Mozartas ai??i?? Vilniuje

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Petras Kunca
DATA: 2013-03

MozartasAi??ai??i?? Vilniuje

Petras Kunca

Prof. Petro Kuncos pokalbis su Zalcburgo universiteto Mozarteum profesoriumi, Muzikinio teatro katedros vedAi??ju, Mozarto operA? instituto direktoriumi Josefu Wallnigu

Ai??ai??zUniversiteto profesorius dr. Josefas Wallnigas yra tikras Austrijos, Zalcburgo ir Mozarto ambasadorius pasaulyjeai???,Ai??ai??i?? 2010 metais A?raA?yta Austrijos mokslo ir meno DidA?iojo KryA?iaus teikimo A?iai iA?kiliai asmenybei dokumentuose. Dvejais metais anksA?iau Lietuvos muzikos ir teatro akademija, pripaA?indama jo nuopelnus abiejA? universitetiniA? muzikos ir teatro mokyklA? meniniA? bei moksliniA? ryA?iA? plAi??trai, suteikAi?? jam garbAi??s daktaro vardAi?? (2008). Dirigentas, pianistas, pedagogas, mokslininkas, meno projektA? iniciatorius, dalyvis ir vadovas Josefas WALLNIGAS gimAi?? 1946 m. Zalcburge. Studijavo Mozarteume, Vienos muzikos ir teatro universitete. Nuo 1980 m. jis yra Mozarteumo profesorius. Pokalbyje profesorius svarsto apie W.A. Mozarto muzikos, ir ypaA? jo operA?,Ai?? aktualumAi?? A?iuolaikiniame pasaulyje, mini kai kuriuos Zalcburgo A?emAi??s ir Lietuvos kultAi??riniA? bei ekonominiA? ryA?iA? istorijos faktus. JosefAi?? WallnigAi?? kalbinAi??s Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras KUNCA dAi??koja muzikologei Ritai Nomicaitei uA? konsultacijas ir techninAi?? paramAi?? ruoA?iantis A?iam pokalbiui.

Mozart in Vilnius

ai???The university professor Dr Josef Walling is a real ambassador in the world for Austria, Salzburg and Mozart.ai??i?? These words were written in 2010 in documents to accompany the presentation to this celebrated personality of the Austrian Grand Cross of Science and Art. Two years earlier, the Lithuanian Academy of Music and Theatre, acknowledging his achievements in encouraging connections in art and science between university music and theatre schools, had granted him an honorary doctoral degree. A conductor, pianist, teacher, researcher, member and leader of art projects, Josef Walling (b. 1946) studied at Mozarteum, Viennaai??i??s music and theatre university, and
from 1980 he has been a Mozarteum professor.In a discussion with Professor Petras KUNCA of the Lithuanian Academy of Music and Theatre, he shares his thoughts about Mozartai??i??s music, and especially about the relevance of his operas in the modern world. He also recalls certain moments of cultural and economic contact and mutual history between the Salzburg area and Lithuania.

Petras Kunca. Profesoriau, Lietuvoje esate A?inomas menininkas, JAi??sA? diriguojamA? koncertA? ir meistriA?kumo kursA? klausytojA? auditorija yra plati. Su kokiomis mintimis atvykote A?A? kartAi???

Josef Wallnig. AA? dAi??koju Jums uA? A?io pokalbio galimybAi??. Tai jau A?eA?tasis kartas, kai Vilniuje mes susitinkame tAi??sti ir gilinti Mozarto kAi??rybos studijA?. Mielai prisimenu savo pirmAi??jA? vizitAi??, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos europinis projektas nuvedAi?? mus A? NidAi??.

inderal without rx.

Petras Kunca. Tai buvo ai??zDie ZauberflAi??teai??? ai??i?? ai??zStebukAi??lingoji fleitaai????

Josef Wallnig. Taip, tai buvo mAi??sA? ai??zFleitaai???Ai??ai??i?? man nepamirA?tamas A?vykis. Pasaulio meninis jaunimas ir, svarbu, Lietuvos studentai gilinosi A? Mozarto muzikos interpretacijA? galimybes.

Bet ir A?is mano atvykimas vAi??lgi susijAi??s su Mozartu. Tai ypatingas ryA?ys. Juk savaime suprantama, kad tik Zalcburgo Mozarteume A?io autoriaus kAi??rybai skiriamas ypatingas dAi??mesys.

Ai??imtmeA?ius puoselAi??dami savo kultAi??rAi??, zalcburgieA?iai giAi??liau suvokia ir myli MozartAi??. Perteikti jo muzikos kalbAi?? A?iA? dienA? Lietuvos studentams yra mane jaudinantis ir mano pedagoginAi?? patirtA? praturtinantis uA?davinys. Ai??is svarbus intelektualinis jaunA? A?moniA? lavinimas panaA?us A? ugnies A?A?iebimAi??: kai pagaliau iA? jA? ima sklisti A?viesa ir A?iluma, tai yra graA?iausia, dAi??l ko verta bAi??ti pedagogu.

AA? susidariau A?spAi??dA?, kad vienAi?? ar kitAi?? kartAi??, kai jaunimas tai priima ir pasiseka tai padaryti, neiA?dildomas poveikis A?sitvirtina ilgam, tarytum palaiko ugnies degimAi?? ir ateityje.

Petras Kunca. GraA?us JAi??sA? posakis, kad Mozarto kAi??ryboje dera jaunystAi??, A?viesa, mokslasai??i?? Kokias naujas pasaulines tendencijas pastebite Mozarto kAi??rybos tyrimuose A?iandien?

Josef Wallnig. Kaip A?inote, uA? naujA? idAi??jA? daA?niausiai slypi naujai atrandamos pamirA?tos. Dabar labiausiai kreipiamas dAi??mesys ne tik A? Mozarto rankraA?A?iA? originalus, bet ir A? visAi?? jo gyvenamojo meto estetinA? kontekstAi??, tai derinant su naujausiais tyrimais harmonijos, akustikos, psichologijos ir daugelyje kitA? sriA?iA?. Pvz., studijuojame ne tik tonacijA? tarpusavio ryA?ius, bet ir jA? panaudojimAi?? operoje socialinAi??ms vaizduojamA?jA? personaA?A? charakteristikoms. IA? tikro verta pasmalsauti ai??zuA? kulisA?ai???, kokias priemones A?is autorius pasirenka, kai kuria taurA? kilmingo grafo arba jo tarno A?vaizdA? (ai??zLe Nozze di Figeroai??? ai??i?? ai??zFigaro vedybosai???). A?ia padeda ir instrumentacija, ir tonacijA? kaita, ir individuali muzikos kalba. Scenoje matome ryA?kias skirtingA? asmenA? charakteristikas. DaA?nai, atsidAi??rAi?? tarp klausytojA?, A? tai maA?ai kreipiame dAi??mesio ir nepastebime, kaip formuojamas meno kAi??rinys, kas vyksta iA? tikrA?jA?. Jei studijuojame partitAi??ras, atrandame A?vairovAi??, daugiapusiA?kumAi?? ir spalvas, diferencijuotAi?? agogikAi??, ir kai galime analizuoti, tampa visiA?kai aiA?ku, kad trimitai priklauso marA?o simbolikai, karaliams ir aristokratams, bet jokia moteris necharakterizuojama trimitais, kai, sakykim, klarnetus Mozartas pritaiko vaizduoti aukA?tuomenei, ir ypaA? damoms (Wallnigas A?ypsosi); jaunos tarnaitAi??sAi??ai??i?? Cerlina (ai??zDon Giovanniai???), Siuzana (ai??zFigaro vedybosai???), Despina (ai??zCosi fan tutteai???Ai??ai??i??
ai??zVisos jos tokiosai???) vaizduojamos paprastomis tonacijomis, joms skiriamos fleitos, obojai, bet niekadaAi??ai??i?? klarnetas, fagotas. PlastiA?kumas, ryA?kumas, vaizdingumas pasiekiami instrumentA? kombinacijomis, tonacijA? ir tempA? kaitaAi??ai??i?? visas A?is kompleksas susipina vieningoje dramaturginAi??je linijoje. Tuos partitAi??ros A?vykius mes A?iandien studijuojame ir mokomAi??s A?kAi??nyti scenoje. Bet statyti operAi?? Mozarteume ar Operos teatreAi??ai??i?? du skirtingi dalykai: mes skiriame palyginti daug laiko detalAi??ms, dailiname jas, nes Mozarteumas turi suteikti sAi??lygas Mozarto kAi??rybos studijoms. Pradedame nuo ai??zFigaro vedybA?ai???, gilindamiesi pirmiausia A? tiesiog revoliucinA? Pierreai??i??o de Beaumarchais teksto reformatoriA?kumAi??, kai A?prastos charakteristikos staA?iai apverA?iamos aukA?tyn kojom. Ai??domu patirti, kaip Beaumarchais dramatiA?kumas per Lorenzo Da Ponteai??i??s libretAi?? patenka A? Mozarto rankas ir pastarasis tai A?prasmina scenoje likus trejiems metams iki PrancAi??zA? revoliucijos. Suprantama, kai tik jaunimas visa tai priima domAi??n ir tampa sAi??moningesnis, iA? karto dar negali dainuoti geriau, bet susiformuoja prielaidos kokybAi??s kaitai. Ai??itaip, A?inant istorinAi?? atlikimo praktikAi??, studentai gali suformuoti naujAi?? muzikinAi??s kalbos sampratAi?? ir disponavimo ja technikAi??. Ir A?tai tik tada gali ateiti reA?isierius, patogiai A?sitaisyti salAi??je, atsikimA?ti ai??zCampari-Sodaai??? buteliukAi?? ir pradAi??ti repetuoti spektaklA? (Wallnigas A?ypsosi). Studentai tuo metu jau turi A?inoti visAi?? dramaturgijAi??, atmintinai mokAi??ti tekstus.

Petras Kunca. Mozartas A?iandien yra pagrindinAi?? JAi??sA? pasakojimo tema. Ar tinkamai pasirengusius mAi??sA? studentus sutikote savo meistriA?kumo kursuose A?A? kartAi???

Josef Wallnig. JAi??sA? jaunimas ir A?A?syk yra pasirengAi??s pakankamai gerai. Tiesa, gana sudAi??tinga yra jau mokslo metA? pradA?ioje, beveik per mAi??nesA?, viskAi??, kas bAi??tina, A?veikti. Bet dirigentas Virgilijus Visockis puikiai pasidarbavo, kad studentai gerai mokAi??tA? savo atliekamAi?? natA? tekstAi??. Mano uA?davinys yra prisidAi??ti prie tolesniA? studijA? aiA?kinant, kAi?? tomis natomis galima pateikti.

Petras Kunca. Muzikos turinys, muzikos dramaturgijaai??i?? pagrindiniai dalykai?

Josef Wallnig. Tai yra mano uA?davinys, turiu papildyti studentA? A?iniA? bagaA?Ai??. Esu maloniai nustebintas jAi??sA? vokalistA? parengimo kokybAi??s. Manau, jog tokioje palyginti nedidelAi??je A?alyje, A?iandien skaiA?iuojanA?ioje, gaila, jau maA?iau negu tris milijonus gyventojA?, turite tikrai daug gerai iA?mokytA? talentA?. AiA?ku, jog tai Lietuvos muzikos mokyklA? ir aukA?tA?jA? mokyklA? sistemos funkcionavimo rezultatas. JAi??sA? vokalo studentA? geras teorinis pasirengimas. Suprantama, Lietuvos vokalistA? dainavimo maniera daugiausia susijusi su senAi??ja rusA? vokaline praktika. Yra ir kitA? miA?riA? elementA?, taA?iau visuma sudaro pozityvA?, naujAi?? A?iA? dienA? studijA? vaizdAi??.

Petras Kunca. PraA?au Jus pakomentuoti, kokiAi?? reikA?mAi?? Mozarto operA? vokalo studijoms turi jo laikA? meno estetikos A?inios.

Josef Wallnig. Tai iA?ties svarbios A?inios, bet mums visiems, susijusiems su CentrinAi??s Europos muzikos tradicijomis, svarbu iA?laikyti A?vietimo ir mokslo pusiausvyrAi??. EsmAi?? ta, kad visa turi bAi??ti neatskiriamai susieta. Muzikos mokslininkai, teoretikai A?iandien teikia puikiA? idAi??jA?, bet ne visada bAi??na suprasti, muzikos praktikai ieA?ko savo kelio. ApibAi??dinimui esame radAi?? tokiAi?? formuluotAi??: Wissenschaftsgeleitete Lehre (vok.)Ai??ai??i?? mokslu paremtas mokymas, t. y. teorinAi??s A?inios, tame tarpe ir estetikos, yra bAi??tinos, bet jos negali bAi??ti atsietos nuo praktikos. DAi??stydamas Mozarto interpretacijAi??, aA? privalau aiA?kinti ir jo laikA? atlikimo praktikAi??, ir kitas su estetika susijusias jo meto duotybes.

Ai??iandien mes sakome, jog yra ir tokia sAi??voka kaip verlorengegangene SelbstverstAi??ndigkeiten (vok.), t. y. savaime suprantami, bet pamirA?ti dalykai, kuriuos mums bAi??tina A?inoti interpretuojant MozartAi??. Juk uA?raA?yta muzika dar nAi??ra tai, kas gali bAi??ti atliekama. Ne viskas, kas buvo savaime suprantama, yra uA?raA?yta. Tai reiA?kia, kad atlikAi??jui bAi??tina savo A?vaizdA? suderinti su uA?raA?yto teksto reikA?me. Mums tenka A?domus uA?davinys A?iandien gyvybingu dalyku padaryti tai, kas prieA? kelis A?imtus metA? buvo savaime suprantama.

Petras Kunca. Ar A?iandien JAi??sA? universitete yra kokie nors specialAi??s pasirengimo kursai Mozarto muzikos studijoms? YpaA? iA? svetur atvykstantiems studentams.

Josef Wallnig. Mozarteume studijuojame pagal Bolonijos deklaracijos numatytas gaires, t. y. studijos susideda iA? dviejA? daliA?, panaA?iai kaip ir Vilniuje: bakalaurai mokosi ketverius metus, magistraiAi??ai??i?? dvejus. Vokalistai gali pasirinkti operAi??, Lied A?anrAi??, oratorijAi?? ir t. t. Visa, kas susijAi?? su pradinAi??ms studijoms reikalinga medA?iaga nuo Monteverdi iki A?iA? dienA?, turi bAi??ti iA?studijuota bakalauro studijose. Vokaliniams dalykams turi bAi??ti skiriamas ypatingas dAi??mesys. Operoje, aiA?ku, mes pagrindinA? dAi??mesA? skiriame Mozartui. TaA?iau studentai turi gauti A?iniA? apie tAi?? milA?iniA?kAi?? stilistinAi?? vokalo A?vairovAi??, todAi??l mano vadovaujamoje Operinio parengimo katedroje jie studijuoja ne vien MozartAi??,Ai??ai??i?? tai bAi??tA? jiems per siauros studijos. PrieA? aA?tuonerius metus universitete A?kAi??riau Mozarto operA? institutAi??. Tai yra savarankiA?ka institucija su savo atskiru biudA?etu, ir A?iai autarkiA?kai A?staigai vadovauti tenka taip pat man. Visi, studijuojantys Mozarteume, pavyzdA?iui, taip pat ir pianistai, ir visi kiti, baigAi?? bakalauro studijas, gali, jei patys to pageidauja, uA?siraA?yti ir lankyti mokymo renginius. Labiausiai tai patrauklu jau baigusiems pirmAi??jA? studijA? etapAi?? vokalistams, toliau norintiems studijuoti Mozarto operas ir siekti Mozarto instituto diplomo. Institute turime daug uA?sienio studentA?. Galiu paminAi??ti A?domA? dalykAi??: Australijoje vykstanA?io stambaus vokalistA? konkurso vienas prizA? yra laureatui suteikiama galimybAi?? vienerius metus studijuoti mAi??sA? institute Zalcburge, mano klasAi??je. Taip jau antrus metus gauname po vienAi?? puikA? Australijos studentAi??. Tad ryA?iai iA?siplAi??tAi??. Pernai studijavo studentas bosas, dabarAi??ai??i?? sopranas, kuri jau balandA? dainuos GrafienAi??s partijAi?? mano rengiamuose ai??zFigaro vedybA?ai??? spektakliuose. KAi?? gali studentams pasiAi??lyti Mozarto institutas? PirmiausiaAi??ai??i?? giliAi?? vokalinio atlikimo studijAi??, atitinkanA?iAi?? aukA?tus Mozarto meno reikalavimus: mes tapome centru, kuriame skiriamas dAi??mesys, rodos, tokiems savaime suprantamiems, bet daA?nai pamirA?tamiems stilistiniams melizmatikos, t. y. muzikinAi??s puoA?ybos, mokslo reikalavimams.

Antra, suteikiame jaunimui svarbA? tobulinantis atramos taA?kAi??Ai??ai??i?? Mozarto muzikos ryA?io su judesiu studijas: turime tokiAi?? mokomA?jA? uA?siAi??mimA? temAi??Ai??ai??i?? ai??zMozartas ir A?okisai???. Visi mAi??sA? studentai turi paA?inti Mozarto muzikoje A?trauktas A?okio formas ir patys mokAi??ti A?okti,Ai??ai??i?? tam A?ia ir A?okio studijos, juk jau pirmoji Figaro arija yra ir menuetas. Kita svarbi programa yra istorinAi?? sceninio atlikimo praktika. Turime puikiAi?? dAi??stytojAi?? iA? Vienos, kolegAi?? Margit Regler, kuri, remdamasi XVIII amA?iaus A?altiniais, tiksliai laikosi jA? moksliA?kai pagrA?sto pritaikymo vaidybos mene principA?. Ai??valdA?ius A?A? menAi??, sceninAi?? aktoriaus laikysena, jo kAi??no kalba tampa iA?raiA?kingesnAi??. TreA?ia, atvykusiems A? ZalcburgAi?? tobulintis uA?sienio studentams Mozarto institute yra aktualu ne tik studijuoti vokalAi??, bet ir pajusti moderniA?ko miesto ryA?A? su Mozartu. Ai?? studijA? planAi?? nutariau A?traukti keturias dideles ekskursijas ir parodyti kitA? kraA?tA? jaunimui Mozarto laikA? poA?iAi??rA? A? A?A? miestAi??. Taip kiek-vienas po studijA? iA?vykstantis studentas bAi??na ypatingu bAi??du paA?inAi??s Zalcburgo tradicijas.

Mozarto instituto veiklos pagrindas yra per vienerius mokslo metus paruoA?ti vienAi?? ar du skirtingos apimties operinius renginius. Tai yra specialAi??s, atskiri nuo Muzikinio teatAi??ro katedros, vien tik Mozarto instituto renginiai. Ai?? juos galima uA?siraA?yti ne tik vokalistams, bet ir orkestro, ir choro studijA? atlikAi??jams. Po spektakliA? visiems atlikAi??jams teikiami paA?ymAi??jimai, suA?inomi studijA? taA?kai, priklausantys nuo jA? sugebAi??jimo scenoje A?prasminti savo mokslA? rezultatus. Taip apibendrinamos visos A?inios, A?gytos dviejA? semestrA? bAi??gyje. Yra daug norinA?iA? studijuoti toliau. Su mAi??sA? programa galima susipaA?inti internete adresu: www.mozartoper.at.

Prisimenant 2006-uosius, Mozarto 250-osios gimimo sukakties, metus, norisi paminAi??ti ir kitAi?? ypatingAi?? A?vykA?Ai??ai??i?? visA? Mozarto operA? atlikimAi?? Zalcburgo festivalyje. AA?iAi?? Dievui, viskas pasisekAi?? gerai, ir net pirmosios Mozarto operos skambAi??jo jA? premjerA? vietoje, t. y. Zalcburgo universiteto auloje. PirmA?jA? operA?Ai??ai??i?? ai??zApollo et Hyacinthusai??? (ai??zApolonas ir Hiacintasai???) ir ai??zDieAi??Schuldigkeit des ersten Gebotesai???Ai??(ai??zPirmojo Ai??sakymo priedermAi??ai???) ai??i?? atlikimas buvo vadinamas festivalio sAi??kmeAi??ai??i?? jAi?? nulAi??mAi?? puikus reA?isierius Johnas Dew. Tuos spektaklius atliko Mozarto instituto studentai, man teko jiems diriguoti. Jaunuoliai atlaikAi?? didA?iulAi?? tarptautinAi?? konkurencijAi??. Kai kurie dalyviai A?engAi?? savo pasirinktu keliu toliau ir neilgai trukus tapo A?A?ymybAi??mis.

Petras Kunca. Galime sakyti, jog savo tobulAi??jimo inspiracijas jie rado JAi??sA? klasAi??je…

Josef Wallnig. Jie studijavo ir kitose klasAi??se, taA?iau didA?iuojuosi jais ne tik dAi??l pedagoginAi??s sAi??kmAi??s, labiau dA?iaugiuosi, kad mene jie jau tarAi?? savo A?odA? ir aA? jiems truputA? padAi??jau…

Petras Kunca. 2005 metA? rugsAi??jA? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje visi buvo pagauti pasirengimo Mozarto jubiliejui dvasios, kai JAi??s visAi?? savaitAi?? repetavote su studentA? orkestru ir solistais, surengAi??te koncertus, originaliomis idAi??jomis ir ai??zskaniaisai??? siurprizais padAi??jote A?gyvendinti projektAi?? ai??zMozarto metA? iA?vakarAi??sai???, pelnydamas dideles akademijos bendruomenAi??s simpatijas ir Jums, ir Mozarto menui. Ar jau tada numatAi??te, kad Lietuvos jaunimas tobulinsis JAi??sA? klasAi??je Zalcburge?

Josef Wallnig. Kaip tik tada, 2005-aisiais, dar iki kAi?? tik minAi??tA? mAi??sA? operA? pastatymo Zalcburgo festivalyje, iA?girdau dainuojant jAi??sA? studentAi?? JekaterinAi?? TretjakovAi??. Ji buvo gerai pasirengusi, ir aA? pakvieA?iau jAi?? dainuoti mAi??sA? pastatyme Zalcburge. Jekaterina turAi??jo pasisekimAi??, liko studijuoti toliau ir baigAi?? studijas Mozarteume. Tai buvo laimingas visA? aplinkybiA? sutapimas, taip nedaA?nai atsitinka. Kai atvykstu A? LMTA, iA?klausau nemaA?Ai?? bAi??rA? jAi??sA? vokalistA? ir papraA?au vienAi?? ar kitAi?? studentAi?? elektroninio adreso. Kai A?inau A?moniA? galimybes, bandau padAi??ti.

Petras Kunca. Tikriausiai JAi??s pastebite ir daugiau mAi??sA? jaunimo veiklos Zalcburge apraiA?kA??

Josef Wallnig. Puiki pianistAi?? Irma KliauzaitAi??, laimAi??jusi Mozarto konkurso Zalcburge laurus, dabar yra Mozarteumo dAi??stytoja. Lietuva iA?augina tikrai puikiA? menininkA?.

Petras Kunca. Zalcburge Mozarteumo salAi??je aA? klausiausi didA?iulio jaunimo bAi??rio, kurA? JAi??s apjungAi??te savo diriguojamame ai??zIdomeneoai??? pastatyme: vokalistus, chorus, orkestrAi??. Tai buvo koncertiniam atlikimui artimas variantas, kuriame muzikos atlikimo kokybei skyrAi??te pagrindinA? dAi??mesA?. Jums teko milA?iniA?kas uA?davinys parengti A?A? Mozarto brandos kAi??rinA?, atlikAi??jams keliantA? daug rAi??pesA?iA?. Kaip JAi??s pasiekiate tokio A?tikinamo meninio rezultato? Jus A?kvepia Mozarto genialumas? Wallnigas, Zalcburgas, Mozartas,Ai??ai??i?? jauni A?monAi??s A?ioje taurioje veikloje atrodAi?? labai vieningi ir natAi??ralAi??s.

get ditropan overnight.

Josef Wallnig. Wallnigas A?ia visai niekuo dAi??tas ir neAi??A?domus. TaA?iau reikia imtis tokiA? uA?daviniA?, kurie visus sujungia ir A?kvepia siekti bendro tikslo. Savo spektakliuose mes visi A?inome, kur esame ir kur link einame. Jei pavyksta A?gyvendinti didesnAi?? uA?sibrAi??A?to tikslo dalA?Ai??ai??i?? dA?iaugiamAi??s. AA? manau, kad ir tada mums pasisekAi?? rasti puikA? reA?isieriA?Ai??ai??i?? Eike GramssAi??. Jis dirbo Berno operos teatre, vadovavo didiesiems Vokietijos teatrams, dabar yra Mozarteumo profesorius. Jis turi dramaturgijos pojAi??A?io dovanAi??. Pvz., ai??zIdomeneo, Re di Kretaai??? (ai??zIdomenAi??jas, Kretos karaliusai???) III veiksme yra toks vienintelis solistA? kvartetas. Gramssas sugebAi??jo juos susieti A? tokA? vieningAi?? ansamblA?, kad jie tiesiog sukibo vienas su kitu taip A?sijausdami A? kanA?ios ir gailestingumo gilumas, kad mane tebejaudina tos muzikos prisiminimas. Manau, A?ia verta prisiminti charakteringAi?? anekdotAi??: vienas smuikininkas, po labai sAi??kmingo Beethoveno koncerto atlikimo paklaustas, kaip jam vis pavyksta taip sklandA?iai smuikuoti, atsakAi??, jog turi labai gerAi?? partitAi??rAi??, labai gerAi?? smuikAi?? ir strykAi??, jam tereikia juos tarpusavyje suderinti ir… atsitraukti per du A?ingsnius. IA? tikro, muzikos mene, manau, svarbu siekti iA?reikA?ti muzikAi??, bet ne save. Kiekvienas mAi??sA? yra muzikos tarnas, neuA?goA?iantis muzikos savimi.

Petras Kunca. Tikrai, ir Mozarto muzikai reikia rasti daug vidinAi??s erdvAi??s, netrukdyti tai muzikai skambAi??ti.

Josef Wallnig. Taip, taipAi??ai??i?? netrukdyti. A?ia kaip ir styginiA? kvartete: kiekvienas narys turi savo nuomonAi??, taA?iau bendras rezultatas pasiekiamas, kai kiekvienas atsitraukia porAi?? A?ingsniA? ir A?siklauso A? bendrAi?? skambesA?.

Petras Kunca. Ai??ie JAi??sA? A?odA?iai man vAi??l priminAi?? mAi??sA? jauAi?? minAi??tAi?? Nidos projektAi??. Tuometiniai projekto vykdytojaiAi??ai??i??
Austrijos ambasadorius Lietuvoje dr. Florianas Haugas, LMTA rektorius prof. dr. Juozas AntanaviA?ius, UA?sienio skyriaus referentAi??s Laima BakienAi??, Rima RimA?aitAi??, padAi??jAi??jaiAi?? ir didA?iulis tarptautinis operos atlikAi??jA? bAi??rys tiesiogAi??degAi?? noru parengti aukA?to meninio lygio pastatymAi??. Visame tame A?urmulyje JAi??s dar radote jAi??gA? ir laiko dAi??styti styginiA? kvartetA? atlikimo meistriA?kumo kursuose stygininkams, JAi??sA? vadovaujamo orkestro dalyviams: visi norAi??jo gauti vertingA? A?iniA? Mozarto kvartetA? interpretacijoms. Manau, mAi??sA? skaitytojams bAi??tA? A?domAi??s JAi??sA? dalyvavimo ai??zStebuklingosios fleitosai??? projekte prisiminimai.

Josef Wallnig. AA? norAi??A?iau tiesiai pasakyti, kad turAi??jau didelA? dA?iaugsmAi?? tada, 1998-aisiais, bAi??ti Nidoje ir padAi??ti A?gyvendinti A?A? projektAi??. Tai iA?vis vienas graA?iausiA? mano gyvenimo prisiminimA?, kuriuose jungiasi nuostabi Nidos gamta, jos saulAi??tekiai su Mozarto operos gAi??rio tematika ir personaA?ais. Ten sutikau ir tokius puikius jaunus atlikAi??jus kaip Irena BespalovaitAi??, dainavusi PaminAi??, talentingAi?? dirigentAi?? iA? Osetijos TuganAi?? SokhievAi??, kuris po to iA?garsAi??jo pasaulyje: dirigavo Vienos valstybinAi??je operoje, didiesiems Berlyno orkestrams… IA? pradA?iA? Nidoje jis atrodAi?? lyg bAi??tA? A?eA?Ai??lyje, bet dirbdamas tame projekte atrado kaA?kAi?? naujo savo meniniame kelyje. Matyt, galAi??A?iau teigti, kad prisidAi??jau prie jo profesinAi??s karjeros sAi??kmAi??s.

Petras Kunca. IA?ties jau tada Irena BespalovaitAi?? atkreipAi?? dAi??mesA? geru pasirengimu projektui. Ji, jurbarkietAi??, tada studijavo prof. SigutAi??s StonytAi??s klasAi??je Vilniuje. Po Nidos ji tAi??sAi?? studijas JAi??sA? vadovaujamoje Muzikinio teatro katedAi??roje Mozarteume A?A?ymios vokalistAi??s, buvusios Metropolitan teatro solistAi??s prof. Lilijos Ai??ukytAi??s klasAi??je. Mozarto muzika jos repertuare uA?ima ypatingAi?? vietAi??. Apie taiAi?? byloja ir kompaktiniA? plokA?teliA? su jos A?raA?ais gausa. Ai??iuo metu ji gyvena Ai??veicarijoje. Tada dar labai jauno osetinA? dirigento Tugano Sokhievo mostas pabuvus JAi??sA?Ai?? prieA?iAi??roje tapo raiA?kesnis, smulki manualinAi?? technika buvo jo stiprybAi??, kuriAi?? jis buvo lavinAi??s Sankt Peterburgo konservatorijoje. Bet Nidoje jis ypatingai atsiskleidAi??. Tai buvo tarsi naujas ai??zstebuklasai???. Ai??iuo metu Sokhievas vadovauja TulAi??zos orkestrui.

Josef Wallnig. Su Lietuva mane sieja ir dar viena netikAi??ta sAi??kmAi??Ai??ai??i?? patyriau neA?tikAi??tinAi?? ir, man rodos, neuA?tarnautAi?? dA?iaugsmAi?? tapti LMTA garbAi??s daktaru. Man tai reiA?kia, kad ir Lietuvoje tapau savas, ir ji tapo man artima lyg tAi??vynAi??. Dabar matau jAi?? kylanA?iAi??, su naujomis investicijomis, statybomis, ir nors ekonominAi?? padAi??tis dabar visur Europoje kelia daug klausimA?, Lietuva rodo turinti kAi??rybinAi??s potencijos ir valios kurti savo ateitA?. Man artima tai, kad A?ioje A?alyje, kur gyvena jau maA?iau negu trys milijonai A?moniA?, vis iA?kyla naujA?, A?ia iA?augusiA? ir gerai iA?lavintA? meniniA? asmenybiA?, tikrA? meno autoritetA?. Kai A?ia klausausi koncertA?, mane stebina jA? aukA?tas meninis lygis. Pasakysiu, jog mane sudomino ir tA? koncertA? rengimo pobAi??dis, ir eiga. PavyzdA?iui, prof. Landsbergio 80-meA?io koncerte pastebAi??jau, kaip apmAi??styta kiekviena detalAi??, natAi??raliai besijungianti su visuma. Ypatinga tai, kad viskam, kas siejasi su praeitimi, surandama nauja forma. Net ir toje A?ventAi??je, kai man buvo suteiktas LMTA garbAi??s daktaro vardas, buvo akivaizdu, kaip kruopA?A?iai viskas apgalvota ir A?gyvendinta.

Kitas svarbus mano pastebAi??tas momentas yra lietuviA?kosios visuomenAi??s artumas ar net, sakyA?iau, pagarba savo A?iuolaikiniams kompozitoriams. JAi??sA? naujoji muzika iA? tikAi??ro komunikuoja su visuomene, pas mus Zalcburge tai nAi??ra taip akivaizdu, pas mus ji yra lyg koks anklavas kitokios muzikos teritorijoje. YpaA? patraukli jAi??sA? chorA? kultAi??ra. Kitur gyvuojanA?iA? chorA? tradicijA? net lyginti nAi??ra ko su lietuviA?kosiomis ar net trijA? Baltijos A?aliA? tradicijomis. Teko dalyvauti repeticijoje, kur buvo rengiama programa keliems koncertams. PastebAi??jau, kad choro dirigentai patys dainuoja chore, bet reikiamu momentu iA?eina diriguoti ir vAi??l sugrA?A?ta dainuoti, kad A?iuolaikinAi?? muzikAi?? chorai pas jus gali dainuoti atmintinai,Ai??ai??i?? visa tai sudaro prielaidas iA?skirtinei atlikimo kokybei.

Petras Kunca. Profesoriau, kokias matote Zalcburgo kraA?to ir Lietuvos kultAi??rinio bendradarbiavimo perspektyvas dabartinAi??s Europos kontekste?

Josef Wallnig. VisiA?kai tikras esu tik dAi??l muzikos reikA?mAi??s A?iame kelyje. Kadangi nesu politikas, noriu remtis vien asmeniniais A?spAi??dA?iais. Manau, staA?iai sensacinga tai, jog Zalcburgo kraA?to ir Lietuvos kontaktai turi jau keliA? deA?imtAi??meA?iA? istorijAi??. A?inome, jog daA?niausiai bendrauja miestai, o A?iuo atvejuAi??ai??i?? valstybAi?? ir kraA?tas. AA? A?inau, kad Zalcburgo kraA?to vyriausybAi??je yra labai nusipelniusiA? mAi??sA? santykiA? plAi??trai, tokiA? kaip ponia Gabbi Burgstaller, buvAi??s tarAi??jas Peteris KrAi??nas ir daugelis kitA?. Apie ekonominA? mAi??sA? kraA?tA? bendradarbiavimAi?? esu ne kartAi?? kalbAi??jAi??s su buvusiu Zalcburgo meru Josefu Reschenu. Gerai A?inau, jog Lietuva yra gerbiama ir mylima Zalcburgo partnerAi??.

Apie tolesnA? mAi??sA? bendravimAi?? aA? galiu daugiau pasakyti remdamasis savo siaura darbo Mozarteume sritimi. A?ia matau dideliA? galimybiA? keistis abipusiais prasmingais impulsais. Tame procese ir A?iuo metu A?ia, Vilniuje, nuoA?irdA?iai dalyvauju. Ten, kur galiu prisidAi??ti savo darbais, darysiu tai visuomet. Naujasis LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas jau pakvietAi?? mane vAi??l atvykti A? VilniA? dalyvauti akademijos 80-meA?io iA?kilmAi??se; Operinio parengimo katedAi??ros vedAi??jas Nerijus PetrokasAi??ai??i?? rudenA? vadovauti vokalinio meistriA?kumo kursams.

Petras Kunca. Profesoriau, JAi??sA? puikAi??s A?odA?iai yra tartum A?ventinAi??s prakalbos dalis, skirta Austrijos nepriklausomybAi??s dienai, kuriAi?? minAi??sime rytoj (pokalbis buvo A?raA?ytas 2012, spalio 25) ir Lietuvoje…

Josef Wallnig. Man tai labai svarbios temos, ir aA? visuomet prisimenu, kas mus artina. Vertinu ir JAi??sA? tarptautinA? pripaA?inimAi?? pelniusio Vilniaus kvarteto, kuriam JAi??s, gerbiamas kolega, atidavAi??te 31 savo kAi??rybinio gyvenimo metus, indAi??lA? A? mAi??sA? A?aliA? kultAi??riniA? santykiA? plAi??trAi??.

Petras Kunca. Zalcburgas Vilniaus kvartetui buvo iA?ties pirmasis platesnis langas A? gyvybingas Europos muzikines tradicijas. JA? buvome pasiilgAi?? puoselAi??dami savo kultAi??rAi??. Turiu omenyje ne tik MozartAi??, bet ir A?iuolaikinAi?? muzikAi??, literatAi??rAi??, teatrAi??, chorus, akademinius ryA?ius bei kt. Vilniaus kvartetui pavyko bAi??ti aktyviu A?io proceso dalyviu. Dabar, kai visa tai klostosi natAi??raliai, mes galime sakyti, jog kontaktai su Zalcburgu mums buvo ir tebAi??ra tikra Dievo dovana.

Josef Wallnig. Esu girdAi??jAi??s, jog A?ie santykiai ne visada mezgAi??si taip palankiai. Kai pirmuosius A?ingsnius A?ito link A?engAi?? Zalcburgo ir Vilniaus senieji universitetai, Zalcburgo rektoriaus apsisprendimas ir ryA?tingumas nulAi??mAi?? tai, kad pagaliau buvo leista pasiraA?yti kaip tik A?iA? abiejA? universitetA? oficialius bendradarbiavimo dokumentus. Tai buvo laimAi??jimas ir Zalcburgui.

Petras Kunca. IA? tikro, verta skirti visas jAi??gas, kad galAi??tume dabar tAi??sti ir tobulinti tai, kas sukurta per iA?tisus nelengvus deA?imtmeA?ius.

Bet grA?A?kime prie pokalbio temos apie Mozarto kAi??rybos vidinAi?? jAi??gAi??. Ai??tai, pavyzdA?iui, savo paskaitose kalbate apie Mozarto asmens ir kAi??rybos individualumAi??, apie tai, kad A?i muzika padeda gyventi A?iuolaikiniame pasaulyje.

Josef Wallnig. Rodos, 2009-aisiais Pekine dirigavau ai??zDon Giovanniai???. Tai buvo Mozarto instituto ir Pekino operos bendras renginys. Prisimenu, visi orkestro artistai vilkAi??jo frakus.

SurengAi??me ir maA?esnAi??s apimties koncertA?, kuriuose skambAi??jo Mozarto operA? iA?traukos. Viename PietA? Kinijos mieste koncerto klausAi??si Kinijos parlamento pirmininkas. Susitikime jis pasakAi?? po Papageno ir Paminos dueto, kur aukA?tinamas A?moniA? taurumas ir meilAi??, pastebAi??jAi??s, kaip emociA?kai publikAi?? veikia A?i puiki Mozarto muzika, ir manAi??s, kad jos turAi??tA? klausytis kuo daugiau Kinijos A?moniA?. Man tie jo A?odA?iai tebAi??ra atramos taA?kas teigiant, kad Mozarto sukurtas komunikacijos fenomenas yra panaA?iai suvokiamas tiek Kinijoj, tiek Lietuvoj ar Zalcburge. TaA?iau iA? kur tos muzikos poveikis, aA?iAi?? Dievui, nepaaiA?kinsi. Galima paanalizuoti Mozarto simfonijas, kvartetus ir pasakyti: A?tai A?ia A?domus harmoninis posAi??kis, A?ia repriza yra patrumpinta, galime rasti ypatingAi?? instrumentacijos spalvAi?? ar dar kAi?? nors vertinga. Bet tai, sakytum, prilygtA? iA?draskyti roA?Ai??, norint suskaiA?iuoti at-skirus jos A?iedo lapelius, spyglius, viskAi?? teisingai apraA?yti ir taip jAi??… galutinai prarasti. Juk pati roA?Ai?? turi likti paslaptimi. Pritaikant tai Mozartui, tektA? pripaA?inti, jog nagrinAi??jant jo kAi??rybAi?? atsakyti A? klausimAi?? ai??zkodAi??l?ai???Ai??ai??i?? neA?manoma.

Mozarto puikumas slypi tariamame jo paprastume, skaidAi??rume, lyg dangiA?kame naivume, taA?iau jo kAi??rybos filosofijos paaiA?kinti iki galo, aA?iAi?? Dievui, neA?manoma. Tuo tik galime stebAi??tis, A?ypsodamiesi kartu su juo…

Petras Kunca. Labai aA?iAi?? uA? pokalbA?.

Ai??IA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Petras Kunca