Mintijimai

A?URNALAS: METAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Vytautas A?epliauskas

DATA: 2013-08

Mintijimai

Vytautas A?epliauskas

Atmintis ir sAi??monAi?? ai??i?? tarsi aruodai, talpinantys gyvenimo patirtA?. JA? neiA?trinsi kaip magnetofono juostelAi??s. KasdienybAi?? vis gausiau ir gausiau pripildo aruodus. Atmintis dirba pasirinktinai. Ji fiksuoja tai, kas atrodo svarbu, ir tarsi atmeta kitAi?? informacijAi??. O sAi??monAi??, gyvas organizmas, alsuoja, nuolatos kinta, priversdama mus vis kitaip A?velgti A? supantA? pasaulA?. Jos valia staiga gali prasiverA?ti prisiminimai, vakar tvyrojAi?? atminties paribyje ai??i?? po daugelio metA? atsklidus paA?A?stamam kvapui, A?mAi??kA?telAi??jus matytai spalvai, suskambus motyvui, kaA?kada tam tikroje situacijoje labai reikA?mingam, iA?kyla prieA? akis anuometiniai vaizdai.

IA?braidyta A?olAi??. O ar gali bAi??ti iA?braidyta A?emAi??? Gal nupAi??duota? O naktis?

IA?braidAi?? naktA?, ir Ai??mAi?? A?visti.

Kiek neiA?sakytA? A?odA?iA? slypi mumyse.

Kiek iA?siverA?usiA? iA? burnos velniA? ir rupAi??A?iA? dAi??l to ar kito A?mogaus, o mes kalbamAi??s su juo ir A?ypsomAi??s. Neretai glAi??besA?iuojamAi??s su tuo, kuriam mielai trenktume pagaliu per pakauA?A? tik jam nusisukus.

TaA?iau daA?nai nutylime ir gerus A?odA?ius, tuos, kuriuos visiems mums taip svarbu iA?girsti. Argi taip sunku paskambinti biA?iuliui ir kartu pasidA?iaugti jo sAi??kme ai??i?? gerai paraA?ytu straipsniu, romanu, daina, nutapytu paveikslu, paroda, koncertu?

Visi norime bAi??ti pastebAi??ti ir A?vertinti.

Nevalia gailAi??ti gero A?odA?io.

ai??zOi, rAi??ta, rAi??ta, rAi??tele A?alioji, kodAi??l neA?aliuoji A?iemAi?? vasarAi??lAi??…ai???

MaA?as buvau, dar antuko pats neuA?sisegdavau, kai mirAi?? mamos sesuo. Jauna buvo, nAi?? trisdeA?imties nesulaukAi??. PrieA? pat mirtA? papraA?Ai?? atneA?ti rAi??tos A?akelAi??. Ai??kvAi??pAi?? jos kvapo kelis kartus ir mirAi??. RAi??telAi?? iA?krito…

ai??zKelkis, sesele, A?alia rAi??tele, uA?A?iebk A?viesiAi?? ugnelAi??…ai???

Mama sakydavo: ai??zAnt jos kapelio rAi??tuA?Ai??s auga.ai???

Kieme tarp dviejA? muzikos gimnazijos pastatA? stovi vienuoliktokAi?? ir A?iAi??ri A? dangA?. Diena blAi??sta. Sustoju greta, pakeliu akis A? dangA?, o ji manAi??s nepastebi.

ai??i?? Kristina, kAi?? tu ten matai? ai??i?? atsargiai klausiu, kad neiA?gAi??sdinA?iau.

ai??i?? Oi (vis dAi??lto krAi??pteli), dAi??stytojau, paA?iAi??rAi??kit, koks graA?us mAi??nulis, ai??i?? ir mosteli ranka A? dangA?. IA? tikrA?jA?, pro debesis A?liauA?ia delA?ia.

ai??i?? RaA?ai eilAi??raA?A?ius?

Ji susidrovAi??jusi nuleidA?ia galvAi?? ir tyliai suA?nabA?da:

ai??i?? RaA?au…

Yra dvi A?moniA? kategorijos. Pirmajai priklauso norintys bAi??ti lozoriais, A?manytA? ai??i?? sAi??stA? prie baA?nyA?ios durA? su prisegtu prie rAi??bA? raA?teliu, kiek jie daug kentAi??jo. MuA?kitAi??s A? krAi??tinAi??, gailAi??kitAi??s visi, kurie pro juos praeinate. Kita kategorija ai??i?? A?monAi??s stoikai. Jie ne tik nesiskundA?ia savo bAi??domis, bet stengiasi A?ypsotis, palaikyti giedrAi?? nuotaikAi??. Jie gAi??dijasi savo negalios, visokiais bAi??dais stengiasi jAi?? uA?tuA?uoti, ignoruoti.

Nekankink kitA? nusiskundimais.

NenorAi??k savo skausmo naA?tos uA?krauti kitiems.

NugalAi??k save, ir gyventi bus lengviau ne tik tau, bet ir aplinkiniams.

ai??zAr galAi??si atvaA?iuoti?ai???

ai??zGalAi??siu, jei galAi??siu.ai???

SAi??jAi??dA?iui prasidAi??jus skridau parsiveA?ti tAi??A?io palaikA?. Po trisdeA?imt penkeriA? metA?. BaimAi?? grAi??mojo iA? visA? pusiA?, kiek atlAi??go tik ieA?kant kapo, kasant, neA?ant… Vakarui atAi??jus, kiekvienas A?ingsnis, kiekvienas beldimas A? duris karA?tu yldeginiu smelkAi?? A?irdA?, o baimAi??s jausmas uA?goA?Ai?? blaiviAi?? mAi??stysenAi??. Regis, ateina manAi??s…

NeA?inau, kiek metA? turi prabAi??gti, kad paA?alas iA? krAi??tinAi??s iA?eitA?.

Kad draugui netikAi??tai palietus petA? nekrAi??ptelAi??tum.

Kad neA?mAi??A?uotA? mAi??lyna rankovAi??, lyg gyvatAi?? A?liauA?ianti A? mano rankAi??, laikanA?iAi?? eilAi??raA?A?iA? sAi??siuvinA?.

Niekas nesupras.

Neatjaus.

PriA?iAi??rAi??k medelA?, nugenAi??k nereikalingas A?akas, apravAi??k, ir jis augs tiesus, stiebsis A? saulAi??. Palik likimo valiai ai??i?? iA?sikeros, apaugs piktA?olAi??mis, smaugiamas vijokliA? nuskurs, apmirs. Taip ir A?monAi??s. Sibire sutikau jaunystAi??s draugAi??, prisiminiau jA? energingAi??, A?valA?, trykA?tantA? siekiais. Dabar jam rAi??pi tik iA?gert, pavalgyt, padaryti tai, kas bAi??tina. PabAi??go grA?A?ti A? LietuvAi??, A?sikAi??rAi?? tremties vietoje, vedAi?? rusAi??, mergaitAi??s nemoka lietuviA?kai nAi?? A?odelio…

Pavojinga svetimoj A?aly.

Pasilikusius A?traukia A? save, nebepaleidA?ia.

Kiekviena mintis formuojasi jau egzistuojanA?ios minties pagrindu ir tik A?iek tiek nuo jos skiriasi, savo ruoA?tu jAi?? vAi??l pakeiA?ia tobulesnAi?? mintis. Kartais jos taip nutolsta, kad sunku patikAi??ti, jog pirmoji mintis buvo pradA?iA? pradA?ia.

Poezija ir proza ai??i?? tarsi dvi panaA?ios, bet vis dAi??lto skirtingos stygos.

EilAi??raA?A?ius kurti pradAi??jau vaikystAi??je, prozAi?? ai??i?? jau bAi??damas A?eA?iasdeA?imties. Kartu jA? raA?yti niekaip neiA?eina. Daugiau raA?au prozAi??, bet eilAi??raA?A?iai staiga ima ir atsiranda. KaA?kur sAi??monAi??s gelmAi??se glAi??dintys A?spAi??dA?iai, iA?gyvenimai, vaizdai iA?silieja eilAi??mis. RuoA?iant eilAi??raA?A?iA? knygAi?? prozos negaliu kurti, tiesiog nesiklijuoja nAi?? vienas sakinys…

Poezija ai??i?? A?irdies dienoraA?tis, neA?inai, kokiuose sAi??monAi??s kloduose guli eilAi??s ir kada joms lemta prisikelti.

Skaitau ValdAi?? PapievA? ir raA?au. Mano romanas nieko bendro neturi su jo proza. Bet skaitau ir raA?au. KaA?kas uA?gauna pasAi??monAi??s dirgiklA?. UA?plAi??sta minA?iA? spieA?ius, tenka knygAi?? atidAi??ti A? A?alA?.

Kas iA?provokuoja tokA? minA?iA? antplAi??dA??

TylAi??jimas ai??i?? tai kanA?ios iA?raiA?ka netekus artimojo, kai nenori su niekuo bendrauti, tylAi??jimas ai??i?? meditacija, tylAi??jimas ai??i?? tai kerA?tas, bausmAi?? uA? nusiA?engimAi??. Pamenu vaikystAi??, kai uA? iA?krAi??stAi?? A?unybAi?? ar negerAi?? darbAi?? mama kurA? laikAi?? uA?sidarydavo savyje ir ai??i?? nAi?? A?odelio. Rodos, kaA?in kAi?? padarytum, kad tik ji prabiltA?.

Tokios bausmAi??s aA? labiausiai bijojau.

buy crestor rosuvastatin.

Prisilietimas, atsivAi??rimas ai??i?? labai svarbAi??s A?mogaus gyvenime. Prisiliesti prie mylimo A?mogaus, atsiverti jam, nes tik jis vienas gali suprasti, PATIKAi??TI. Skaudu, kai tavo iA?sakytos mintys praplaukia pro A?mogaus ausis kaip A?eA?Ai??lis kaitriAi?? vasaros dienAi??, neuA?kliudydamos jo pagavos, neatkreipdamos dAi??mesio, sukeldamos abejonAi??s A?ypsnA?. Kas iA? A?Ai??ksnio LAIMINGAS AAi??, jeigu jo niekas negirdi, kas iA? nusiskundimo KENA?IU, jeigu A?inai, kad niekas neatjaus. Mylimam A?mogui gali atverti slapA?iausias mintis, neA?tikAi??tinus gyvenimo vingius ir brAi??zgynus, jis viskAi?? supras, nes tavimi TIKI, jis dA?iaugsis ir liAi??dAi??s kartu. Labai gera prisiglausti prie mylimo A?mogaus ir tyliai pastovAi??ti, jausti A?irdies plakimAi??, alsavimAi??, susilieti su jo aura.

NAi??ra didesnAi??s LAIMAi??S, kaip jausti vienas kito sAi??monAi??s impulsus.

Viena pirmA?jA? iA?moktA? dainA? buvo Maironio ai??zUA? RaseiniA? ant Dubysosai???. Mama turAi??jo graA?A? balsAi??, daA?nai jAi?? dainuodavo ar niAi??niuodavo. Man ji labai patiko, vis praA?ydavau pakartoti, o vAi??liau, jau uA?augAi??, visi trys broliai drauge su tAi??vais daA?nai jAi?? dainuodavom. Kai diena atiduodavo raktus nakA?iai ir A?emAi?? uA?gobdavo tamsia skara, bAi??davo, iA?einam visi A? priebutA? ir uA?traukiam. Melodija nuoA?ia, nuvilnija, o kaimynai klausosi: ai??zVAi??l A?epliauskai dainuoja.ai??? Itin graudA?iai skambAi??jo paskutinis posmas: ai??zDaugel A?Ai??va, daugel pAi??va, / Kas apverks jA? dalA?? / UA? Uralo, A?emAi??s galo: / Ne po savo A?alA?!ai??? IA? tAi??vA? pasakojimA? A?inojom apie katorgas, apie baisA? Sibiro klimatAi?? ir daA?nai klausantis nubraukdavom aA?arAi??lAi??. Tuomet niekam iA? mAi??sA? net mintis neatklysdavo, kad patys ten nukeliausim.

Gilus buvo mamos A?sijautimas. Gal nuojauta?

Lankiau vokieA?iA? kalbos paskaitas Politechnikos institute. PraAi??jusiame A?imtmetyje. UA?raA?as didelAi??mis raidAi??mis per visAi?? sienAi?? klausAi??: ai??zKaip geriau, ilgai smilkti ar greitai sudegti?ai??? Nejaugi gyvenimo uA?taisas bAi??gant metams pamaA?u silpsta? Jeigu taip, tai geriau, kad tave uA?pAi??stA? kaip A?vakAi??, ai??i?? iA?kart, vienu sykiu, ai??i?? ir iA?sisklaidytum it dAi??melis.

Trumpai nuA?visti ryA?kia A?viesa, blykstelti, ir ai??i?? viskas. Pax vobiscum!

Gyvendami Kazachijoje patraukAi??me su choro dirigentu Jonu Kavaliausku jo moskviA?iumi A? stepiA? gilumAi??. VaA?iavom, kaip toj patarlAi??j, kur akys mato, kur nosis veda ai??i?? keliuko seniai nAi?? A?enklo neliko, riedAi??jom tiesiai. Po gero A?imto kilometrA? sustojome apsiA?valgyti. Variklis nutilo. MAi??sA? A?ingsniai tirpo gaubianA?ioje tyloje. Nei paukA?telio A?irkA?telAi??jimo, nei pelytAi??s cyptelAi??jimo, tik stepAi??, dangus ir tyla ai??i?? spengianti, aidinti, pamaA?u besiskverbianti A? ausis, persmelkianti visAi?? kAi??nAi??, paralyA?iuojanti mintis… Pasijutome, tarsi bAi??tume nusileidAi?? MAi??nulyje… NelaukAi??me nakties ai??i?? norAi??jome grA?A?ti A? gyvenimAi??.

Prisilietimas. Motinos prie kAi??dikio, mylimojo prie mylimosios. Tas noras paliesti kitAi?? A?mogA?, tas patirtas dA?iaugsmas jA? lieA?iant. RankAi?? prie rankos, kelA? prie kelio. BeA?odis jausmas. Atitrauks kelA? ar ne? Vienas prisilietimas, antras, vAi??liau ai??i?? A?vilgsniA? susidAi??rimas. JausmA? proverA?is ir minA?iA? sAi??kuriai. LaimAi??s, o gal nusivylimo?

Prisilietimas kAi??nu prie kAi??no, tai tylus kalbAi??jimas.

Teikiantis viltA?.

Keliantis sumaiA?tA?.

IA?veA?a A? SibirAi??. Palieki viskAi??: gimtus namus, vaikiA?kas svajas, draugus, medA?ius, A?emAi??… Visi ateities planai subyra per vienAi?? valandAi??… O kAi?? randi po deA?imties metA?? Tik piktus, surAi??gusius svetimA? A?moniA? veidus, tik smerkianA?ius A?tarius A?vilgsnius: ai??zKoks velnias juos parneA?Ai??, dar uA?simanys A?ia gyventi?ai??? Ir gaila ne namA?, ne prarastA? metA?, gaila tA? A?moniA?, kuriA? sAi??monAi?? daug labiau paA?eista negu tA?, kurie praAi??jo pragaro kelius.

A?emaiA?iA? plentas, kertantis tAi??vA? A?emAi?? A? dvi dalis, ai??i?? ir dabar nuo jo matau saulAi??s nutviekstus namus, kuriA? seniai nebAi??ra, kaip ir tvarto, darA?inAi??s, sodo, net A?ulinio, ai??i?? matau save ant A?iltos krosnies, mamAi??, besisukinAi??janA?iAi?? virtuvAi??je, tAi??tA?, vejantA? virves ir panA?ius, A?ventinA? stalAi??, girdA?iu mamos giesmes ir A?emAi?? tAi??A?io balsAi??…

…A? trumpikiA? kleA?nes prisipylAi?? smAi??lio neA?am ant plento ir pilam A? krAi??veles, laukiam, ar atvaA?iuos kokia nors maA?ina, ir spAi??liojam: pervaA?iuos kieno nors krAi??velAi?? ar ne? DaA?niausiai nesulaukdavome, tiek tA? maA?inA? tuomet buvo…

…neA?u maisto tAi??A?iui A? RaseiniA? kalAi??jimAi??, uA?darAi?? jA? dAi??l laiku nepristatytos pyliavos, tad A?ingsniuoju plentu keturis kilometrus pirmyn ir tiek pat atgal dukart per savaitAi??. Prie namo, kuriame priima maistAi??, suverstas kalnas vadinamosios geltonosios literatAi??ros. Pasidedu maiA?elA? su maistu prie langelio ir A?ninku A? knygas. V. GalinaiA?io drama ai??zLietuviA?kos vestuvAi??sai???, S. Miglino ai??zMeilAi??s lyraai???, ai??zSuvalkieA?iA? poezijos antologijaai???, skiriama V. Kudirkai paminAi??ti… Tik kAi?? baigAi??s pradA?ios mokyklAi?? dar neA?inau ai??i?? geros tos knygos ar blogos, bet vartau vienAi?? po kitos, skaitinAi??ju, patinkanA?ias deduosi A? krAi??velAi??, o atidavAi??s maistAi?? kiA?u A? maiA?elA? ir neA?uosi namo…

…vaA?iuojam A? Girkalnio, RaseiniA? ar Ai??iluvos baA?nyA?ias ai??i?? altoriaus paveikslai, pamaldAi??s A?ventA?jA? veidai, aukA?ti skliautai ir vargonA? griausmas… Norisi pulti kniAi??psA?iam, norisi… pasaulis tarsi apsiverA?ia… Ir Kaveckas pirmAi?? kartAi?? iA?girdAi??s vargonuojant norAi??jo pulti kryA?ium. Verdis, patarnavAi??s miA?ioms ir pirmAi?? kartAi?? iA?girdAi??s skambant vargonus, apsvaigo ir nusirideno laiptukais. AtgavAi??s sAi??monAi?? iA?tarAi??: ai??zMama, aA? noriu mokytis muzikos!ai???

…vokieA?iA? desantininkA? motociklas lekia A? plentAi??, sAi??dintis ai??zlopA?elyai??? kala iA? kulkosvaidA?io A? atvaA?iuojantA? nuo RaseiniA? autobusiukAi??, o A?is pasisukAi??s virsta A? griovA?…

…ai??zbAi??simasis poetasai???, ai??i?? grA?A?tant iA? gimnazijos ausyse skamba bibliotekininkAi??s A?odA?iai, pasakyti A?teikiant SalomAi??jos NAi??ries eilAi??raA?A?iA? tomelA?. Puslapiai dar nesupjaustyti, reikia paA?iam brAi??kA?telt, kad galAi??tum skaityti toliau. Nesulaikau aA?arA? skaitydamas ai??zNaA?laitAi??s naktA?ai???, o tokius kaip ai??zPiemenaitAi??ai???, ai??zKalAi??dosai??? skaitau garsiai, prie A?ibalinAi??s lempos, kada visi susirenka namuose. EilAi??raA?tA? ai??zNebark manAi??s!ai??? iki A?iA? dienA? prisimenu. Bernardas BrazdA?ionis, mAi??sA? gerbiamas ir iA? jaunA? dienA? mylimas poetas, SalomAi??jAi?? NAi??rA? pavadino Iskarijotu, be sAi??A?inAi??s grauA?aties, be dvejojimo. Ar turAi??jo teisAi?? gyvendamas uA? jAi??riA? mariA? A?itaip negailestingai teisti? Man asmeniA?kai SalomAi??jos eilAi??s padAi??jo iA?tverti, per ugnA? ir vandenA? Ai??jau skatinamas jos nemirtingA? A?odA?iA?: ai??zJeigu nutilsi ai??i?? tapsi akmeniu, / Tave sumindys prieA?o kojosai??i??ai???

…A? Ai??altuonos paA?laitAi?? keletas sunkveA?imiA? iA?pylAi?? tAi??kstanA?ius A?vairiausiA? spalvA? dantA? A?epetAi??liA? ir dAi??A?uA?iA? su dantA? milteliais, A?vairiA? A?ukA? A?ukeliA?, begales A?vairiausios spalvos plaukA?, vaikiA?kA? A?aislA?… TAi??vai grieA?tai draudA?ia bet kAi?? liesti, todAi??l mes stovAi??dami ant plento A?iAi??rime A? visa tai ir stebimAi??s, juk kiekvienas daiktelis kaA?kam priklausAi??, tiems, kuriA? jau nebAi??ra. Staiga brolis, ai??i?? jis keleriais metais vyresnis, ai??i?? ima leistis A?emyn. Kojos klimpsta, aA? stengiuosi jA? atkalbAi??ti, bet jis tik numoja ranka. IA? tos baisios krAi??vos iA?traukia graA?iai supintas mergaitAi??s kasas. AtneA?a man ir rodydamas taria gergA?dA?ianA?iu balsu: ai??zA?iAi??rAi??k. Ai??sivaizduoji, buvo rytas, kaA?kokia A?ydaitAi?? nubudo, kruopA?A?iai susipynAi?? kasas…ai???

…sunkveA?imiai iA? plento pasuka A? mAi??sA? keliukAi??. Sustoja. A?iAi??rim ir laukiam. Apsisuka ir nuvaA?iuoja link NorgAi??lA?. Dar ne A?A?kart…

Kuo ilgiau gyveni, tuo daA?niau grA?A?ti A? vaikystAi??s dienas. Nesvarbu, kur gimei, kaime ar mieste, ai??i?? kad ir kur bAi??tum, kur gyventum, gimtos A?emAi??s balsas visada kvies sugrA?A?ti.

ai??zKraujas traukia, A?aukiasi…ai??? BAi??gdavom iA? gimnazijos A? stribA? kiemAi??, prie A?ventoriaus, kur bAi??davo suversti iA?niekinti partizanA? kAi??nai. StovAi??jome bAi??riais akiA? neatitraukdami nuo jaunA? vyrA?. Kiekvienas A?sivaizdavome jA? mirtA? vis kitaip. MatAi??me, kaip praeidama motina uA?dengia dukrai akis, kad ji nematytA? pamesto ant grindinio apnuoginto brolio; kaip ateina stribas, uA?kiA?a kerzavu batu apautAi?? kojAi?? uA? kniAi??psA?iom gulinA?io partizano, jA? apverA?ia, iA?traukia iA? A?varko vidinAi??s kiA?enAi??s kaA?kokius popierius ir skuba vidun. Naktim sapnuodavau, pabusdavau A?aukdamas. GirtA? stribA? ir enkavAi??distA? balsai, lavonA? spardymas, visa tai giliai A?sisAi??trina A? sAi??monAi??. Sapnuodavau ne rezistentA? A?aizdas, jA? veidus, o stribAi??, auliniu batu verA?iantA? jau suA?alusA? kAi??nAi??…

BaimAi?? yra A?teigiama, A?kalbama, perduodama…

Mano tAi??tis nemokAi??jo skaityti. TurAi??jo puikiAi?? atmintA? ir nuovokAi??, bet nebuvo, kas jA? pamoko raA?to. Savanoriu iA?Ai??jo A? Lietuvos kariuomenAi??. LankAi?? paskaitas, stengAi??si viskAi?? A?siminti. VAi??liau ir pats priA?iAi??rAi??jo naujokA? mokymus. KartAi??, naujokus mokant statuto, vadAi?? kaA?kur iA?kvietAi??. Jis padavAi?? knygAi?? mano tAi??A?iui ir liepAi?? tAi??sti skaitymAi??. TAi??tis puikiausiai ai??zskaitAi??ai??? iA? atminties. Niekas net neA?tarAi??, kad jis neraA?tingas. Tuo momentu patirtAi?? didA?iulA? dA?iaugsmAi?? tAi??tis prisiminAi?? iki mirties.

A?mogus ai??i?? kaip medis, A?vairiausi jo gabumai ai??i?? kaip A?akos. Ne kiekvienai lemta iA?skleisti visus A?iedus…

Koks klaikus jausmas apima, kai esi atplAi??A?iamas nuo gimtA?jA? namA?. Regis, kiekvienas langas verkia, kiekvienas medelis moja, kiekviena A?olelAi?? ilgisi tavo basA? kojA? A?ilumos, net ant kAi??dros palinkAi??s gluosnis dar labiau susikAi??prina, gailiai, tarsi kaA?iukas, atplAi??A?tas nuo motinos, cypauja pakrautos veA?Ai??A?ios… Ne turto gaila, ne tA? kasdienio triAi??so ir prakaito dienA?, o tos A?emAi??s, tos vietos, A?augusios A? tavo A?irdA?, A? jausmus, A? miegAi??… Toks jausmas, tarsi tave plAi??A?tA? perpus.

Sueigose, A?ermenyse, geguA?inAi??se ar pasilinksminimuose dainuodavo visi. Vienas ai??i?? mergina ar vyras ai??i?? veda, o kiti jam pritaria. VyrA? balsai skamba oktava A?emiau ir traukia jie taip garsiai, kaip tik gali, iA? visos dAi??A?ios ai??i?? gal uA?simerks A?emai kabanti ir kantiA?kAi?? apA?vieA?ianti A?ibalinAi?? lempelAi??? Mat didA?iausias pagyrimas dainininkams bAi??davo: ai??zSusirinko desAi??tkas vyrA?, kai uA?turavojo, tai lempa blest ir uA?geso!ai???

Ateina toks metas, kai A? pasaulA? imi A?iAi??rAi??ti visai kitomis akimis. NeA?inia, kada tai prasideda, bet vienAi?? rytAi?? pabundi ir stebiesi, kokie beverA?iai visi daiktai, net tie, be kuriA?, regis, bAi??tum negalAi??jAi??s gyventi, dabar lengva A?irdimi juos kam nors atiduotum. Pamatai, kiek maA?ai A?mogui reikia, stebAi??tinai maA?ai. UA?tenka tA? dalykA?, be kuriA? dvasiA?kai ir fiziA?kai negalAi??tum egzistuoti, visa kita ai??i?? A?aisliukai, A?lamA?tas…

Kelias visiems vienas, ai??zmirtis grAi??A?ina mus A? tAi?? ramybAi??, kurioje glAi??dAi??jome prieA? gimdamiai???, ai??i?? teigia Seneka. Reikia dA?iaugtis A?ia diena, neskubAi??ti jos uA?versti, dAi??koti Dievui, kad gali vaikA?A?ioti, A?ypsotis, matyti saulAi??, girdAi??ti paukA?A?iA? A?iulbesA?… Pagauni tokiAi?? mintA? ir nepaleidi.

Akimirka kartais tokia trumpa, kad jos net nepastebime, o kartais ji tAi??siasi daug ilgiau nei akies mirksnA?. Luktelk akimirkAi??, aA? tuoj atneA?iu, paduosiu, net ai??i?? pareisiu. Dar ilgesnAi?? akimirka ai??i?? praradus sAi??monAi??.

Dviratininkas, pralenkAi??s palengva bidzenantA? A?unA?, greitai rieda pakalnAi??n. Staiga tarp stipinA? papuola nulAi??A?usi A?aka. Jis krenta… regis, tuoj paA?okAi??s pataiso vairAi?? ir vaA?iuoja toliau. Tik uA? poros A?imtA? metrA? prisivijAi??s tAi?? patA? palengva bidzenantA? A?unA? suvokia, kad be sAi??monAi??s gulAi??jo keletAi?? minuA?iA?.

Nevienodas laiko pojAi??tis, nevienodas ir jo suvokimas: vienam devyniolika metA? prailgsta, kitam ir A?imtas metA? ai??i?? tik akimirka.

Skrendu virA? UA?ilAi??s Alatau kalnagAi??brio A? tuometinAi?? Kazachijos sostinAi?? Alma-AtAi??. KalnA? virtinAi??s, padengtos sniegu, pamaA?u slenka po lAi??ktuvo sparnais. Taip nejauku nejauku. VaizduotAi?? pieA?ia baisiausius paveikslus, o mintys trokA?ta kuo greiA?iau perskristi tuos smailiavirA?Ai??nius kalnus. Pagaliau saulAi?? nuA?vieA?ia lygumAi??, lAi??ktuvas pamaA?u leidA?iasi. Lengviau atsikvepiu, nors dar po apaA?ia plaukia debesA? skutai. A?ia ir kristi nebaisu…

Netoli mAi??sA? namA? buvo zimagorA? iA?kasta kAi??dra. VAi??liau ji apaugo ajerais, puplaiA?kiais, neuA?mirA?tuolAi??mis. Vakarais atrodydavo, kad mAi??nulis braidA?ioja ar maudosi kAi??droje… ai??zten mAi??nulio skutai / A?sivels ajeruos / Grigo Ratai lAi??tai / nusileis ant kalvosai???, ai??i?? vakare uA?plAi??dus nostalgijai raA?iau tolimoje A?iaurAi??je, matydamas ne tik tAi?? vaizdAi??, bet ir save ai??i?? anAi?? pramuA?tgalvA?…

O ryte ir vAi??l aplink taiga…

Taiga ai??i?? tai neaprAi??piami girios plotai, pilni A?vairiausios gyvybAi??s ai??i?? knibA?da gyvatAi??s, laksto burundukai, baugina vilkai ir meA?kos… Bet baisiausi iA? visA? gyviA? ai??i?? maA?alai, milijoniniais spieA?iais apgulantys kiekvienAi??, kuris iA?drA?sta sudrumsti taigos ramybAi??. Ne A?vAi??riA? reikia labiausiai saugotis, o tA? maA?uA?iA?, iA? pirmo A?vilgsnio menkuA?iA? museliA?.

Taip ir gyvenime pavojus daA?nai ateina ne iA? tos pusAi??s, iA? kurios jo labiausiai tikiesi.

Ai??ienapjAi??tAi?? taigoje. Alinantis darbas ir maA?as kepalAi??lis duonos savaitei. Bet neperA?engiami miA?kA? plotai slepia nesuskaiA?iuojamas gAi??rybes. A?ia ievA? uogos, ne tokios, kaip Lietuvoje, o vyA?niA? didumo, saldA?ios. Pulkai grybA?, kuriuos galAi??tum dalgiu pjauti, ai??i?? o koks skanumas pasikepinus gruzdAi?? ant lauA?o ir uA?barsA?ius truputA? druskos, lieA?uvA? gali nuryti! O kedro rieA?utai! ai??i?? kvapnAi??s, sodrAi??s, ne tokie, kokie dabar uA?klysta pas mus…

ai??zO jaunyste, klystA?vakAi?? naktyai???… Nustelbi net A?sisAi??trijusiAi?? taigos baimAi??.

Sibire keletAi?? metA? dirbau staliumi. Po tranA?Ai??jA? kasimo, betonavimo, po medA?iA? pjovimo A?iurpioje taigoje spaudA?iant keturiasdeA?imties laipsniA? speigui, po A?ienapjAi??tAi??s tarp milijoniniA? spieA?iA? maA?alA?, staliaus darbas buvo rojus. PaskendAi?? medA?io droA?lAi??se gaminome langus, duris, krAi??slus, spintas, tekindavome iA? medA?io A?vairius turAi??klus, net A?achmatus. MedA?io droA?liA?, sakA? kvapas A?siAi??dAi?? A? mano uoslAi??, A? sAi??monAi??. Ir dabar ai??i?? praeinu pro nuleistus medA?ius, pro A?vieA?iai supjautas lentas, net pro karsto dangtA?, pastatytAi?? A?alia mirusiojo, ir matau nedidelAi?? staliA? dirbtuvAi??, draugA? veidus, girdA?iu jA? kalbas, juokAi??… Nenumaldoma kvapo galia.

Dideli pasakoriai buvo mano broliai Vladas ir Pranas. Kiek A?vairiausiA? bAi??tA? ir nebAi??tA? dalykA? jie yra man pripasakojAi??, o aA? klausiausi ir dAi??jausi viskAi?? A? A?irdA?.

Sakoma, kad geri pasakoriai tampa raA?ytojais, poetais.

Broliai buvo geri pasakoriai, o raA?ytoju tapau aA?.

Skaitau senus laiA?kus ai??i?? kiek prasmingo sAi??mojo bAi??ta, kiek tyro jausmo, kiek graA?iA? prisipaA?inimo akimirkA?! Skaitau, ir visi iA?gyvenimai atgimsta iA? naujo: karas, pokaris, tremtis, draugystAi??s, meilAi??s, netektys, iA?bandymai… Ne tik turinys ar minA?iA? dAi??stymo maniera, bet ir braiA?as daug pasako apie A?mogA?, jo iA?silavinimAi??, mAi??stymo kultAi??rAi??, tai, kokiA? emocijA? apimtas jis raA?Ai?? tas eilutes.

O dabar viskas kompiuteriu. Jokio intymumo, jokio gyvenimo antspaudo. PapAi??ti lyg pAi??kelA? pavAi??jui, ir viskas.

KerA?to troA?kimas A?mogA? veikia A?vairiai. Vieni iA? kerA?to apsigina disertacijas, raA?o knygas, rizikuoja gyvybe gelbAi??dami A?mones. Kitus kerA?to troA?kimas sunaikina ai??i?? neapykanta nuodija jA? gyvenimAi??, veda prie saviA?udybAi??s ir iA?nykimo. Dar kiti paskutinA? savo kerA?to A?odA? taria jau po skriaudiko mirties ai??i?? teko skaityti tokA? uA?raA?Ai?? ant paminklo: ai??zA?ia ilsisi mano vyras, kuris visAi?? gyvenimAi?? muA?Ai?? mane ir skriaudAi?? mano vaikuA?ius. TeA?vieA?ia jam amA?ina pragaro ugnelAi??.ai???

AtrodAi??, kad pragaras ai??i?? tai tremtis, kur privalAi??jome paklusti ir vilkti mums primestAi?? jungAi??, kad ir iA? paskutiniA?jA?, nes tik taip galima iA?tverti ir galbAi??t kada nors grA?A?ti A? iA?siilgtAi??jAi?? LietuvAi??.

Bet tikras pragaras atsivAi??rAi?? grA?A?us. Ar gali bAi??ti skaudA?iau, nei pajusti, kad iA?svajotoje TAi??vynAi??je esi iA?trintas iA? gyvenimo, nematomas ir ignoruojamas, o jei pastebimas ai??i?? tai tik kaip A?eA?Ai??lis, kaA?kam apmaudA?iai uA?stojantis saulAi??.

TremtiniA? knygas skaitau tik iki sugrA?A?imo. Toliau negaliu, A?irdis plyA?ta iA? skausmo.

Einu basas veA?imo ratA? iA?maltu, dulkanA?iu kaimo keliuku. DulkAi??s, A?dienojus A?iltos, purios, lenda pro tarpupirA?A?ius, regis, jauti A?emAi??s A?ilumAi??. KAi??nAi?? uA?lieja malonus jausmas. NeiA?dylantis jausmas. Galingas, tiesioginis ryA?ys su A?eme…

Keistai sakoma: balso ai??zpastatymasai???. Galima dviratA? pastatyti, namAi?? pastatyti, neklauA?adAi?? A? kampAi?? pastatyti, o A?ia ai??i?? balsAi?? ai??zpastatytiai???. Juk balso skambesys priklauso nuo diafragmos valdymo, nuo kvAi??pavimo ai??i?? mokAi??si kvAi??puoti, pajusi, kaip dirba diafragma, suskambAi??s ir balsas, jeigu jis yra.

Kai buvau dar vaikas, gal septyneriA?, gal aA?tuoneriA? metA?, turAi??jau graA?A? balsAi??. NuAi??jus A? A?ermenis, vyrai pakildavo iA? uA?stalAi??s ir mane sodindavo A? vidurA?. Balsas skambAi??jo kaip kriA?tolas, nors apie jokias diafragmas ar balso ai??zpastatymusai??? neturAi??jau nAi?? maA?iausio supratimo.

GimAi??s vaikas iA?kart taisyklingai kvAi??puoja, ir jo skardus balsas ne vienai motinai iA?spaudA?ia dA?iaugsmo aA?arAi??. Augdamas jis pradeda mAi??gdA?ioti suaugusius, vAi??liau patiria balso mutacijAi??, o po jos dainavimo mokslus daA?niausiai tenka pradAi??ti nuo pradA?iA?.

Rodos, kiekvienas sugebame dainuoti, bet vis dAi??lto kiek paslapA?iA? slepia dainavimas!

GroA?is paprastai atitinka tam tikrus kriterijus ai??i?? graA?iais vadinami taisyklingi veido bruoA?ai, proporcinga figAi??ra, ai??i?? kitaip sakant, tai, kas atitinka tam tikrAi?? standartAi??. Bet standartas nAi??ra A?domus.

StandartiA?kai graA?us A?mogus retai kada patraukia dailininkA?, raA?ytojA?, fotografA? dAi??mesA?. Keistos formos veidas, per arti ar per toli viena nuo kitos A?statytos akys, atsikiA?Ai?? dantys, netvarkingai krintantys plaukai, ai??i?? visa tai neatitinka groA?io kriterijA?, bet A? tokA? veidAi?? nejuA?iom paA?velgi antrAi?? kartAi??, jA? A?domu stebAi??ti, nes yra kur uA?kliAi??ti akiai. O kai akis uA?silaiko kiek ilgiau, jau gali A?A?velgti ir asmenybAi??, slypinA?iAi?? po veido bruoA?ais, jau gali numanyti, kokios mintys ir jausmai suraukia A?iAi?? kaktAi?? ar A?ypsena praA?ydina lAi??pas.

Ai??domu tai, kas skiriasi nuo standarto, nes netikAi??ta, uA?tat jaudina ir traukia savo naujumu, skatina tyrinAi??ti ir mAi??styti.

Jei muzikos kAi??rinio A?irdis ai??i?? melodija, o teksto ai??i?? mintis, ar tinka vadinti daina padrikus necenzAi??rinius A?odA?ius, iA?rAi??kautus garsA? kratiniu?

Muzika be melodijos.

Tekstas be minties.

GyvybAi?? be jausmo.

A?mogus be vardo.

Sunku A?odA? ilgus metus iA?laikyti savyje ai??i?? nepasakant, neuA?raA?ant, baiminantis to, kas laukia prasitarus ne toms ausims ar patekus ne A? tas rankas popieriui, kuriam patikAi??ta mintis. Tokia baimAi?? gniuA?do dvasiAi??, bet neuA?daro minties srauto, kuris kaupiasi A?irdies prieigose, laukdamas laiko iA?siverA?ti A? laisvAi??.

Bet buvo A?moniA?, nelaukusiA? tinkamesnio laiko, drAi??siai reiA?kusiA? savo mintis, raA?iusiA? netgi ant toA?ies skiauteliA? ar rAi??kymui skirtA? lapeliA? ir savo A?odA?iu liudijusiA? bei skatinusiA? lietuviA? tremtiniA? dvasios stiprybAi??, jA? meilAi?? Dievui, tAi??vams ir savo kraA?tui.

A?odis, kiek daug jis reiA?kia, kiek per jA? garbingA? A?moniA? neteko Lietuva.

ai??zFarikt!ai??? ai??i?? prisiminiau A?pykusio tAi??tuko vartojamAi?? A?odA?: ai??zAi??, kAi?? A?ia su tuo durnium A?nekAi??ti, jam farikt!ai??? ai??i?? mesdavo netekAi??s kantrybAi??s.

Mano vaikystAi??s laikais kaime daugelis Ai??kininkA? buvo neraA?tingi, todAi??l iA?girdAi?? turguje ar malAi??ne svetimAi?? A?odA? stengAi??si jA? atsiminti ir kalbAi??dami A?pinti. KodAi??l? Gal norAi??dami pasirodyti pranaA?esni, mokytesni uA? kitus? Kaimynai stebAi??josi, klausinAi??jo vaikA?, praA?Ai?? suA?inoti mokykloje, gimnazijoje A?odA?io reikA?mAi??, o po kurio laiko, A?iAi??rAi??k, jau ir patys tAi?? A?odA? vartoja. Tiesa, retas kuris A?inojo, kaip teisingai iA?tarti, tad tardavo, kaip iA?manydavo, ir pritaikydavo, kur sugalvodavo. Taip daug keistA? A?odA?iA? paplito ir iA?liko iki mAi??sA? dienA?.

NAi??ra prasmAi??s metA? metus gyventi tuo, kAi?? jau perpratai, iA?mokai, sukAi??rei. Jeigu jauti, kad A?i gyvenimo gysla jau atkasta iki galo ir iA?eikvota, palik jAi?? ir ieA?kok kitos, kuri suA?adintA? vaizduotAi??, atvertA? naujus ieA?kojimo kriterijus, praturtintA? tavo pasaulA? naujais tikslais ir draugais.

O gyventi tuo, kas jau padaryta, palik tiems, kurie nesugeba atrasti nieko naujo.

ParaA?yta: ai??zPalikite mirusiems laidoti savo mirusius.ai???

Viktorija DaujotytAi?? knygoje ai??zSauganti sAi??monAi??ai??? raA?o: ai??zSAi??monAi?? linkusi simuliuoti, prisitaikyti prie to, kas lengviau, greiA?iau pasiekiama.ai??? Bet yra ir kitas sAi??monAi??s prisitaikymo bAi??das ai??i?? priverstinis. Tai labai aiA?kiai iA?ryA?kAi??ja tremtyje. SAi??monAi?? prieA?inasi visomis iA?galAi??mis, ne simuliuoja, ne prisitaiko, bet priversta paklusti, siekiant vieno, svarbiausio tikslo ai??i?? iA?gyventi.

Atsitverti, kad iA?tvertum.

SAi??monAi??s valia iA?tverti.

IA?tverti, vadinasi, ugdyti valiAi?? atsitverti nuo visokiA? negandA?, vedanA?iA? A? praA?Ai??tA?, nuo baimAi??s, nevilties, nuo minties ai??zneiA?tversiuai???.

Tremtyje tAi??kstanA?iA? A?moniA? veiduose buvo galima iA?skaityti: viskas, nebeiA?tversiu.

Kas pajAi??gAi?? atsitverti ai??i?? iA?tvAi??rAi??.

NuA?ievinimas. NuA?ievinti medA?, gluosnio A?akutAi?? sukant A?vilpukAi??ai??i?? Ar galima nuA?ievinti sAi??monAi??? Juk raA?ai kokA? apsakymAi?? ar novelAi??, A?simAi??stai A? savo bAi??senAi??, paskAi??sti savyje, ir staiga ai??i?? pabaiga. Nieko negali pridAi??ti. Nelimpa nAi?? vienas sakinys.

SakyA?iau, sAi??monAi?? nuA?ievinau.

Kristus po mirties nuA?engAi?? A? pragarAi??, o treA?iAi?? dienAi?? prisikAi??lAi??. KAi?? Jis veikAi?? pragare? GelbAi??jo A?ventuosius, gyvenusius iki Jam ateinant? Ar galAi??jo A?ventieji, jei bAi??tA? A?inojAi?? apie Jo atAi??jimAi??, gyventi dar A?venA?iau? O galbAi??t Jis nusileido A? pragarAi?? dAi??l nusidAi??jAi??liA?, norAi??damas A?sitikinti, ar visA? jA? A?emiA?koji kaltAi?? tokia didelAi??? Ar iA?sivedAi?? Jis nors vienAi?? nusidAi??jAi??lio sielAi???

Galvoju: kokia ryA?kia A?viesa nuA?vito pragaras Jam pasirodA?ius, ir kaip tamsu tapo Jam iA?Ai??jus.

Skaitau DA?ibrano ai??zPranaA?Ai??ai???: ai??zJAi??s ai??i?? lankai, iA? kuriA? lyg gyvos strAi??lAi??s paleisti jAi??sA? vaikai.ai??? O kur dAi??tis lankams? Ai?? uA?peA?kA??

A?mogaus siekiams ribA? nAi??ra. OnAi?? BaliukonytAi?? raA?o: ai??zIr ai??i?? kuo aukA?A?iau pakyla A?mogus, tuo daugiau jis mato. O pasiekus tam tikrAi?? iA?minties pakopAi?? ai??i?? A?viesos A?altinis jau atsiveria jame paA?iame, ir praregAi??jimas jo neaplenkia…ai???

Bet ar neatsitinka taip, kad, pasiekus tam tikrAi?? iA?minties pakopAi??, tuo neapsiribojama, norisi uA?A?iuopti dar aukA?tesnAi??, o jAi?? pajutus A?temptai dirbama, kad tik nepamestum to pojAi??A?io, kad tik jis nepradingtA? uA? vaizduotAi??s apribA??

Nuolatinis tobulesnio siekimas ir sAi??monAi??je glAi??dinti baimAi?? prarasti tai, kas patirta nuA?vitimo akimirkAi??, skatina kAi??rAi??jo produktyvumAi??, bet siekdamas aukA?tumA?, suprantamA? ne kiekvienam, nes neapA?iuopiamA? nei sAi??mone, nei protu, jis daA?nai pasiklysta erdvAi??je ir nepajAi??gia sugrA?A?ti. Tokie buvo A?iurlionis, Skriabinas, Musorgskis ir daugelis kitA?.

ai??zTriumfo arkaai???. Auksinio balso konkursas.

DainininkAi?? scenoje laukia komisijos verdikto.

ReA?isierAi??: ai??zA-a, jAi??s dainavote sentimentaliai, o sentimentalumas ai??i?? tai tas pats, kas naivumas. Man nepatiko.ai???

Operos dainininkAi??: ai??zMan patiko. Puikiai padainavote. Valio!ai???

Aktorius: ai??zAA? nemaA?iau jAi??sA? akiA?.ai???

Kitas aktorius: ai??zJeigu bAi??A?iau jaunesnis, tai jus vesA?iau.ai???

Dirigentas: ai??zGal reikAi??jo perimti mikrofonAi?? A? kitAi?? rankAi??, nes jAi??s visAi?? laikAi?? vienAi?? rankAi?? kilnojate.ai???

KaA?kuris: ai??zVien jAi??sA? eisena ko verta!ai???

KAi?? A?ia ir pridursi ai??i?? ai??zauksinAi??sai??? autoritetingos komisijos triumfo akimirkosai??i??

ai??zBukaprotisai???, ai??i?? daA?nai priklijuojame A?mogui, kuris ne iA?kart suvokia, kAi?? jam norima pasakyti. Bet protas iA? tikrA?jA? gali atbukti. Mokinio, paimto iA? ketvirtos gimnazijos klasAi??s ir per deA?imt metA? neskaiA?iusio ne tik knygos, bet ir paprasA?iausio laikraA?A?io, protas atbunka. PerskaitAi??s vienAi?? puslapA? senovAi??s istorijos, jis nesugeba ne tik papasakoti, bet ir prisiminti, kAi?? skaitAi??.

Kaip dalgis, numestas A? patvorA?, surAi??dija, taip protas be A?iniA? peno ai??i?? atbunka.

Palikti, kad iA?liktum.

Palikti draugAi?? bAi??doje, skAi??stantA? ar suA?eistAi?? mAi??A?io lauke, kad pats iA?sigelbAi??tum.

Suklaidinti prieA?Ai?? ir pasilikti, kad draugas galAi??tA? iA?sigelbAi??ti; kaip pasiliko kalAi??jime tarnaitAi??, kad persirengAi??s jos rAi??bais Vytautas galAi??tA? pabAi??gti iA? kalAi??jimo.

Palikti vardAi??, kad iA?liktum. Jaunas bAi??damas susipaA?inau su vienu operos dainininku. Su kokiu pasididA?iavimu jis rodAi?? programas, kuriose buvo atspausdinta jo pavardAi??. ai??zAtsimink, ai??i?? A?taigiai kalbAi??jo, ai??i?? A?tai kas po A?mogaus lieka, o pinigai, garbAi??, visa kita ai??i?? vAi??jas.ai???

Kiekvienas esame kaip grAi??das: A? kokiAi?? terpAi?? papuolame, tiek ir uA?augame.

Jauni A?monAi??s kasa A?emAi??, grindA?ia kelius ar stato namus, visus juos jungia tas pats likimas, jie vienas kitAi?? paA?A?sta, A?ino, kAi?? kuris mAi??gsta, supranta vienas kitAi?? iA? pusAi??s A?odA?io. Bet A?tai ai??i?? likimas atskiria vienAi?? iA? jA?, nubloA?kia toli nuo visA?, su kuriais praleido jaunystAi??s metus. PamaA?u laikas uA?pusto jA? bendravimo pAi??dsakus.

Atskirtasis A?mogus baigia mokslus, jo darbai sulaukia pripaA?inimo, mokslo ar kAi??rybos aplinkoje jis jauA?iasi tarsi A?uvis vandenyje. Bet jis su meile prisimena ir jaunystAi??s draugus, bando aptikti jA? pAi??dsakus, verA?iasi susitikti ir net nesusimAi??sto, ar grA?A?Ai??s A? senA? draugA? bAi??rA? ras su jais bendrAi?? kalbAi??…

A?inios suteikia paA?inimo dA?iaugsmo, bet kartu gimdo liAi??desA? ir vienatvAi??. Juo daugiau A?inai, juo maA?iau lieka jaunystAi??s draugA?, su kuriais gali pasidalyti savo samprotavimais ir iA?vedA?iojimais ai??i?? jiems tie dalykai nesuprantami, o tau jA? kalbos jau nebeA?domios.

cialis 80 mg price.

Mokslo siekimas man buvo tarsi siauras A?viesos ruoA?elis tamsiausios nakties glAi??dumoje, vedantis A? A?iniA? jAi??rAi??. Daugiau niekas neegzistavo, nieko daugiau nemaA?iau, tik tAi?? priekin kvieA?ianA?iAi?? vilties A?vieselAi??, A? kuriAi?? Ai??jau nepaisydamas baimAi??s, nuovargio, tykanA?iA? pavojA?, iA?davysA?iA?, operacijA?, beviltiA?kA? situacijA?… VedAi?? uA?sispyrimas ir tikAi??jimas: ai??zDirbk, A?mogau, ir aA? padAi??siu.ai???

Panika. Ji sukelia perdAi??tAi?? minties ir kAi??no aktyvumAi??. Kilus gaisrui visokiais bAi??dais stengiesi iA? jo iA?trAi??kti, net A?okdamas pro langAi??, nes galvoje kirba mintis: geriau uA?simuA?ti nei sudegti. Kilus potvyniui, kai vanduo jau semia kambario grindis, skAi??stant laivui, kai uA? borto kunkuliuojantys purslai atrodo saugesni nei A?traukti grasinanA?ios gelmAi??s, ar gresiant susidAi??rimui su kitu automobiliu ai??i?? visada bandai kaip nors apgauti kilusA? pavojA?.

Bet bAi??na situacijA?, kai suvoki, kad nuo tavAi??s niekas nebepriklauso ai??i?? skrendant lAi??ktuvu ar renkant utAi??les tvankiame gyvuliniame vagone, saugomam ginkluotA? enkavAi??distA?, ai??i?? tuomet mintis ir kAi??nas tarsi apmirA?ta, pasiduodami artAi??janA?iam neiA?vengiamumui.

Kritika, prieA?iA?kumas ar ignoravimas viso to, kAi?? manome ir jauA?iame esant gera ir tikra, kartais veikia daug stipriau nei paskatinimas ar palaikymas, nes sukelia vidinAi?? pasiprieA?inimo audrAi??, kovodamas su kuria nuveiki daug daugiau nei pasiduodamas palankiam vAi??jui.

PrieA? akis A?mAi??kA?A?iojant savaitAi??ms, mAi??nesiams, metams, laikas pamaA?u susisluoksniuoja A? slegianA?iAi?? masAi??.

Jei nebeturi kasdienio tikslo kaA?kAi?? nuveikti ir pasiduodi proto dykaduoniavimui, tave uA?griAi??na metA? naA?ta, prislegia, ir nepajunti, kaip iA?sprAi??sta: aA? jau pavargau gyventi.

Bet jei mintis laki, o tu spAi??ji jAi?? vytis, tuomet iA?tveri metA? slAi??gA?, jautiesi kAi??rybingas ir planuoji ateitA? nepaisydamas, kiek dar liko gyventi ir ar uA?teks jAi??gA?.

UA?merkti akis. Ar visada tai reiA?kia mirtA??

ai??zRodos, tik uA?merkiu akis ir viskAi?? matau: gimtus namus, prAi??dAi??, vyA?niAi??, aplipusiAi?? prisirpusiomis uogomis… Dieve, Dieveai???, ai??i?? dejuoja mama tolimoje Ai??iaurAi??je.

UA?merki akis ai??i?? ir panyri A? save, nugrimzti A? atminties gelmes, kur po laiko apnaAsomis slypi tavo gyvenimo brangakmeniai.