Mokytojo atsakomybAi??

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Leonidas Melnikas
DATA: 2014-02

ProfesorAi??s Silvijos SondeckienAi??s paskaita Oksfordo universitete

Kiekvieno muziko kelio pradA?iA? pradA?ia yra Mokytojas. ProfesorAi?? Silvija SondeckienAi??, iA?ugdA?iusi didelA? bAi??rA? violonA?elininkA?, ir pati turAi??jo puikiA? mokytojA?, instrumento virtuozA?, A?ymiausiA? XX a. Europos violonA?elAi??s mokyklA? atstovA?. Lietuvoje jos mokytojai buvo Levas Seidelis (1895ai??i??1961), baigAi??s studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje pas garsA?jA? prancAi??zA? violonA?elininkAi?? Louis Abbiate, bei Povilas BerkaviA?ius (1894ai??i??1975), legendinio Leipcigo konservatorijos profesoriaus Juliaus Klengelio, taip pat ir minAi??to Abbiate mokinys. Abu Silvijos NarAi??naitAi??s-SondeckienAi??s mokytojai buvo ryA?kAi??s atlikAi??jai, nepaprastai kompetentingi, plaA?ios erudicijos pedagogai.

Dar daugiau pasako pasaulinA? pripaA?inimAi?? pelniusio muziko Mstislavo RostropoviA?iaus (1927ai??i??2007) vardas. S. SondeckienAi?? yra baigusi A?io iA?kilaus menininko violonA?elAi??s klasAi?? Maskvos konservatorijoje. Ji ir Davidas Geringas ai??i?? vieninteliai RostropoviA?iaus mokiniai Lietuvoje.

BAi??ti RostropoviA?iaus mokine ai??i?? didA?iulAi?? privilegija ir ne kAi?? maA?esnAi?? atsakomybAi??. Privilegija ai??i?? nes tik nedaugeliui likimas lAi??mAi?? galimybAi?? atsidurti greta tokio A?mogaus, tapti iA?rinktuoju, kuriam jis tiesiogiai vadovavo A?engiant A? muzikos pasaulA?. Visam gyvenimui S.Ai??SondeckienAi?? iA?saugojo jausmAi??, kad jos Mokytojas yra A?alia ai??i?? kai ji dar buvo studentAi??, jis atidA?iai stebAi??jo jos meninA? brendimAi??, nukreipdavo ir patardavo, o vAi??liau, kai pati tapo profesore ir A?ymia atlikAi??ja, ji A?inojo, kad Mokytojas, jai papraA?ius, yra pasirengAi??s pasidalinti patirtimi, paremti, padrAi??sinti. IA?liko ir atsakomybAi??s jausmas, susijAi??s su ypatingu RostropoviA?iaus mokinio statusu. Juk A? jAi?? A?iAi??rima kaip A? RostropoviA?iaus veiklos tAi??sAi??jAi?? ir puoselAi??tojAi??, ji turi bAi??ti verta jai parodyto Mokytojo pasitikAi??jimo.

M. RostropoviA?ius labai aukA?tai vertino S. SondeckienAi??. 1991 m. svarstant jos kandidatAi??rAi?? profesoriaus pedagoginiam vardui gauti, jis raA?Ai??: ai??zSilvija SondeckienAi?? baigAi?? Maskvos konservatorijAi?? mano klasAi??je. Dar studijA? metais dAi??l talento ir darbA?tumo ji iA?kilo iki A?ymiausiA? savo kartos violonA?elininkA?. VAi??liau stebAi??jau jos augimAi?? ir kaip muzikAi??s, ir kaip pedagogAi??s. Ai??iuo metu ji daug dAi??mesio skiria A?iuolaikinei muzikai. GirdAi??jau jos mokinius ir manau, kad jos pedagoginAi??s veiklos rezultatai yra iA?skirtiniai. PraA?au kolegA? teigiamai atsiA?velgti A? mano praA?ymAi?? ir suteikti jai profesoriaus vardAi??. M. RostropoviA?ius. 1991.01.31.ai???

Savo pedagoginAi?? veiklAi?? S.Ai??SondeckienAi?? pradAi??jo dar 1966 metais, jAi?? tAi??sia iki A?iol. Ai??iandien beveik visi labiau pasiA?ymAi??jAi?? vidurinAi??s kartos lietuviA? violonA?elininkai yra jos mokiniai. Jos mokinys, vAi??liau savo studijas baigAi??s pas D.Ai??GeringAi??, yra ir Vokietijoje gyvenantis sAi??nus Vytautas Sondeckis, prestiA?iniA? tarptautiniA? konkursA? nugalAi??tojas, vienas perspektyviausiA? savo kartos Europos violonA?elininkA?.

Beveik prieA? deA?imtmetA? palikusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos StyginiA? instrumentA? katedrAi??, S.Ai??SondeckienAi?? nenutraukAi?? pedagoginAi??s veiklos. Kasmet vasarAi?? ji rengia mAi??nesio trukmAi??s meistriA?kumo kursus Kroatijoje, ten dirba su vis gausAi??janA?iu bAi??riu jaunA? violonA?elininkA?, iA? viso pasaulio atvykstanA?iA? pasisemti iA? profesorAi??s A?iniA? ir patirties. Daugelis jA?, ruoA?damiesi atsakingiems koncertams ar konkursams, aplanko profesorAi?? ir Lietuvoje, nes suvokia ai??i?? jos patarimai ir pamokos yra jA? sAi??kmAi??s laidas.

purchase zyban

ProfesorAi?? S. SondeckienAi?? gerai A?inoma tarp muzikos pedagogA?. Ai??iA? metA? vasarAi?? ji buvo pakviesta perskaityti praneA?imAi??-paskaitAi?? Europos styginiA? instrumentA? mokytojA? asociacijos (European String Teachers Association, ESTA) rengiamoje metinAi??je konferencijoje.

Viagra Professional without prescription

ESTA ai??i?? labai A?takinga tarptautinAi?? muzikA? organizacija. Legendinis XX a. muzikas lordas Yehudi Menuhinas, stovAi??jAi??s prie A?ios tarptautinAi??s organizacijos iA?takA?, daug prisidAi??jo formuojant kilnius jos tikslus, A? jos veiklAi?? A?traukiant iA?kiliausius epochos menininkus. Ai??iandien organizacija vienija beveik visA? Europos A?aliA? styginiA? instrumentA? pedagogus, skatina siekti aukA?A?iausiA? meninAi??s bei pedagoginAi??s veiklos standartA?. Asociacija rAi??pinasi stygininkA? visA? pakopA? studijomis, skelbia publikacijas atlikimo ir pedagogikos klausimais, rengia konferencijas, meistriA?kumo klases, diskusijas ir kt.

Ai??ie metai ESTA istorijoje ypatingi ai??i?? asociacija A?venA?ia savo keturiasdeA?imties metA? jubiliejA?. Kaip tik todAi??l svarbiausiam renginiui, metinei konferencijai, buvo ruoA?tasi itin atsakingai. Konferencija vyko Oksfordo universitete, vienoje prestiA?iA?kiausiA? pasaulio mokslo institucijA?. Konferencijos garbAi??s sveA?ias buvo seras Nevilleai??i??is Marrineris, legendinio orkestro ai??zAcademy of St.Ai??Martin in the Fieldsai??? steigAi??jas ir prezidentas iki gyvos galvos, prelegentais pakviesti patys A?ymiausi styginiA? pedagogikos specialistai. Tai, kad profesorAi?? SondeckienAi?? skaitAi?? praneA?imAi?? tokiame prestiA?iniame stygininkA? forume, geriau nei kas kita liudija jos tarptautinA? autoritetAi??.

PraneA?ime ai??zDaA?nos violonA?elAi??s dAi??stymo klaidosai??? (Common mistakes in cello teaching) profesorAi??, apibendrindama beveik per penkiasdeA?imt metA? sukauptAi?? pedagoginAi?? patirtA?, pateikAi?? A?domiA? teoriniA? A?A?valgA?, supaA?indino su savais praktiniais violonA?elAi??s dAi??stymo bAi??dais. PlatA? problemA? ratAi?? profesorAi?? analizavo trim aspektais ai??i?? metodiniu, fiziologiniu ir psichologiniu. Tai labai prasmingas poA?iAi??ris, nes pirmasis aspektas teikAi?? galimybAi?? kalbAi??ti apie atlikAi??jo A?gAi??dA?iA? ugdymAi??, antrasis ai??i?? apie fizines mokinio galimybiA? ribas, kuriA? pedagogas negali nepaisyti, treA?iasis ai??i?? apie psichologinius muzikinAi??s pedagogikos momentus, lemianA?ius mokytojo A?taigAi?? savo ugdytiniam, bendrAi?? mokymo proceso efektyvumAi??.

S. SondeckienAi?? kalbAi??jo apie tai, kaip svarbu nuo pat pradA?iA? ugdyti teisingus grojimo A?gAi??dA?ius. NesAi??moningai, automatiA?kai susiformavAi?? netaisyklingi A?gAi??dA?iai sunkina ir varA?o muzikavimAi??, laikui bAi??gant tai tampa rimta problema, kuriAi?? paA?alinti yra sunku, reikia daug pastangA? ir laiko. Kartais apmaudA?ios klaidos, padarytos paA?ioje mokymosi pradA?ioje, apskritai uA?kerta keliAi?? vieA?ai meninei veiklai. Taigi pedagogo atsakomybAi?? A?ia prasme yra labai didelAi??.

ReikA?mingiausia technikos ugdymo priemonAi??, S.Ai??SondeckienAi??s nuomone, yra gamos ai??i?? jas atliekant ugdomi ir iki automatizmo A?tvirtinami visi pagrindiniai grieA?imo elementai. ProfesorAi?? nuogAi??stavo, kad gamos pastaruoju metu daA?nai pamirA?tamos ar nelaikomos reikA?mingomis, sakoma, kad technikos elementai gali bAi??ti ugdomi studijuojant vien tik meninA? repertuarAi??. Polemizuodama su tokia praktika profesorAi?? kalbAi??jo apie savo mokymAi??si pas RostropoviA?iA?, kuris iA? studentA? grieA?tai reikalavo preciziA?kA? gamA? grojimo A?gAi??dA?iA?, negailAi??jo laiko ir dAi??mesio A?iam studijA? barui. Beje, didA?iojo violonA?elininko klasAi??je nebuvo studentA?, kurie jau tuomet nebAi??tA? A?avAi??jAi?? savo virtuoziniais sugebAi??jimais. Dirbdamas su studentais RostropoviA?ius nieko nepalikdavo savieigai, to nevalia daryti ir kitiems.

Konferencijos dalyviams aiA?kindama gamA? mokymosi ypatumus, S.Ai??SondeckienAi?? pristatAi?? savo unikaliAi?? metodikAi??, gerokai pagreitinanA?iAi?? jaunojo violonA?elininko techniniA? A?gAi??dA?iA? formavimAi??si, leidA?ianA?iAi?? sinchroniA?kai sprAi??sti kelis meistriA?kumo ugdymo uA?davinius.

Dar vienas aspektas, kurA? ypaA? pabrAi??A?Ai?? S.Ai??SondeckienAi??, yra darbo su mokiniu nuoseklumas. Studijos turi vykti A?ingsnis po A?ingsnio. ProfesorAi?? kalbAi??jo apie tai, kaip svarbu kiekvienam ugdytiniui parinkti tinkamAi?? repertuarAi??. Per sunkus, techniA?kai neA?veikiamas kAi??rinys neturi prasmAi??s. Savo mintis profesorAi?? iliustravo tokiu pavyzdA?iu: mokymo repertuare populiarAi??s Karlo Davydovo koncertai, padedantys brandinti mokinio technikAi??, turAi??tA? bAi??ti studijuojami pradedant ne Pirmuoju, bet paskutiniu, Ketvirtuoju, koncertu, mat Pirmasis sintezuoja visas pagrindines violonA?elAi??s technikos apraiA?kas ir iA? atlikAi??jo reikalauja jau visiA?kai suformuoto meistriA?kumo arsenalo, o kiti trys leidA?ia susikoncentruoti A? atskiras technikos rAi??A?is, tad jA? studijos kaip tik ir padeda pasirengti Pirmajam koncertui, kuris yra tarsi romantinio grieA?imo enciklopedija.

Gilindamasi A? grieA?imo technikos dalykus profesorAi?? jas siejo su fiziologiniais aspektais. Pedagogo tikslas ai??i?? iA?mokyti muzikantAi?? grieA?ti patogiai, be nereikalingos A?tampos, reikiamu momentu atpalaiduojant raumenis. Visi A?inome, kad muzikA? profesinAi??s ligos daA?nai yra neteisingos atlikimo technikos rezultatas. S.Ai??SondeckienAi?? pabrAi??A?Ai??, kad tik gerai iA?manant fiziologinius muzikavimo mechanizmus galima visiA?kai sumaA?inti sveikatai nepalankius padarinius. Beje, vienas iA? S.Ai??SondeckienAi??s mokytojA? prof. P. BerkaviA?ius buvo ne tik puikus muzikas, bet ir diplomuotas gydytojas, savo mokiniams jis rekomenduodavo fiziologiA?kai pagrA?stus grieA?imo violonA?ele bAi??dus.

ProfesorAi?? nepamirA?o senojo mokytojo pamokA?, iA? jo gautas A?inias ji sAi??kmingai pritaikAi?? savo darbe. Skaitydama praneA?imAi?? Oksforde ji, pavyzdA?iui, smulkiai dAi??stAi??, kaip grieA?iant veikia skirtingi rankA? raumenys ir kaip A?emyn nukreipta melodinAi?? slinktis reikalauja didesnio atlikAi??jo atidumo, nes silpnesnis raumuo, ai??zaptarnaujantisai??? A?A? judesA?, daA?nai lemia neA?variAi?? intonacijAi??. KalbAi??dama apie kartais A?ypsenAi?? kelianA?ias stygininkA? grimasas, ji nurodAi?? racionalias A?iA? intuityviai daromA? judesiA? ir gestA? prieA?astis.

PraneA?ime S. SondeckienAi?? aptarAi?? ir psichologinius muzikos pedagogikos aspektus. Tinkama aplinka klasAi??je yra didelAi?? paskata produktyviam darbui. Mokinys turi jausti, kad jis pamokoje laukiamas, apie jA? galvojama, juo rAi??pinamasi. ProfesorAi?? priminAi?? kolegoms A?ias gerai A?inomas, bet kartais nelabai paisomas tiesas. Daug dirbusi tiek su gabiais, tiek ir su maA?iau paA?engusiais mokiniais, ji priAi??jo prie tvirtos nuomonAi??s, kad ir vienA?, ir kitA? ateitis priklauso nuo pedagogo, todAi??l privalu dAi??ti visas pastangas, kad pagelbAi??tum ugdytiniams atrasti save, A?sitvirtinti profesionalios muzikos erdvAi??je. SusidAi??rus su vunderkindu nevalia pasiduoti jo talento magijai, lygiai kaip ir kitiems reikia padAi??ti profesinius pagrindus; kita vertus, pradAi??jus dirbti su menkA? duomenA? mokiniu, jo negalima apvilti, prieA?ingai, reikia gerbti jo apsisprendimAi?? muzikuoti, suteikti jam galimybAi??. ProfesorAi?? sakAi??, kad mokytojas visada privalo paaiA?kinti, pagrA?sti savo nuomonAi?? ai??i?? ir dA?iaugdamasis mokinio pasiekimais, ir jA? kritikuodamas. Juk mokinys stebi viskAi??, kAi?? daro mokytojas, viskas tampa vientiso mokymo proceso dalimi.

Oksforde S. SondeckienAi??s skaitytas praneA?imas sukAi??lAi?? didelA? susidomAi??jimAi??. Ji kalbAi??jo apie tai, kas visiems svarbu, o jos pasiAi??lyti darbo su jaunaisiais violonA?elininkais ai??zreceptaiai??? pasirodAi?? naudingi ir labai aktualAi??s. Ne veltui jos praneA?imas tuoj po konferencijos buvo paskelbtas ne tik angliA?kai, bet ir iA?verstas A? vokieA?iA? kalbAi??.

buy thyroxine uk.
cialis black sale

Saulius Sondeckis, taip pat dalyvavAi??s Oksforde vykusiame stygininkA? forume, labai dA?iaugAi??si A?monos praneA?imo sAi??kme. ai??zNepaprastai A?dAi??miai iA?klausytas ir puikiai A?vertintas A?monos praneA?imas man buvo geriausia dovana 85-meA?io progaai???, ai??i?? dalijosi A?spAi??dA?iais maestro.

ProfesorAi?? Silvija SondeckienAi?? Oksforde perskaitAi?? A?domA?, turiningAi?? praneA?imAi??, verA?iantA? susimAi??styti, kritiA?kai A?vertinti kai kurias dabartinAi??s mokymo sistemos apraiA?kas. Giliau paA?velgus A? dAi??stytas problemas ryA?kAi??ja ir jos praneA?imo potekstAi?? ai??i?? mintis apie mokytojo atsakomybAi??, kuri ir yra pedagoginAi??s veiklos A?erdis. Mokytojas, A? plaA?ius kAi??rybinAi??s veiklos vandenis iA?leisdamas mokinius, suteikia jiems atspirties taA?kus, nuA?ymi pagrindines gaires, skiepija vertybes, nuo kuriA? priklauso ir jA? paA?iA?, ir visA? mAi??sA? meninis rytojus. Mokytojo atsakomybAi?? labai didelAi??, jis neturi teisAi??s suklysti, nes padarAi??s lemtingAi?? klaidAi?? uA?programuoja savo mokiniui autsaiderio vaidmenA?, sukelia pavojA? jo tolesnei profesinei karjerai.

IA? Oksfordo universiteto tribAi??nos dAi??stydama savo pedagoginius principus, profesorAi?? S.Ai??SondeckienAi?? kaip tik ir kalbAi??jo apie atsakomybAi??, apie tai, kad mokytojo pasirinkta ugdymo strategija, jo tartas A?odis lemia, kaip klostysis mokinio ateitis, kuo jis galAi??s tapti.

viagra en suisse.