MAi??sA? A?A?ymybAi??s

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Lietuvos dabartis
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2012-09

MAi??sA? A?A?ymybAi??s

Tomas Daugirdas

Kaip A?vyko, kad A?iuolaikinAi??s A?A?ymybAi??s, ypaA? A?iuolaikinAi??s A?A?ymybAi??s Lietuvoje, visai nAi??ra asmenybAi??s ar A?iaip A?domAi??s A?monAi??s, nors pritraukia gausybAi??s A?moniA? dAi??mesA? ir tarsi domina? Gausiai A?iAi??rimi A?okiA? projektai, padaugAi??jusiA? stiliaus tipo laidA? skaiA?iai, dideli gyvenimo stiliaus, bAi??do A?urnalA? tiraA?ai atskleidA?ia, kad mums reikia A?moniA?, kuriA? jausmus, iA?gyvenimus, sAi??kAi??mes ir nesAi??kmes stebAi??tume bei juos aptarinAi??tume. Rinkimams besirengianti viena didA?iausiA? Lietuvos partijA? neatsitiktinai reklaminiam leidiniui apie savo lyderius pasirinko bAi??tent gyvenimo stiliaus A?urnalo formatAi??. Jame atrandame garsius politikus nestandartinAi??se ir neA?prastose situacijose. Jie kaip visuomenAi??s lyderiai yra A?sprausti A? visiems A?prastAi?? stiliaus A?A?ymybiA? formatAi??. Nors A?urnalas neabejotinai yra sAi??kmingas pokA?tas, taA?iau jis atskleidA?ia, kad negalime tikAi??tis, jog vien nuopelnais ar profesiniais pasiekimais A?mogus gali A?sibrauti A? A?A?ymybiA? pasaulA?. Jis turi atitikti tam tikrAi?? standartAi??, prie kurio visuomenAi?? yra pripratusi ir kurA? atpaA?A?sta. Tai reiA?kia, kad bAi??ti profesionalu, lyderiu, kelti sau aukA?tus tikslus yra nepatrauklu. Publika jau pripratusi prie greitai vartojamA? ir lengvai ai??zvirA?kinamA?ai??? A?A?ymybiA?, o pilietinAi?? visuomenAi?? yra praradusi troA?kimAi?? turAi??ti lyderiA?.

Kaip mus moko istorija, A?A?ymybAi??mis bAi??davo tampama atlikus didelA? A?ygA?, pasiA?ymAi??jus iA?skirtiniais talentais ar drAi??sa. Ai??A?ymybAi??s, apie kurias skaitome istoriniuose apraA?ymuose ar romanuose, yra bAi??tent tokie A?monAi??s, ar bent jau taip apie juos galvojame. NemaA?ai jA? paA?ventAi?? savo gyvenimus tam tikAi??rai misijai, atrado naujus pasaulius, ar padAi??jo galvAi?? uA? savo A?sitikinimus. Ai??iuolaikinAi??s A?A?ymybAi??s randasi tarsi iA? nieko, ir greit iA?nyksta tarsi A? niekur. Jos ieA?ko atsakA? visai kitokiems iA?A?Ai??kiams: bAi??ti ir likti matomiems komunikaciniame pavirA?iuje. Tai gali nesunkiai pavykti ir vidutinAi??s asmenybAi??s turAi??tojui.

Pastaraisiais metais komunikacinAi?? erdvAi?? iA?siplAi??tAi?? ir modifikavosi A? A?vairiausius pavidalus, tad ir norintiems bAi??ti A?A?ymybAi??mis atsiranda daug galimybiA? patekti A? A?iAi?? erdvAi?? ir joje iA?silaikyti. A?mogaus A?inomumas, jo patekimas A? metraA?tininkA? ar kitA? A?vykiA? fiksuotojA? akiratA? ankstesnAi??se epochose priklausAi?? nuo turtA?, titulA? ar A?ygiA?. Ai??iandien A?vykius galime fiksuoti ir apie juos papasakoti kiekvienas iA? mAi??sA?. KomunikacinAi??s erdvAi??s padeda A?A?ymybes sukurti iA? nieko ar beveik nieko. Jos leidA?ia kiekvienam iA? mAi??sA? save kurti kaip A?A?ymybes.

TodAi??l nieko nuostabaus, kad A?A?ymybiA?, tai yra daA?niausiai vieA?ai minimA? ir pasirodanA?iA? personA?, olimpAi?? beveik visiA?kai uA?valdAi?? vienadienAi??s personalijos. Ai??A?ymybAi??ms nekeliami jokie reikalavimai bAi??ti asmeniniais pavyzdA?iais jokioje gyvenimo srityje, jos neturi bAi??ti niekuo iA?siskirianA?ios. Lietuvoje A?A?ymybiA? maA?ina veikia ne blogiau nei kitose A?alyse. Vien kartkartAi??mis uA?metus A? Lietuvos internetinAi??je A?iniasklaidoje esanA?ias ai??zGyvenimo bAi??doai???, ai??zAi??A?ymybiA?ai??? ar kitas rubrikas, galime aptikti A?A?ymybiA? paveikslo ataudA?. Ai??tai po niekuo neiA?siskirianA?ios merginos nuotrauka aptinkame komentarAi??: ai??zvakarAi??lyje apsilankAi?? A?simintino groA?io blondinAi??ai???, antraA?tAi?? skelbia: ai??zElito damos vakarojo itin bohemiA?koje aplinkojeai???. Ai??A?ymybiA? pasaulyje veikia tokiA? profesijA? ir veiklA? A?A?ymybAi??s: verslininkAi??s, meno galerijA? savininkAi??s, modeliai, dizainerAi??s, menininkAi??s, TV ar radijo laidA? vedAi??jos, ai??zpavyzdingos mamosai???, aktorAi??s.

Tai yra pasaulis, kuriame nuolat vyksta ai??zpraA?matnAi??s vakarAi??liaiai???, A? kuriuos susirenka ai??zA?Ai??lstanA?ios moterys ir vyraiai???. ai??zLietuvos A?A?ymybAi??sai???, kaip yra A?vardijama, patenka A? konfliktus, apie kuriA? smulkmenas tuoj pat suA?ino visi ir kiekvienas, jei verkia, gailisi, apgailestauja, kad sumuA?Ai?? savo A?monAi??, paA?ada amA?inAi?? meilAi?? ir iA?tikimybAi??, susitinka draugus ar drauges, iA?siskiria, detaliai pasakoja apie savo iA?gyvenimus ir pasirinkimus, pomAi??gius ir pan.

VieA?osiomis A?A?ymybAi??mis netampama dAi??l darbo ar profesijos pasiekimA?, net jei profesijos neretai paminimos kaip jA? atributai. Jos apskritai nesiejamos su jokiais asmeniniais pasiekimais, nes joms nereikia nieko ir niekam A?rodyti. VieA?A? A?A?ymybiA? gyvenimas traukia ne tuo, kad jos bAi??tA? kuo nors A?domios ir patrauklios, kad jos kaA?kAi?? veiktA? pasaulyje, o tuo, jog jos tarsi nesusijusios su pasauliu, su kasdien iA?kylanA?iomis problemomis ir pastangomis pasiekti norimA? tikslA?. Jos yra nerAi??pestingos, profesiA?kai indiAi??ferentiA?kos, gerai nusiteikusios ir geranoriA?kos. JA? gyvenimas yra tarsi kontAi??rastas mAi??sA? pasauliui, kuAi??riame esame pavargAi?? nuo darbA?, kur susiduriame su agresija, kartkartAi??m esam nepatenkinti ir nekantrAi??s. Ai??A?ymybAi??s elgiasi ir gyvena taip, tarsi A?ios problemos neegzistuotA?, bAi??tA? antrinAi??s ir nesvarbios, jos susitelkia ties rankinAi??s naujumu ar batA? spalva.

Negalima nepripaA?inti, kad ir Lietuvoje sukelia susidomAi??jimAi?? olimpinius medalius ar kitus apdovanojimus iA?kovojAi?? sportininkai, verslininkai ar menininkai. Vien jA? pasiekimA? nepakanka, kad jie ilgiau iA?liktA? dAi??mesio centre. Visi stebAi??jome, kai tereikAi??jo plaukikei RAi??tai iA?kovoti medalA?, ir A? jAi?? atsikreipAi?? A?A?ymybiA? gaminimo akys. SuA?inojome apie jAi?? ir jos gyvenimAi?? viskAi??, net ir tai, ko nenorAi??tume A?inoti, ir tai, ko gal neA?inome apie savo artimiausius draugus. KitA? olimpieA?iA? gyvenimai taip pat neliko paslaptis, o patys sporto pasiekimai tapo pretekstu A? vieA?Ai??jA? matymAi?? ir aptarimAi?? A?traukti jA? gyvenimus, buities detales ir visa tai, kas ir bAi??dinga A?A?ymybei. Kaip esame girdAi??jAi??, jie net buvo kalbinti dalyvauti A?okiA? ir, neabejotina, kituose projektuose.

Populiariais ir patraukliais nAi??ra tapAi?? nei eiliniai A?monAi??s, tokie kaip mes, kurie kasdien eina A? darbAi?? ir gyvena visai normalA? gyvenimAi??, nei profesiniai herojai, o stilingieji, kuriA? gyvenimo bAi??das daugeliui mAi??sA? ne pagal kiA?enAi??, o pasilinksminimA? mastas ai??i?? ne pagal sveikatAi??. StebAi??dami jA? atskleidA?iamAi?? gyvenimo bAi??dAi?? svajojame ne apie didA?ius A?ygius ir A?ygdarbius, savAi??s iA?bandymAi?? ir trukdA?iA? A?veikAi??, o apie graA?A?, nerAi??pestingAi?? ir beprasmiA?kAi?? rojA?, kuriame A?ygdarbiais ir iA?skirtinumu paverA?iami saikingai ekscentAi??riA?ki poelgiai ir norai.

Woody Allenas naujajame filme Ai??Ai??RomAi?? su meile iki absurdo priveda A?ias A?iuolaikinio pasaulio realijas ir A?A?ymybiA? gaminimo maA?inas. TaA?iau jo filme A?A?ymybAi??s ai??zpagaminamosai??? iA? visai eiliniA? A?moniA?, nei labai stilingA?, graA?iA? ar brangiai besirengianA?iA?. Antai eilinis klerkas ryte iA?eina A? gatAi??vAi?? ir suvokia, kad yra A?A?ymybAi??, nes jA? apsupa minia A?urnalistA?, kurie ima klausinAi??ti paA?iA? elementariausiA? dalykA? apie jo gyvenimAi??, galiausiai jis yra nutempiamas A? televizijos studijAi??, kur pasidalija patirtimi apie tai, kAi?? valgAi?? pusryA?iams, sulaukdamas ypatingo A?vertinimo ir pagyrA?. Kiekviename A?ingsnyje persekiojamas A?urnalistA? ir jo iA?skirtinumu A?tikAi??jusiA? bendrapilieA?iA?, apipiltas iA?skirtinAi??mis privilegijomis, jis taip ir lieka kiek pasimetAi??s, nes nesugeba suprasti, iA? kur ant jo peA?iA? nukrito ta nelaimAi?? bAi??ti A?A?ymybe. Galiausiai A?A?ymybiA? produkuotojai taip pat netikAi??tai jA? palieka, pasigavAi?? kitAi?? aukAi??. KitAi?? A?A?ymybAi?? filme sukuria prodiuseris iA? laidotuviA? namA? savininko, mAi??gstanA?io dainuoti duA?e. Vienam ir kitam A?A?ymybAi??s vaidmuo patinka ir traukia, taA?iau nAi?? vienas jA? netampa tikru vakarAi??liA? liAi??tu ir iA?laiko neadekvatumo jausmAi??.

Ai??iuolaikinAi??s komunikacinAi??s priemonAi??s pateikia dar platesnes galimybes save eksponuoti ir perkelti A? erdves, kuriose gali tapti A?A?ymybe nepriklausomai nuo asmeniniA? siekiA?, atliktA? darbA? ir pripaA?inimo, negu A?urnalai ar laidos. SocialiniA? tinklA? iA?plitimas suteikia visiA?kai iki tol neA?inotas galimybes tapti elitu ar A?A?ymybe. NebAi??tina lankytis vakarAi??liuose ir sulaukti A?urnalistA? dAi??mesio. Pakanka A?siregistAi??ruoti A? socialinA? tinklAi??, prisikviesti draugA?, ir ten suA?ibAi??ti pirmo ryA?kumo A?vaigA?de nuolat aktyviai veikiant: komentuojant, A?keliant nuotraukas ir vaizdus, reaguojant A? kitA? pareiA?kimus, reiA?kiant nuomones ir poA?iAi??rius. NeuA?ilgo iA? maA?ai kam A?inomo A?mogaus galima tapti A?A?ymybe.

KonkreA?ios profesijos, jA? atstovA? pasiekimai suteikia ne vienAi?? galimybAi?? svajoti ir lygiuotis. YpaA? atlikti gyvenimo A?ygiai, atradimai ir iA?radimai (kad ir vaistai nuo vAi??A?io, kosmoso tyrimai), kurie naudingi ir svarbAi??s ne kam vienam, o kitiems A?monAi??ms ir visuomenei, atlikti iA? meilAi??s ar pareigos. ReikA?mingA? rezultatA? profesinAi??je veikAi??loje pasiekAi?? asmenys gali bAi??ti A?vertinti kaip kontr-Ai??A?A?ymybAi??s ar kontr-Ai??lyderiai, nes jA? veikla ir pasiekimai atskleidA?ia gyvenimo sudAi??tingumAi?? ir sunkumAi??, o kaip asmenybAi??s jie gali bAi??ti ne visada malonAi??s ir gerai nusiteikAi??, neretai konfliktiA?ki. Tad jiems sunku bAi??tA? ne vien patekti, bet ir iA?silaikyti dAi??mesio centre.

Dalis kultAi??rininkA? kaip grAi??smingAi?? yra A?vardijAi?? situacijAi??, kai niveliuojasi elitai, o A? vieA?o matomumo ir gerbimo scenAi?? A?A?engia vidutinybAi??s. TaA?iau ar A?iandien galime kalbAi??ti apie ai??ztikrAi??siasai??? A?A?ymybes, ir kaip galAi??tume jas identifikuoti? Neabejotina, kad ir kitose epochose nugirstos ar papasakotos dvarA? intrigos sukeldavo didesnA? platesnAi??s publikos susidomAi??jimAi?? nei kolumbA? A?ygiai. Visais laikais, neabejotina, veikia panaA?Ai??s A?moniA? pomAi??giA? ir troA?kimA? raiA?kos dAi??sningumai, nors A?iais laikais A? tai A?traukiama nemaA?a dalis visuomenAi??s, o ne sauja diduomenAi??s. VienadieniA? A?A?ymybiA? ar garsenybiA? kAi??rimui nereikia jokios pastangos, tai vyksta savaime, vedant natAi??raliausiA? A?mogiA?kA? troA?kimA?. Ai??A? procesAi?? generuoja A?vairAi??s pagalbininkai, kurie gali bAi??ti skirtingai vadinami ir skirtingai veiktA?, nelygu epocha. NenatAi??ralus ir pastangA? reikalaujantis dalykas yra iA?skirti asmenybes, lyderius ir jiems suteikti iA?skirtinumAi??. Per jA? asmenybes reiA?kiasi vertybAi??s, kurios ir gali bAi??ti kelrodA?iu visai visuomenei, kad A?i natAi??raliai nenugrimztA? A? tuA?tybAi??s, vidutinybAi??s ir nerAi??pestingumo gilumas bei neiA?siA?adAi??tA? to, kas reikalauja pastangA? ir pasiA?ventimo.

Vykstant rinkimA? kampanijai ar inicijuojant kitas akcijas, aiA?kiai matome, kad didA?ioji dalis kandidatA?, kurie neilgai trukus planuoja tapti lyderiais, labai aktyviai gyvena internetiniuose sociaAi??liniuose tinkluose, nAi?? dienos neleisdami pamirA?ti apie savo egzistavimAi??. TaA?iau daugeliu atvejA? tie priminimai yra panaA?ios vertAi??s kaip ir A?inios apie valgytus pusryA?ius ar naujAi?? A?ukuosenAi??. TaA?iau juo didesnAi?? atsakomybAi?? tA?, kurie suvokia A?A?ymybiA? pasaulio lAi??kA?tumAi?? ir kitokiA? gyvenimo bAi??dA? propagavimAi??. Ai??iuolaikinAi??s komunikacijos priemonAi??s suteikia didesnes galimybes nei anksA?iau iA?plisti ydoms ir pernelyg A?mogiA?kiems polinkiams. TaA?iau drauge jos yra puiki galimybAi?? skleisti kitAi?? A?iniAi??, apie tuos, kuriuos ateityje A?vertintume kaip kolumbus ar kopernikus.