ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Kristijonui DonelaiA?iui ai??i?? 300

AUTORIUS:Ai??Marcelijus Martinaitis,Ai??Vaidas Ai??eferis

DATA: 2013-01

ai??zMetA?ai??? anketa

Marcelijus Martinaitis,Ai??Vaidas Ai??eferis

ArtAi??ja literatAi??ros klasiko Kristijono DonelaiA?io jubiliejus. Poema ai??zMetaiai??? yra ir mAi??sA? groA?inAi??s literatAi??ros pradA?ia, ir autentiA?kas A?emdirbio kultAi??ros kodas, tautos savasties paliudijimas, mAi??sA? etninAi??s tapatybAi??s atskaitos taA?kas. LietuviA? literatAi??ros debiutas buvo itin sAi??kmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. DonelaiA?io poema A?traukta A? Europos literatAi??ros A?edevrA? bibliotekAi??. Retas A?vykis, kai ne tik patys kaA?kuo didA?iuojamAi??s, bet esame pamatomi iA? A?alies, A?vertinami ir pasaulyje.

Rengdamiesi pasitikti A?A? iA?skirtinA? mAi??sA? kultAi??ros A?vykA?, kvieA?iame raA?ytojus, kultAi??ros A?mones, skaitytojus atsakyti A? ai??zMetA?ai??? anketos klausimus.

1. KeiA?iasi mAi??sA? pasaulis, keiA?iasi ir literatAi??ra. Kaip atrodo K. DonelaiA?io pradAi??ta groA?inAi??s literatAi??ros vaga A?iandien, po trijA? A?imtA? metA?? Kiek ji tinka prie mAi??sA? tikrovAi??s ir kokie A?iandien yra lietuviA?kumo kriterijai?

A?emAi?? ta pati, medA?iai tie patys, bet lietuviA? kalba jau lyg ir kitokia?

2. K. DonelaiA?io reikA?mAi?? mums sustiprindavo ir politinAi??s situacijos, dramatiA?kos Lietuvos istorijos aplinkybAi??s. IdeologinAi??s priespaudos metais K. DonelaiA?io balsas buvo ypaA? svarbus kaip lietuviA?kosios savasties ir kultAi??rinAi??s tapatybAi??s liudijimas. ai??zMetA?ai??? kalba mus saugojo nuo uA?marA?ties ir neleido iA?nykti. Kiek mums padeda K. Donelaitis A?iandien, kiek jis apsaugo kultAi??rAi?? ir literatAi??rAi?? nuo iA?nykimo globalinAi??je vartotojiA?koje visuomenAi??je?

3. Ar A?iandien galAi??tume tikAi??tis panaA?aus fenomeno ai??i?? savo laikAi?? pranokstanA?io menininko iA?kilimo? Jei ne, tai kokios prieA?astys trukdo kultAi??rai pasiekti kulminacinius kAi??rybinio veiksmo taA?kus? Gal meniniam talentui pasireikA?ti palankesnis etninis kultAi??ros uA?darumas? Gal laisvoje visuomenAi??je nAi??ra bAi??tinybAi??s daryti kaA?kAi?? ypatingo, o informaciniame pasaulyje nAi??ra prielaidA? rastis unikaliai asmenybei ir unikaliai kAi??rybai?

4. KAi?? mAi??stote apie tokA? paradoksAi??: maA?araA?tAi??je tautoje atsiranda kalbos genijus, o mAi??sA? visuotinio raA?tingumo visuomenAi??je klesti grafomanijos tvanas, pro kurA? vis sunkiau prasimuA?a autentiA?kos kAi??rybos A?altiniai. Ar tai toks kultAi??ros raidos dAi??sningumas, ar tiesiog civilizacijos nuovargio ir persisotinimo A?enklai?

Marcelijus Martinaitis

Ai??Donelaitis ir jo A?imtmeA?iai

1. Jeigu kalbame apie vagas, tai pirmoji turi bAi??ti tiesiausia, pagal kuriAi?? paskui iA?vedamos kitos vagos. Taip pavasariais pirmAi??sias vagas iA?vesdavo artojai. Jei pirmoji vaga kreiva, tai ir artojas nekoks. Tas tiesios vagos iA?vedimas bAi??davo vadinamas birA?ijimu. Artojas varydavo vagAi?? A?iAi??rAi??damas A? kokA? nors tolumoje matoma medA?, pastatAi?? arba A? priekyje einanA?iAi?? savo moterA?, o kartais ir vaikAi??. Taip ir poetas A?iAi??ri A? kaA?kokA? tolumoje esantA? orientyrAi??, pagal jA? eina A? savo tikslAi??.

Negalime tiksliai pasakyti, kas buvo tas Kristijono DonelaiA?io vedlys, bet iA?varyta vaga visA? tiesiausia, pagal jAi?? kitos vagos verA?iamos dar ir A?iandien, nors poetas nebuvo tik maA?os, uA?daros parapijos ai??zbAi??rA? dainiusai???. Jis kaA?kAi?? matAi?? tolumoje, toliau uA? savo TolminkiemA?. Ai??tai sudurtinio A?odA?io dalys: toli, toliau, Tolminkiemis.

SimboliA?ka, kad lietuviA? literatAi??ra, jos pradA?ia kilo kieme, kiemuose, kuriuose dar kalbAi??ta lietuviA?kai, ta kalba, kuria ir LietuvojeAi?? dar maA?ai kas raA?Ai??, skaitAi??, giedojo, tik dainavo savo dainas.

Kad bAi??tA? galima atsakyti A? klausimAi??, kaip toliau verA?iama K. DonelaiA?io pradAi??ta vaga, reikAi??tA? jA? visai naujai perskaityti. Dar veikia A? mAi??sA? sAi??monAi?? A?diegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie bAi??rA? gyvenimAi??, jA? vargus ir rAi??pesA?ius, A?iupinio valgymAi??, apie metA? kaitos groA?ybes ir vargus. Tai vis dar gyvos sovietmeA?io interpretacijos.

O juk K. Donelaitis buvo europinio iA?silavinimo A?mogus, gerai paA?inojAi??s senAi??jAi?? literatAi??rAi??. Kaip jis galAi??jo hegzametru sukurti tokA? sudAi??tingAi??, iA?raiA?kingAi?? kAi??rinA? gerai nepaA?inodamas antikos, ano meto didA?iA?jA? autoriA?, savaip jais sekdamas tokioje nedidelAi??je parapijoje? Kaip galAi??jo atsitikti, kad jo kAi??rinyje atpaA?A?stame tiek klasicizmo, tiek baroko A?takAi??? Ir dar. SakyA?iau, kad ai??zMetaiai??? Lietuvoje yra vienintelis gana sudAi??tingu hegzametru taip tobulai lietuviA?kai paraA?ytas kAi??rinys. Beje, to hegzametro A?iandien daA?nai nemoka perskaityti ne tik mokyklose, bet net ir poezijos skaitovai.

Gal net ir turinys nAi??ra tinkamai perskaitytas, neatsiplAi??A?iama nuo buitiniA? poemos vaizdA?. Kas ten vyksta? Poemos visuma sako visai kAi?? kita, lyg tas bAi??rA? gyvenimas bAi??tA? stebimas iA? virA?aus, iA? aukA?to. Tarsi nematomas veikia to gyvenimo stebAi??tojas, gal autorius, gal gamta ar Dievas? Pastorius, pamokslininkas, europinAi??s kultAi??ros A?mogus negalAi??jo nematyti ir nejausti, kaip A?A? pasaulA?, jo A?mones, gamtAi?? veikia universalios galios, kurioms paklAi??sta visi gyviai, augalai ir jo parapijos bAi??rai, kurie yra kaA?kam atsakingi.

Taip, A?emAi?? ta pati, medA?iai tie patys, poemos tekstas vis tas pats, tik mes, A?monAi??s, vis kitokie, tai ir turime perskaityti vis iA? naujo.

2. Tiesiogiai jokie tekstai nieko negali apsaugoti, kol jie neA?gyja tam tikro kultAi??rinio, istorinio reiA?kinio prasmAi??s. UA?siAi??musiems tik vartojimu, pramogomis ar net ir politika K. Donelaitis niekuo nepadeda ir negali padAi??ti, jeigu jis nesuvokiamas kaip nacionalinAi?? vertybAi??, kuri stiprina mAi??sA? savigarbAi??, nusimanymAi??, kad pasaulyje nesame paskutiniai. DaA?nai mums tai pasako kiti, versdami ai??zMetusai??? A? savo kalbas, apie tai raA?ydami. Juk poema A?raA?yta A? pasauliniA? A?edevrA? sAi??raA?Ai??, A?iuo kAi??riniu esam priimti A? tautA? kultAi??rA? sandraugAi??.

Sunku pasakyti, kaip A?iandien K. Donelaitis, jo poema mus ai??zsaugo nuo uA?marA?ties ir neleidA?ia iA?nyktiai???. Beveik niekaip, nusiraminus po atgautos nepriklausomybAi??s. Rodos, yra kitA? pavojingesniA? dalykA?, nuo kuriA? reikia saugotis A?statymais, politika ir pan.

ai??zMetaiai??? mums reikA?mingi kaip sAi??monAi??s fenomenas, veikia tam tikras ai??zDonelaiA?io kodasai???, kuris tarsi deA?ifruojamas, kai iA?tinka kokie negerumai, o ypaA? kai kyla grAi??smAi?? prarasti savo tapatybAi??. Ai??tai kodAi??l jis toks mums buvo svarbus sovietmeA?iu. O kaip jis turAi??tA? bAi??ti svarbus A?iandien, kai namA? bibliotekAi??lAi??se jau seniai nematome jokio naujo ai??zMetA?ai??? leidimo?

DaA?nas galime daug kAi?? pasakyti apie K. DonelaitA?, net padeklamuoti pirmAi??sias, dar mokykloje iA?moktas ai??zPavasario linksmybiA?ai??? eilutes, bet kAi?? nors pasakyti apie jo kAi??rybos apsauginA? vaidmenA? A?iandien sunkoka. Tas jo vaidmuo sovietmeA?iu buvo ryA?kesnis, turint mintyse tai, kiek buvo iA?leista net reprezentaciniA? leidiniA?.

TodAi??l sunku kalbAi??ti apie ypatingAi?? poeto vietAi?? dabartinAi??je sAi??monAi??je. Nepriklausoma Lietuva to padaryti dar vis neA?stengia. Lyg ir uA?tenka simbolio, A?enklo, emblemos. Atrodo, kad K. Donelaitis yra ir be kokiA? nors atkuriamA? iA?liekamA?jA? A?enklA?, jo kAi??rybos atnaujinimo kitu laiku, kitose kartose, vien tik A?nekant apie jo visuotinAi?? vertAi??.

3. Mes beveik nieko neA?inome apie savo A?iuolaikinAi?? literatAi??rAi??, apie ai??zunikaliasai??? asmenybes ir ai??zunikaliusai??? kAi??rinius, jos iA?liekamAi??jAi?? vertAi??. Apie jAi?? net nekalbama. Ai??iandien labai sunku susigaudyti A?iuolaikiniame informaciniame triukA?me, stipriai veikiant konkurencijai, komercijai, reklamai, pramoginei konjunktAi??rai tame visuotiniame turguje. NeA?manoma, kad jau A?iandien bAi??tA? iA?rinktas ateities Donelaitis. A?ymiA? ateities klasikA? neiA?renka net Nobelio premijA? komitetas. Kiek A?iandien galAi??tume iA?vardyti praAi??jusio A?imtmeA?io laureatA?? Jau minimos visai kitos pavardAi??s ir kiti kAi??riniai.

Tik vienAi?? dalykAi?? galiu pasakyti: lietuviA? literatAi??ra yra gyvybinga, A?vairi, smalsi, neretai konfliktiA?ka, aptekusi diletantais ir grafomanais, nekenA?iama ir mAi??gstama, uA?dara ir atvira A?vairioms naujovAi??ms. Ji sukuria ir tikrai sukurs ne vien dabarties kAi??rinius, bet ir tuos, kurie po dabartinio A?urmulio bus minimi kada nors ateityje, kai bus uA?mirA?ta daug ambicingA? kAi??rAi??jA? ir jA? iA?garsintA? kAi??riniA?.

LietuviA? literatAi??ra Ai??mAi?? naudotis plaA?iais tarptautiniais ryA?iais. Neatsirado ir negali atsirasti raA?ytojas kokioje nors uA?daroje etnografinio kaimo erdvAi??je. Beveik visi praAi??jusiA? amA?iA? kAi??rAi??jai A? savo tautAi??, etninAi?? aplinkAi?? grA?A?o iA? kitA? A?aliA? ar net kalbA?: Kristijonas Donelaitis, Vincas Kudirka, Jonas BasanaviA?ius, lietuviA?kumAi?? taip pat A?adino kitos kultAi??ros, jA? paA?inimas.

NeA?sivaizduoju kokio nors uA?daro etninio kaimo raA?ytojo, apsisaugojusio nuo visokiA? negerA? globaliniA? pagundA?, neA?gijusio platesnAi??s kultAi??rinAi??s ir intelektinAi??s patirties. Jau nAi??ra ir tokiA? kaimA?, net ir K. DonelaiA?io Tolminkiemis nebuvo uA?daras.

Net gyvAi??nai A?ino, kad gyvenantiems uA?darose erdvAi??se gresia genetinis iA?sigimimas, ieA?ko sau porA? toliau nuo gimtA?jA? vietA?. PanaA?iai ir A?moniA? gyvenime. Net ir pirA?lybA? dainose dainuojama, kaip vykstama ieA?koti mergelAi??s kur nors iA? toliau. Dar ir mes jaunystAi??je vykdavome A? tolimesniA? kaimA? pasiA?okimus, geguA?ines, kuriose kildavo peA?tynAi??s dAi??l ten viliojamA? paneliA?. Paprasti kaimo bernai intuityviai puikiai suprato apie genetinio iA?sigimimo grAi??smAi??. Ir mAi??sA? kaimai niekada nebuvo etniA?kai uA?dari, kAi?? jau kalbAi??ti apie literatAi??rAi??, kuri turi nuolat atsinaujinti, maiA?ytis, kad vienaip ar kitaip iA?liktA? ne vien savo parapijoje, bet ir pasaulyje, kuriame ryA?kiausiai pasisako savo kAi??ryba, kuri ilgiau iA?lieka uA? gamtos iA?teklius, politines santvarkas, pinigus.

4. Apie vienAi?? dalykAi?? kartais smagiai pagalvoju. Ai??tai jeigu kokiame XVI ar XVII a. vadinamasis A?iuolaikinis grafomanas bAi??tA? paskelbAi??s savo eiliavimus, dabar apie jA? bAi??tA? raA?omos disertacijos, skaitomos paskaitos universitetuose. Tie, kuriuos A?iandien vadiname grafomanais, daA?nai yra pavAi??lavAi?? praeities ai??zklasikaiai???.

Jie niekam nieko blogo nedaro, kaip niekam nieko blogo nedaro ir tie, kurie turi A?iokA? tokA? balsAi?? ir dainuoja etnografiniuose ansambliuose, dainas, kurias visi moka. Taip daA?nai raA?omi ir eilAi??raA?A?iai, kuriuos beveik visi ai??zmokaai???. KaA?kur radau paraA?yta, kad A?iuo metu Lietuvoje gali bAi??ti apie penkis tAi??kstanA?ius eiliuojanA?iA?.

Klausiant tikriausiai turAi??ta mintyse ai??zmodernAi??sai???, A?A?Ai??lAi??s eiliuotojai, visokie diletantai, epigonai, kada tampa nesunku kartoti tai, kas jau buvo. Visos meninAi??s naujovAi??s tuoj pat ai??zsuvirA?kinamosai???.

JAi??s paklausAi??t apie civilizacijos nuovargA?, persisotinimAi??, poilsA?. Pailsta, yra nualinami net A?ymiausi kAi??riniai. A?ia kaip ir gyvAi??nijos pasaulyje: pailsusA?, negaluojantA?, sutingusA?, praradusA? savisaugos jausmAi?? uA?puola visokie parazitai. Taip prasideda rAi??A?ies degradacija.

Negaliu pasakyti, kad A?iandien nAi??ra asmenybiA?, ir A?ymiA?, tik neA?inia, kaip jas atpaA?inti, o atpaA?inus ai??i?? kAi?? su jomis daryti. Kai tokie iA?kyla, Lietuvoje neA?sitenka, lyg ir per dideli jai. Savo A?alyje jau negalime pasiklausyti kai kuriA? pasaulyje garsiA? savo solistA?, nematome spektakliA?, neA?inome dailininkA?, apie kuriuos iA?girstame bAi??dami kur nors kitose A?alyse. Net neA?inome ir savo literatAi??ros, kuri ten verA?iama, apie jAi?? raA?oma. Dar niekada VakarA? A?alyse nebuvo tiek verA?iama. Bet tai neA?domu net kultAi??rinei spaudai ai??i?? jokio komentaro. Juk mes beveik visai neA?inom, kAi?? jie ten daro?

Juk paprasA?iau kapstytis namuose po savo grafomanijAi??, vos ne kiekvienAi?? iA?kilesnA? kAi??rAi??jAi??, kaip konkurentAi??, ai??znusodinantai???, iA?sityA?iojant. Paskaitykite internete komentarus! Ar tai nepanaA?u A? uA?daro kiemo sindromAi???

Ar nesikartoja K. DonelaiA?io laikai, kai jA? mums grAi??A?ino vokieA?iai. PanaA?iai mums buvo sugrAi??A?intas Mikalojus Konstantinas A?iurlionis. Vieno rusA? klasikA? A?odA?iais: mes esame tingAi??s ir nesmalsAi??s, net maA?ai kAi?? norime girdAi??ti apie save, kol kiti ko nors nepasako, neA?vertina arba nepapeikia. Kada nors reikAi??s susigrAi??A?inti jau beveik ai??zemigravusA?ai??? teatrAi??, muzikus, gal tada, kada jA? jau nebus gyvA?.

Juk labiausiai mes mylime ir gerbiame mirusius. Savo A?ymius A?mones mAi??gstame atsikasti, juos perlaidoti garbingesnAi??je vietoje, nebAi??tinai kapinAi??se, bet ir istorijoje, kultAi??roje, mene.

Buvo atsikastas ir K. Donelaitis. O tokiA? asmenybiA? minAi??jimai daA?nai bAi??na panaA?Ai??s A? perlaidojimus: iA? vieno laiko ai??i?? A? kitAi??. Ai??tai K. Donelaitis dar kartAi??, bent simboliA?kai, bus atsikasamas ai??i?? tik jau ne Tolminkiemyje, o Lietuvoje, ieA?kant bibliotekose ir bibliotekAi??lAi??se prieA? kelis deA?imtmeA?ius iA?leistA?, apibrizgusiA?, suskaitytA? ai??zMetA?ai???.

Ar ne lengviau statyti paminklus, rengti iA?kilmingus minAi??jimus, negu skaityti ir skaitant ai??ztatai permanytiai????

Nieko blogo iA? anksto nesakau apie bAi??simAi?? minAi??jimAi??, tik bijau, kad K. DonelaiA?io jubiliejus nebAi??tA? panaA?us A? mano minAi??tAi?? perlaidojimAi?? su iA?kilmingomis kalbomis, praA?matniais renginiais, ir netrukus uA?mirA?tamas.

2012 12 10

Vaidas Ai??eferis

Vaidas Ai??eferis 1999 m. baigAi?? Vilniaus universitetAi??, vAi??liau studijavo slavistikAi?? Vienos universiteto doktorantAi??roje. Nuo 2003 m. dirba lietuviA? kalbos dAi??stytoju Brno Masaryko universitete (Slovakija).

1. Viena vertus, Kristijono DonelaiA?io pradAi??ta literatAi??ros vaga tebelieka derlinga iki A?iol. Nes kaip tik nuo K. DonelaiA?io prasideda literatAi??rinAi?? mAi??sA? kultAi??ros gyvybAi??, kurios formos ima vis aiA?kiau tolti nuo teologiniA?, teisiniA? tekstA? ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? nuo tautosakos. Neteisinga A?sigalAi??jusi nuomonAi??, kad K. Donelaitis ai??i?? tai savotiA?ka aukA?tesnAi?? folkloro forma, ai??zpagerintaai??? liaudies poezija. K. Donelaitis ai??i?? pirmasis mAi??sA? raA?ytojas intelektualas, sAi??moningai naudojAi??sis lietuviA? kalbos resursais ir sukAi??rAi??s aukA?A?iausios kokybAi??s mokslingAi?? poezijAi??. Gal kiek provokuoju, bet ai??zMetaiai??? ai??i?? tai ne baudA?iauninkams skirtas poetinis ciklas. JA? adekvaA?iai tegali suprasti tik tas, kas iA?mano antikinAi?? poezijAi??, Ai??vietimo epochos A?anrinAi?? specifikAi?? ir liuteroniA?kAi??jAi?? teologijAi??. Tad A?iandieniniai raA?ytojai turAi??tA? neA?iotis K. DonelaiA?io portretAi?? piniginAi??je ai??i?? jis buvo pirmasis tikras lietuviA? poetas, pirmasis talentas, kuriam pavyko pajusti lietuviA? poetinio A?odA?io gelmAi??, pirmasis mAi??zos palytAi??tasis, kurio tariami A?odA?iai A?gavo savo gyvybAi??, nebepaklusdami racionaliai intelekto valiai.

Kita vertus, K. Donelaitis labai toli nuo mAi??sA?. Jo ai??zMetaiai??? ai??i?? veikiau uA?uovAi??ja nuo lAi??kA?tos A?iandienos ir pragmatizmo negu entuziazmo A?altinis. Mes skubam, K. Donelaitis ai??i?? ne. Mes ieA?kom aiA?kaus turinio, o K. DonelaiA?iui fabula beveik nerAi??pi. Mes vis norim naujoviA?, norim keistis ai??i?? o K. DonelaiA?io pasaulyje A?ie dalykai ai??i?? tai A?Ai??tono apraiA?kos. Manau, kad K. Donelaitis nenorAi??tA? gyventi mAi??sA? laikais, o prisikAi??lAi??s veikiausiai atsidustA? kartu su Bohumilu Hrabalu: ech, palikuonys kvaili, pikti ir nedorAi??liai… Man atrodo, kad jo poezija yra gyvybinga kaip tam tikra alternatyva A?iandienai, savotiA?kas ai??zundergroundasai???. Kol turime jA?, turime ir vilties.

2. Ir vAi??l norAi??tA?si grA?A?ti prie K. DonelaiA?io kaip prie uA?uovAi??jos, priebiegos nuo globalios vartotojiA?kos kultAi??ros. Jo kalbos visai kitas ritmas, jo A?odA?iA? ai??i?? kitoks skambesys. Tai geras vaistas nuo visA? rAi??A?iA? marazmo ai??i?? ar sovietinio, ar A?iandieninio vartotojiA?ko. Autentika, paprastume glAi??dintis genialumas ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? dvasinAi??s vertikalAi??s matmuo: kai visa tai pamirA?tame, K. Donelaitis mums A?iuos dalykus gali priminti.

Bet kaA?in ar K. Donelaitis gali kAi?? nors apsaugoti. Jo A?odA?iai gali iA?vaduoti valandai kitai iA? kasdienybAi??s, leisti atsikvAi??pti nuo triukA?mo ir skubos, jo hegzametrai primena, kad vis dar esama tylos, susikaupimo, rimties, pareigingumo ir dievobaimingumo. Bet kovos su vartotojiA?ka civilizacija kovojamos ir laimimos ne ai??zMetaisai???. Tai mAi??sA? vidinAi??s savasties erdvAi??, mAi??sA? mAi??A?iai su savimi. K. Donelaitis buvo vidujai tvirtas A?mogus, nelengvai iA?muA?amas iA? vAi??A?iA?. TodAi??l ir jo poezija tokia pat tvirta, aiA?ki, A?inanti, ko nori. Bet pirmiau turi susiformuoti dvasia, o tik paskui jos diktuojami A?odA?iai atspAi??ja amA?inybAi??. AtvirkA?A?iai A?is procesas neveikia. Nepatinka vartoti? Nevartokit! Tam nebAi??tina mokytis ai??zMetA?ai??? atmintinai.

3. Manau, kad savo laikAi?? pranokstanA?io menininko iA?kilimo net nereikia tikAi??tis ai??i?? aukA?A?iausios kokybAi??s dvasiniA? fenomenA? yra jau dabar, tik jie nebAi??tinai literatAi??rinio pobAi??dA?io. Prie tokiA? fenomenA? galAi??tume priskirti Jono Meko (ar apskritai Fluxus) kAi??rybAi?? ir Eimunto NekroA?iaus spektaklius (juk jis statAi?? ir ai??zMetusai???). Ir apskritai nesu linkAi??s pritarti pesimistinAi??ms nuotaikoms: netiesa, kad kAi??rybiniA? kulminacijA? nesama. Tiesiog meno pasaulis labai platus, jame vyksta daug dalykA?, tad gilAi??s ir A?domAi??s reiA?kiniai paskAi??sta kultAi??rinio konteksto triukA?me. Bet tai ai??i?? ne gelmAi??s trAi??kumas, tai ai??i?? tik atrankos klausimas. DairykitAi??s ir rasite. BelskitAi??s, ir bus atidaryta.

Pavojinga ilgAi??tis laikA?, kai viena knyga, vienas spektaklis ar vienas filmas uA?goA?davo visAi?? realybAi??, tapdavo ai??zdideliu reiA?kiniuai???. Tai totalitarinAi??s, nelaisvos kultAi??ros parametrai ai??i?? kai tuA?tumoje iA?girsti prasmingAi?? A?odA? ir tau uA?gniauA?ia kvapAi??. Venkime ai??zvisuotiniA? A?vykiA?ai???. Renkuosi laisvos visuomenAi??s triukA?mAi?? ir gaudesA?. K. Donelaitis puikiai dera prie ai??zLipniA? maharadA?os pirA?tA?ai???, esu tikras, kad tie pankai jA? skaitAi??.

4. Kas nori raA?yti ai??i?? teraA?o. Kas nori skaityti ai??i?? teskaito. Nemanau, kad tai pervargimo A?enklai. Grafomanija ai??i?? lakmuso popierAi??lis, kuris rodo, kad valstybAi?? ir kultAi??ra dar pakankamai gyvybingos. NeA?sivaizduoju kultAi??ros, produkuojanA?ios vien aukA?A?iausios prabos autentikAi??. LiteratAi??ra tarpsta pati iA? savAi??s, jos turi bAi??ti daug ir A?vairios ai??i?? ir prastos, ir geresnAi??s. Grafomanija ai??i?? tai literatAi??rinAi?? trAi??A?a ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? literatAi??rinAi??s laisvAi??s A?enklas. Jau tiek kartA? buvo drausta raA?yti viena ar kita, negi norAi??tume bandyti dar kartAi??? Visada buvo ir bus grafomanA?. O autentiA?kas A?odis visada bus uA?goA?iamas turgavietAi??s riksmA?. Taip buvo jau Kristaus JudAi??joje. Taip buvo ir K. DonelaiA?io laikais. Bet visuotinai skambanti ai??zautentikaai???, ant rankA? neA?iojami poetai ir A?imtatAi??kstantiniais tiraA?ais perkamos knygos ai??i?? tai politinio konteksto deformacijos, primetamos ramiai literatAi??ros tAi??kmei.

Daug A?moniA? nemoka atsirinkti, kas gera, o kas ai??i?? ne. Niekada nemokAi??jo. Ir turbAi??t niekada neiA?moks. Poetai dAi??l to liAi??di ir ilgisi supratimo. Bet juk yra keli suprantantys, yra bAi??relis iA?tikimA?jA?. Ar to negana?

Taip ant svieto jau, kaip mums A?vents praneA?a raA?tas,

Vis pulkelis miels viernA?jA? buvo maA?esnis,

Kaip ans durnas pulks nelabA?jA? irgi bedieviA?.

Bet dar ir toliaus taip bus, kad sviets pasidAi??kins

Ir apjeks, visai velniop rAi??A?tu besisukdams.

<...>

Ak lietuvninkai, A?irdingi mano broleliai!

Ben nesilyginkim akliems A?io svieto bedieviams

Ir nai??i??atbokim, kad A? mus A?iAi??rAi??dami bloznai

Ai??ypsos ir glAi??pus A?tukius pramanydami juokias.

(ai??zRudens gAi??rybAi??sai??? 856ai??i??888)