MAi??sA? didA?ioji pergalAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Juozapas Kazimieras Valaitis
DATA: 2013-03

MAi??sA? didA?ioji pergalAi??

Juozapas Kazimieras Valaitis

PirmadienA? A?vAi??sime Kovo 11-tosios sukaktA?. Prisiminsime dienAi??, kai iA? Vilniaus ai??zmiestui ir pasauliuiai??? buvo paskelbta apie LietuvAi??, prisikelianA?iAi?? po netekA?iA? ir nevilties deA?imtmeA?iA?. Paskelbta daug kam netikAi??ta A?inia, kad okupacija lietuviA? tautos nepalauA?Ai??. Mums tAi?? dienAi?? sumiA?o dA?iaugsmas, tikAi??jimas, viltys, nerimas. Buvo sunku patikAi??ti, kad Lietuva bus laisva, kad Rusija laisvAi??s siekio neuA?gniauA?.
Ai??imtai tAi??kstanA?iA? A?moniA? mitinguose, demonstracijose, masinAi??se akcijose pasauliui A?tikinamai rodAi?? paramAi?? politinAi??s vadovybAi??s veiksmams. StebAi??tinai daug entuziazmo, net mistiA?ko tikAi??jimo SAi??jAi??dA?io vadovais ir ateitimi. Kovo 11-osios negalAi??jo bAi??ti be Lietuvos A?moniA?, nebijojusiA? jokiA? sunkumA?, nepritekliA?, nebijojusiA? net tankA?, pasiryA?usiA? aukotis. Ir aukojosi.
Yra kAi?? prisiminti. Yra kAi?? A?vAi??sti.
1991 m. sausis pareikalavo tautos tvirtybAi??s, kraujo, bet neiA?gAi??sdino, neprivertAi?? atsitraukti. TAi?? sausio 13-tosios naktA? A?monAi??s prie Parlamento ne tik neiA?sibAi??giojo, bet palaipsniui aikA?tAi?? uA?pildAi?? sausakimA?ai. Sausio iA?bandymai nebuvo paskutiniai.
1990 kovo 11-tAi??jAi?? nei mitingA? eiliniai, nei politikos didieji negalAi??jo numatyti, koks nelengvas laisvAi??s kelias. PraAi??jus tik keleriems metams dainuojanA?iAi?? revoliucijAi?? pakeitAi?? kita. Lydima brutaliA? gaujA? siauAi??tAi??jimo, A?Ai??viA?, sprogimA?, gaisrA? ir A?vairiausiA? kombinacijA? vyko privatizacija. Vertingiausias valstybAi??s turtas su menkomis iA?imtimis atsidAi??rAi?? buvusios nomenklatAi??ros ir su ja susijusiA? asmenA? rankose. Taip buvo klojami naujosios Lietuvos pamatai, nubrAi??A?tos valstybAi??s raidos esminAi??s gairAi??s. Taip iA?ryA?kAi??jo naujojo valstybAi??s politinio elito kontAi??rai. Palaipsniui sovietinA? komunizmAi?? Lietuvoje pakeitAi?? neoliberaliA? rinkos fundamentalistA? nuoA?mus socialinis eksperimentas. Tada ir nuslopo masinis entuziazmas, iA?blAi??so, rodAi??s, toks tvirtas tikAi??jimas valstybAi??s ateitimi. Nutilo buvusios revoliucijos dainos. Vietoj jA? pasigirdo ai??zne uA? tokiAi?? LietuvAi?? kovojomai???. Entuziazmas, tikAi??jimas, pilietiA?kumas, patriotizmas, dora, liaudies dainos pralaimAi??jo nomenklatAi??ros sutelktumui ir jos turimiems resursams. PaaiA?kAi??jo, kad politika tai ne graA?Ai??s lozungai, mitingai, iA?mintingi straipsniai laikraA?A?iuose ar sentimentai savo valstybei.
Ai??iandien mes esame Europos SAi??jungoje (esminis geopolitinis faktas), bet pagal A?vairius parametrus, kuriuos gali rasti Europos statistikos biuro (ai??zEurostatai???) leidiniuose, esame kitokie nei kiti europieA?iai. Yra daug dalykA?, dAi??l kuriA? mums visiems turi skaudAi??ti galvas.
PlaA?iai A?inoma, kad Lietuva Europoje yraai???pirmoje vietojeai???pagal mokesA?iA? dalies bendrajame vidaus produkte menkumAi?? (2011 m. 26,4 proc. nuo BVP; ES vidurkis! – 40 proc.). Ne statistikos suvestinAi??se, o kasdieniame gyvenime tai reiA?kia badmiriA?kAi?? vieA?ojo sektoriaus finansavimAi??, menkas valstybAi??s investicijas, nedarbAi??, visuomenAi??s apaA?iA? skurdAi??.
ValstybAi??je dominuojanti klasAi?? susikAi??rAi?? iA?skirtines sAi??lygas, leidA?ianA?ias jai nevykdyti visuomenei ir valstybei A?sipareigojimA?, kurie lyg ir savaime suprantami kokioje DidA?iojoje Britanijoje, Vokietijoje, SlovAi??nijoje ar Lenkijoje. Lietuvoje nAi??ra Europoje, JungtinAi??se Valstijose ir daug kur kitur A?prastA? progresiniA? ar kitA? mokesA?iA?, dar XX amA?iaus viduryje tapusiA? A?prastu VakarA? visuomenAi??s standartu. Kitokia, iA?skirtinAi?? neoliberalioji Lietuva. Ir tAi?? teiginA? gali patvirtinti palietAi??s bet kurA? kitAi?? aspektAi??. Kitokia ne tik lyginant su Skandinavija, bet ir su tais paA?iais lenkais ar A?ekais.
Tokia neoliberali politika, kartu su kitais iA? jos iA?plaukianA?iais veiksniais, lemia visuomenAi??s susiskaldymAi??, nusivylimAi??, didelAi??s dalies visuomenAi??s skurdAi??, socialinAi?? atskirtA?, masinAi??, daug kartA? (tai esminis skirtumas!) kitA? Europos A?aliA? rodiklius virA?ijanA?iAi?? emigracijAi??. LietuviA? emigracijos mastai Europoje neturi analogA?. Ai??imtai tAi??kstanA?iA? lietuviA? ai??i?? neproporcingai didelAi?? pilieA?iA? dalis ai??i?? paliko TAi??vynAi??. Tokia emigracija ai??i?? ne masinio pamiA?imo, o specifinAi??s, Lietuvoje vykdomos socialinAi??s ir ekonominAi??s politikos rezultatas.
Politinio elito A?gyvendinama politika lemia tautos ir valstybAi??s pamatA? irimAi??. O liaudA?iai pasakojama apie kaA?kokiAi?? ai??zglobaliAi?? LietuvAi??ai???. TaA?iau nAi??ra ir niekad nebus kitos Lietuvos, nei A?i prie Neries ir Nemuno.
Tas tiesas pradeda suprasti vis daugiau Lietuvos A?moniA?. Po ilgo tylAi??jimo vis garsiau skamba klausimas, koks intelektualA? vaidmuo A?udant valstybAi??. Kokia labiausiai iA?silavinusios visuomenAi??s dalies pozicija tautai ir valstybei grAi??smingA? slinkA?iA? akivaizdoje? Ai??iandien kai kurie intelektualai savo veiksmais atsako A? A?A? klausimAi??. Jie organizuojasi, nepaisydami tampymA? po teismus ir skiriamA? baudA? (valdA?ia A?A?Ai??liai paA?eidinAi??ja Lietuvos Respublikos KonstitucijAi?? (A?r. 36 str.)), vis daA?niauAi?? pasirodo mitinguose, vieA?ai kalba apie valstybAi??s gyvenimo skaudulius. To labai trAi??ko dar prieA? keletAi?? metA?. Be inteligentijos pilietinAi??s atsakomybAi??s, aiA?kaus atsakomybAi??s uA? tautAi?? ir valstybAi?? A?sisAi??moninimo, be kryptingo veikimo mAi??sA? valstybAi??je niekas nepasikeis.
Ai??iandien vis daugiau jaunimo gatvAi??se su trispalvAi??mis A?venA?ia mAi??sA? valstybAi??s A?ventes. To labai bijo valstybei ir tautai primetAi?? savo valiAi??, nustatAi?? tik jiems vieniems priimtinas gyvenimo taisykles. Jie bijo nepatogiA? klausimA?, bijo tiesos A?odA?iA?.
Kovo 11-oji ai??i?? mAi??sA? pergalAi??s uA? valstybAi?? ir tautAi?? A?ventAi??. Nuostabus didingos praeities prisiminimas. Viltis ateiA?iai. Istorija nesibaigAi?? prieA? 23-ejus metus. Nesibaigia istorija ir A?iandien.