Muzika ir Kaulo senis

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Vytautas Landsbergis

DATA: 2012-12

Muzika ir Kaulo senis

Vytautas Landsbergis

Paskaita apie BroniA? KutaviA?iA?, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012-09-14

Turime dalykA?, kurie atspindi laikAi?? ir vietAi??, o kartu palieA?ia visus laikus. Tokie yra svarbiausieji Broniaus KutaviA?iaus kAi??riniai. Tokia ir jA? visuma kaip kultAi??ros bei socialinis reiA?kinys. A?mogus, kuris juos, tuos kAi??rinius, paleido gyventi ai??i?? visai neprivalAi??jo to daryti. Jis galAi??jo likti Lietuvos valstietis kokiame nors MolainiA? kaime, traktorininkas ir gabus laisvalaikio dainininkas, net dainA? kAi??rAi??jas arba A?vilpyniA? mAi??gAi??jas, instrumentA? meistras. Bet Ai??mAi?? ir sumeistravo nenumatytA? kAi??riniA?, kurie reiA?kAi?? virsmAi?? ir lAi??A?A? A? naujAi?? muzikos kokybAi??. Kada nors gal bus matoma lietuviA? muzika iki KutaviA?iaus, jo laikais ir po KutaviA?iaus. A?inoma, jeigu ateity vis dar bus toks reiA?kinys kaip lietuviA? muzika. Ir jeigu bus A?mogus, siekiantis kitokio gAi??rio, negu garbinamoji materialinAi?? gerovAi??. Ir jei bus A?moniA?kA? A?moniA? Lietuvoje, atspariA? Kaulo seniui.

IstoriA?kai imu ne visAi??, o dalinA? 1970ai??i??1990 metA? laikotarpA?, kuriuo Broniaus KutaviA?iaus muzika, liesdama visuotinius egzistencinius dalykus, veiksmingai ir savitai inspiravo kompozitoriaus gimtosios A?alies ir tautos dvasinA? atgimimAi??. NacionalinAi??s kultAi??ros archetipinAi??s A?aknys, ilgaamA?Ai?? kultAi??ros gyvastis ir tvermAi??, tAi??stinumas A?iandien ir viltinga ateitis. Tokia vertybiA? seka A?i muzika A?siraA?Ai?? A? lietuviA? istorijAi?? lemtinguoju ai??zbAi??ti ar nebAi??tiai??? sovietA? okupacijos laikotarpiu. Imant ilgesnA? laikotarpA?, bemaA? visAi?? XX amA?iA? ir ligi dabar, jis atrodo lemtingas visai VakarA? civilizacijai. KutaviA?iaus muzika kalba ir apie tai, galbAi??t pirmiausia apie tai. Lietuvos likimas ai??i?? tik dalis civilizacijos likimo. ai??zJotvingiA? akmuoai??? stojiA?kai laikosi prieA? ai??zKaulo senA?ai???, bet Narvo paukA?tis nAi??nai masiA?kai A?sigali ir laimi prieA? LaisvAi??s paukA?tA?.

Ar iA?liks daina, gimusi iA? darbo ir A?aismo, iA? laimAi??s bAi??ti gamtos dalimi? O tai ir daina apie meilAi??, tAi?? meilAi??, kurios nekenA?ia Kaulo senis. Jis klausia rAi??sA?iai ir paprastai: ai??zKas ten elgtis nebemoka su kareiviais geleA?iniais?ai???

IeA?kokime, kas galAi??tA? paA?viesti mums apie KutaviA?iaus muzikAi?? vienu blyksniu tamsoje. MeistrA? A?A?valgos ir vertinimai ai??i?? jie visada kitokios vertAi??s ir gelmAi??s negu meno kritikA?, tad kai kada pasako itin daug. Jonas Mekas pasakAi?? trim A?odA?iais: ai??zKutaviA?ius juokA? nedaro.ai??? GalAi??A?iau palyginti Osipo Zadkino A?odA?ius apie AntanAi?? MonA?A? ParyA?iuje. ai??zTas vyrukas ai??i?? tai tikras velnias. Taip padaryti A?mogaus rankAi??, tai reikia A?A? tAi?? turAi??ti galvoje.ai??? Arba Nikolajaus Rericho A?odA?iai apie M. K. A?iurlionA?: ai??zNe, jis nebuvo novatorius. Jis pats buvo naujas.ai??? Savo ruoA?tu Rerichas toks nebuvo. Gerai, kad nepavydAi??jo. MatAi?? A?iurlionA? einantA? vieniA?Ai?? ir lydimAi?? besityA?iojanA?iA? laukiniA? su fakelais.

Kas tada bAi??tA? novatorius A?iurlionio atveju? Dievas. Juk tai jo inovacija buvo atsiA?sti A?iurlionA?. Prisiminkime: ai??zAi??ventoji Dvasia kalba per pranaA?us.ai??? Apie tai girdime kiekvienose MiA?iose. Laikas ir suprasti. Nekenkia bent pajusti. Pacituosiu dar vienAi?? meistro pasakymAi?? apie meistrAi??: ai??zKiekviename KutaviA?iaus kAi??riny glAi??di koks nors ypatingas A?enklas, objektas arba simbolis, kurio negali nepastebAi??ti, net jei bAi??tum nemuzikalus.ai??? Taip kalbAi??jo Osvaldas Balakauskas. Kadangi dAi??stau apie praAi??jusA? laikAi??, tai A?iek tiek priminsiu jA? dar ir savo, tada gyvenusio, A?odA?iais iA? straipsniA? ir senA? uA?raA?A?.

NepamirA?kime ai??i?? tai prieA?sAi??jAi??dinis laikas. ai??zDzAi??kiA?kos variacijosai??? (mAi??sA?iau taip 1977-aisiais) atliepia ai??zmuzikos iA? muzikosai??? koncepcijAi??, bet savitu, ypatingu bAi??du. Koks tas bAi??das? ai??zIA? seniau egzistuojanti muzika imama ne kaip medA?iaga, juolab ne kaip antrinAi??, iA? kurios norima sukurti tariamai geresnA? A?iuolaikinA? kAi??rinA?. Naujoje garsinAi??je aplinkoje ji A?gyja sakralinAi?? prasmAi??.ai??? Darosi artima apreiA?kimui arba apsireiA?kimui. AA? manau, visi A?ia esantys atsimena tAi?? muzikAi??, todAi??l aA? nenaudoju pavyzdA?iA? ai??i?? tik minimumas bus, vienas kitas pavyzdys. Bet dabar, kai galvoju apie tAi?? senAi??, labai tikrAi?? muzikAi??, kuri yra ne medA?iaga, o sakralinAi??s prasmAi??s A?enklas, norisi palyginti lietuviA? ir senojoje, ir sovietinAi??je besiprieA?inanA?ioje literatAi??roje senolio, tartum A?ynio tipAi??. JA? galime matyti nuo KrAi??vAi??s iki ApuA?io, Granausko, o Sigitas Geda pats apsimetAi?? A?yniu.

Kaip man tada atrodAi?? ai??zDzAi??kiA?kos variacijosai???? JA? visuminis praneA?imas ai??i?? tai apsikabinimas ir atsisveikinimas su iA?tisa dvasine epocha, kuri tebAi??ra reikalinga, tad ir toliau iA? jos semiamAi??s. Atsisveikinimas su dar didesne dvasios epocha, kuri lyg ir tiesiogiai parodoma, ai??i?? tai ai??zPaskutinAi??s pagoniA? apeigosai???. A?ia A?domu formos hermeneutika, prasmAi??s. DalinAi?? hermeneutika ai??i?? kai pagoniA?kAi??sias giesmes ir gamtos uA?keikimus nutraukia nauji laikai, kitokia civilizacija. TAi??syk girdime, kaip pristatoma arba prikeliama senoji dvasios gerovAi?? ir parodoma A?siverA?ianti naujovAi??, abiejA? prieA?prieA?a. Ir vis dAi??lto manau, kad stipresnis yra anos ilgesys. Naujoji epocha ir muzika ai??i?? choralas ai??i?? lyg ir neateina be skausmo sieloje. ai??zGrAi??blys, grAi??blys man lizdAi?? ardysai???, ai??i?? tai lietuviA?kos grieA?liukAi??s skundas.

Anuomet KutaviA?ius siAi??lAi?? girdAi??ti A?ia ne iliustracijAi??, nes toks pavojus buvo, gal ir tebAi??ra. Ne kokiAi?? istorinAi?? situacijAi??, o skirtingas pasaulAi??jautas ir gyvenimo sampratas. Savaiminio gyvybingumo ir konstruojanA?ios valios apraiA?kas. Sielos ir proto sandAi??ras, kuriA?, A?inoma, yra visA? laikA? mene: A?itame kAi??rinyje tai ypaA? eksponuota ir todAi??l gali klaidinti. O atlikimo uA?duotys ten taip sudarytos, kad pacituosiu: ai??zkiekvienas vaikas yra artistas, kiekvieno partija atsakinga.ai??? Apeiga. Tai ne A?iaip sau atlikAi??jai. MaA?ieji A?yniai iA? A?iurlionio meno mokyklos. Ir ne choras, o ai??znai??? skaiA?ius ai??i?? gal keliasdeA?imt solistA?, artistA?, A?yniA?, be galo A?sijauA?ianA?iA? kiekvienas A? savo atsakomybAi??. O A?iaip jau, A?inoma, ir struktAi??riA?kai, ir hermeneutiA?kai A?ia matomi-girdimi A?mogaus bAi??ties, sielos ir proto pagrindai. Sielos plevenimas ir proto sumanymas. Taip Anima ir Ratio eis per daugelA? KutaviA?iaus darbA? kaip hermeneutinis jA? dramaturgijos pagrindas.

Dar pasivaikA?A?iokime po kelis to laikotarpio kAi??rinius. ai??zMaA?asis spektaklisai???, ai??zAnt krantoai???, ai??zPrutenaai???, Pirmoji simfonija, A?inoma, ir jau minAi??tos ai??zDzAi??kiA?kos variacijosai???, ir ai??zPaskutinAi??s pagoniA? apeigosai???.

Pats Bronius KutaviA?ius tada Ai??mAi?? ir pasakAi??: ai??zTikslas ai??i?? sukurti tobulAi?? kAi??rinA? tobulam A?mogui.ai??? ReikAi??tA? suprasti, kad norimam tobulesniam A?mogui, tai misijos savivoka. Ir jokios baimAi??s neturAi??jo, kaip tas posakis kam atrodys. UA?vakar jau atsiA?adAi??jo, kad tai buvAi?? nekuklu. Bet pridurmu vAi??l A?ovAi??: ai??zArba tau duota, arba neduota.ai??? AA? turiu atsipraA?yti seno biA?iulio Broniaus, seno kaip biA?iulio, A?inoma, ne dvasia, nes paA?iam man bAi??tA? labai nesmagu klausytis tokiA? mAi??stymA?. Bet kAi?? darysi, muzikologas yra A?iek tiek prakeiktas. BAi??tent muzikologas nepalieka ramybAi??je nei muzikos, nei muzikantA?, nors tai bAi??tA? geriausia. Dar pacituosiu KutaviA?iA? iA? tA? laikA?: ai??zMuzika vietoje nestovi, tobulAi??ja, derindama gilios senovAi??s, praAi??jusiA? laikA? ir paA?ius naujausius pasiekimus.ai??? T. y. viskAi??, kas yra. Totali muzika be iA?ankstiniA? rAi??mA?: A?tai aA? raA?au to laikotarpio pavyzdA?iais arba stilizuoju tAi?? laikotarpA?, ir A?ia mano specialybAi?? 20-A?iai metA?. Nieko panaA?aus. A?inoma, tai totali muzika be rAi??mA?, ir dar reikia A?A? tAi?? turAi??ti savo galvoje. Tai buvo pasakyta apie AntanAi?? MonA?A?.

Ir dar A?is tas, kAi?? sakydavom anais laikais bAi??tent apie tai, kAi?? paminAi??jau ai??i?? ai??zvisas garsA? pasaulisai???. Tai A?ia glAi??di pasislAi??pusi arba skrajoja iA?laisvinta mano vaikiA?ka dvasia. Ir kiti panaA?iai graibomi blyksniai. BendraautoriA?kojo kAi??rybinio atitikmens nuojauta, bendraautoriA?ko su Jonu Meku, ypaA? su Sigitu Geda. O kai reikia ai??i?? totalinis teatras. SenovAi??j dar ir taip sakiau: ai??zKaA?kas esmingai valstietiA?ka tebeglAi??di KutaviA?iaus muzikos gilumoje. Tiesumas, tikAi??jimas savo darbu ir jo paA?inojimas lyg saujoje laikomo A?emAi??s A?iupsnio.ai??? Taigi ir blaivus poA?iAi??ris, o sykiu uA?sidegimai ir nesunaikinamas naivumas.

Prisiminkim, tarp kitko, kaip visiA?kai laisvuose kAi??riniuose nokautuoja vaikA? naivumas. O dabar palyginkime, kiek lietuviA? valstieA?iA? konstravo skraidymo maA?inas. KaA?koks fenomenas Lietuvoje iA? tikrA?jA?. Ir tA? lakAi??nA? mes A?ia turAi??jom begalAi??, ir labai gerA?. Net valstieA?iai ai??i?? visiems knietAi??jo sukonstruot kokA? skraidymo aparatAi??. Vaclovas Daunoras pasakojo kaA?kada, kaip jisai skrido nuo klojimo stogo A?laito.

O kaip A?iurlionis ir KutaviA?ius konstruoja muzikAi?? ai??i?? nuo elementariA? lAi??steliA?. Tai A?domu svarstyti, taip pat svarstyti ir inspiracijas, ir konstrukcijas. O inspiracija ai??i?? kuomet A?kvAi??pti gali vienas A?odis. Kas ten kada pasakAi??, KutaviA?ius ar Bajoras? ai??i?? kad viename A?odyje jau gali glAi??dAi??ti visas kAi??rinys. GirdAi??jau tai A?iomis dienomis radijo laidoje. KutaviA?ius nuolat pabrAi??A?ia, kad idAi??ja ai??i?? tai viskas, ir net dar taip: ai??zKai idAi??ja ateina A? galvAi??, jAi?? bAi??tina A?gyvendinti.ai??? A?ia dar galiu prisimint, kAi?? sakydavau savo studentams ir kartais dabar pasakau jaunimui. Buvo toks prancAi??zA? kompozitoriaus Gretry posakis iA? XIX a. pradA?ios: ai??zSonata, ko tu iA? manAi??s nori?ai??? O senuose savo uA?raA?uose aptikau muzikologiniA? svaiA?iojimA?, kurie anuomet liko niekur nepanaudoti, nebent pakalbAi??ti. RaA?iau tada straipsnA? rusiA?kai, jis liko juodraA?tyje. Dabar iA?siverA?iau fragmentAi??lA?.

ai??zKutaviA?iaus muzikinAi?? idAi??ja kitAi??kart paA?ymAi??ta taip paprastai, kad atrodo A?A?Ai??loka, pernelyg tiesioginAi??. Sonata fortepijonui, 1975 m., yra trijA? daliA? ai??i?? Pianissimo, Mezzoforte, Fortissimo. Taip jos ir skamba. AiA?ku, kiek pianistai pajAi??gAi??s iA?laikyti tokius ilgus pianissimo arba fortissimo. IA? visA? atlikAi??jA? kol kas arA?iausiai prie A?ios meninAi??s uA?duoties Rokas Zubovas [1975 m.]. Dalykas tas, kad tik iA?saugodamas autoriaus nurodytAi?? dinamikAi?? gali suvokti muzikAi??. Pirma dalis grindA?iama ramiu, mAi??sliu penkiA? taktA? ostinato, nekintamai 16 kartA? per visAi?? pjesAi??. O virA? jo pasirodo tarsi atsitiktiniai aleatoriniai motyvai, frazAi??s. Natos suraA?ytos, o ritmas laisvas. IA? pradA?iA? jos trumpos, paskui gauna daugiau natA?, erdvAi??s ir laiko. Ai??iame augime reikia tik nepasiduoti crescendo pagundai. Taip pat ir maA?Ai??jant natA? skaiA?iui, erdvei ir laikui. Vis tas pats pianissimo be jokio dinaminio nykimo. Jei norite ai??i?? A?ia prieA? jus tapyba. ai??zTai yra garsyba. RusiA?kai geriau iA?eidavo ai??i?? A?ivopisai??i?? kak zvukopisai??i??. (Veikiau atvirkA?A?iai).ai??? Ir be vaizdingumo, ir be trivialaus iA?raiA?kingumo. Muzika, kaip graA?aus augalo gyvybAi??. Tai A?ia jos dvasinAi?? ekspresija. Kerinti savo nuotaika, bet be jausmingumo, be banaliA? temperamentA?, polAi??kiA? ir protrAi??kiA?ai??? (rusiA?kai buvo poryvov, nadryvov). ai??zUA?tat treA?ioji ciklo dalis (toliau cituoju save) panaA?i A? temperamento sprogimAi??.ai??? Ai??iandien pasakyA?iau, A? DidA?jA? sprogimAi??, kuriuo prasidAi??jo Visata. ai??zGriaudAi??ja ilga boso A?eA?ioliktiniA? grandinAi??, o virA? jos deA?inioji pianisto ranka kapoja ir iA?kerta tris skirtingas temas, kiekvienAi?? su pakartojimu ir variantu, kol ateina nauja.ai??? Ai??tai toks 1985 m. vaizdelis. PaAi??mAi?? natas galite patikrinti. Muzika kaip augalo gyvybAi??. UA?vakar girdAi??jome naujAi?? A?ios sonatos atlikimAi??. Skambino lietuvaitAi?? pianistAi?? Rima ChaA?aturian. Pianissimo dalis buvo subtili, idAi??ja iA?laikyta, bet Fortissimo ai??i?? gal tik piA? forte, ne absoliuti opozicija pirmajai daliai.

Daugeliu atvejA? matome, kad KutaviA?iaus idAi??jos paA?ymAi??tos, ir tai neturAi??tA? likti vien konceptuali muzika, kuriAi?? Krzysztofas Droba palygino su virAi??jos knyga ai??i?? skaitai ir labai skanu, nors nieko negali pasigaminti. O vakar aplankAi?? ai??zMetA? pagal DonelaitA?ai??? A?spAi??dis ir A?mAi??kA?telAi??jo: kaip tie KutaviA?iaus paukA?A?iai vasarAi?? garbin, nepaisydami nei bendro ritmo, nei tono, koA?nas sau. Po vienAi?? pro A?alA?, kaA?kur A? A?alA?, net A?irdis dA?iaugiasi. Ir kokia jAi??ga toje teisybAi??je! O inspiracija bent man buvo aiA?ki ai??i?? tiesiog pievelAi?? ir tamsus miA?kas tolumoj, kaip A?iurlionio paveiksluose.

Svarbu ir konstrukcijos. Jau kadaise man teko pastebAi??ti A?iurlionio ir KutaviA?iaus atradimA? bendrumus. Tik niekad Broniaus neklausiau, ar buvo skaitAi??s, kAi?? tokiais atvejais A?iurlionis daro. Ai??tai A?iurlionio melodinAi?? linija ai??i?? trys keturi garsai, ir viskas audA?iama iA? jA?, o KutaviA?ius jau mAi??sA? laikais, pavyzdA?iui, kantatoje ai??zDu paukA?A?iai giriA? Ai??ksmAi??jai??? irgi A?aidA?ia sau keturiais garsais. A?inoma, tAi?? girdime daugelyje jo kAi??riniA?. Vakar taip pat ai??zMetuoseai??? ir kitur. MAi??gindavau uA?A?iuopti ir KutaviA?iaus muzikos generalinAi?? kryptA?. Pacituosiu: ai??zXX a. pabaigoje, kai pasipAi??tAi??s ir nusigrAi??A?Ai??s gamtos valdovas ir eksploatatorius susivokAi?? bebaigiAi??s kirsti A?akAi??, ant kurios pats sAi??di, atsigrAi??A?imas A? gamtAi?? su pasiilgimo ir brolybAi??s A?odA?iais nAi??ra jokia archaika. SAi??moningai ar nesAi??moningai menas signalizuoja, kas aktualu visiems ir dabar.ai??? A?inoma, ne tik dabar ai??i?? tada; tas pats ir dabar ai??i?? dabar; ir dabar, kuris bus, jeigu bus, jeigu A?mogus tos A?akos nenukirs, kAi?? labai stengiasi padaryti. Bet tada ai??i?? dabar buvom pajutAi?? ir savo kaip tautos ribAi??, apie kuriAi?? kardinolas Vincentas SladkeviA?ius sakAi?? visas nuA?vitAi??s dAi??l SAi??jAi??dA?io paskelbtos vilties ai??i?? ai??zo mums atrodAi??, kad mes jau paskutiniai.ai??? Tai aA? prisimenu iA? privataus pokalbio, kai mes su Julium JuzeliAi??nu, SAi??jAi??dA?io A?galioti pasiuntiniai, pas jA? nuvaA?iavom A? KaiA?iadoris, A? maA?Ai?? namelA? iA?kart po pirmojo SAi??jAi??dA?io mitingo Katedros aikA?tAi??je.

Dabar tarp papildomA? KutaviA?iaus muzikos aspektA? ir atradimA? paminAi??siu bent kelis. Yra toks momentas: erdvinAi?? muzika. ai??zMaA?ajame spektaklyjeai??? kompozitorius paA?ymAi??jo ai??i?? artimas smuikas, tolimas smuikas, artimas ir tolimas fortepijonai. UA?vakar Bronius sakAi??, kad aA? tada kaA?kAi?? lyg reA?isavau, tik NijolAi?? GelA?inytAi?? niekaip nesutiko su vienu mano pasiAi??lymu. Bet aA? bandA?iau mAi??styti, o kaip realizuoti A?itai? (Tuos tolimus ai??i?? artimus). A?ia ateina smuikininkas, stovi, jis grieA?ia. KaA?kur uA? salAi??s turi stovAi??ti kitas ai??i?? tolimas smuikas. O kaip juos sujungti? A?inoma, tai buvo nerealu. Ai??tai A?ia kaip konceptuali muzika, kuri vis dAi??lto neturAi??tA? likti tik virAi??jos knygoje. Gal kada nors kas nors tai A?gyvendins.

PanaA?us kompozitoriaus girdAi??jimas ir kantatoje ai??zDu paukA?A?iai giriA? Ai??ksmAi??jai???. PirminAi?? idAi??ja, kuri buvo A?inoma. Realiai scenoje A?iulba sopranas ir atliepia to paties balso A?raA?as, tarsi paukA?tis narve. Bet A?tai uA?vakar Bronius sakAi??, kad paukA?tis ten kalbasi su savo dvasia. O kaip juos iA?skirti, kuris iA? jA? tikras, o kuris dvasia? Anuomet galbAi??t mes bAi??tume norAi??jAi?? galvoti, kad tas, kuris kvieA?ia skristi A? dangA?, yra tikras. O dabar galbAi??t pasakytume, kad tikras tas, kuris sAi??di narve ir sako: velniams man A? dangA? ai??i?? neA?inia, ar turAi??siu kur nutAi??pti, ar ten bus grAi??deliA??

AA? neA?inau, ar kas nors bando tai realizuoti. Natose net nepaA?ymAi??ta, kad naudotinas A?raA?as, kad dvasia atrodytA? iA? kur kitur. Patikrinau, diske A?is tas realizuota. Nei iA? to paties taA?ko, nei iA? to paties mikrofono paukA?A?iai A?iulba savo idAi??jas.

Na, ai??zStrazdeai??? vAi??l yra dainavimas ir vAi??luojantis tos paA?ios partijos A?raA?as tartum kanonas, bet iA? tikrA?jA? ne tas pats. Ir vAi??l visur daugybAi?? hermeneutikos (prasmiA? mokslo). Jeigu dabar paimA?iau ai??zStrazdAi??, A?aliAi?? paukA?tA?ai???… 1985 m. turAi??jau pastebAi??ti labai pasidA?iaugdamas juo ir pagirdamas JonAi?? VaitkA?, bet sykiu matydamas partitAi??rAi??, kad gal tik pusAi?? kompozitoriaus idAi??jA? ir intencijA? tuomet realizuota. Reikalingas totalinis reA?isierius, specialios aparatAi??ros ir visa kas. Ir dar ne visos potencijos, veikiau potencialAi??s A?enklai, teatsiskleis. Apie kAi?? kalba ai??zStrazdasai???? ai??zApie begalinAi?? jAi??gAi??, glAi??dinA?iAi?? gimtojoje A?emAi??je ir A?moniA? dvasioje. Neatsimenu kito spektaklio, kuris visas ai??i?? ne scenomis, ne detalAi??mis ai??i?? bylotA? kaip simbolis.ai??? TragiA?kas veikalas, kuris teikia apsivalymo jAi??gAi??. BAi??tent ai??zjAi??gaai??? yra tas A?odis, kurA? daA?nai norisi ne tiktai suA?ukti iA?girdus KutaviA?iaus ai??zMetusai??? kaip vakar. A?inot, kaip Bronius sako. O socialinAi??je plotmAi??je tada iA? esmAi??s tai buvo maiA?tas. Jau artAi??jo SAi??jAi??dis, kuris gimsta 1987ai??i??1988 m.

TaA?iau kas virto, kas prasidAi??jo jau 1985-aisiais? Tai ai??zStrazdoai??? metai. Kas tuomet pratrAi??ko? Na, A?tai 1986 m. Vaga iA?leido ai??zDu paukA?A?ius giriA? Ai??ksmAi??jai???. Kam? Kokiems A?ia atlikAi??jams labai reikAi??jo tA? natA?, kad jas bAi??tA? grobstAi?? ir dainavAi??? Buvo tiesiog supratimas ai??i?? ir leidybininkA?, ir kultAi??rininkA?, kurie dirbo. Eina virsmas, eina lAi??A?is. A?inoma, jau buvo ir pertvarka, lauA?ianti stagnacijAi?? arba atvirkA?A?iai. Pertvarka, paskelbta kaA?kur Maskvoj, o Lietuvoj tada LandsbergA? iA?metAi?? iA? MuzikologA? sekcijos pirmininkA?. LAi??tai viskas Ai??jo. Buvo ir stagnacijos lauA?imas, ir stagnacijos smAi??giai atgal. O A?tai jaunimas tuo laikotarpiu imasi ai??zPanteistinAi??s oratorijosai??? (sukurta 1970 m., pirmAi??kart atlikta 1982 m.), imasi hepeningA?, roko marA?A?, atranda Fluxus sAi??jAi??dA?. PradAi??jo domAi??tis juo, pradAi??jo vaikA?A?iot pas mane ir praA?yt medA?iagos ai??i?? anksA?iau nelabai kam rAi??pAi??jo. Ir A?tai broliai muzikai politiniame Lietuvos SAi??jAi??dyje. Jie buvo matomi. Tarp kitko, KompozitoriA? sAi??junga buvo ta pirmoji lietuviA?ka organizacija, kuri atsiskyrAi?? nuo SovietA? SAi??jungos. PasiskelbAi?? suvaA?iavimo sprendimu, kad mes esam savarankiA?ka organizacija, o su SSRS kompozitoriA? sAi??junga dirbsim partneriA?kai, jeigu ji norAi??s.

KutaviA?ius nuo seno buvo to maiA?to prieA? stagnacijAi?? dalis. Dalyvavo kaip kompozitorius, nors, atrodytA?, ai??i?? netiesiogiai, bet labai giliai kabindamas. O ateina laikas, kai ir tiesiogiai suskamba jo daina ai??zNebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimoai???. Dabar paA?iAi??rAi??kim vienAi?? filmuotAi?? vaizdelA? apie svetimA?jA? smurtAi?? besilaisvinanA?ioje Lietuvoje, ir skamba ai??zNekirsk mano brolioai???. Matote, ta jAi??ga buvo nulis, kuri stovAi??jo prieA? SAi??jAi??dA?. Kadangi ai??zNebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimoai???. Tai Maironio laikA? atgimimas dar kartAi??! KutaviA?iaus daina. Klausiausi jos dabar ir galvojau, kaip tas KutaviA?ius pagavo, paAi??mAi?? esmAi?? antrosios Maironio eilutAi??s ai??znorint sau eitA? ji pamaA?uai???, o nebesulaikysi. IA?ties, ji taip eina pamaA?u ir nesulaikomai.

Vita GruodytAi??: Muzika ai??i?? vienas iA? metafiziA?kiausiA? ir kontekstualiausiA? menA?. IA? esmAi??s muzikologija, kaip mes jAi?? suprantame XXai??i??XXI a., nepaprastai daug dAi??mesio skiria struktAi??roms. Kaip, JAi??sA? manymu, reikAi??tA? kalbAi??ti apie metafizikAi?? muzikoje?

Vytautas Landsbergis: Kadaise raA?ydamas vienam sovietiniam rinkiniui tuos dalykus, kurie liko neiA?spausdinti, analizavau kai kuriuos KutaviA?iaus kAi??rinius ai??i?? ir melodikAi??, ir struktAi??ras, ir dermes. Visokie iA?radimai. IA?radimai ant iA?radimA?. Ir prisiraA?ydavau sau tekstA?, A?iAi??rAi??kit, kaip jis ten gudriai viskAi?? tAi?? daro. Dabar galvoju, na, ir kam tai? Gal kokiems nors laikrodininkams A?domu. Bet iA? tikrA?jA?, kaip JAi??s sakot, yra metafiziniai dalykai ir kontekstualus menas, kuris kalba esminius dalykus savo dvigubame kontekste ai??i?? konkretaus laiko ir amA?inybAi??s. Visada taip yra ai??i?? ir to laiko, ir amA?inybAi??s. Ai??tai A?i paskutinAi?? daina. Gal Maironio laikais jos niekas taip negirdAi??jo. Kai aA? pirmAi?? kartAi?? iA?girdau tAi?? KutaviA?iaus dainAi??, galiu prisipaA?inti, galvojau apie kaA?kokA? renginA?, net abejojau: dalA? jos rodyti nepatogu, o visAi?? ai??i?? per ilga, kai kuriems klausytojams nusibos. Suprantat, kokie durni kompleksai. Dabar klausai, tai norAi??tum, kad ji amA?inai skambAi??tA?. Kaip eina ir eina, ir eina, kaip pats gyvenimas, bet nesulaikomai, tada A?ia yra ir gyvenimo prasmAi??, ir bAi??ties prasmAi??, ir viskas.

Martin (angliA?kai): Kaip ir Ai??ostakoviA?iaus V simfonijoje, turime suprasti sAi??lygas, kuriomis buvo sukurtas kAi??rinys. Taigi KutaviA?iaus kAi??rinys turi stovAi??ti sau, kad protas gebAi??tA? suvokti muzikAi?? be viso A?ito konteksto. Nors mes privalom A?inoti ir kontekstAi??. Taigi kaip mums iA?sivaduoti iA? kontekstualumo, kad ta muzika bAi??tA? savarankiA?ka?

Vytautas Landsbergis: Mes negalime bAi??ti laisvi nuo kontekstualumo. Tais laikais, kada aA? buvau dar pusiau muzikologas, sakydavau, kad centre yra kompozitoriaus asmenybAi??. Centre yra tai, kuo jis buvo, ir tai, kuo jis yra. Tie laikai yra jame. Ir daA?nai mAi??sA? likimas, mAi??sA? svajonAi??s ten irgi yra. Taigi per A?mogiA?kAi?? poA?iAi??rA? mes galime daug giliau suprasti muzikAi??, kuri yra to kompozitoriaus iA?paA?intis. O A?iais laikais aA? dar ir sakau, kad tai yra jo siunA?iama A?inia. Taigi kai turime visAi?? A?A? kontekstAi??, mes dar turim ir amA?inybAi??s kontekstAi??. Ir kai tie dalykai suderinami, tada turim visAi?? supratimAi??.

Sakiau, kad KutaviA?iaus muzika gali bAi??ti suvokiama kaip reiA?kinys. ReiA?kinys ir sau, ir aplinkai. Tas reiA?kinys atsiranda ir veikia, be abejo, konkreA?iame istoriniame kontekste, bet ir A?is kontekstas, nekalbant jau apie amA?inybAi??s aspektAi??, yra dvilypis ir ambivalentiA?kas. Tai Lietuvos Atgimimas ir civilizacijos iA?sigimimas arba persigimimas tuo pat metu. Ir pasiprieA?inimas, kuris tada buvo Lietuvos Atgimime, pasiprieA?inimas sovietizacijai arba Kaulo seniui. Toks jis tebAi??ra reikalingas. Jis nAi??ra pasibaigAi??s, ir jis lieA?ia ne tik LietuvAi??. Rezistencija turAi??tA? tAi??stis kaip pasiprieA?inimas hedonizmui ir materialistinei beprasmybei.

UA?raA?Ai?? RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??

A�