ai??zMetA?ai??? anketa

A?URNALAS: METAI
TEMA: PoA?iAi??riai
AUTORIUS:Ai??Liutauras DegAi??sys,Ai??Vytautas Bubnys,Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2012-01

ai??zMetA?ai??? anketa

Liutauras DegAi??sys,Ai??Vytautas Bubnys,Ai??Vytautas RubaviA?ius

1. XXI amA?iaus pradA?ia nAi??ra labai paguodA?ianti ai??i?? ekonominAi??s krizAi??s, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinAi??s katastrofos, blogAi??janti ekologinAi?? situacija. Kokias iA?eitis matote A?monAi??ms, tautoms, valstybAi??ms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudAi??tingA? naujojo amA?iaus iA?A?Ai??kiA? akivaizdoje? Ir amA?inas klausimas ai??i?? ai??zkAi?? darytiai???, kad sumaA?intume neiA?vengiamus nuostolius?

3. Kas Jums asmeniA?kai padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?. IA? kur semiatAi??s stiprybAi??s? Kokie elgesio archetipai bAi??tA? optimaliausi A?iandien?

Ai??Ai??

Vytautas RubaviA?ius

Ai??1. Ai??sivaizduokime, kad aA? A?inau iA?eitA? ir net galiu pasakyti, nuo ko reikAi??tA? pradAi??ti. KAi?? aA? pats su A?ituo A?inojimu galAi??A?iau veikti. Na, paskelbiu savo kupinas iA?minties mintis kokiame dienraA?tyje ar ai??zMetuoseai???, ir kAi?? ai??i?? pasaulis ims ir pasikeis, politikai atsisakys savo A?proA?iA? bei A?gAi??dA?iA?, susitars dAi??l svarbiausiA? dalykA?? Jokia iA?mintis, joks A?inojimas A?iuo metu negali pakreipti A?vykiA? eigos. Tai jau didesnAi??s galios ar katastrofos valioje. Jau seniai A?inoma, kAi?? reikia daryti, kad pasaulyje gyventi bAi??tA? geriau. Ai??itai A?ino ne tik iA?minA?iai, bet ir visi ai??zMetA?ai??? skaitytojai. Reikia laikytis deA?imties Dievo A?sakymA?. Na, jei neiA?eina visA?, tai bent jau kokiA? penkiA?. Ai??sivaizduokime, kad Lietuvoje bent pusmetA? A?sivyrautA? ai??i?? ai??zNevokai???. Suprantama, mAi??sA? valstybAi?? iA?kart sugriAi??tA?, taA?iau jAi?? atkurti bAi??tA? lengva ir smagu. O jei pridAi??tume dar porAi?? A?sakymA?. Jei kam nepatinka Dievo A?sakymai, galAi??tA? kreiptis A? RytA? iA?minA?ius. Konfucijaus priesakai panaA?Ai??s. Juk visiems aiA?ku ai??i?? kaip gyvename, toks ir mAi??sA? gyvenamas pasaulis. Tiesa, rytieA?iai mano, kad jis dar labiau susijAi??s su mAi??sA? veiksmais ir savijauta. Nesiklausome pasaulio, gamtos atsakA?, nebemokame skaityti jos teikiamA? A?enklA?. KodAi??l? TodAi??l, kad vaikomAi??s grynos ir kuo didesnAi??s naudos, A? aplinkAi?? ir A?mones A?velgiame kaip A? galimus panaudoti ir perdirbti iA?teklius. ne sugyvename su kitais, o plAi??A?iame, perdirbame ir vartojame. TokiAi?? mAi??sA? veiklAi?? pasauliui vis sunkiau pakelti ir nukenksminti. Ai??sisuko naujas branduolinio ginklavimosi varA?ybA? vajus ai??i?? nejau manome, kad jis mums padAi??s geriau ir taikingiau gyventi. BranduolinAi??s ginkluotAi??s kAi??rimas yra pats gryniausias gamtos turtA? deginimas ir artimojo kosmoso A?ildymas; ginkluotei kurti reikia daug energijos, taA?iau ir tai ginkluotei naikinti reikia nemaA?iau energijos bei kitokiA? iA?tekliA?. Tokia ta mAi??sA? ginklavimosi varA?ybA? logika: kuriami vis naujA? kartA? ginklai, naikinant senuosius. Ar yra kokia galia, kuri galAi??tA? A?itai sustabdyti? Tokios galios kol kas nematyti. Visi tik ir kalba, bus ar nebus antroji krizAi??s banga. TaA?iau juk jau gerAi?? penkmetA? gyvename pirmosios bangos sAi??lygomis, tad turAi??tume suvokti, kad krizAi?? jau tapo mAi??sA? gyvenama tikrove. Dabar jau visAi?? laikAi?? ai??zvirpAi??simeai??? krizinAi??je A?tampoje. Toks yra pasaulio perAi??jimo A? naujAi?? raidos stadijAi?? pavidalas. DaugAi??s konfliktA? ir netikrumo dAi??l ateities. 2007-aisiais prasidAi??jus krizei (perAi??jimui) pasaulio lyderiai kalbAi??jo, kad reikia ryA?tingai suvaldyti bankus, kitaip tariant, sutramdyti iA?laisvintAi?? finansinA? spekuliacinA? kapitalAi??. Iki A?iol jokiA? veiksmingA? priemoniA?. O kAi?? gi matome? Steigiami A?imtamilijardiniai fondai finansA? sistemai ai??zgelbAi??tiai???. Taigi tam laisvajam privaA?iam kapitalui atveriami valstybiA? biudA?etai. Labai keistas bankA? ai??zsuvaldymoai??? modelis. Ai??kaitAi??s arabA? pasaulis ims vAi??sti, taA?iau A?itai nenudA?iugins vakarieA?iA?, nes kruvinus socialinius ekonominius sukrAi??timus pakAi??lusios arabA? A?alys atramos ieA?kos tvirtindamos tradicines islamo vertybes ai??i?? A?ariato principus. Tokio ai??zdemokratAi??jimoai??? vyksmas ne maA?ins, o didins civilizacines A?tampas.

Pasaulis gana sparA?iai nuo aA?tuntojo deA?imtmeA?io pradA?ios globalizavosi, perAi??jo, sakytume, A? naujAi?? bAi??senAi??. TAi?? vyksmAi?? ir virsmAi?? skatino finansiniam spekuliaciniam kapitalui suteikta visiA?ka laisvAi??, kuriai buvo pajungtos visos kitos A?moniA? laivAi??s. Kapitalas laisvai keliauja ten, kur jam geriau, o pakui kapitalAi?? traukia ir A?imtai milijonA? emigrantA?. JA? laisvAi?? keliauti yra skurdo grAi??smAi??s prievarta. Suprantama, kiek sutirA?tinu spalvas. Ar Lietuva, kaip valstybAi??, ar lietuviA? tauta ir mAi??sA? A?alies visuomenAi?? sustiprAi??jo netekusi daugiau kaip pusAi??s milijono A?moniA? gyvybinAi??s ir kAi??rybinAi??s energijos? Jokie BVP rodikliai niekaip neatsvers tokios netekties, kuri yra aiA?kus valstybAi??s ir tautos iA?sigimimo A?enklas. Beje, savinaika taip pat yra iA?nykimo nuojautos kildinamas reiA?kinys. Savinaikos apraiA?kos A?vairuoja ai??i?? nuo saviA?udybiA? iki valstybAi??s iA?vogimo. Kad ir kokiAi?? tik apraiA?kAi?? imtume ai??i?? esame tarp Europos SAi??jungos lyderiA?. TaA?iau sutelkAi?? visAi?? politinAi?? valiAi?? siekiame uA?sinerti sau ant kaklo dar ir branduolinAi??s energetikos kilpAi??, kurios jau niekada nepavyks nusimesti. Kaip ir tai energetikai bAi??tino milA?iniA?ko A?siskolinimo. Nebeturime gyvybiniA? galiA? pasiprieA?inti savinaikai, nebeturime net valios suprasti, kodAi??l esame A?stumti A? uA?darAi?? savinaikos ratAi??. Nejau iA?silaisvinome iA? sovietinAi??s okupacijos tik tam, kad taip nekilmingai ir nekAi??rybingai sunyktume? O kAi?? daryti? Bent jau tai, ko imasi estai ar lenkai, kAi?? jau seniai daro vakarietiA?kos demokratijos A?alys: demokratizuoti valstybAi??, keisti politinAi??, demokratijAi?? vaizduojanA?iAi?? sistemAi??, o sykiu ir korupcinAi??s valstybAi??s mechanizmAi??. Reali, tiesioginio atstovavimo savivalda, prisiekusiA?jA? ar tarAi??jA? teismai, A?moniA? teisAi?? gauti apie juos A?vairiA? tarnybA? surinktus duomenis ai??i?? visi A?ie dalykai yra bAi??tini vakarietiA?kos demokratijos bruoA?ai. TaA?iau dvideA?imt metA? einame kitu ai??i?? lietuviA?ku korupcinAi??s valstybAi??s kAi??rimo, visuomenAi??s ir valstybAi??s atskyrimo, socialinAi??s atskirties didinimo keliu, naujomis sAi??lygomis A?tvirtindami iA? sovietmeA?io paveldAi??tAi?? partiniA? veikAi??jA? valdymo ir jA? visagalybAi??s principAi??. A?ygiuojame tuo keliu nesidairydami, dA?iaugdamiesi Europos SAi??jungos skiriamais milijardais. Tegul moka.

Ai??2. Vieninteliai Lietuvos iA?tekliai yra kAi??rybinAi?? A?moniA? galia. Ne uA?sienio investicijos, uA?sienio bankai, korporacijos. ValstybAi??, tauta ir visuomenAi?? turAi??tA? sutelktinai tAi?? galiAi?? ugdyti ir stiprinti. TaA?iau juk visuomenAi?? buvo atskirta nuo valstybAi??s, taip pat ir nuo teisingumo vykdymo. Ar tokia beteisAi??, neA?gali visuomenAi?? gali kurti stipriAi?? demokratinAi?? valstybAi??? Jau senokai nuslopo kalbos apie pilietiA?kumo ugdymAi??, nes jos akivaizdA?iai badAi?? akis savo tuA?tumu ir demagogija ai??i?? juk pilietiA?kumAi?? kildina ir palaiko reali, tiesioginio atstovavimo savivalda. NAi??ra savivaldos ai??i?? nAi??ra ir pilietiA?kumo. MAi??sA? valstybei tikrA? pilieA?iA? nereikia, nes jie tik keltA? rAi??pesA?iA? valdanA?iajai partinei nomenklatAi??rai. Su pilieA?iais valdantiesiems reikia dalytis valdA?ia. O kam dalytis, jei galima valdyti vieniems ir niekam uA? tAi?? valdymAi?? neatsakant. Ai??sivaizduokime, kad valdantiesiems reikAi??tA? kaip nors pagrA?sti projektAi?? uA?nerti valstybei ir tautai branduolinAi?? kilpAi??. Sunkus ir nedAi??kingas darbas. O dabar viskas paprasta ai??i?? A? A?kyrius pavienius klausinAi??tojus galima numoti ranka. O jei ir nenumojama, tai tildoma demagogiA?ku aiA?kinimu, esAi?? tokie klausimai tarnauja Rusijos interesams.

3. Man visada padAi??jo kAi??ryba, tikAi??jimas, knygos. Kai kada vieno sando daugiau, kai kada ai??i?? kito. Ai??iuo metu vis dar dA?iAi??gauju perskaitAi??s Roberto Bolan~o ir Liudmilos Ulickajos romanus ir galvoju apie varganAi?? lietuviA? politikA? ir juos aptarnaujanA?iA? ekspertA? sukurtAi?? tekstAi?? ai??i?? strategijAi?? ai??zLietuva 2030ai???, ne tik mums, lietuviams, bet ir pasauliui rodanA?iAi??, kokia apgailAi??tina yra mAi??sA? politinAi?? vaizduotAi?? ir strateginis mAi??stymas. BijomAi??s net savosios lietuvybAi??s. KAi?? jau kalbAi??ti apie jos stiprinimAi??. Visada stengiausi suprasti, kur ir kaip gyvenu. Ne tik suprasti, bet ir iA?sakyti, kAi?? supratau. Nemanau, kad suvokiu kokias nors ypatingas tiesas, taA?iau dAi??koju Dievui uA? tai, kad kol kas turiu galimybAi?? A?itai daryti. Man visada svarbu buvo kalbAi??tis, svarstyti ir susikalbAi??ti. Tokia tad ir gyvenimo strategija ai??i?? kol gali, suprask, kAi?? gali, ir pasakyk. O jei dar iA?tinka ir poetinAi??s atverties akimirka… Kas man svarbu, aiA?kintis galiu tik tAi??vynAi??je, tik lietuviA? kalbos aplinkoje. Man ne tik gimtinAi??, bet ir pasaulis veriasi per lietuviA? kalbAi?? ir Vilniaus miestAi??. Jame girdA?iu ne tik A?vairiakalbAi?? istorijAi??, bet ir Baltijos jAi??ros godAi??. Graudu, kad stovAi??jAi?? Baltijos kely tAi?? keliAi?? pavertAi??m skulptAi??rine prekine siena ir gyvename neverti nei Vilniaus, nei Baltijos.

Ai??

Vytautas Bubnys

1ai??i??2. PirmAi?? ir antrAi?? klausimus sujungdamas, nes jie iA? esmAi??s tapatAi??s, atsakau: aA? ne pranaA?as. Kokia iA?eitis? KAi?? daryti klausAi?? ir mums skaudA?iai A?inomas Vladimiras IljiA?ius. TarAi??si suradAi??s atsakymAi??, ir mes tai patyrAi??me savo kailiu. Ne tik mes, A?imtai milijonA? planetos gyventojA?. Jau rodAi??s, kad pastaruoju laiku komunizmo idAi??jos atsidAi??rAi?? istorijos A?iukA?lyne. Ar tikrai? Europoje ir Amerikoje A? gatves vAi??l iA?eina demonstrantai. Net su raudonomis vAi??liavomis ir Karlo Marxo portretais, protestuodami prieA? bankA? ir korporacijA? despotijAi?? bei socialinA? neteisingumAi??. ai??zVienam procentui turtuoliA? priklauso viskas, o 99 proc. gyventojA? gyvena skurdeai???, ai??i?? skanduoja ai??zOkupuok VolstritAi??ai??? judAi??jimo dalyviai. Jiems pritaria Graikijos, Italijos, Portugalijos A?monAi??s. Ir ne tik. KapitalistinAi?? sistema nepasiteisino, nedavAi?? to, ko tikAi??tasi, A? kAi?? buvo eita. Ar ir vAi??l komunizmo A?mAi??kla klaidA?ioja po EuropAi??? Kas gali pasiAi??lyti naujAi?? idealA? politinAi??s valdA?ios modelA?, kokius naujus moralAi??s principus sugalvoti?

bactrim prescription urethritis.

AA? pats stengiuosi gyventi pagal DeA?imt Dievo A?sakymA?, todAi??l mano atsakymas A? pateiktus klausimus, ir A? man paA?iam nuolat kylanA?ius, bAi??tA? toks: pranaA?o MozAi??s dekalogas nepaseno iki A?iol.

Ai??3. Kas man padeda iA?gyventi A?A? nelengvAi?? laikotarpA?? Pupos. Ir dar moliAi??gai. Juokauju? Ir taip, ir ne.

ai??zAA? pamAi??gau tas savo pupA? eiles, nors jA? buvo daugiau, nei man reikAi??jo. Jos riA?o mane prie A?emAi??s ir A?itaip sAi??miausi jAi??gA? lyg AntAi??jas. Kam man reikAi??jo jas auginti? Tiktai Dangus A?ino tai. Ai??tai toks ir buvo mano darbas visAi?? vasarAi?? ai??i?? auginau pupas A?iame A?emAi??s pavirA?iaus plotelyjeai??i??ai??? Tai eilutAi??s iA? amerikieA?io Henryai??i??io Davido Thoreau knygos ai??zVoldenas arba gyvenimas miA?keai???. IA?paA?intis A?mogaus, kuris savo valia paliko civilizuotAi?? pasaulA? ir dvejus metus gyveno kaip atsiskyrAi??lis. Ai??i knyga man kaip evangelija. RaA?ytojas teigAi??, kad negali pasinerti A? juodA?iausiAi?? melancholijAi?? tas, kuris gyvena apsuptas gamtos ir yra nepraradAi??s gebAi??jimo jausti. Gamta ai??i?? tai begalinAi?? bAi??ties knyga, kuriAi?? skaitydamas suvokiu: A?mogaus ir gamtos darna ai??i?? pasaulio vieningumo pagrindas. Nesu visiA?kas atsiskyrAi??lis, nors raA?ytojas daA?niausiai ieA?ko nuoA?alaus kampo, taA?iau ta didesnioji kiekvienA? metA? dalis, kuriAi?? praleidA?iu kaime, mane sustyguoja ilgam. Taigi ir pupos gali pagelbAi??ti.

Ai??

Liutauras DegAi??sys

1. Kaip simboliA?ka, kad paA?iame klausime tiesiog uA?programuotos katastrofistinAi??s nuojautos. Klausimas tiesiog reikalauja ai??i?? prisipaA?inkite, kad jau blogai, kad jau galas ateina, kad jau viskas turAi??tA? baigtis blogai. Labai simptomiA?kas, man atrodo, panaA?us A? A?A? klausimAi?? vieno VakarA? sociologo-futurologo pranaA?aujamas kataklizmas. Jis prognozuoja, kad ne viena ar kelios valstybAi??s A?ada bankrutuoti, bet, jo manymu, visas pasaulis jau ant bankroto ribos, mat pasaulis persistengAi?? vartodamas ir uA? tai neiA?vengiamai bus nubaustas: dar niekada dauguma pasaulio gyventojA? neturAi??jo tokios galimybAi??s ai??i?? gyventi pagal poreikius ai??i?? kai kiekvienas gali turAi??ti beveik viskAi??, kAi?? tik norAi??tA? ar galAi??tA? A?sivaizduoti beturA?s. Norai ir galimybAi??s beveik sutampa, o tai reiA?kia, kad artinasi galas, nes reikAi??tA? neturAi??ti, reikAi??tA? negalAi??ti ir tikriausiai ai??i?? reikAi??tA? netgi ir nenorAi??ti tiek daug. Kokia paA?A?stama A?ita dainelAi?? ir kaip A?domu, kad jAi?? vienodai daA?nai vAi??jai atneA?a tiek iA? vakarA?, tiek ir iA? rytA?: kapitalizmAi?? laidoja ir visi tie, kurie visai neblogai iA? jo apsirAi??pino ir tie, kurie to kapitalizmo tik paragavo, bet dar neprisivalgAi?? iki soties. Ir persivalgAi??, ir paragavAi??, bet dar neprivalgAi??, mato, kaip kapitalizme yra pavojingai gerai. Taip gerai, kad geriau jau ir bAi??ti negali ai??i?? todAi??l logiA?ka iA?vada ai??i?? jeigu nebegali bAi??ti geriau, vadinasi, viskas privalo pavirsti A? kaA?kAi?? blogesnA?: turi bAi??ti blogiau arba visai blogai, jeigu jau nebegali bAi??ti geriau, nes jau taip gera, kad geriau ir bAi??ti nebegali. Tenka paA?ymAi??ti, kad kalbAi??ti apie neiA?vengiamAi?? ir teisAi??tAi?? krizAi?? kaip atpildAi?? uA? per daug laimingAi?? gyvenimAi?? gal ir gali kas nors Vakaruose. O kaip jaustis Lietuvos A?monAi??ms visai kitame kontekste, kaip A?ia jiems pradAi??ti jausti kolektyvinAi?? Europos kaltAi?? uA? pernelyg gerAi?? gyvenimAi?? ai??i?? kai jie dar taip ir nepradAi??jo gerai gyventi. Kaip jaustis, kai vos tik patikAi??jus, kad gal jau tuoj pradAi??s gyventi ai??zgeraiai??? ai??i?? juos tuoj pat uA?puola ideologai, A?tikinAi??dami, kad asmeninAi?? laimAi?? yra neteisAi??tas dalykas, kad laimAi?? bAi??tinai turi baigtis nelaimAi??mis, kad geriau, tiesAi?? sakant, net nepradAi??ti jaustis gerai, nes iA? to gerumo ai??i?? nieko gero, nes tuojau gali atsirasti blogumas. Patys pagalvokite ai??i?? jeigu gyvensite visAi?? laikAi?? blogai, tai blogiau jau ir bAi??ti negalAi??s, o tai reiA?kia ai??i?? kai nebAi??na blogiau, nes blogiau jau bAi??ti nebegali ai??i?? bet koks pasikeitimas jau A? gera. Kuo blogiau, tuo geriau ai??i?? kur girdAi??ta ir A?ita dainelAi??, smerkianti bet kuriAi?? laimAi??s proA?vaistAi??lAi??. Ir ypaA? graudA?iai ji skamba Lietuvoje, kur A?monAi??s, kaip sakyta, dar net ir nepradAi??jo gyventi, o jau visos valdA?ios svarsto, kaip A?ia apmokestinti prabangAi?? ai??i?? o ai??zprabangosai??? samprata A?itoje A?alyje irgi gali pasirodyti gana juokinga ai??i?? juk ne antras malAi??nsparnis ir ne antra jachta, ne antras dvaras turbAi??t turAi??tA? bAi??ti apmokestinami, kaip siaubinga prabanga. Prabanga A?ia kai kam gali pasirodyti didesnis nei maA?iausias butas, antra sukiuA?usi maA?inAi??lAi?? A?eimoje, gal ir atlyginimas ai??i?? didesnis uA? maA?esnA?, gal net antras dviratis arba antras kavos malimo malAi??nAi??lis. Kad tik nebAi??tA? gerai, nes kaip sakyta ai??i?? gerai yra blogai. Nes gerumas visada turi galimybAi?? pablogAi??ti. O blogai yra gerai ai??i?? nes blogumui nors kiek pagerAi??jus ai??i?? tuoj visai pasijusi gerai… Demoso ai??i?? liaudies valdytojai ai??i?? dem-agogai ai??i?? aiA?ku, A?ino geriau ir toliau, ir giliau…

2. Terminas ai??i?? ai??zpolitiniai ir ekonominiai rezervaiai??? ai??i?? atrodo kaip iA? kokios ekonominAi??s, buhalterinAi??s, o gal net ir militaristinAi??s ataskaitos. TiesAi?? sakant, apsigaudinAi??jame, kai kalbame apie rezervus. Tokios kalbos tinka tik prieA?ams gAi??sdinti. NAi??ra jokiA? rezervA? ai??i?? visada yra tiktai labai paprasti A?monAi??s, kurie ir yra tie ai??zrezervaiai???, tik labai jau neracionalAi??s rezervai. Ir toji idAi??ja apie galimybAi?? sutvarkyti, pakeisti pasaulA? pasitelkus visokius ai??zrezervusai??? ai??i?? pavyzdA?iui, protAi??, iA?mintA? ir logikAi?? ai??i?? irgi tokia viliojanti. pasiA?iAi??rAi??jus A? tai, kaip A?monAi??s patys su savimi nesusitvarko, kaip nemoka nei vertinti, nei analizuoti, nei suprasti savAi??s ar kitA?, pastebAi??jus, kaip jie nemato ir nepripaA?A?sta refleksijos bAi??tinybAi??s ai??i?? visa tai gerokai komplikuoja situacijAi??. O dar kai pagalvoji, kad tokiA? gal ir racionaliA?, bet visiA?kai nematanA?iA? vienas kito norA?, protA? ir valiA? atstojamoji gali bAi??ti kaA?kas, ko nei vienas nenorAi??jo… Ir tada supranti, kad racionalizuoti pasaulio nepavyks. socialinAi??je tikrovAi??je veikia savi dAi??sniai ai??i?? dar ir tA? dAi??sniA? paA?inimas ir nepripaA?inimas gali sukurti nenumatomas aplinkybes. AplinkybAi??s A?moniA? protuose gali pavirsti nenuspAi??jamais padariniais. Padariniai gali A?moniA? mintyse pavirsti nepaaiA?kinamais fantomais. Ir taip toliau, ir panaA?iai… Blogiausia, kad neA?manoma suprasti ai??i?? kas, kada ir kodAi??l A?itaip sujaukAi?? A?moniA? protus, A?teigdamas jiems, kad pasaulA? galima racionaliai ne tik paaiA?kinti, bet ir protingai ai??i?? kaip reikia ai??i?? sutvarkyti. GalA? gale iA? kur atsirado ta racionalaus tikrovAi??s planavimo samprata. Ta neracionaliausia tikrovAi??s racionalumo idAi??ja. Ai??sitikinimas, kad galima suA?inoti ir numatyti, kas bus. Nelabai aiA?ku, kaip susiklosto neiA?vengiamai optimistinAi?? mAi??stymo paradigma, kad A?manomas teorinis ateities A?inojimas, prognozavimas ir numatymas ai??i?? ir kad A?is prognozavimas gali pavirsti teisingu tikrovAi??s pakeitimu. Atrodo taip akivaizdu, kad A?mogus, paprasA?iausiai pasiA?iAi??rAi??jAi??s A? savo asmeninA? gyvenimAi??, galAi??tA? graA?iausiai pamatyti, kad visas jo gyvenimas ai??i?? klaidA? ir bandymA?, spAi??jimA? ir atsitiktiniA? sAi??kmiA? bei nesAi??kmiA? virtinAi??. Kad visi jo planai buvo paraA?yti atsitiktinumo A?akAi??mis ant neapibrAi??A?tumo vandens. Ir kodAi??l prieA? pradAi??damas sutvarkyti visAi?? pasaulA?, tas ant-A?mogis nepabando susitvarkyti savo virtuvAi??je, A?eimoje, kodAi??l nepabando suprasti A?monos, vaikA?, kaimynA?, bendrakeleiviA? troleibuse arba bendraA?ygiA? pirtyje ir parduotuvAi??je. O, jeigu mokiniai pabandytA? suprasti mokytojus, mokytojai ai??i?? tAi??vus, tAi??vai ai??i?? vaikus. Kas bAi??tA?, jeigu vairuotojai suprastA? pAi??sA?iuosius, vaA?nyA?iotojai ai??i?? dviratininkus, valdA?ios atstovai (koks A?odis ai??i?? atstovas) suprastA? A?mones, o A?monAi??s patikAi??tA? valdA?ia, gydytojais ir kunigais… Na, gal iA? karto ir nesuprastA?, bet pabandytA? suprasti, galvodami, kad galima ir verta suprasti kitus, o ne tik pasmerkti juos, kaip nesuprantamus ir nesuprantanA?ius… AiA?ku, sveikas protas, prilygindamas pasaulA? virtuvei, norAi??tA? ir pasaulio virtuvAi??je teisingai ir tikrai sudAi??lioti tikrovAi??s lAi??kA?tes, A?aukA?telius ir puodelius. Ne tik virtuvAi??je bAi??tA? neblogai kartais susitvarkyti. Kaip smagu bAi??tA? pasaulio peilius ir A?akutes sudAi??lioti A? ai??zsavoai??? (klausimas ai??i?? ai??zmanoai??? ar ai??ztavoai???, ar ai??zpasaulioai???) vietas. SudAi??lioti ai??i?? ir pamirA?ti, nes tokia ir yra su-tvarkymo esmAi??: A?vesti tvarkAi?? ten, kur tik galima bAi??tA? A?vesti ai??i?? ir septintAi?? dienAi?? ilsAi??tis… O kai labai norisi ilsAi??tis ai??i?? tuomet galima viskas. Sunku yra, kaip sakyta, pabandyti suprasti, kad racionalumo ilgesys gali bAi??ti ir yra neracionalus ai??i?? kad racionalumo troA?kimas yra tik emocinAi?? bAi??sena, trokA?tanti pati savAi??s… Apie tai galvoti ai??i?? iA? racionalumo ilgesio pozicijos ai??i?? atrodo taip nuobodu ir perdAi??m racionalu. Juk norAi??tA?si galvoti emocingai pakiliai, nesidairant A? pilkAi?? ir nuobodA?iAi?? kasdienybAi??. Galvoti ai??i?? su polAi??kiu ai??i?? tik kaA?kodAi??l ai??i?? beveik be galvos. Ir tuomet iA?aiA?kAi??ja, kad rezervai labai paprasti ai??i?? reikAi??tA? pradAi??ti A?iAi??rAi??ti A? gyvenimAi?? be isterijos. Gyvenimas ai??i?? tai ne lietuviA?kas teatras, kuriame nuo pirmo veiksmo visi pradeda klykti, o paskui ai??i?? kai reikia vis garsiau ir garsiau perklykti kitus ai??i?? jau nebeuA?tenka nei kvapo, nei sveikatos. O gyvenime daA?niausiai tenka paskaiA?iuoti keletAi?? A?ingsniA? A? priekA?, nuolat klausiant savAi??s ai??i?? kas toliau ai??i?? jei A?itaip bus, kAi?? darysiu, jeigu atsitiks taip… Kas bus, kai aA? pradAi??siu siekti savo tikslA? ai??i?? savo priemonAi??mis… Turi pagalvoti, kAi?? darysi, pradAi??jAi??s A?A?eidinAi??ti prieA?ininkAi?? ai??i?? kaip pabaigsi, kokios bus pasekmAi??s, jei nusprAi??si daryti tai arba ne tai… A?ia kaip vaikystAi??je A?vAi??ryno gatvAi??je ai??i?? turAi??jai pagalvoti ir A?inoti ai??i?? ar pradAi??jAi??s A?odinA? ginA?Ai?? esi pasiryA?Ai??s kautis, jeigu reikAi??s. A?odA? metAi??s A?mogui A? veidAi?? ai??i?? ar galAi??si ir kumA?A?iu duoti jam A? veidAi??. Ar manai, kad pasakysi, kAi?? nori, paA?okinAi??si ir nueisi ai??i?? lyg niekur nieko nebuvAi??. Ai??ita prasme ai??i?? klausimas ai??zkAi?? darytiai??? yra labai svarbus ir netgi egzistencinis klausimas. Nes tai klausimas, kurA? anksA?iau ar vAi??liau turi uA?duoti sau. Kiek galima ir kiek reikia patikAi??ti tikrovAi??s ir savo mAi??stymo racionalumu. Kiek racionalus yra tavo A?inojimas, kad ai??zyra taip ir todAi??l turi bAi??ti taipai???. Kad jau A?inai, kAi?? daryti, ir A?inai, kAi?? padarysi, jei darysi tai, kAi?? darysi. Kad rinkdamasis veiksmAi?? ai??i?? jau renkiesi ir rezultatAi??. Kad rinkdamasis rezultatAi?? ai??i?? net jei gausi tAi?? rezultatAi?? ai??i?? jau iA? anksto A?inai, kad tas rezultatas yra reikalingas, teisingas ir kad buvo verta jo siekti.

3. Gyvenimas yra neapibrAi??A?tumas ir iA?gelbAi??ti A?ia gali tik to fakto pripaA?inimas. ReikAi??tA? ne iA? visA? jAi??gA? steigti nekintanA?ios tikrovAi??s anklavus, A?tikinAi??jant save, kad apibrAi??A?tumas, tikrumas yra gerai ai??i?? kad jau A?inai, kaip yra, jau A?inai, kaip buvo ir kas bus, kad viskAi?? galima paaiA?kinti, kad jau tuoj suA?inosi, ko dar neA?inojai… IA? tiesA? reikAi??tA? ugdyti savyje tolerancijAi?? neapibrAi??A?tumui. Ai??sileisti gyvenimo neapibrAi??A?tumo realybAi?? A? savo mintis… ReikAi??tA? prisipaA?inti, kad gyvenimas yra A?alis, kur nenuspAi??jama ne tik ateitis, bet ir dabartis ir ai??i?? A?inoma ai??i?? nenuspAi??jama praeitis… Kad pasaulyje nuolat atsiranda nenuspAi??jamA? dalykA?, kurie pakeiA?ia ne tik dabartA?, bet ir praeities sampratAi?? ir ateities vizijas bei spAi??jimus. Kad pasaulio interpretacijos (ai??zA?inojimai, kaip yra iA? tikrA?jA?ai???) yra tik mAi??sA? interpretacijos, ir kad pasaulis nesugriAi??va, kai pasaulis pasikeiA?ia mAi??sA? galvose. ReikAi??tA? nustoti mokytis tolerancijos apibrAi??A?tumui ir liautis mokyti kitus ai??i?? kad viskAi?? galima paaiA?kinti, kad viskas bAi??tinai baigiasi gerai, kad ai??zturi bAi??ti A?itaip, o ne kitaip ai??i?? nes kitaip yra neteisingaiai??i??ai??? Kai supranti, kad viskas, kas gali bAi??ti ai??i?? gali ir nebAi??ti ai??i?? tada stebiesi ai??i?? kodAi??l dar yra, ir dA?iaugiesi tuo, kas yra… Kai manai, kad ai??zturi bAi??tiai??? ai??i?? visada esi nustebAi??s ai??i?? ai??zkodAi??l nAi??raai???… Ir blogiausia, kad tada net ir tuos dalykus, kurie yra ai??i?? pastebi tik tada, kai jA? jau nebAi??ra… Nes kol jie yra ai??i?? jA? ir nematai, kadangi jie yra, nes ai??zturi bAi??tiai???. Gal reikAi??tA? pasiA?iAi??rAi??ti ir nustebti ai??i?? kiek dalykA? vis dar yra… Gal reikAi??tA? pradAi??ti gyventi, neatidAi??liojant gyvenimo geresniems laikams, nes A?itie laikai ai??i?? suprask ai??i?? dar ne gyvenimas (ai??zargi tai gyvenimas…ai???)… Tas gyvenimo ai??i?? kaip aA?arA? pakalnAi??s sindromas ai??i?? gali sukurti tokiAi?? ai??znegyvenimoai???, ai??zgeresnio gyvenimo laukimoai??? situacijAi??, kurioje gyvendami (o iA? tiesA? ai??i?? negyvendami ir neleisdami gyventi kitiems) A?monAi??s gali esmingai pakenkti sau ir kitiems… Pakenkti svarbiausiame ai??i?? mokAi??jimo gyventi segmente… Ir tuomet belieka galvoti, kad gyvenimas ai??i?? jeigu yra, tai jau tiktai ne ten, kur tu gyveni… Ir tuomet tu neleidi gyventi sau (sakai ai??i?? dar ne gyvenimas) ir neleidi gyventi kitiems (sakydamas ai??i?? paA?iAi??rAi??kit, kaip neteisingai, negerai, negyvenimiA?kai jie gyvena). Ir tuomet belieka arba trauktis iA? A?ito gyvenimo, arba keliauti ieA?koti to gyvenimo kitur… Ten, kur mAi??sA? nAi??ra… Arba ten, kur mes bAi??sim ne mes ai??i?? o visai kiti A?monAi??s ai??i?? geresni ir laimingesni uA? save…

canadian pharmacy 24h contact.