Mikalojus DaukA?a. LietuviA? kalba, tauta ir tikAi??jimas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BiografinAi?? literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Eugenija UlA?inaitAi??
DATA: 2013-03

Mikalojus DaukA?a. LietuviA? kalba, tauta ir tikAi??jimas

Eugenija UlA?inaitAi??

Ai??iais metais sukanka 400ai???metA? nuo lietuviA? raA?tijos pradininko Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je, svarbiausiA? katalikiA?kA? XVIai???a. lietuviA? raA?tijos paminklA? autoriaus Mikalojaus DaukA?os mirties.
Jo tiksli gimimo data neA?inoma ir svyruoja tarp 1527ai??i??1538ai???metA?, taA?iau mirties data paliudyta testamente, sudarytame 1613ai???m. vasario 13ai???d. Kaip tvirtinama, ai??zpo keliA? dienA?ai??? ar ai??zvasario antroje pusAi??jeai??? (J.ai???Lebedys, A.ai???JovaiA?as) M.ai???DaukA?a mirAi??. Vienintelis Vaclovas BirA?iA?ka drA?sta spAi??ti: ai??zbene vasario 16ai???dienAi??.ai???1Ai??BAi??tA? graA?u ir simboliA?ka, jei tai bAi??tA? tiesa. Juk ir poetas Justinas MarcinkeviA?ius, didelis Mikalojaus DaukA?os gerbAi??jas, ne kartAi?? rAi??mAi??sis A? jo tekstus, iA?Ai??jo Anapilin taip pat vasario 16ai???dienAi??. Tokie lemtingi sutapimai daug kAi?? pasako.
M.ai???DaukA?a mirAi?? ir palaidotas Varniuose.
Ligi A?iol iA?samiausia studija apie MikalojA? DaukA?Ai?? yra Jurgio LebedA?io monografija, iA?leista 1963ai???metais, ir J.ai???LebedA?io skaitytA? paskaitA? pagrindu iA?leistas vadovAi??lis ai??zSenoji lietuviA? literatAi??raai??? (1977). IA? A?ia vAi??lesnieji tyrinAi??tojai (A.ai???JovaiA?as, J.ai???Girdzijauskas) Ai??mAi?? pagrindines formuluotes, vertinimus ir teiginius. J.ai???Lebedys M.ai???DaukA?Ai?? be iA?lygA? laiko ai??zrenesanso A?mogumiai???. Kuo remiantis taip tvirtinama? VisA? pirma M.ai???DaukA?os raA?tais: iA? lenkA? kalbos iA?verstu ispanA? jAi??zuito JokAi??bo Ledesmos ai??zKatekizmuai??? (1595) ir iA? lenkA? kalbos iA?versta lenkA? jAi??zuito JokAi??bo Vujeko ai??zPostileai??? (1599), o ypaA? prie ai??zPostilAi??sai??? iA?spausdinta lenkiA?ka ai??zPrakalba A? malonA?jA? skaitytojAi??ai???, skirta kunigams ir valstybAi??s pareigAi??nams.
Pagal tradicinAi?? sampratAi??, Renesanso A?mogus ai??i?? taiAi??homo trium linguarumAi??(ai??ztrijA? kalbA? A?mogusai???), t.ai???y. mokantis lotynA?, graikA?, hebrajA? kalbas, nes tik jA? mokAi??jimas leido gilintis A? autentiA?kus antikos ir Biblijos tekstus, juos publikuoti, versti, imituoti. Ar toks apibAi??dinimas tinka ir Mikalojui DaukA?ai?
Ai??tai kaip J.ai???Lebedys charakterizuoja M.ai???DaukA?Ai??: ai??zM.ai???DaukA?a ai??i?? ne eilinis, o didelis A?mogus, ne vienu atA?vilgiu praaugAi??s savo epochAi??. (…) A?inojimo troA?kimas, gabumai, platAi??s uA?mojai, verA?lumas, atkaklus atsidAi??jimas svarbiam visuomeniniam uA?daviniui ir nepalauA?iama energija, jA? vykdant, ai??i?? A?tai kas labiausiai bAi??dinga M.ai???DaukA?os asmenybei. Tai jA? sieja su geriausiais renesanso A?monAi??mis.ai???2
Paradoksas tas, kad apie M.ai???DaukA?os iA?silavinimAi?? mes nieko tikro neA?inome. BAi??ta spAi??jimA?, kad jis galAi??jo studijuoti Krokuvos, Prahos, KaraliauA?iaus, Vokietijos ar Italijos universitetuose, taA?iau nAi?? vieno iA? jA? matrikulose DaukA?os pavardAi??s ar kitokiA? paliudijimA? nerasta. Itin keista, kad DaukA?os nAi??ra tame bAi??relyje jaunuoliA? iA? Lietuvos, kurie 1560ai??i??1563ai???metais pabuvojo Vitenbergo, Tiubingeno, Leipcigo universitetuose. Tarp jA? buvo bAi??simasis DaukA?os globAi??jas Merkelis Giedraitis, Jonas ir Juozas ValaviA?iai, Jonas ir Petras Vesiolovskiai, Petras Korsakas, Stanislovas Kmita, Fridrichas Skuminas TiA?keviA?ius, Jurgis Zablockis3, neminint jau anksA?iau A?ia apsilankiusiA? Stanislovo Rapolionio ir Abraomo KulvieA?io.
Greta lietuviA?, lenkA?, rusAi??nA? kalbA?, DaukA?a puikiai mokAi??jo lotynA? kalbAi??, buvo susipaA?inAi??s su antikine literatAi??ra. Tai rodo lotyniA?koji ai??zPostilAi??sai??? pratarmAi??, dedikuota vyskupui Merkeliui GiedraiA?iui, kurioje akivaizdus Cicerono kalbA? poveikis, taip pat Vergilijaus, Ovidijaus, Livijaus, Plutarcho kAi??rybos atgarsiai. M.ai???DaukA?a didA?iuojasi savo atliktu darbu. Jis lygina save su graikA? dainiumi OrfAi??ju, paaukojusiu dievams savo lyrAi??, taip pat su romAi??nA? kariu, prie Heraklio A?ventovAi??s sudAi??jusiu savo ginklus. Taip ai??zPostilAi??sai??? vertAi??jas savo globAi??jo akivaizdoje sakosi padedAi??s savo atliktAi?? darbAi??4.
1579ai???metais A?emaiA?iA? vyskupijAi?? vizitavAi??s Tarkvinijus Pekulas, aplankAi??s M.ai???DaukA?os klebonijAi?? KrakAi??se, paA?ymAi??jo jos gerAi?? bAi??klAi?? ir kad name esama ai??zdaugybAi??s A?vairiA? mokslo knygA?ai???5, taA?iau tarp jA? paminAi??jo ir keletAi?? netinkamA? turAi??ti katalikA? dvasininkui. Tai buvo Filypo Melanchtono ir Jono Meclerio ai??zGraikA? kalbos gramatikosai??? bei Erazmo RoterdamieA?io sudarytas lotyniA?kA? ir graikiA?kA? sentencijA? rinkinys ai??zAdagiaai???, kurias Pekulas liepAi?? ai??zsudeginti arba suplAi??A?ytiai???. Taigi M.ai???DaukA?a mokAi??jo arba mokAi??si ir graikA? kalbos.
Deja, neA?inome, kokio dydA?io buvo M.ai???DaukA?os biblioteka ir kas jAi?? sudarAi??. J.ai???Lebedys spAi??ja, kad ji galAi??jo prilygti Abraomo KulvieA?io bibliotekai, kurioje buvo apie 80 knygA?. Po DaukA?os mirties biblioteka buvo atiduota Kretingos pranciA?konA? vienuolyno bibliotekai6.
Pirmoji A?inoma M.ai???DaukA?os gyvenimo data ai??i?? 1570ai???m., kai jis tapo KrakiA? klebonu. 1572ai???m. paskirtas VarniA? kanauninku, nuo tada persikAi??lAi?? gyventi A? Varnius ir ten gyveno iki mirties. 1580ai???m. gavo altarijAi?? KraA?iuose, 1585ai???m. pakeltas vyskupijos oficiolu, o 1592ai???m. gavo Betygalos parapijAi??. Mirus vyskupui Merkeliui GiedraiA?iui, M.ai???DaukA?a buvo paskirtas vyskupijos administratoriumi (anot V.ai???BirA?iA?kos, ai??zturAi??damas jau daugiau kaip 80ai???metA? turAi??jo imtis sunkaus darbo valdyti vyskupijAi??ai???), kol 1610ai???m. atvyko naujasis vyskupas Mikalojus Pacas.
Prie Mikalojaus DaukA?os sAi??kmingos ai??zkarjerosai??? ir atliktA? darbA? daug prisidAi??jo jo globAi??jas, garsios kunigaikA?A?iA? giminAi??s palikuonis Merkelis Giedraitis (1536ai??i??1609), 1576ai???m. tapAi??s A?emaiA?iA? vyskupu. Tai buvo iA?kili asmenybAi?? XVIai???a. Lietuvos kultAi??ros, politikos, BaA?nyA?ios veikloje.
M.ai???Giedraitis gimAi?? A?emaitijoje ir tikriausiai A?ia baigAi?? pradA?ios mokslus. 1550ai???m. jis A?raA?ytas KaraliauA?iaus universiteto matrikulose, 1560ai???m. studijavo Vitenbergo ir Tiubingeno, o 1563ai???m. Leipcigo universitetuose.
GrA?A?Ai??s A? LietuvAi??, Giedraitis iA? karto A?sijungAi?? A? politinA?, religinA?, visuomeninA? gyvenimAi??. 1569ai???m., kaip Vilniaus vaivadijos pasiuntinys, jis dalyvavo pasiraA?ant Liublino unijAi??, 1571ai???m. buvo A?A?ventintas A? kunigus, 1575ai???m., kaip LDK atstovas, vyko A? ParyAi??A?iA? kviesti pabAi??gusio karaliaus Henriko Valua grA?A?ti A? Lietuvosai??i??Lenkijos RespublikAi??. Pagaliau 1576ai???m. buvo nominuotas A?emaiA?iA? vyskupu, A?veikAi??s stiprA? varA?ovAi?? JokAi??bAi?? VoroneckA?, kurA? rAi??mAi?? Gniezno arkivyskupas, Lenkijos primas. Vienas svarbiausiA? M.ai???GiedraiA?io privalumA? buvo tas, kad jis mokAi??jo lietuviA? (A?emaiA?iA?) kalbAi??.
TapAi??s A?emaiA?iA? vyskupu, M.ai???Giedraitis aktyviai Ai??mAi??si potridentinAi??s KatalikA? BaA?nyA?ios reformos darbA?: suA?aukAi?? vyskupijos sinodAi??, A?pareigojo dvasininkus laikytis celibato ir kitA? baA?nytinAi??s disciplinos reikalavimA?. A?ia jam daug padAi??jo popieA?iaus nuncijaus A?galiotinio Tarkvinijaus Pekulo 1579ai???m. atlikta A?emaiA?iA? vyskupijos vizitacija, kurios metu aptikta daug dvasininkA? aplaidumo, netvarkos, BaA?nyA?ios kanonA? paA?eidimA?. Giedraitis darAi?? A?vairias organizacines pertvarkas, steigAi?? naujas parapijas, savo lAi??A?omis statAi?? naujas baA?nyA?ias, taA?iau svarbiausia ai??i?? suprato, jog reikia naujA? dvasininkA?, mokanA?iA? lietuviA? kalbAi??, ir katalikiA?kA? tekstA? lietuviA? kalba, kurie perduotA? Dievo A?odA? paprastiems A?monAi??ms. Nuo Reformacijos veikAi??jA? raA?tA? lietuviA? kalba pasirodymo MaA?ojoje Lietuvoje jau buvo praAi??jAi?? 50ai???metA?. KatalikA? BaA?nyA?ia vAi??lavo.
PirmAi??jA? savo norAi?? M.ai???Giedraitis iA?sakAi?? testamente, skirdamas ViduklAi??s parapinei baA?nyA?iai PaA?vitinio, kitaip BurbiA?kio, dvarAi?? UpytAi??s apskrityje, su sAi??lyga, kad ai??zViduklAi??s baA?nyA?ios valdytojas ir jo A?pAi??diniai [kasmet?] leistA? du jaunuolius studijuoti, kad iA?silavinAi?? vAi??liau jie taptA? dvasininkais ir tarnautA? A?emaitijoje tAi??vynei ir Dievo baA?nyA?iaiai??? (ut modernus possessor parochiae Viduklensis et successores eius duos adulescentulos nobiles Samogitas erudiendo in liberalibus studiis tradant, qui posAi??tea eruditi patriae et ecclesiae Dei in Samogitia in spiritualibus deserviant)7.
AntrAi??jA? ketinimAi?? Giedraitis susiejo su Mikalojumi DaukA?a, pavesdamas jam iA?versti J.ai???Ledesmos ai??zKatekizmAi??ai??? ir J.ai???Vujeko ai??zPostilAi??ai???. Manoma, kad abu A?iuos veikalus DaukA?a vertAi?? vienu metu, ir tai truko 12ai??i??15ai???metA?. SpAi??jama, kad pirmiau buvo parengta ai??zPostilAi??ai???, taA?iau jai iA?leisti trAi??ko lAi??A?A?, todAi??l pirmiau iA?leista maA?esnAi?? knyga ai??i?? ai??zKatekizmasai???. Mat pagal jAi??zuitA? nuostatus jA? spaustuvAi??je iA?leistA? knygA? nebuvo galima pardavinAi??ti ir iA? to turAi??ti pajamA?. TodAi??l Vilniaus jAi??zuitA? akademijos (universiteto) spaustuvAi??je iA?spausdintoms knygoms vyskupas Giedraitis turAi??jo rasti nemaA?A? lAi??A?A?.
Taigi DaukA?os frazAi?? GiedraiA?iui dedikuotoje lotyniA?koje ai??zPostilAi??sai??? pratarmAi??je ai??zmano darbu, o Tavo sumanymu, liepimu ir lAi??A?omisai??? (meo quidem labore, tuo autem consilio, iussu et impensis) nAi??ra tik retorinAi?? nusiA?eminimo iA?raiA?ka, bet realios situacijos konstatavimas.
Vyskupo M. GiedraiA?io nuopelnus ai??zPosAi??tilAi??sai??? pratarmAi??je M.ai???DaukA?a taip A?vertina: ai??zIA? tiesA?, Tavo rAi??pesA?iu, Galingiausias Vyskupe, yra pasiekta, kad jau nestokojame lietuviA? kalbAi?? mokanA?iA? kunigA? ir pamokslininkA?. Tavo uolumu beveik nusmukusi A?iose A?emAi??se krikA?A?ionybAi?? atgavo ankstesnA? savo tvirtumAi?? ir spindesA?. Argi Tavo pastangA? ir budrumo dAi??ka tikrojo tikAi??jimo prieA?ininkai iA? dalies neatsiA?adAi??jo savo neapgalvoto A?A?Ai??lumo, o iA? dalies argi nesutramdAi?? jo tarp savo sienA?? Ir pagaliau negali bAi??ti suregzta ar sumanyta tokia blogybAi?? ar nedorybAi??, kurios tu nemAi??ginai ar nemAi??gintum atitolinti ar panaikinti.ai???8
Pagaliau PratarmAi??s pabaigoje M.ai???DaukA?a dar kartAi?? pabrAi??A?ia: ai??z…A?iAi?? naA?tAi??, ant mano peA?iA? uA?krautAi?? ne mano iniciatyva ir pasirinkimu, bet Tavo valia ir A?sakymu (…) kloju prieA? tavo akisai??? (onus hoc, non sponte et electione, sed tua auctoritate et imperio, humeris meis impositumAi??(…)Ai??depono sub oculis tuis).
Tai jokiu bAi??du nesumenkina M.ai???DaukA?os atlikto darbo svarbos ir originalumo. J.ai???Lebedys, iA?samiai iA?analizavAi??s M.ai???DaukA?os ir J.ai???Vujeko ai??zPostiliA?ai??? panaA?umus ir skirtumus, konstatavo, kad M.ai???DaukA?os ai??zPostilAi??ai??? nAi??ra paA?odinis vertimas, kad DaukA?a stengiasi priartinti savo vertimAi?? prie Lietuvos realijA?. DaukA?os ai??zPostilAi??jeai??? J.ai???Lebedys paA?ymi leksikos turtingumAi??, sinonimA? gausAi?? (ai??zKartais vienam originalo A?odA?iui duodami net 5 lietuviA?ki sinonimaiai???), naujadarA? kAi??rimAi??, kalbos vaizdingumAi??.
ai??zJ.ai???Vujeko postilAi??je vyrauja intelektualinis pradas, iA?raiA?kingesnis A?odis reA?iau pasitaiko. DaukA?ai bAi??dingas didesnis vaizdingumas, emocingumas. VeiksmaA?odA?iais ir dalyviais jis ne tik sustiprino, bet ir sudinamino iA?raiA?kAi??. Blankius originalo A?odA?ius DaukA?a pakeiA?ia vaizdingais, sugeba parinkti tiksliausius, specifinius kiekvienam atvejui veiksmaA?odA?ius.ai???9
Taigi A?iuo atveju vyskupo M.ai???GiedraiA?io ir kanauninko M.ai???DaukA?os siekiai pasitarnauti lietuviA? tautai ir KatalikA? BaA?nyA?iai sutapo, taA?iau kiekvienas tAi?? siekA? A?gyvendino taip, kaip galAi??jo: vienas ai??i?? A?taka ir pinigais, kitas ai??i?? darbu ir talentu.
LenkiA?koje ai??zPostilAi??sai??? pratarmAi??je M. DaukAi??A?a iA?aukA?tino lietuviA? kalbAi??, pabrAi??A?Ai?? jos svarbAi?? tautos iA?likimui ir Lietuvos valstybingumui. GimtAi??ja kalba, anot jo, turi bAi??ti ai??zraA?omi A?statymai, raA?oma savo ir kitA? A?aliA? istorija, svarstomi visi kraA?to reikalai, graA?iai ir padoriai atliekami reikalai baA?nyA?ioje, susirinkimuose ir namieai???. Taigi M.ai???DaukA?a iA?vardija svarbiausias institucijas ir veiklos sferas ai??i??Ai?? A?statymA? leidybAi??, SeimAi??, BaA?nyA?iAi?? ai??i?? kur tuo metu vyravo rusAi??nA?, lotynA? ir lenkA? kalbos. M.ai???DaukA?a mano, kad visose tose sferose gali bAi??ti vartojama lietuviA? kalba. Jis sakosi nenorA?s peikti svetimA? kalbA? mokAi??jimo, ai??ztik peikiu savo lietuviA?kos kalbos apleidimAi??, paniekinimAi?? ir beveik pametimAi??ai???. Ir galiausiai pasakomi garsieji sakralieji A?odA?iai, vAi??liau pavadinti ai??zpatriotiniu manifestuai??? lietuviA? kalbai: ai??zJuk tautos laikosi ne A?emAi??s derlingumu, ne apdarA? A?vairumu, ne apylinkiA? smagumu, ne miestA? ir piliA? tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina pilietiA?kumAi??, santaikAi?? ir broliA?kAi?? meilAi??. Kalba yra bendras meilAi??s ryA?ys, vienybAi??s motina, pilietiA?kumo tAi??vas, vieA?patysA?iA? sargas.ai???10
Tas gimtosios kalbos, tautos ir TAi??vynAi??s aukA?tinimas, sielojimasis dAi??l jos likimo, noras dirbti jos labui, be abejo, yra renesansinAi??s kultAi??ros bruoA?as, iA?keliantis M.ai???DaukA?Ai?? greta ryA?kiausiA? Lietuvos Renesanso asmenybiA?: Alberto GoA?tauto, Augustino Rotundo, Mykolo Lietuvio, Motiejaus Strijkovskio (beje, nuo 1578ai???m. gyvenusio Varniuose ir A?ia paraA?iusio pirmAi??jAi?? ai??zLietuvos istorijAi??ai???), Jono Radvano.
TaA?iau parengta ir iA?leista paskutiniaisiais XVIai???amA?iaus metais M.ai???DaukA?os ai??zPostilAi??ai??? jau yra paA?enklinta ir Baroko epochos estetinAi??s raiA?kos bruoA?A?, iA?reiA?kianti potridentinAi??s KatalikA? BaA?nyA?ios nuostatas. Gimtoji kalba DaukA?ai yra ne vien ryA?io su protAi??viA? kartomis patvirtinimas, bet ir A?mogaus dialogo su Dievu galimybAi??, iA?ganymo laidas: ai??zKaip gi tamsus A?mogus supras gerus ir iA?ganingus dalykus, jei tas, kuris turi mokyti, jo kalbos nemoka arba nekenA?ia? Kaip klausys ir tikAi??s, sako A?ventas Povilas, jei neturi vertiko? KAi?? reikia daryti, jei nesupranta mokytojo? PasigailAi??kim savo paA?iA? kraujo, kuris A?Ai??va dAi??l tokio negirdAi??to iA?ganymo dalykA? nepaA?inimo. PasigailAi??kim savo paA?iA? sAi??nariA?, nes mes esame vienas kAi??nas ne tik Kristuje, bet ir tAi??vynAi??je.ai???11
Taigi M.ai???DaukA?a iA?sako dar vienAi?? labai svarbiAi?? mintA?: kalba ir tikAi??jimas yra du veiksniai, kurie griauna luominio, socialinio, religinio susiskirstymo ribas, vienija tautAi??, skatina bendrai veiklai.
BaA?nyA?ios vienybAi??s idAi??ja buvo vienas iA? fundamentiniA? klausimA? diskusijose tarp protestantiA?kosios Reformacijos atstovA? ir jA? prieA?ininkA?. Ai??iAi?? idAi??jAi?? itin aistringai gynAi?? vienas A?ymiausiA? Kontrreformacijos veikAi??jA?, pirmasis Vilniaus universiteto rektorius, pamokslininkas ir teologas, jAi??zuitas Petras Skarga (1536ai??i??1612). Jo veikalas ai??zApie Dievo BaA?nyA?ios vienybAi??ai??? (O jednoAi??ci KoAi??cioAi??a BoA?ego) buvo iA?leistas 1577ai???m. Vilniuje, tad M.ai???DaukA?a galAi??jo jA? A?inoti ir bAi??ti skaitAi??s. Be to, labai populiarAi??s buvo Skargos ai??zSeimo pamokslaiai??? (Kazania sejmowe, Krokuva, 1597), kuriuose valstybAi?? ne kartAi?? lyginama su A?mogaus kAi??nu, deramai funkcionuojanA?iu tik tada, kai visi jo nariai veikia vieningai. M.ai???DaukA?ai galAi??jo imponuoti ir pakilus, pranaA?iA?kas, vaizdingas Skargos retorinis stilius, nes ir pats demonstruoja gebAi??jimAi?? kalbAi??ti emocingai ir vaizdA?iai.
M.ai???DaukA?a pabrAi??A?ia, jog ai??zPostilAi??jeai??? iA?dAi??stytas ai??ztikras ir neiA?kreiptas Kristaus mokslasai???, kurA? ai??zmAi??sA? tautaai??? (narod nasz) pirmAi?? kartAi?? iA?girs ai??zjau ne lenkA?, o jos paA?ios kalbaai??? (jAi??zykiem juA? nie polskim, ale twym wAi??asnym). Ir tautiniai patriotiniai, ir tikybiniai motyvai M.ai???DaukA?ai yra vienodai svarbAi??s.
MAi??sA? tyrinAi??jimuose M.ai???DaukA?a kol kas labiausiai vertinamas kaip lietuviA? kalbos puoselAi??tojas, talentingas literatas ir vertAi??jas, modernios tautos ir valstybAi??s koncepcijos kAi??rAi??jas, taA?iau tikybiniai ir teologiniai ai??zPostilAi??sai??? (taip pat ir ai??zKatekizmoai???) klausimai kol kas maA?ai analizuoti.
M.ai???DaukA?os ai??zPostilAi??ai??? netelpa vien ai??zkalbosai??? ir ai??zliteratAi??rosai??? rAi??muose. Joje sutelkta XVIai???a. intelektualinAi??s minties kvintesencija: kultAi??ros, religijos, teologijos, BaA?nyA?ios istorijos problematika, kuriAi?? turAi??tA? analizuoti atitinkamA? sriA?iA? specialistai. To dar ligi A?iol nAi??ra A?vykAi??. GalbAi??t A?iais metais minimas A?emaiA?iA? krikA?to 600ai???metA? jubiliejus ir su juo sutampanti M.ai???DaukA?os 400ai???metA? mirties data paskatins tokius tyrimus.

1Ai??BirA?iA?kaai???V. Aleksandrynas, t.ai???1. ai??i?? A?ikaga: JAV LB KultAi??ros fondas, 1960. Perspaudas: ai??i??Vilnius: Lietuvos kultAi??ros fondas, 1990, p.ai???128.
2Ai??Lebedysai???J. Mikalojus DaukA?a. ai??i?? Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1963, p.ai???145.
3Ai??BirA?iA?ka V., op. cit., p.ai???26ai??i??27.
4Ai??DaukA?a M. PostilAi??s prakalbos, SudarAi?? A.ai???PiroA?kinas. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1990, p.ai???21.
5Ai??A?emaiA?iA? vyskupijos vizitacija (1579), tekstAi?? parengAi??, iA? lotynA? k. vertAi?? ir rodykles sudarAi?? L.ai???JovaiA?a. ai??i?? Vilnius: Aidai, 1998, p.ai???103.
6Ai??BirA?iA?ka V., op. cit., p.ai???125.
7Ai??Jablonskis K. LietuviA? kultAi??ra ir jos veikAi??jai. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1973, p.ai???141.
8Ai??DaukA?a M. PostilAi??s prakalbos, op. cit., p.ai???19.
9Ai??Lebedys J., op. cit., p.ai???73.
10Ai??DaukA?a M. PostilAi??s prakalbos, op. cit., p.ai???34.
11Ai??Ten pat, p.ai???35.