Mitologija mokiniA? A?vilgsniu

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: Mitologija
AUTORIUS:Ai??Genia VaiA?ikauskienAi??

DATA: 2012-07

Mitologija mokiniA? A?vilgsniu

Genia VaiA?ikauskienAi??

MAi??sA? protAi??viai A? mitologijAi?? A?dAi??jo paslapties kodAi??, kurA? kiekviena kartAi?? bandome vienaip ar kitaip A?spAi??ti. Senoji lietuviA? mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienas seniausiA? A?monijos dvasinAi??s kAi??rybos reiA?kiniA?. Nors per tAi??kstantmeA?ius keitAi??si stilistiniai meno A?vaizdA?iai, bet pagrindiniai simboliai, svarbiausi dievai ir dievybAi??s iA?liko tie patys. Tai sudievinta ir sudvasinta gamta (medA?iai, A?alA?iai, gyvuliai, paukA?A?iai), dangaus kAi??nA? kultas ir visatos (kosmoso) modelis. SimboliA? magija pasako daugiau negu A?odis. Tai protAi??viA? kalba, turinti maginAi?? reikA?mAi??. Liaudies kAi??ryba savyje talpina visa, kas neiA?nyko iA? sakmiA?, legendA?, padavimA?. IA?samiai susipaA?inAi?? ir apmAi??stAi?? kAi??rybinAi?? temAi??, mokiniai kuria laisvai interpretuodami, improvizuodami pagal baltA? mitologijAi??. Atgimdami dabartinAi??s kartos kAi??rybinAi??je veikloje simboliai ir A?odiniai bei plastiniai vaizdiniai, palaikys dvasios ryA?A? su senuoju pasaulio vaizdavimu, senAi??ja baltA? kultAi??ra.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jaunesniojo amA?iaus mokiniai A?domiA? mitologiniA? faktA? iA?girsta iA? tautosakos, skaitydami pasakas, sakmes, legendas. YpaA? daug senojo, pagoniA?kojo lietuviA? tikAi??jimo yra mitologinAi??se sakmAi??se ir stebuklinAi??se pasakose. Tautosakai bAi??dingas fantastinis pasaulio suvokimas, daug mitologijos A?enklA?: minimos laumAi??s, velniai, aitvarai, daA?nai kartojasi magiA?ki skaiA?iai. Ir baltA? mitologija, ir lietuviA? tautosaka ai??i?? tai du A?altiniai, iA? kuriA? mes galime geriau paA?inti savo tautAi??, jos kultAi??rAi??. BendrA? dalykA? galime rasti ir tautosakoje, ir mitologijoje. A?odinAi??je kAi??ryboje iA?liko nemaA?a mitA? apie A?ventikalnius, akmenis, paslaptingas giraites, milA?inus. Mituose iA?reikA?ti fantastiniai elementai siejami su muzika, A?okiais, vaidyba, daile, taip pat su gamtos ir aplinkos paA?inimu. Daugelis mitA? apsupti magijos, tikAi??jimo ir antgamtiniA? bAi??tybiA? veiklos. DaA?niausias mokinio pieA?inys ai??i?? tai iliustracija skaitytam ir nagrinAi??tam kAi??riniui. Iliustracijos sAi??lygiA?kos, stilizuoti pieA?iniai primena primityviAi?? raiA?kAi??. Sukurti veikAi??jA? personaA?ai atskleidA?ia charakterA?: piktas-geras, stiprus-silpnas, gudrus-kvailas. Taip pat mokiniams yra labai svarbi linksma kalendorinAi?? A?ventAi?? ai??i?? UA?gavAi??nAi??s. Jie daro UA?gavAi??niA? personaA?A? kaukes (populiariausios raganos ir velniai), linksmai atlieka apeigas, varanA?ias A?iemos demonus.

KAi?? byloja senieji radiniai? Mokiniams pasakojama, kad tai senieji dailAi??s kAi??riniai, galintys papasakoti apie tai, ko mes niekada nepamatysime. Akmens amA?iaus amuletai padeda suprasti, kaip gyveno A?mogus, kokius dievus garbino ir kokie daiktai bei meno dirbiniai puoA?Ai?? jo bAi??stAi?? ir jA? patA?. Ai??prasmindami senovAi??s A?mogaus meninAi?? veiklAi??, mokiniai iA? molio kuria amuletAi?? sau. Ai??is daiktas, tariamai turintis magiA?kos galios, saugantis nuo blogio, mokiniA? kAi??ryboje pavirsta A? maA?us A?mogaus siluetus, pakabuA?iA? formas, subtiliai papuoA?tas A?vairiais A?enklais.

Kokie senovAi??je buvo lipdiniai, rodo kokliA? apdaila. KokliA? ornamentika skirstoma pagal taA?kA?, linijA?, tinkleliA?, apskritimA?, rombA?, augaliniA? ir gyvuliniA? motyvA? buvimAi??. KokliA? kompozicijoje daA?niausiai vyrauja simetrinAi?? kompozicija, todAi??l mokiniA? reljefiniai lipdiniai ant keturkampiA? plokA?teliA? panaA?Ai??s A? Pasaulio medA?io A?vaizdA?, kuriame gausu ornamentikos ir dominuoja mitologiniA? bAi??tybiA? siluetai.

Formuodamiesi abstraktaus, grafinio ir dekoratyvaus pieA?imo A?gAi??dA?ius, mokiniai kuria savo Pasaulio medA?. Remiantis iliustracijomis, aptariama, kad Pasaulio medis jungia tris pasaulius. PaaiA?kinus Pasaulio medA?io struktAi??rAi?? baltA? ir kitA? tautA? mitologijoje, atskiriami dangaus simboliai. MedA?io virA?Ai??nAi??-A?akos, SaulAi??, MAi??nulis, A?vaigA?dAi??s, paukA?A?iai. A?emAi?? simbolizuoja kamienas, prie kurio vaizduojami gyvAi??nai. PoA?emio pasaulis-A?aknys. Prie jA? poA?emio dievybAi??s: gyvatAi??s, A?alA?iai, A?venti A?altiniai. Mokiniams paaiA?kinama, kad Pasaulio medA?io simbolika pasitaiko tautodailAi??s A?anruose: keramikos, metalo, medA?io dirbiniA? puoA?yboje prieverpsA?iA? ornamentuose, iA?pieA?tuose skryniA? elementuose. Jaunesniojo amA?iaus mokiniams sunku sukurti apibendrintAi?? Pasaulio medA?io variantAi??, todAi??l kuria realistiA?kiau, konkreA?iau perteikdami savo mintis apie A?sivaizduojamAi?? dangA?, A?emAi??, pragarAi??. AiA?kinantis, kokiais simboliais senovAi??s baltai vaizdavo dangaus A?viesulius ir kAi?? jie reiA?kAi?? jA? pasaulAi??A?iAi??roje, mokiniai suA?ino, kad A?viesuliai buvo vaizduojami geometriniais simboliais, kad juos simbolizavo A?irgai, paukA?A?iai, A?alA?iai ir kita. Dangaus skliautAi?? ir A?vaigA?dynus vaizdavo lyg A?iAi??rAi??dami iA? paukA?A?io skrydA?io. Pateikiami pavyzdA?iai, kurie savo forma atitinka kosminio pasaulio A?vaizdA?: kryA?iA? virA?Ai??nAi??s, A?iaudiniai sodai, marguA?iai. SiAi??loma mokiniams patiems sukurti, kaip jie A?sivaizduoja kosmosAi??, visatAi??, savo Pasaulio medA?.

Mituose, liaudies mene atsiranda vaizdiniA?, jungianA?iA? dangA? su A?eme, sukuriamos legendos ir pasakojimai apie dievybes, dvasias. MitologinAi??s bAi??tybAi??s siekia ne tik pakenkti A?mogui, bet ir jam padAi??ti. JA? gali bAi??ti visur. SenovAi??s lietuviai tuo buvo giliai A?sitikinAi??. Visa juos supanti aplinka turAi??jo A?iek tiek antgamtiA?kumo. Kiekviename medyje, akmenyje, net A?olAi??s stiebelyje jie A?A?iAi??rAi??jo kaA?kAi?? keisto, nesuprantamo, neA?emiA?ko. TodAi??l visai natAi??ralu, kad ir savo iA?minties bei nesenstanA?iA? tiesA? rinkinA?, tautosakAi??, jie pridengAi?? mitologijos A?ydu.

VyresnAi??se klasAi??se Europos senA?jA? civilizacijA? mitologija gretinama su baltA? dievybAi??mis. Visa, kas buvo ant A?emAi??s ir virA? jos, buvo A?venta ir garbinama. Daug iA?likusiA? pasakojimA? apie A?ventus medA?ius, A?ventus eA?erus, A?ventus A?altinius, A?ventus akmenis. Buvo garbinami A?emAi??s vaisingumo ir gyvybAi??s tAi??stinumo simboliai. Mokiniai, remdamiesi pasakojimais apie baltA? dievus ir deives, bando juos pavaizduoti, daA?niausiai suA?mogindami, A?alia pavaizduodami jA? globojamAi?? sritA?, daiktAi??, aplinkAi??, panaudodami A?enklus ir simbolius. DaA?niausiai vaizduojami PerkAi??nas, AustAi??ja, Gabija, SaulAi??, A?emyna, aitvarai, A?alA?iai. PieA?imo procese mokiniA? darbuose susimaiA?o siaubo elementai, daA?nai norisi pavaizduoti nemAi??gstamAi?? personaA?Ai??. Mokiniams patinka neA?mogiA?kos savybAi??s: sparnai, deformuoti veidai, trys galvos. GiltinAi?? ai??i?? vienas iA? mAi??gstamiausiA? motyvA?. JAi?? vaizduoja, kaip griauA?ius su dalgiu, bjauriu veidu, tamsiomis spalvomis, tuo perteikdami siaubAi??, mirtA?. MokiniA? pieA?iniuose laumAi??s yra populiariausios lietuviA? deivAi??s. Jos bAi??na geros ir blogos, gyvena prie vandens, pelkAi??se, giriose, namuose. IA?analizavus mitinius veikAi??jus, dievus ir deives, mokiniai kuria sparnuotas AustAi??jas, turtingAi??, A?emAi??s gAi??rybAi??mis pasipuoA?usiAi?? A?emynAi??, ugnies mergele pavirtusiAi?? GabijAi??, ratais vaA?inAi??janA?iAi?? SaulAi??, A?aibais besisvaidantA? PerkAi??nAi??.

Analizuojant baltA? mitologijAi?? mokykloje remiamasi mitologA? M. GimbutienAi??s, N. VAi??liaus ir istorikA?, archeologA? darbais. Studijuojami tautodailAi??s pavyzdA?iai artima mokiniams M. K. A?iurlionio pieA?iniA? simbolika.

LaumAi??s buvo, laumAi??s yra, laumAi??s bus

ai??zLaumAi??s buvo, laumAi??s yra, laumAi??s busai??? ai??i?? tvirtino KupiA?kio rajono SubaA?iaus gimnazistai vaidindami poetinAi??je kompozicijoje, kuriAi?? paruoA?Ai?? reA?isierAi?? Violeta MiA?iulienAi??. Taip prasidAi??jo tarptautinio mokiniA? kAi??rybinio konkurso-parodos ai??zMitologija mano A?vilgsniuai??? baigiamasis renginys. Konkursu buvo siekiama skatinti vaikus ir jaunimAi?? domAi??tis lietuviA? etninAi??s raidos savitumu, kultAi??ra, sudaryti sAi??lygas kAi??rybiA?kai perteikti mintis ir poA?iAi??rA? A? savo A?alies dievus, mitines bAi??tybes, padavimus, legendas, simbolius.

Ai??

Turtas ai??i?? mitologijaAi??

ApA?velgdama A?iAi?? parodAi??, galvoju, kad mitologija, gal neA?prasta tema mokiniA? kAi??rybinei raiA?kai, maA?iau dominuoja pamokA? temose, bet A?pareigoja vaikus domAi??tis tautos praeitimi, legendomis, mitais, prisiminti, kokia turtinga Lietuva dievA?, mitiniA? bAi??tybiA?, neatsiliekanti nuo Antikos dievybiA? gausumo. Konkurso nuostatuose buvo siAi??loma, susipaA?A?stant su dievybAi??mis, atkreipti dAi??mAi??sA? A? sAi??sajas su literatAi??ra, savo A?alies kAi??rybos iA?skirtinumu ir unikalumu. Panaudoti spalvinAi?? gamAi??, lyrizmAi??, mistikos motyvus, gamtos sAi??sajas su liaudies menu. Pakvietus A? konkursAi??-parodAi??, gavome daugiau nei 400 mokiniA? kAi??rybiniA? darbA?. AtsiA?sti darbai buvo eksponuojami parodoje, kurioje buvo gausu A?vairiomis technikomis atliktA? pieA?iniA?, daug keramikos darbA?. Dalyvavo neformaliojo A?vietimo A?staigos, menA? mokyklos, gimnazijos, vidurinAi??s ir pagrindinAi??s mokyklos iA? Respublikos ir iA? 2 uA?sienio A?aliA? ai??i?? Latvijos, Slovakijos.

MokiniA? darbuose mitologija atsivAi??rAi?? savo kAi??rybiA?kumu, traukAi?? kAi??rAi??jAi?? ir A?iAi??rovAi?? praeities paslaptimis ir A?avesiu. Ji susieta su Lietuvos tautosaka, tradicijomis, paproA?iais, jos A?monAi??mis ir gamta. Kartu galAi??jome pamatyti daug fantazijos, originalios kAi??rybinAi??s iA?raiA?kos. PieA?iniuose dominavo dangaus kAi??nai, segmentinAi??s saulutAi??s, A?alA?iai. Mokiniai iliustravo mitologinius pasakojimus, atskleidAi?? pagarbAi?? medA?iams, paukA?A?iams, vandeniui, ugniai. KAi??ryba paremta skaitytais kAi??riniais, pasidomAi??ta pagoniA?ka religija, tuo parodant, kad A?mogus priartAi??ja prie gamtos, giliau iA?gyvena ryA?A? su ja. KAi??ryboje daA?niausiai minimas velnias ir raganos, todAi??l A?iA? personaA?A? parodoje buvo gausiausia. Originaliai pavaizduoti dangaus kAi??nai ir A?enklai atsispindAi??jo spalvinguose karpytuose vitraA?iniuose darbuose. Vizuali mokiniA? kAi??ryba buvo perteikta A?vairiomis technikomis tapyboje, grafikoje, pasirinktos miA?rios technikos, popieriaus plastika, karpiniai. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinAi??s mokyklos mokytojos I. StaknienAi?? ir A. MikalkeviA?ienAi?? pristatAi?? integruotAi?? lietuviA? kalbos ir dailAi??s projektAi?? ai??zSakmiA? knygaai???, kurA? vykdAi?? penktos klasAi??s mokiniai. Vykdant tokius projektus mokiniai suvokia, ko mes turtingi, kuo esame A?domAi??s.

Parodoje buvo eksponuojama daug keramikos darbA?. Ai??iuose kAi??riniuose svarbiAi?? vietAi?? uA?Ai??mAi?? mitologiniA? bAi??tybiA?, kurios buvo papuoA?tos baltA? mitologiniais simboliais, vaizdavimas. Vieni mokiniai molio lipdiniuose pateikAi?? savo sukurtAi?? fantastinAi?? bAi??tybAi??, kiti kAi??rAi?? pasinaudodami mitologiniais A?altiniais. AkA? dA?iugino iA? akmens masAi??s sukurtos skulptAi??riA?kos formos, spalvingos glazAi??ruotos figAi??rAi??lAi??s, A?spausti ir iA?pieA?ti A?enklai.

Gretindami uA?sienio A?aliA? ir Lietuvos mokiniA? darbus, matAi??me daug panaA?umo. Slovakai, pateikdami parodai lino raiA?inius, vaizdavo kalendorines A?ventes. RaiA?iniai atlikti labai kruopA?A?iai, dominavo ornamentas, linijA? ir dAi??miA? darna. Latvijos mokiniA? tapytuose kAi??rinAi??liuose atsispindAi??jo tautinis kostiumas, bendri A?enklai baltA? kAi??ryboje ir pasakojimas apie gamtos galybAi??.

Vertintojo, vadovo, mokinio A?vilgsnis

BaigiamAi??jA? renginA? sudarAi?? darbA? tema ai??zMitologija mano A?vilgsniuai???, paroda, jos atidarymas, darbA? vertinimas ir veikla kAi??rybinAi??se dirbtuvAi??se, kur savo gebAi??jimA? paieA?koti ar turimus iA?bandyti galAi??jo SubaA?iaus gimnazijos mokiniai ir sveA?iai. KAi??rybinAi??ms dirbtuvAi??ms vadovavo bAi??rys tautodailininkA? ir dailAi??s mokytojA?. DirbtuviA? veikloje taip pat dominavo mitologijos tema. KAi??rAi??jai pasinaudodami mokytojA? patarimais pieA?Ai?? simbolius, lipdAi?? senovinius puodus, pynAi?? advento vainikus, juostas, turAi??jo galimybAi?? palikti A?enklus marguA?iuose ir akmenyje.

Kol dirbo vertinimo komisija, dailAi??s ir lietuviA? kalbos mokytojai bendravo su projekto autorAi??mis, mokinius linksmino SubaA?iaus gimnazijos meno kolektyvai: gitaristA? ansamblis ir etnografinis ansamblis ai??zKumponiukasai???.

Vertinimo komisija turAi??jo daug darbo atrinkdama temAi?? atitinkanA?ius ir originaliai bei tradicinAi??mis priemonAi??mis pateiktus mokiniA? kAi??rinius. Svarbus buvo parodos vertintojos EtninAi??s kultAi??ros globos tarybos sekretoriato specialistAi??s AukA?taitijos regionui Vitalijos VasiliauskaitAi??s apibendrinamasis A?odis. SpecialistAi?? pasidA?iaugAi??, kad mokyklose yra organizuojami tokie renginiai, kad A?ioje parodoje skleidA?iasi liaudies kAi??ryba, kad mokiniai interpretuodami originaliai perteikia mitologinius vaizdinius. Svarbiausia, kad mokiniai yra susipaA?inAi?? su senAi??ja baltA? mitologija, akcentuoja jos bruoA?us. ParodAi??-konkursAi?? A?vertino kaip akivaizdA?iai reikA?mingAi?? kultAi??ros iA?raiA?kAi??.

IA?rinkti geriausieji darbai, iA?dalinti apdovanojimai, taA?iau veikla tuo nesibaigAi??. Paroda dalimis keliauja A? kitas mokymo A?staigas, kad kuo daugiau mokiniA? galAi??tA? A? mitologijAi?? paA?velgti ne tik kitA?, bet ir savo A?vilgsniu, kad paskatintA? domAi??jimAi??si mitologija, etnine kultAi??ra, kad paslAi??ptAi?? kodAi?? A?mintA? savaip.

Parodoje aktyviausiai dalyvavo kAi??rAi??jai iA? AukA?taitijos regiono: BirA?A? ai??zSaulAi??sai??? gimnazijos, BirA?A? r. Vabalninko Balio Sruogos vidurinAi??s mokyklos, BirA?A? Vlado JakubAi??no muzikos mokyklos dailAi??s skyriaus, Pasvalio ai??zLAi??vensai??? pagrindinAi??s mokyklos, Pasvalio muzikos mokyklos dailAi??s skyriaus, PanevAi??A?io r. Ramygalos gimnazijos, PanevAi??A?io Vytauto Mikalausko menA? mokyklos dailAi??s skyriaus, RokiA?kio r. PanemunAi??lio vidurinAi??s mokyklos, KupiA?kio menA? mokyklos ir kitA? ugdymo A?staigA?.

KAi??rybinAi??s dirbtuvAi??s

Ai??domu apA?iAi??rinAi??ti parodos eksponatus, bet dar A?domiau patiems kAi?? nors iA?bandyti, todAi??l buvo organizuota dvylika dirbtuviA?. Mokiniai rinkosi tai, kas jiems labiausiai patinka. O pasirinkti tikrai buvo iA? ko. Tapybos glaistu dirbtuvAi??ms vadovavo KupiA?kio menA? mokyklos mokytojos Rita LaskauskienAi??, Rima KalinkienAi??. Jos mokAi?? mokinius paA?inti senovinius A?enklus ir simbolius. KoliaA?o technika KupiA?kio Povilo Matulionio pagrindinAi??s mokyklos dailAi??s mokytojos Lena Ai??akarnytAi??, Lina RiaubienAi?? A?enklais perteikAi?? artAi??janA?iA? A?v. KalAi??dA? nuotaikAi??. LinksmAi??jA? suvenyrAi?? kAi??rAi?? jaunesnieji mokiniai, padarydami linksmus minkA?tus velniukus. Jiems vadovavo KupiA?kio r. Alizavos pagrindinAi??s mokyklos dailAi??s mokytoja AudronAi?? UA?tupienAi??. Pynimo iA? odos juosteliA? paslapA?iA? mokAi?? KupiA?kio r. Alizavos pagrindinAi??s mokyklos technologijA? mokytojas Eimutis SarseviA?ius. Keramikos induose palikti senuosius pAi??dsakus Ai??mAi??si mokyti PanevAi??A?io r. RaguvAi??lAi??s pagrindinAi??s mokyklos keramikA? bAi??relio vadovas Audrius Gokas. Apie marguA?iA? marginimAi?? ir uA?koduotus A?enklus mokiniai aiA?kinosi su KupiA?kio etnografinio muziejaus specialiste Kristina Varnauskaite. Pynimas iA? vyteliA? teko tautodailininkei Irenai VapA?ienei. AkmenkalystAi??s amatu suA?avAi??tiems vaikinams gebAi??jimus demonstravo tautodailininkas Vytautas Jasinskas. A?enklus medA?io droA?yboje padAi??jo atpaA?inti KupiA?kio Lauryno Stuokos-GuceviA?iaus gimnazijos mokytojas, tautodailininkas Jonas Ai??migelskis. Advento vainikus norintieji pynAi?? su BirA?A? r. Vabalninko Balio Sruogos vidurinAi??s mokyklos mokytoja dailininke JAi??rate Pranciliauskiene. JuostA? pynimo mokAi?? SubaA?iaus gimnazijos muzikos mokytoja Vilma AleknienAi??, o pinikA? ai??i?? SubaA?iaus gimnazijos technologijA? mokytoja Rita BrazauskienAi??. GraA?u buvo stebAi??ti betriAi??sianA?ius mokinius, besistengianA?ius perimti vienokiAi?? ar kitokiAi?? paslaptA?. Ne visi suspAi??jo baigti savo kAi??rinius, bet juk labai svarbu ir darbo mokymasis, ir paA?intis su nauja raiA?ka, tradicijomis ir mAi??sA? A?alies paveldu.

Projektas ai??zMitologija mano A?vilgsniuai??? padAi??jo mokiniams susipaA?inti su baltA? dievA? panteonu, apibAi??dinti jA? veiklAi??, iA?vaizdAi??. Gausi informacija leis mokiniams laisvai kurti, interpretuoti, suprasti, koks glaudus yra lietuviA? motologijos ir liaudies kultAi??ros ryA?ys.