Modestas PITRAi??NAS: BAi??ti A?taigiu suokalbininku

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Ai??viesAi?? A?epliauskaitAi??
DATA: 2013-06

Modestas PITRAi??NAS: BAi??ti A?taigiu suokalbininku

Ai??viesAi?? A?epliauskaitAi??

Lietuvos nacionalinAi??s premijos laureatAi?? dirigentAi??Ai??ModestAi?? PITRAi??NAi??Ai??kalbinaAi??Ai??viesAi?? A?epliauskaitAi??

E. Katino nuotraukos iA? M. PitrAi??no asmeninio archyvo
E. Katino nuotraukos iA? M. PitrAi??no asmeninio archyvo

Vien apA?velgiant A?io pusmeA?io Modesto PitrAi??no, Nacionaline premija apdovanoto uA? ai??zplatA? kAi??rybinA? mostAi?? interpretuojant klasikinAi?? ir A?iuolaikinAi?? muzikAi?? bei lietuviA?kos muzikinAi??s kultAi??ros sklaidAi??”, koncertus, atsiskleidA?ia jo kAi??rybos spektro A?vairovAi??: A? m. NepriklausomybAi??s dienai skirtas lietuviA?kos muzikos koncertas su V. Augustino ai??zMaldos uA? TAi??vyne” premjera Lietuvos nacionalinAi??je filharmonijoje, R. Wagnerio muzikos koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir spektakliai A?io didA?iojo meistro savaitAi??s metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, septynioliktojo Vilniaus festivalio pradA?ios koncertas su Violeta UrmanaviA?iAi??te ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). TaA?iau koncertai Lietuvoje ai??i?? tik dalis M. PitrAi??no kAi??rybinAi??s veiklos, jos geografija pastaraisiais metais apima LatvijAi??, VokietijAi??, Ai??veicarijAi??, LenkijAi?? ir kitas Europos valstybes. Tad neatsitiktinai M. PitrAi??no ir V. Urmanos tandemas drauge su LNSO A?A? rugsAi??jA? iA?kilmingu koncertu, skirtu Lietuvos pirmininkavimui Europos SAi??jungos Tarybai, atstovaus mAi??sA? A?alies kultAi??rai Briuselyje.

SaviraiA?kai pasirinkai dirigavimAi?? ai??i??Ai?? kodAi??l bAi??tent A?iAi?? muzikos atlikimo kryptA?? Juk turi ir kompozitoriaus gyslelAi??, ir vokaliniA? gabumA? bei gerai groji fortepijonu ir ai???vargonais?
Galvoju, kad gyvenime niekas nevyksta A?iaip sau, niekas neateina ir nepraeina veltui. Tai ai??i?? ne fatalizmas, bet savotiA?kas Dievo pirA?tas, A?vykiA?, galimybiA? ir laimAi??s konsteliacija. NeA?inau, kas bAi??tA?, jei bAi??tA?, bet yra taip, kad dirbu beprotiA?kai A?domA?, nenuobodA? kAi??rybinA? darbAi?? ir nesvajoju daugiau, nes kai tik pasvajoju ai??i?? ima ir iA?sipildo (A?ypsosi).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Tavo simfoninio dirigavimo pedagogu buvo prof. Juozas Domarkas ai??i?? kaip A?vertintum jo A?takAi?? Tavo, kaip dirigento ir asmenybAi??s, formavimuisi? Kokius profesoriaus patarimus ar pamokymus prisimeni daA?niausiai?
Maestro epocha (taip vadinu visAi?? studijA? LMTA laikotarpA? ir pirmuosius savarankiA?ko plaukimo metus) man yra ir pamatas, ir atskaitos taA?kas, ir gairAi??s A?veikiant profesinius akligatvius, kuriA?, reikia pripaA?inti, pasitaiko. Neseniai pastebAi??jau, kad vienos ar kitos muzikinAi??s problemos sprendimas ateina netikAi??tai, lyg nuA?vitimas, bet giliau paA?velgus, aiA?kAi??ja, kad taip tavy prabyla iA?moktos pamokos, A?dAi??tos A?inios, meilAi?? ir muA?tras, ai??i?? kaip be jA?? Suvoki, kad fundamentas, kurio autorius ai??i?? Domarkas, tiek stiprus, kad atlaiko milA?iniA?ko personalinio krAi??vio ir iA?orinAi??s beskonybAi??s invazijos svorA?. VisA? pirma, tai elementarios, chrestomatinAi??s tiesos, kurios, kaip Dekalogas, nekinta: manualinAi?? technika, darbas su menininku, partitAi??ros studijos, darbo psichologija ir kita. Kinta kitkas ai??i?? skonis, kuris savaime yra subjektyvus dalykas, o A?iame A?aibiA?kai besiritanA?iame pasaulyje ir naujoviA? bei iA?skirtinumA? karA?tinAi??je tampa ypaA? subtilia ir painia problema… GalbAi??t dAi??l to maestro vis dar tAi??viA?kai papriekaiA?tauja, prisimindamas savo problemas ir A?lovAi??s akimirkas, kurios ir kaA?kuo panaA?ios, ir skirtingos, kaip pats A?mogus.

PergalAi?? tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentA? konkurse Katovicuose atvAi??rAi?? Tau daugelio filharmonijA? ir operos teatrA? duris ai??i??Ai?? kaip jauteisi 2003-aisiais sulaukAi??s tokio pripaA?inimo ir kaip jo ai??zpadarinius” vertini dabar?
PergalAi?? A?iame svarbiame konkurse ai??i??Ai?? labai reikA?mingas A?vykis mano gyvenime. Ne todAi??l, kad gavau keletAi?? kartA? padiriguoti Lenkijos filharmonijose. Dabar tai vertinu kaip etapAi??, kada mano kelias negrA?A?tamai pasisuko orkestro dirigento kryptimi. Tai ne vienos nakties nuotykis, bet supratimas, kad turi kAi?? ir gali tai pasakyti, o svarbiausia, kad tai net kaA?kam A?domu. Pasaulis knibA?da NeA?vertintA? ir NeA?siprasminusiA?, o man posakis ai??zjei gali nediriguoti ai??i?? nediriguok ir nekankink kitA?”, buvo labai svarbus. Tuomet prasikalAi?? pasitikAi??jimo ir ambicijos daigas, kurA? labai laisA?iau darbu ir apmAi??stymais, kAi?? galiu pasakyti apie muzikAi??. Ar tik amatininkiA?kus ai??ztyliau, labiau kartu, greiA?iau” ir pan., ar galiu suformuluoti bent vienAi?? sakinA? per savaitAi??, kuris ilgesniam laikui iA?liktA? muzikantA? vaizduotAi??je?

Kokias savybes A?vardytum kaip bAi??tinas dirigentui? Kokie dabarties ar praeities dirigentai Tau imponuoja?
Niekas neA?ino tA? savybiA? junginio, niekas dar neA?vardijo to ai??zeliksyro” sudAi??ties. Kai A?iAi??riu A? DidA?iuosius, matau vien jA? skirtumus ir A?taigos jAi??gAi??. Kadangi ne A?ventieji puodus lipdo, man patinka kAi??rybiA?ki, jautrAi??s ir nepompastiA?ki veidai. O neseniai padariau iA?vadAi??, kad vis tik svarbiausia yra ne surepetuoti, o A?kvAi??pti. Viename VakarA? Europos teatrA? dirigentA? kambaryje ant drabuA?iA? spintos radau pieA?tuku brAi??kA?teltAi?? frazAi??:Your job is to inspireAi??(tavo darbas ai??i?? A?kvAi??pti). NeA?inau, ar jAi?? paraA?Ai?? kolega dirigentas, ar kantrybAi??s netekAi??s orkestro artistas, bet tai ai??i?? kruvina tiesa. TodAi??l man vis labiau patinka klausytis dirigentA? ir A?iAi??rAi??ti jA? repeticijas (internetas suteikia daug tokiA? galimybiA?), o koncertA? metu kartais norisi uA?simerkti, kad neblaA?kytA? indiferentiA?kumas arba neskoninga aistra. Mano mAi??gstamA? sAi??raA?as ilgas, bet paminAi??siu ypatingus (ne savo dirigavimo technika, o atvirkA?A?iai ai??i?? nedirigavimu): Carlosas Kleiberis, Georges’as PrA?tre’ai???as, Valerijus Gergijevas. IA? lietuviA? iA?skirA?iau JonAi?? AleksAi?? ir JuozAi?? DomarkAi??.

Tavo koncertinis repertuaras A?spAi??dingas ai??i??Ai?? A?ymiausios R. Wagnerio, G. Verdi, G. Puccini, P. A?aikovskio operos, A?vairiausiA? A?anrA?, apimties ir sudAi??ties simfoniniai kAi??riniai, tarp jA? ai??i?? didA?iosios G. Mahlerio ir D. Ai??ostakoviA?iaus simfonijos, Lietuvos kompozitoriA? kAi??riniA? premjeros. KokiA? kAi??riniA? atlikimas Tau paliko giliausiAi?? A?spAi??dA? ir kodAi??l?
Mintis, kad brangiausia yra tai, kAi?? tapai dabar, yra iA? esmAi??s teisinga. Kiekvienu gyvenimo tarpsniu ateina tavo peA?iA? keliamAi??jAi?? galiAi?? atitinkanA?ios simfoninAi??s ir operinAi??s drobAi??s. Ne kartAi?? interviu esu minAi??jAi??s, kad man artima XIXai??i??XX a. sandAi??ros estetika ir muzikinAi?? situacija. Vardiju, nors jA? daug: A. Bruckneris, R. Wagneris, R. Straussas, M. Ravelis, C. Debussy, G. Mahleris, I. Stravinskis, K. Szymanowskis, taip pat vAi??lesni XX a. klasikai, tarp jA? A. Bergas, L. JanA?A?ekas, S. Prokofjevas, D. Ai??ostakoviA?ius ir t. t. KodAi??l? Nes jie genialiai kAi??rAi?? ir iA?pranaA?avo (nelyginant J. Verne’as ar H. G. Wellsas technologinAi?? ateitA?) muzikos raidAi?? penklinAi??je.

Pagal kokius kriterijus renkiesi kAi??rinius? Kiek programos sudarymas priklauso nuo Tavo pasirinkimo, o kiek nuo orkestro ar operos teatro trupAi??s pajAi??gumo?
Techninis klausimas, reikalaujantis techninio atsakymo. KiekvienAi??kart programos pasirinkimas yra labai sAi??lygotas A?vairiA? veiksniA?: solisto, kuris daA?niausiai yra suplanuotas jau su kAi??riniu, koncertinAi??s institucijos lAi??kesA?iA?, orkestro dydA?io ar operos dainininkA? profesinAi??s brandos ir pan. Esant galimybei (pabrAi??A?iu, tai bAi??na ne daA?nai) renkuosi nacionalinA? veikalAi?? ir partitAi??rAi??, per kuriAi?? turiu kAi?? pasakyti su manimi muzikuojantiems artistams.

Scenoje bendrauji su garsiais dabarties atlikAi??jais ai??i?? dainininkais ir instrumentalistais. Kiekvienas jA? ai??i?? tarsi atskiras pasaulis, kurA? dirigentas turi perprasti, padAi??ti atsiskleisti unikaliam jo talentui ir pateikti jA? klausytojams sudAi??tingo muzikos kAi??rinio audinio kontekste. Kaip solistai veikia Tavo ai??i?? ai???dirigento ir muzikos kAi??rinio partitAi??ros A?garsinimo reA?isieriaus, suvokimAi?? ir mAi??stymAi???
NesutikA?iau, kad dirigentas privalo perprasti savo scenos partnerius, tam nAi??ra laiko. Man A?domiau, kAi?? man tas ar kitas artistas papasakos, kiek papildys, o gal prieA?ingai ai??i?? sugriaus mano sustabarAi??jusius stereotipus apie chrestomatinAi?? ir nekvestionuojamAi?? to ar kito kAi??rinio atlikimo tradicijAi??. Kiek jis iA?drA?s ir pajAi??gs bAi??ti atviras sau ir partneriams, stiprus ir A?taigus suokalbininkas, kaip tiksliai ir autentiA?kai jis paA?velgs A? autorinA? tekstAi??, kaip techniA?kai mokAi??s tai perteikti publikai. KlausimA? daugiau nei atsakymA?, todAi??l A?is dialogas ai??i??Ai?? tik maA?as punktyras MorzAi??s grandinAi??je, kur tai vienoje, tai kitoje vietoje iA?ryA?kAi??ja vadinamieji giminingA? sielA? susitikimai, teikiantys ypatingAi?? komfortAi?? ir atgaivAi??.

Esi vadovavAi??s A?vairiems kolektyvams: chorui ai??zPsalmos”, B. Dvarionio muzikos mokyklos orkestrui, Kauno miesto simfoniniam orkestrui, A?iuo metu esi Latvijos NacionalinAi??s operos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas ai??i?? nuo TavAi??s tiesiogiai priklauso ir bendAi??ras rezultatas, ir kiekvieno iA? kolektyvo nariA? likimas. Kaip vertini tokiAi?? atsakomybAi?? ir ar netrukdo ji Tavo kAi??rybinei veiklai?
AA? iA? tikrA?jA? anksA?iau maniau, kad nuo manAi??s daug kas priklauso, mat jau penkiolikmetis paauglys ant savo laibA? kojA? uA?sikroviau vadovavimo ai??zPsalmos” chorui naA?tAi??. Bet paradoksas ai??i?? kai supratau, kad nuo manAi??s maA?ai kas priklauso, nes dirigavimo metu pats neiA?gaunu jokio padoraus garso, neskaitant stenAi??jimo ir A?nopavimo, man pradAi??jo sektis pasiekti geresniA? rezultatA? (A?ypsosi). Juk viskas, ko reikia, tai pasitikAi??ti muzikantais ir juos tinkamai A?kvAi??pti. Tai nelengva, bet tai veikia, todAi??l to mokausi.

DAi??stai dirigavimAi?? LMTA ai??i?? kodAi??l nusprendei dalA? savo laiko paA?vAi??sti pedagoginiam darbui?
Tai ypatingas buvimo muzikoje baras, kurio geriausius metus tikiuosi iA?gyventi vAi??liau, dabar dar paA?iam reikia tobulAi??ti…

Darbas Rygos, Kelno, Diuseldorfo, VarA?uvos, Vilniaus, Sankt Galeno operos teatruose, koncertai su Europos orkestrais ir A?ymiais solistais ai??i?? nuo legendinio skrajojanA?io olando skiriesi tik tuo, kad pats gali pasirinkti, kur, kada ir kuriam laikui vyksi. Kaip Tave veikia toks klajokliA?kas gyvenimo bAi??das?
Keliauti ai??i?? daugelio artistA? duona, ir nAi??ra A?ia nieko ypatinga. Svarbu, kad bAi??tA? kuo daugiau tiesioginiA? skrydA?iA? iA? Vilniaus ir Rygos. Tai proza. O poezija yra tai, kad grA?A?ti pasiilgAi??s savo moteriA?kiA? ir nebenori daugiau jokiA? tiesioginiA? ar transatlantiniA? skrydA?iA?.

Kaip jautiesi ruoA?damas programas ir jas diriguodamas Lietuvoje ir uA? jos ribA?, kai jau esi vertinamas gerAi?? deA?imtmetA? ir kur kiekvienas Tavo koncertinis pasirodymas formuoja nuomonAi?? apie Lietuvos muzikos kultAi??rAi???
AA?iAi?? uA? graA?A? mano darbA? A?vertinimAi??. IA?ties namuose nelengva. Tai A?rodo ir vis pargrA?A?tanA?iA? artistA? jaudulys, net su tuo susijusios ligos, ir titaniA?ka atsakomybAi??s naA?ta. Man labai sunku vertinti mano pasirodymus Lietuvoje ir profesinA? augimAi?? (reikAi??tA? teirautis LNSO artistA?, maA?iusiA? mano pirmuosius ai??zstudentiA?kus buA?inius” koncertuose vaikams). Stengiuosi neatsisakyti nAi?? vieno koncerto Lietuvoje. Juos visus ypaA? branginu ir vertinu. Mano rimA?iausia profesinAi?? investicija ir kartu privilegija: atiduoti savo sugebAi??jimus ir A?inias savo kraA?tui. NegrAi??A?ydamas rankA? pasakysiu, kad labai gerbiu idAi??jiA?kus, savo profesijAi?? mylinA?ius ir smalsius A?mones. Su jais visada surandu bendrAi?? kalbAi??. Jei jie dabar tai skaitydami A?ypsosi, tai ir aA? jiems atgal (A?ypsosi).

b_600_398_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-21_nr._3432_DSC_1834.jpg