MiAi??oszo pamokos

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akiratis
AUTORIUS:Ai??Piotr KAi??oczowski

DATA: 2013-04

MiAi??oszo pamokos

Piotr KAi??oczowski

Piotras KAi??oczowskis ai??i?? eseistas, leidAi??jas, VarA?uvos A. MickeviA?iaus literatAi??ros muziejaus direktoriaus pavaduotojas, knygA? serijos ai??zArchiwum ai??zKulturyai??? kuratorius, VarA?uvos teatro akademijos dAi??stytojas.

IA? lenkA? k. vertAi?? Kazys Uscila

Mano Mamos

Krystynos KAi??oczowskos atminimui

I. Pirmoji grandis, kuri mane susiejo su MiAi??oszu, buvo mano motina, gimusi Vilniuje. Ji atidA?iai ir dAi??mesingai vertino MiAi??oszAi??. TurAi??jo savAi??, asmeninA? keliAi?? A? poeto kAi??rybAi??: per vaikystAi?? Vilniuje ir NaruA?io eA?erAi??, per savo lietuvAi??s senelAi??s religingumAi?? ir narsumAi??, per okupacijos metus VarA?uvoje, matytus labiau iA? MiAi??oszo ai??zPriemiesA?ioai??? (ai??zPrzedmieAi??cieai???) perspektyvos negu iA? inteligentA?, Armijos Krajovos A?alininkA?, mitologijos, pokario gyvenimo ant lagaminA?. Mano jaunystAi?? lydAi??jo mamos nelegaliai iA? PrancAi??zijos atveA?tas pirmas 1959 metA? ai??zGimtosios Europosai??? (ai??zRodzinna Europaai???) ParyA?iaus leidimas ir MiAi??oszo Londone 1967 metais iA?leista knyga ai??zEilAi??raA?A?iaiai??? (ai??zWierszeai???). Nebuvo jokio kieno nors paskatinimo, tas knygas tam tikru metu A? rankas paAi??miau pats. Metams prabAi??gus galAi??A?iau pakartoti ErnstAi?? JA?ngerA?, kad tos knygos ai??zspinduliavoai???.

Antroji grandis ai??i?? Liublino katalikiA?kojo universiteto namai Ai??openo gatvAi??je, Liubline. Ai??eA?tojo deA?imtmeA?io pradA?ioje mano tAi??vAi?? ai??i?? tada jis buvo dvideA?imt A?eA?eriA? ir kAi?? tik apgynAi??s daktaratAi?? ai??i?? pirmasis pokario rektorius kunigas Antonis SAi??omkowskis priAi??mAi?? A? A?io universiteto Istorijos fakultetAi??. TAi??vai atvaA?iavo A? LiublinAi?? ir apsigyveno A?iame profesoriA? name. Taip susiklostAi??, kad didA?ioji dauguma namo gyventojA? buvo kilAi?? iA? Vilniaus. Kaip jauni A?monAi??s jie ketvirtajame deA?imtmetyje turAi??jo ryA?iA? su Vilniaus Stepono Batoro universitetu. LaikotarpA? po 1939 metA? daugiausia iA?gyvenAi?? Vilniuje, vAi??liau, kaip iA?kelti, ai??i?? tada oficialiai vartotas terminas ai??zrepatriantaiai??? ai??i?? daA?niausiai apsistodavo TorunAi??je, bet dauguma jA? buvo A?darbinti Liublino katalikiA?kajame universitete. Net ir Henrykas Elzenbergas pradAi??jo nuo romanistikos A?ioje aukA?tojoje mokykloje. Tai, be kitA?, pasakytina apie profesoriA? CzesAi??awAi?? ZgorzelskA?, profesorAi?? IrenAi?? SAi??awiAi??skAi??, klasikinAi?? filologAi?? LeokadiAi?? MaAi??unowicz, WandAi?? AchremowiczowAi??, jos brolA? WitoldAi?? NowodworskA? ir jo A?monAi?? StanisAi??awAi??, kuri ai??i?? maA?a, bet reikA?minga pastaba ai??i?? buvo kilusi iA? ZawadskiA?, Vilniaus spaustuvininkA? ir knygininkA? (JA?zefas Zawadskis 1822 metais iA?leido debiutinAi?? Adomo MickeviA?iaus knygAi?? ai??zPoezjaai???), A?eimos, meno istorikAi?? AntonA? MaAi??liAi??skA?, Mariano MoreAi??owskio mokinA?, JA?zefo MaAi??liAi??skio iA? A?urnalo ai??zAi??agaryai??? jaunesnA?jA? brolA?.

Visi tie A?monAi??s suvaA?iavo A? LiublinAi?? ir buvo mAi??sA? kaimynai. SAi??awiAi??ska paA?inojo MiAi??oszAi?? dar iA? Vilniaus. Taip pat ir CzesAi??awas Zgorzelskis ai??i?? Manfredo Kridlio mokinys, A?A?ymiausias pokario MickeviA?iaus kAi??riniA? leidAi??jas, kuris bendradarbiavo su MiAi??oszu ir profesoriumi Kridliu (abu tuomet buvo Niujorke) ir rengAi?? amerikietiA?kAi?? MickeviA?iui skirtAi?? tomAi?? (knyga iA?Ai??jo jau po to, kai MiAi??oszas 1951 metA? vasario mAi??nesA? ryA?osi nutraukti ryA?ius su Liaudies Lenkijos reA?imu; tame svarbiame ir maA?ai A?inomame monografijA? rinkinyje ai??zAdam Mickiewicz. Poet of Polandai??? (Red. Manfred Kridl, New York, Columbia Slavica Studies, 1951) MiAi??oszo, kaip leidinio iniciatoriaus ir vieno redaktoriA?, pavardAi?? praleista ai??i?? tomAi?? finansavo Lenkijos ambasada VaA?ingtone).

Po daugelio metA? perskaiA?iau Ninos Berberowos autobiografijAi?? ai??zMano pabrAi??A?imaiai??? (ai??zMoje podkreAi??leniaai???), kur aptikau A?domA? fragmentAi??, kurA? iA?kart pasiA?ymAi??jau; raA?ydama apie NabokovAi?? autorAi?? vienoje vietoje pastebi, kad visai rusA? intelektualA? diasporai, nuo treA?iojo deA?imtmeA?io iA?sibarsA?iusiai Europoje ir Amerikoje, Nabokovo knygos, ypaA? ai??zDovanaai??? ir ai??ztikrasis Sebastiano Naito gyvenimasai???, buvo apreiA?kimas. Jam pavyko atspindAi??ti tikrAi?? situacijAi??, kurioje jie atsidAi??rAi??, gelbAi??jo emigrantus nuo nebAi??ties, raA?ytojo kAi??ryba tarsi padAi??jo jiems susigrAi??A?inti tAi??vynAi??. Nabokovo knygos tapo A?rodymu ai??i?? jeigu jis egzistuoja, gyvi ir jie.

KaA?kAi?? panaA?aus MiAi??oszui jautAi?? mano mama ir visa Vilniaus diaspora Liubline.

II. Mano brendimas gimtuosiuose namuose ir tame profesoriA? name ai??i?? tai ir savaiminis A?augimas A? MiAi??oszo mitologijAi??. Jo ypatingas egzistavimas ai??i?? net nebylus ai??i?? buvo svarbus ir juntamas. MiAi??oszas jau Vilniuje matytas kaip iA?imtinis reiA?kinys, jau tada jo bendraamA?iai suvokAi??, kad toks kAi??rAi??jas gimsta kartAi?? per A?imtAi?? metA?. Daug jiems reiA?kAi?? ir tai, kad jis iA?liko, gyvena laisvAi??je ir turi nepaprastA? kAi??rybiniA? galiA?. Poeto eilAi??s buvo savotiA?ka alternatyva tikrovei, kurioje jie tuomet gyveno.

Zgorzelskio poetikos uA?siAi??mimai daA?nai vykdavo analizuojant MiAi??oszo eiles; pakakdavo SAi??awiAi??skai paskaitoje paminAi??ti MiAi??oszAi??, ir jautresniA? studentA? akys ai??zpagyvAi??davoai???. Suvokiu, kad tada Lenkijoje tokia reakcija buvo veikiau iA?imtis.

Neprovinciali Liublino aplinka, tuomet bAi??dinga visai Lenkijai, buvo ypatinga. 1950ai??i??1956 metai ai??i?? sunkiausias stalininis laikotarpis, bet Liublino katalikiA?kajam universitetui ai??i?? geriausi metai. Prisimenu dar vienAi?? su MiAi??oszu susijusA? atsitikimAi??. Devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje, per karinAi?? padAi??tA?, kai buvau A?sitraukAi??s A? pogrindinAi?? leidybAi??, profesorius CzesAi??awas Zgorzelskis padovanojo man iA? savo bibliotekos, komplektuotos dar Vilniuje, dvi Mariano Zdziechowskio knygas: esAi?? rinkinA? ai??zPabaigos akivaizdojeai??? (ai??zW obliczu koAi??caai???) ir paskutinAi?? knygAi?? ai??zAteities A?mAi??klaai??? (ai??zWidmo przyszAi??oAi??ciai???), iA?leistAi?? Vilniuje bAi??tent ZawadskiA? spaustuvAi??je 1939 metais, du mAi??nesiai iki karo pradA?ios. Supratau tai kaip ypatingo A?vertinimo A?rodymAi?? ir A?pareigojimAi?? ateiA?iai.

Tiksliai neprisimenu, kada pirmAi??kart iA?girdau apie MiAi??oszAi??, nesAi??moningai jaukinausi jo pavardAi?? ir ji manyje liko. TaA?iau prisimenu, kaip vieni iA? kitA? skolindavosi jo eilAi??raA?A?iA? knygeles (ai??zDienos A?viesAi??ai??? (ai??zAswiatAi??o dzienneai???) mano mamai paskolino Zgorzelskis). Tada dar nelabai domAi??jausi tomis knygomis, bet pastebAi??davau MiAi??oszo eilAi??raA?A?iA? cirkuliacijAi??. Taip pat A?inau, kad, pavyzdA?iui, ai??zMoralinA? traktatAi??ai??? (ai??zTraktat moralnyai???), o vAi??liau ai??zPoetinA? traktatAi??ai??? (ai??zTraktat poetyckiai???) perraA?inAi??davo ranka ir paskui vieni kitiems skolindavo priraA?ytus sAi??siuvinius. Visas bAi??rys profesoriA? SAi??awiAi??skos ir Zgorzelskio mokiniA?, pavyzdA?iui, ZdzisAi??awas A?apiAi??skis, Andrzejus Paluchowskis, Danuta ZamAi??ciAi??ska, WiesAi??awas PaweAi??as SzymaAi??skis, BronisAi??awas MamoAi??is, ZdzisAi??awas JastrzAi??bskis… Visi jie iA?liko mano labai jaunoje ir tikriausiai kartais itin mitologizuotoje atmintyje kaip dar viena grandis tA?, kurie ranka perraA?inAi??jo MiAi??oszAi??. Jam skirtoje konferencijoje Jogailos universitete 2011 metA? geguA?Ai??s mAi??nesA? apie tai kukliai ir patraukliai kalbAi??jo profesorius ZdzisAi??awas A?apiAi??skis. Verta priminti, kad po daugelio metA? VarA?uvoje, tuoj po Nobelio premijos skyrimo MiAi??oszui, bAi??tent ZdzisAi??awas A?apiAi??skis MoksliniA? kursA? draugijoje perskaitAi?? puikiAi?? paskaitAi?? apie poetAi??, kuriAi?? dar 1980 metais iA?leido leidykla NiezaleA?na Oficyna Wydawnicza.

Fenomenalu yra tai, kad gilinimasis A? MiAi??oszo kAi??rybos paslaptis Ai??jo iA? kartos A? kartAi??, A?vairiais keliais. BAi??ta tam tikro tAi??stinumo. Gaivus A?ios poezijos, esAi??, prozos poveikis leido alsuoti. ai??zMoralinis traktatasai???, o vAi??liau, po 1956 metA?, ai??zPoetinis traktatasai??? buvo aA?tresnio sAi??moningumo iA?raiA?ka, suteikusi galimybAi?? pokarinAi??je, padalytoje Europoje savarankiA?kai, aiA?kiai suvokti Lenkijos situacijAi?? ir jos intelektiniA?, poetiniA? tradicijA? likimus.

Verta priminti ir su ai??zpogrindineai???, pokarine MiAi??oszo recepcija susijusiAi?? tuomet irgi jaunAi??, nenuolankiAi?? VarA?uvos universiteto aplinkAi??: JanAi?? JA?zefAi?? LipskA?, ZdzisAi??awAi?? NajderAi??, ZygmuntAi?? KubiakAi??, MarekAi?? SkwarnickA?, AndrzejA? WalickA? ar ZbigniewAi?? HerbertAi??. VAi??liau MiAi??oszas Andrzejui Walickiui bus svarbus susiraA?inAi??jimo biA?iulis, o Herbertui ai??i?? viena svarbiausia jo gyvenimo ir poezijos atramA?. Prisimenu ir A?iandien, kaip aA?tuntojo deA?imtmeA?io viduryje, dar prieA? DarbininkA? gynimo komiteto sukAi??rimAi?? Janas JA?zefas Lipskis prie ai??zHarendosai??? stalelio deklamavo mums MiAi??oszo ai??zMoralinA? traktatAi??ai???. Prie stalelio tada sAi??dAi??jome Barbara ToruAi??czyk, Adamas Michnikas ir aA?.

III. Taigi MiAi??oszas gyvavo maA?ame iA?likusios lenkA? inteligentijos segmente, savotiA?kame dvigubame rate: pvz., PawAi??o Hertzo ar Zygmunto Mycielskio ai??i?? ir tA? jaunesniA?jA?, kaip mano tAi??vai, kuriA? sAi??moningas gyvenimas prasidAi??jo per okupacijAi?? ir po karo. Taigi Liublino katalikiA?kasis universitetas tapo ypatinga vieta Liaudies Lenkijoje, MiAi??oszas ten buvo dar vienas stalA?iukas stalA?iuje, o minAi??tas profesoriA? namas ai??i?? dar maA?esnAi?? niA?a. AiA?ku, kad tai nebuvo visuotina. MiAi??oszas buvo poetas tos maA?os lenkA? inteligentijos dalies, kuri dar iA?saugojo ryA?ius su ketvirtuoju deA?imtmeA?iu ir tAi??stinumo pojAi??tA?. Tik ai??i?? procento procentas. To negalima vertinti, tiesiog taip buvo.

Tad domAi??jimasis MiAi??oszo kAi??ryba prasidAi??jo tarsi kaip savaiminis reiA?kinys. JA? nulAi??mAi?? laiminga privilegijuota padAi??tis, kuriAi?? man teikAi?? gimtieji namai ir toji ypatinga tA? metA? Liublino vilnietiA?ka universitetinAi?? aplinka.

Londone iA?leistoje knygoje yra MiAi??oszo eilAi??raA?tis ai??zEuropos vaikasai??? (ai??zDzieciAi?? Europyai???), paraA?ytas jau Niujorke, kurA? skaitydamas ir A?iandien A?ypsausi. Tai itin ironiA?kas eilAi??raA?tis, bet prisimenu, kad, bAi??damas jaunas licAi??jaus auklAi??tinis, skaiA?iau jA? kolegoms kaip pozityvA?, pakerAi??tas jo radikalios, nihilistinAi??s retorikos, nesuvokdamas ironijos. MiAi??oszo skaitymas grupAi??je buvo paslapties atskleidimo aktas, tada biA?iuliavausi su dviem trim A?monAi??mis, su kuriais drauge skaitydavome poeto eiles. Ai??iandien man reikA?minga, kad vienas jA? ai??i?? mano artimiausias tuometinis biA?iulis iA? licAi??jaus JA?zefas Parnas, kuris vAi??liau, po 1968 metA?, iA?vyko iA? Lenkijos. Ai??iandien jis ai??i?? A?ymus Danijos psichiatras. Tada A?is skaitymas veikAi?? kaip truputA? draudA?iamas vaisius, kitoks nei pigios Londone iA?spausdintos broA?iAi??rAi??lAi??s apie KatynAi?? skaitymas, teikAi?? tam tikrAi?? pranaA?umo jausmAi?? tiems, kurie A?inojo, kas yra MiAi??oszas, prieA? tuos, kurie jo neA?inojo. Ai??iame pasipuikavime buvo nemaA?ai jaunatviA?kos arogancijos.

Dar Liubline, kur praleidau dalA? savo jaunystAi??s, puikioje Liublino katalikiA?kojo universiteto bibliotekoje ieA?kojau poeto eilAi??raA?A?iA? ir straipsniA? prieA?kario spaudoje. MiAi??oszas traukAi?? mane ne tik poezija, nors pirmiausia ja, bet ir kaip tam tikro mAi??stymo bAi??do, intelektualinAi??s formacijos atstovas. Man stigo A?ios raiA?kos, Lenkijoje nemaA?iau nAi?? vieno, kuris MiAi??oszui prilygtA?. Per jA? ieA?kojau tam tikros kokybAi??s, tonacijos, problematikos.

Tikru individualiu ai??zatradimuai??? ir ai??ziA?gyvenimuai??? man tapo 1974 metais iA?leista knyga ai??zKur saulAi?? teka ir leidA?iasiai??? (ai??zGdzie wschodzi sAi??oAi??ce i kAi??dy zapadaai???). Atradimas, reveliacija buvo tai, kaip MiAi??oszas suformavo antraA?tinAi?? poemAi??. Per savo biografijAi??, ai??zlikimo linijosai??? paA?inimAi??, detaliA?, situacijA?, nesugrAi??A?inamA? akimirkA? prisiminimus jis atkuria KAi??dainiA? apskrities AtlantidAi?? ai??i?? sudAi??tinAi?? dalA? didesnAi??s konstrukcijos, kokia buvo daugiatautAi??, daugiakonfesinAi?? A?eA?pospolita. Mane intrigavo tai, kad poetas keisA?iausiu bAi??du atkAi??rAi?? ai??i?? kaip dvasinAi?? gyvenimo formAi?? ai??i?? tos tradicijos fragmentAi?? eidamas iA? apaA?ios ai??i?? per ai??zA?emiausio rango realybesai???, kaip pasakytA? Tadeuszas Kantoras, per nepaprastAi?? kalbos invencijAi??, per ai??zmano mAi??zAi?? MnemosinAi??ai???, susiedamas tai su metafizine arba tiesiog teologine perspektyva nepasiekiamame lygyje. Tai darAi?? ir daro man didA?iulA? A?spAi??dA?. XX amA?iuje A?A? kAi??rinA? galima palyginti tik su T. S. Elioto ai??zKeturiA? kvartetA?ai??? geografija: East Coker, Little Gidding, Burnt Norton… ai??zVarpA? A?iemAi??ai??? (ai??zDzwony w zimieai???) inkantacija man kiekvienAi?? sykA? atrodo kaip viena iA? MiAi??oszo poezijos virA?Ai??niA?: ai??zTaigi vienas rytas. SpaudA?ia aA?trus A?altis. / Dulkia A?alA?iu. Tame mieguistame pilkame rAi??ke / Prisisodrina erdvAi?? purpurinAi??s A?viesos.ai??? KAi??rinys archinaujoviA?kai traktuoja perplAi??A?tAi??, be A?aknA? likusiAi?? sAi??monAi??, ir drauge jo naujoviA?kumas ai??i?? kaip A?iandien pasakytume ai??i?? antimoderne, be iliuzijA?. Ir tai mane A?avAi??jo.

Kai 1979 metais pradAi??jau susiraA?inAi??ti su MiAi??oszu, mAi??sA? dialogas buvo susijAi??s bAi??tent su A?ia knyga. TurAi??jau tiesiogines Jano Lebensteino, Konstanto A. Je-leAi??skio ir kunigo Sadziko rekomendacijas MiAi??oszui. RaA?iau poetui iA? Madrido, kuriame tuomet gyvenau gavAi??s stipendijAi??. Korespondencija prasidAi??jo labai kukliai ai??i?? nuo klausimA? ir paaiA?kinimA? apie minAi??tAi?? knygAi??. UA?davinAi??jau MiAi??oszui ai??zkAi?? tai reiA?kia?ai??? pobAi??dA?io klausimus ir, mano nuostabai, jis labai detaliai A? juos atsakinAi??jo.

Tuomet jau turAi??jau informacijos dialogo pradA?iai. JauA?iau, jog privalau apie save paraA?yti nuoA?irdA?iai, kad poetAi?? sudomintA? jaunas A?mogus iA? Lenkijos. Taip pat suvokiau, kad jo tuometAi?? vienatvAi?? palanki mAi??sA? susiraA?inAi??jimui. Ai??is dialogas ai??i?? tarsi pradinAi??s MiAi??oszo pamokos man.

IV. AsmeniA?kai su poetu susipaA?inau dar prieA? jo apdovanojimAi?? Nobelio premija. Labai gerai prisimenu susitikimAi?? su poetu ParyA?iuje 1980 metA? birA?elio mAi??nesA?. Vyko vakaras pas palotieA?iA? vienuolius Surcouf gatvAi??je. MiAi??oszas skaitAi?? eiles, kurios vAi??liau pateko A? knygAi?? ai??zHymn o perleai???, paruoA?tAi?? dar prieA?, bet iA?Ai??jusiAi?? tuoj po Nobelio premijos skyrimo. EilAi??raA?tA? ai??zLapeliai, susijAi?? su nepriklausomybAi??s metaisai??? (ai??zKartki dotyczAi??ce lat niepodlegAi??oAi??ciai???) skaitAi?? tvirtu balsu, kol priAi??jo SAi??owackio citatAi??: ai??zNuolat keli mane iki savAi??s, roA?e aukso, / Visada matoma prieA? gyvybAi??s auA?rAi??ai???, ai??i?? Ai??mai maA?inraA?A?io lapas iA?krito poetui iA? rankos, jis sukAi??kA?iojo, visi apmirAi??… MiAi??oszas vos tramdAi?? verksmAi??, mus sujaudino A?i scena, nes jis buvo subrendAi??s, stiprus vyras ir staiga kaA?kas A?vyko, tie A?odA?iai turAi??jo paliesti svarbiAi?? stygAi?? poeto viduje… Niekas neA?inojo, kaip pasielgti, tik Czapskis suA?velnino A?iAi?? situacijAi?? vienu A?odA?iu, kaip jis mokAi??jo, ir MiAi??oszas atitoko, pradAi??jo vAi??l normaliai skaityti. Kai vAi??liau kalbAi??jomAi??s siauresniame ratelyje, visi jautAi??mAi??s nedrAi??siai, nes neA?inojome, kokia iA? tikrA?jA? buvo tA? aA?arA? prieA?astis. Iki A?iandienos iA?saugojau A?A? vaizdAi?? atmintyje ir iki A?iandienos jis lieka man, anot Aleksandro Wato, ai??ztamsus A?iburAi??lisai???.

MiAi??oszas tada jau paA?inojo mane iA? laiA?kA?. SusitarAi??me susitikti kitAi?? dienAi??, birA?elio 27-Ai??jAi??. Po autorinio vakaro, kuris buvo gana ilgas, mane pakvietAi?? ai??zant kalnelioai??? pas kunigAi?? SadzikAi??. Jaunam A?mogui tai buvo A?vykis. Ir tada ant to kalnelio A?sikalbAi??jome su Toniu, MiAi??oszo sAi??numi, gAi??rAi??m vynAi?? ir uA?sigeidAi??me tAi??sinio, tad dviese ai??znuAi??jome A? ParyA?iA?ai???. Iki ryto. Nors A?inojau, kad ankstyvAi?? kitos dienos rytAi?? turiu susitikti su MiAi??oszu. DAi??l A?ito suvokimo ryte A?aibiA?kai iA?lakstAi?? miegai. MiAi??oszui tai padarAi?? tam tikrAi?? A?spAi??dA?, nors tiesiai man ir nepasakAi??, veikiau leido suprasti, bet buvo labai maloniai nustebintas, kad pasirodA?iau punktualiai ir dar visiA?kai correct. BAi??sena tarpinAi?? ai??i?? tarp laimAi??s ir vidinAi??s mobilizacijos. Jam tai patiko. Jaunas A?mogus visada drAi??sesnis. mane pribloA?kAi??, kad MiAi??oszas ai??i?? puikios fizinAi??s formos, labai gerai atrodo ai??i?? tvirtas ir sveikas. Labai jA? gerbiau.

Prisimenu, tada turAi??jau A?aliAi??, Amerikoje 1976 metais iA?leistAi?? eilAi??raA?A?iA? knygAi??, kuriAi?? iA? kaA?ko iA?kaulijau, ir papraA?iau, kad autorius jAi?? pasiraA?ytA?. Neseniai buvo pasirodA?iusios ir MiAi??oszo verstos ai??zPsalmAi??sai??? (ai??zPsalmyai???), kurias iA?leido kunigas Sadzikas. Tad kalbAi??jomAi??s ir apie psalmes. KaA?koks septintas pojAi??tis sakAi??, kad tie psalmiA? vertimai MiAi??oszui svarbAi??s, reikalingi. PagelbAi??jo man Lebensteinas, itin subtilus Biblijos vertintojas. BAi??tent koplyA?iai ai??i?? susitikimA? pas palotieA?ius Surcouf gatvAi??s salei ai??i?? kunigo Sadziko uA?sakymu Lebensteinas sukAi??rAi?? vitraA?Ai?? ApokalipsAi??s tema. Mane labai sudomino tai, kad MiAi??oszas verA?ia psalmes. nepaprastai A?A?valgi kunigo Sadziko A?A?anga buvo biblinio mAi??stymo pavyzdys, o MiAi??oszo vertimas bylojo apie jo, kaip biblistikos A?inovo, kompetencijAi??. DarAi?? A?spAi??dA? MiAi??oszo kalbos paieA?kos, pastangos A?iuolaikine lenkA? kalba perteikti psalmes. Tai buvo kaA?kas nauja, taip tada niekas nemAi??stAi??. AtsivAi??rAi?? jo sukurtos perspektyvos, jo dAi??ka egzistuojanA?ios.

Savo klausimais siekiau ai??zuA?kabintiai??? poezijai svarbius dalykus. Tas nesavanaudiA?kumas gal patraukAi?? MiAi??oszAi??, nes neraA?iau jokio darbo, nebuvau A?urnalistas, tik norAi??jau geriau suprasti, giliau A?siskaityti A? poeto kAi??rybAi??.

V. Yra tokia MiAi??oszo nuotrauka, padaryta bAi??tent tada ParyA?iuje, 1980 metA? birA?elio mAi??nesA?. Jis stovi prie Pont de lai???ArchevechAi?? tilto, netoli buy generic drugs. Notre Dame katedros, susietos su svarbaus eilAi??raA?A?io ai??zRue Descartesai??? scenerija. Tai ai??i?? MiAi??oszas iki Nobelio premijos paskyrimo. Tada gimAi?? keli svarbAi??s eilAi??raA?A?iai, vAi??liau A?traukti A? knygAi?? ai??zHymn o perleai???, labai svarbA?, savotiA?kai ribinA? rinkinA?. Ai??ias eiles labai iA?gyvenau, prisimenu jas, beje, pirma iA?spausdintas A?urnale ai??zKulturaai???, pvz., eilAi??raA?tA? ai??zAtskiras sAi??siuvinisai??? (ai??zOsobny zeszytai???). SkaiA?iau jA? dar Madride.

Apie Nobelio premijos suteikimAi?? MiAi??oszui tada, 1980 metA? birA?elio mAi??nesA?, dar apskritai nebuvo kalbA?. Ai??iandien sakoma, kad po amerikietiA?ko Neustadt apdovanojimo Nobelio skyrimas buvo beveik nulemtas. Bet iA? tikrA?jA? A? tokiAi?? galimybAi?? A?iAi??rAi??ta labai diskretiA?kai, prietaringai baiminantis, kad nebAi??tA? prasitarta ne laiku. Nors, kita vertus, A?inau, kad vienas iA? asmenA?, Ai??vedijos akademijos praA?ymu raA?iusiA? iA?samiAi?? studijAi?? apie MiAi??oszo kAi??rybAi??, buvo JeleAi??skis. Ai??vedijos akademijai gal buvo pasufleruota, A? kAi?? reikia kreiptis dAi??l nuomonAi??s apie galimAi?? laureatAi??. Beje, iA?liko tos akademijos sekretoriaus padAi??kos laiA?kas JeleAi??skiui. Jis apie tai niekada niekam neprasitarAi??.

Reikia pabrAi??A?ti, kad Konstantas JeleAi??skis buvo MiAi??oszui nepaprastai svarbus asmuo, ilgAi?? laikAi?? jo vienintelis skaitytojas, MiAi??oszas pridurdavo: ai??zuA?tat koks!ai??? JeleAi??skis kaA?kur raA?Ai??, gal ai??zLe Mondeai???, kad jeigu keliautA? A? negyvenamAi??jAi?? salAi??, pasiimtA? su savimi ai??zA?aliAi??ai??? MiAi??oszo eilAi??raA?A?iA? knygAi??, ne Gombrowicziaus. Gyvendamas Madride susiraA?inAi??jau su JeleAi??skiu, jo iniciatyva perAi??jome A? ai??ztuai???. JeleAi??skio laiA?kuose MiAi??oszas nuolat minimas. Gombrowiczius irgi. Vienas prisiminimas mano atmintyje labiausiai jungia MiAi??oszAi?? ir JeleAi??skA?. Tai buvo 1986 metA? vasarAi??. TAi?? vasarAi?? Liuksemburgo muziejuje surengta didelAi?? Leonoros Fini kAi??riniA? retrospektyva. Mes su Renata GorczyAi??ska jos bute de Seine gatvAi??je MiAi??oszo debiuto penkiasdeA?imtmeA?io proga rengAi??me jubiliejinio ai??zTrijA? A?iemA?ai??? (ai??zTrzy zimyai???) leidimo projektAi??. Ir tAi?? atmintinAi?? 1986-A?jA? vasarAi?? JeleAi??skis ParyA?iuje, de la VrilliAi??re gatvAi??s salone perskaitAi?? man ir Wojciechui KarpiAi??skiui kAi?? tik MiAi??oszo laiA?ke atsiA?stAi?? eilAi??raA?tA? ai??zAtsisveikinimui su mano A?mona Janinaai??? (ai??zNa poA?egnanie mojej A?ony Janinyai???). Po A?monos mirties paraA?ytAi?? eilAi??raA?tA?. Apie gyvenimo drauge patirtA?, jo didybAi?? ir pralaimAi??jimus, apie artumAi?? ir nutolimAi??. JeleAi??skiui tai buvo nepaprastai svarbAi??s jo paties gyvenimo dalykai (jie svarbAi??s kiekvienam) ir staiga MiAi??oszas kalba apie juos eilAi??raA?tyje su jam bAi??dingu nepakartojamu taiklumu, paprastais A?odA?iais. Prisimenu, Konstanto balsas staiga nutrAi??ko, mes apmirAi??m… jis padAi??jo lapelA? A? A?alA?, iA?gAi??rAi?? vyno ir tAi??sAi?? skaitymAi??. Ai??dAi??jo laiA?kAi?? A? vokAi??. JeleAi??skis, atrodo, tAi?? eilAi??raA?tA? gavo pirmas. Tai jA? labai sujaudino.

half cialis.

Per paskutines mano dienas ParyA?iuje su JeleAi??skiu matydavomAi??s beveik kasdien. Po keliA? dienA? jis ketino vaA?iuoti A? KorsikAi??. Kai 1987 metA? balandA? vAi??l atvaA?iavau A? ParyA?iA?, JeleAi??skis jau merdAi??jo, nemaA?iau jo amerikieA?iA? Neuilly ligoninAi??je, nenorAi??jau A?io susitikimo. TurAi??jau grA?A?ti A? LenkijAi??, o kitAi?? dienAi?? ai??i?? grA?A?Ai??s ai??i?? suA?inojau telefonu, kad JeleAi??skis mirAi??. Tokie prisiminimai…

JeleAi??skis sakydavo: ai??zKoks tas MiAi??oszas iA?mintingasai???, turAi??damas omenyje jo poezijos kokybAi??, kad eilAi??raA?A?iuose taip iA?mintingai pamatyta, pagauta egzistencijos ir pasaulio patirtis. MiAi??oszas kaip poetas siekia taip giliai… JeleAi??skis suprato, kad XX amA?iaus pabaigoje tai itin retas, visiA?kai iA?imtinis reiA?kinys. Man pokalbiai su JeleAi??skiu apie MiAi??oszAi?? davAi?? labai daug, nes suvokiau, kad poezija turi ir paA?intinAi?? reikA?mAi??, kurios neA?manoma iA?versti A? kitAi?? kalbAi??, kad tai yra kitoks paA?inimo bAi??das ai??i?? paslaptingu, sunkiai pagaunamu sAi??ryA?iu tarp tikrovAi??s ir kalbos, kuris negali bAi??ti redukuotas iki jokio filosofinio suvokimo ir atsiskleidA?ia tiktai tam tikromis poezijos akimirkomis.

VI. PokarinAi??s Liaudies Lenkijos politiniA?, intelektiniA?, sociologiniA? realijA? miA?rainAi?? A?adino alkA? asmenybiA? ir jA? kAi??rybos, perA?engianA?ios tuos degraduojanA?ius sAi??lygiA?kumus, kuri leistA? iA?sivaduoti iA? A?abangA?, pasmerkianA?iA? A?vairiems ai??znetikrovAi??sai??? pavidalams. Pagrindiniai du balsai: Gombrowicziaus ir MiAi??oszo. MiAi??oszas tada buvo atradimas ne tik man.

Bet reikia atminti, kad yra A?iek tiek tiesos poeto A?odA?iuose, kai jis po karo raA?ytame laiA?ke Melchiorui WaAi??kowicziui pamini ai??ztris vagonusai???, A? kuriuos tada buvo galima susodinti visAi?? A?alies inteligentijAi??. Pakanka grA?A?ti prie atmintino leidinio ai??zTygodnik Powszechnyai??? numerio, iA?Ai??jusio 1980 metA? spalio mAi??nesA?, tuoj po Nobelio premijos skyrimo, arba paA?velgti A? puikios MiAi??oszui skirtos konferencijos, kuriAi?? organizavo 1980 metA? gruodA?io mAi??nesA? LiteratAi??ros tyrimA? institutas, o konkreA?iai Romanas Zimandas, dalyviA? sAi??raA?Ai??, kad pamatytume, jog tebuvo keliolika A?moniA?… bAi??tent vienas ai??zvagonasai???, kurio keleiviai iA? tikrA?jA? kAi?? nors A?inojo apie MiAi??oszAi??. Pavieniai asmenys A?inojo, o iA?tisos kartos ai??i?? iki jauniausiA?jA? ai??i?? pokarinAi??s Liaudies Lenkijos gyventojA?, iA? esmAi??s ai??zbenamiA?ai???, tiktai 1980 metais ir vAi??liau suA?inojo, kad egzistuoja kaA?koks MiAi??oszas. Tai, manau, labai komplikavo poeto suvokimAi?? Lenkijoje. Ir komplikuoja iki A?iol.

MiAi??oszas deA?imtmeA?ius A?ygiavo poezijos keliu beveik visiA?kai vienas. Kiek reikAi??jo jAi??gA?, kad poetas nAi?? viena pakopa nenuA?emintA? sau keliamA? reikalavimA? ai??i?? dvasiniA?, intelektiniA?, poetiniA? ai??i?? ir dar rAi??pintA?si lenkA? literatAi??ros Ai??kiu, verstA? ir leistA? Herberto kAi??rinius, iA?leistA? antologijAi?? ai??zPokario Lenkijos poezijaai??? (ai??zPostwar Polish Poetryai???), A?vesdamas pokarinAi?? lenkA? poezijAi?? A? pasaulinAi?? apyvartAi??, pasiektA?, kad bAi??tA? iA?leistas Wato ai??zMano amA?iusai??? (ai??zMA?j wiekai???), viena didA?iA?jA? XX amA?iaus knygA?!

Apie Nobelio premijos skyrimAi?? MiAi??oszui suA?inojau Romoje 1980 metA? rudenA?. Be abejo, buvo kalbAi??ta, kad tai A?manoma, bet vis dAi??lto A?is faktas visiems tapo netikAi??tumu, kaA?kuo nepaprastu. Romos amerikietis Ronaldas Stromas, Miriam Chiaromonte ir Gustavo Herling-GrudziAi??skio biA?iulis, pas kurA? tuomet gyvenau Trastevere, juokavo: ai??zTurite jau viskAi??: popieA?iA?, WaAi??Ai??sAi?? ir NobelA?.ai??? Lankiausi ai??zLai???Osservatore Romanoai??? redakcijoje, kai kunigas Bonieckis siuntAi?? MiAi??oszui popieA?iaus sveikinimo telegramAi??. NeA?inau, kodAi??l taip pasielgiau, bet papraA?iau leisti pasidaryti tiksliAi?? jos kopijAi??. PasiAi??miau jAi?? su savimi. Buvo 1980 metA? spalis. Kopija metA? metus gulAi??jo tarp mano dokumentA?. Laikas priraA?Ai?? savotiA?kAi?? post scriptum. Kai po MiAi??oszo mirties vyko tie groteskiniai siaubingi dalykai dAi??l jo laidotuviA?, prisiminiau telegramAi?? ir perdaviau fotokopijAi?? ai??zGazeta Wyborczaai??? redakcijai. KitAi?? dienAi?? ji buvo iA?spausdinta.

Karta, kuri uA?mezgAi?? kritinA? dialogAi?? su MiAi??oszo kAi??ryba, jos intelektine srove, atsiliepAi?? A? jos uA?duodamus klausimus ir problematikAi??, A? poeto lenkA? intelektinAi??s, visuomeninAi??s, politinAi??s situacijos suvokimAi??, jos barjerus, A? tai, kas juos sukuria ar atidaro, buvo tik Wojciecho KarpiAi??skio, Marcino KrA?lio, MaAi??gorzatos Dziewulskos, Adamo Michniko, Barbaros ToruAi??czyk, Ewos BieAi??kowskos, Adamo Zagajewskio, Ryszardo Krynickio, StanisAi??awo BaraAi??czako, Irenos GrudziAi??skos-Gross karta. Jie turAi??jo jau kitAi?? perspektyvAi??, tikrAi??, daA?nai poleminA? poA?iAi??rA? A? MiAi??oszAi??, jo poezijAi??, poeto mintis, intelektinius takus ir diagnozes, A? jo vietAi?? XX amA?iaus poezijos ir intelektinAi??s istorijos A?emAi??lapyje. Nes, pvz., Stefanas Kisielewskis, kuris paA?inojo MiAi??oszAi?? dar prieA? karAi?? ir per okupacijAi??, dAi??l sentimentA? savo jaunystei vertino ai??zTris A?iemasai??? kaip jo kAi??rybos virA?Ai??nAi??. Kisielewskis buvo teisus vienu poA?iAi??riu, kurA? taikliausiai apibAi??dino Maria Janion: ai??zTrys A?iemosai??? ai??i?? A?A?ymiausias debiutas lenkA? literatAi??roje po Adomo MickeviA?iaus kAi??rybinio starto.

MiAi??oszas vAi??l tapo svarbus kaip atramos taA?kas man artimoje gimstanA?ios ai??zRes Publikaai??? aplinkoje (panaA?iai deA?imtmeA?iu vAi??liau MiAi??oszas greta JeleAi??skio inicijuos ParyA?iuje atsiradusA? A?urnalAi?? ai??zZeszyty Literackieai???). Mums visiems tada poetas buvo reikA?mingiausias. Viskas vyko dar iki ai??zSolidarumoai??? susikAi??rimo. tai ai??i?? opozicija iki rugpjAi??A?io A?vykiA?, graA?iausias jos laikotarpis, pasiA?ymintis opozicine antipolitika, joje iA?skirtinAi?? vieta teko literatAi??rai, poezijai, intelektinAi??ms tradicijoms, kultAi??rai. MiAi??oszas, Gombrowiczius, Herling-GrudziAi??skis, JeleAi??skis vedAi?? mus iA? uA?burto skubios ir pavirA?utiniA?kos opozicinAi??s reakcijos rato. Manau, bAi??tent tada MiAi??oszo poveikis buvo tikrai didelis. LaimAi??, kad anksA?iau, kitais keliais pavyko susipaA?inti su jo poezija. Tada tie, kurie paA?inojo MiAi??oszAi??, greitai rasdavo bendrAi?? kalbAi??, tai buvo tam tikras komunikacinis kodas. Ai??ito MiAi??oszui stigo anksA?iau ai??i?? intelektualiA? partneriA? iA? gerokai jaunesnAi??s kartos savo A?alyje. Dabar jis juos A?gijo.

A?mogus, kuriam daug kas Lenkijoje turAi??tA? bAi??ti dAi??kingi uA? suvokimAi??, kad MiAi??oszas yra svarbus, reikA?mingas lenkA? A?iuolaikinAi??s kultAi??ros galimybAi??ms, buvo Adamas Michnikas. Poetas manAi??, kad tokios asmenybAi??s kaip Michnikas pasirodymas Lenkijos scenoje yra fenomenalus reiA?kinys. KalbAi??jo apie tai atsiimdamas uA? MichnikAi??, tuomet kalAi??jusA?, Edwardo Kennedyai??i??io apdovanojimAi?? Niujorke.

Antra asmenybAi??, iA? pat pradA?iA? suvokusi MiAi??oszo minA?iA? gylA? ir esmAi??, jA? perspektyvAi??, buvo Wojciechas KarpiAi??skis. Jo ai??zSusitikime San Franciskeai??? (ai??zSpotkanie w San Franciscoai???) matome gal pirmAi??jA? ai??i?? dar prieA? Nobelio premijos skyrimAi?? ai??i?? skvarbA? A?vilgsnA? A? MiAi??oszo kAi??rybAi?? tokiu mastu, kuris mums A?iandien atrodo akivaizdus, bet toks nebuvo iA?tisus deA?imtmeA?ius. ai??zSusitikimas San Franciskeai??? uA?baigAi?? svarbiAi?? KarpiAi??skio knygAi?? ai??zCentriniame parkeai??? (ai??zW Central Parkuai???), autobiografinA? kAi??rinA? apie asmenybAi??s galimybes bAi??ti laisvai ir kAi??rybiA?kai A?iandienos pasaulyje bei kultAi??roje. (KnygAi?? ai??zCentriniame parkeai??? neseniai pakartotinai iA?leido A?urnalas ai??zZeszyty Literackieai??? su graA?iu Rainero Fettingo Niujorko vaizdu.) Tai buvo reikA?minga informacinAi?? knyga ir mAi??nraA?A?io ai??zRes Publikaai???, ir ParyA?iaus ai??zZeszyty Literackieai??? kAi??rAi??jams.

VAi??liau, kai MiAi??oszas gavo Nobelio premijAi??, dar pogrindiniame ai??zRes Publikaai??? pasirodAi?? KarpiAi??skio kAi??rinys ai??zSugrA?A?imo sapnasai??? (ai??zSen powrotuai???). Primenu tuos du anA? metA? jo tekstus, nes jie labai anksti pademonstravo aukA?tAi?? MiAi??oszo supratimo lygA?.

Ir dar Janas BAi??oAi??skis bei Jerzyai??i??is Kwiatkowskis Krokuvoje. MiAi??oszas ir mes visi jiems labai dAi??kingi. YpaA? BAi??oAi??skiui, kuris ypaA? gerai suprato MiAi??oszAi?? ir pateikAi?? A? esmAi?? pataikiusiAi?? formulAi?? ai??i?? MiAi??oszas kaip pasaulis. Klermonto konferencijai Kalifornijoje parengta studija apie MiAi??oszo poezijAi??, gal paskutinAi?? BAi??oAi??skio gyvenime, ai??i?? man yra puikiausias kritinis tyrimas.

VII. Kai MiAi??oszas atvaA?iavo A? A?alA? gavAi??s Nobelio premijAi??, maA?iau jA? PEN klube, kur jis labai A?tikinamai kalbAi??jo apie JarosAi??awo Iwaszkiewicziaus vietAi?? lenkA? literatAi??roje. Buvo praAi??jAi?? keli mAi??nesiai po jo mirties. Ai??i kalba labai kirtosi su tuomet vyravusiA? nuotaikA? srove. Taip pat dalyvavau renginy, suteikiant MiAi??oszui Liublino katalikiA?kojo universiteto honoris causa. Tada PulavA? azoto gamykloje nelegaliai iA?spausdinome MiAi??oszo kalbAi??, pasakytAi?? atsiimant Nobelio premijAi??, vAi??liau tekstAi?? iA?dalijome universitete. Tai buvo tikra beprotybAi??, visur buvo minios A?moniA?, be to, sutapo ai??zSolidarumoai??? A?sikAi??rimo ir Nobelio premijos skyrimo MiAi??oszui laikas. WaAi??Ai??sa ir MiAi??oszas Liublino katalikiA?kajame universitete. MiAi??oszas gynAi??si, nenorAi??jo A?sivelti A? politines aistras, bet kitos iA?eities nebuvo. Nedalyvavau susitikime VarA?uvos studentA? klube ai??zStodoAi??aai???, bet MiAi??oszas vAi??liau pasakojo, kad atmosfera jam labai priminAi?? 1944 metA? rugpjAi??A?io mAi??nesio situacijAi?? VarA?uvoje, kai visi buvo beprotiA?kai optimistiA?ki, nepaisAi?? realijA?, ir tai jam kAi??lAi?? A?iurpAi??, nes kartAi?? jau kaA?kAi?? panaA?aus iA?gyveno ir antrAi?? kartAi?? to patirti nenorAi??jo. Poetas per daug A?inojo, per gerai perprato realijas. Buvo pasibaisAi??jAi??s. Nes kiekvienas renginio dalyvis tada matAi?? (A?iandien ai??i?? visi protingi), kad intervencijos iA? SovietA? sAi??jungos grAi??smAi?? yra reali. Be to, MiAi??oszas nenorAi??jo dalyvauti visuotinAi??je euforijoje, nes A?inojo, kad jo poezija sunki, kad kultAi??ros raida, kuri jam svarbi, yra kitokia, nes tai ai??i?? intelektiniai, dvasiniai, poetiniai dalykai. NesikAi??lAi?? A? padanges, narsiai kentAi?? minios entuziazmAi??, bet bAi??ti ai??zSolidarumoai??? bardu nenorAi??jo. NemAi??go savo publicistiniA? eilAi??raA?A?iA?. Man MiAi??oszo atvaA?iavimas, pats faktas, kad jis yra A?ia, A?alyje, sugrA?A?o, buvo fenomenas. Prisimenu eiles prie MiAi??oszo knygA?. Kai leidykla ai??zCzytelnikai??? iA?leido poeto rinktinAi??, eilAi?? stovAi??jo nuo knygyno iki TrijA? KryA?iA? aikA?tAi??s. Tai niekada nepasikartojo. Banga nuslAi??go. MiAi??oszas nebuvo, nAi??ra ir nebus masiA? poetas.

Man MiAi??oszo atvaA?iavimai deA?imtajame deA?imtmetyje ir tai, kad jis gyvena Berklyje, o Lenkijoje lankosi, visada stebino. Poeto sugrA?A?imas kAi??lAi?? abejoniA?, maniau, kad privalo likti Kalifornijoje. Pats, beje, neA?inau kodAi??l. Maniau, kad MiAi??oszas pasiekAi?? tokA? aukA?tAi?? lygA? dAi??l distancijos. Bet grA?A?imas ir Krokuva jam, ko gero, buvo reikalingi. Supratau, kodAi??l pasirinko KrokuvAi??. A?monAi??ms, gimusiems prieA? 1918 metus ir dar anksA?iau, Krokuva buvo Lenkija. MiAi??oszAi?? iA?ugdAi?? ta tradicija ir jeigu jis ketino grA?A?ti, tai A? tik A? KrokuvAi??. Be to, bAi??ta savotiA?kA? tyliA? MiAi??oszo ir ai??zTygodnik Powszechnyai??? aplinkos, tiksliau ai??i?? tarp MiAi??oszo ir Jerzyai??i??io Turowicziaus ai??i?? abipusiA? A?sipareigojimA?. Jacekas WoA?niakowskis, leidyklos ai??zZnakai??? A?kAi??rAi??jas, 1980 metA? gruodA?io mAi??nesA? iA?leido pirmAi?? A?alyje oficialA? MiAi??oszo eilAi??raA?A?iA? tomAi?? nuo ai??zIA?sigelbAi??jimoai??? (ai??zOcalenieai???) pasirodymo. Po trisdeA?imt penkeriA? metA?! Tai buvo ParyA?iuje iA?leistA? MiAi??oszo knygA? ai??zKaralius Popielis ir kiti eilAi??raA?A?iaiai??? (ai??zKrA?l Popiel i inne wierszeai???) ir ai??zKur saulAi?? teka ir leidA?iasiai??? perleidimas su specialia MiAi??oszo A?A?anga: ai??zDabar, kai mano poezija sugrA?A?ta A? LenkijAi??, nesijausA?iau gerai nepasakAi??s, kiek esu dAi??kingas vieniA?umui. JA? sunku priimti, bet kartAi?? priimtas atsilygina. Ir manau, kad be susitaikymo su tuo, kas neatsiejama nuo vieniA?umo, pralaimAi??jimo, nAi??ra raA?ytinio A?odA?io tiesos.ai???

Galima sakyti, kad 1980 metA? gruodA?io mAi??nesA? ratas uA?sidarAi??… Juk 1945 metA? gruodA?io mAi??nesA? Krokuvoje ai??i?? MiAi??oszui jau iA?vaA?iavus A? AmerikAi?? ai??i?? bAi??tent Turowiczius priA?iAi??rAi??jo ai??zIA?sigelbAi??jimoai??? korektAi??rAi?? ir spausdinimAi??. Manau, ai??zTygodnik Powszechnyai??? buvo artimas MiAi??oszui ai??i?? tai padAi??jo jam iA?saugoti savo sudAi??tingAi?? mAi??stymAi?? apie kultAi??rAi??, krikA?A?ionybAi??, LenkijAi??, Europos iA?skirtinumAi??. Pokario deA?imtmeA?iais toje alternatyvoje, kuriai atstovavo ai??zTygodnik Powszechnyai???, buvo galima A?A?velgti svarbiAi?? ateities uA?uomazgAi??. MiAi??oszas stiprino leidinA?. Ai??iandien tai irgi praeitis.

Dar norAi??jau papasakoti apie, mano nuomone, svarbA? MiAi??oszo biografijos momentAi??. DeA?imtajame deA?imtmetyje man teko atlikti savotiA?kAi?? kuklaus tarpininko tarp Jerzyai??i??io Giedroyco ir leidyklos ai??zCzytelnikai??? vaidmenA?. Tai buvo susijAi?? su paskutiniuoju Giedroyco leidybiniu projektu ai??zArchiwum ai??zKulturyai???. Giedroycas pradAi??jo savo pusAi??s amA?iaus trukmAi??s susiraA?inAi??jimo knygA? rengimAi?? ir leidybAi??.

Serijos pradA?ia ai??i?? korespondencijos su Witoldu Gombrowicziumi tomas. Tada Giedroyco praA?ymu tapau serijos ai??zArchiwum ai??zKulturyai??? kuratoriumi. TurAi??jome iA?leisti Giedroyco susiraA?inAi??jimAi?? su MiAi??oszu. Tuomet leidyklos ai??zZnakai??? ir ai??zWydawnictwo Literackieai??? jau buvo pradAi??jusios leisti MiAi??oszo ai??zRinktinius raA?tusai??? (ai??zDzieAi??a zebraneai???), kuriuose turAi??jo pasirodyti MiAi??oszo laiA?kai, taip pat ir jo susiraA?inAi??jimas su Giedroycu. TaA?iau A?inojau, kad vienintelis paminklas Giedroycui, vienintelis mediumas, leidA?iantis iA?vysti jo kAi??rybinAi?? potencijAi?? ir asmenybAi??s svorA?, yra bAi??tent laiA?kai, ir jeigu iA? Giedroyco atimsime laiA?kus, paneigsime jo egzistencinAi?? reikA?mAi??. Tad nuvaA?iavau pas MiAi??oszAi?? A? KrokuvAi?? ir paklausiau, ar jis nemano, kad laiA?kai Giedroycui turAi??tA? pasirodyti ai??zArchiwum ai??zKulturyai??? serijoje, kuri yra Giedroyco gyvenimo veiklos esmAi??, A?altinis ir liudijimas. Pakako iA?dAi??styti situacijAi??, papildomA? argumentA? nereikAi??jo. MiAi??oszas bemat suvokAi?? reikalo esmAi?? ir pasakAi??, kad jo laiA?kus verA?iau A?jungtume A? Giedroyco projektAi??. Buvo didA?iadvasis ir dar kartAi?? pademonstravo istorijos bei hierarchijos supratimAi??. Juk Giedroycas daugelA? metA? buvo vienintelis MiAi??oszo kAi??rybos leidAi??jas. A?inau, Giedroycas dar spAi??jo suA?inoti apie MiAi??oszo sprendimAi??. Netrukus jis mirAi??. MiAi??oszas su A?mona Carol dalyvavo Giedroyco laidotuvAi??se Maisons-Laffitte.

Dar viena situacija, susiejusi mane su MiAi??oszu ai??i?? Konstanto JeleAi??skio archyvo tvarkymas po jo mirties 1987 metais. Leonoros Fini ir biA?iuliA? iA? ParyA?iaus Bohdano ir Marios PaczowskiA? pakviestas nuvaA?iavau keliems mAi??nesiams A? ParyA?iA?, Ai??miau viskAi?? perA?iAi??rinAi??ti. Staiga iA? knygA?, kurias JeleAi??skis veA?iojosi prie Luaros ir A? KorsikAi?? ai??i?? tarp jA? lapA? buvo smAi??lio ai??i?? pabiro MiAi??oszo laiA?kai, vienas, antras, treA?ias. Kol surinkau visAi?? korespondencijAi??. Tada apieA?kojau dar kartAi??, kad bAi??A?iau tikras, jog nieko nepraA?iAi??rAi??jau. Padariau tA? laiA?kA? kopijas, o originalus iA?siunA?iau MiAi??oszui. Jis atsakAi?? buvAi??s sujaudintas ir persiuntAi?? visus JeleAi??skio laiA?kus, kokius tik rado. Buvo momentas, kai buvau vienintelis, turAi??jAi??s A?iAi?? abipusAi?? korespondencijAi??. Prisimenu, jauA?iausi keistai… Paskui MiAi??oszas gavo antrAi?? laiA?kA? pluoA?tAi??, aA? irgi dar kelis suradau. ReikAi??jo uA?tikrinti jA? saugumAi??, tad padariau tris kopijas: viena liko pas WojciechAi?? KarpiAi??skA? Claude Lorraine gatvAi??je, kita pas BarbarAi?? ToruAi??czyk ai??zZeszyty Literackieai??? redakcijoje Tiquetonne gatvAi??je, o treA?iAi?? atveA?iau A? LenkijAi??. Dabar visAi?? A?iAi?? vertingAi?? korespondencijAi?? iA?leido ai??zZeszyty Literackieai???.

VIII. Tvarkydamas JeleAi??skio dokumentus vienoje jo knygoje aptikau Rusijos premjero Stolypino (teroristo nuA?auto 1911 metais; tai tragiA?kai sukomplikavo galimybes liberaliai modernizuoti RusijAi??) vaikaiA?io laiA?kAi?? JeleAi??skiui. Jis ParyA?iuje susipaA?ino su ai??zjaunuojuai??? Stolypinu ai??i?? pasiuntAi?? A?iam savo MiAi??oszo eilAi??raA?A?iA? vertimA? tomAi?? ir paA?ymAi??jo ten esantA? tekstAi?? ai??z1911 metaiai??? (ai??zRok 1911ai???), kurio fonas ai??i?? Rusijos premjerui priklausAi??s KalnaberA?Ai??s dvaras. Jis buvo prie NevAi??A?io, kitoje upAi??s pusAi??je prieA? Ai??etenius, dvarAi??, kuriame gimAi?? ir vaikystAi?? praleido MiAi??oszas. Tai vienas iA? MiAi??oszo ai??zatminimA? atmintiesai??? eilAi??raA?A?iA?. Jame Stolypinas prisimena jaunas KunatA?wnas, valtA? tarp dvarA? ir drauge praleistus vasaros mAi??nesius. Padariau Stolypino vaikaiA?io laiA?ko kopijAi??, jis parodAi?? laiA?kAi?? savo tAi??vui, ir pasiunA?iau MiAi??oszui. Knygoje ai??zMedA?iotojo metaiai??? (ai??zRok myAi??liwegoai???) galima rasti uA?raA?Ai?? apie tai:

Skrisdamas atgal lAi??ktuvu iA? PietA? Bendo A? A?ikagAi??, papasakojau profesoriui Banaciui mano eilAi??raA?A?io apie Ai??etenius, KalnaberA?Ai?? ir StolypinAi?? turinA?. Ir apie tai, kAi?? neseniai suA?inojau, kai Piotras KAi??oczowskis tvarkAi?? Konstanto JeleAi??skio archyvus. Konstantas iA?vertAi?? A?A? eilAi??raA?tA? A? prancAi??zA? kalbAi?? ir davAi?? Stolypino vaikaiA?iui. Jis perskaitAi?? eilAi??raA?tA? labai senam savo tAi??vui, kuris susijaudino, sakAi??, kad viskAi?? ai??i?? Ai??etenius, KunatA?wnas ai??i?? prisimena.

Ai??ie atradimai siejo mane su MiAi??oszu ir Konstantu JeleAi??skiu. Ai??vesdavo mane A? visiA?kai kitus laiko iA?matavimus, visai kaip Borgeso ai??zAlefeai???.

MiAi??oszo 93-iajam gimtadieniui (2004 m. birA?elio 30 d.) rengiau naujAi?? poemos ai??zKur saulAi?? teka ir leidA?iasiai??? leidimAi??. Tai buvo pradA?ia mano rengiamos ai??zBiblioteka Mnemosyneai??? serijos, kuriAi?? StanisAi??awas Rosiekas ai??zpriglaudAi??ai??? leidykloje ai??zSAi??owo / obraz terytoriaai???. Rengdamas knygAi?? dirbau pasiutusiai skrupulingai, pvz., dAi??l ai??zA?iemos varpA?ai??? (ai??zDzwony w zimieai???) liturgijos lietuviA? kalba fragmentA? konsultavausi su filologais iA? Vilniaus, ir tiktai tame tome citatos uA?raA?ytos taisyklingai. Taip pat radau vokiA?kus A?emAi??lapius, kuriuos MiAi??oszas turAi??jo Berklyje, juose paA?ymAi??ti Ai??eteniai ir visos jam A?inomos vietovAi??s palei NevAi??A?A?. Pateikiau A?emAi??lapius knygos A?klijose. Dar kovo mAi??nesA? mano praA?ymu poetas paraA?Ai?? A?A?angAi?? tam proginiam leidimui. MiAi??oszui buvo labai svarbu, kad A? ai??zLaudosai??? dalA? A?traukA?iau pataisAi?? dAi??l jo tAi??vo gimimo vietos. 2004 metais taip pat sukako trisdeA?imt metA? nuo A?ios poemos iA?leidimo ParyA?iuje, gal svarbiausios MiAi??oszo kAi??ryboje, vieno iA?kiliausiA? XX amA?iaus antrosios pusAi??s poetiniA? kAi??riniA?, greta tokiA? kaip T. S. Elioto ai??zKeturi kvartetaiai??? ar W. H. Audeno ai??zJAi??ra ir veidrodisai???. JauA?iu, kad MiAi??oszas dalyvavo rengiant paskutinA?jA? jam gyvam esant poemos leidimAi??. Knyga pasirodAi?? praAi??jus keturioms dienoms po jo mirties. Ant aplanko iA?spausdinta Ai??ventybrasA?io Ai??A?uolo nuotrauka. Kaip A?enklas Lietuvos, kurioje ilsisi MiAi??oszo protAi??viai.

Man susitikimas su MiAi??oszo poezija buvo ir yra vienas reikA?mingiausiA? gyvenimo patyrimA?. Yra poetA?, kurie mus ilgai lydi gyvenime, arba mes esame jA? kelionAi??s draugai. Ir tai yra sudAi??tingas santykis tarp gyvenimo ir kAi??rybos, panaA?iai kaip su kitu, artimu A?mogumi ai??i?? kad bAi??tum arti, privalai priimti visumAi??. Taip yra ir meilAi??s santykiuose. ai??zReikia eiti paskui savo poetAi?? nuo eilAi??raA?A?io prie eilAi??raA?A?io ir nuo ciklo prie cikloai???, raA?Ai?? savo knygoje ai??zDienoraA?tis be balsiA?ai??? Aleksandras Watas.

Versta iA?:

ai??zZeszyty Literackieai???, 2012, Nr. 4 (120)