Moteris, prikalta prie savo paA?ios nepasitenkinimo kryA?iaus

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? GirdzijauskaitAi??

DATA: 2013-10

Moteris, prikalta prie savo paA?ios nepasitenkinimo kryA?iausAi??

AudronAi?? GirdzijauskaitAi??

Artiomas Inozemcevas apie MonikAi?? MironaitAi??

PrieA? daugel metA?, 1973-iaisiais, kai Monika MironaitAi?? rengAi??si A?vAi??sti savo A?eA?iasdeA?imtmetA?, o man rAi??pAi??jo iA?girsti apie aktorAi?? kuo daugiau ai??ztikrA? liudijimA?ai???, kad paraA?yA?iau straipsnA?, A?adAi??tAi?? PergalAi??s A?urnalui, kalbAi??jausi su keletu jos scenos partneriA?. Tie susitikimai su aktoriais, kiekvienas kitoks ir savaip A?domus, daA?niausiai vyko mano namuose, susAi??dus prie kavos puodelio. Anuomet diktofono dar neturAi??jau, uA?siraA?inAi??ti teko ranka A? bloknotAi??. Labiausiai man A?siminAi?? susitikimas su Artiomu Inozemcevu. Jis tuo metu buvo labai uA?imtas, todAi??l atvaA?iavo vidurdienA?, tarp rytinAi??s repeticijos ir spektaklio. IA?girdusi po langu burzgiant motorAi??, pamaA?iau ArtiomAi??, lipantA? nuo motociklo. A?aibu uA?lAi??kAi??s A? antrAi?? aukA?tAi?? su A?almu rankose, jau stovi duryse ir iA?kart pradeda garsiai, raiA?kiai kalbAi??ti skambiu aukA?tu balsu, nelaukdamas jokiA? klausimA? ar A?A?anginiA? A?odA?iA?. Sakau: ai??zArtiomai, susimildamas, neskubAi??kit, aA? turiu viskAi?? uA?siraA?yti ir dar kavAi?? atneA?ti!ai??? Jis porAi?? minuA?iA? patylAi??jo, A?iAi??rAi??damas pro langAi?? A? nykokAi?? A?irmAi??nA? peizaA?Ai??, o paskui, keisdamas intonacijas, kaip A?prasta aktoriams, vAi??l kalbAi??jo be paliovos, vis vaikA?A?iodamas, beveik neprisAi??sdamas prie stalelio. Tai buvo didA?iulis monologas, A?kvAi??pta odAi??, bet kartu atviras pasakojimas, kartais nutraukiamas garsaus juoko, kai prisimindavo kokiAi?? nors A?maikA?A?iAi?? smulkmenAi??. IA? Artiomo A?odA?iA? man prieA? akis radosi didingas ir sykiu labai gyvas Monikos MironaitAi??s portretas ai??i?? ai??zmaA?iauai??? jAi?? vaidinanA?iAi??, skambinanA?iAi?? pianinu, pykstanA?iAi??, jauA?iau niAi??riai A?dAi??mA? pilkA? akiA? A?vilgsnA?, girdAi??jau nuostabA? permainingAi?? jos balsAi??ai??i?? PasiAi??liusi dar puodelA? kavos, dar taurelAi?? moldaviA?ko konjako ai??zBelyj aistai???, padAi??kojau Artiomui ai??i?? puikus jo pasakojimas taps jubiliejinio straipsnio pagrindu. Bet artistas, tvirtai suAi??mAi??s mano rankas, pasakAi??: ai??zTik jokiu bAi??du niekur neminAi??kit mano pavardAi??s. Jokiu bAi??du! Monikai tai bAi??tA? labai nemalonu.ai??? Ir iA?lAi??kAi?? A? teatrAi??.

Po aistringo, karA?to romano jiedu buvo jau iA?siskyrAi??, bet Monika niekada taip ir neatleido Artiomui jo vedybA?, nors pati gyveno santuokoje kaip gyvenusi.

Neseniai radusi savo maA?inraA?A?ius ai??i?? iA?siverstAi?? Inozemcevo pasakojimAi?? (kalbAi??jo rusiA?kai, kad galAi??tA? laisviau reikA?ti mintis), pagalvojau, kad jis A?domus ir dabar, nes apie aktorius niekada nebus per daug pasakyta. Juo labiau kad tas tekstas ai??i?? jA? abiejA?, jau iA?Ai??jusiA? amA?inybAi??n, dvigubas portretas.

Ai??

Artiomas Inozemcevas: RusA? dramos teatre Monika MironaitAi?? lAi??mAi?? viskAi?? ai??i?? nuo repertuaro parinkimo iki spektakliA? aptarimo. Jos verdiktas daA?nai atrodydavo A?iaurus, negailestingas. Bet tik po daugelio metA? buvo suprasta ir A?vertinta, kad ji anksA?iau uA? kitus tiek A?moguje, tiek spektaklyje A?A?velgdavo grAi??smingA? klaidA? uA?uomazgas. Ai??iuo atA?vilgiu ji turAi??jo A?uniA?kAi?? uoslAi?? ir A?A?valgumAi??, nes numatAi??, nujautAi?? tai, ko pamatyti ir pajusti A?mogui neduota…

Jeigu mAi??sA? teatro nebAi??tA? valdA?iusi baisi administracinAi?? tamsuoliA? klika, MironaitAi?? bAi??tA? buvusi saugoma ir lepinama, o jos talentas ai??i?? visai kitaip panaudojamas… Kai ji pasitraukAi??, teatras pasikeitAi?? iA? esmAi??s, nes pasirinko visai kitokiAi?? kryptA?. AA? A?ia nebeturiu nei kAi?? vaidinti, nei kAi?? pasakyti. Man jos stinga! Po to, kai Monika iA?Ai??jo, teatrAi?? uA?plAi??do silpnos pjesAi??s, ilgai springome banalybAi??mis. Romanas Viktiukas ai??i?? gabus A?mogus, bet jis ai??i?? variagas, niekur neuA?sibAi??na. AtAi??jo ir iA?eis…

Monika atsirado pas mus labai sunkiu, sudAi??tingu metu (1955), kai senasis RusA? dramos teatras jau buvo mirAi??s, o naujas, lipdomas iA? retA? uA?sienio teatrinio gyvenimo nuogirdA? ir A?spAi??dA?iA?, dar tik drAi??sinosi imtis eksperimentA?. Bet vis dAi??lto, kad ir kaip keista, bAi??tent absurdo teatras A?A?iebAi?? naujus norus, siekius, susijusius su gilesniu psichologizmu.

O Mironaitei iA? teatro iA?Ai??jus (1968), uA? durA? atsidAi??rAi?? ne tik Ibseno ai??zNoraai???, Dostojevskio ai??zIdiotasai???, bet ir visas stipriA? jausmA?, pakiliA? idAi??jA? pasaulis.

DaA?niausiai pasitaiko dvi aktoriA? rAi??A?ys. Vieni visada, nesvarbu, kokios bAi??tA? jA? paA?iAi??ros, pasaulAi??jauta, skonis, beatodairiA?kai tiki reA?isieriumi, seka juo, vykdo visus nurodymus dAi??l vaidmens formos ir esmAi??s. Tai A?iuolaikinis aktoriaus tipas. Monika niekada nepriklausAi?? A?iai pasyviA? atlikAi??jA? grupei. Visada buvo savarankiA?ka, o aktorinAi?? jos prigimtis ypatinga tuo, kad sugeba visiA?kai apnuoginti A?mogaus sielAi??. Scenoje jai rAi??pi iA?reikA?ti egzistencinAi?? kanA?iAi??, negandos nuojautAi??.

Ai??iaip normalus A?mogus, ypaA? ne menininkas, linkAi??s kuo greiA?iau pamirA?ti skaudA?iAi?? patirtA?. O artistA? emocinAi?? atmintis ilgainiui darosi vis gilesnAi??. TodAi??l Monikai taip svarbu iA?ryA?kinti netekties, praradimA? paliktus randus, aiA?ku, pirmiausia ji atsiA?velgia A? kiekvienos savo herojAi??s charakterA?. Monika, sakyA?iau, fataliA?kai apsAi??sta kanA?ios, A?iuo atA?vilgiu ji kaip aktorAi?? yra unikali, nes A?stengia niuansuotai perteikti ne tik personaA?o savijautAi??, bet ir paA?iAi?? jo bAi??tA?, paA?enklintAi?? sielvartu dAi??l netekA?iA?, lemtingA? klaidA?. Tiesa, scenoje ji gali spindAi??ti ir jaunatviA?ka A?varumo, tyrumo aura, moka bAi??ti linksma, A?aisminga, taA?iau tai ai??i?? ne jos duonaai??i??

BAi??tina pasakyti keletAi?? A?odA?iA? ir apie jos reiklumAi??. Antai kine aktoriai A?ino, kad yra visiA?kai priklausomi nuo reA?isieriaus, todAi??l paprastai nieko iA? jo nereikalauja. Monika, kai filmavosi juostoje ai??zAve, vita!ai???, matydama, kad reA?isierius kelias dienas iA? eilAi??s ai??zpametAi??s formAi??ai???, sAi??do A? maA?inAi?? ir iA?vaA?iavo. Kino studijoje taip nesielgiama! Taip atsitiko pirmAi?? ir turbAi??t paskutinA? kartAi??. Bet A?i artistAi?? nepakenA?ia chaltAi??ros! Matyt, todAi??l RusA? dramos teatro aktorius Ivanovas rAi??kte rAi??kAi??, kad Monika ai??i?? tikras svetimkAi??nis (??????Ni???????????i?? Ni???i???i????).

Ji turAi??jo savo mAi??gstamas temas. VisA? pirma tai viskAi?? atleidA?ianti, pasiaukojama meilAi??, kurios motyvA? ji rasdavo visur ai??i?? poezijoje, prozoje… Apie pasiaukojamAi?? meilAi?? kalbama daA?nai. Bet kuo ta meilAi?? ypatinga artistei? Monikai, atrodo, svarbiausias, labiausiai jaudinantis yra tas momentas, kai sudAi??A?ta iliuzijos. Beje, mane ji vadino racionaliu aktorium (?????i????????Ni???? ?i????Ni???i??Ni??????)…

Jos talentas pasireiA?kia dar ir tuo, kad vaidinti jai ai??i?? laimAi??! NemaA?ai aktoriA? teatre vargsta. Daugeliui A?i profesija virsta katorga. IA? tikrA?jA? nAi??ra lengva nustatytu metu ai??i?? 12, 18 ar 20 valandAi??, nesvarbu, norisi tau to, ar nesinori, eiti A? scenAi?? ir publikos akivaizdoje vaidinti jausmA? kulminacijAi??. O ji suvokia tai kaip savo veiklos, savo gyvenimo prasmAi??. Ir dar: vyresnAi??s kartos aktoriai daA?nai nepriima to, kAi?? atsineA?a jaunieji. Monika A?iuo poA?iAi??riu nepaprastai pakanti, labai imli. Ji moka dA?iaugtis kitA? sAi??kme, moka A?avAi??tis! Nes myli teatrAi??. Net jeigu sako: ai??zAA? ne artistAi??. Teatro nekenA?iu!ai??? ai??i?? A?iuos A?odA?ius galima suprasti labai A?vairiai. Gal ji nekenA?ia rutinos, gal savAi??s, kai neA?stengia kaA?ko svarbaus jame pakeisti? Bet tai nereiA?kia, kad nekenA?ia teatro kaip tokio. Visas jAi??gas skirti scenai jai yra natAi??ralus dalykas…

Dar viena nuostabi jos savybAi?? ai??i?? nepaprastas susikaupimas, susikoncentravimas, dvasinAi?? A?taiga. Vos iA?eina A? scenAi??, iA?kart keiA?iasi jos veidas, balsas, judesiai, kAi??nas pritvinksta jAi??gos. KartAi?? per gastroles kaA?kur kone ai??zplAi??A?iniA? A?emAi??seai???, beveik necivilizuotoje aplinkoje, ji prastai jautAi??si, viduriavo, diegliai raiA?Ai?? pilvAi??. Maniau, vaidinti Monika negalAi??s. Bet scenoje ji iA?kart pasikeitAi??, kuo toliau, tuo geriau atrodAi??, vaidino susikaupusi, A?sigilinusi. Scena jAi?? staA?iai gydAi??.

Yra aktoriA?, kurie beatodairiA?kai pasitiki savimi. Ai?? scenAi?? ar A? estradAi?? jie A?engia drAi??siai, nebijo galimos nesAi??kmAi??s, esAi?? gudrumu ar jausmingumu vis tiek pavergs A?iAi??rovus. Tai daA?niausiai emocionalAi??s aktoriai, ai??zgamtos vaikaiai???, nuoA?irdAi??s ir A?valAi??s, turintys stipriAi?? nervA? sistemAi??. Tarp jA? esama ir talentA?, ir vidutinybiA?. Monika priklauso visai kitai menininkA? rAi??A?iai. VisA? pirma ji ai??i?? dideliA? ambicijA? aktorAi??, todAi??l labai daug dirba ir nepajunta palengvAi??jimo tol, kol nesubrandina vaidmens.

Mironaitei pasisekAi?? ai??i?? vaidinti ji pradAi??jo 1935 m., t.Ai??y. tada, kai A? teatrAi?? atAi??jo naujoji lietuviA? reA?isieriA? karta, ne tik norAi??jusi, bet ir turAi??jusi kAi?? pasakyti apie savo laikmetA?. Pirmieji jos vaidmenys Algirdo JakA?eviA?iaus, Romualdo JukneviA?iaus spektakliuose argi neatstojo teatro mokyklos, kurios jai neteko baigti? PagrindinAi?? Monikos mokykla ai??i?? jos talentas. O kas yra talentas? Dabar beveik kiekvienas aktorius yra baigAi??s vaidybos mokyklAi??. Vieni iA? jA? daug dirba su savimi, bet kiti yra A?sitikinAi??, kad viskas jiems jau savaime duota, iA?treniruota, A?kvAi??pta. Toks poA?iAi??ris veda A? profesinA? aplaidumAi??. Monika visada A?inojo, kad turi mokytis pati iA? savAi??s. Pasikliaudama intuicija, pastabumu, ambicijomis, nebijodama juodo darbo, kiekvienAi?? vaidmenA? ji atkakliai kuria nuo pradA?ios iki pat pergalingos pabaigos. DidA?iulis atsakomybAi??s jausmas verA?ia jAi?? kiekvienAi??kart smarkiai jaudintis ir giliai iA?gyventi.

Jos vaidmenys neiA?reiA?kia grynai nacionalinio stiliaus. Pagal savo darbo metodAi?? ir rezultatus ji greiA?iau vakarietAi??, kuriai vienodai lengva vaidinti A?vairiA? tautA? dramos kAi??rinius. NepasakyA?iau, kad tuose vaidmenyse Monika ieA?ko specifiniA? nacionaliniA? bruoA?A?, greiA?iau to, kas internacionalu, bendraA?mogiA?ka. Tai liudija ir jos Nora, ir Patricka Campbell. Kas kita ai??i?? rusA? moterys. Man regis, Mironaitei labai artimos tos aistringos, romantiA?kos, dvasiA?kai turtingos herojAi??s. Argi tuo neA?tikina Ania (ai??zVyA?niA? sodasai???, 1937), Liza (ai??zBajorA? gAi??A?taai???, 1956), Nastasja Filipovna (ai??zIdiotasai???, 1963)? PersonaA?ai tampa jos asmenybAi??s atspindA?iu. DidA?iulis skirtumas tarp subtiliai A?kAi??nytA? ai??zsavoai??? vaidmenA? ir kartais gana vidutiniA?kA? ai??zne savoai???. TaA?iau MironaitAi?? nAi??ra nuotaikos aktorAi??. Jos nuotaikos ryA?kiai liejasi gyvenime, per repeticijas, bet ne scenoje. A?ia ji tiksliai laikosi partitAi??ros su maA?ais niuansais, subtiliais nukrypimais. IA?orinA? temperamentAi?? demonstruoja retai. Jos judesys greiA?iau buitiA?kas, gal net kiek sukaustytas, itin paprastas, be efektingA? gestA?, be staigiA? posAi??kiA?. Viskas iA? anksto nuA?lifuota, taA?iau vidinAi??s aistros, dvasinAi??s energijos tai neuA?gesina. Tas ypaA? bAi??dinga jos Gitel Moskai spektaklyje ai??zDviese sAi??puoklAi??seai??? (1962). A?ia judesio tik tiek, kiek bAi??tina. UA?tat kiek A?viesos, jautrumo aplinkiniams, naivumo, autoironijos! Visa pavAi??luota moters branda prabAi??ga publikos akivaizdoje, visa biografija! Ir A?ia neiA?vengiamai kyla mintis apie partnerA?…

Monika niekada nedarAi?? to, ko nenori. Matyt, tai ir skiria talentingAi?? A?mogA? nuo netalentingo. Jai nereikia prisiversti imtis veiklos. Ji dirba be perstojo. Jai reikia prisiverst ilsAi??tis, miegoti, valgyti, uA?simirA?ti. UA?vis sunkiausia ai??i?? atsikratyti minA?iA?, susijusiA? su kuriamu vaidmeniu ir trukdanA?iA? atsipalaiduoti. TaA?iau be A?itos dvasinAi??s A?tampos ji negalAi??tA? vaidinti. Monika moka daug kAi?? ai??i?? ir pieA?ia, ir groja, ir dainuoja. Jeigu likimas bAi??tA? lAi??mAi??s jai tapti raA?ytoja, ji be paliovos raA?ytA?, jei dailininke ai??i?? pieA?tA?, tapytA?ai??i?? Jos A?odA?iais tariant, talentas ai??i?? tai didA?iulis noras kAi?? nors svarbaus bAi??tinai pasakyti kitiems. O geriausiai perteikiame tai, kas mus paA?ius labiausiai jaudina, kas mums iA? tikrA?jA? rAi??pi. Ai??tai, sakykim, charakteriniai Monikos vaidmenys ai??i?? Aksinja (ai??zTamsos galybAi??ai???) arba Moteris (ai??zA?mogus nuo A?vaigA?dAi??sai???). Jie meistriA?ki, viskas padaryta teisingai, taip, kaip reikia, taA?iau A?ie ai??zvaidmenys jai nAi??ra saviai???. Jautresni A?iAi??rovai tAi?? iA?kart pajunta… O ai??zsaviai??? vaidmenys yra tie, apie kuriuos jau kalbAi??jau, kur skamba jai svarbios temos. Ir ji pati, beje, ne tik scenoje, ai??i?? tai moteris, nukryA?iuota ant savo paA?ios nepasitenkinimo kryA?iaus, paA?eidA?iama, kartais beginklAi??. TaA?iau tai nereiA?kia, kad Monika ai??i?? uA?kietAi??jusi pesimistAi??. Ne. BAi??tent gilAi??s jausmai, emocinAi?? A?tampa, jautrumas aplinkai, dvasinAi?? energija leidA?ia jai A?velgti A? gyvenimAi?? su viltimi. Giliai A? neviltA? ji niekada nenugrimzta, nes nuolatos kovoja su savimi. Tai matyti ir iA? vaidybos bAi??do ai??i?? ji lengvai atsisako pirminio sumanymo, A? tai, kAi?? daro, moka pasiA?iAi??rAi??ti tarsi iA? A?alies, o tada energingai imasi visko iA? naujo, nuo pat pradA?iA?…