MAi??sA? superherojai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2013-03

MAi??sA? superherojai

Tomas Daugirdas

Per nepriklausomybAi??s metus Lietuvoje nebuvo iA?kelta vieA?umon didvyriA?, istoriniA? asmenybiA?, A? kurias galAi??tume lygiuotis ir kuriomis didA?iuotumAi??s,Ai??ai??i?? bent kiek panaA?iA? A? VytautAi?? DidA?jA?. GalbAi??t pernelyg maA?ai stengtAi??si? Gal Lietuva pasmerkta bAi??ti be didvyriA?? O gal jA? ieA?koti reikia visai kitur?

PrieA? tris A?imtus metA?, kai pradAi??ta tikAi??ti A?monijos ir visuomenAi??s paA?anga, A? A?mogA? buvo A?iAi??rima kaip A? bAi??tybAi??, kuris tarsi tarpininkas perima tai, kas daugiausia A?monijoje pasiekta, per gyvenimAi?? visa tai tobulina ir palieka tolesnAi??ms kartoms. Drauge stiprAi??jo ir idAi??ja apie bAi??tinybAi?? A?mogui save tobulinti bei realizuoti, ai??i?? atgarsis krikA?A?ioniA?kos idAi??jos apie sekimAi?? Kristumi atsisakant A?mogiA?kA? ydA? ir prisiriA?imA?. Tad herojus esAi??s tas, kuris kuo labiau pajudina bendrAi?? A?monijos progresAi??. Nepralenkiamas A?ia neabejotinai yra Albertas Einsteinas, o anksA?iau ai??i?? Isaacas Newtonas bei kiti atradAi??jai, igalinAi?? techn(olog)inAi?? paA?angAi??.

XX a. pradA?ioje beveik iA? nebAi??ties kuriantis naujoms valstybAi??ms, buvo pasitelkti herojai, visAi?? gyvenimAi?? paskyrAi?? savo tautai, be to, geriausiai iA?reiA?kAi?? jos giliAi??sias ir ilgus metus nebylias galimybes. Lietuvoje tarpukariu toks didvyris buvo Vytautas Didysis, A?kAi??nijAi??s tai, ko tuo metu labiausiai reikAi??jo jaunai valstybei ai??i?? tarptautinA? politikos mastAi??, sumanA? vadovavimAi??, BaA?nyA?ios globAi?? ir jos galios stiprinimAi??, A?sitvirtinimAi?? Europoje ir politikos savarankiA?kumAi?? nuo lenkA?. Steponas Darius ir Stasys GirAi??nas buvo kiti du didvyriai, tapAi?? simboliu maA?os tautos, kurios sAi??nAi??s daro didelius ir pasaulyje matomus A?ygius, bei patvirtinAi??, kad uA? A?alies maA?umAi?? bei vidutiniA?kAi?? Ai??kinA? bei socialinA? iA?sivystymAi?? svarbesnAi?? esanti tautos dvasia, iA? kurios tie herojai pasisAi??mAi?? stiprybAi??s.

Herojai todAi??l ir yra herojai, kad jA? ai??ztikrasai??? gyvenimas, mintys ar lAi??kesA?iai, neatitinkantys reikiamo A?vaizdA?io, paprastai nerAi??pi, ar rAi??pi vien istorikams, kurie, praAi??jus nemaA?ai laiko nuo A?vykiA?, ieA?ko tikrovAi??s atspindA?iA? ir taip uA?siima vadinamA?jA? mitA? griovimu. Herojai, iA?populiarinami vienoje ar kitoje epochoje, savo A?vaizdA?iu atsako A? rAi??pimas mintis, tampa gyvenimo pavyzdA?iais bei skirtingus A?mones sutelkia bendriems darbams, ar bent paskatina pripaA?inti bendras vertybes.

TaA?iau tai vis praeities didvyriai. Ai??iandien neturime tokiA? ryA?kiA? asmenybiA?, apie kurias bAi??tA? leidA?iamos knygos, kuriA? gyvenimo aplinkybes aiA?kintis stengtA?si istorikai, darbus kaip nors tipologiA?kai interpretuotA? socialiniA? mokslA? atstovai. NemaA?ai kalbama apie A?algirio mAi??A?A?, kuriami filmai, raiteliai nujojo iki Juodosios jAi??ros, tarsi atkartodami Vytauto DidA?iojo A?ygius. TaA?iau A?algirio mAi??A?io kaip tam tikro iA?skirtinio A?vykio Lietuvos istorijoje A?vaizdis niekaip ai??znekabinaai???. Esame ES, todAi??l Lietuvos ir VakarA? konfrontacija veikiausiai A?domi vien kaip istorinis faktas. Santykiai su lenkais taip pat nAi??ra tokie blogi, kaip tarpukariu, jog galAi??tume pasitelkti A?algirio mAi??A?A? kaip pavyzdA?, kad lietuviai esantys daug iA?manesni uA? lenkus bei iA? tiesA? jA? sumanumo dAi??ka buvusi pasiekta pergalAi??. Simbolinis A?algirio mAi??A?io krAi??vis nublanko pasibaigus sovietmeA?iui bei atsikAi??rus Lietuvos valstybei.

NepriklausomybAi??s atkAi??rimo pagrindiniai veikAi??jai ai??i?? signatarai ai??i?? taip pat niekada nebuvo traktuojami kaip tikrieji didAi??vyriai dAi??l savo kaip grupAi??s margumo bei to, jog minios iA? jA? laukAi?? ir tikAi??josi tokio A?ingsnio bei sunkiai bAi??tA? supratusios, jei bAi??tA? A?vykAi?? kas ir kaip nors kitaip. Juolab kad kiekvienais metais signatarai save nuolat savitai diskredituoja, NepriklausomybAi??s atkAi??rimo proga seniokiA?kai burnoja prieA? negeroves, jas dar labiau paryA?kindami arba stengdamiesi tautos gyvenimAi?? ir gyvybAi?? uA?daryti A? muziejA?, skelbdami, kad lietuviA? kalba esanti UNESCO apsaugos nusipelniusi vertybAi??.

IstoriniA? didingA? A?vykiA?, mAi??A?iA? ir vadA? patrauklumas yra sunykAi??s. Superherojai yra A?sikAi??rAi?? ir okupavAi?? populiariAi??jAi?? kultAi??rAi?? bei tapAi?? pramogos dalyku. Populiarioji kultAi??ra neabejotinai nemaA?ai prisidAi??jo prie to, kad bAi??tA? diskredituotas didvyriA? kultas. Vytautas Didysis, Jogaila ir net totoriA? chanas TochtamyA?as niekaip negalAi??tA? galiomis bei sumanumu prilygti kokiam vampyrA? medA?iotojui, kAi?? ir kalbAi??ti apie superherojus iA? neA?manomA? misijA? ar kovotojus su A?sibrovAi??liais iA? kosmoso. Mums A?prastA? filmA? penkiose minutAi??se veiksmo daugiau nei visame A?algirio mAi??A?yje, ir Vytauto mAi??A?io metu pakeisti dvideA?imt A?irgA?, kaip pasakoja legenda, toli graA?u neprilygsta A?iuolaikiniA? herojA? keiA?iamiems motociklams, automobiliams, lAi??ktuvams bei jA? paA?iA? kosminio greitumo kojoms.

Populiariosios kultAi??ros superheroizmas yra persikAi??lAi??s A? populiarios kasdienybAi??s sferAi??. A?monAi??s, kuriuos ten matome, tarsi gyvena paprastus gyvenimus, taA?iau iA?siskiria ypatingomis savybAi??mis. IA?oriA?kai jauni, taA?iau patirties ir A?iniA? turi kaip visAi?? gyvenimAi?? nugyvenAi?? seniai, paA?A?sta visAi?? pasaulA?, visAi?? parAi?? gali dirbti nAi?? kiek nenuvargdami, daro sAi??kmingAi?? karjerAi?? darbe, yra rAi??pestingi ir dAi??mesingi tAi??vai, randa daug laiko kokybiA?kam poilsiui. Antai filme Ir kaip ji viskAi?? suspAi??ja? jauna dviejA? vaikA? mama pradeda dirbti tarptautinAi??je firmoje, kurioje stengiasi realizuoti savo idAi??jAi?? bei taip pakilti karjeros laiptais. Dirba iki iA?naktA?, nemaA?ai laiko praleidA?ia komandiruotAi??se kituose miestuose, drauge turi gerai atrodyti, nepervargti, neiA?sekti ir nuolat turAi??ti naujA? iA?skirtiniA? idAi??jA?. Dilema apie karjeros ir A?eimos suderinimAi?? kyla vien pradA?ioje, taA?iau vAi??liau kaA?kaip viskas ai??zsusitvarkoai???, ir net vyras tarsi susiranda darbAi??. Tiesa, romane, pagal kurA? pastatytas filmas, dilema daug aA?tresnAi?? bei neiA?sprendA?iama, taA?iau toks siuA?etas populiarios kultAi??ros lauke tampa nepatrauklus. NuoAi??puolis, pervargimas ar iA?sekimas tokiame siuA?ete yra neA?manomas. Kaip kad nuopuolis seno europinio siuA?eto filme Vargdieniai, kur Fantina, patekusi A? blogos reputacijos kvartalAi??, parduoda savo plaukus, paskui dantis, o paskuiAi??ai??i?? ir save.

Superherojai, kuriuos matome filmuose bei kuriA? savybiA? veikiausiai ilgimAi??s gyvendami kasdienybAi??je, yra tokie, kuriA? realiame gyvenime neaptiksime, o jei norAi??sime A? juos lygiuotis, tai galiausiai fiziA?kai ir psichiA?kai iA?seksime, nes bAi??ti A? juos panaA?us negali joks gyvas A?mogus. Tai yra tobulo A?iuolaikinio A?mogaus paveikslai.

TaA?iau dalis A?io heroizmo vis dAi??lto persikelia ir A? mAi??sA? kasdienybAi??s siekius bei vertinimus. Interneto dienraA?A?iai kaip apie iA?skirtinA? atvejA? raA?o apie studentAi??, kuris studijuoja keliose aukA?tosiose mokyklose, turi bent du darbus, kur jam sekasi, bei ragina kitus taip pat leistis A? daugybAi?? veikAi??lA?. Sveikas protas bei savo ir kitA? patirtis sako, kad jei nori kuo rimtai uA?siimti, tai visiA?kai pakanka vienA? studijA? arba vieno darbo, o derinti studijas ir darbAi?? daA?niausiai tenka kurio nors jA? arba sveikatos sAi??skaita.

Interneto erdvAi??s bei platAi??s socialiniai tinklai sukAi??rAi?? tam tikrAi?? superheroizmo tipAi??. DidA?iausio dAi??mesio sulaukia tas, kuris visur dalyvauja, A? viskAi?? gyvai autentiA?kai reaguoja, domisi viskuo, kas vyksta interneto platybAi??se, pamato skirtumus, A?domybes ir apie visa tai praneA?a savo draugams. Negana to, jis gyvai reaguoja A? tai, kAi?? skelbia jo draugai, dalyvauja ilgesnAi??se ar trumpesnAi??se diskusijose. Tam reikia skirti nemenkai, galbAi??t net daugiausiai laiko, taA?iau tokia heroizmo kaina.

Noras ilgai nepasenti bei bAi??ti nuolat energingam taip pat yra A?iuolaikinio heroizmo bruoA?as: pagal jA? modeliuojame gyvenimo bAi??dAi??, atsirenkame tikslus, kuriA? siekti, prisitaikome nesendinanA?ias dietas, atsisakanA?ias alkoholio, druskos, cukraus, kiaulienos ir pan. PrieA? kiek laiko BBC parengAi?? reportaA?Ai??, kuris atskleidA?ia, kad gyvybingas senatvAi??je bAi??si tuomet, jei kas dienAi?? kelias minutes aktyviai sportuosi. PradAi??ti reikia nedelsiant, kai tau keturiasdeA?imt ar maA?iau.

GaliA? beribiA?kumas ribojasi su besaikiA?kumu, kuris gali A?gauti naikinanA?ias formas. PrieA? kiek laiko interneto dienraA?A?iai praneA?Ai?? apie mirtA? jaunos moters, kuri per dienAi?? iA?gerdavo po aA?tuonis litrus kokakolos. Artimieji nusprendAi?? kompanijAi?? paduoti A? teismAi??, kaltindami, kad gAi??rimas esAi??s mirtinai pavojingas. Vien superherojus gali iA?gyventi gerdamas tokA? kiekA? bet kokio gAi??rimo arba ai??znuolat valgyti ir netuktiai???, kaip A?monAi??s, kuriais pagarbiai stebimasi.

Ai??iuolaikinis heroizmas, kurio apraiA?kA? pripildyta vieA?oji erdvAi??, nepaiso A?mogaus ribA?, jo trapumo bei laikinumo. Juolab kad jis pabrAi??A?ia dideles A?mogaus fizines arba psichines galias, jo fizinA? tvarumAi?? bei amA?inumAi??, nekreipdamas dAi??mesio A? ankstesniA?jA? didingA? herojA? ir karA?ygiA? bruoA?us, iA?reiA?kianA?ius ir dvasios didybAi??, kilnumAi??, gerumAi??. Senieji, prieA? A?imtAi?? ar daugiau metA? apraA?ytieji herojai buvo dvasios ir asmenybAi??s tobulAi??jimo pavyzdA?iai, kuriA? A?ygiai atspindAi??jo jA? asmenybAi??s didybAi??. Ai??iuolaikiniuose herojuose to neliko nei pAi??dsako.

Ai??iuo metu, kai A?ygiA? bei dideliA? darbA? heroizmas yra tapAi??s savo paties karikatAi??ra, o didA?iA?jA? karA? vadai yra ne tiek herojai, kiek nusikaltAi??liai, visai kitAi?? bei svarbiAi?? vertAi?? A?gauna A?mogaus trapumo bei laikinumo vertinimas, ai??i?? dalykA?, kuriuose tarsi esama maA?iausiai ai??zheroizmoai???.

Pokario partizanai neabejotinai yra svarbiausia herojinAi?? grupAi??, apie kuriAi?? ir bAi??tina statyti filmus, kurti pasakojimus, leistis A? visas su tuo susijusias kontroversijas bei suprieA?inti skirtingas interpretacijas. Kaip simbolinAi?? figAi??ra galAi??tA? bAi??ti vertinamas Jonas A?emaitis, taA?iau jis tikrai nAi??ra vienintelis ir neuA?goA?ia kitA? istorijA?, kuriA? daugelis nusipelno atskiro pasakojimo.

Jei pasiA?valgytume knygynuose ir A?vertintume, apie kAi?? pastaruoju metu yra iA?leista daugiausia knygA?, tai neabejotinai bAi??tA? A?ydai. Ne vien jA? tragedija karo metais, taA?iau ir jA? gyvenimas, istorija Lietuvoje ir Europoje sulaukia vis daugiau dAi??mesio. Pasakojimai ir tyrimai iA?A?aukia daug jausmA? ir emocijA?, kurios nebAi??tinai iA?sakomos atvirai, taA?iau yra gyvos bei siekia A?vykiA? paaiA?kinimA?, vertinimA? bei supratimo.

A?velgdami A? tai, kas A?iuo metu labiausiai jaudina, verA?ia mAi??styti ir gilintis, aptinkame, kad tai nAi??ra antA?mogiA?, hidras bei drakonus pasaulio uA?kampiuose suradusiA? bei nugalAi??jusiA? superherojA? istorijos. Tai yra istorijos ai??zpaprastA?ai??? A?moniA?, patekusiA? A? istorijos ratAi?? bei siekianA?iA? A?sitverti A? kasdienybAi??, kuri jiems dar lieka, ir oriai nugyventi likusA? gyvenimAi??, kuris daugeliu atvejA? yra labai trumpas ir sunkus. Istorija atskleidA?ia daugybAi?? nesenA? situacijA?, kuriose mirtys nekelia kitA? kartA? A? kovas bei neA?kvepia kilnioms mintims: mirA?iA? gausa ir pobAi??dis neturi jokios didingos prasmAi??s. Gyvenimo trapumas, A?mogaus laikinumas bei paprasti tikslai, kuriems pasiekti reikia milA?iniA?kA? asmeniniA? pastangA?, yra heroizmas, prieA? kurA? nublanksta herakliA?ki A?ygiai ar holivudinius personaA?us primenantys karo vadai superherojai.