA?melA? sukAi??lusi dviejA? brAi??stanA?iA? paaugliA? iA?krova (panaA?Ai??s iA?siA?okimai gali provokuoti socialinei dezinfekcijai), bet mAi??sA? sAi??monAi??s vairuotojA? slapta panieka ai??zkaimietiA?kaiai??? kultAi??rai. NemaA?a inteligentijos dalis mieguistai rAi??A?osi, ai??znepastebAi??damaai??? vieA?o kalbAi??jimo ir mAi??stymo uA?ribio (kur vAi??lgi aktyviai pasireiA?kia A?inomi veikAi??jai, demonstruodami nebe kultAi??rAi??, o savo natAi??rAi??, nebAi??tinai lietuviA?kAi??), o to tik ir reikia kaip maras plintanA?iam neraA?tingumui. MinAi??ti vaizdingi posakiai tik primena apie tAi?? kultAi??ros ir A?vietimo juodAi??jAi?? skylAi??, kurios plotis ir gylis darosi grAi??smingas.

Tam tikro kompleksavimo A?A?velgA?iau ir ai??zaukA?tojojeai??? DonelaiA?io recepcijoje. GraA?u, kai jA? lyginame su NyderlandA? tapyba, taA?iau kartais dingteli, kad, tarkim, Pieterio Brueghelio argumento prireikia, tarytum patys netikAi??tume savaiminiu DonelaiA?io reikA?mingumu. IA? tiesA?, panaA?umA? nemaA?a, abu yra vadinamA?jA? A?anriniA? paveikslA? meistrai, abu uA?griebia tai, kAi?? Friedrichas Engelsas vadino ai??zkaimo idiotizmuai???. TaA?iau Brueghelis, pieA?damas nerangius kAi??nus ir bukus veidus, vaizduoja kaimieA?ius kaip juokdarius, maA?umAi??lAi?? iA? jA? pasityA?iodamas, o taip gali elgtis tik savo socialinA? ir kultAi??rinA? pranaA?umAi?? jauA?iantis miesto A?mogus. Jam svetimas giluminis DonelaiA?io demokratizmas ir solidarumas su bAi??rais, taip natAi??raliai iA?reiA?kiamas A?vardA?iu mes, jis visiA?kai nenusiteikAi??s aukA?tinti bAi??rA? darbo, sielotis dAi??l jA? vargA? ar ginti jA? teisiA?. Ai??iuo pavyzdAi??liu noriu pasakyti, kad DonelaiA?io savitumo ir vertAi??s nebAi??tina ai??zpritrauktiai??? prie autoritetA?, jo fone patys autoritetai nebeatrodo tokie vienareikA?miai ir monumentalAi??s.

3. Tokie reiA?kiniai iA?kyla kaip deterministiA?kai nepaaiA?kinami kolosai, A?ia daA?nai veikia paradoksali logika, kuriAi?? permanAi?? jau PriA?kus: ai??zIA? menkA? daiktA? daugsyk dyvai pasidaro; / O iA? mAi??A?lo smirdinA?io A?egnonAi?? pareina.ai??? Ai??tai iA? kur idAi??jAi?? nukosAi??jo smarkusis modernistas Salys Ai??emerys (ir visas postmodernistinis reliatyvizmas), eilAi??raA?tyje ai??zReliatybAi??ai??? skelbAi??s:

KibirkA?tis A?viesos yra tamsybAi??j,

Yrai??i?? graA?umo dailAi?? ir purvuos,

Rasim melo ir grieA?A?iausioje teisybAi??j,

O kai kas ir aromatAi?? smarvAi??je suuos.

Taip, gimti ir mirti talentas gali bet kur, taA?iau jo iA?siskleidimui, jo palaikymui ir A?tvirtinimui, idant gyvenimas galAi??tA? tAi??stis ir po mirties, reikalingos ir iA?orinAi??s atramos, veiksmingas kultAi??rinis tinklas, socialinAi?? sistema. Kaip moko DonelaiA?io atraminAi?? knyga ai??i?? Ai??ventraA?tis, ai??i?? laukiant svarbiA? A?vykiA? reikia budAi??ti, idant jie neuA?kluptA? mAi??sA? mieganA?iA?. Donelaitis praneA?Ai?? apie mAi??sA? buvimAi?? kultAi??ros pasauliui XVIII A?imtmetyje, taA?iau kol iA?sibudinome, prasikrapA?tAi??me akis, tas akis turAi??jo gerokai pabadyti aplinkiniA? tautA? filologai ir kultAi??rininkai. O ir A?iandien juk dar neturime nepriekaiA?tingai parengtA? akademiniA? DonelaiA?io raA?tA?, jo daA?numinio A?odyno, nAi??ra kam profesionaliai A?vertinti naujai A? rusA? kalbAi?? Sergejaus Isajevo (Clandestinus) iA?verstA? ir 2011 m. KaraliauA?iuje iA?leistA? ai??zMetA?ai??? bei pasakAi??A?iA?. ManyA?iau, kad kAi??rAi??jui palankiausias yra etninAi??s (ir visokios kitos) kultAi??ros orumas, o ne pasirodymas, kad mokame durnai pasitursint ir iA?darinAi??t savo glAi??pas A?Ai??tkas.

4. DonelaiA?io laikA? PrAi??sijos KunigaikA?tystAi?? nebuvo jau toks maA?araA?A?iA? kraA?tas, o juk bAi??rA? poetas, A?iaip ar taip, buvo KaraliauA?iaus universiteto, tuometinAi??s Europos mokslo A?vyturio, auklAi??tinis. Visuotinio raA?tingumo mitAi?? paneigia augantis iA?maniuosius telefonus maiganA?iA? beraA?A?iA?, tarp jA? ir diplomuotA?, skaiA?ius. Apie tai, taip pat apie genijA? radimosi paradoksus jau kalbAi??jau. Apie civilizacijos nuovargA?, persisotinimAi??, persirijimAi?? ir kitas neA?vankios mAi??sA? gadynAi??s A?elmystes kalbAi??jo Donelaitis, su juo beprasmiA?ka varA?ytis (profilaktikai siAi??lome atsiversti ai??zPasakAi?? apie A?Ai??dvabalA?ai???). Na, o grafomanA? turbAi??t neiA?gaiA?intA? nAi?? apokaliptinis tvanas, jie vis tiek susisuktA? gAi??A?tAi?? Nojaus laivo triume.

tegretol without prescription.

Donelaitis kalba ir dabar, tik su mAi??sA? etine ir socialine klausa ne viskas yra gerai.