MAi??sA? publikacija

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Publikacijos
AUTORIUS:Ai??RAi??ka Madaras TakA?cs

DATA: 2013-10

MAi??sA? publikacija

RAi??ka Madaras TakA?cs

RAi??ka Madaras TakA?cs ai??i?? vengrA? sinologAi??, tibetologAi??, vertAi??ja. Straipsnis publikuotas jos parengtame A?iuolaikiniA? tibetieA?iA? raA?ytojA? apsakymA? rinkinyje ai??zLangas A? TibetAi??ai??? (ai??zAblak Tibetreai???, Noran-KiadA?, 2008).

AsmenvardA?iai raA?omi pagal Tibetan and Himalayan Digital Library teikiamas transkripcijos gaires.

Moderniosios tibetieA?iA? literatAi??ros raida ir paradoksai

IA? vengrA? k. vertAi?? RAi??ta Viljamaa

Po 1950 m. ai??ztaikaus Tibeto iA?laisvinimoai??? visiA?kai pakito tibetieA?iA? literatAi??ros bruoA?ai. ReliginiA? tekstA? vietAi?? uA?Ai??mAi?? groA?inAi?? literatAi??ra, radosi nauji, anksA?iau Tibete neA?inoti literatAi??ros A?anrai, kaip romanas ar novelAi??. SupaprastAi??jo ir pati kalba: klasikinAi?? A?ventraA?A?iA? kalbAi?? pakeitAi?? A?nekamajai artimas stilius. KeisA?iausias pokytis ai??i?? vis daugiau tibetieA?iA? raA?ytojA? Ai??mAi?? kurti nebe tibetieA?iA?, o kinA? kalba.

Tarp literatAi??ros tyrinAi??tojA? buvo paplitusi nuomonAi??, kad modernioji tibetieA?iA? literatAi??ra tAi??ra Kinijos propagandos medA?iaga ai??i?? ai??zpaskaitos apie laimingAi?? gyvenimAi?? po iA?laisvinimoai???, ai??i?? todAi??l jos ir netyrinAi??jo. 1996 m. iA?leistoje iA?samioje tibetieA?iA? literatAi??rai skirtoje studijoje1 apie moderniAi?? literatAi??rAi?? taip pat neuA?simenama. Tik pastaraisiais deA?imtmeA?iais A?iuolaikiniai tibetieA?iA? raA?ytojai ir jA? kAi??ryba vis daA?niau patenka A? visuotinAi??s literatAi??ros tyrinAi??tojA? akiratA?.

Nuo klasikA? iki marksistinAi??s estetikos

TradicinAi??je tibetieA?iA? visuomenAi??je itin vertinti raA?ytiniai A?altiniai ir gerbta raA?to A?moniA? veikla, kuriAi?? A?kvAi??pAi?? ir skatino religija. Budizmas skleidAi??si A?vairiuose groA?inio pobAi??dA?io tekstuose: filosofiniuose traktatuose, apeigA? apraA?ymuose, lamA? biografijose. Nors bAi??ta ir pasaulietiA?kesniA? tekstA? ai??i?? istoriniA? raA?tA?, biografinAi??s literatAi??ros, aforizmA? rinkiniA?, liaudies dainA? ir pasakA?, herojiniA? epA?, taA?iau ir juos persmelkAi?? budistinAi?? pasaulAi??jauta, tapusi vieninteliu kAi??rybinAi??s raiA?kos kelrodA?iu. KlasikinAi??s tibetieA?iA? literatAi??ros scholastinis stilius ir leksika labai skyrAi??si nuo A?nekamosios kalbos. IA? praAi??jusiA? amA?iA? tik lamos Zhapkaro (Zhabs dkar) biografijoje, paraA?ytoje XIX a., ir kai kuriuose XX a. treA?iojo deA?imtmeA?io GendA?no ChAi??mphelio (Dge ai??i??dun chos ai??i??phel) tekstuose esama A?nekamosios kalbos apraiA?kA?.

IA? klasikinAi??s tibetieA?iA? literatAi??ros A?inomas vienintelis romano bruoA?A? turintis kAi??rinys, paraA?ytas XIX a., sekant indA? epo ai??zRamajanosai??? stiliumi ir motyvais2.

Remiantis VakarA? kultAi??roje priimtu groA?inAi??s literatAi??ros supratimu, galima teigti, kad romano ar novelAi??s pavidalo kAi??rinys, kaip originalus autoriaus vaizduotAi??s vaisius, iki pat netolimos praeities Tibete praktiA?kai neegzistavo.

Komunistams uA?Ai??mus valdA?iAi??, visuomeninis ir kultAi??rinis gyvenimas Tibete radikaliai pasikeitAi??. Kinijos vyriausybAi?? Tibete A?vedAi?? ne tik administracinAi?? bei politinAi?? kontrolAi??, bet ir A?diegAi?? socialistinAi?? ideologijAi??, persmelktAi?? materializmu ir technologinio progreso paA?adais. Naujas reA?imas su A?karA?A?iu skelbAi??, kad ai??zMotina TAi??vynAi??ai??? priima TibetAi?? A? savo glAi??bA? trokA?dama ai??zcivilizuotiai??? A?A? atsilikusA? kraA?tAi??. Komunistai atAi??jo su apgalvotu kAi??slu A?sigalAi??ti regione, pakeisti tradicinAi?? santvarkAi?? ir vietiniA? A?moniA? sAi??monAi?? bei mAi??stymAi??. Tam buvo pasitelkti socialistiniai literatAi??ros ir meno kanonai, kuriuos 1942 m. suformulavo Mao. Jie 1949 m. per pirmAi?? Kinijos raA?ytojA? ir menininkA? suvaA?iavimAi?? oficialiai priimti kaip vienintelis teisingas kAi??rybos metodas visiems Kinijos menininkams3. Ai??ie kanonai vertAi?? kAi??rAi??jus remtis socialistinio realizmo ir revoliucinAi??s romantikos deriniu bei sekti ai??zdviejA? pareigA?ai???4 idAi??ja.

Tibete raAi??ymas tradiciAi??kai buvo laikomas elitine veikla, pats tekstas ai??i?? Ai??ventas ir atitinkantis tam tikrus kanonus, kupinas religiniA? prasmiA?. Naujos meno kAi??rimo gairAi??s skelbAi?? visiA?kAi?? literatAi??ros sekuliarizacijAi?? ir politizacijAi??: liaudis teraA?o liaudA?iai liaudies kalba. Kadangi tradiciA?kai Tibete raA?tuose vartota neAi?? A?nekamoji kalba, reikAi??jo imtis kalbos reformA?. Tad literatams, pirmiausia religiniam Tibeto elitui, buvo pavesta atnaujinti kalbAi?? taip, kad ji bAi??tA? tinkama komunizmo idAi??jA? sklaidai. Jie sukAi??rAi?? naujAi?? ideologinAi?? terminijAi??, vertAi?? propagandinAi?? medA?iagAi??, o ir patys Ai??mAi?? raA?yti, pirmiausia poezijAi??, naujos ideologijos dvasia. Buvo pamintas kalbos ir literatAi??ros savarankiA?kumas, paA?eista natAi??rali jA? raida, sutrikdytas vidinis vystymasis. LiteratAi??ra buvo priversta laiduoti komunistinAi?? ideologijAi?? ir A?lovinti socializmo statymAi??.

Ai??iuo laikotarpiu Tibete A?gyti iA?silavinimAi?? tibetieA?iA? kalba galAi??jo tik pasiturinA?iA? A?eimA? vaikai privataus A?vietimo bAi??du arba tie, kurie turAi??jo apsiskaiA?iusiA? religinio iA?silavinimo giminaiA?iA?. Kiti mokAi??si kinA? kalba, daugelis partinAi??se mokyklose arba TautiniA? iA?laisvinimo pajAi??gA? komiteto A?steigtose tautiniA? maA?umA? mokyklose. Jose iA?augo pirma kinA? kalba kurianA?iA? tibetieA?iA? raA?ytojA? karta. Taip nuo XX a. penktojo deA?imtmeA?io Tibete lygiagreA?iai Ai??mAi?? plAi??totis kinA? ir tibetieA?iA? kalbomis kuriamos literatAi??ros.

KultAi??rinAi??s revoliucijos laikais visoje Kinijoje vykdyta unifikacijos politika, kuria buvo siekiama niveliuoti atskirA? tautA? identitetus. Remiantis A?Ai??kiu ai??zAi??alin keturias atgyvenasai???5, visos tibetieA?iA? visuomeninio ir kultAi??rinio gyvenimo sritys buvo puolamos ir naikinamos. Ai??iuo laikotarpiu literatAi??ra paversta A?moniA? kontrolAi??s, asimiliavimo ir indoktrinavimo priemone. Be propagandinAi??s medA?iagos ir keliolikos iA? kinA? kalbos verstA? politiniA? straipsniA?, per kultAi??rinAi??s revoliucijos metus nepasirodAi?? nAi?? vienas leidinys tibetieA?iA? kalba.

Po 1980 m. prasideda naujas tibetieA?iA? literatAi??ros periodas.

Mao mirtis atneA?Ai?? permainas visoje Kinijoje. 1978 m. gruodA? XI partijos suvaA?iavimas, paveiktas inteligentijos reikalavimA?, priAi??mAi?? laisvesnAi??s politikos gaires, pradAi??jusias naujAi?? kinA? literatAi??ros etapAi??. Buvo reformuota ir tautiniA? maA?umA? politika ai??i?? asimiliacinAi?? pakeitAi?? kultAi??rinAi??s autonomijos politika, suteikusi tibetieA?iA? menininkams tam tikrAi?? laisvAi?? kultAi??rinio identiteto raiA?koje. Anot daugelio tibetieA?iA? kritikA?, modernioji tibetieA?iA? literatAi??ra prasideda 1980-aisiais6. Tais ir vAi??lesniais metais pasirodAi?? daugybAi?? literatAi??riniA? periodiniA? leidiniA?. Kadangi kultAi??rinAi?? spauda autoriams buvo vienintelAi?? publikavimosi galimybAi??, tibetieA?iA? literatAi??ros raidoje ji suvaidino itin svarbA? vaidmenA?.

1980-ieji ai??i?? moderniosios literatAi??ros pradA?ia

PraAi??jusio amA?iaus devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje Tibeto inteligentijAi??, panaA?iai kaip ir Kinijos, apAi??mAi?? ai??zkultAi??rinAi?? karA?tligAi??ai???, tiesa, Tibete A?gavusi savitus pavidalus. Dalis raA?tingA? tibetieA?iA? nukreipAi?? A?vilgsnius A? klasikinAi?? literatAi??rAi??, kiti pasinAi??rAi?? A? A?iuolaikinAi??s tematikos paieA?kas. Dauguma mokslininkA?, vienuoliA? ir rinpoA?iA? (lamA? inkarnacijA?) laikAi??si tos nuomonAi??s, kad kAi?? tik gautAi?? laisvAi?? reikAi??tA? iA?naudoti klasikinAi??s tibetieA?iA? literatAi??ros paieA?koms ir iA?saugoti tai, kAi?? dar galima iA?saugoti. Daugelis vienuolynA? ir privaA?iA? bibliotekA? buvo sunaikintos, taA?iau iA?likusius klasikinius raA?tus imta leisti iA? naujo. Ai??is periodas buvo tekstA? tibetieA?iA? kalba leidybos renesansas, jie tapo prieinami plaA?iam skaitytojA? ratui.

KlasikiniA? tekstA? leidybos pakilimAi?? lydAi??jo ir vis gausesnAi?? tibetieA?iA? kalba leidA?iama groA?inAi?? literatAi??ra, pirmiausia poezija, novelistika ir eseistika.

PirmAi?? literatAi??rai skirtAi?? periodinA? leidinA?, pavadintAi?? ai??zTibeto literatAi??ra ir menasai??? (ai??zBod kyi rtsom rig rgyul tsalai???), A?steigAi?? Tibeto autonominio regiono raA?ytojA? sAi??junga. Leidinys siekAi?? tapti naujosios tibetieA?iA? literatAi??ros forumu, taA?iau rengiant pirmAi?? numerA? leidAi??jams nepavyko prikalbinti nAi?? vieno tibetietiA?kai raA?anA?io autoriaus. Nepavyko rasti ir jokio per praAi??jusA? deA?imtmetA? paraA?yto groA?inio teksto tibetieA?iA? kalba7.

Tad pirmas ai??zTibeto literatAi??ros ir menoai??? numeris buvo sudarytas iA? verstiniA? tekstA?, kuriuos kaA?kada paraA?Ai?? tibetieA?iA? autoriai apie TibetAi?? kinA? kalba ir kurie jau anksA?iau buvo publikuoti Kinijos kultAi??rinAi??je spaudoje. ApsakymA? tema ai??i?? Tibeto feodalinAi??s klasAi??s padarytas blogis, vargingas iA?naudojamA?jA? gyvenimas ir iA? tA? ai??ztamsiA? laikA?ai??? iA?vadavusiA? TautiniA? iA?laisvinimo pajAi??gA? heroizmas. Pamatinis apsakymA? tikslas buvo A?tikinti kinA? skaitytojus, kad Tibeto ai??ziA?laisvinimasai??? buvo moraliai priimtinas veiksmas. RaA?iniai sudarAi?? patikimumo ir A?tikinamumo A?spAi??dA? dAi??l to, kad jA? autoriai buvo tibetieA?iai, ligi tol balso teisAi??s neturAi??jAi?? iA?naudojamieji, stojAi?? A? kovAi?? prieA? iA?naudotojus. Tekstai buvo prieinami itin plaA?iam skaitytojA? ratui, nuolat perspausdinami, nagrinAi??jami mokyklose.

NatAi??raliai kyla klausimas, kodAi??l A? tibetieA?iA? kalba publikuojamAi?? leidinA? reikAi??jo A?traukti apsakymA? vertimus iA? kinA? kalbos? Nejau nebuvo tibetieA?iA? raA?ytojA?, raA?iusiA? tibetietiA?kai? 1979 m. vienas A?vedA? A?urnalistas atvyko A? LhasAi?? norAi??damas pakalbinti vietinius raA?ytojus, taA?iau Tibeto autonominio regiono meninio skyriaus darbuotojai, jA? paA?iA? nuostabai, nesugebAi??jo nurodyti jokio autoriaus. Netrukus po A?io A?vykio buvo priimti reglamentai, skatinantys groA?inAi??s literatAi??ros tibetieA?iA? kalba leidybAi??8. VAi??liau kritikai aiA?kino, kad autoriai neraA?Ai?? tibetietiA?kai dAi??l to, kad nebuvo A?sitikinAi??, ar partija leidA?ia. CiniA?kesnis paaiA?kinimas ai??i?? kad ai??zTibeto literatAi??ros ir menoai??? pirmame numeryje publikuoti apsakymai buvo tyA?ia atrinkti taip, kad savo stiliumi ir turiniu tiksliai atitiktA? partijai priimtinAi?? literatAi??rinA? modelA?9.

TaA?iau A? leidinA? atrinkti apsakymai kelia dar vienAi?? klausimAi??: kas yra tibetieA?iA? literatAi??ra? Koks yra jos esminis kriterijus: autoriaus etninAi?? kilmAi??, tema ar kalba, kuria jis raA?o? Atrodo, kad ai??zTibeto literatAi??ros ir menoai??? leidAi??jai naudojosi kilmAi??s ir tibetietiA?kos tematikos kriterijais.

Po metA? A?inghai apskrityje RytA? Tibete pasirodAi?? literatAi??rinis A?urnalas ai??zLiAi??tisai??? (ai??zSbrang charai???), tapAi??s populiariausiu literatAi??rai skirtu leidiniu tarp tibetieA?iA?. Jo leidAi??jai tikslingai nukrypo nuo ai??zTibeto literatAi??ros ir menoai??? linijos ir Ai??mAi??si publikuoti tik tibetieA?iA? kalba raA?anA?iA? autoriA? kAi??rybAi??, aiA?kiai parodydami, kad jiems tibetieA?iA? literatAi??rAi?? apibrAi??A?ia ne jos turinys ar autoriaus tautybAi??, o pirmiausia kalba, kuria paraA?ytas tekstas.

1980ai??i??1984 m. dauguma raA?ytojA? vis dAi??lto neperA?engAi?? tam laikotarpiui bAi??dingA? temA? ribA?: kritikavo senosios visuomenAi??s blogybes, aukA?tino ai??ziA?laisvinimoai??? gAi??rA?. LiteratAi??ra tebebuvo propagandos priemonAi??, taikomoji jos paskirtis savaime menkino teksto vertAi??, iA?kreipAi?? tikrovAi??. Vis dAi??lto didelis A?io laikotarpio nuopelnas yra klasikiniA? tibetieA?iA? raA?tA? archajinAi??s kalbos iA?saugojimas ir literatAi??ros priartinimas prie gyvosios A?moniA? kalbos. Taip ji tapo suprantamesnAi??, lengviau skaitoma.

VisuomeniniA? pokyA?iA? laikotarpiu, devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje, Tibeto ateities klausimas padalijo vietinAi?? inteligentijAi?? A? dvi grupes. Progresyvistai siekAi?? pokyA?iA?, vystymosi, modernizacijos, prisiriA?imAi?? prie tradicijos laikAi?? kliAi??timi paA?angai. O tradicionalistai pabrAi??A?Ai??, kad tibetieA?iA? identiteto pamatas ir tautos iA?likimo garantas yra tradicija, todAi??l kvietAi?? grA?A?ti prie jos. Ai??i diskusija priminAi?? besiformuojanA?ios inteligentijos GeguA?Ai??s 4-osios judAi??jimo diskursAi?? XX a. treA?iajameai??i??ketvirtajame deA?imtmetyje Kinijoje. Tiesa, skirtumas tas, kad cenzAi??ra tradicionalistams trukdAi?? reikA?ti savo argumentus10. Progresyvistai tikAi??jo, kad pagrindinis Tibeto ateities uA?davinys yra atsinaujinimas. JA? nuomone, Tibeto atsilikimo prieA?astis yra tibetieA?iA? kultAi??ros sustabarAi??jimas ir negebAi??jimas prisitaikyti prie naujoviA?. Ai??i diskusija vAi??liau nukrypo A? svarstymus apie tibetieA?iA? identitetAi??, apie tai, kAi?? reiA?kia bAi??ti tibetieA?iu ir kaip galima atgaivinti tibetieA?iA? kultAi??rAi?? bei tautinA? pasididA?iavimAi??.

Uoliausias progresyvistas buvo DAi??ndrupas Gyelis (Don grub rgyal)11, laikomas moderniosios tibetieA?iA? literatAi??ros pradininku ir talentingiausiu atstovu. 1983 m. pasirodAi?? garsusis jo eilAi??raA?tis ai??zJaunystAi??s krioklysai??? (ai??zLang tshoA?i rbab chuai???), Tibete sukAi??lAi??s tikrAi?? sensacijAi??. EilAi??raA?tis buvo itin naujoviA?kas ne tik savo forma, bet ir drAi??siu turiniu. PirmAi?? kartAi?? tibetieA?iA? autorius prisilietAi?? prie nacionalinio tapatumo temos. EilAi??raA?A?io adresatas ai??i?? jaunimas, A? kurA? kreipiamasi skatinant imtis modernizacijos kaip kultAi??ros ir tautinio pasididA?iavimo susigrAi??A?inimo priemonAi??s. Nors DAi??ndrupas Gyelis kritiA?kai vertino tradicijas, jis nesikliovAi?? ai??ztamsios praeitiesai??? ir ai??zA?viesios ateitiesai??? prieA?prieA?a, nesileido A? politines uA?uominas apie dabartA?. Skaitytojus jis kvietAi?? suabejoti jAi??ga ir valdA?ia, nurodydamas kitokiAi?? tibetieA?iA? literatAi??ros kryptA? nei partija.

DAi??ndrupo Gyelio politinAi??se nuostatose pasididA?iavimas Tibetu ir tibetieA?iA? tapatybe sumiA?o su religiniA? ir tradiciniA? politiniA? institucijA? kritika, nes kaltino A?ias dAi??l Tibeto atsilikimo. DAi??l atviros paniekos religinAi??ms institucijoms raA?ytojas uA?sitraukAi?? tradicionalistA? nemalonAi??. Jo apsakymas ai??zRinpoA?Ai??ai???12 pasakoja apie korumpuotAi?? lamAi??, kuris yra ir neiA?prusAi??s, apgaudinAi??ja patiklius A?mones, savo valdA?iAi?? naudoja turto siekimui ir moterA? viliojimui13. Nors vyresnAi??s kartos atstovai skeptiA?kai vertino DAi??ndrupAi?? GyelA?, jaunimui jis tapo tikru herojumi, nepataikaujanA?io raA?ytojo, savo kAi??ryboje geriausiai atskleidusio tikruosius Tibeto A?moniA? jausmus, pavyzdA?iu14.

Po 1985 m. tibetieA?iA? literatAi??roje atsirado nauja tema, padiktuota partijos naujosios politikos, kurios A?Ai??kis ai??zKetverto nusikaltimA? atskleidimas ir keturi pagyrimai modernizacijaiai??? reiA?kAi?? senojo reA?imo pasmerkimAi?? ir naujos Dengo Xiaopingo vyriausybAi??s A?lovinimAi??. Tuo metu pirmAi?? kartAi?? leista atvirai kalbAi??ti apie laikotarpA? po ai??ztaikaus iA?laisvinimoai???. PasirodAi?? nemaA?ai apsakymA? apie kultAi??rinAi??s revoliucijos atneA?tas kanA?ias. Kaip ir kolegos Kinijoje, tibetieA?iA? autoriai nevengAi?? trauminAi??s patirties nagrinAi??jimo.

IAi?? naujuoju metodu kuriamo meno partija reikalavo, kad jis turAi??tA? ryA?A? su Tibeto praeitimi, taA?iau tuo pat metu vestA? skaitytojAi?? A? naujAi?? socialistinA? etapAi?? po KKP sparnu. Slapta viltasi, kad remiantis literatAi??ra pavyks sukurti tokiAi?? pasaulietinAi?? tradicijAi??, kuri iA?stums religijAi?? iA? aukA?A?iausios visuomeninAi??s ir privaA?ios moralAi??s pozicijos. IA? naujos kartos raA?ytojA? reikalauta kovoti uA? socialistinAi?? modernizacijAi??, o jA? kAi??ryba savo turiniu turAi??jo tapti sektinu pavyzdA?iu. Naujosios politikos meno pareiga ai??i?? skatinti A?mones ai??zatverti savo mentalinius horizontus ir A?sileisti naujAi?? Kinijos socialistinA? modernizmAi??ai???15.

XX a. devintojo deA?imtmeA?io viduryje daugiausia publikuojami autoriai, be DAi??ndrupo Gyelio, buvo Rebkongas DorjAi?? Kharas (Reb kong rdo rje khar), Lhagyelis Tseringas (Lha rgyal tse ring), Chaktaras Bhumas (Lcags thar A?bhum), Gonpo Tashi (Mgon po brkra shis).

JA? herojai ai??i?? klajokliai, valstieA?iai, vietiniai tarnautojai, vienuoliai, mokiniai. Ai??prastos temos ai??i?? tradicijos ir modernizacijos konfliktas, A?vietimas, santuoka (vedybos pagal A?eimA? susitarimAi??, bAi??doje paliktos merginos). Visuomenines problemas gvildenanA?iuose groA?iniuose tekstuose smerkiama korupcija, peikiami vis didesnAi?? valdA?iAi?? A?gyjantys tarnautojai. Senos visuomeninAi??s santvarkos kritikavimas, pavyzdA?iui, religiniA? institucijA? kritika, iA? paA?iAi??ros gali atrodyti kaip marksizmo A?taka. TaA?iau tokia autoriA? pozicija didA?iAi??ja dalimi kyla iA? nuoA?irdaus tikAi??jimo, kad Tibetui iA? tikrA?jA? reikia pokyA?iA?.

Devintojo deA?imtmeA?io pabaigoje, iA?bandant oficialiai reiA?kiamos tolerancijos ribas, pamaA?u iA?sipleA?ia temA? ir stiliA? A?vairovAi??. Autoriai neberaA?o vien Tibeto tema, bet, bliAi??kA?tant socialistinio realizmo modeliui, iA?naudoja, pavyzdA?iui, magiA?kojo realizmo galimybes, jungdami realybAi??s ir pasAi??moninAi??s tikrovAi??s A?vykius. CenzAi??ra taip pat tapo nuosaikesnAi??, perA?engdama vienintelAi??s kAi??rinio interpretacijos galimybAi??. Autoriai galAi??jo iA?eiti iA? uA?daro Tibeto aktualijA? rato ir tyrinAi??ti universaliAi?? A?mogiA?kAi?? patirtA?.

TibetieA?iA? kultAi??ros atgimimas vedAi?? link nacionalinio tapatumo iA?saugojimo ambicijA?, kurios paA?ioje devintojo deA?imtmeA?io pabaigoje galiausiai iA?siverA?Ai?? nepriklausomybAi??s siekiu. JA? uA?griuvusios sankcijos palietAi?? visas tibetieA?iA? gyvenimo sritis, taip pat ir literatAi??rAi??. RaA?ytojai ir leidAi??jai buvo verA?iami dalyvauti politiA?kai ai??zauklAi??jamuosiuoseai??? susirinkimuose, imta grieA?A?iau kontroliuoti, kas raA?oma ir kas publikuojama. CenzAi??ra tai atslAi??gdavo, tai vAi??l sugrieA?tAi??davo, tai priklausAi?? nuo politiniA? pokyA?iA?, nestabilumA?, atsitiktinio vieno ar kito partijos sekretoriaus vieA?o pareiA?kimo ar nutarimo.

IA? tuo metu publikuojamA? tibetieA?iA? autoriA? A?inomiausi yra Puntsogas Tashi (Phun tsogs bkra shis)16, Tsheringas DAi??ndrupas (Tshe ring don grub)17, raA?ytoja Yangtsokyi (G. yang mtso skyid)18, Tashi Pendenas (Bkra shis dpal ldan), Lhagyelis Tseringas (Lha rgyal tse ring). Jie taip pat daA?niausiai tibetieA?iA? kultAi??rAi?? laikAi?? atsilikusia, bet A? praeitA? ir tradicijas A?velgAi?? nostalgiA?kai. Nesiekdami A?veikti A?io konflikto savo kAi??ryboje, beveik nesiAi??lAi?? iA?kilusiA? visuomeniniA? problemA? sprendimo.

Kinijoje Tibeto diskurse vyraujantys Tibeto simboliai yra klajokliA? gyvenimas, Tibeto gamtovaizdis, budizmas, vienuolynai. Oficialiai raA?ytojai buvo skatinami etnizuoti savo kAi??rybAi?? ir, pasitelkiant etnografinAi?? butaforijAi??, literatAi??roje kurti autentiA?kAi?? Tibeto atmosferAi??. RaA?ytojai ir naudoja etnografinius A?vaizdA?ius, taip sustiprindami oficialA? stereotipAi??, kad jA? kAi??ryba iA? tikrA?jA? atspindi savAi?? (tibetieA?iA?) poA?iAi??rA?.

Ar tibetieA?iai skaito A?iuolaikinAi?? literatAi??rAi??? Vieni sako, kad taip, kiti ai??i?? kad A?ioji jA? nedomina, nes jos nesupranta. Visose amA?iaus grupAi??se yra mananA?iA?, kad vienintelis skaitymo tikslas ai??i?? gilinimasis A? religinius tekstus, taA?iau nemaA?ai A?moniA? ai??i?? daugiausia jaunimas ai??i?? su pasimAi??gavimu skaito ir A?iuolaikinius autorius. Galima teigti, kad tam tikro lygio moderniosios literatAi??ros kultAi??ra Tibete egzistuoja, taA?iau sunku sprAi??sti apie jos mastAi??.

AiA?ku viena ai??i?? didesnA? skaitytojA? ratAi?? pasiekia tibetieA?iA? literatAi??ra, raA?oma kinA? kalba. Nuo devintojo deA?imtmeA?io vidurio vis daugiau tibetieA?iA? autoriA? kuria kinA? kalba. Kas jie ir kaip susiklostAi?? A?i aplinkybAi??, kaip jAi?? vertina kritika, ar A?ios kalbos pasirinkime esama teigiamA? pusiA?? Tolesniuose skyriuose bandysiu atsakyti A? A?iuos klausimus.

Kinijos A?vietimo sistema ir tibetieA?iA? kalbos A?statymas

Po ai??ziAi??laisvinimoai??? gimusi kiniAi??kai raA?anA?iA? tibetieA?iA? raA?ytojA? karta tapo Kinijos A?vietimo sistemos auklAi??tiniais. 1952 m. Kinijos vyriausybAi?? Tibete A?vedAi?? valstybinio A?vietimo sistemAi??, A?steigAi?? pirmAi??sias valstybines mokyklas Lhasoje. Nors pradA?ioje mokiniai buvo lavinami tibetieA?iA? kalba, bAi??gant metams jos vartojimAi?? paveikAi?? begalAi?? politiniA? kampanijA?19. Po 1980 m. reformA? buvo matyti tibetieA?iA? kalbos grAi??A?inimo A?enklA?, taA?iau 1984 m. uA?simota galutinai A?teisinti tibetieA?iA? kalbos apribojimo A?statymAi?? A?vietimo sistemoje: nuo tol ugdymas A?vietimo A?staigose vyko tik kinA? kalba20. TibetieA?iA? kalbos grAi??A?inimui A? A?vietimAi?? liko dar maA?iau galimybiA? po 1987 m. Lhasoje A?vykusiA? tibetieA?iA? protesto akcijA?.

Amdo apskrities RytA? Tibete situacijAi?? nusakAi?? tuometinis LandA?ou aukA?tosios mokyklos tibetieA?iA? literatAi??ros dAi??stytojas Pema Bhumas, suskaiA?iavAi??s, kad 1979 m. iA? 37 studentA? tik 5 mokAi??jo raA?yti ir skaityti tibetietiA?kai, o 1983 m. ai??i?? jau nAi?? vienas, tad tibetieA?iA? literatAi??ra buvo dAi??stoma kinA? kalba. OficialA? valstybAi??s poA?iAi??rA? A? A?vietimAi?? tibetieA?iA? kalba atspindi SiA?uano partijos sekretoriaus 2000 m. kovo pareiA?kimas, kad tibetieA?iA? A?vietimas tAi??ra nereikalingas valstybAi??s lAi??A?A? A?vaistymas21. Ai??iandien jau yra tibetietiA?kA? viduriniA? mokyklA?, taA?iau bAi??da ta, kad siekiantieji aukA?tesnAi??s pakopos mokslA? privalo laikyti egzaminus ai??i?? net ir paA?ios tibetieA?iA? kalbos ai??i?? kinA? kalba. Tad tAi??vai, linkintys vaikams geresnAi??s ateities, mieliau leidA?ia juos A? kiniA?kas mokyklas.

DAi??l A?iA? prieA?asA?iA? jau kelios tibetieA?iA? kartos baigAi?? mokyklAi??, kurioje pagrindinAi?? ugdymo kalba buvo kinA?. Tad nenuostabu, kad daugelis tibetieA?iA? raA?ytojA? kaip literatAi??rinAi??s raiA?kos priemonAi?? linksta rinktis kinA? kalbAi??.

TibetieA?iA? literatAi??ros kalba

Devintojo deA?imtmeA?io antroje pusAi??je tarp tibetieA?iA? raA?ytojA? ir kritikA? uA?virAi?? diskusijos, ar galima raA?yti tibetieA?iA? literatAi??rAi?? kita nei tibetieA?iA? kalba. 1987 m. leidinyje ai??zTibeto studijosai??? (ai??zBod ljongs zhib A?jugai???) A?ia tema pasirodAi?? du A?takingi straipsniai22. JA? autoriai laikosi nuomonAi??s, kad tibetieA?iA? literatAi??rAi?? galima kurti tik tibetieA?iA? kalba. Daugelyje vietA? pabrAi??A?iama, kad tibetieA?iA? kAi??ryba kinA? kalba yra apgailAi??tina bei juokinga ir nepritariama, kad A?ie tekstai galAi??tA? atstovauti tibetieA?iA? literatAi??rai.

AutoriA? nuomone, definicijos ir klasifikacijos kriterijai yra neteisingi. Kinijoje ai??ztautiniA? maA?umA? literatAi??raiai??? ir ai??ztibetieA?iA? literatAi??raiai??? priskiriami tekstai pagal jA? autoriA? etninAi?? kilmAi??, nors didA?ioji jA? dalis paraA?yta kinA? kalba. Tekstai tibetieA?iA? kalba yra ignoruojami, o kinA? kalba kuriama literatAi??ra daA?nai apdovanojama, skatinama ir populiarinama kaip autentiA?kas tautinAi??s maA?umos balsas. TibetieA?iA? kalba kuriantys autoriai retai tampa A?inomi uA? siauro skaitytojA? rato ribA?, o tautinAi??ms maA?umA? literatAi??roms skirtus apdovanojimus gauna tik kAi??riniai kinA? kalba. MinAi??tA? straipsniA? autoriA? nuomone, A?ie klasifikavimai ir skirstymai yra klaidinantys ir uA?goA?iantys tautinAi??mis kalbomis paraA?ytus tekstus. Kritikai paA?ymi, kad leidiniai kinA? kalba leidA?iami gerokai didesniais tiraA?ais, pasiekia platA? skaitytojA? ratAi??, o tibetietiA?ka spauda prieinama gerokai siauresniam skaitytojA? ratui, leidA?iama kukliais tiraA?ais. TaA?iau juos piktina ne tiraA?A? dydA?iai, o tai, kad kiniA?kai paraA?yti tibetieA?iA? tekstai priskiriami prie ai??zmaA?umA? / tibetieA?iA? literatAi??rosai??? ir todAi??l pristatomi kaip tibetieA?iA? literatAi??ros reprezentantai. TaA?iau, kita vertus, pritariama nuomonei, kad raA?ymas kinA? kalba turi ir teigiamAi?? pusAi?? ai??i?? leidA?ia tekstui pasiekti didesnAi?? auditorijAi?? ir perteikti Tibeto tikrovAi?? iA? pirmA? lAi??pA?, aptarti tautinAi??s maA?umos problemas.

PanaA?ios diskusijos dAi??l literatAi??roje vartojamos kalbos A?inomos valstybAi??se, kuriose buvo perimta kolonistA? kalba, pavyzdA?iui, Indijoje arba Afrikos A?alyse. Ai??A? kalbos pakeitimAi?? kolonizuotA? tautA? literatAi??rose Edwardas Saidas pavadino ai??zperAi??jimuai???, kvieA?ianA?iu A? pokalbA? valdanA?iuosius ir griaunanA?iu reprezentacijos ir stereotipA? autokratijAi?? literatAi??riniame diskurse23. Ai?? raA?ymAi?? kinA? kalba galbAi??t galima A?velgti kaip A? priemonAi??, suteikianA?iAi?? tibetieA?A? autoriams balsAi?? kalbAi??ti apie save ir savo tautAi??, taip priminti apie savo buvimAi?? ir tapatybAi??. Ai??i kalbos strategija gali bAi??ti labai vaisinga, nes suteikia tibetieA?iams galimybAi?? kreiptis A? kinA? skaitytojus, apraA?yti savo istorijAi?? ir kultAi??rAi?? iA? paA?iA? tibetieA?iA? perspektyvos.

KiniA?kai raA?antys tibetieA?iA? autoriai

Gengas Yufangas savo knygos ai??zModernioji tibetieA?iA? literatAi??raai??? (ai??zZangzu dangdai wenxueai???) A?A?angoje raA?o, kad tibetieA?iA? autoriai 1980ai??i??1994 m. publikavo 700 apsakymA?, iA? kuriA? 300 tibetieA?iA? kalba, kiti ai??i?? kinA?. Autorius nenurodo, ar A?is skaiA?ius A?ymi ir uA? Tibeto autonominio regiono ribA? paraA?ytus kAi??rinius. Vis dAi??lto aiA?ku, kad didesnAi?? dalis tibetieA?iA? raA?ytojA? raA?o kinA? kalba.

KiniA?kai raA?anA?ius tibetieA?iA? autorius galima skirti A? dvi grupes. Jos atspindi kartA? skirtumus, nulemianA?ius ne tik kitokiAi?? tematikAi?? bei stilistikAi??, bet ir nevienodAi?? raA?ytojA? istorinAi?? ir estetinAi?? patirtA?. VyresnAi??s kartos kAi??ryba politizuota, analizuojanti ir perteikianti tibetieA?iA? kultAi??rAi?? partijos preferuotomis semomis.

Antrai grupei priklauso jaunieji raA?ytojai, gimAi?? A?eA?tojo deA?imtmeA?io pabaigoje ar septintajame deA?imtmetyje. Tai autoriai, A?gijAi?? Kinijos A?vietimo sistemos iA?silavinimAi?? ir daA?nai arba nemokantys raA?yti tibetietiA?kai, arba geriau mokantys kiniA?kai nei tibetietiA?kai, tad mieliau vartojantys kinA? kalbAi??. Politika jA? nedomina, arba bent jau nelieA?ia jos savo kAi??ryboje. KAi??rAi??jA? santykis su Tibetu taip pat kitoks, veikiausiai paveiktas Kinijos intelektualinio elito ir skaitytojA? domAi??jimosi Tibetu24.

Jaunosios kartos A?ymiausi autoriai yra Tashi Dawa25, Alai26, Sebo27, raA?ytoja Yang Zhen28, Geyangas29, Medonas.

JA? kAi??ryboje, kaip ir postkolonijinAi??je literatAi??roje, nagrinAi??jamos A?tampos tarp aAi?? ir kiti, vietinis ir svetimas, tradicinis ir modernus, praeitis ir dabartis, centras ir paribiai. KAi??ryba daA?nai atspindi egzotiA?kAi??jAi?? Tibeto pusAi?? ai??i?? nuo dvasinAi??s ir mistinAi??s budizmo tradicijos iki ciklinio laiko sampratos ir antgamtiniA? reiA?kiniA?. Be senAi??jA? TibetAi?? idealizuojanA?iA? pasakojimA?, joje esama ir siurrealistiniA? Tibeto ateities vizijA?. Ai??alia senojo Tibeto A?kvAi??ptA? pasakojimA? atsiranda modernaus miesto atgarsiA?: iA? karaokAi??s barA? trinksintis rokenrolas, A? muA?tynes A?siveliantis dA?insuotas jaunimas, saulAi??s akiniais pasidabinAi?? vienuoliai, prieA?ais uA?eigAi?? A?aidA?iantys biliardAi??.

RaA?ytojai daA?nai raA?o iA? daugiakultAi??rio kAi??rAi??jo A?iAi??ros lauko30, vienu metu ir iA? iA?orAi??s, ir iA? vidaus vaizduoja maA?umos kultAi??rAi?? ir jos konfliktus. Jie reiA?kia simpatijas maA?umos kultAi??rai, taA?iau iA?sako jas iA? dominuojanA?ios kultAi??ros perspektyvos. Ai??iA? raA?ytojA? temos kur kas labiau traukia dominuojanA?ios / kinA? arba VakarA? kultAi??ros nei maA?umos / tibetieA?iA? realybAi?? iA?gyvenanA?ius skaitytojus.

Europos tautiniA? valstybiA? atstovams gali atrodyti keista, kad nacionalinAi?? literatAi??rAi?? galima raA?yti ne nacionaline kalba, kad tautinAi?? maA?uma raA?o ne savo kalba. TaA?iau A?is reiA?kinys daugelyje kolonijinAi?? praeitA? menanA?iA? valstybiA? yra kone natAi??ralus. DidA?ioji dalis mums paA?A?stamos indA? arba afrikieA?iA? literatAi??ros paraA?yta ne nacionaline, o kuria nors Europos kalba. ai??zAr moralu atsisakyti gimtosios kalbos ir priimti kitAi??? Tai skamba kaip A?iauri iA?davystAi??, kelianti kaltAi??s jausmAi??. TaA?iau aA? neturiu kito pasirinkimo. Gavau A?iAi?? kalbAi?? ir jAi?? ketinu vartotiai???, ai??i?? kalbAi??jo Nigerijos raA?ytojas Chinua Achebe31. PanaA?ioje padAi??tyje atsidAi??rAi?? ir kiniA?kai raA?antys tibetieA?iA? autoriai. Tik jA? atveju tai gali atrodyti dar A?iauresnAi?? iA?davystAi??. EsminAi?? tautos iA?likimo sAi??lyga yra kalbos iA?saugojimas. Atrodo, bAi??tent to tibetieA?iA? raA?ytojai nedaro. KAi??ryba kinA? kalba tampa jA? ataskaita apie tibetieA?iA? tautinAi??s maA?umos esatA? ir pasmerkta gyvuoti kinA? raA?tijos paribiuose. TibetieA?iA? autoriai gerai iA?mano abi kultAi??ras ir iA? dominuojanA?ios kultAi??ros pozicijA? geba sAi??kmingai perteikti mintis, taA?iau tibetieA?iA? skaitytojai nenoriai pripaA?A?sta juos kaip autentiA?kos tibetieA?iA? literatAi??ros atstovus, motyvuodami tuo, kad jA? kAi??ryboje atsispindi iA?orinio stebAi??tojo A?vilgsnis. Kritikai teigia, kad kinA? kalba raA?antys autoriai, nors ir neiA?siA?ada priklausymo tibetieA?iA? kultAi??rai, taA?iau, uA?uot gvildenAi?? kolektyvinAi?? tibetieA?iA? patirtA?, leidA?iasi A? asmeniniA? dilemA? ir savo vidinio susiskaidymo tyrinAi??jimus.

Laviravimas tarp dviejA? kultAi??rA? A?ios kartos raA?ytojus A?traukAi?? A? du visiA?kai skirtingus pasaulius, iA? kuriA? nAi?? vienam jie nepriklauso iA? tikrA?jA?. Vienintelis bAi??das, kuriuo autoriai gali reikA?ti savo savitumAi?? ai??i?? ai??zpakilti virA? savo (nacionalinAi??s) teritorijosai???32 ir kurti tarpinAi??je sferoje tarp kinA? ir tibetieA?iA? kultAi??ros.

Diskusija dAi??l tibetieA?iA? kalbos ir literatAi??ros, autoriA? kritika pirmiausia lieA?ia kiniA?kai raA?anA?ius tibetieA?ius. O daugelis iA?eivijoje gyvenanA?iA? tibetieA?iA? kuria anglA? kalba ir savo tAi??vynainiams nekelia ypatingo prieA?iA?kumo. 2000 m., netrukus po to, kai Kinijos Liaudies Respublikoje gyvenantis Alai buvo pagerbtas Mao Zedongo literatAi??ros premija, Indijoje gyvenantis tibetieA?iA? raA?ytojas pelnAi?? Crossworld premijAi??, skiriamAi?? uA? geriausiAi?? Indijos anglakalbA? romanAi??. ai??zAi??erloko Holmso mandalosai??? (ai??zThe Mandala of Sherlock Holmes: The Adventures of the Great Detective in India and Tibetai???) autorius yra garsus tibetieA?iA? iA?eivijos aktyvistas ir politinis eseistas Jamyangas Norbu.

Ar tai indA?, ar tibetieA?iA? romanas? Ko gero, ir vienA?, ir kitA?. RaA?ytojo kAi??ryba remiasi A? tibetieA?iA? identiteto ir Tibeto istorijos pamatAi??, taA?iau autoriaus istorinei patirA?iai lygiai taip pat priklauso britA? kolonizacija, Kinijos A?taka Tibetui bei emigracija A? IndijAi??.

Istorija perbraiA?Ai?? Tibeto sienas, kartu iA?plAi??sdama tibetieA?iA? patirtA?, kuri, nors ir skleisdamasi tibetieA?iA?, kinA?, anglA? kalbomis, vis dAi??lto iA?auga iA? tibetieA?iA? identiteto ir kvieA?ia skaitytojus priimti jos daugiaspalviA?kumAi?? kaip vientisAi?? visumAi??.

1 CabezA?n J. I. &. Jackson R. R. (red.). Tibetan literature: Studies on Genre. ai??i?? Ithaka: Snow Lion, 1996.

2 Vanggyal T. The Tale of the Incomparable Prince / Vert. Beth Newman. ai??i?? New York, 1997.

3 Metodas gyvavo iki pat XX a. aA?tuntojo deA?imtmeA?io pabaigos, kada Dengo Xiaopingo vyriausybAi?? atskleidAi?? Ketverto nusikaltimus ir priAi??mAi?? nutarimAi?? dAi??l naujo meno kAi??rybos metodo, kurio tebesilaikoma iki A?iol.

4 Ai??Ai??kis ai??zTarnauti socializmui, tarnauti liaudA?iaiai??? tebegalioja oficialiame kinA? literatAi??ros diskurse, tik pastaraisiais metais A?ios pareigos apsikeitAi?? vietomis.

5 Senosios vertybAi??s, senoji kultAi??ra, senieji paproA?iai, senasis mAi??stymas.

6 SAi??vokoje ai??zmodernioji literatAi??raai??? (kin. xian-dai wenxue, tib. gsar rtsom) slypi ne tik nuoroda A? esamAi?? laikAi??, bet ir A? ai??znaujAi??jA? socialistinA? etapAi??ai???. O terminas ai??zA?iuolaikinAi?? literatAi??raai??? (kin. dangdai wenxue, tib. deng rabs rtsom rig) A?ymi ne tik teksto A?iuolaikiA?kumAi??, bet ir, palyginus su moderniAi??ja literatAi??ra, tolesnAi?? paA?angAi??, uA?tikrinamAi?? socialistinAi??s revoliucijos. Kinijoje tebevyksta debatai apie literatAi??rinAi??s terminijos vartojimAi?? ir galimas jos variacijas.

7 Tsering S. The Waterfall and Fragrant Flowers. The development of Tibetan Literature since 1950 // Tibetan Bulletin. ai??i?? 2001 (8). ai??i?? P. 21.

8 Genpa T. Bod kyi rtsom rig gsar paA?i skyed tshal // Bod kyi rtsom rig rgyul tshal 2. ai??i?? 1997. ai??i?? P. 16 (Moderniosios tibetieA?iA? literatAi??ros gimimas).

9 Rigpel. Dus skabs gsar paA?i bod yig rtsoms sgrung gi A?phel phyogs // Bod kyi rtsom rig rgyul tshal 1. ai??i?? 1992. ai??i?? P. 29 (Moderniosios tibetieA?iA? literatAi??ros raida).

10 Kaip raA?Ai?? Shakya Tseringas, tradicionalistai slapta vylAi??si, kad tradicijA? atgaivinimas ir prieA?inimasis modernizacijai galAi??tA? grAi??A?inti Tibetui nepriklausomybAi??. A?r.: Tsering S. The Waterfall and Fragrant Flowers. ai??i?? P. 23.

11 DAi??ndrupas Gyelis gimAi?? 1953 m. A?inghai apskrityje, 1985 m. nusiA?udAi??. A?r.: Stoddard H. Don grub rgyal (1953ai??i??1985) ai??i?? Suicide of a Modern Tibetan Writer and Sholar // Tibetan studies. ai??i?? T. 2: Proceedings of the 6th Seminar of the International Association for Tibetan Studies, Fagernes, 1992 / Sud. Kvaerne P. ai??i?? Oslo: The Institute for Comparative Research in Human Culture, 1994. ai??i?? P. 825ai??i??836; Bhum P. The life of Dhondup Gyal: A Shooting Start hat Cleaved the Night Sky and Vanished // Lungta 9 (1995). ai??i?? P. 17ai??i??29.

12 Gyel D. Sprul sku // Sbrang char 1, 1983. ai??i?? P. 2ai??i??24.

13 IAi?? paA?iAi??ros apsakymas remiasi marksistine religijos samprata. TaA?iau ne tik dAi??l ideologijos, bet ir dAi??l to, kad autoriui iA? tikrA?jA? rAi??pAi??jo gvildenti melagingo tikAi??jimo problemAi??. Ai??vairiuose Tibeto visuomenAi??s sluoksniuose tebediskutuojama apie religiniA? institucijA? reikA?mAi??. ProgresyvistA? nuomone, vienuolynai sugeria didA?iulA? Tibeto potencialAi?? ir palieka nedaug jaunimo, galinA?io atsakingai reikA?tis visuomeniniame gyvenime ir padAi??ti svariai sprAi??sti Tibeto problemas. O tradicionalistai savo vaikus atiduoda A? vienuolynus ne tik dAi??l to, kad siekia palaikyti tradicijas, bet ir trokA?dami atskirti juos nuo santvarkos, kuriai nenori tarnauti.

14 IA? draugA? atsiminimA? A?inoma, kad raA?ytojas smerkAi?? kinA? valdA?iAi??, taA?iau dar labiau ai??i?? sustabarAi??jusA? tibetieA?iA? mAi??stymAi??. Testamente raA?Ai??, kad savo saviA?udybe siekia paA?adinti tibetieA?iA? tautAi??.

15 Tsering S. The Waterfall and Fragrant Flowers. ai??i?? P. 25.

16 Puntsogas Tashi gimAi?? 1959 m. Tibete, Zhikatse. BaigAi?? pedagoginA? institutAi??, keletAi?? metA? mokytojavo. VAi??liau 1980 m. A?steigtame Tibeto universitete studijavo sinologijAi??. PradAi??jo publikuoti esAi?? kinA? kalba, taA?iau vAi??liau perAi??jo prie tibetieA?iA? kalbos. Nuo 1987 m. dirbo Tibeto studijA? institute Pekine, iA?leido nemaA?ai apsakymA? ir romanA?, taA?iau labiausiai iA?garsAi??jo trumpomis humoristinAi??mis istorijomis, atitinkanA?iomis kinA? literatAi??ros A?anrAi?? xiangsheng. Tai humoristiniai, A?odA?iA? A?aismo kupini pokalbiai, iA?juokiantys kokiAi?? nors A?mogaus prigimties ar visuomeninAi?? blogybAi??. Pokalbiai ekranizuoti Lhasos televizijoje, jie tapo itin populiarAi??s. Dirbo vertAi??ju, redaktoriumi. Ai??iuo metu Tibeto raA?ytojA? sAi??jungos A?urnalo ai??zTibeto folklorasai??? (ai??zXizang Minsuai???), leidA?iamo kinA? kalba, vyriausiasis redaktorius.

17 Tsheringas DAi??ndrupas gimAi?? 1961 m. A?inghai apskrityje sutibetAi??jusiA? mongolA? A?eimoje. RaA?o tibetieA?iA? kalba. Iki keturiolikos metA? piemenavo, vAi??liau pradAi??jo lankyti mokyklAi??, Siningo universitete A?gijo tibetieA?iA? filologijos diplomAi??. MokAi?? klajokliA? vaikus, dirbo teisAi??s ir socialinAi??s politikos srityje. IA?leido porAi?? apsakymA? rinkiniA?, paraA?Ai?? du romanus: ai??zProtAi??viaiai??? (ai??zMes poai???, 2000) ir ai??zMiglaai??? (ai??zSmug paai???, 2002). Jo satyriniai tekstai labai populiarAi??s tarp A?vairiA? kartA? skaitytojA?. DaA?nai minimas tarp mylimiausiA? raA?ytojA?. Skepticizmu ir klajokliA? humoru praturtintAi?? kAi??rybAi?? A?kvepia klasikiniai tibetieA?iA? tekstai, ypaA? auklAi??jamosios paskirties vad. delog istorijos ai??i?? pasakojimai mirusiA? A?moniA?, kurie dAi??l kokios nors svarbios prieA?asties grA?A?ta A? gyvA?jA? tarpAi?? ir liudija pomirtinio gyvenimo A?vykius.

18 Yangtsokyi gimAi?? 1963 m. klajokliA? A?eimoje RytA? Tibete. VaikystAi??je daug kartA? teko nutraukti mokslus, nes reikAi??jo ganyti A?eimos kaimenAi??, bet 1988 m. pavyko baigti Langzhou aukA?tAi??jAi?? mokyklAi??. UA?siAi??mAi?? A?vietAi??jiA?ka veikla, gimtuosiuose kraA?tuose rAi??pinosi moterA? teisAi??mis, A?iuo metu teikia teisinius patarimus Chabchoje. Po pirmojo apsakymo ai??zGyvenimas ganyklojeai???, nagrinAi??janA?io tAi??vA? suplanuotos santuokos skaudulius, autorAi?? sulaukAi?? palankaus A?vertinimo, dAi??kingA? skaitytojA? laiA?kA?. KAi??ryboje kritikuoja ai??zatsilikusA? mAi??stymAi??ai???. ai??zReikia A?adinti A?mones. Kitos tautos jau paA?engAi?? A? priekA?, dabar mAi??sA? eilAi??ai???, ai??i?? sakAi?? viename interviu. DAi??l uA?imtumo ilgai neraA?Ai??. 2003 m. pasirodAi?? autobiografiniA? bruoA?A? turintis romanas ai??zJuodosios jako odos palapinAi??s sapnasai??? (ai??zSbra nag gi rmi lamai???), kuriame realizmo dvasia apraA?Ai?? Tibeto klajokliA? gyvenimAi??.

19 Heberer T. China and its National Minorities, Autonomy or Assimilation? ai??i?? London: Armonk, 1989.

20 Bass C. Education in Tibet. ai??i?? London: Zed Books Ltd, 1998. ai??i?? P. 232ai??i??234.

21 South China Morning Post. ai??i?? 2000. ai??i?? Kovo 14.

22 Daugiau A?r. (vengrA? k.): Madaras T. R. IdentitA?s Ai??s nyelvek: a tibeti irodalom Ai??tven Ai??ve // KristA?lyfAi??ny. TanulmA?nyok / Sud. Birtalan A?. ai??i?? RA?kos A. ai??i?? ELTE, BTK, BelsAi??-A?zsiai TansAi??k-MTA, Altajisztikai KutatA?csoport, 2005. ai??i?? P. 747ai??i??761.

23 Said E. Orientalism. ai??i?? London: Routledge and Kegan Paul, 1978.

24 Nuo devintojo deA?imtmeA?io vidurio tarp Kinijos intelektualA? Tibetas tapo savotiA?kai madingas. Iki tol Tibetas kinA? literatAi??roje buvo apraA?omas kaip atsilikAi??s ir primityvus kraA?tas, kol Kinijos ai??zA?aknA? ieA?kotojaiai??? (xungeng wenxue) ir avangardo raA?ytojai atrado mistiA?kAi??jA? ir egzotiA?kAi??jA? TibetAi??. Tibetas jiems reiA?kAi?? filosofinAi?? ir religinAi?? atsvarAi?? bei vertybinAi?? alternatyvAi?? komerciniam Kinijos racionalizmui.

25 Tashi Dawa (Bkra shis zla ba, kin. Zhaxi Dawa) ai??i?? populiariausias tibetieA?iA? raA?ytojas Kinijoje, Tibeto raA?ytojA? sAi??jungos pirmininkas, prieA?taringai vertinama figAi??ra. GimAi?? 1959 m. Batango apskrityje kinAi??s ir tibetieA?io A?eimoje. Kinai jA? laiko tibetieA?iA? raA?ytoju, o tibetieA?iai ai??i?? kinA?. BaigAi??s mokyklAi?? 1974 m. mokAi??si pieA?imo, dirbo scenografu ir dramaturgu Lhasoje, NacionalinAi??je Tibeto dramos draugijoje. 1978 m. Pekine baigAi?? dramaturgA? kursus. 1979 m. publikuotas pirmas apsakymas ai??i?? idealistinAi??-realistinAi?? istorija apie kultAi??rinAi??s revoliucijos laikus. Ankstyvoji kAi??ryba nagrinAi??jo Tibeto modernizacijAi?? ir atneAi??Ai?? autoriui pripaA?inimAi??. Visoje Kinijoje didelio susidomAi??jimo sulaukAi?? vAi??lesni apsakymai ai??zTibetas: mistiA?kieji metaiai??? (ai??zXizang: yinmi suiyueai???, 1985) ir ai??zTibetas, siela odos skiautAi??jeai??? (ai??zXizang, ji zai bisheng jieshang de hunai???, 1986), pelnAi?? nemaA?ai apdovanojimA?. Juose, panaA?iai kaip Tibeto senosiose kronikose, istoriniai A?vykiai pinasi su mistiA?kais elementais, nagrinAi??jamos Tibeto temos. 1993 m. iA?leido romanAi?? ai??zNevaldoma Ai??ambalaai??? (ai??zSaodong de Sambhalaai???) ir apsakymA? rinkinA? ai??zTibetas: mistiA?kieji metaiai??? (laikomas svarbiausiu kAi??riniu). VAi??liau raA?Ai?? esAi??, kelioniA? apybraiA?as, televizijos ir dokumentiniA? filmA? scenarijus.

26 Alai gimAi?? 1959 m. tibetieA?iA? valstieA?iA? A?eimoje Markhamo apskrityje, kur baigAi?? mokyklAi??, vAi??liau A?gijo pedagogo kvalifikacijAi??. Devintajame deA?imtmetyje mokytojavo A?vairiuose kaimuose. Nuo 1982 m. publikuoja eilAi??raA?A?ius. RaA?o tik kiniA?kai, bet nagrinAi??ja Tibeto realybAi??. 1989 m. iA?Ai??jo realistiniA? apsakymA? rinkinys ai??zIA?blukusios kraujo dAi??mAi??sai??? (ai??zJiunian de xuejiai???), 1990 m. ai??i?? eilAi??raA?A?iA? rinkinys ai??zSuomo upAi??ai??? (ai??zSuomo heai???). 1998 m. iA?leido romanAi?? ai??zKylanA?ios dulkAi??sai??? (ai??zChen ai luodingai???), kuriame sutirA?tindamas spalvas vaizduoja barbariA?kAi?? RytA? Tibeto gyvenimAi?? prieA? TautiniA? iA?laisvinimo pajAi??gA? atAi??jimAi??. Pirmas tibetietis, A?vertintas Mao Zedongo premija (2000), aukA?A?iausiu literatAi??riniu apdovanojimu Kinijoje. Ai??iuo metu didA?iausio Kinijos ai??zScifiai??? A?urnalo vyriausiasis redaktorius.

27 Sebo, arba Xu Mingliangas, gimAi?? 1956 m. kino ir tibetietAi??s A?eimoje. Po tAi??vA? skyrybA? augo su tAi??vu. Nuo 1975 m. dirbo A?vairiose Tibeto vietovAi??se. Nuo 1982 m. publikuoja esAi?? ir apsakymus. Redagavo laikraA?tA? ai??zTibetieA?iA? literatAi??raai??? (ai??zXizang Wenxueai???). 1991 m. iA?Ai??jo apsakymA? rinkinys ai??zDiena sukas ratuai??? (ai??zYuanxing riziai???), kuriame vyrauja budistinis cikliA?kumo, laiko grA?A?imo motyvas. Tik suaugAi??s susidomAi??jo tibetietiA?komis A?aknimis, Ai??mAi?? vadintis tibetieA?iA? raA?ytoju ir priAi??mAi?? tibetietiA?kAi?? vardAi??, taA?iau nesugebAi??jo iki galo susitapatinti su tibetieA?iA? tauta: ai??zNiekada nejauA?iau, kad esu namie, kad esu toks, kaip kiti tibetieA?iai.ai??? Nuo deA?imtojo deA?imtmeA?io pradA?ios gyvena Lhasoje, yra SiA?uano literatAi??ros draugijos bendradarbis, raA?o paA?intinius straipsnius apie TibetAi??, rengia tibetieA?iA? literatAi??ros antologijas, kultAi??rinius leidinius.

28 Yang Zhen gimAi?? 1963 m. Lhasoje, Pekino universitete baigAi?? kinA? filologijAi??. Nuo 1985 m. dirbo kiniA?ko laikraA?A?io ai??zTibetieA?iA? literatAi??raai??? (ai??zXizang Wenxueai???), kur ir pradAi??jo publikuoti kAi??rybAi??, redaktore. Nuo 1994 m. yra Tibeto studijA? centro (Zhongguo Xizang yanjiu zhongxin) leidyklos redaktorAi??. Viena iA? nedaugelio kiniA?kai raA?anA?iA? tibetieA?iA? raA?ytojA?, gerai kalbanA?iA? tibetieA?iA? kalba. Anot raA?ytojos, kinA? literatAi??ra pateikia iA?kreiptAi?? Tibeto vaizdAi??, todAi??l raA?ydama kiniA?kai siekia jA? atstatyti, griauti neteisingus stereotipus apie TibetAi??. Apsakymuose skrupulingai apraA?o tibetieA?iA? kultAi??rAi??, norAi??dama atskleisti jos vertingumAi??. 1988 m. pasirodAi??s apsakymas ai??zDvasiaai??? (ai??zWu xingbie de shenai???) vAi??liau buvo iA?plAi??totas iki romano, kuris 1997 m. Kinijoje pelnAi?? geriausio tautiniA? maA?umA? romano apdovanojimAi?? bei tapo pirmuoju moters raA?ytojos romanu tibetieA?iA? literatAi??roje. Jame pasakojama apie aristokratA? A?eimos gyvenimAi?? po dukters atidavimo A? vienuolynAi??. RaA?ytoja vaizdingai apraA?o vienuolyno gyvenimAi?? ir ritualus. Per jaunos vienuolAi??s ir kino tarno ryA?A? simboliA?kai skatina tibetieA?iA? ir kinA? kultAi??rA? dialogAi??. 1999 m. pagal romanAi?? sukurtas televizijos serialas.

29 Geyangas gimAi?? 1972 m. tibetieA?iA? A?eimoje Dhagyabo miestelyje RytA? Tibete. BaigAi?? Nandzingo meteorologinA? institutAi??, kuriame A?iuo metu ir dirba, rengia orA? prognozes Lhasos televizijoje. 1996 m. mokAi??si Pekino Lu Xun literatAi??ros institute kAi??rybinio raA?ymo, tais paA?iais metais pradAi??jo publikuoti kAi??rybAi?? kinA? kalba. Tibete kAi??ryba pelnAi?? apdovanojimA?.

30 Daugiau A?r. (vengrA? k.): Szigeri L. A multikulturalizmus esztAi??tikA?ja // Helikon. ai??i?? 2002 (4). ai??i?? P. 395ai??i??421.

31 Achebe C. The African Writer and the English Language // Colonial Discourse and Post-Colonial Theory: a reader. ai??i?? New York: Columbia University Press, 1994. ai??i?? P. 250.

32 Rushdie S. Imaginary Homelands. ai??i?? London: Granta Books, 1991.