MinutAi?? su poetu Antanu A. Jonynu: ai??zRaA?yti reikia tik tai, kas paA?iam svarbuai???

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Antanas Ai??imkus
DATA: 2014-01

PokalbA? su prieA? keletAi?? mAi??nesiA? 60 metA? jubiliejA? minAi??jusiu poetu, vertAi??ju, Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos pirmininku Antanu A. Jonynu ir pradAi??jome nuo minA?iA? apie bAi??gantA? laikAi??. Juk 60 metA? amA?inybAi??s poA?iAi??riu turbAi??t gali bAi??ti prilyginta 60 sekundA?iA?, t. y. minutei. Tad ir nusprendAi??me kalbAi??ti apie poeto Antano A. Jonyno minutAi??, kas tilpo A? tuos akimirksnius.

Pasirodo, per tAi?? laikAi?? galima iA?leisti keliolika poezijos knygA?, iA?versti daug pasaulinAi??s poezijos, A?skaitant J. W. Goetheai???s ai??zFaustAi??ai???, pelnyti bene visas A?manomas Lietuvos premijas uA? poezijAi??, apkeliauti daugybAi?? A?aliA? ir… Bet pradAi??kime nuo pradA?iA? ai??i?? vaikystAi??je skaitytA? poeto knygA?…

Ai??

Kokias knygas pirmosiomis sekundAi??mis Jums skaitAi??? Kokios buvo JAi??sA? skaitomos ir A?siminAi?? iA? vaikystAi??s?

Pirmosios knygos, kaip ir, ko gero daugeliui, buvo pasakos. Daugiausia ai??i?? liaudies pasakos. TurbAi??t neatsitiktinai nuo senA? laikA? egzistuoja pasakA? sekimas. Tas pasaulis labai smarkiai veikia vaikAi??. PasakA? sukurta erdvAi?? aprAi??pia daugiau, negu mes galime pamatyti A?itame pasaulyje savo naiviomis akimis.

Greta tA? liaudies pasakA? bAi??ta ir literatAi??riniA? pasakA? ai??i?? tarkim, broliA? GrimA?. Taip pat buvo ir eiliuotA?. Man vaikystAi??je labai A?siminAi?? Kosto Kubilinsko eilAi??raA?A?iai. Tai ai??i?? ryA?kAi??s, aiA?kAi??s tekstai. Tiek pamenu iA? pirmA?jA? akimirkA?.

Jau vAi??liau radosi ir paties skaitytA? knygA?. Kai pats pradedi skaityti, tai greta tA? vaikiA?kA? atsiranda ir didesniam vaikui skirtA? knygA? ai??i?? vaikiA?ka nuotykinAi?? literatAi??ra. Tarkim, apie indAi??nus ai??i??tai irgi tuo metu buvo labai svarbAi??s tekstai.

KostAi?? KubilinskAi?? Jums turbAi??t skaitAi???

Taip. Tiesa, nors ir maA?as dar buvau, bet teko ir paA?iam dar su juo matytis, bendrauti… Jo sAi??nus buvo vienas geriausiA? mano kiemo draugA?, viename name gyvenome.

Pats Kubilinskas ir su mano tAi??vu gana artimai bendravo, tad jo tekstai bAi??davo paskaitomi dar ir dAi??l to, kad tai ai??i?? tAi??vo draugo tekstai. AiA?ku, buvo ir kitA? autoriA?. Bet Kubilinsko eilAi??raA?A?iai buvo itin gyvybingi, iA?raiA?kingi ir paveikAi??s, lengvai suvokiami ir priimami vaiko sAi??monei. Kad ir kaip A? A?A? autoriA? A?iAi??rAi??tume, jis turAi??jo didelA? talentAi??. Sunku pasakyti, kas gali jam prilygti vaikiA?kos lietuviA? poezijos srityje.

O su tAi??A?io ai??i?? Antano Jonyno ai??i?? tekstais kada atradote santykA?? Ar jis visada buvo?

Sunku pasakyti… TAi??vas buvo paprasA?iausiai per arti, kad bendrautum su juo per tekstus, su juo buvo bendrauta tiesiogiai. TAi??vas raA?Ai?? ir A?A? bei tAi?? vaikams. Atsimenu iA? vaikystAi??s jo poemAi??lAi?? ai??zErA?kAi??troA?Ai??ai???, ji gal buvo A?iek tiek per daug ideologizuota, bet vis dAi??lto gyva. TAi?? knygAi?? iA? vaikystAi??s prisimenu. TAi??vo tekstai nebuvo man prikiA?ami ar skaitomi, tad uA?teko to bendravimo, kiek bendravai kaip A?mogus su A?mogumi, o ne per literatAi??rinius tekstus.

Jo tekstai mane pasiekAi?? jau daug brandesniame amA?iuje. Kai jau pats Ai??miau domAi??tis literatAi??ra kaipo tokiu daiktu.

Tai jau bAi??tA? kokia dvideA?imta sekundAi?? ai??i?? apie dvideA?imt metA? Jums buvo?

PanaA?iai. Jau studijA? laikais atsirado toks sAi??moningas ryA?ys…

Kiek teko skaityti kituose A?altiniuose, paA?iam ne iA? karto parAi??po literato kelias…

Mokykloje besimokydamas tikrai nesiejau savAi??s su literatAi??ra. DomAi??jausi daugeliu A?vairiA? dalykA? ir nAi?? vienu nesidomAi??jau iki galo ir rimtai. InteresA? laukai nuolat keisdavosi, dAi??l to nebuvo nuolatinio. Netgi dabartinio amA?iaus sulaukAi??s, jauA?iuosi esAi??s iA? esmAi??s diletantas visose srityse, nes tiesiog negaliu atsidAi??ti, susikaupti vienam dalykui.

Kita vertus, kai pasiA?iAi??riu A? savo gyvenimAi??, tai po keletAi?? metA? skyriau vienam darbui. Tad galAi??A?iau teigti, kad pasitaikydavo A?iek bei tiek kam nors atsidAi??ti, nors specialistu negalAi??A?iau niekur savAi??s laikyti.

Bet kaA?ko juk klausdavo kokiAi?? septintAi?? ar deA?imtAi?? sekundAi??: ai??zKuo nori bAi??ti uA?augAi??s, Antanai?ai???

Tai, A?inoma, tik tie norai keisdavosi. Ten galAi??jai norAi??ti ir gaisrininku bAi??ti. Kai pradAi??jo A? kosmosAi?? A?monAi??s skraidyti, kosmonautais visi norAi??jo bAi??ti. Tas nesugebAi??jimas nusAi??dAi??ti vietoje ir mAi??gstama literatAi??ra mane visad traukAi?? A? kaA?kokias keliones, ir svajonAi?? bAi??ti keliautoju, tyrinAi??toju, nors ir labai neapibrAi??A?ta, lydAi??jo labai ilgai. BAi??ta ir noro tapti A?urnalistu, irgi labiausiai dAi??l galimybiA? plaA?iau judAi??ti, bet vAi??liau kaA?kaip akimirkos impulso pagautas A?stojau A? lituanistikAi?? ir, tiesAi?? pasakius, nesigailiu.

cialis black market

MinAi??jote universiteto mAi??rus…

Taip, kai reikAi??jo rinktis, kur noriu stoti, pagalvojau, kad noriu studijuoti senuosiuose universiteto rAi??muose, nes tik ten, mano supratimu, ir buvo universitetas. Kitur, SaulAi??teky ar A?iurlionio gatvAi??je, nelabai tikras… Tad iA? dalies nulAi??mAi?? noras bAi??ti ten. Tam tikru metu tikrai labai domAi??jausi istorijos dalykais, ir tas domesys taip pat kreipAi?? A? tuos rAi??mus.

O, sakykim, ar paA?iam yra uA?sifiksavAi??, kiek Jums metA? buvo, kai paraA?Ai??te pirmAi??jA? eilAi??raA?tA?? KelioliktAi?? sekundAi??, jei mAi??sA? matavimais kalbAi??tume?

TiesAi?? pasakius, man pirmas eilAi??raA?tis nAi??ra net uA?sifiksavAi??s. Nelabai prisimenu nei kada, nei kur jA? paraA?iau, nei kaip jis atrodAi??, nei koks jis buvo. Bet jeigu jau kalbam apie literatAi??rinio darbo pradA?iAi??, tai tryliktAi?? sekundAi?? pradAi??jau raA?yti kino scenarijus. Tai, A?inoma, buvo nuotykiniai filmai, A?kvAi??pti A?ekiA?kA? filmA? apie Limonadinius DA?o. (juokiasi)

Kituose pokalbiuose minite palankiAi?? aplinkAi?? kAi??rybai rastis ai??i?? kad bAi??ta stiprios poezijos. Kas tie A?kvAi??pAi?? poetai?

Tai buvo apie 1970 metus, kai geriausius tekstus Ai??mAi?? raA?yti tokie poetai kaip Sigitas Geda, Vytautas BloA?Ai??, Tomas Venclova, Jonas JuA?kaitis. Nepasieitume nepaminAi??jAi?? ir Marcelijaus MartinaiA?io, ir Jono StrielkAi??no. Ir dar Algimanto Mackaus kAi??ryba, tuo metu atsiradusi Lietuvoj.

Kiek tai siejosi su to meto dvasine-kultAi??rine atmosfera, neA?inau. Tai buvo labai gerA? tekstA? laikas. Tada mane ir sudomino poezija. PamaA?iau, kad poezija gali bAi??ti labai A?domus daiktas. Tada tam tikra prasme uA?sikabinau, pradAi??jau skaityti daug ir VakarA? literatAi??ros poetA?, kiek buvo galima prieiti.

zyban reviews

SkaitAi??te daug prancAi??zA? poetA?, ar ne?

Taip, daugiausiai. Ai??iek tiek ir anglA?, ir vokieA?iA?. Modernioji poezija, kuri pasirodAi?? irgi be galo uA?griebiantis dalykas.

O A?tai Jums esant dvideA?imt ketveriA?, 1977 metais, buvo iA?leista pirmoji JAi??sA? poezijos knyga ai??zStrazdo metaiai???. Ar prie jos buvo nuosekliai eita, ar tiesiog staiga buvo sudaryta ir taip sutapo, kad iA?leista 24 sekundAi???

Kai dabar pasiA?iAi??riu, iA? tiesA? buvau jaunas, kai ji iA?Ai??jo. Buvau kAi?? tik pabaigAi??s universitetAi??, tAi?? knygAi?? leidybai A?teikiau jau po studijA?, dirbdamas ai??zVagosai??? leidykloje. Man kaA?kaip graA?iai susiklostAi??, kad rankraA?tis ten neilgai pragulAi??jo. Knyga pasirodAi?? kaip tik laiku ai??i?? kai dar man paA?iam buvo A?domi, artima, miela… Tais laikais (tiesAi?? sakant, ir dabar) pirmAi??jAi?? knygAi?? iA?leisti nAi??ra paprasta. Bet tada iA? tikrA?jA? tekdavo laukti nemenkoj eilAi??j… Poetui, ypaA? jaunam, tai yra labai blogai, kai esi A?teikAi??s knygAi??, negali jos iA?leisti, atitrAi??kti nuo jos ir eiti tolyn. Mano atveju kaA?kaip pasisekAi??, ir pasirodAi?? ji iA?saugojusi beveik viskAi??, kas joje buvo esminga.

Man, o gal ir ne tik man, atrodo, kad ta knygutAi?? turAi??jo A?iokA? tokA? poveikA?. Mano kartos ir aplinkiniams A?monAi??ms tai buvo tokia knyga, kuri pasirodAi?? daugmaA? laiku, nes kaip tik kalbAi??jo apie tai, apie kAi?? ir reikAi??jo kalbAi??ti. Gali atrodyti kaip pasigyrimas, bet iA? tikrA?jA? tai joks pasigyrimas. Tiesiog mes gyvenome kartu ir tai veikAi?? mus visus.

O pavadinimAi?? ai??i?? ai??zMetai kaip strazdasai??? ai??i?? sunkiai rinkote?

Sunkokai. KnygA? raA?yti aA? nemoku. Mano knygos bAi??na tiesiog sudAi??liotos iA? susikaupusiA? eilAi??raA?A?iA?, kurie paA?iam atrodo A?io bei to verti. Pavadinimas atsirado jau turbAi??t paskutinAi?? akimirkAi??, kai jau reikAi??jo kaA?kAi?? bAi??tinai atrasti. Tiesiog verA?iau eilAi??raA?A?ius ir ieA?kojau tinkamos eilutAi??s, kuri suskambAi??tA?. Taip pavadinimas ir atsirado. Pats ta eilute nelabai ir pasitikAi??jau, bet dabar manau, kad parinkau visai vykusiai.

Tegul ir neraA?ote knygA?, bet jau iA?leista keliolika. Kurios kAi??rimo kelias A?siminAi?? labiausiai, kuriAi?? sunkiausia buvo palydAi??ti (iA?skyrus pirmAi??jAi??, A?inoma)?

Visos tos knygos yra A?iek tiek kitokios. IA? skirtingA? dvasiniA?,o ir ne tik dvasiniA? patyrimA? atsiradusios. Jos visos tam tikra prasme man svarbios ir tam tikra prasme kiekviena iA? jA? yra svarbiausia. Jei jau nebeminime pirmosios, man labai svarbi yra antroji knyga ai??zAtminties laivasai???, iA?leista 1980 metais. Ji buvo stipriai kitokia, skyrAi??si nuo pirmosios. Ir priimta labai nevienareikA?miA?kai. Vieni A?velgAi?? su susidomAi??jimu, o kiti ai??i?? gana rezervuotai. Netgi nesuprato ar nusivylAi??: ai??zkodAi??l Jonynas raA?o taip, o neberaA?o kaip anksA?iauai???.

Toje knygoje daug eksperimento, ieA?kojimA?, ne visi tekstai gal ten tikrai vykAi??, bet jie buvo reikalingi, vAi??liau raA?iau nuo jA? atsispirdamas Tai tarsi mAi??ginimas A?engti A?vairiomis kryptimis ai??i?? A?ia dar gali eiti, o ten ai??i?? jau prasmegsi. Ta knyga ai??i?? tarsi pagrindas, ji daugmaA? aprAi??pia visAi?? mano kalbAi??jimo erdvAi??.

Kita man labai svarbi knyga ai??i?? 2003 iA?leistas ai??zLapkriA?io atkrytisai???. Ji buvo sukurta iA? naujA? patirA?iA?, sunkiai radosi. Tai buvo Ai??jimas prie kitokios gyvenimo sampratos.

Dvi paskutinAi??s mano knygos ai??i?? ai??zLapkriA?io atkrytisai??? ir ai??zKambarysai??? (2011 m.)Ai?? ai??i?? tam tikra prasme visiA?kai kitos.

Antanas A. Jonynas ir muzika. LiteratAi??ros tyrinAi??tojai kalba apie JAi??sA? eiliA? melodingumAi??. Kiek JAi??s susijAi??s su muzika?

TurbAi??t kiekvienas pasakys, kad mAi??gsta muzikAi?? (juokiasi). Man labai svarbus buvo ir yra dA?iazas. Taip pat klasikinAi?? roko muzika. TaA?iau rokas nuo aA?tuntojo deA?imtmeA?io, pradedant pankroku, nebedaug sako. BAi??na, iA?girstu, kas patinka, bet, tiesAi?? sakant, nebespAi??ju gilintis, o ir nebesistengiu.

Laikui bAi??gant tarsi grA?A?ti prie klasikos. Dabar, jei rimtai klausausi muzikos, tai klausausi vien klasikinAi??s. Na, ir moderniosios ai??zrimtosiosai???.

O paA?iAi?? literatAi??rAi?? muzika veikia netiesiogiai. A?inoma, yra buvAi?? momentA?, kai muzika inspiruodavo kokiA? konkreA?iA? tekstA?. Yra buvAi?? ir bandymA? raA?yti pagal kaA?kokius muzikinius kAi??rinius. AiA?ku, tai dirbtiniai bandymai, juos A?aisdavau jaunystAi??je, pavyzdA?iui, raA?ydamas ai??zaleatorines poemasai???. Gal kaA?kur dar dAi??A?Ai??se guli. Kaip jau sakiau, tai gana dirbtinis dalykas ai??i?? poezija turi rastis iA? paA?ios savAi??s.

Papildomi formalAi??s bandymai inspiruoti save ai??i?? kai moki paraA?yti tekstAi??, gali paraA?yti bet kAi??, bet nemanau, kad bAi??tina raA?yti daug tekstA?. JA? ir taip pasaulyje per daug. Kai paA?iam svarbu, kaA?kAi?? svarbaus ir paraA?au.

Pasaulyje gali nebAi??ti bet kurio teksto, kaip ir bet ko gali nebAi??ti. A?inoma, yra dalykA?, kurie neduoda ramybAi??s. Tau atrodo, kad turi viena ar kita padaryti. Jei to nepadarysi, tai gailAi??siesi.

Vis dAi??lto atsidAi??ti vien poezijos tekstA? raA?ymui, manau, yra abejotinas kelias, A?udantis patA? poetAi??.

Pagal JAi??sA? tekstus sukurta nemaA?ai dainA?, muzikiniA? kAi??riniA?. Tarkim, A?inoma ai??zKardiofonoai??? daina ai??zKalAi??dinAi?? eglutAi??ai???… Kaip suprantu, JAi??sA? tekstai bAi??davo pastebimi be JAi??sA? A?inios?

PraktiA?kai visi mano tekstai, kurie yra panaudoti muzikantA? arba kompozitoriA?, yra tiesiog jA? paA?iA? atrasti. Specialiai nesu paraA?Ai??s jokio teksto, dAi??l to man kartais labai apmaudu. NorAi??A?iau bAi??ti kokios garsios ir populiarios grupAi??s poetasai??i?? (A?ypsosi)

Bet nelabai sugebu kurti pagal uA?sakymAi??. Esu bandAi??s raA?yti, bet tada paprasA?iausiai nukrypstu A? kaA?kokiAi?? banalybAi?? ir lieku nepatenkintas. Neturiu prigimty tokio paA?aukimo…

Kai kurie tekstai muzikantA? buvo labai sAi??kmingai atrasti. PavyzdA?iui, keletas ai??zKardiofonoai??? dainA? pagal mano tekstus buvo tikrai neblogos. Juk kokia nors ai??zKalAi??dA? eglutAi??ai??? po 30 metA? prisimenama ir netgi neatrodo pasenusi, o populiarioj muzikoj tai nAi??ra labai kasdieniA?kas atvejis.

O A?iaip mano bendravimas su muzikais prasidAi??jo dar studijA? laikais. Puikiai sutardavau su bendraamA?iais iA? tuometinAi??s Konservatorijos (dabartinAi??s LMTA), ir nuo tada uA?simezgAi?? draugiA?ki ryA?iai, tarkim, su Mindaugu UrbaiA?iu, Onute Narbutaite. AA?iAi?? jiems, kad pagal mano tekstus buvo kuriama ne tik populiarioji muzika.

Kita sritis ai??i?? vertimai. KelintAi?? sekundAi?? pradAi??jote versti?

Tiksliai nepasakysiu kada, bet versti pradAi??jau dar universiteto laikais. Labai esu dAi??kingas savo dAi??stytojui Albinui JovaiA?ui, pas kurA? bAi??damas antrakursis raA?iau kursinA? darbAi?? iA? Liudviko RAi??zos baladA?iA?. Tada JovaiA?as, A?inodamas, kad kaA?kAi?? raA?inAi??ju, davAi?? tokiAi?? uA?duotA? ai??i?? iA?versti porAi?? tA? kAi??riniA? iA? vokieA?iA? kalbos. Tai ir buvo bene pirmieji mano vertimai. Jie paskatino imtis A?io darbo ir vAi??liau, nes mane ai??zuA?kabinoai???, labai patiko.

Versti poezijAi?? ne maA?iau A?domus uA?siAi??mimas nei jAi?? raA?yti ar skaityti; kai susiduri su tekstu, kuris tau patinka, rasti jam atitikmenA? savo kalboje profesionalui visada yra pavydAi??tinas iA?A?Ai??kis. Tai smagus bendradarbiavimas su mAi??gstamu autoriumi. A?inoma, sukurti tokio paties teksto negali, bet gali sukurti analogAi??, kuris tau paA?iam patiktA?. Jeigu tai pavyksta, tai yra didelis smagumas.

Kiek verA?iamas tekstas turi bAi??ti mAi??gstamas, artimas?

A?ia turbAi??t gali bAi??ti visaip. A?inoma, jei tekstas, kurA? ruoA?iesi versti, visiA?kai nepatinka, tai ir pats darbas nebus labai mielas. Vis tiek bent truputA? jis turi patikti.

Bet toli graA?u neprivalo bAi??ti artimas tau pagal stilistikAi?? ar pagal dvasiAi??. Esu bandAi??s versti kad ir tokA? poetAi?? kaip Vladimiras Majakovskis, kuris man visiA?kai prieA?ingas daugeliu dalykA?. TaA?iau techniA?kai atkurti jo ai??ztekstA? parametrusai??? lietuviA? kalba buvo puikus iA?A?Ai??kis ir tikrai labai A?domus darbas. Tad dirbti ir su labai skirtingA? autoriA? tekstais ne maA?iau A?domu.

Na, o JAi??sA? verstas J. W. Goetheai???s ai??zFaustasai???, iA?leistas 2002 metais, arba keturiasdeA?imt devintAi??jAi?? sekundAi???.. Koks A?ia santykis?

Man ai??zFaustasai??? pirmiausia yra literatAi??rinAi?? enciklopedija. Ten yra visko. Tokie iA?A?Ai??kiai vertAi??jui, kuriA? joks kitas tekstas pasaulio literatAi??roje nepasiAi??lys. Ten begalinAi?? A?vairovAi??! Ir formaliai, ir turinio, nuotaikos, dvasios, idAi??jA? prasme. Tekstas yra tiek prieA?taringas, sudAi??tingas ir painus, kad gali tikrai gali atrasti ir tai, kas tau artima, ir tai, kas kelia atstAi??mimo reakcijAi??. BAi??tent dAi??l to ai??zFaustasai??? yra mano sAi??kmingiausias ir A?domiausias literatAi??rinis nuotykis.

comprar levitra con paypal.

Dar ai??i?? kelioniA? sritis. Esate skaiA?iavAi??s, kiek A?aliA? apkeliavote?

Na, skaiA?iavAi??s nesu. TaA?iau, kai nugyveni 60 sekundA?iA?, ir A?inai, kad iA? jA? 40 sekundA?iA? iA? viso negalAi??jai pajudAi??ti norima kryptimi, pasidaro apmaudu. Nors sovietiniais laikais ne taip ir maA?ai pakeliavau po SSRS teritorijAi??, labai skA?stis negaliu ai??i?? lankiausi KamA?iatkoje, Vladivostoke, prie Baikalo eA?ero, Archangelske, SolovkA? salose ar kur nors VidurinAi??s Azijos kraA?tuose, sakykim, TadA?ikistane ai??i?? dabar tai bAi??tA? gerokai sudAi??tingiau…

Bet tada tai buvo kelionAi??s po vienintelAi?? A?alA?, o uA? jos ribos paprasA?iausiai negalAi??jai A?engti, ir dAi??l to yra kartAi??lio, nes kai dabar keliauju, yra visai kitoks sAi??monAi??s aA?trumas, suvokimas. DaugelA? dalykA? reikia patirti kokiAi?? dvideA?imtAi?? sekundAi??, o ne penkiasdeA?imtAi?? ar A?eA?iasdeA?imtAi??… A?inoma, patirti kelioniA? A?avesA? A?eA?iasdeA?imties irgi nAi??ra taip blogai (A?ypsosi).

Kiek A?manoma, stengiuosi atsigriebti uA? praleistAi?? laikAi??, ir kiekvienAi?? atidAi??tAi?? pinigAi??lA? iA?leidA?iu kelionAi??ms. A?inoma, pasaulyje yra kur kas daugiau A?domiA? kraA?tA?, kuriuose nebuvau ir kuriuose norAi??A?iau pabAi??ti, negu tA?, kuriuos jau spAi??jau aplankyti.

Koks artimiausias marA?rutas A?emAi??lapyje po ne taip seniai aplankytos Kubos?

NeA?inau. Konkretaus plano nAi??ra. Gal Europos kokiAi?? A?alA?… Juk beveik nesu buvAi??s nei Italijoje, nei Ispanijoje, nei Graikijoje, o dar PietA? PrancAi??zija… Vis dAi??lto labiausiai norAi??A?iau A? Ai??kotijAi?? ai??i?? tai mane labai traukianti, viliojanti A?alis, kuri tam tikra prasme yra ir literatAi??rinAi?? mano meilAi??, turinti atgarsiA? net pirmoje mano knygoje. O iki A?iol neaplankyta.

O kaipgi poetas Antanas A. Jonynas ir jaunA?jA? kAi??ryba? Esate A?steigAi??s A. PuA?kino premijAi??, kuriAi?? teikiate geriausiai pasirodA?iusiam Poetinio DruskininkA? rudens metu jaunajam poetui ar poetei. Kaip kilo mintis A?steigti tokA? apdovanojimAi???

Na, PuA?kinAi?? jau bAi??A?iau linkAi??s ir uA?mirA?ti, kaip jA? linkAi?? uA?mirA?ti ir A?iA? dienA? jaunieji poetai, kuriems PuA?kinas jau nebedaug sako. AiA?ku, tai A?inoma figAi??ra, bet jau nebeturi tokiA? konotacijA?, kurios buvo prieA? dvideA?imt ar penkiolika metA?.

Brand Viagra without prescription

Kiek su ironija ir pasijuokimu buvo tas prizas sugalvotas, ne pats prizas, bet jo pavadinimas, nes iA? esmAi??s A? jA? A?iAi??riu labai rimtai. Poetiniame DruskininkA? rudeny jaunA?jA? poetA? skaitymA? vakaro visada laukiu su dideliu susidomAi??jimu, nes tikiuosi iA?vysti naujA? veidA?. A?inoma, tas A?vertinimas, kai iA?klausai tik kelis perskaitytus eilAi??raA?A?ius ir turi iA?rinkti, sakykim, geriausiAi??, yra savotiA?kas. Gali sakyti, kad iA?renki tik tAi?? vakarAi?? geriausiai, A?domiausiai, netikAi??A?iausiai nuskambAi??jusA? poeto balsAi??…

Nors kiekvienas subjektyvumas turi ir A?iek tiek objektyvios prasmAi??s, ko gero.

Poezija ir vertinimas. Esate apdovanotas visais Lietuvoje A?manomais poezijos laurais. Kaip manote, kuo svarbios tos premijos poetams?

how to buy cipla online.

Nors ir suvoki premijA? reliatyvumAi??, nors tai yra iA? dalies ir loterija, ir nuo vertintojA?, svarstytojA? subjektyviA? sprendimA? priklausomi dalykai, bet, ypaA? jaunam, tai svarbu. Tai ai??i?? A?enklas, jog tai, kAi?? dirbai, yra pastebAi??ta.

Jei jau pastebi, kAi?? tu veiki, yra paskata, suteikianti pasitikAi??jimo. Poetai (yra iA?imA?iA?, A?inoma) retai pasitiki savo kalbAi??jimu galutinai. O tas pasitikAi??jimas ai??i?? labai reikalingas ir bAi??tinas. Antra vertus, pernelyg rimtai A?iAi??rintis A? tuos apdovanojimus poetas atrodo A?iek tiek juokingas.

Blaiviau apsidairAi??s matai, kad tos premijos ne tiek daug ir reiA?kia, yra puikiA? poetA?, kurie tiesiog dirba savo darbAi??, raA?o labai gerus tekstus, bet nepakliAi??na A? kaA?kokA? ai??zmainstreamAi??ai???. Ir po kokiA? dvideA?imties metA? (ar sekundA?iA?), pamatai, kokia nuostabi knyga buvo, o niekas nepastebAi??jo… LiteratAi??ros istorijoje ji atsiranda tarsi iA? neA?inios, o daugybAi?? A?vertintA? knygA? iA?blAi??sta, jos buvo tik tam laikui paraA?ytos…

KiekvienAi?? kartAi?? pastebAi??ti ir nuoA?irdA?iai pagirti A?mogA? ai??i?? labai prasmingas darbas.

Ar atsiranda daugiau progA? pagirti ar papeikti A?mogA? einant pastarAi??sias dvi ar tris sekundes Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos pirmininko pareigas?

Kadangi bAi??nant tokiose pareigose vienas iA? nuolatiniA? darbA? yra kartu su RaA?ytojA? sAi??jungos valdyba siAi??lyti kandidatus literatAi??rinAi??ms premijoms, tai galbAi??t tA? progA? pagirti atsiranda daugiau (A?ypsosi). Privalai matyti, aprAi??pti literatAi??ros procesAi?? ir pastebAi??ti daiktus, kurie yra graA?Ai??s. SiAi??lymas premijai gali bAi??ti didesnis pagyrimas nei paA?ios premijos gavimas ar negavimas. Ai??iuo atA?vilgiu bAi??nant LRS pirmininku tikrai yra galimybiA? pasakyti gerAi?? A?odA?. Ir labai nekaip jauties, pastebAi??jAi??s, jog kaA?kAi?? praA?iopsojai.

Jei A?vilgtelAi??tume A? kelias ateities sekundes ai??i?? jau esate suplanavAi??s, kAi?? veiksite?

Esu pasiilgAi??s vertimo, kuriam A?iuo metu, deja, negaliu skirti tiek laiko, kiek norAi??A?iau. Taip pat esu pasiilgAi??s jausmo, kai galva tuA?A?ia. Ilgiuosi laiko, kai galAi??siu sAi??dAi??ti, laukti, medituoti, ir tikAi??tis, kad kas nors A? tAi?? tuA?A?iAi?? galvAi?? ims ir atplauks…