Mutacijos sovietmeA?io rAi??ke

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Recenzijos, anotacijos
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? SprindytAi??

DATA: 2013-11

Mutacijos sovietmeA?io rAi??ke

JAi??ratAi?? SprindytAi??

Rimantas Ai??avelis. Ai??IEK TIEK MAi??NESIENOS. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2013. ai??i?? 244 p.

buy nolvadex

Rimanto Ai??avelio, vyresnAi??s kartos raA?ytojo, naujas romanas apie sovietmetA? ai??i?? be tiesmukA? ideologiniA? implikacijA?, pasakojama tarsi iA? ano meto ai??zvidausai???, bet akcentai A?iA? dienA? poA?iAi??riu sudAi??ti teisingai, blogis apnuogintas. TaA?iau ir skaitant, ir raA?ant vis kamavo vienas dviprasmiA?kas klausimas: kiek tai retro tekstas, o kiek A?iuolaikiA?kas?

ai??zAi??iek tiek mAi??nesienosai??? veiksmas organizuojamas lokaliame PatilA?iA? miestelyje (kartais minimi A?varbAi??nai, rajono centras), pasakojamos painios, linksmos ar niAi??rios provincijos gyventojA? istorijos. Veiksmo metus tiksliai identifikavau pagal lyg A?iaip, bet, tikAi??tina, tyA?ia paminAi??tAi?? ai??zSojuz-Apolonai??? skrydA?, o kadangi po gero pusmeA?io dar nebuvo atspausdinti vietinAi??s poetAi??s eilAi??raA?A?iai ir visi A?vykiai A?sisuko po A?iemos, tai A?is aukA?taitiA?kas pavasaris driokstelAi??jo 1976 m. Romane labai daug siuA?eto linijA? ir veikAi??jA? ai??i?? trys kolAi??kio pirmininkai (veikia tik du, treA?ias minimas dAi??l to, kad pastatAi?? puoA?nius kultAi??ros namus), buhalterAi??, milicininkas, mokytojas, agronomas, zootechnikas, pieninAi??s punkto vedAi??ja, kultAi??ros namA? vadovAi??, vairuotojas, telefonistAi?? ir daugybAi?? kitA?, realijos irgi tipinAi??s sovietinAi??s (buvusioje klebonijoje A?sikAi??rAi?? kolAi??kio kontora, A? uA?tvankos statybAi?? priplAi??sta kitatauA?iA? darbininkA?, sparA?iai vykdoma melioracija, genda technika, bijomasi partiniA? tikrintojA? iA? rajono, aukA?tinama meno saviveikla ir t. t.). TikrovAi?? autentiA?ka, lyg sovietmetis bAi??tA? perkeltas iA? atminties saugyklA?.

Pasakojimo ai??zvinisai??? ai??i?? virA? miestelio tvyrantis tirA?tas rAi??kas (ai??zkeistai melsvAi?? permatomAi?? miglAi??ai??? uA?tinkam jau 9 p.); ta migla, rAi??kas ar garai ir sukelia neA?tikAi??tinA? padariniA? ai??i?? materializuojasi keli numirAi??liai. Prisikelia prieA? A?imtAi?? metA? gyvenAi??s vietinis grafas Liudvikas RAi??ka-RAi??keviA?ius, atgyja tarpukario laikA? gimnazistAi?? GabrielAi??, pokario kolAi??kio pirmininkas Liknora, motociklo avarijoje kAi?? tik A?uvAi??s mokytojas Gediminas VAi??lius. Visi prisikAi??lAi??liai fiziniu pavidalu dalyvauja miestelio gyvenime, sukeldami jame didelAi?? sumaiA?tA?. Kontoroje pasirodo Liknora (mirAi??s lyg 1953, lyg 1967 m.), pyksta, kad nieko nepaA?A?sta, bet ima direktyviA?kai vadovauti: ai??zA?ia taip viskas pasikeitAi??, kaA?kokia palaida bala, tiesiog betvarkAi??!ai??? (p. 22). Niekas jo nebeklauso. PrisikAi??lAi??liai vadinami ai??zateiviaisai??? (jie ir yra iA? kito pasaulio, atsiranda iA? rAi??ko). RAi??ko simbolikAi?? graA?iai sumetafizina mokytojo Gedimino deklamuojama eilutAi??: ai??zIA? rAi??ko A? rAi??kAi?? kaip vAi??jas nurAi??ko gyvenimas mAi??sA? svaigusai??? (p. 57). Romane yra uA?uominA?, kad Gediminas vienintelis galAi??tA? bAi??ti iA? tikrA?jA? gyvas, nes karstas po A?Ai??ties avarijoje nebuvo atidarytas, o iA? rajono ligoninAi??s prapuolAi?? neatpaA?intas lavonas, tad gal palaidojo kitAi??.

black magic cialis

AtvykAi??liai iA? anapus nesAi??moningai suprieA?ina praeities ir dabarties laikAi??, tuo sukeldami nuotykiA? ir nesusipratimA? lavinAi??. IA?skydusiAi?? jA? tapatybAi?? geriausiai apibAi??dina GabrielAi??, pirmAi??kart pamaA?iusi televizoriA?. Kai suA?ino, kad tai ai??zvaizdas per atstumAi??ai???, tokA? A?io daikto veikimo principAi?? taiko sau (ai??zKad ir aA? gyvenu vaizde. Vaizde per atstumAi??ai???, p. 171). R. Ai??avelis rado originalA? bAi??dAi?? parodyti istorijos kaitAi?? ai??i?? kaip prieA? A?imtAi?? ar pusA?imtA? metA? gyvenAi??s A?mogus priimtA? romane vaizduojamAi?? XX a. 8-tojo deA?imtmeA?io tikrovAi??. Ai??spAi??dingiausias romane ir yra A?is vaizduotAi??s viraA?as, kai atgaivinus bAi??tojo laiko personaA?us kaktomuA?a suduriami skirtingi istoriniai periodai su savo A?vykiais, paproA?iais, technologijom, mentalitetu. Ne(at)paA?inimo, nepritapimo alogika nuolat sukuria paslaptingas ar komiA?kas situacijas, todAi??l romanAi?? skaityti smagu.

Buvusius laikus charakterizuoja ir gausiai eksplikuoti veikAi??jA? prisiminimai. GimnazistAi??, pasirodo, ne tokia jau nekaltutAi??, su draugeliu kaA?kAi?? vogAi??, myriop pasiuntAi?? advokatAi??. Jos adaptacijos mechanizmai puikAi??s ai??i?? jai parAi??psta ir Gediminas, ir meno saviveikla. Grafas narsto Pirmojo pasaulinio karo realijas, ilgisi mamAi??n, bendravimo prancAi??ziA?kai, klasikinAi??s muzikos, dvaro aplinkos ir elgiasi neadekvaA?iausiai, kol jA? ai??zsupakuojaai??? valstybAi??s saugumo organai. ai??zAi??lindAi??sai??? A? pirmojo kolAi??kio pirmininko kailA?, R. Ai??avelis glaustai nusako beviltiA?kas pokario situacijas, deportavimo mastAi??:

Septyni kiemai iA? AlksnynAi??s! Taigi visas kaimas! Pasiuto jie tenai, ar kAi??? Jeigu miA?ke gyvena, tai jau miA?kiniai? O kur jiems dAi??tis? MiA?ko neperkelsi kitur, tuo labiau TaruA?iA? A?ilo, nebent padegtum ar iA?kirstum. Reikia drAi??sos, kad gyventum tokiame uA?kampyje. Liknora A? AlksnynAi?? niekada nevaA?iuodavo vienas, pasiimdavo su savim kokA? apyblaivA? strebitelA? (p. 130).

Liknoros, kaip ir grafo, istorijos papasakotos pagal A?iA? dienA? istorinAi??s savivokos konvencijas. Romane drAi??siai parodomos iA?tikimA? sovietinAi??s valdA?ios tarnA? servilizmo A?aknys: A?ema kilmAi??, tinginystAi??, kerA?to jausmas, pavydas, nemokA?iA?kumas (ydinga Liknoros gyvenimo programa prasidAi??jo nuo maA?A? dienA?). Jautriausiai, palikus uA? borto A?elmystes ir ironijas, plAi??tojama Gedimino biografinAi?? kreivAi?? (empatiA?kas santykis iA?duoda, kad A?ia nemaA?a autobiografiniA? motyvA?). Pakiliu romantinAi??s melancholijos stiliumi suraA?ytos Gedimino vaikystAi??s ir jaunystAi??s godos, kelias A? mokslus, tuA?tAi??janA?io kaimo prarastis, kupini rezignacijos sakiniai apie ai??zplaukimAi?? pasroviuiai???, neiA?sipildymAi??, prisitaikymAi??, bet galiausiai A?A? personaA?Ai?? gelbsti knygos apie savo gimtinAi?? raA?ymas.

R. Ai??avelis turi reto jaukumo humoro jausmAi?? ir moka dinamiA?kai pinti siuA?etAi?? (juk jo kAi??rybinAi??j biografijoj daug kino scenarijA?), todAi??l neserga lietuviams bAi??dinga lAi??to pasakojimo liga. AtvirkA?A?iai ai??i?? romano vyksmAi?? lakdina pirmyn ir A?valus stilius, ir fabulai pagreitA? teikiantys mA?slingi nesusipratimai. KAi??rinys nestokoja intrigos ai??i?? juk raA?o populiariausio lietuviA? nuotykinio romano ai??zTadas Blindaai??? autorius!

levitra for sale online.

Romanas polifoniA?kas veikAi??jA? kiekiu, kai kuriA? jA? funkcijos romane kiek abejotinos, ai??i?? gal tiesiog norima pavaizduoti kuo iA?samesnA? bendruomenAi??s paveikslAi??. PatilA?iai, kaip ir kiekvienas kaimas, turi savo keistuolA? ai??i?? A?A? vaidmenA? atlieka atsiskyrAi??lis Anupras LAi??A?a, studijavAi??s Europos universitetuose, galAi??jAi??s net A?sidarbinti filosofijos katedroje, bet A?vykusi kaA?kokia drama ir pa(r)vaA?iavo… Gyvena A?eminAi??je, kuriAi?? perpetuum mobile, kartais buria, kartais giliamintiA?kai filosofuoja.

farmacias en canada.

Skaitant dinamiA?kAi?? romanAi?? kiek glumina atsitiktinis ryA?ys tarp veikAi??jA?, nebaigtos jA? likimo linijos, neiA?riA?ti mazgai (miestelA? sukrAi??tAi??s pirmininko A?monos LiknorienAi??s nuA?udymas pamirA?tamas). TokA? neriA?lumAi?? R. Ai??avelis aiA?kina ai??zturgaus principuai??? ai??i?? esAi??, turguje perkant maiA?Ai?? bulviA?, pirkAi??jas ir pardavAi??jas susitinka tik akimirksniui, vAi??liau visiems laikams iA?siskiria, bet tarp jA? kontaktas vis dAi??lto A?vyko! A?ia pasakotojas iA?lenda A? pirmAi?? planAi?? ir ima skaitytojui komentuoti savo amato vingrybes (p. 208). O skaitytojui kyla A?tarimas, ar nebus ta turgaus metafora gudrus (pasi)aiA?kinimas dAi??l kompozicijos trAi??kumA?, t. y. raA?ymo technikos bAi??dos? Nesusieinantiems galams maskuoti patogus ir rAi??kas: ai??zViskas rAi??ke! Taip, bAi??tentAi?? r Ai?? k e !ai??? (p. 112). Tikrai pavykAi??s finalas realistiA?kai A?prasmina visas mistikas ai??i?? pasirodo, netoli esanA?iame rusA? kariniame poligone vykdyti kaA?kokie nusikalstami eksperimentai, deja, nesAi??kmingi, tad rAi??kas ai??i?? ne gamtiA?kos kilmAi??s. Kad tokio rAi??ko ai??znAi??ra ir negali bAi??tiai??? (p. 124), seniai A?inojo pranaA?as Anupras LAi??A?a. RAi??ko kilmAi?? paaiA?kAi??ja pasirodA?ius kariA?kiams su dujokaukAi??mis ir paskelbus PatilA?ius uA?drausta zona, iA? kurios evakuojami visi gyventojai (du mAi??nesius pavAi??lavus tai padaryti). Baigiasi romanas aliuzijomis A? mutantus ai??i?? sakiniu, kad PatilA?iA? miestelio gatve einantis gaidys vis garsiau loja A?uns balsu.

Nepaisant nokautuojanA?io finalo, aptariamasis romanas atrodo atAi??jAi??s A?iek tiek iA? andainykA?A?iA? laikA?, pasakojimo strategijos beveik nuspAi??jamos, o kai kurie fragmentai nelyginant raA?yti prieA? trisdeA?imt ar daugiau metA?. (NenustebA?iau, jei matydamas, kad negali sakyti teisybAi??s, raA?ytojas bAi??tA? krAi??velAi?? juodraA?A?iA? atidAi??jAi??s A? A?alA?; juk jo 1974 m. iA?leisto romano ai??zDievo avinAi??lisai??? credo buvo ne ai??zIlsAi??kis ramybAi??jeai???, bet ai??zIlsAi??kis teisybAi??jeai???.) ai??zAi??iek tiek mAi??nesienosai??? puslapiuose atpaA?A?stame tiksliAi?? ir taikliAi?? breA?nevinio sovietmeA?io ideologinAi??-socialinAi?? dimensijAi?? (socialinAi??s diagnostikos bAi??ta ir geriausiuose Raimondo KaA?ausko, Jono Mikelinsko, Mykolo Sluckio, Vytauto Bubnio ir kt. epikos kAi??riniuose ai??i?? bet aktualiajai vartosenai jie vargiai bebus prikelti). Naujajame kAi??rinyje R. Ai??avelis iA?kyla kaip tradiciniA? romanA? pasakotojas, tiksliau ai??i?? ai??zpasakoriusai???, visaA?inis ir visaregis socialiniA? procesA? A?inovas, kompetentingas A?moniA? charakteriA? (kurie realistinAi??j tradicijoj pagrA?stai vadinami ai??zpilnakraujaisai???) vaizduotojas. Jo pasakojime apie bendruosius miestelio A?vykius daA?nai girdimas kolektyvinis patiltieA?iA? liaudies balsas, nereta frazAi?? ai??zsenbuviai patiltieA?iai tvirtinoai??i??ai??? (p. 54). Nutolus nuo tA? laikA? vis labiau matyti, kaip sudvigubAi??jo A?odA?iA? reikA?mAi??s ai??i?? svarstydama apie romane atspindimAi?? patiltieA?iA? kolektyvinAi?? patirtA?, turiu galvoje giliai iA? protAi??viA? Ai??kA? ateinanA?iAi?? ai??zliaudiesai??? reikA?mAi??, kuriAi?? implikuoja ai??zliaudies dainosai???, o ne ai??ztarybinAi?? liaudisai???. Tuos niuansus puikiai A?ino ir R. Ai??avelis ai??i?? raA?ydamas apie partizanus, prideda epitetAi?? ai??zraudoniejiai???. Jauniems skaitytojams vertinga romano savybAi?? bus sovietmeA?io atributika ir tarybinio sociolekto iA?manymas: visi tie ai??zliaudies prieA?aiai???, ai??zliaudies sargybiniaiai???, ai??znesusipratAi?? elementaiai???, ai??zdirba Ai??kio geroveiai???, ai??znesmerkAi?? religiniA? A?sitikinimA?ai???, ai??zsaviveikla ai??i?? tai antras A?eimos A?idinysai???, ai??ztarybA? valdA?ia iA?aiA?kinsai???, ai??zuA? valdA?iAi?? kraujAi?? liejauai???, ai??zgaziukasai???, motociklas su priekaba ai??zlopA?eliuai??? ir t. t., ir pan. Kuo didesnAi?? ironiA?ka distancija ir aukA?tesnis stilizacijos laipsnis, tuo geresnis efektas. Ai??maikA?tauja raA?ytojas ir atkurdamas karjeros laiptais kopianA?iA? personaA?A? vidines bAi??senas, A?arA?uoja ideologiniA? fraziA? tuA?tybAi??. Rengdamasi stoti A? komunistA? partijAi?? saviveiklos vedAi??ja Albina skaitAi?? A?status ir verkAi??: ai??zVis dar nebuvo perpratusi: kAi?? reiA?kia demokratinis centralizmas. Atskirai kiekvieno A?odA?io prasmAi?? ji suvokAi??, taA?iau abiejA? A?odA?iA? jungtis vertAi?? niekais tAi?? suvokimAi??. LaimAi??, partinA? biurAi??, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, labiau domino Albinos visuomeninAi?? veikla pokario metais, mirusiA? tAi??vA? politinAi??s paA?iAi??ros ir giminiA?, gyvenanA?iA? uA?sienyje, laiA?kai. Ir A?tai jau bene penkeri metai, kai nesuprastas demokratinis centralizmas jai netrukdo pastoviai mokAi??ti nario mokestA? ir vadovauti kultAi??ros namamsai??? (p. 136).

NaujoviA?kiausia romane yra atgaivintieji numirAi??liai ir rAi??ko simbolika, ai??zokupacinAi??ai??? jo prigimtis bei padariniai; gerai perteikta, kaip naivAi??s patiltieA?iai nenujauA?ia grAi??smAi??s, tik nuostabAi?? ir suglumimAi??, ar pakeiksnoja, kad rAi??kas trukdo tvarkyti buitinius reikalus (nevaA?inAi??ja priemiesA?io autobusas). Melsvos miglelAi??s pavidalas, romano pradA?ioje atrodAi??s tik kaip nekaltas kAi??rybinis triukas, pabaigoje iA?pleA?iamas iki A?udanA?io, iA?sigimimAi?? lemianA?io reiA?kinio.

O kas romane nenaujoviA?ka ai??i?? uA?tikrina tradicijos tAi??stinumAi??, tai irgi svarbu. IlgAi?? citatAi?? raA?au sAi??moningai, pabrAi??A?dama kanoninAi??s klasikinAi??s prozos groA?A?:

<...> saulAi?? A?ia pamaA?Ai??l merkiasi virA? AukA?tadvario miA?kA?, vis labiau sirpdama, vis labiau sunkAi??dama, ir tada namai ir medA?iai iA?tiesia ant drAi??gnos, garuojanA?ios A?emAi??s ilgesingus A?eA?Ai??lius, geltonai atsimuA?a polaidA?io vanduo Verpetoje, nuo amA?iA? A?aukiamos tolimos bangA? mAi??A?os Rygos A?lankoje, virA? pievA? pakimba A?iltas rAi??kas, kvepiantis meldA? puvAi??siais ir pernykA?A?iu arkliA? mAi??A?lu. Ant visos A?itos palaimos, kuri skirta tik Dievo iA?rinktiesiems, iA? gilaus dangaus ima leistis lengva ir garsi sutema. Ir tada paA?Ai??lAi??s neramumas uA?gula patiltieA?iA? A?irdis! (p. 61).

Dabartiniais kalbos nuskurdimo laikais toks MariA? KatiliA?kA? menantis ai??zsultingasai??? pasakojimas, A?inoma, labai pasitarnauja prozos sveikatai.

doxycyclin online

Viliuosi radusi argumentA?, kaip Rimanto Ai??avelio tekstas apie nykA? sovietmetA? susikabina su dabarties kontekstu.