Mitingas prie Adomo MickeviA?iaus paminklo

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Monika KareniauskaitAi??
DATA: 2012-09

Mitingas prie Adomo MickeviA?iaus paminklo

Monika KareniauskaitAi??

Ai??iek tiek primirA?tas lAi??A?inis istorijos momentas

Jei po pilkomis nuobodulio dulkAi??mis pasislAi??pusioje sovietinAi??je tikrovAi??je A?iandien ieA?kotume A?viesiausiA? momentA?, vienu tokiA?, be abejonAi??s, bAi??tA? 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. A?vykAi??s mitingas prie Adomo MickeviA?iaus paminklo Vilniuje. Tiesa, A?iandien jo atminimAi?? daA?noje istorinAi??je sAi??monAi??je stelbia tokie reiA?kiniai kaip SAi??jAi??dA?io gimimas ar Baltijos kelias. Vis dAi??lto A?is mitingas jau tapo simboliniu vektoriumi, A?yminA?iu kryptA? link Atgimimo. Naujai konstruojamo didA?iojo Lietuvos istorijos pasakojimo periodizacijoje A?is mitingas A?iandien laikomas simboliniu lAi??A?iu, o tradicinAi??je istoriografijojeAi??ai??i?? data, A?prasminanA?ia kokybiA?kai naujos epochos pradA?iAi??1.

Mitingas prie Adomo MickeviA?iaus paminklo ai??i?? pirmoji vieA?a antisovietinAi?? demonstracija po 1972 m. ai??zKauno pavasarioai??? ir pirmasis valdA?ios nesankcionuotas mitingas sovietmeA?iu. Neretai laikomasi nuomonAi??s, kad jis galAi??jo A?vykti dAi??l pasikeitusio Kremliaus politinio kurso ir dAi??l to beatsirandanA?ios susirinkimA? laisvAi??s. TodAi??l itin svarbu pabrAi??A?ti, kad reali politinAi?? atmosfera 1987 m. rugpjAi??tA? Lietuvos SSR toli graA?u nebuvo tokia demokratiA?ka, kaip vykdydami perestrojkinA? kursAi?? stengAi??si A?tikinti Kremliaus ir vietiniai propagandininkai. Nebuvo A?enklA?, kad netrukus susikurs kas nors panaA?aus A? liaudies frontAi??, niekas iA? iA?eivijos stebAi??tojA? nematAi?? ir kokios nors takoskyros LKP vadovybAi??je. Tad mitingo dalyviai tuokart tapo bandomaisiais triuA?iais, savo kailiu patikrinusiais iA? Maskvos sklindanA?iA? perestrojkos burtaA?odA?iA? realumAi??. Ir atsitiko taip, kad bAi??tent A?is eksperimentas leido pamatyti sovietinAi??s tikrovAi??s sueiA?Ai??jimAi?? ir nutiesAi?? kelius A? masinA? visuomeninA? sujudimAi??, A?iandien vadinamAi?? Atgimimo ir SAi??jAi??dA?io vardais.

Pagrindiniais tokiam eksperimentui pasiryA?usiais mitingo organizatoriais tapo Lietuvos LaisvAi??s Lygos aktyvistai Antanas Terleckas ir Vytautas BoguA?is, rezistentas Petras Cidzikas, katalikiA?kojo pogrindA?io atstovai su Nijole SadAi??naite prieA?akyje. Prie informacijos sklaidos itin prisidAi??jo VakarA? radijo stotys. Organizatoriai parengAi?? tekstAi??, kuriame A?mones ragino susirinkti ir taikia demonstracija pagerbti Molotovo-Ribbentropo pakto aukas. Tekstas VakarA? A?iniasklaidai buvo perduotas per jA? mintinai iA?mokusiAi?? JAV lietuvAi?? MildAi?? PalubinskaitAi??, lietuviA?kose VakarA? radijo stoA?iA? laidose jis pirmAi?? kartAi?? nuskambAi??jo rugpjAi??A?io 7 d.2

SovietinAi??s struktAi??ros stengAi??si sutrukdyti mitingui. LKP priminAi?? saugumui, kad bAi??tina A?spAi??ti keliolika potencialiA? mitingo dalyviA?. Ai??alia arA?iausiA? pogrindA?io veikAi??jA? buvo perspAi??tos net kai kurios jaunimo subkultAi??rA? ai??i?? pankA?, metalistA? ai??i?? grupAi??s3. RugpjAi??A?io 22Ai??d. LKP CK biuras priAi??mAi?? nutarimAi?? ai??zDAi??l VakarA? specialiA?jA? tarnybA? kurstomos ideologinAi??s diversijos demaskavimo ir sutrukdymoai???4. DidA?iausias dAi??mesys buvo skirtas propagandos kampanijai A?iniasklaidoje. PrieA? mitingAi?? LKP Vilniaus miesto komitetas suA?aukAi?? specialA? pasitarimAi??, jame ai??ziA? patikimiausiA? partijos nariA? ir komjaunuoliA? atrinktas ir parengtas aktyvas, [...] kuris, esant reikalui, ves aiA?kinamAi??jA? darbAi?? tarp galimo sambAi??rio dalyviA?ai???5. BAi??ta ir rimtesniA? priemoniA? ai??i?? plano ai??zKGB ir VRM jAi??gomis uA?tikrinti valstybAi??s saugumAi?? ir visuomeninAi?? tvarkAi??ai???. Planuota apsupti mitingo teritorijAi?? dviem A?iedais, 50 saugumo ir VRM pareigAi??nA? turAi??jo veikti paA?ioje mitingo vietoje, jAi?? ketinta filmuoti ir fotografuoti. Be viso to, buvo siekiama renginA? uA?goA?ti daugybe specialiai tAi?? dienAi?? organizuotA? vieA?A? renginiA?: muge Vingio parke, varA?ybomis, koncertais, futbolo A?vente. RespublikinAi?? televizija mitingo laiku rodAi?? dar taip neseniai ideologiA?kai nepateisinamomis buvusiA? ai??zimperialistiniA?ai??? VakarA? roko grupiA? ir atlikAi??jA? ai??i?? Queen, Deep Purple ir kt. ai??i?? koncertAi??6. Vis dAi??lto represinAi??ms struktAi??roms buvo A?sakyta ai??znesiimti jokiA? administracinio poveikio priemoniA?ai???. TokiAi?? reA?imo politikAi??, ko gero, lAi??mAi?? baimAi?? mitingo nuslopinimu ar jo dalyviA? areA?tais gausiai susirinkusiems uA?sienio korespondentams sugriauti kokybiA?kai naujo Kremliaus komunizmo A?vaidA?7.

SovietA? valdA?ios dAi??mesys organizatoriA? entuziazmo nenumaldAi??, o mitingo dalyvius dar labiau motyvavo simbolinAi?? reikA?mAi?? A?gavAi??s A?vykis ai??i?? bAi??simiesiems mitinguotojams rugpjAi??A?io 23Ai??d. rytAi?? susirinkus Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?ioje, A?ia A?v. MiA?iA? metu mirAi?? rinktis prie MickeviA?iaus paminklo raginti ketinAi??s kun. Stanislovas ValiukAi??nas. Kaip savo atsiminimuose pabrAi??A?Ai?? Julius Sasnauskas ai??i?? ai??zdaugelis jo mirtA? suprato kaip A?enklAi?? [...], kaip kvietimAi?? nepabAi??gti, nepasitrauktiai???8. IA? karto po A?io A?vykio apie 80 demonstrantA? patraukAi?? senamiesA?io gatvAi??mis. Nors jose knibA?dAi??te knibA?dAi??jo milicininkA? ir KGB darbuotojA?, jie mitingo dalyviams netrukdAi??9. Mitinguotojams pasiekus paminklAi??, skveras buvo tuA?A?ias. Pasak Sasnausko, ai??zkeliasdeA?imt A?moniA? iA? tolo stebAi??jo, laukAi??, kas bus toliau. Gal iA?kart visus suims, gal muA? bananais ir A?audysai???10. Taip nenutiko.

Mitinge pirmAi?? kartAi?? buvo vieA?ai pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Pirmoji kalbAi??jusi SadAi??naitAi?? savo kalboje smerkAi?? StalinAi?? ir HitlerA? dAi??l jA? A?vykdytA? nusikaltimA? A?mogiA?kumui ir Baltijos valstybiA? okupacijos. PasisakAi?? dar keliolika A?moniA?. Robertas Grigas pareiA?kAi??, kad prisijungimas prie SSRS nebuvo savanoriA?kas Lietuvos sprendimas. O Vilniaus akademinio dramos teatro dekoratorius Vytautas JanA?iauskas atvirai reikalavo Lietuvos nepriklausomybAi??s. Ai??alia paminklo vyko paA?nekesiai su uA?sienio korespondentais. A?monAi??s giedojo Lietuvos himnAi??, skandavo ai??zLaisvAi?? Lietuvai!ai???11

Po mitingo buvo A?aibiA?kai surengta jo dalyviA? vieA?o pasmerkimo ir bauginimo kampanija. Kaip ir prevencijAi??, jAi?? organizavo LKP CK. Jo darbuotojai kreipAi??si A? LKP rajonA? komitetA? atstovus, reikalaudami pasidomAi??ti A?tariamais mitinge dalyvavusiais asmenimis ir organizuoti jA? vieA?Ai?? pasmerkimAi??12. Spaudoje mitingas buvo nuosekliai vaizduojamas kaip nepopuliarus ir plaA?iosios visuomenAi??s pritarimo nesusilaukAi??s keliA? ekstremistiA?kai nusiteikusiA? nacionalistA? iA?siA?okimas, suplanuotas uA?sienio agentA?13, jo dalyviai gretinti su nacizmo apologetais14. Nebuvo pamirA?tos ir parodomosios ai??zpilietinio sAi??moningumoai??? akcijos: mitingo dalyviai buvo svarstomi ir smerkiami ai??zpaprastA? tarybiniA? pilieA?iA?ai??? ai??i?? savo kolegA?, kaimynA? ir bendradarbiA?15. Be abejo, esminiu aspektu A?ia turAi??jo tapti perauklAi??jimas, kai atskleidus ai??zelementA?ai??? ai??ztikrAi??jA? veidAi??ai??? jiems vis dAi??lto buvo suteiktas A?ansas pasitaisyti16. Keletas A?moniA? neteko darbo.

Svarbu pastebAi??ti, kad baudA?iamasis mitingo dalyviA? persekiojimas taip ir liko grAi??sminga galimybAi??. Tai tapo A?enklu, kad teisAi??, kitaip nei ankstesniais metais, jau nebebus naudojama reA?imo prieA?ininkams represuoti. Kita vertus, smurtu ir atviru susidorojimu grasinantis aktyviausiA?jA? mitingo dalyviA? persekiojimas vyko, ir neliko be skaudA?iA? pasekmiA?.

Ai??iuo poA?iAi??riu pagrindine auka, o A?iandiene prasme ai??i?? herojumi, ko gero, galAi??tume vadinti ligi tol neA?inomAi??, spontaniA?kai mitinge pasisakiusA?, taA?iau kone geriausiai sociokultAi??rinAi?? ir vertybinAi?? su reA?imu konfrontuojanA?iA?jA? terpAi?? reprezentavAi??s minAi??tasis Vytautas JanA?iauskas17. Jis, bAi??damas neA?inomas A?iapus ir anapus geleA?inAi??s uA?dangos, patyrAi?? tiesioginA? KGB pareigAi??nA? smurtAi??, ir, paA?lijus sveikatai, po keleriA? metA? mirAi??.

JanA?iausko kalboje susipynAi?? trys esminAi??s iA? komunistinio letargo po truputAi??lA? bundanA?ios lietuviA?kosios istorinAi??s savimonAi??s linijos: su Lietuvos valstybingumo praradimu susijAi??s Molotovo-Ribbentropo paktas, nesAi??moningai LDK savimone vis dar alsuojantis Adomo MickeviA?iaus atminimas, tautinio atgimimo A?auklio Maironio aukA?tinimas. AtsiskleidAi?? A?ia kruvinA?jA? A?emiA? viduryje glAi??dinA?io kraA?to tragizmas: ai??zAi??jo ordos faA?istA?, kapais nusAi??damos LietuvAi??. Paneriuose, Kaune, AukA?taitijoje ir A?emaitijoje iA?A?udytA?jA? verkAi?? Lietuva. [...] Ir A?tai atAi??jo raudonoji armija. Ir vAi??l sakAi??, kad mus iA?vaduoja. Lingavo naktimis vagonai A? UralAi??, A? SibirAi??, A? Ai??iaurAi??…ai???18

Visas A?ias sAi??monAi??s sanklodas, regis, savyje suvienijo miesto simbolika: ai??zMAi??sA? senasis Vilnius jau nuo Gedimino laikA? buvo internacionalinis miestas. A?ia kartu kAi??rAi?? lietuviai, A?ydai, baltarusiai. [...] A?ia mokAi??jo, moka ir mokAi??s graA?iai sugyventi A?vairiA? tautybiA? A?monAi??s, tarsi A?eimaai???. Tokia vilnietiA?ka idilAi?? prieA?inama tautas ir kultAi??ras niveliuojanA?iai didimperinei Maskvai. Taip, remiantis ilgamete valstybAi??s tradicija, JanA?iausko kalboje buvo griaunamas komunistinis mitas apie tik sovietinAi??je santvarkoje gimstanA?iAi?? tautA? draugystAi??. JanA?iauskas taip pat stengAi??si demaskuoti komunizmAi??, kalbAi??jo apie Lietuvos valstybingumAi?? ir reikalavo teisAi??s A? nepriklausomybAi??, prieA?taravo kultAi??rinei ir tautinei unifikacijai19.

Taigi mitingas prie MickeviA?iaus paminklo A?iandien reikA?mingas ne tik dAi??l savo politinio matmens, ai??i?? jis parodo iki tol maA?ai tyrinAi??tos lietuviA?kos nekonformistinAi??s savimonAi??s gylA? ir iA?pleA?ia A?iandien A?prastAi?? jos, kaip siaurai nacioAi??nalistinAi??s, A?sivaizdavimAi??. Juk bAi??tent lietuviA?koje disidentijoje brendo tokios asmenybAi??s kaip Tomas Venclova, o Lietuvos pogrindininkai veikAi?? iA?vien su Maskvos disidentais ar A?ydais, kovojusiais dAi??l teisAi??s emigruoti iA? SSRS. Mitingo prie Adomo MickeviA?iaus paminklo epochinAi?? reikA?mAi??, ko gero, geriau nusako kunigas Julius Sasnauskas. Pasak jo, nors ai??zkeletAi?? mAi??nesiA? po mitingo truko tikra raganA? medA?ioklAi?? [...], jau neA?manoma buvo uA?goA?ti A?moniA? ryA?to kovoti iki galo, iki pergalAi??sai???. O ai??zpirmasis keliA? drAi??suoliA? bAi??relis prie A. MickeviA?iaus paminklo virto A?imtatAi??kstantine minia Vingio parke, minint 50-Ai??sias Molotovo-Ribbentropo pakto metinesai???20.

Ai??1 A?r. SAi??jAi??dA?io iA?takA? beieA?kant: nepaklusniA?jA? tinklaveikos galia, mokslinAi??s redaktorAi??s JAi??ratAi?? KavaliauskaitAi?? ir AinAi?? RamonaitAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 271.

2 Edmundas Ganusauskas, ai??zPirmasis laisvAi??s A?enklas KGB A?baugintai Lietuvaiai???, in: Lietuvos laisvAi??s lyga: nuo ai??zLaisvAi??s A?auklioai??? iki nepriklausomybAi??s, t. 2, sudarytojas ir redaktorius Gintaras Ai??idlauskas, Vilnius: Naujoji matrica, 2006, p. 92ai??i??94.

3 Ibid., p. 95; ai??zKaip prokuratAi??ra ir KGB bandAi?? suA?lugdyti mitingAi?? prie Adomo MickeviA?iaus paminklo. IA? Antano Terlecko dienoraA?A?ioai???, in: Ibid. articulo 200. , p. 57ai??i??58; ai??zApie Lietuvos laisvAi??s lygos organizuotAi?? pirmAi??jA? okupuotoje Lietuvoje vieA?Ai?? protesto mitingAi??, A?vykusA? 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. Vilniuje, prie Adomo MickeviA?iaus paminkloai???, in: Ibid., p. 68.

4 LKP CK biuro 1987 m. rugpjAi??A?io 22 d. posAi??dyje numatytos priemonAi??s 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. mitingui Vilniuje suA?lugdyti, kurios apklausos bAi??du patvirtintos LKP centro komiteto biuro 1987 m. rugpjAi??A?io 26 d. posAi??dyje (protokolas Nr. 42), in: LYA, f. 1771, ap. 270, b. 57, l. 1ai??i??4; LKP CK biuro 1987 m. rugpjAi??A?io 22 d. apklausos bAi??du priimtas nutarimas dAi??l priemoniA? uA?kertant keliAi?? 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. mitingui Vilniuje, in: LYA, f. 1771, ap. 270, b. 55, l. 4ai??i??5.

5 Edmundas Ganusauskas, op. cit., p. 95.

6 Ibid., p. 96; ai??zApie Lietuvos laisvAi??s lygos organizuotAi?? pirmAi??jA? okupuotoje Lietuvoje vieA?Ai?? protesto mitingAi??, A?vykusA? 1987 m. rugpjAi??A?io 23 d. Vilniuje, prie Adomo MickeviA?iaus paminkloai???, p. 68ai??i??69.

7 Edmundas Ganusauskas, op. cit., p. 96.

8 ai??zDar kartAi?? apie mitingAi?? prie A. MickeviA?iaus paminklo. Savo atsiminimais dalijasi Julius Sasnauskasai???, in: Lietuvos laisvAi??s lyga, t. 2, p. 135.

9 Edmundas Ganusauskas, op. cit., p. 98ai??i??99.

10 ai??zDar kartAi?? apie mitingAi?? prie A. MickeviA?iaus paminklo. Savo atsiminimais dalijasi Julius Sasnauskasai???, p. 135.

11 Ibid., p. 136.

12 A?r., pvz., LYA, f. 1771, ap. 270, b. 182, l.Ai??11, 15ai??i??16, 21, 26.

13 A?r., pvz., ai??zPagal svetimAi?? balsAi??. A?odis po nacionalistA? akcijA?, kurias suorganizavo vadinamieji teisiA? gynAi??jai Pabaltijyjeai???, in: Tiesa, 1987-09-02, Nr. 203 (13522), p. 3.

14 ai??zNetrukdykite ramiai gyventi!ai???, in: TarybinAi?? KlaipAi??da, 1987-09-18, p. 2.

15 ai??zA?odA? taria laivyno darbuotojaiai???, in: TarybinAi?? KlaipAi??da, 1987-09-18, p. 2.

16 ai??zKur nuves klystkelis?..ai???, in: TarybinAi?? KlaipAi??da, 1987-09-18, p. 2.

17 PilnAi?? Vytauto JanA?iausko kalbAi?? A?r.: Lietuvos laisvAi??s lyga, t. 2, p. 149ai??i??153.

18 Ibid., p. 150.

rx online tetracyline no presp.

19 Ibid., p. 150, 153.

20 ai??zDar kartAi?? apie mitingAi?? prie A. MickeviA?iaus paminklo. Savo atsiminimais dalijasi Julius Sasnauskasai???, p. 136.