Mirga GraA?inytAi??-Tyla: ai??zStovint prieA? orkestrAi?? svarbiausia bAi??ti savimiai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Interviu
AUTORIUS: Laurynas Butkauskas
DATA: 2012-10

Mirga GraA?inytAi??-Tyla: ai??zStovint prieA? orkestrAi?? svarbiausia bAi??ti savimiai???

Laurynas Butkauskas

ai??zDangus tikrai neprasivAi??rAi?? ir jame neapsigyvenau. Taip, atsirado naujA? galimybiA?, papildomos motyvacijos, taA?iau niekas pernelyg nepasikeitAi??. Juk ir vAi??l tenka imti naujo kAi??rinio partitAi??rAi??, A?ygiuoti A? repeticijAi?? ir su muzikantais dirbti taip, kaip ir anksA?iauai???, ai??i?? savo tarptautinio pripaA?inimo perdAi??m nesureikA?minti stengiasi 26-eriA? dirigentAi?? Mirga GraA?inytAi??-Tyla. Keli pastarieji metai uA?sienyje gyvenanA?iai ir studijuojanA?iai lietuvei buvo itin sAi??kmingi. PraAi??jusiais metais ji gavo antrosios kapelmeisterAi??s darbAi?? Heidelbergo teatre Vokietijoje, o A?iemet Austrijoje triumfavo kompanijos ai??zNestleai??? ir Zalcburgo festivalio surengtame jaunA?jA? simfoninio orkestro dirigentA? konkurse. Apie visa tai ai??i?? ai??zMuzikos barA?ai??? pokalbyje su jaunAi??ja dirigente.

ai??i?? Mirga, prieA? kurA? laikAi?? prie savo pavardAi??s Ai??mei priraA?yti slapyvardA? Tyla. Kokia jo kilmAi??, gal TylA? bAi??ta giminAi??je?

ai??i?? Man labai patinka kalbAi??ti, taA?iau pastebAi??jau, kad per repeticijas sekasi kur kas geriau, kai beveik neA?neku (juokiasi). TiesAi?? sakant, yra A?vairiA? rimtesniA? ir ne tokiA? rimtA? prieA?asA?iA?, kodAi??l pradAi??jau vartoti Tylos pseudonimAi??. Viena iA? jA? ta, kad uA?sienieA?iams sunku uA?raA?yti mano tikrAi??jAi?? pavardAi??, jie nesivargina dAi??lioti paukA?A?iukA? ir taA?keliA?, o tardami beveik nusilauA?ia lieA?uvius. Deja, ilgainiui pamaA?iau, kad su A?iuo slapyvardA?iu niekas nepalengvAi??jo, nes A?monAi??s uA?sienyje jA? taria ne visiA?kai taip, kaip reikAi??tA?. Gal ateityje reikAi??s susigalvoti kitAi??, taA?iau kurA? laikAi?? dar pabAi??siu Tyla. Kalbant apie giminAi??, tiesiogiai TylA? nAi??ra, taA?iau tAi??A?io senelAi?? latvAi?? buvo Tilla.

ai??i?? Tiek praAi??jAi??, tiek A?ie metai Tau buvo labai sAi??kmingi. Pernai pavyko gauti pirmAi??jA? tiesiogiai su operos menu susijusA? darbAi?? ai??i?? laimAi??jusi konkursAi?? patekai A? Heidelbergo teatrAi??. Kaip uA?sienyje organizuojama atranka A? tokias darbo vietas?

ai??i?? Operos teatrA? Vokietijoje daugiau nei A?imtas. Ai??vairaus dydA?io, A?vairaus lygio. KaA?kas netgi yra pasakAi??s, kad jeigu A? UNESCO pasaulio paveldo sAi??raA?Ai?? yra A?trauktos mAi??sA? DainA? A?ventAi??s, jame turAi??tA? atsidurti ir Vokietijos teatrA? bei orkestrA? peizaA?as. Nes tai unikalus atvejis, nieko panaA?aus nAi??ra jokioje kitoje pasaulio A?alyje. Taigi, kadangi teatrA? tiek daug, tai vienam, tai kitam iA? jA? prireikia dirigentA?, o ta proga visuomet rengiami konkursai. Heidelbergo teatro konkursas A? antrojo kapelmeisterio vietAi?? vyko trimis turais. Pirmajame reikAi??jo groti visAi?? operinA? reA?italA? ai??i?? klavyrus iA? natA?. Kai atkeliavo kvietimas, kaip tik buvau Lietuvoje. TurAi??jau dvi savaites ir visAi?? A?Ai??snA? natA?, iA? kuriA? iki tol nebuvau grojusi nieko ai??i?? prie pianino teko sAi??dAi??ti dienAi?? naktA?…

NuvaA?iavus dar teko A?iek tiek padainuoti ir iA? lapo paskaityti. Patekau A? antrAi??jA? turAi??, Ai??kuriame jau buvo repeticija su orkestru ai??i?? G.Ai??Puccini ai??zBohemosai??? ir W.Ai??A.Ai??Mozarto ai??zFigaro vedybA?ai??? iA?traukos. TreA?iAi??jame ture likome dviese. Abu su kolega-konkurentu gavome diriguoti po Mozarto ai??zUA?burtosios fleitosai??? spektaklA?. Jam teko vakarinis ai??i?? visas, o man rytinis, skirtas vaikams, patrumpintas. Vis dAi??lto antrojo kapelmeisterio vieta atiteko man.

ai??i?? IA? vokieA?iA? kalbos pasiskolintas A?odis ai??zkapelmeisterisai??? lietuviA? kalboje vartojamas retokai, daA?niausiai kalbant apie puA?iamA?jA? orkestrA? dirigentus. Kas konkreA?iai A?eina A? Tavo pareigas?

ai??i?? Ai??prastai Vokietijos teatrai turi generalinA? muzikos direktoriA?, vadinamAi??jA? muzikinAi??s dalies A?efAi??, bei du kapelmeisterius ai??i?? pirmAi??jA? ir antrAi??jA?. Antrojo kapelmeisterio pareigas lietuviA?kai galima vadinti treA?iojo teatro dirigento pareigomis. Man tenka dirbti rengiant partijas su solistais, per reA?isAi??rines repeticijas sAi??dAi??ti prie fortepijono ir groti iA? klavyro, taip pat per pusmetA? leidA?iama savarankiA?kai parengti ir diriguoti vienAi?? spektaklA?. Pernai parengiau kamerinAi?? meksikieA?iA? kompozitorAi??s Marcelos Rodriguez operytAi?? ai??zFridos laiA?kaiai??? (ai??zLas cartas de Fridaai???. ai??i?? Aut. past.). Tai opera apie garsiAi?? Meksikos dailininkAi?? FridAi?? Kahlas. TiesAi?? sakant, A?io specialiai uA?sakyto spektaklio muzika nebuvo ypatinga, A?spAi??dA?io nepaliko. Ai??iemet turiu daug kartA? rimtesnA? iA?A?Ai??kA? ai??i?? rengiu Mozarto operAi?? ai??zPagrobimas iA? Seralioai???. Intensyviai dirbome visAi?? liepos mAi??nesA?, artAi??ja premjera.

ai??i?? Kaip atrodo antrosios Heidelbergo teatro kapelmeisterAi??s darbo diena?

ai??i?? Dirbu A?eA?ias dienas per savaitAi??. Tiesa, A?eA?tadienis daA?niausiai laisvesnis. Beje, jeigu bent porai valandA? nori kur nors iA?vaA?iuoti iA? miesto, turi raA?yti praA?ymAi?? teatro vadovams. Net ir sekmadienA?! Dirigentas turi bAi??ti pasiekiamas bet kuriuo metu ai??i?? juk gyvenime nutinka A?vairiA? dalykA?, gali susirgti kolega. Tiesa, kai A?inau, kad nAi??ra jokio renginio ar spektaklio, sekmadieniais nuvaA?iuoju ir A? LeipcigAi??, ir A? CiurichAi??, nors teoriA?kai turAi??A?iau likti Heidelberge. Ai??prastai darbo diena dalijama A? dvi dalis ai??i?? rytinAi?? ir vakarinAi??. Ryte dirbame nuo 10 iki 14 val., vakare ai??i?? nuo 18 iki 22 val. Toks grafikas bAi??na beveik visada, kai su spektakliA? pastatymais pradeda dirbti reA?isieriai. Paprastai prie vieno veikalo reA?isierius dirba 4ai??i??6 savaites, tenka gerokai papluA?Ai??ti.

ai??i?? Ai??A? pavasarA? Zalcburge laimAi??jai kompanijos ai??zNetstleai??? ir Zalcburgo festivalio surengtAi?? JaunA?jA? dirigentA? konkursAi??, jame pranokai net 90 konkurentA?. PraA?yA?iau apie tai papasakoti kiek plaA?iau.

ai??i?? Tai nebuvo visiA?kai tipiA?kas konkursas. Organizatoriai netgi sAi??moningai vengAi?? A?odA?io ai??zkonkursasai???, kalbAi??jo tik apie prizAi??, kurA? A?teikia savo paA?iA? iA?rinktam dirigentui. Ai??iemet renginys buvo suorganizuotas treA?iAi?? kartAi??. Pernai ir uA?pernai taip pat siunA?iau dokumentus ai??i?? CV, DVD, ateities planA? apraA?ymAi?? ir t.Ai??t., taA?iau abu sykius gavau graA?A? atsakymAi?? su padAi??ka ir prieraA?u, kad gauta labai daug dalyviA? paraiA?kA?. Taigi, kai reikAi??jo siA?sti paraiA?kAi?? A?iA? metA? konkursui, pagailAi??jau laiko ir to nepadariau, be to, kaip tik panaA?iu metu Leipcige vyko kitas konkursas. Tuomet visiA?kai netikAi??tai, jau pasibaigus nustatytam terminui, A? mane kreipAi??si patys organizatoriai ir papraA?Ai?? kuo greiA?iau atsiA?sti dokumentus. Taip ir padariau, o po kurio laiko gavau A?iniAi??, kad patekau tarp trijA? geriausiA? dirigentA?. TiesAi?? sakanat, tas didA?iulis dalyviA? skaiA?ius ai??i?? 91 A?mogus ai??i?? buvo tik dokumentuose. PanaA?u, kad be atsiA?stA? paraiA?kA? perA?iAi??ros komisija turi ir kitA? atrankos kriterijA?, ne vienus metus stebi jaunus dirigentus, galimus pretendentus, ir siekia juos paskatinti.

ai??i??Antrajame konkurso etape rekomendacijA? ir dokumentA?, be abejo, nebepakako…

ai??i?? Vien patekimAi?? A? antrAi??jA? turAi??Ai?? ai??i??Ai?? tarp trijA? geriausiA? dirigentA? ai??i?? aA? laikau didA?iuliu prizu, kadangi balandA?io pabaigoje kiekvienam iA? mAi??sA? Zalcburge buvo suteikta teisAi?? diriguoti po visAi?? koncertAi?? su solistais, kartu su jais patys derinome ir programas. Man teko laimAi?? dirbti su Zalcburgo orkestru ai??zCamerataai??? (koncerte Mirga dirigavo Broniaus KutaviA?iaus ai??zA?iemiA? vartusai??? iA? ciklo ai??zJeruzalAi??s vartaiai???, Leonardo Bernsteino serenadAi?? smuikui solo su orkestru bei Mozarto ai??zJupiterio simfonijAi??.ai??i?? Aut. past.). Nors dainuoti kareliA?kai per KutaviA?iaus kAi??rinA? solistams buvo neA?prasta, o orkestrantai sakAi??, jog panaA?iai programai paprastai turi daugiau repeticijA?, viskas pavyko labai neblogai. Po A?io koncerto mane ir iA?rinko pagrindinio prizo laimAi??toja.

ai??i?? Pagrindinis prizas ai??i?? ne tik 15 tAi??kst. eurA? A?ekis, bet ir koncertas vienoje iA? pagrindiniA? Zalcburgo festivalio saliA? ai??zFelsenreitschuleai???. Joje tarptautiniam Gustavo Mahlerio jaunimo orkestrui dirigavai Alfredo SchnittkAi??s ai??zRitualAi??ai???, Igorio Stravinskio ai??zPetruA?kAi??ai??? bei Mozarto KoncertAi?? fortepijonui ir orkestrui C-dur, KV 467. Ar programAi?? sudarei pati?

ai??i?? Kartu su Zalcburgo festivaliu. AA? siAi??liau, kAi?? norAi??A?iau atlikti. Mozarto kAi??rinys nebuvo privalomas, taA?iau kadangi per A?iA? metA? Zalcburgo festivalA? neskambAi??jo nAi?? vienas A?io kompozitoriaus fortepijoninis koncertas, organizatoriai uA?siminAi??, kad bAi??tA? visai neblogai jA? atlikti. NorAi??jau, kad nuskambAi??tA? ir lietuviA?ka muzika. SvarsA?iau apie keletAi?? Ramintos Ai??erkA?nytAi??s kAi??riniA?, bet jie visi yra ramesnio charakterio, reikalaujantys meditacinio A?siklausymo, o kadangi tai turAi??jo bAi??ti pirmas numeris, reikAi??jo kaA?ko energingesnio. Tiesa, vienas iA? Ai??erA?knytAi??s kAi??riniA? yra labai energingas, taA?iau reikalauja milA?iniA?kos orkestro sudAi??ties, todAi??l susilaikiau. Kita vertus, per SchnittkAi??s kAi??rinA? grojo net 11 perkusininkA?…

ai??i?? PianistAi?? AndriA? A?labA? atlikti Mozarto koncertAi?? kvietei savo iniciatyva?

ai??i?? Taip. Mes su Andriumi labai gerai sutarAi??me. Dar nAi??ra taip buvAi??, kad mintys ir idAi??jos A?itaip sutaptA?. Jis turAi??jo labai aiA?kiAi?? koncepcijAi??, kelias pasirengimo dienas kartu kapstAi??mAi??s po partitAi??rAi??. Manau, mums tikrai pavyko sukurti kamerinAi?? atmosferAi??. TiesAi?? sakant, Zalcburge groti MozartAi?? ne taip paprasta. Jo kAi??ryba A?ia labai gerai A?inoma, daugelis klausytojA? kAi??rinius moka atmintinai, A? koncertAi?? ateina tikAi??damiesi iA?girsti tam tikrAi?? tradicijA? nustatytAi?? interpretacijAi??. Mano nuomone, surasti tikrAi??jAi?? esmAi?? ir gelmAi?? Mozarto kAi??ryboje kur kas sunkiau nei sudAi??tingose A?iuolaikinAi??se partitAi??rose.

ai??i?? Lietuvos spaudoje Tavo koncertas su Mahlerio jaunimo orkestru ir prizo A?teikimas buvo skambiai pavadintas ai??zA?vaigA?dA?iA? valandaai???. Ar tikrai pasijutai kaip A?vaigA?dAi???

ai??i?? Sulaukiau A?vairiA? dovanA?, pats momentas buvo tikrai A?spAi??dingas. TaA?iau tikroji A?vaigA?dA?iA? valanda man buvo ne prizo A?teikimas ar pasipuikavimas juo, o tos akimirkos, kai kartu su muzikantais rengAi??me programAi?? ir uA?auginome A?A? tAi?? graA?aus. Dangus tikrai neprasivAi??rAi?? ir jame neapsigyvenau. Taip, gal atsirado naujA? galimybiA?, papildomos motyvacijos, taA?iau niekas pernelyg nepasikeitAi??. Juk ir vAi??l tenka imti naujo kAi??rinio partitAi??rAi??, A?ygiuoti A? repeticijAi?? ir su muzikantais dirbti taip, kaip ir anksA?iau.

ai??i?? Teko girdAi??ti, kad ir prieA? festivalio koncertAi?? Zalcburge, ir po jo sulaukei didelio A?vairiA? A?aliA? A?iniasklaidos dAi??mesio. Kaip pavyko su tuo susidoroti?

ai??i?? Konkurso organizatoriai A?A? prizAi?? nori labai pabrAi??A?ti, tarsi su lupa pritraukti, todAi??l buvo prikviesta tikrai nemaA?ai A?urnalistA?. Taip, A?iniasklaida ai??i?? svarbi A?iuolaikinAi??s visuomenAi??s dalis, taA?iau dauguma ten dirbanA?iA? A?moniA? taip nutolAi?? nuo to, kas yra muzika… JauA?iasi, jog A? renginius ateina tik todAi??l, kad toks jA? darbas, o ne todAi??l, kad jiems A?domu. Ir apskritai, bAi??ta A?vairiA? nesusipratimA?. PavyzdA?iui, su viena austrA? A?urnaliste susitikome likus kelioms dienoms iki koncerto, pasAi??dAi??jome parke, pasikalbAi??jome. VAi??liau ji apsilankAi?? koncerte. Ir koks buvo rezultatas? ParaA?yta, kad orkestrui dirigavo latvAi?? iA? Rygos… TodAi??l visai nebesistebiu faktu, jog A?ymus austrA? dirigentas Carlosas Kleiberis niekam niekada nedavAi?? interviu. Yra vienintelis A?raA?as, kai jis jaunas kaA?kAi?? paplepa radijuje, bet tuo viskas ir baigAi??si.

ai??i?? Ai??prastai prie simfoninio orkestro dirigento pulto stovi vyrai. Koks muzikantA? poA?iAi??ris A? dirigentAi?? moterA??

ai??i?? Kai eini diriguoti gerai iA?manydamas kAi??rinA? ir jautiesi taip, lyg stovAi??tum ant tvirto pamato, bendrAi?? kalbAi?? su orkestrantais pavyksta rasti nesunkiai. Darbo metu tikrai nekyla klausimA?, kokia dirigento lytis ir kokie bAi??tA? skirtumai, jei dabar prie pulto stovAi??tA? vyras. Gal kokiA? nors skirtumA? ir yra, taA?iau jeigu viskas klostosi gerai, niekas A? tai labai nesigilina. Juk pasiekti profesionalumAi?? ai??i?? vienoda uA?duotis tiek vyrams, tiek moterims.

ai??i?? Kas, Tavo nuomone, padeda iA?kilti daugumai garsiausiA? pasaulio dirigentA? ai??i?? talentas ar juodas darbas?

ai??i?? Darbo kiekvieno dirigento kelyje be galo daug. VokieA?iA? profesorius Georgeai???as Albrechtas yra pasakAi??s, kad dirigentas turi bAi??ti darbA?tesnis uA? visus kitus. Taip, A?ia daug tiesos, taA?iau sunku A?sivaizduoti dirigentAi?? be talento. Kad ir be bendravimo talento, kuris, mano nuomone, yra vienas iA? svarbiausiA?. Buvo tokia senoji tradicija, kai dirigentai A? orkestrAi?? A?velgdavo tarsi nuo virA?ukalnAi??s. Dabar formuojasi nauja kryptis ai??i?? siekiama, kad dirigentas ir muzikantai kuo glaudA?iau bendrautA?. PavyzdA?iui, po repeticijos einama kartu pietauti ir aptariama, kAi?? kAi??rinyje bAi??tA? galima tobulinti, daryti vienaip ar kitaip. Juk dirigentas nAi??ra antA?mogis. Muzikanto funkcija ai??i?? gerai atlikti savo partijAi??, dirigento ai??i?? visas tas partijas sAi??kmingai sujungti A? visumAi??. Sunku pasakyti, kiek sAi??kmingai dirigento karjerai A?takos turi darbas, o kiek talentas. TurbAi??t kiekvienu atveju tas santykis skirtingas. Vieni ekspromtu ai??zvaA?iuojaai??? ant savo talento ir bet koks nuoseklesnis darbas jiems yra iA?A?Ai??kis, o tada imama strigti dAi??l A?dirbio stokos. Kiti atvirkA?A?iai ai??i?? daug nuveikia savo uA?sispyrimu ir krapA?tymusi smulkmenose, taA?iau daugiau laiko praranda ieA?kodami aplinkkeliA?.

ai??i?? Prie kuriA? priskirtum save?

ai??i?? Manau, esu kaA?kur per viduriukAi??.

ai??i?? Ar turi dirigento idealAi??, A? kurA? stengiesi lygiuotis?

ai??i?? Ne, vieno neturiu. Stengiuosi mokytis iA? visA?. Tiek iA? bendraamA?iA? bendramoksliA?, tiek iA? didA?iA?jA? meistrA?, nors kai kurios jA? savybAi??s manAi??s retkarA?iais ir neA?tikina. Tokiu bAi??du ir maitiniesi, kAi?? nors nusiA?iAi??ri iA? vieno, kAi?? nors iA? kito. Tai, kAi?? paimame iA? iA?orinio pasaulio, savitai perdirbus daA?niausiai tampa vidine mAi??sA? dalimi. Profesorius Johannesas Schlaeflis, pas kurA? tobulinausi Ciuriche, geba sukurti tokiAi?? atmosferAi??, kad visi jo kursuose dalyvaujantys A?monAi??s mokosi vieni iA? kitA?. Juk pats natAi??raliausias dalykas, kad Ai??vienas nuostabiai valdo deA?inAi?? rankAi??, o kitas labai poetiA?kai visus niuansus parodo kaire ranka. Kiekvienas turi stipriA? ir silpnA? savybiA?, su pastarosiomis reikAi??s dirbti visAi?? gyvenimAi??. To nereikia gAi??dytis ir kompleksuoti.

ai??i?? Lietuvoje neretas atvejis, kai jaunas dirigentas iA? orkestrantA? sulaukia ne paA?iA? maloniausiA? replikA?, A? jA? A?iAi??rima su lengva paA?aipAi??le. Ar uA?sienyje taip pasitaiko?

ai??i?? Su tokiais atvejais yra tekAi?? susidurti A?emesnio ai??zkalibroai??? orkestruose, kuriuose replikavimaas ir kiti panaA?Ai??s dalykai yra kasdienybAi??, bendravimo kultAi??ros dalis. TaA?iau reikia rasti bAi??dA?, kaip prieiti ir prie tokiA? A?moniA?, kaip su jais rasti bendrAi?? kalbAi??. Mes iA? Leipcigo vaA?iuodavome A? vienAi?? orkestriukAi??, kuriame sAi??di nuvargAi??, didelA? krAi??vA? turintys A?monAi??s. MaA?a to, jie groja tai, ko nemAi??gsta, todAi??l motyvacija visiA?kai sumenkusi. Ir jeigu tu A?inai jA? nepasitenkinimo prieA?astis, tokiA? orkestrantA? vidinAi?? bAi??senAi?? nesunku suvokti. Tuomet tenka stengtis viskAi?? daryti konkreA?iau, aiA?kiau, vengti to, kas juos akivaizdA?iai nervina. Ir jeigu su tokiu kolektyvu pavyksta pasiekti lygA?, kai A?monAi??s pabunda ir iA?silaisvina iA? savo kiauto, tai jau yra didelis laimAi??jimas. Manau, stovint prieA? orkestrAi?? svarbiausia bAi??ti savimi. Jeigu tai pavyksta, viskas klostosi sklandA?iai ir natAi??raliai. Niekam nekyla klausimA?, ar tu autoritetas, ar ne.

ai??i?? KokA? lietuviA?kAi?? kAi??rinA? labiausiai norAi??tum parengti ir atlikti su geru uA?sienio A?alies orkestru?

ai??i?? NorAi??A?iau ne vienAi??… Jau turAi??jau progAi?? A?ekijoje diriguoti Mikalojaus Konstantino A?iurlionio ai??zMiA?keai???, dabar bAi??tA? labai smagu kur nors parengti ir ai??zJAi??rAi??ai???. NorAi??A?iau atlikti visus Broniaus KutaviA?iaus kAi??rinius, nes su jais uA?augau, norAi??tA?si paA?inti vAi??lyvesnA? jo darbAi?? ai??i?? operAi?? ai??zLokysai???. Taip pat parengti OnutAi??s NarbutaitAi??s, Ramintos Ai??erkA?nytAi??s, Juozo GruodA?io, Ai??Eduardo Balsio kAi??riniA?. Ai, tiesiog visus! Labai norisi populiarinti lietuviA? muzikAi??!

ai??i?? Po aA?tuoneriA? sveA?iose A?alyse praleistA? metA? turbAi??t jau gali pasakyti, kuris iA? mAi??sA? kompozitoriA? geriausiai A?inomas, apskritai, kAi?? apie LietuvAi?? yra girdAi??jAi?? uA?sienieA?iai?

ai??i?? Pasitaiko, kad A?monAi??s A?ino A?iurlionA?, taA?iau ne masiA?kai. Tiesa, beveik visi eruditai yra matAi?? jo paveikslus, girdAi??jAi?? nemaA?ai fortepijoninAi??s muzikos. Labai daug kas A?ino apie Ai??erkA?nytAi?? ir jos kAi??rybAi??, o regionuose, pro kuriuos pravaA?iavo ai??zAidijosai??? choras, dar likAi??s KutaviA?iaus kAi??rybos pAi??dsakas. Kalbant apskritai, A?monAi??s daugiausia yra girdAi??jAi?? apie Lietuvos krepA?inA?. Ai??ai kad ir Heidelbergo teatro budAi??tojas ai??i?? jis gali pasakyti ne vieno vyresnAi??s kartos mAi??sA? krepA?ininko pavardAi?? ai??i?? Sabonis, MarA?iulionis, Kurtinaitis ir t. t.

ai??i?? Ar save uA?sienyje pristatai kaip lietuviA? dirigentAi??, ar A?ito stengiesi nepabrAi??A?ti?

ai??i?? Be jokios abejonAi??s, kaip lietuviA?. Jeigu tik reikia siA?sti kokA? gyvenimo apraA?ymAi??, bAi??tinai nurodau, kad esu iA? Lietuvos. Kartais paraA?o, kad esu Vokietijoje gyvenanti lietuvAi??, taA?iau tai tiesa. Pati A?iuo metu jauA?iuosi tarsi atsidAi??rusi tarp dviejA? poliA?. Kai grA?A?tu A? LietuvAi??, A?ia vienoks namA? pojAi??tis, o kai nuvykstu A? VokietijAi?? ai??i?? ten, kur dirbu ir nuolat bendrauju su A?monAi??mis ai??i?? taip pat jauA?iuosi beveik sava. Ta terpAi??, kurioje dabar esu, yra naudinga, ir kol kas jauA?iu, kad man jos reikia. TaA?iau galA? gale vis tiek turiu prisipaA?inti, kad lietuviA?kas A?odis, lietuviA?ka kultAi??ra man iki A?iol turi paA?iAi?? didA?iausiAi?? reikA?mAi??. Vasaros pabaigoje Nidoje teko padirbAi??ti su choriuku, sudarytu iA? projekte ai??zNacionalinAi?? moksleiviA? akademijaai??? dalyvaujanA?iA? jaunuoliA?. ParengAi??me Juozo Naujalio ir Maironio dainAi?? ai??zUA? RaseiniA?ai???. Pasirodymo metu buvo tokia akimirka, kai supratau, jog iA? vaikA? lAi??pA? A?odA?iai kartu su melodija sminga tiesiai A? klausytojA? A?irdis, kad dainininkai tiesiogiai bendrauja su publika. Tai mane labai sukrAi??tAi??. Taip, vadinamoji A?vaigA?dA?iA? valanda Zalcburge buvo puiki, gavau daug dovanA?, taA?iau tokios suvirpinanA?ios akimirkos, kokiAi?? iA?gyvenau klausydamasi A?ios paprastutAi??s melodijos ir kartu jAi?? dainuodama, ten nebuvo…

ai??i?? Ar savo ateitA? sieji su Lietuva?

ai??i?? Bet kuriuo atveju ir su Lietuva. TaA?iau kol kas A? gimtinAi?? grA?A?ti negaliu, nes A?ia paprasA?iausiai negauA?iau tokio krAi??vio, kokA? turiu ten. PradAi??jau studijuoti uA?sienyje, man ten viskas A?prasA?iau, nes jau paA?A?stu sistemAi??, A?inau, kur kAi?? galima mAi??ginti nuveikti ir kAi?? iA? ko pasiimti. Tikiu, kad jeigu dabar imA?iau ir sugrA?A?A?iau A? LietuvAi??, per ilgesnA? laikAi?? kAi?? nors susirasA?iau, bet iA? karto tikrai negauA?iau tokiA? uA?duoA?iA?, kokias gaunu Heidelberge. Kol jA? ten turiu, kol jos stumia ir motyvuoja, ten ir lieku.

Mirgos GraA?inytAi??s-Tylos dosjAi??

GimAi?? Vilniuje, muzikA? A?eimoje: tAi??tis Romualdas GraA?inis ai??i?? chorvedys, mama SigutAi?? GraA?inienAi?? ai??i?? pianistAi??, moA?iutAi?? Beata VasiliauskaitAi??-Ai??midtienAi?? ai??i?? smuikininkAi??. Pradines klases lankAi?? sostinAi??s 27-ojoje vidurinAi??je mokykloje (dabar ai??i?? Jono BasanaviA?iaus gimnazija), vAi??liau mokslus tAi??sAi?? NacionalinAi??je Mikalojaus Konstantino A?iurlionio meno mokykloje, baigAi?? chorinio dirigavimo klasAi??. ChorinA? ir simfoninA? dirigavimAi?? studijavo Graco muzikos ir vaizduojamojo meno universitete (Austrija), Bolonijos konservatorijoje (Italija), Ciuricho konservatorijoje (Ai??veicarija), studijas pas profesoriA? UlrichAi?? WindfuhrAi?? tAi??sia Leipcige (Vokietija). Nuo2009 m. Mirga priimta A? Vokietijos valstybAi??s remiamAi?? DirigentA? forumAi?? (Dirigentenforum des Deutschen Musikrats),2011 m. perAi??jo A? antrAi??jA? iA? trijA? A?ios programos lygmenA?.

DirigentAi?? tobulinosi pas A?ymius simfoninio dirigavimo meistrus KurtAi?? MasurAi??, CollinAi?? MettersAi??, Georgeai???Ai?? AlexanderA? AlbrechtAi??, JohannesAi?? SchlaeflA? ir kt., yra dirigavusi Bonos Beethoveno, Vidurio Vokietijos radijo, VakarA? ir PietA? Vestfalijos, Heidelbergo filharmonijos, Kauno simfoniniam, Zalcburgo ai??zCamerataai???, Gustavo Mahlerio jaunimo orkestrams, dirigentAi?? K.Ai??MasurAi?? pavadavusi repeticijoje su PrancAi??zijos radijo simfoniniu orkestru.2011 m. lietuvAi?? pradAi??jo dirbti Heidelbergo (Vokietija) teatro antrAi??ja kapelmeistere.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??2007 m. M.Ai??GraA?inytAi?? laimAi??jo pirmAi?? vietAi?? BudapeA?te (Vengrija) vykusiame choro dirigentA? konkurse,2008 m. tarptautiniame dirigavimo konkurse Stavangeryje (Norvegija) uA?Ai??mAi?? 3 vietAi??,2011 m. Leipcige surengtame Vokietijos aukA?tA?jA? muzikos mokyklA? simfoninio dirigavimo konkurse pelnAi?? 2 vietAi?? ir specialA? Vidurio Vokietijos radijo simfoninio orkestro prizAi??.2012 m. pavasarA? Zalcburge laimAi??jo ai??zNestleai??? kompanijos ir Zalcburgo festivalio surengtAi?? JaunA?jA? dirigentA? konkursAi?? ir pelnAi?? galimybAi?? diriguoti festivalio ai??zSalzburger Festspieleai??? programos koncertAi??.