Molotovo-Ribbentropo paktas: A?vilgsnis iA? Romos

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Irena VaiA?vilaitAi??
DATA: 2012-06

Molotovo-Ribbentropo paktas: A?vilgsnis iA? Romos

Irena VaiA?vilaitAi??

Italija tikrai nAi??ra ta valstybAi??, apie kuriAi?? pirmiausia pagalvojame, paminAi??jus Molotovo-Ribbentropo paktAi??. PanaA?iai mAi??sto ir italai: tikriausiai todAi??l mokslinAi?? konferencija ai??zItalija ir Ribbentropo-Molotovo paktas 1939ai??i??1941ai???, vykusi A?iA? metA? geguA?Ai??s 31 ai??i?? birA?elio 1 d. Romoje nei buvo proginAi??, nei derAi??jo su kokia pakto tradicijos data. Tiesa, konferencijos rengAi??jA? gausa (net devyni) leistA? spAi??ti, kad ji galAi??jo bAi??ti sumanyta pakto septyniasdeA?imtmeA?iui, bet rengimas uA?truko dAi??l koordinaciniA? pastangA? ir dAi??l sunkiai surenkamA? lAi??A?A?. Dera paminAi??ti aktyvA? Lietuvos dalyvavimAi??: konferencijos rengimAi?? rAi??mAi?? Lietuvos ambasada Italijoje ir kAi?? tik A?sikAi??rAi?? Italijos ir Lietuvos prekybos rAi??mai. Prie konferencijos taip pat prisidAi??jo Suomijos ir Lenkijos institucijos Romoje.

il viagra allunga il rapporto.

Nors Italijos intelektualai nuolat skundA?iasi savo A?alies provincialumu, vis dAi??lto A?ia nesunku rasti pakankamAi?? kiekA? specialistA? bet kuriai visuotinAi??s istorijos problemai aptarti. Vidurio ir RytA? Europos istorijos A?inovA? Italijoje irgi netrAi??ksta. A?inoma, jiems sunku iA?gyventi iA? savo specializacijos. Tarp dviejA? pasauliniA? karA? A?kurtas Italijos RytA? Europos institutas buvo uA?darytas, dabar regiono tyrinAi??tojus jungia Vidurio ir RytA? Europos istorijos asociacija (AISSECO), atlikusi nemaA?Ai?? vaidmenA? rengiant ir A?iAi?? konferencijAi??.

O ji prasidAi??jo ir vyko Suomijos Romos institute, tik baigiamoji sesija persikAi??lAi?? A? Italijos vokieA?iA? studijA? institutAi??. Abu institutai A?sikAi??rAi?? ant Janikulo kalvos, nuo kurios atsiveria visos Romos panorama. Suomija 1950Ai??m. A?sigijo renesansinAi?? Villa Lante, VokieA?iA? studijA? instituto pastatas stovi barokiniame parke Villa Sciarra ai??i?? Wurts. Taigi abi dienas veiksmas vyko iA?skirtinio groA?io aplinkoje, renginio dalyviai ir nemaA?as sveA?iA? bAi??relis pasirodAi?? kaip reta motyvuoti ir vilA? groA?ybAi??mis dA?iaugAi??si tik per negausias pertraukas.

PirmAi??jAi?? sesijAi??, skirtAi?? platesniam pakto kontekstui, moderavo Italijos Vidurio ir RytA? Europos studijA? patriarchas, diplomatas ir tarptautiniA? santykiA? tyrinAi??tojas Luigi Vittorio Ferrari, savo pastabomis ir komentarais A?neA?Ai??s gyvumo A? A?iaip dominavusA? akademizmAi??. Bene geriausiai akademiniA? pratybA? dvasiAi?? reprezentavo jaunos mokslininkAi??s Valentinos Somella iA? Romos Sapienza universiteto pasisakymas, skirtas Italijos ir Airijos ai??i?? kaip dviejA? neutraliA? valstybiA? ai??i?? poA?iAi??riui A? paktAi??. Bandymas tipologizuoti A?iuo atveju nedavAi?? jokio gilesnio Italijos pozicijos supratimo. IA?imtis A?ioje sesijoje buvo Pietro U. Dini praneA?imas, skirtas RytA? Baltijos studijA? likimui Italijoje XX a. Profesorius paprastai ir elegantiA?kai parodAi??, kaip po nepriklausomA? Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybiA? susikAi??rimo XX a. antrame deA?imtmetyje prasidAi??jusi sparti italiA?kosios baltistikos plAi??tra nutrAi??ko sulig sovietine A?iA? valstybiA? okupacija. Sutikdamas su Dinio mintimi, prisimindamas savo patirtA? Ferraris pridAi??rAi??, kad Italijos elitas A?iA? valstybiA? iA?nykimAi?? iA? A?emAi??lapio priAi??mAi?? kaip galutinA?. 1989 m. jis planavo kelionAi?? A? PabaltijA? ir Italijos uA?sienio reikalA? ministerijos paklausAi??, ar jA? nedomintA? kokia nors informacija. Atsakyta buvo, kad Pabaltijys jA? visai nedomina ir kad jis tikrai niekada netaps nepriklausomas.

Antrosios sesijos praneA?imai buvo skirti Suomijai, Lietuvai ir Lenkijai. Lietuvos istorikams neblogai paA?A?stamas Marekas Kornatas iA? Lenkijos istorijos instituto ir Sandra Cavalucci iA? Florencijos universiteto aptarAi?? Lenkijos santykius su SovietA? SAi??junga ir TreA?iuoju Reichu, daug dAi??mesio skirdami A?ios A?alies pastangoms vykdyti nepriklausomAi??, ai??zsavoai??? politikAi??, kuriAi?? brutaliai nuraA?Ai?? Molotovo ir Ribbentropo susitarimo slaptasis protokolas. Abu praneA?Ai??jai pabrAi??A?Ai??, kad, nors apie slaptAi?? susitarimAi?? A?inojo JAV ir PrancAi??zija, Lenkija nebuvo A?spAi??ta ir todAi??l sovietA? puolimas jai, jau kariaujanA?iai su naciais, buvo netikAi??tas ir A?lugdantis smAi??gis. Sesijos diskusijose nemaA?a vietos buvo skirta Lenkijos veiksmams per A?ekijos okupacijAi??. Ai??is aptarimas paskatino svarstymus apie kitA? valstybiA? ai??i?? Vengrijos ir Bulgarijos ai??i?? teritorines pretenzijas Rumunijai, A?gyvendintas po to, kai SovietA? SAi??junga okupavo BesarabijAi??. Ai??domu, kad Lenkijai skirti praneA?imai nesvarstAi?? Italijos pozicijos ar jos vaidmens, nebuvo paliesti net Italijos diplomatA? komentarai.

UA?tat Suomijos karui su SovietA? SAi??junga skirtuose praneA?imuose Italija tapo pagrindine veikAi??ja. Turku universiteto profesorAi?? Pirkko Kanervo aptarAi?? solidA?iAi?? ir nuosekliAi?? Italijos paramAi?? kariaujanA?iai Suomijai. Ai??i pagalba savo dydA?iu tik nedaug nusileido didA?iausiai uA?pultos Suomijos rAi??mAi??jaiAi??ai??i?? Ai??vedijai. Be to, Italija nepasidavAi?? Vokietijos spaudimui nutraukti karinAi??s paramos tiekimAi??. Suomiai ne tik gavo karinAi??s technikos ir ginklA?, bet ir jA? lakAi??nus konsultavo italA? specialistai, drauge su suomiais kovAi??si italA? savanoriai. TokiAi?? netikAi??tai tvirtAi?? Italijos pozicijAi?? jaunas istorikas Massimo Longo Adorno iA? Mesinos universiteto aiA?kino antibolA?evikinAi??mis faA?istA? partijos nuotaikomis, antrojo po Benito Mussolini partijos veikAi??jo ir Italijos uA?sienio reikalA? ministro Galeazzo Ciano prieA?iA?kumu Vokietijai bei italA? simpatijomis Suomijai, kurias skatino ir palaikAi?? A?urnalisto Indro Montanelli praneA?imai iA? kariaujanA?ios A?alies. Su Turku universitetu bendradarbiaujantis inA?inierius Maurizio Pasqualetti pristatAi?? detaliAi?? Italijos karinAi??s pagalbos Suomijai apA?valgAi?? ir supaA?indino su A?ymiausiA? italA? aviacijos konsultantA? biografijomis.

sildenafil generico online.

TreA?ioji sesija buvo skirta Italijos interesams ir pozicijai Balkanuose bei Rumunijoje. Belgrado universiteto profesorius Milanas RistoviA?ius ir Italijos nuotolinio mokymo universiteto profesorius Giuliano Caroli aptarAi?? nesAi??kAi??mingus Italijos bandymus sustiprinti savo ekonominAi?? ir karinAi?? A?takAi?? Jugoslavijoje, kurioje sparA?iai stiprAi??jo Vokietijos vaidmuo. Kartu Italija neatsiliepAi?? A? Rumunijos bandymus rasti uA?tarAi??jAi?? nuo sovietA? ir naciA?. DidA?iausios Rumunijos globAi??jos PrancAi??zijos okupacija reiA?kAi?? smarkA? teritorijos apkarpymAi?? ir netrukus ai??i?? naciA? satelito vaidmenA? kare su SovietA? SAi??junga.

Ketvirtoji sesija neturAi??jo vienos temos. JAi?? pradAi??jo prancAi??zA? istorikas StAi??phane Courtois, VakarA? Europoje iA?garsAi??jAi??s JuodAi??ja komunizmo knyga. Ai??A? kartAi?? Courtois kalbAi??jo apie PrancAi??zijos komunistA? partijos ir naciA? bendradarbiavimAi??. Po pirmojo A?oko dAi??l SovietA? SAi??jungos ir TreA?iojo Reicho sutarties PrancAi??zijos komunistA? partija priAi??mAi?? Stalino aiA?kinimus Kominterno vadovybei, kad nebAi??ra prasmAi??s skirstyti kapitalistines valstybes A? demokratines ir nedemokratines, ir kad SovietA? SAi??jungos tikslas yra nualinti kapitalistinA? pasaulA? tarpusavio karuose ir pasiekti pasaulinAi?? revoliucijAi??. Partijos vadovybei pasitraukus A? SovietA? SAi??jungAi??, dalis komunistA? atsidAi??rAi?? kalAi??jime uA? antivalstybinAi?? veiklAi??. Juos iA?laisvino PrancAi??zijAi?? okupavAi?? naciai. Laikydamiesi Kominterno instrukcijA?, komunistai Ai??mAi??si bendradarbiauti su naciais, nesuprasdami, kad jiems rodomas okupantA? palankumas buvo protingos taktikos dalis ai??i?? leisdami komunistA? partijai kurA? laikAi?? legaliai veikti, naciai aA?trino nesutarimus PrancAi??zijos visuomenAi??je, silpnino jos galimybes prieA?intis ir siekAi??, kad PrancAi??zijos komunistaiAi??ai??i?? stipriausia bolA?evikinAi?? organizacija VakarA? Europoje ai??i?? taptA? matomi, kontroliuojami ir, kiek vAi??liau, nesunkiai represuojami.

PopieA?iA?kojo RytA? instituto profesoriaus Stefano Caprio praneA?imas buvo skirtas prieA?taringai Michelio dai???Herbigny figAi??rai. Ai??is iki bolA?evikA? perversmo Rusijoje dirbAi??s prancAi??zA? kunigas tikAi??jo BaA?nyA?ios unija Rusijoje. Pijaus XI paskirtas Rusijos katalikA? vyskupu, jis skatino ir palaikAi?? Ai??v. Sosto institucijA?, skirtA? Rusijai, sukAi??rimAi??. Ai??gyvendinant jo idAi??jas dalyvavo ir lietuviai marijonai bei jAi??zuitai.

Vienas pagrindiniA? konferencijos sumanytojA?, Romos Sapienza universiteto bendradarbis Antonio Macchia pasiAi??lAi?? A?domA? Vatikano tarptautinAi??s politikos vertinimAi??. Jo teigimu, A?lugus Austrijai ir Vengrijai, ApaA?talA? Sostas prarado svarbiausiAi?? savo atramAi?? ir visas Pijaus XI valdymo laikotarpis buvo skirtas bandymams surasti modus operandi naujomis sAi??lygomis. Tai anaiptol ne stipriausias Vatikano diplomatinAi??s tarnybos laikas. LAi??A?is A?vyko, kai 1939 m. JAV atsiuntAi?? A? VatikanAi?? savo A?galiotinA?.

Milano universiteto bendradarbis Alessandro Vitale savo praneA?ime pasiAi??lAi?? A? dviejA? autoritariniA? valstybiA? susitarimAi?? ir jo tikslus pasiA?iAi??rAi??ti kaip A? per PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? jau susiklosA?iusiA? praktikA? tAi??sinA?. GrobikiA?ka okupacija, kurios tikslas ai??i?? ekonominiai resursai, uA?imtos valstybAi??s alinimas, civiliA? gyventojA? pavertimas neatlyginama darbo jAi??ga, deportacijos ir masinAi??s A?udynAi??s jau buvo praktikuojamos iki A?iA? susitarimA?, tapusiA? savo laikotarpio veidrodA?iu, ai??i?? teigAi?? praneA?Ai??jas. Beje, Vitale puikiai kalba lietuviA?kai, ko iA?moko iA? Milano KatalikA? universitete dirbusio vienuolio Tasiaus Eremino. Italijoje gyvenantys lietuviai ir Lietuvai simpatizuojantys italai konferencijoje sudarAi?? visai nemaA?Ai?? bAi??relA? ai??i?? gal ir todAi??l Luigi Ferrari pasiAi??lAi?? pagalvoti apie konferencijAi??, kuri bAi??tA? skirta Baltijos valstybAi??ms.

Konferencija, kas be ko, susilaukAi?? ir Rusijos ambasados dAi??mesioAi??ai??i?? paskambinAi??s A? Suomijos institutAi??, ambasados atstovas pasiteiravo, kodAi??l nesulaukAi?? kvietimo A? renginA?.