ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Kristijonui DonelaiA?iui ai??i?? 300
AUTORIUS:Ai??Rimvydas StankeviA?ius,Ai??Raimondas KaA?auskas

DATA: 2013-11

ai??zMetA?ai??? anketa

Rimvydas StankeviA?ius,Ai??Raimondas KaA?auskas

A�

ArtAi??ja literatAi??ros klasiko Kristijono DonelaiA?io jubiliejus. Poema ai??zMetaiai??? yra ir mAi??sA? groA?inAi??s literatAi??ros pradA?ia, ir autentiA?kas A?emdirbio kultAi??ros kodas, tautos savasties paliudijimas, mAi??sA? etninAi??s tapatybAi??s atskaitos taA?kas. LietuviA? literatAi??ros debiutas buvo itin sAi??kmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. DonelaiA?io poema A?traukta A? Europos literatAi??ros A?edevrA? bibliotekAi??. Retas A?vykis, kai ne tik patys kaA?kuo didA?iuojamAi??s, bet esame pamatomi iA? A?alies, A?vertinami ir pasaulyje.

Rengdamiesi pasitikti A?A? iA?skirtinA? mAi??sA? kultAi??ros A?vykA?, kvieA?iame raA?ytojus, kultAi??ros A?mones, skaitytojus atsakyti A? ai??zMetA?ai??? anketos klausimus.

1. KeiA?iasi mAi??sA? pasaulis, keiA?iasi ir literatAi??ra. Kaip atrodo K. DonelaiA?io pradAi??ta groA?inAi??s literatAi??ros vaga A?iandien, po trijA? A?imtA? metA?? Kiek ji tinka prie mAi??sA? tikrovAi??s ir kokie A?iandien yra lietuviA?kumo kriterijai?

A?emAi?? ta pati, medA?iai tie patys, bet lietuviA? kalba jau lyg ir kitokia?

2. K. DonelaiA?io reikA?mAi?? mums sustiprindavo ir politinAi??s situacijos, dramatiA?kos Lietuvos istorijos aplinkybAi??s. IdeologinAi??s priespaudos metais K. DonelaiA?io balsas buvo ypaA? svarbus kaip lietuviA?kosios savasties ir kultAi??rinAi??s tapatybAi??s liudijimas. ai??zMetA?ai??? kalba mus saugojo nuo uA?marA?ties ir neleido iA?nykti. Kiek mums padeda K. Donelaitis A?iandien, kiek jis apsaugo kultAi??rAi?? ir literatAi??rAi?? nuo iA?nykimo globalinAi??je vartotojiA?koje visuomenAi??je?

3. Ar A?iandien galAi??tume tikAi??tis panaA?aus fenomeno ai??i?? savo laikAi?? pranokstanA?io menininko iA?kilimo? Jei ne, tai kokios prieA?astys trukdo kultAi??rai pasiekti kulminacinius kAi??rybinio veiksmo taA?kus? Gal meniniam talentui pasireikA?ti palankesnis etninis kultAi??ros uA?darumas? Gal laisvoje visuomenAi??je nAi??ra bAi??tinybAi??s daryti kaA?kAi?? ypatingo, o informaciniame pasaulyje nAi??ra prielaidA? rastis unikaliai asmenybei ir unikaliai kAi??rybai?

4. KAi?? mAi??stote apie tokA? paradoksAi??: maA?araA?tAi??je tautoje atsiranda kalbos genijus, o mAi??sA? visuotinio raA?tingumo visuomenAi??je klesti grafomanijos tvanas, pro kurA? vis sunkiau prasimuA?a autentiA?kos kAi??rybos A?altiniai. Ar tai toks kultAi??ros raidos dAi??sningumas, ar tiesiog civilizacijos nuovargio ir persisotinimo A?enklai?

Rimvydas StankeviA?ius

Ai??

Kristijonas Donelaitis ir aA?

Pirmiausia lietuviA? literatAi??ros TAi??vAi?? paA?inau medinAi??s skulptAi??ros pavidalu. Ji (Ipolito UA?kurnio droA?ta) stAi??ksojo mano gimtA?jA? ElektrAi??nA? 1-osios vidurinAi??s (dabar ai??zAi??A?uolynoai???, berods devynmetAi???) mokyklos koridoriuje, visai prie pirmAi??nA? lentos ir direktoriaus kabineto. PaA?iAi?? pirmAi??jAi?? savo moksleiviA?kAi?? dienAi?? gal valandAi?? stovAi??jau ties ja, laukdamas, kol direktoriaus kabinete iA?sisprAi??s mano likimas ai??i?? mat patekau ne pas tAi?? mokytojAi??, kuriAi?? kaip PirmAi??jAi?? MokytojAi?? jau buvo atpaA?inusi mano A?irdis, ir ai??i?? negyvai uA?sispyriau bAi??ti perkeltas A? kitAi?? klasAi??. Tame ligi pussalAi??s praplatintame koridoriuje stovAi??jo ir daugiau didA?iA? raA?ytojA? skulptAi??rA?, bet kaA?kaip pajutau, kad Jis tarp visA? ai??i?? svarbiausias. Gal droA?inys buvo didA?iausias? Gal stovAi??jo paA?iame centre? O gal taip nusprendA?iau todAi??l, kad Jis buvo pavaizduotas uA? bAi??rA? ai??zbakAi??A?esai??? didesniu milA?inu, kurio visas stotas it bitAi??mis apkibAi??s paA?iais bAi??rais, itin dailiai iA?droA?tais, prie Jo kaip prie gynAi??jo prisiglaudusiais A?mogeliukais. A?odA?iu, pats neA?inau kaip, bet aiA?kiai pajutau, kad A?is gerasis milA?inas yra mano mokyklos direktoriaus direktorius, todAi??l iA?sakiau jam savo problemAi??, tikAi??damasis uA?tarimo.

GrA?A?damas iA? mokyklos su pirmAi??ja pergale ai??i?? it apgintas bAi??ras ai??i?? buvau dAi??kingas savo naujajam mediniam patronui. Tiesa, tAi??dien dar neA?inojau, kad jis ai??i?? Kristijonas Donelaitis. Ai??iAi?? pavardAi?? iA?girdau gal po trejA? metA?, kai (iliustracijA? suviliotas) nusipirkau didelio vaikiA?ko formato knygelAi?? ai??zAi??A?uols gyrpelnysai??? su Kristijono DonelaiA?io pasakAi??A?iomis. Mano vaikiA?koje bibliotekAi??lAi??je ji ilgai neuA?sigulAi??jo, o A?tai vaikiA?kon atmintin A?krito giliai. Ai??siminiau jAi?? ai??i?? kaip labai keistAi?? knygAi??. Pirmiausia apstulbino lyg ir ta, lyg ir kitokia lietuviA? kalba, kupina nesuprantamA? A?odA?iA?, girgA?danti ir krenkA?A?ianti kaA?in kokiu neiA?baigtumu, tarsi dar ne kalba, o besitverianA?ios kalbos magma bAi??tA?. ai??zManoji mokytoja A?ia turAi??tA? papluA?Ai??ti taisydama klaidasai???, ai??i?? pamaniau anuomet. TaA?iau, nepaisant kalbos A?iurkA?tumo, pasakojimai skambAi??jo kaA?i kaip iA?kilmingai (gal dAi??l eiliuoto teksto ritmikos?), todAi??l atrodAi??, kad didingas skambesys neretai pjaunasi su gana brutaliu turiniu, kuris man, sovietiniam vaikui, atrodAi?? dar ir neteisingas moralAi??s poA?iAi??riu. Kaipgi A?ia Vilks provininks nesusilaukia pelnytos bausmAi??s?.. Ar graA?u poezijoje kapstytis po mAi??A?lAi?? drauge su A?Ai??dvabaliu taip, kad net nuo puslapiA? dvokas pasklinda?.. O labiausiai, atmenu, gaila buvo Rudikio jomarkininko. Ne tik gaila ai??i?? pykau ant autoriaus, kodAi??l jis ne alkano, visA? skriaudA?iamo A?unelio pusAi??je?..

Ir vis dAi??lto ai??i?? kai mokykloje suA?inojau, jog medinis mano patronas ai??i?? ne bet kas, o Kristijonas Donelaitis, kai jau mokAi??jau privalomas dvideA?imt aA?tuonias ai??zMetA?ai??? eilutes atmintinai (dabar jau neA?inau ai??i?? gal A?eA?ta klasAi???), kai labai graA?i Poeto pavardAi?? ir gerasis milA?inas skulptAi??roje susiliejo A? vienAi?? asmenA?, akimirksniu atleidau jam ai??zneteisingasai??? pasakAi??A?iA? pabaigas, mintyse vietoj autoriaus atkAi??rAi??s teisingumAi?? ir rAi??sA?iai nubaudAi??s silpnA?jA? skriaudAi??jus.

ai??zMetaiai??? manajai moralei kaA?in kaip neuA?kliuvo. Mokytojai aiA?kinant, susidaryti nuomonAi?? ir prasmes atrasti buvo lengviau, be to, poemos skaitymas klasAi??je, visiems drauge, kaA?kaip uA?krAi??tAi?? A?aismingumu: menu, dar kelias savaites vienas kitAi?? vadinome ai??zsyveidAi??misai??? ir ai??zpasturlukaisai???, negalAi??dami atsidA?iaugti, kad K. Donelaitis taip vadina lapAi?? ir kiA?kA?. O smagiausiai nuteikAi?? mokytojos pacituotas mano bendraklasio raA?inio apie ai??zMetA?ai??? veikAi??jA? charakterius sakinys: ai??zDoA?ys A?ovAi?? A? varnAi??, bet pataikAi?? A? kitur.ai??? Mokytoja tokA? kulkos trajektorijos neapibrAi??A?tumAi?? grieA?tai sukritikavo, o anuometiniam man dingojosi, jog sakinys skamba galingai ai??i?? kone donelaitiA?kai, nepaisant smulkmenos, kad A?ovAi?? visai ne DoA?ys… A?odA?iu, patiko man ai??zMetaiai???, nes vadovAi??liai raA?Ai??, kad jie turi patikti, ir neabejojau, jog tai geriausias kada nors lietuviA? kalba paraA?ytas kAi??rinys, nes mokytoja A?itaip sakAi??.

TaA?iau literatAi??roje, kaip ir religijoje, matyt, egzistuoja properA?a tarp vaikiA?kosios pasaulAi??jautos, kai tiki tuo, kas tau sakoma, ir tarp iA?siskleidusios sAi??monAi??s, kai imi tikAi??ti tuo, kuo jau A?tiki pats. ai??zMetusai??? dar kartAi?? analizuodami skaitAi??me dvyliktoje klasAi??je (o gal pats vienas skaiA?iau, ruoA?damasis stojamiesiems?), kai jau buvau skaitAi??s ne tik MaironA? su Vincu MykolaiA?iu-Putinu, bet net ir MarcelijA? MartinaitA? su Sigitu Geda, ir su fundamentaliaisiais mokytojA? bei vadovAi??liA? teiginiais Ai??miau nesutikti: K. Donelaitis ai??i?? lietuviA? literatAi??ros virA?ukalnAi??? Na jau, na jau… Man, pirmAi?? Ai??sAi?? nubraukusiam jaunuoliui, jis su savo ai??zMetaisai??? atrodAi?? kaip ai??zBitlaiai???, kuriems reikia daryti kokybAi??s nuolaidas, nes ai??zpagalvok, prieA? kiek laiko tai buvo!ai??? O aA? A?avAi??jimAi??si ai??zsu nuolaidomisai??? laikiau nenuoA?irdA?iu ir neabejojau, kad M. Martinaitis ai??i?? tAi??kstantA? kartA? geresnis poetas uA? K. DonelaitA?, o apie jo ai??zSeveriutAi??ai???, dainuojamAi?? Vytauto Kernagio, galvojau, kad lietuviA?kai nieko graA?esnio paraA?yti paprasA?iausiai neA?manoma.

Prie K. DonelaiA?io altoriaus mane sugrAi??A?ino studijos Alma Mater Filologijos fakultete, tiksliau ai??i?? A?viesaus atminimo profesorius Albinas JovaiA?a, savo seminaruose atvAi??rAi??s hegzametro paslaptA?, A?galinAi??s suvokti K. DonelaitA? ir jo ai??zMetusai??? visai kitame prasmAi??s lygmenyje nei skurdA?ios mokyklinAi??s ai??zvieA?lybA?jA?ai??? ir ai??znenaudAi??liA?ai??? analizAi??s. Tik tada suvokiau K. DonelaiA?io genialumAi??, tik tada patyriau, kad jis lietuviA? literatAi??rai nuveikAi?? ne maA?iau nei Johanas Sebastianas Bachas kad nuveikAi?? muzikos pasauliui, paraA?ydamas ai??zGerai temperuotAi?? klavyrAi??ai??? ai??i?? nepaprasto groA?io meno kAi??rinA? ir tuo paA?iu ai??i?? A?lovAi??s vertAi?? mokslinA? darbAi??, iA? esmAi??s pagrindA?iantA? kvintA? ratAi?? bei A?tvirtinantA? dabartinAi?? tonacijA? sistemAi??.

Taigi, prisipaA?insiu, iki prof. A. JovaiA?os paskaitA? apie K. DonelaiA?io hegzametro kilmAi?? mAi??sA?iau A?itaip: kaip dvasiA?kis, jis lotynA? kalbAi??, suprantama, mokAi??jo, todAi??l tikrai buvo skaitAi??s (o gal ir po ranka turAi??jo?) Vergilijaus bei Horacijaus veikalus. Be to ai??i?? jei muzikinAi?? klausa manAi??s neapgauna ai??i?? hegzametru suraA?ytos ir lotyniA?kos baA?nytinAi??s gedulingA?jA? apeigA? giesmAi??s, kurias prie karsto pakaitomis progiesmiu atlieka klebonas ir vikaras. (Kalbu apie katalikA? apeigas, bet tos giesmAi??s, manau, buvo sukurtos dar iki reformatA? atskilimo, todAi??l galbAi??t bendros visiems krikA?A?ionims?) Tad turint muzikinAi?? klausAi?? (o kad K. Donelaitis buvo muzikalus ai??i?? neleidA?ia abejoti jau vien jo dirbinti klavesinai), maniau, vieni niekai A?taikyti A?odA?ius A? Vergilijaus ar A?ventA? giesmiA? diktuojamAi?? melodijAi?? ai??i?? juk panaA?iai ir dabartiniai poetai tekstus dainoms kuria pagal jau esamas melodijas. Ai??tai, maniau, ir visa genialumo paslaptis.

TaA?iau neA?inojau, kad tokia ai??zmelodinAi?? kalkAi??ai??? paprasA?iausiai neA?manoma dAi??l skirtingos lotynA? bei lietuviA? kalbA? prigimties. Antikinis hegzametras, grA?stas ilgA?jA? ir trumpA?jA? skiemenA? kaita, lietuviA? ai??i?? A?okinAi??janA?io kirA?io ai??i?? kalboje nAi??ra efektyvus. TodAi??l K. Donelaitis (suprantama, sklandA?iai sustygavAi??s savo poemAi?? ir metriniu poA?iAi??riu) sukAi??rAi?? autentiA?kAi?? lietuviA?kAi?? hegzametrAi??, grA?stAi?? kirA?iuotA?ai??i??nekirA?iuotA? skiemenA? kaita, taip praturtindamas lietuviA? kalbos kAi??rybiniA? galimybiA? laukAi??.

Tik tada supratau, kodAi??l jis iA?droA?tas milA?inu, tik tuomet suvokiau, kad K. Donelaitis vertas lietuviA? literatAi??ros TAi??vo titulo ne tik dAi??l pirmeivystAi??s ir kad tik dAi??l jo lietuviA? groA?inAi?? literatAi??ra prasideda nuo tokiA? tikrai nepaprastA? aukA?tumA?.

Koks A?iurpiai laisvas ir vieniA?as anuomet jis turAi??jo jaustis savo aukA?tybAi??se, iki kuriA? net akyliausiA?jA? regos laukas nesiekia?

Gal kaip tik todAi??l savo uA?raA?uose mini sodAi??, kuriuo mAi??go rAi??pintis, tarsi manydamas, kad sodas ai??i?? vienintelis uA? jA? patA? ilgaamA?iA?kesnis jo darbo rezultatas, liudysiantis ateities A?monAi??ms jA? ai??i?? KristijonAi?? DonelaitA? ai??i?? apskritai gyvenus. O apie ai??zMetusai??? uA?raA?uose ai??i?? nAi?? A?odelyA?io.

PaskutinA?kart ai??zMetusai??? perskaiA?iau lygiai prieA? metus ai??i?? turiu jA? ai??zBaltA? lankA?ai??? 2010-A?jA? leidimAi?? asmeninAi??je bibliotekoje (kaip tik tada toptelAi??jo, kad nors ai??zpasturlukoai??? lietuviA? kalboje A?iandien ir neturime, bet turime ai??zpasturgalA?ai???, kurio etimologinAi?? kilmAi?? ai??i?? aiA?ki, net ir prasmAi?? iA?saugota: ai??zstriukas galasai??? ai??i?? zuikio uodegAi??lAi??). Keista, bet poemAi?? perskaiA?iau labai lengvai ir skaniai, nors atmintyje iA?likAi?? ar literatAi??ros studijA? primesti kaA?in kokie vidiniai sensoriai kurA? laikAi?? dar A?tikinAi??jo, kad skaitau keblA? suprasti ir sunkiai ai??znuryjamAi??ai??? kAi??rinA?. TaA?iau su jokiais baubais, slenksA?iais ir akivarais tekste taip ir nesusidAi??riau. AtvirkA?A?iai, uA?versdamas tegalAi??jau konstatuoti ai??i?? lengva, sklandu, tobula.

NatAi??ralu ai??i?? nuo pirmojo iki paskiausiojo ai??zMetA?ai??? skaitymo keitAi??si mano sAi??monAi??, apsiskaitymas, prioritetai… Bet ne tik ai??i?? pasikeitAi?? ir tam tikri kontekstai, suteikAi?? galimybAi?? perskaityti ai??zMetuoseai??? gausybAi?? svarbiA? ir skaudA?iA? tiesA?, kuriA? anuomet, gyvendamas uA? aukA?tA? sovietinAi??s imperijos sienA?, gal nAi?? neturAi??jau galimybAi??s perskaityti. PavyzdA?iui, A?odA?ius ai??zvokieA?iaiai??? arba ai??zprancAi??zaiai??? K. DonelaiA?io iA?juokiamame kontekste vis tiek perskaitydavau (gal ne aA? vienas?) kaip ai??zrusaiai???. Kad gAi??da perimti madas, paproA?ius ir A?proA?ius, gAi??da smukti iki sovietinio reA?imo sargA? moralinio ir dvasinio lygio. Kad tai patvirtina K. DonelaiA?io tekstas ai??i?? buvo aiA?ku, taA?iau kad kokie nors pavojai mAi??sA? moralei, mentalitetui ir dvasinio gyvenimo kokybei grasintA? iA? VakarA?, kur ai??ziA?sivystymo lygisai??? nepalyginti aukA?tesnis nei mAi??suose ai??i?? tokia mintis atrodAi?? neA?tikAi??tina. TodAi??l anuomet nuoA?irdA?iai maniau, kad mano laikams K. DonelaiA?io A?spAi??jimai ir pagraudenimai netikslingi.

TaA?iau dabar, kai jau A?inau, kad ai??ziA?sivystymo lygisai??? daA?nai tereiA?kia materialinAi?? gerovAi?? ir viskAi?? uA?valdanA?ius komercinius santykius, taigi dabar skaitydamas ai??zMetusai??? tik karA?iai A?ypsojausi, apgailAi??damas savo (gal ne tik mano vieno?) ano meto kvailumAi?? ir trumparegystAi??. LiAi??dna dar ir todAi??l, jog ai??zMetaiai??? liudija, kad jau ir anuomet lietuviA? tauta kentAi??jo dAi??l saviniekos ir nevisavertiA?kumo komplekso, skatinanA?io svetimA? tautA? ydas bei menkystAi?? paversti nacionaline siekiamybe, nusigrAi??A?iant nuo savA?jA?, kur kas aukA?tesniA? vertybiA? kaip nuo tamsuoliA?kA?, atgyvenusiA? bei gAi??dingA?.

TaA?iau A?ia jau ne vien literatAi??ros ir ne vien K. DonelaiA?io tema. TenorAi??jau pasakyti, kad su skaitytojo amA?iumi ai??zMetA?ai??? prasminis turinys nuolatos keiA?iasi, sutviskAi??damas vis kitomis savo semantinAi??mis briaunomis. TodAi??l girdAi??damas moksleiviA? ir pedagogiA? paniurnAi??jimus, esAi?? ar tikrai ai??zMetA?ai??? ai??zA?kirstiai??? nepajAi??giantiems maA?iams tikslinga mokykloje juos skaityti, noriu atsakyti: ir tikslinga, ir bAi??tina. Kad vAi??l tuos ai??zMetusai??? atsiverstA? ir ai??zA?kirstA?ai??? vAi??liau. Juk kai A?mogus bAi??na pakankamai subrendAi??s ir ima, tarkim, suprasti baleto A?okio groA?A?, paA?iam pradAi??ti A?okti baletAi?? jau bAi??na per vAi??lu. O jei mokykloje jauno A?mogaus nepastAi??mAi??s tikrA?jA? vertybiA? link, jis gali jA? niekuomet ir neatrasti.

Tad A?tai ir visa manoji asmeninAi??s biA?iulystAi??s su K. DonelaiA?iu istorija. GalbAi??t ta biA?iulystAi?? ne tokia tvirta kaip derAi??tA?, galbAi??t nAi?? kiek ne tvirtesnAi?? nei didA?iumos kitA? Lietuvos sAi??nA? bei dukrA?, taA?iau visai saugiai ir jaukiai jauA?iuosi drauge su kitais iA?droA?taisiais bAi??rais ropodamas jo rankove, todAi??l drauge su broliu Viljamu iA? Umberto Eco ai??zRoA?Ai??s vardoai??? gana garsiai tariu: ai??zTaip, mes esame nykA?tukai, taA?iau nykA?tukai ai??i?? sAi??dintys milA?inams ant peA?iA?.ai???

Raimondas KaA?auskas

1. NeA?inia kelintAi?? kartAi?? skaiA?iau Kristijono DonelaiA?io ai??zMetusai???. Kadaise, mokyklos ar studijA? suole, kai tas skaitymas buvo privalomas, kai aplinkui Ai??A?avo to meto gyvenimo ir literatAi??ros aktualijA? bei madA? vAi??jai, o rupus ir vaizdingas klasikos A?odis buvo tarsi preparuotas, A?kalintas vadovAi??liA? ir chrestomatijA? puslapiuose, netraukAi?? skaityti. Bet kuo labiau senstu, tuo A?vilgsnis sminga vis giliau, iki paA?iA? pamatiniA? gyvenimiA?kA? ir meniniA? veikalo vertybiA? klodA?. Ir kaskart vis naujas A?siklausymas A? A?io nemaraus kAi??rinio skambesA?, A?siA?iAi??rAi??jimas A? vaizdus leidA?ia pajusti amA?inAi?? jo gyvastA?, nepaprastAi?? ir slAi??piningAi?? raA?ytojo talento jAi??gAi??. ManyA?iau, kad lietuviA? literatAi??ra iki pat A?iol teka mAi??sA? didA?iojo pradininko iA?kasta vaga, t. y. gyvena svarbiausiais mAi??sA? maA?os tautos likimo ir iA?likimo rAi??pesA?iais. Su visais iA?siA?akojimais ir atsiA?akojimais, meniniA? A?takA? ir laiko padiktuotomis naujovAi??mis, tarpais nutoldama nuo savojo kamieno, bet paskui ir vAi??l, lyg tas sAi??nus paklydAi??lis, sugrA?A?dama. Bet, svarbiausia, ji, kad ir susikurdama skirtingA? epochA? naujakalbes, tebekalba lietuviA?kai, gyvena savoje kalboje, pati jAi?? vysto, veda A? priekA?. LiteratAi??ra yra bene svarbiausia kalbos saugykla, jos bankas, auginantis ir nuoA?imA?ius, o jei iA?senka kalbos galia ar jos nebelieka visai, nustoja gyvavusi tiek tautos kAi??ryba, tiek pati tauta. Tai pasakytina vienareikA?miA?kai, be jokiA? iA?lygA?.

Nors, kaip A?inoma, keiA?iasi ir pasaulis, ir literatAi??ra, bet kai kas vis dAi??lto nesikeiA?ia, nes nAi??ra pavaldus naikinanA?iai laiko galiai, iA?lieka net ir tada, kai nebAi??ra jos kAi??rAi??jA? pagimdA?iusio etnoso (pavyzdA?io toli neieA?kokime ai??i?? tai ir skausmingas maA?lietuviA? likimas). Kas tai? NeA?inau. Arba tegu lieka amA?inoji meno, jo tiesos, kAi??rAi??jA? talento paslaptis, kalbanti A?odA?io iA?austais vaizdais, A?velgianti iA? senA? mozaikA?, sienA? tapybos nuotrupA? anA? laikA? A?moniA? akimis, veidais ir po tAi??kstanA?io metA?. TebAi??nie tai aiA?kintojA? ir tyrinAi??tojA? uA?siAi??mimas. A?ia bAi??tina pasakyti, kad pats likimas, toks negailestingas baltA? gentims, jA? dvasios kultAi??rai, buvo palankus K. DonelaiA?io A?odA?iui. Juk amA?iA? suirutAi??je, karuose ir gaisruose, galAi??jo neiA?likti nei pastoriA? J. G. Jordano ir J. Holfeldo saugotA? ai??zMetA?ai??? fragmentA?, nuoraA?A?, nei A?raA?A? Tolminkiemio baA?nyA?ios knygose, nei skundA? PrAi??sijos valdA?iai dAi??l amtmonA? daromA? skriaudA? A?monAi??ms ir parapijai. Buvo ir kitA? pavojA?. KaA?in ar jautAi?? pats K. Donelaitis, kaip ir ne vienas talentingas kAi??rAi??jas, savojo A?odA?io, patikimo popieriui, paskaitomo biA?iuliams, stiprybAi??, vertAi??? Ar suvokAi?? esAi??s gabesnis uA? kitus raA?anA?ius amA?ininkus, kAi??rusius prakalbas, giesmes baA?nyA?iai, surinkimams? Bet mums svarbu bAi??tent tai, kad jis buvo ir liko su vyA?otaisiais bAi??rais, kuriA? buitis ir bAi??tis sukosi amA?inuoju gamtos gyvenimo ratu, kad nesidygAi??jo nei purvu, nei A?…, mynAi?? tAi?? patA? molA? ir iA? jo lipdAi?? A?emAi??tAi??, sodrA?, todAi??l ai??i?? tokA? A?taigA? A?odA?. O juk galAi??jo bAi??ti ir kitaip!.. LaiA?kai, A?raA?ai baA?nyA?ios knygose, skundai, keletas iA?likusiA? eilAi??raA?A?iA? vokieA?iA? kalba rodo jA? buvus iA?silavinusA?, aukA?tos kultAi??ros, plataus mAi??stymo, nors ir gyvenusA? nuoA?aliai, savo laiko A?mogA?. Vienas toks eilAi??raA?tis vokieA?iA? kalba (ai??zO greit slenkAi?? laikai…ai???) ir paraA?ytas naudojant antikos A?vaizdA?ius. Tik A?sivaizduokime mAi??sA? didA?jA? dainiA?, raA?antA? tokias profesoriA?kas (kad ir talentingas) ar salonines eiles apie to meto liaudies gyvenimAi??!.. Beje, MaA?osios Lietuvos nutautinimas, nuo kurio grAi??smAi??s K. Donelaitis taip gynAi?? lietuvininkus, vyko kitaip nei DidA?iojoje. RaA?tijai bei kalbai ten ilgai buvo palankesnAi??s sAi??lygos, turbAi??t ir patys bAi??rai buvo ir labiau apsiA?vietAi?? uA? KunigaikA?tystAi??s muA?ikus, ir gyveno geriau, o atvykAi??liai iA? tuometinAi??s Europos neA?Ai?? ne tik blogus dalykus ai??i?? rinA?vynA? ir brangvynA? Viagra Soft buy , kabiarAi?? ir lumper, ai??i?? bet ir aukA?tesnAi?? civilizacijAi??. Tam tikra nutautinimo metodika galutinai iA?ryA?kAi??s vAi??liau, kai K. DonelaiA?io nebebus, o DidA?ioji KunigaikA?tystAi?? bus prijungta prie Rusijos imperijos. Apie skaudA?iAi?? maA?lietuviA? daliAi?? po dviejA? A?imtmeA?iA? darsyk prakalbAi??s Ai??vAi?? SimonaitytAi??, bet vAi??liau jau nebebus nAi?? jA? paA?iA?…

Sakote: A?emAi??, medA?iai? Neseniai lankiausi Tolminkiemyje, pervaA?iavau visAi?? KaraliauA?iaus kraA?tAi??, o A? RomintAi??s giriAi?? A?A?engiau iA? dabartinAi??s Lenkijos. Taip, A?emAi?? ten ta pati, nors ir vAi??l pasidalyta, daug medA?iA? turbAi??t tA? paA?iA?, ai??i?? medA?iai gyvena A?imtus, o kai kurie ai??i?? tAi??kstanA?ius metA?, nors priaugo ir naujA?, ai??i?? tik lietuviA?kos kalbos nebegirdAi??ti. NeA?inau, kokie tie lietuviA?kumo kriterijai, nesu teoretikas, tik paprastas, turbAi??t tikras (kad ir ne be nuodAi??miA?) lietuvis, todAi??l ir ta A?emAi??, ir tie medA?iai, ir iA? vakarA? atplaukiantys debesys su manim tartum kalbasi lietuviA?kai, ir girdA?iu ne tik tai, kAi?? A?iAi?? akimirkAi?? pamato akys, bet ir tai, kas slypi po A?eme, ai??i?? pradingusios, bet manyje tebegyvos giminAi??s kraujAi??.

Taigi ir mano lietuviA?kumo kriterijus toks: kas esi tu pats, kokiomis akimis A?velgi, taip ir matai, ir suvoki, ir bandai iA?sireikA?ti. O iA? tiesA? tai ir A?emAi??, ir medA?iai gali lygiai taip pat kalbAi??ti ir oA?ti ir kitiems, net uA?kariautojams, juk jie daiktai be sielos, bet man jie ir A?neka, ir oA?ia lietuviA?kai, nes mano siela ai??i?? lietuviA?ka. Kalba pakitusi? Taip, vieni A?odA?iai, atlikAi?? savo vaidmenA?, kai nebAi??ra juos pagimdA?iusiA? daiktA?, mirA?ta, randasi kiti. Kad suvokA?iau ai??zMetA?ai??? realijas, A?iek tiek senstelAi??jusiAi?? jA? kalbAi?? (man A?ia ir visas jos groA?is!), tenka paskaityti komentarus, pavartyti A?odynAi??. Savo ruoA?tu veikalas buvo taisomas leidAi??jA?, redaguojamas, praleidA?iami epizodai, kaitaliota net kompozicija. A?inoma, ir kAi??rinA? galima apgenAi??ti, ai??zpagerintiai???, begerinant ai??i?? suA?aloti (vAi??liau ai??i?? atstatinAi??ti autentikAi??!), taA?iau trykA?tanti jo gyvybAi?? iA?lieka. Ir jis atsilaikAi??, nes jame slypi gyvas gyvenimas, virpa paslaptinga ir A?iek tiek gaivaliA?ka kAi??rAi??jo, kaip ne vieno didA?io talento, dvasia. Tokia pat A?mogaus siela, kuri ir po A?imtmeA?iA? susikalba su palikuonimis. Be to, ji mums sava, lietuviA?ka. Ir kol mAi??sA? dvasia, galvosena, kalba bus lietuviA?ka, tol ir darbai, ir veikalai bus ne kokie nors, bet savaime lietuviA?ki. Kad ir paraA?yti kitos gadynAi??s stiliumi. TodAi??l ir K. DonelaiA?io pradAi??toji lietuviA? groA?inAi??s literatAi??ros vaga driekiasi per A?imtmeA?ius, ir, nors laiko eigoje iA?kildavo tai viena, tai kita stambesnAi?? figAi??ra, jos dar nepranoko niekas. Kaip ilgai? Dievas A?ino… TurbAi??t tol, kol skambAi??s mAi??sA? kalba, kol A?ioje A?emAi??s pAi??doje bAi??sime patys. To mes ir neA?inome, kaip neA?inojo nAi?? K. Donelaitis, ai??i?? jis raA?Ai?? apie savo laikus, savo amA?ininkams.

2. A?ia dera kalbAi??ti apie amA?inAi??jA? menininko santykA? su savo laiku, nevienadienA? kAi??rybos, jos idAi??jA? aktualumAi??. PlaA?iau nesvarstant K. DonelaiA?io laikA? realijA?, jo paties intencijA?, ypaA? skelbiamA? moralAi??s, tikAi??jimo dalykA?, vAi??l reikAi??tA? prisiminti, kad jo gyventa kitokioje, skirtingoje nuo katalikiA?kos, aplenkintos DidA?iosios Lietuvos, protestantiA?koje, vokietinamoje ir benykstanA?ios lietuvybAi??s aplinkoje. Ai??iame fone gerai girdAi??ti ramus, giedras, kartais rAi??stokas, o kartais ai??i?? paA?aipus iA?mintingojo pastoriaus balsas, vyA?otiems bAi??rams suprantamas A?odis. K. Donelaitis, jo darbai, bAi??das A?iek tiek primena A?emaiA?iA? piemenA? MotiejA? ValanA?iA?, ganiusA?, A?vietusA?, gynusA? nuo vilkA? savo aveles A?imtmeA?iu vAi??liau, tik A?io veikla platesnAi??, nes ir baA?nytinAi??s pareigos aukA?tesnAi??s, o galimybAi??s didesnAi??s. DidA?iojo bAi??rA? dainiaus rAi??pesA?iai, paremti sodriais tikrovAi??s vaizdais, taip A?sipynAi?? A? jo kAi??rybAi??, kad ir mAi??sA? laikA? A?mogui byloja tiesiai A? sielAi??. SunkiA? pervartA?, politinAi??s, dvasinAi??s priespaudos metais K. DonelaiA?io vardas buvo ir savitas tautinAi??s tapatybAi??s A?enklas, A?spAi??jantis istorijos pirA?tas, taA?iau tautiniam XIX a. Atgimimui, savos valstybAi??s atkAi??rimui tokios tiesioginAi??s reikA?mAi??s kaip aktyvus auA?rininkA? ar varpininkA? judAi??jimas neturAi??jo. Bet vis dAi??lto jis, kad ir nutolAi??s per A?imtmeA?ius, net stovintis A?iek tiek atokiau, PrAi??suose, tapAi??s mokslo objektu, buvo vienas pagrindiniA? stulpA?, laikiusiA? tautos kultAi??ros, dvasios, apskritai lietuvybAi??s (o gal ir viso baltiA?kumo?) statinA?. TodAi??l prieA?kario Lietuvoje miestA? gatvAi??s ir aikA?tAi??s buvo pavadintos jo vardu ir garbingai jA? iA?saugojo. Kalbant apie menininko reikA?mAi?? ir vietAi?? tautos ir visuomenAi??s gyvenime, dera prisiminti vienAi?? senAi?? metodAi??, ai??i?? A?sivaizduoti, kad jo nAi??ra. Taigi ir pabandykime A?sivaizduoti, kad esame be K. DonelaiA?io…

NeA?inau, ar K. Donelaitis mums A?iandien padeda saugoti savo literatAi??rAi??, kultAi??rAi??, tautinAi?? gyvastA?, nes daugelis paprasA?iausiai jo neskaito. Knygynai uA?versti antraeilAi??s uA?sieninAi??s literatAi??rinAi??s produkcijos kalnais (daugybei leidyklA? leidyklAi??liA? reikia iA?gyventi), bet neA?inia, ar net sukakties proga sulauksime kokio atnaujinto jo ai??zRaA?tA?ai??? leidimo… Jo vardo paminAi??jimas A?alyje ar uA?sienyje gali priminti, jog ir mes, maA?ai kam teA?inomi, vis dAi??lto dar esame. K. DonelaiA?io buvimas su mumis ir mumyse gali mus padaryti stipresnius iA? vidaus, sutvirtinti mAi??sA? tapatybAi?? ir dvasiAi??, iA?mokyti orumo, savigarbos, nes tautos, kuri negerbia savAi??s, kurios A?monAi??s stengiasi bAi??ti panaA?Ai??s A? kitus, svetimus, negerbia nAi?? tie kiti. Skaudus, tragiA?kas ir pamokantis broliA? prAi??sA? ir vakariniA? lietuviA? (maA?lietuviA?) likimas jo veikloje ir raA?tuose atsispindi savaip, bet yra susietas su gyvenamu laiku, A?moniA? buitimi. K. Donelaitis neraA?o, kaip buvo nukariautas tas graA?us jo kraA?tas, kaip A?udyti A?monAi??s, nes jau buvo toli likusios, gal ir pamirA?tos, kruvinos kovos, vieA?patavo Dievo duota ciesoriaus ir amtmonA? valdA?ia, suvargAi?? bAi??rai tempAi?? sunkA? baudA?iavos veA?imAi??, o iA?mintingasis pastorius mokAi?? juos saugoti dorovAi??, tAi??vA? ir protAi??viA? paproA?ius, kalbAi??, viskAi??, kas A?mogui suteikia vertAi?? (galbAi??t po A?imtmeA?iA? toks bus VydAi??no ugdytas sau A?mogus?). Tai taiki dvasios kova uA? save paA?ius, A?galinanti sukaupti jAi??gas ir iA?silaikyti net A?imtmeA?ius taip, kaip bolA?evikmeA?iu iA?silaikAi?? absoliuti lietuviA? tautos dauguma, ir ne tik iA?silaikAi??, ne tik atsikAi??rAi?? skaiA?iumi, bet ir subrendo Nepriklausomybei. MaA?osios Lietuvos brolius naikino ne tik uA?kariavimai, bet ir gudri imperijos politika, juos iA?klojo maras, o iA?tuA?tAi??jusion A?emAi??n vaA?iavo vokieA?iai ir prancAi??zai, ajanta pharma 50mg kamagra. zalcbergeriai ir A?veisteriai, kurie turbAi??t pasidavAi?? vokietinimui lengviau uA? lietuvininkus. PastarA?jA? K. DonelaiA?io parapijoje bebuvo likAi??s koks treA?dalis. Kai kas dabar didA?iajam dainiui atgaline data bando prikiA?ti kitatauA?iA? niekinimAi??. TaA?iau juk jis niekino ne ateivius, bet jA? atsineA?tas ydas, bAi??dingas ir saviems vyA?oA?iams, o savA?jA? ydas smerkAi?? kaip iA?mintingas, A?iek tiek konservatyvus dvasios ganytojas.

PaA?velgus iA? toliau matyti, kad su uA?kariautojA? ordinA? atsiradimu virA? baltA? A?emiA? pakibusi fataliA?ka iA?nykimo grAi??smAi?? tebegyva ir A?iandien. GalbAi??t ji ir nepraeis niekada. Ne kAi?? vAi??liau Rytuose krauju suvienijusi rusA? A?emes Ai??mAi?? A? visas keturias pasaulio A?alis plAi??stis ir agresyvioji Maskva, kuriai reikAi??jo ir tebereikia ir erdvAi??s, ir darbA?A?iA? valdiniA?, ir ypaA? ai??i?? priAi??jimo prie vakariniA? ir pietiniA? jAi??rA?. Ai??tai SeptynmeA?io karo metu RytprAi??siuose pasirodAi?? rusA? kariuomenAi??, ir garbusis Tolminkiemio pastorius turAi??jo slAi??ptis RomintAi??s girioje, laikyti ten pamaldas, krikA?tyti vaikus… PompastiA?kai minimas A?algirio, kiti mAi??A?iai su ordinais, bet beveik nekalbama apie OrA?os mAi??A?A?, A?vykusA? 1514 m. rugsAi??jo 8 d., minimAi?? baltarusiA? patriotA?, kitus bandymus stabdyti RytA? grAi??smAi??. Galiausiai buvo ir treA?ias, PietA?, kaimynas, mums atneA?Ai??s taikA? krikA?tAi??. Nors ir pats puldinAi??jamas, kAi??sdamas priespaudAi??, jis ne kartAi?? A?vairiais laikais gvieA?Ai??si ir mAi??sA? A?emAi??s, ir pajAi??rio, ir net paA?ios mAi??sA? savasties, siAi??lydamas mums save laikyti kilme ai??i?? lietuviais, tautybe ai??i?? lenkais. Nusilpusios dvasios A?mogA?, kaip ir nugeibusA? augalAi??, greiA?iau puola kenkAi??jai.

black cialis c800

Tai kaip vertinti vadinamAi??jAi?? globalizacijAi??? TurbAi??t kaip laiko atneA?tAi?? madAi??, be gerA? dalykA?, skatinanA?iAi?? ir nenorAi?? bAi??ti savimi, gundanA?iAi?? egzistuoti bet kaip. IA?virkA?A?ias homo sovieticus?.. Tai praeis, kaip praeina daug kas. Bet juk esama ir rimtesniA? bAi??dA?, net pavojA?. Kam neA?inoma, kad turtingesnio gyvenimo, geresniA? galimybiA?, aukA?tesnAi??s civilizacijos pavyzdys, net iA?silaisvinimas iA? savo tradicijos turi nepaprastAi?? traukos jAi??gAi??? Tai matome ir dabar, po keleto A?imtmeA?iA?, kai iA? laisvos Lietuvos jau iA?keliavo jauniausias ir stipriausias tautos treA?dalis ten, kur geresnis gyvenimas, kai nutautAi??jimo pavojus toks aiA?kus, taA?iau ar kam nors, net mAi??sA? paA?iA? iA?rinktai valdA?iai, dAi??l to skauda? Tartum nieko nevyktA?!.. A?inoma, istorijos eigos nesustabdysi, taA?iau kAi?? nors daryti vis dAi??lto bAi??tina. TodAi??l kyla A?tarimas, kad kai kam dAi??l to net geriau, ai??i?? nebAi??ra A?mogaus, nebereikia kvarA?inti ir galvos dAi??l jo socialiniA?, buitiniA?, egzistenciniA? bAi??dA?. O kaA?kas A?iai katastrofai pateisinti paslaugiai sugalvojo net pavadinimAi?? ai??i?? globali Lietuva, ai??i?? tarsi trijA? milijonA? tautelAi??, iA?berta A? pasaulio vandenynAi??, jame neiA?tirptA?!.. KAi?? apie tai iA? amA?iA? gAi??dumos mums sakytA? K. Donelaitis?

3. Manau, taip, tokia galimybAi?? yra visada. Visada gimsta talentingA?, apdovanotA? nepaprastais sugebAi??jimais, aA?tresniu pasaulio ir laiko jutimu, A?velgianA?iA? toliau ir, svarbiausia, galinA?iA? savo regAi??jimAi?? iA?reikA?ti A?moniA?. Niekas nesibaigia su viena karta, epocha, gyvenimas amA?inas. TaA?iau tokio gimimo neA?manoma prognozuoti, gamta fenomenus gimdo retai, gal kai susikaupia milA?iniA?ki energijos kiekiai, o jA? iA?lydA?iai prilygsta sprogimui. GalbAi??t savo laikAi?? pranokstanA?iA? asmenybiA? iA?kilimAi?? nulemia kokie nors visuomenAi??s, gamtos ar aukA?A?iausiA? jAi??gA? sukurti dAi??sningumai. Gal ir viskas, kaip sakoma, atsiranda savo laiku, savo vietoje. AtidA?iau A?siA?iAi??rAi??jus A? istorijos vyksmAi??, matyti, kad tokios asmenybAi??s ne kartAi?? iA?kyla brAi??stant dideliems epochA? pokyA?iams, sukrAi??timams, jos pirmosios pajunta ai??zpoA?eminius virpesiusai???, paskelbia naujas idAi??jas, naujAi?? gyvenimo bAi??dAi??. Net epochos paA?enklinamos jA? vardais, o jA? darbai bei mokymas kanonizuojami. TaA?iau tie darbai ne kartAi?? vykdyti taip, kaip prireikdavo atskiroms santvarkoms, visuomenAi??s sluoksniams ir, pasitaiko, bAi??na taip iA?kreipiami, kad iA?virsta A? prieA?ingybes. Bet, A?iaip ar taip, A?monija savo nueitAi?? keliAi?? atpaA?A?sta pagal didA?iuosius. Manau, kad rastis dideliam talentui ar genijui negali sukliudyti niekas, nors palankios sAi??lygos tam ir gali padAi??ti, o nepalankios ai??i?? suA?lugdyti. Menininko kAi??rybos aktas ai??i?? grynai individualus vyksmas, terpAi?? ai??i?? vienokio ar kitokio iA?sivystymo lygio A?moniA? masAi??. Pasitaiko, kad talento ar genijaus A?viesa tvyksteli ir gAi??dA?iausioje laiko tamsoje, ai??i?? arba jAi?? iA?sklaidydama, arba, atvirkA?A?iai, iA?eikvojusi maitinantA? aliejA?, be laiko uA?gesdama, kad nuA?vistA? paskui, kitu, tinkamesniu laiku. Tokia kultAi??rinAi?? terpAi?? K. DonelaiA?io aplinkoje tikrai egzistavo, gal todAi??l ir iA?liko, mus pasiekAi?? jo veikalai.

TaA?iau, brangAi??s talentai ir genijai, nebijokite nieko, drAi??siai gimkite, eikite A? pasaulA?, jAi??sA? laukia atsinaujinti trokA?tanti A?monija, o ypaA? jAi??s reikalingi tokioms maA?oms tautoms kaip mAi??sA?, nuolat balansuojanA?ioms ties iA?nykimo riba. Nebijokite prabilti maA?osiomis kalbomis, nebAi??kite pas didA?iAi??sias, tegu jAi??sA? negAi??sdina maA?as skaitytojA?, A?iAi??rovA? ratas, galbAi??t informacinAi??s A?iuolaikinio pasaulio galios jus plaA?iai iA?garsins, padovanos ir visam pasauliui!.. SAi??kmingA? pavyzdA?iA? yra ne vienas. Svarbiausia, nebijokite sakyti savo tikros, kad ir karA?iausios, tiesos. Bet jeigu jAi??sA? nAi??ra ir neatsiras, minia ims kurti stabus iA? vidutinybiA?, net iA? menkystA?, paauksuos juos ir parduos kaip tikrAi?? daiktAi??. Gi A?ie atsidAi??kos auklAi??dami bendraamA?ius pagal uA?sakymAi??, kurs reklamAi??, padAi??s kam nors krautis turtus, A?gyti valdA?ios, A?tvirtins iA?kreiptAi?? skonA?, gins net A?lykA?A?iausiAi?? neteisybAi??. Jums teks pramuA?ti unifikuotos visuomenAi??s A?proA?io (kultAi??roje ai??i?? snobizmo) luobAi??, o jei menininkas neturAi??s ryA?to ir jAi??gos daryti kaA?kAi?? sava, bus nupirktas, paA?abotas, suvirA?kintas. Nes juk ir klestinA?ioje, visuotinAi??s gerovAi??s manijos apimtoje visuomenAi??je tikro, sAi??A?iningo menininko kAi??ryba gali liudyti visai prieA?ingus dalykus, ai??i?? dvasios tuA?tumAi??, nuopuolA?, artAi??janA?iAi?? grAi??smAi??. TodAi??l jam paA?iam bAi??tina bAi??ti nepriklausomam, laikytis nuoA?aliau.

Bet kaip tai padaryti? VieniA?o, nesuprasto, kenA?ianA?io romantizmo epochos genijaus skraistAi?? A?iais laikais gali pasirodyti paprasA?iausiai juokinga. Atstumtojo, nereikalingojo mimo kaukAi?? taip pat niekam nesukels gailesA?io, nes visuomenAi?? A?iauri savo pranaA?ams. UA?sivilkti veiklaus, bet negailestingo, galinA?io varA?ovui perkAi??sti gerklAi?? A?iuolaikinio supermeno A?arvus? Bet tai A?iauru, nesuderinama su paA?ia humaniA?ka meno, kuris gina nuskriaustuosius ir paA?emintuosius, kuriA? jau nebegina niekas, paskirtim. Nes ir toje unifikuotoje visuomenAi??je tiek daug A?moniA?, ieA?kanA?iA? mene tiesos, gAi??rio, groA?io ai??i?? ne tik A?aidimA?. Tad pasuk galvAi??, ateinantis talente ir genijau!

Etninis kultAi??ros, kaip ir A?mogaus, uA?darumas neveda niekur, ai??i?? kultAi??ra, iA?eikvojusi savo A?altinius, jei, A?inoma, kas nors jos, kaip, pvz., Australijos aborigenA? meno, VelykA? salos skulptAi??rA?, Sibiro tauteliA? sakmiA? ir kt., neatranda, gali mirti niekieno nepaA?inta. Kita vertus, jei plaA?iojo pasaulio A?viesos spinduliai prasiskverbdavo net A? gAi??dA?iAi?? lietuviA?ko baudA?iavinio kaimo tamsAi??, tai juo labiau uA?darumas neA?manomas mAi??sA? laikais. Tik vadinamasis globalizmas, panaA?iA? idAi??jA?, galvosenos, gyvenimo bAi??do, meno iA?raiA?kos priemoniA? paplitimas ir suvienodAi??jimas kAi??rAi??jui sukelia pavojA? ai??i?? pagundAi?? tapti pasauliniu, raA?yti populiariai, A?sivaizduojamiems milijonams. tereikia A?iek tiek intelekto, A?iek tiek filosofijos trupiniA?, A?iek tiek libido, na, galima religijos, rytietiA?kA? motyvA? ir pan. Ir jau randasi autoriA?, kurie su nAi??jokia, bet visur ir viskam tinkanA?ia kAi??ryba klajoja po knygA? muges, festivalius, simpoziumus ir t. t. Pasaulio paA?inimas ne iA? savos, bet iA? kitA? skelbiamos patirties yra antrinis, ir toks paA?inimas gimdo kad ir neblogAi??, bet vidutinybAi??, net ir falA?Ai??. PaA?inojau gerAi?? vienos A?alies raA?ytojAi??, neskaitydavusA? teoriniA? literatAi??ros, kritikos straipsniA? dAi??l savisaugos, kad pats nejuA?iom nepradAi??tA? taikytis, raA?yti pagal taisykles.

acquire lioresal

Kas nors iA? kitakalbiA? skaitytojA? nesupras mAi??sA? gyvenimo realijA?, dvasios? Tai tegu pasistengia, kaip ir mes stengiamAi??s, jei tik mus gerbia. Juk nebAi??tina, kad tave suprastA?, imituoti svetimAi?? gyvenimAi??, vilkAi??ti svetimais drabuA?iais, kalbAi??ti su akcentu, net pakeisti vardAi?? ir pavardAi??. Ai??tai paA?velkite, kaip drAi??siai, be krislelio baimAi??s, traukia A? platA?jA? pasaulA? Marcelijaus MartinaiA?io Kukutis!

4. Nematau jokio ypatingo grafomanijos tvano pavojaus, o tikras talentas (ar mAi??sA? taip pageidaujamas genijus) vis dAi??lto prasimuA?a ir per storiausiAi?? visuotinio raA?ymo luobAi??. Tai rodo ir A?iuolaikinAi??s lietuviA? literatAi??ros, A? kuriAi?? atAi??jo nemaA?ai naujA? gabiA? A?moniA?, bAi??klAi??. Kita vertus, pasikeitAi?? tradicinis grafomanijos suvokimas. Grafomano kartelAi?? galima kilstelti ir aukA?A?iau. Ai??iuolaikinis grafomanas ai??i?? daA?nai ne koks maA?araA?tis ar beraA?tis apsAi??stasis, su savo nevalyva produkcija atakuojantis leidAi??jus, redaktorius. Ai??ie greit jA? atpaA?A?sta ir parodo duris, nors jis gali ir visAi?? gyvenimAi?? dauA?ytis it musAi?? A? stiklAi??. Visuotinis raA?tingumas, kultAi??rinAi?? aplinka, kalbA? mokAi??jimas gimdo kitokiAi?? ai??i?? apsiskaiA?iusiAi??, valdanA?iAi?? plunksnAi??, mikliai besinaudojanA?iAi?? kitA?, gabesniA?, literatA? atradimais, kol A?ie nudAi??vimi, ai??i?? grafomanijAi??. TodAi??l ji ir sunkokai atpaA?A?stama, besikaiA?anti teorijos, net visuotinio, kitA? pasiekto literatAi??ros lygmens plunksnomis.

Ar ji smerktina? Manau, kad ne. Ai??is savotiA?kas ai??zA?anrasai???, jei tik jo gamintojai neagresyvAi??s, jei ji pati nesiekia uA?imti tikrosios kAi??rybos vietos, iA? tikrA?jA? nedaro nieko blogo. JAi?? bAi??tA? galima palyginti su meno saviveikla, atsiminimA? raA?ymu, kai A?mogui svarbu iA?sisakyti, iA?reikA?ti save primityviAi??ja tapyba, siuvinAi??jimu ir pan. Niekam negalima uA?ginA?yti teisAi??s reikA?ti savo mintis, jausmus, dalintis gyvenimo patirtim, pastebAi??jimais. Negana to, grafomanija, jei tik nepiktybinAi??, gali bAi??ti ir savitas kultAi??rinis laikotarpio fonas, net terpAi??, kurioje iA?auga ir aukA?taAi??giai literatAi??ros medA?iai. Juk literatAi??rinis ir kultAi??rinis fonas, kaip minAi??ta, buvo ir K. DonelaiA?io laikais. Ir tada eiliavo, raA?Ai??, vertAi?? ne vienas kaimo pastorius, valdA?ios raA?tininkas, eiliavimo menAi?? gerai iA?manantis universiteto profesorius, bet iA?kilo (ir iA?liko!) tik tas, vienintelis, tikrasis ir talentingasis vyA?otA?jA? bAi??rA? dainius. Daug pavyzdA?iA? mums rodo, kad ir patys iA?kilieji su savo laiko kultAi??riniu fonu sugyvena taikiai, naudojasi jo paslaugomis. Pvz., daugelio jaunA?jA? literatA? kAi??ryba yra maA?daug vienodo lygmens, tarsi paraA?yta vieno A?mogaus, bet ilgainiui iA?siskiria gabesnieji, kurie A?okteli A? kitiems nepasiekiamas aukA?tumas. Yra ir visokiA? skaitytojA?, arba, A?iuolaikiA?kai kalbant, literatAi??ros vartotojA?. Pvz., mane veikia kAi??rinio emocinis uA?taisas, jAi??ga, kAi??rAi??jo sielos jutimas, kitAi?? gali veikti racionalumas, iA?radingos metaforos, meistriA?kas A?aidimas forma ir t. t.

Kita vertus, civilizacija niekada ir nepatiria nuovargio, ji labiau linkusi keistis, ieA?koti naujA? egzistavimo bAi??dA?, ai??i?? mAi??sA? laikais A?mogui A? pagalbAi?? ateina elektronika, nors viskas turi ir savo teigiamA?, ir neigiamA? pusiA?. AukA?toji kultAi??ra dAi??l A?iA? technologiniA? priemoniA? taip pat yra linkusi nusileisti iA? dramblio kaulo bokA?to, stoti lyg ant kokios A?emesnAi??s pakopos. Tokia kultAi??ra patenkina istorijas ar nuotykius mAi??gstanA?ios visuomenAi??s dalA?, kuri ne tik nenori gilintis A? sunkiAi?? A?mogaus ir likimo problematikAi??, bAi??ties tragizmAi?? vaizduojanA?iAi?? literatAi??rAi??, bet jau apskritai nebeskaito popierinAi??s raA?liavos. A?monAi??s pernelyg uA?imti, kita vertus, kam malonu nuolatos skaityti apie nelengvAi?? A?mogaus daliAi??, jo baigtA? A?ioje aA?arA? pakalnAi??je? Tad ar ne geriau pagyventi A?ia akimirka, dA?iaugtis jos teikiamais dA?iaugsmais, pramogomis, A?aidimais? Tik paA?velkime, kokie stebuklingi iA?radimai gimsta kone kiekvienAi?? akimirkAi??, su kokia neiA?senkanA?ia energija A?iuolaikinis A?mogus skuba jais naudotis!.. Tiesa, kai kas bando nuo to paA?Ai??lusio tempo, nuo agresyviosios amA?iaus energijos ieA?koti atgaivos gamtoje, RytA? tikAi??jimuose, primityviA? tauteliA? paproA?iuose, bet, manau, tai tik bAi??gimas kitu keliu A? tAi?? patA?. TodAi??l nereikia stebAi??tis, kad atsiranda net tam tikra meniniA? idAi??jA? (idAi??jos ir siuA?etai juk klajoja nuo paA?ios laikA? pradA?ios) adaptacija. Pvz., literatAi??ros kAi??rinio idAi??jos A?iuolaikiniame kine gali atgimti kaip nauja savarankiA?ka meninAi?? vertAi??. Kita vertus, ar graA?Ai??s A?aidimai, sportas, cirkas, klounada taip pat nAi??ra ir savotiA?kas menas? Ar A?ia tikrai profanuojama aukA?toji kultAi??ra? Juk, kaip sakoma, kiekvienam savo.

buy mifepristone canada.

Viskas, kas tik buvo, kas yra su mumis ir po mumis, yra A?ia pat, toje paA?ioje K. DonelaiA?io A?emAi??je, iA? kurios gali iA?trykA?ti ne viena gaivi versmAi??, pramuA?ianti polietileninA? mAi??sA? laikA? buities apdangalAi??. O mums svarbiausia, kad neiA?nyktume patys, kaip iA?nyko anie mAi??sA? gentainiai, kuriems jis pamokslavo, raA?Ai??. Mums svarbu, kad iA?saugotume ir tikrAi?? savo dvasiAi??, ir jAi?? sauganA?iAi?? valstybAi??, kad jos valdantieji nepamirA?tA?, jog didA?iausias A?alies, ypaA? maA?os, turtas yra jos A?monAi??s ir jos kultAi??ra. Ir ne tik dabar, bet visados.

VerA?uva, 2013 m. rugpjAi??tis