MAi??ras ir vanduo

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: ArabA? kultAi??ra Europoje
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius
DATA: 2012-02

MAi??ras ir vanduo

Almantas SamalaviA?ius

Ai??Ai??Tad vanduo mums pasirodo kaip totali bAi??tybAi??: jis turi kAi??nAi??, sielAi??, balsAi??. Daugiau negu galbAi??t koks kitas elementas vanduo yra pilna poetinAi?? realybAi??.

Gaston Bachelard1

Ai??Granados tvirtovAi?? ir rAi??mA? kompleksas Alhambra ai??i?? ispaniA?kos maurA? kultAi??ros pasididA?iavimas ai??i?? A? mentalinA? mano kelioniA? A?emAi??lapA? pateko gana seniai, jau prieA? gerAi?? deA?imtmetA?, kai Lietuvoje ir svetur rinkau medA?iagAi?? bAi??simai architektAi??ros estetikos knygai ai??i?? gilinausi A? architektAi??ros ir vandens sAi??veikos istorinius aspektus.2 GalimybAi??s susipaA?inti su, ko gero, A?stabiausiu ir A?spAi??dingiausiu arabA? kultAi??ros vizualiniu pAi??dsaku Europoje tada neturAi??jau, todAi??l Ai??miau studijuoti literatAi??rAi?? A?ia tema. PrieA? trejetAi?? metA?, lAi??tai traukiantis A?iemai, kai VilniA? dar vargino sniegas ir A?lapdriba, visai netikAi??tai A?vystelAi??jo galimybAi?? pasiekti GranadAi??. GavAi??s kvietimAi?? paskaityti keletAi?? paskaitA? architektAi??ros ir A?viesos tematika Sevilijos universiteto ArchitektAi??ros fakultete, vasario pabaigoje iA?vykau A? pavasariu alsuojanA?iAi?? AndalAi??zijAi??. Sevilijoje oro temperatAi??ra dienAi?? pasiekdavo A?eA?iolika laipsniA?, nuo medA?iA? krito A?emAi??n sunkAi??s pernokAi?? tiA?Ai??s ir kartoki apelsinai, intensyvus kaviniA? ir restoranA? gyvenimas, kerintis ispaniA?ku temperamentu ir koloritu, jau buvo persikAi??lAi??s A? atviras aikA?A?iA? ir gatviA? erdvesai??i??

Noras bent kiek geriau paA?inti turtingAi?? ir nepaprastai A?spAi??dingAi?? Sevilijos architektAi??ros paveldAi??, akademinAi??s priedermAi??s ir trumpas vieA?nagAi??s laikas tAi??syk neleido nuvykti A? GranadAi??. SkubAi??jau aplankyti bent paA?ius svarbiausius Sevilijos paminklus: kadaise buvusiAi?? didA?iausiAi?? Europos gotikinAi?? katedrAi??, Reales Alcazares, kitas svarbesnes gotikos katedras, Renesanso ir baroko baA?nyA?ias su jose atsispindinA?iais arabA? kultAi??ros A?enklais, iA?taigingas diduomenAi??s rezidencijas su privaA?iais ai??zmalonumA? sodaisai???, iA?skirtinio groA?io Casa de Pilatos, garsA?jA? kartAi??zA? vienuolynAi??ai??i??

Taip ir nepasiekAi??s Granados, guodA?iausi mintimi, kad nenorAi??A?iau bAi??ti priskirtas prie tA? kelionAi??se daA?nai sutinkamA? asmenA?, kurie yra uA?sibrAi??A?Ai?? A?Ai??tbAi??tinai aplankyti visus kelioniA? vadovo nurodytus objektus. Tokie pusiau apsiskaitAi?? ar pusiau kultAi??ringi individai nuoA?irdA?iai tiki, kad visos A?vilgsniu ai??zapibAi??gtosai??? ir fotoaparatu stropiai A?amA?intos vietos ai??zpiligriminAi??ai??? A?iuolaikinio turisto kelionAi?? paverA?ia giliausiomis svetimos kultAi??ros studijomis. Pasaulio kultAi??riniais marA?rutais aktyviai zujantys A?vairiakalbiai, pasiturintys vaizdA? ir vietA? ai??zkolekcionieriaiai???, svetimos kultAi??ros turtus daA?niausiai tingiai stebi pro prabangiA? dviaukA?A?iA? autobusA? langus. Jie, tobuli A?iuolaikinAi??s vartotojA? kultAi??ros produktai, sukrauna nemenkAi?? pelnAi?? globaliai turizmo industrijai, jau tapusiai reikA?minga kultAi??ros atA?aka, taA?iau kelianA?iai vis daugiau prieA?taringA? vertinimA?. Turizmo industrija be skrupulA? ir gana agresyviai perkuria pasaulio kultAi??ras pagal savus vartojimo poreikius, vis dAi??lto bAi??tA? sunku nuginA?yti, kad bAi??tent turizmas leidA?ia iA?saugoti daugelA? iA?skirtinai svarbiA? kultAi??ros objektA?, kuriA? prieA?iAi??rai ir restauravimui reikia milA?iniA?kA? lAi??A?A?, o jas ir suneA?a lankytojA? minios.

PraAi??jusA? rudenA? sena svajonAi?? aplankyti GranadAi?? pagaliau materializavosi. GavAi??s malonA? profesoriaus Jaimeai??i??s Navarro kvietimAi?? vAi??l paskaityti keletAi?? paskaitA? Sevilijos universiteto architektAi??ros studentams, iA? anksto apdairiai pasirAi??pinau, kad liktA? laiko iA?vykai A? GranadAi??. SuA?inojAi??s mano ketinimus, Navarro patarAi?? negaiA?ti laiko ieA?kant tinkamo vieA?buA?io ai??i?? Granados universitetas turA?s puikius sveA?iA? namus, kuriuose mielai priglaudA?ia ir kituose AndalAi??zijos universitetuose paskaitas skaitanA?ius akademikus iA? uA?sienio. UA?pildAi??s A?prastinAi?? praA?ymo formAi??, po keleto dienA? gavau praneA?imAi??, kad esu laukiamas.

ai??i??KelionAi?? traukiniu suteikAi?? galimybAi?? pamatyti, kaip keiA?iasi A?spAi??dingas AndalAi??zijos peizaA?as: tolstant nuo Sevilijos A?iaurAi??s kryptimi, maA?Ai??ja vynuogynA?, alyvmedA?iA?, kitokios A?alumos, ir vis labiau ryA?kAi??ja rusvi kone varinio atspalvio A?emAi??s tonai. AtvykAi??s A? Granados traukiniA? stotA? A?sigijau miesto A?emAi??lapA? ir nusprendA?iau paklaidA?ioti pAi??sA?iomis. PasiekAi??s Reyes Catolicos, netrukus atsidAi??riau senamiestyje, iA? ten uA?kopiau A? kalnAi??, kur A? virA?A? staigiai kylanA?ioje Carmen de la Victoria gatvelAi??je glaudAi??si Granados universiteto sveA?iA? namai. IA? paA?iAi??ros kuklA? dviaukA?tA? pastatAi?? supo terasomis iA?dAi??stytas arabiA?kas ai??zmalonumA? sodasai??? ai??i?? veA?li augmenija ir tekantis vanduo yra autentiA?kos urbanistinAi??s AndalAi??zijos kultAi??ros reliktas.

Ai??2

Ai??Bet kuris po pasaulA? daA?niau keliaujantis A?mogus iA? patyrimo puikiai A?ino, kad rinktis bendrakeleivius dera itin kruopA?A?iai, apdairiai ir atsargiai ai??i?? prieA?ingu atveju kelionAi?? gali apkarsti, juoba kad smulkAi??s, taA?iau erzinantys nesusipratimai uA?goA?ia ir iA?kraipo net A?domiausios kelionAi??s A?spAi??dA?ius. Neretai atsitinka taip, kad daugelA? metA? paA?A?stamas, net artimas A?mogus visai netikAi??tai atsiskleidA?ia iA? kitos pusAi??s: buvAi??s malonus ir subtilus paA?nekovas staiga virsta A?kyriu pamokslautoju ir bambekliu, kuklus ir nereiklus asmuo ai??i?? aikA?tingu ir pretenzingu tipu, o iA? prigimties A?velnus, svajingas maA?akalbis po kuklaus erudito kauke, pasirodo, slepia diktatoriA?kAi?? natAi??rAi??… Tas pats tinka ne tik A?monAi??ms, bet ir knygoms. TodAi??l kelionAi??s lektAi??rAi?? reikia rinktis labai apgalvotai, ypaA? tas knygas, kuriomis teks pasikliauti, keliaujant po visiA?kai nepaA?A?stamAi?? kraA?tAi??. KelioniA? vadovai kartais egzaltuotai mistifikuoja, dar daA?niau klaidina, pasitaiko ir tokiA?, kurie skleidA?ia absurdiA?kus gandus, tuA?A?ius prasimanymus, o jA? A?diegti kultAi??ros mitai tokie gajAi??s, kad ilgam uA?terA?ia atmintA?. Taigi rengiantis kelionei, pravartu susipaA?inti su A?vairiopa literatAi??ra, pateikianA?ia skirtingiausius tA? paA?iA? objektA? vertinimus. Ne paslaptis, kad dalis banaliausiA? vaizdiniA? ilgainiui tampa ai??zpatikimaai??? kultAi??ros informacija, todAi??l platesnis apsiskaitymas padAi??s iA?vengti informacinio balasto ir netapti gudriA? turistiniA? mistifikacijA? auka. Jei yra galimybAi??, patartina neapsiriboti kuriuo nors vienu kelioniA? vadovu, o derinti bent keletAi?? informacijos A?altiniA?. PlaA?iau A?velgiant, tikAi??tina, pavyks iA?vengti neatsakingai ar tendencingai brukamos informacijos, kuria A?iuolaikinAi?? turizmo industrija, prekiaujanti vietomis ir vaizdiniais, linkusi tiesiog verste uA?versti. SusipaA?inAi??s su daugiau nei pustuziniu Alhambros paslaptis atskleidA?ianA?iA? leidiniA?, iA?sirinkau ne tradicinA? vadovAi??, o iA?kilaus britA? orientalisto Roberto Irwino knygAi??. Ir neapsirikau.

3

Vienas iA? Alhambrai skirtA? veikalA?, kuris iki A?iol yra verA?iamas A? daugelA? pasaulio kalbA? (net rusA?, o tai, beje, poA?ymis, kad mAi??sA? kaimynai pasaulinio turizmo industrijoje A?gyja vis didesnA? svorA?) ir siAi??lomas A?iandieniniams ai??zkultAi??ros piligrimamsai???, priklauso amerikieA?io, JAV literatAi??ros istorijoje retokai minimo Washingtono Irwingo plunksnai. TaA?iau Granados istorijai A?is autorius yra labai svarbus. Nors 1832 m. jo paraA?yta ai??zAlhambraai??? A?iandieninAi??s lektAi??ros kontekste atrodo beviltiA?kai pasenusi, persmelkta naivoko romantinio patoso ir Hauffo pasakas primenanA?ios ai??zfaktologijosai??? ai??i?? banaliA?, seniausiai nuvainikuotA? gandA? ir legendA?, A?i knyga noriai perkama ir skaitoma, nes skaitytojams iki A?iol patrauklAi??s romantizmo epochos atA?vaitai. Irwingas, didA?iojo britA? romantiko Walterio Scotto gerbAi??jas, AlhambrAi?? apraA?o kaip paslaptingAi?? neiA?sipildA?iusiA? Oriento svajoniA? karalijAi??, arabA? kultAi??ros perlAi??, A?vytintA? kruvinA? istorijA?, paslAi??ptA? turtA?, vaiduokliA?kos mAi??nesienos ir plAi??A?ikA? antpuoliA? fone. Nepaisant tam tikro ribotumo (GranadAi??, kaip ir visAi?? IspanijAi??, Irwingas interpretavo pavirA?utiniA?kai, kaip tingulio apimtAi?? ai??zpopieA?io A?emAi??ai???), jis pakartojo arba sukAi??rAi?? gausybAi?? kultAi??riniA? stereotipA?, kurie iki A?iol valdingai hipnotizuoja turistA? sAi??monAi??. Vis dAi??lto A?iandien Irwingo veikalas skaitomas ne tiek dAi??l romantiniA? istorijA?, kiek dAi??l to, kad bAi??tent A?is amerikieA?iA? literatas prikAi??lAi?? apleistos, yranA?ios, griAi??vanA?ios arabA? tvirtovAi??s Granadoje A?lovAi??, nuo tada ji Ai??mAi?? masinti gausybAi?? A?moniA?. Tai padAi??jo ne tik iA?saugoti griuvAi??sius ateities kartoms, bet ir atkurti buvusiAi?? maurA? tvirtovAi?? su rAi??mais. AmerikieA?iA? diplomatas Irwingas, kurA? laikAi?? gyvenAi??s Londone, XIX a. 3-iajame deA?imtmetyje persikAi??lAi?? A? MadridAi??, susidomAi??jo ispanA? kultAi??ra, Ai??mAi?? raA?yti nuobodA?ius, prastokai surAi??stus, ne itin aukA?tos literatAi??rinAi??s vertAi??s veikalus apie Kristupo Kolumbo gyvenimAi??, Granados uA?kariavimAi??, vAi??liau susidomAi??jo sultono Boabdilo (A?iuo vardu Vakaruose buvo A?inomas sultonas Abu Abdallah Muhammadas XII) istorija.

1828 m. geguA?Ai?? iA? Madrido A? SevilijAi?? atvykAi??s Irwingas pasiekAi?? GranadAi?? kartu su savo biA?iuliu rusA? kunigaikA?A?iu Dmitrijum Dolgorukiu. Ai??is Granadoje ilgai neuA?sibuvo, o Irwingas, gavAi??s gubernatoriaus leidimAi??, apsigyveno ant kalno stAi??ksanA?iuose apleistuose Alhambros rAi??muose, kambaryje, kuriame kadaise buvo apsistojAi??s Karolis V. BAi??tent jis iA? Granados iA?stAi??mAi?? musulmonus. Pasakojama, kad vietiniai ispanai, patarnavusieji diplomatui, burte uA?bAi??rAi?? jo vaizduotAi?? pasakojimais apie Alhambros paslaptis, dramatiA?kas, neretai kruvinas bAi??tas ir nebAi??tas istorijas. Ai??is romantiA?kas susidomAi??jimas peraugo A? ilgalaikAi?? aistrAi??, kuriAi?? raA?ytojas iA?liejo Alhambros istorijai skirtoje knygoje, gerokai labiau pavykusioje negu ankstesni literatAi??riniai jo opusai. Po jos pasirodymo Washingtono Irwingo vardas tapo neatsiejamas nuo Granados istorijos.

Jo knygAi?? A?vairiomis kalbomis ir A?iandien galima rasti bet kuriame turistams skirtame knygyne, jos autoriA? primena kultAi??rinAi?? miesto topografija. Irwingo vardu pavadintAi?? vieA?butA? ai??i?? masyvA?, niAi??rokAi??, apleistAi?? namAi?? vaiduoklA? pamaA?iau kildamas statoka gatve, nuo centrinAi??s senamiesA?io aikA?tAi??s vedanA?ia Alhambros link. Nepaisant vAi??lumos, vieA?buA?io langai buvo visiA?kai tamsAi??s. UA?daryto apleisto vieA?buA?io vaizdas keistai asocijavosi su raA?ytojo kAi??ryba. Kaip ir daugelis romantikA?, jis A?avAi??josi griuvAi??siais, tamsa, mAi??nesiena… Ai??is A?iurpokas ir savaip masinantis vaizdinys buvo paA?enklintas kaligrafiA?ka autoriaus faksimile…

Ai??4

Ai??Sakoma, kad AlhambrAi?? reikia aplankyti maA?iausiai du kartus: dienAi??, kai plieskia negailestingai kaitri AndalAi??zijos saulAi??, kai pati gamta priverA?ia pajusti iA?skirtinAi?? tekanA?io ar stovinA?io vandens vertAi??, ir naktA?, kai A?is ant kalno A?sikAi??rAi??s miestas atgyja ir prasideda be galo spalvingas, vizualiniA? efektA? turtingas gyvenimas. PanaA?us A? tokA?, koks A?ia virAi?? arabA? kultAi??ros klestAi??jimo laikais. Pasak rimtA? moksliniA? A?altiniA?, tvirtovAi??s ir rAi??mA? statytojai, planuodami Alhambros erdves, ypaA? rAi??pinosi estetiniais vizualiniais efektais, nakties ai??zscenografijaiai??? sukurti naudodavo gausybAi?? deglA? ir A?vakiA?. Apie tai byloja rAi??mA? pajamA? ir iA?laidA? knygos.

Patarimu, kad AlhambrAi?? derAi??tA? aplankyti naktA?, pasinaudojau tik iA? dalies ai??i?? tvirtovAi??s prieigas pasiekiau vAi??lyvAi?? vakarAi?? (rAi??mA? lankytojA? skaiA?ius ribojamas, bilietais naktiniam apsilankymui bAi??tina pasirAi??pinti iA? anksto), bet nepraleidau pro ausis kito svarbaus patarimo, kad dairytis po vidaus erdves reikia sAi??domis, nes bAi??tent iA? tokios perspektyvos kadaise Alhambra gAi??rAi??josi jos gyventojai ir sveA?iai arabai. Kita vertus, kai groA?iesi A?stabiais vaizdais, pravartu nepamirA?ti ir Roberto Irwino A?odA?iA?: ai??zAlhambra atrodo palaiminga vieta. Turizmas pavertAi?? jAi?? malonumo ir A?iniA? A?gijimo erdve. Tiems, kurie vaikA?tinAi??ja po jAi?? A?iandien, lengva fantazuoti apie tai, kokia kultAi??ringa, auksu A?Ai??rinti kadaise buvo A?iame komplekse gyvenusiA? maurA? kasdienybAi?? ai??i?? subtilAi??s kvapai, maldos, moterys irAi?? rojaus nuojauta. Jamesas Dickieai??i??s raA?Ai??, kad Granada iki savo A?lugimo iA? tikrA?jA? buvo rojus. Nors tam tikrais aspektais tai tiesa, kitais atA?vilgiais XIVai??i??XV a. Granada buvo iA?skirtinis pragaro atitikmuo, o tamsiausi to pragaro uA?kaboriai glAi??dAi??jo Alhambros viduje. Ai??i vieta yra paminklas A?mogA?udytAi??ms, vergijai, skurdui ir baimei.ai???3

TiesAi?? pasakius, pritrenkiantis Alhambros groA?is A?ias svarbias ir teisingas orientalisto A?A?valgas be vargo nurungia, iA?stumia A? pasAi??monAi??s pakraA?A?ius.

Ai??5

Ai??Kitapus slAi??nio, ant aukA?to kalno rymanA?ia Alhambra ilgokai gAi??rAi??jausi nuo ai??zmalonumA? sodoai??? terasos Granados universiteto sveA?iA? namuose. IA? iA?orAi??s Alhambra atrodo rAi??sti, asketiA?ka kaip ir daugybAi?? kitA? panaA?ios paskirties viduramA?iA? paveldo objektA?. Sunku patikAi??ti, kad uA? tvirtovAi??s sienA? ir rantytA? kuorA? slypi poetiA?kos rAi??mA? erdvAi??s su gausybe sodA? ir vandens A?altiniA?. Turint galvoje, kad AndalAi??zijos apylinkAi??se iki A?iol jauA?iamas vandens trAi??kumas, arabA? inA?inieriA? gebAi??jimas aprAi??pinti rAi??mus ir sodus iA? kalnA? apaA?ios pumpuojamu vandeniu kelia pagarbAi?? ir susiA?avAi??jimAi??.

Islamo kultAi??rai Granada yra periferinAi?? teritorija. Didieji islamo kultAi??ros centrai arabA? kultAi??ros klestAi??jimo laikais buvo Kairas, Damaskas, Samarkandas… Robertas Irwinas raA?o: ai??zVisAi?? musulmoniA?kAi??jAi?? AndalAi??zijos kultAi??rAi?? buvo persmelkAi??s ilgesys to, kas niekada nebepasikartos. Alhambra ai??i?? tai bandymas pakartoti iA?nykusiA? dinastijA? bAi??tAi??jAi?? A?lovAi??, taA?iau didingA? rAi??mA? statybai skirti resursai buvo pernelyg riboti.ai???4

AlhambrAi?? statAi?? Granados NasridA? dinastijos sultonai. Nepaisant priesaikA? apie darbA? tAi??stinumAi??, sultonA? rAi??muose klestAi??jo politinAi??s intrigos. IspanA? kultAi??ros istorikas Antonio Fernandez-Puertas yra paskelbAi??s, kad XIIIai??i??XIV a. net septyni iA? devyniA? GranadAi?? valdA?iusiA? sultonA? mirAi?? smurtine mirtimi (o aA?tuntasis, nors ir iA?vengAi?? tokio likimo, buvo nuverstas nuo sosto). Roberto Irwino teigimu, ai??zNasridA? Ispanijoje, kaip ir to meto MeridA? Maroke, smurtas buvo pagrindinis politikos variklis.ai???5

Ir vis dAi??lto, nepaisant A?iaurios politinAi??s konkurencijos, AlhambrAi?? kAi??rusius NasridA? sultonus vienijo aistra rAi??mA? erdviA? estetikai.

VaikA?tant po milA?iniA?kas Alhambros erdves (tvirtovAi??s, joje esanA?iA? rAi??mA? ir sodA? plotas ai??i?? 14 ha), A?avi ir stebina arabiA?kos vandens estetikos paveldas.

ai??zViduramA?iais Rytuose, islamo kultAi??roje, vanduo buvo ypaA? garbinamas kaip dieviA?kojo paA?inimo ir A?iniA? simbolis. TrykA?tantis fontanA? vanduo per musulmonA? maldos ritualus buvo naudojamas rankoms ir kojoms apsiplauti. ArabA? valdovA? rAi??muose A?mantrios konfigAi??racijos vamzdynai nuo senA? laikA? buvo svarbus dekoratyvinis elementas, o jais A? vidinio kiemo baseinus atitekantis vanduo naudotas rekreacijai. Tai simbolizavo prabangAi?? ir teikAi?? malonumAi??. Vandens efektais ypaA? garsAi??jo Alhambra ai??i?? bene puikiausias ir A?spAi??dingiausias islamo vandens kultAi??ros paminklas. Alhambros architektAi??rinAi??se erdvAi??se vandens telkiniai atliko A?vairiausias funkcijas: jie buvo skirti poilsiui, teikAi?? prieglobstA? nuo kaitros ir saulAi??s, kAi??lAi?? estetinA? pasigAi??rAi??jimAi?? [ai??i??] Alhambros kanalai, A?rengti pagal bizantiA?kA? ir persiA?kA? sodA? tradicijas, buvo nuolat pripildomi vandens, kad akys dA?iaugtA?si veidrodinio pavirA?iaus A?vytAi??jimu. Kanalai buvo naudojami drenaA?o ir A?aldymo reikmAi??ms, nes A? pagrindinA? fontanAi?? vanduo atitekAi??davo vamzdA?iais. ai??zLiAi??tA? kiemAi??ai??? kertantys vandens kanalai siejami su dar senesne tradicija, kai nebAi??ta vamzdynA? ir vanduo buvo tiekiamas atviruoju bAi??du.ai???6

Vandens tiekimo subtilybes tikAi??jausi pamatyti natAi??roje, taA?iau teko nusivilti ai??i?? kai lankiausi Alhambroje, ai??zLiAi??tA? kiemasai??? buvo restauruojamas, vamzdynA? sistema demontuota, fontanai neveikAi??, tad nuotraukose pavyko fiksuoti tik dalelAi?? A?ios A?stabios architektAi??rinAi??s sAi??rangos.

Beje, raA?ydamas knygAi?? ai??zIdAi??jos ir struktAi??rosai??i??ai??? jauA?iau stipriAi?? tokiA? gerai A?inomA? arabA? islamo architektAi??ros tyrinAi??tojA? kaip Olegas Grabaras ir Frederickas Bargebuhras A?takAi??. Garsiosios Londono ikonologijos mokyklos periodiniame leidinyje Journal of Warburg and Courtauld Institutions 1956 m. paskelbAi??s reikA?mingAi?? studijAi??, Bargebuhras savo interpretacijAi?? vAi??liau iA?plAi??tojo iki stambios monografijos, kuri padarAi?? didA?iulA? poveikA? A?ymiems maurA? kultAi??ros Ispanijoje tyrinAi??tojams.7 Pakoreguoti poA?iAi??rA? A? Bargebuhro veikalo tezes, kad ir kokios A?spAi??dingos jos bAi??tA?, privertAi?? mane bAi??tent Robertas Irwinas. Pasak jo, kai kurie svarbAi??s minAi??to kultAi??ros istoriko teiginiai apie AlhambrAi?? kaip A?ydA? kultAi??ros paveldAi?? (Bargebuhras aiA?kino, kad XIV a. Nasrido rAi??mA? sAi??rangai ir estetikai didelAi?? A?takAi?? padarAi?? XI a. statiniai, sukurti Samuelio Nagrahallos ai??i?? A?ydo, kuris buvo Granados valdovo viziris), yra viso labo A?domi hipotezAi??, kurios nepatvirtina nei archeologiniA? tyrimA? duomenys, nei Ibn Gabirolio poezijos vaizdiniai, be to, nustatyta, kad ai??zLiAi??tA? kiemoai??? statulos sukurtos ne XI, o XIVAi??a.8 NesileidA?iant giliau A? specialistA? ginA?us, galima tik pridurti, kad Alhambra yra puikus Ispanijoje klestAi??jusios arabA? islamo kultAi??ros paminklas, iki A?iol masinantis ir hipnotizuojantis ai??zkultAi??ros piligrimusai??? A?stabiais, staA?iai stebuklingais vandens efektais. Atviri veidrodiniai Alhambros baseinA? pavirA?iai ai??znumuA?aai??? kaitriausios dienos temperatAi??rAi??, o vanduo, atitekantis atvirais ir uA?darais vamzdynais, putodamas ir A?iurlendamas, kildamas ir krisdamas kuria nepakartojamus vizualinius ir akustinius efektus.

Ai??Post scriptum

Ai??Nors dabar, kai raA?au A?ias eilutes, uA? lango dar vis spaudA?ia stingdantis A?altis, svarstau, kad atAi??jus pavasariui, o ypaA? vAi??liau, kai VilniA? uA?plAi??s vasaros karA?A?iai, miestas, deja, turAi??s tenkintis vos keletu fontanA?. Vandens estetika nerAi??pi nei sostinAi??s plAi??tros planus rengiantiems urbanistams, nei architektams, nei municipalinAi??s valdA?ios institucijoms. Baroko ir Renesanso laikais Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je iA?gyvenusi A?lovAi??s valandas, vandens estetika dabar nustumta A? urbanistiniA? projektA? ir renovacijA? paribiusai??i?? GalbAi??t jau atAi??jo laikas pagalvoti, kokiu estetiniu kamertonu galAi??tA? tapti kAi??rybiA?kai panaudoti ir apipavidalinti vandens A?altiniai?

1 Ai??Ai??Ai?? Gaston Bachelard, SvajoniA? dA?iaugsmas. Vilnius: Vaga, 1993, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Galina BauA?ytAi??-A?epinskienAi??.

2 Ai??Ai??Ai?? Almantas SamalaviA?ius, IdAi??jos ir struktAi??ros architektAi??ros istorijoje, Vilnius: KultAi??ros barai, 2004, taip pat A?r. kiek pertvarkytAi?? ir papildytAi?? A?ios knygos versijAi?? anglA? kalba Ideas and Strucures: Essays in Architectural History, Eugene, Oregon: Wipf and Stock Publishers/Resource Publications, 2011.

3 Ai??Ai??Ai?? Robert Irwin, Alhambra, London: Profile Books, 2005, p. 69.

4 Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 71.

5 Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 73.

6 Ai??Ai??Ai?? IdAi??jos ir struktAi??ros architektAi??ros istorijoje… p. 158ai??i??159.

7 Ai??Ai??Ai?? A?r. Frederick Bargebuhr, The Alhambra. A Cycle of Studies on the Eleventh Century Moorish Spain. Berlin: Walter de Gruyter and Co., 1968.

8 Ai??Ai??Ai?? Rober Irwin, Alhambraai??i?? p. 118ai??i??119.

A�