Muzika, matanti spalvas, tapyba, A?siklausanti A? garsus

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: GarsAi??s lietuviai
AUTORIUS:Ai??Stasys GoA?tautas

DATA: 2012-06

Muzika, matanti spalvas, tapyba, A?siklausanti A? garsus*

Stasys GoA?tautas

A?vilgsnis A? M. K. A?iurlionA?, atsikraA?ius senA? prietarA?

Ai??Po penkeriA? metA?, praleistA? VarA?uvos muzikos institute, Mikalojus Konstantinas A?iurlionis be didelio entuziazmo beveik metus studijavo Leipcigo konservatorijoje ir, vos gavAi??s paA?ymAi??jimAi??, sugrA?A?o A? VarA?uvAi?? mokytis pieA?imo. Dar Leipcige 1901-aisiais apimtas noro tapyti per KalAi??das nusipirko popieriaus ir daA?A?. Gal tapydamas jis norAi??jo atrasti muzikAi?? be garsA?, kaip Johnas Cageai??i??as bandAi?? gerokai vAi??liau? Galime tik spAi??liotiai??i??

Per porAi?? metA? iA?mokAi??s pieA?ti ir valdyti spalvas, nuo studentiA?kA? sAi??siuviniA? perAi??jo prie rimtA? projektA? Ai??ai??i?? tai ai??zTvanasai??? (1904) ir ai??zFantazijosai??? (1904/5), iA? kuriA? ypaA? stebina ai??zMarso pasaulisai??? ir ai??zVeidaiai???. Bet tikrai vizionieriA?ka jo kAi??ryba prasidAi??jo po dviejA? savaiA?iA? kelionAi??s po EuropAi?? (1906), likus vos penkeriems metams iki mirties. A?iurlionis nesidomAi??jo gyvenimo aktualijomis, vienintelAi?? iA?imtis ai??i?? 1905 m. revoliucija, kai jam teko bAi??gti iA? VarA?uvos. Nors rimtai vertino politinius ir socialinius A?vykius, bet jo tapybos turinys susijAi??s ne su jais, o su amA?inosiomis tiesomis ir bandymais A?minti pasaulio paslaptis.

IlgAi?? laikAi?? manyta, kad A?iurlioniui nusibodo muzika ir jis nutarAi?? pasinerti A? kitAi?? kAi??rybos sritA?: ai??z…Jei gausiu diplomAi??, mesiu muzikAi??ai???, ai??i?? iA? Leipcigo raA?Ai?? Eugeniuszui Morawskiui 1902 m. Toli graA?u tai netiesa. Jis ieA?kojo dvasinio kAi??rybos prado, sustingusi akademinAi?? konservatorijos atmosfera jA? varAi?? iA? proto, taA?iau eksperimentinAi?? muzika ne tik neatbaidAi?? nuo garsA? meno, bet atvedAi?? prie ai??zmuzikaliosai??? tapybos kaip ir daugelA? to laiko dailininkA?. Prisiminkime Klee, KandinskA? ir KupkAi??, kurie, paveikti muzikos, nuo vaizdA? tapybos po 1910 m. pasuko A? dvasinAi?? plotmAi??. Kur link bAi??tA? pasukAi??s A?iurlionis, jeigu bAi??tA? galAi??jAi??s kurti dar nors metus, 1910-aisiais, kuriuos praleido Pustelniko sanatorijoje, sunku atspAi??ti, nepamirA?kime, kad tapyti ir komponuoti muzikAi?? jis nustojo 1909-A?jA? pabaigojeai??i??

Viena iA? paskutiniA?jA? A?iurlionio esAi?? ai??zApie muzikAi??ai???, iA?versta iA? lenkA? kalbos ir A?dAi??ta A? Sofijos A?iurlionienAi??s knygAi?? ai??zLietuvojeai??? (Vilnius, 1910), yra tikra muzikos ir dainA? apologija, toli graA?u ne jos atsisakymas:

Muzika ai??i?? tai dievA? kalba, jinai stebuklus daranti, nutildanti laukinius A?vAi??ris, statanti pilis… Kuomet ji prasidAi??jo, niekas negali susekti. NestebAi??tina. UA?gimAi?? ji drauge su A?mogaus siela ir yra jo svarbiausioji ir pirmutinAi?? kalba.

Nuo 1904 m. A?iurlionis pradAi??jo kurti eksperimentinius preliudus fortepijonui, baigAi?? klasikinA? veikalAi?? ai??i?? simfoninAi?? poemAi?? ai??zJAi??raai??? (1907). Nepainiokime jos su ai??zJAi??rosai??? preliudais, kuriuos A?kvAi??pAi?? ai??zJAi??ros sonataai??? ir kurie paraA?yti metais vAi??liau.

buy fliagra with a mastercard.

Dariaus KuA?insko ir Ai??arAi??no Nako teigimu, A?iurlionis buvo labai priartAi??jAi??s prie naujos eksperimentinAi??s muzikos, ir niekas jo kAi??riniA? neatlikdavo avangardiA?kiau uA? fliuksistAi?? VytautAi?? LandsbergA?. Jurgis MaA?iAi??nas, nutarAi??s kurti Fluxus, 6-ojo deA?imtmeA?io pradA?ioje paraA?Ai?? laiA?kAi?? savo klasAi??s draugui Vytautui, praA?ydamas pagalbos. Landsbergis davAi?? jam nemaA?ai patarimA? ir savo ruoA?tu papraA?Ai??, kad A?is, gyvendamas JAV, padAi??tA? garsinti A?iurlionio vardAi?? pasaulyje. Jurgis, aiA?ku, atraA?Ai??, esAi?? A?iurlionis jam visai neA?domus, bet pagalbos Fluxus labai lauktA?ai??i?? Ai??iA? dviejA? keistuoliA? susiraA?inAi??jimas yra iA?likAi??s, kai kur dalimis net paskelbtas, pvz., Elonos LubytAi??s sudarytame rinkinyje ai??zTylusis modernizmasai??? (Vilnius, Tyto alba, 1997).

Pasak tA?, kam teko girdAi??ti Landsbergio atliekamus A?iurlionio preliudus Jono Meko Anthology Film Archives (2nd Ave and 2nd St.) Niujorke, jie skambAi??jAi?? taip keistai, tarsi pianistas neteisingai grotA? arba fortepijonas bAi??tA? netikAi??s, arba kompozitorius nebAi??tA? savo kAi??riniA? uA?baigAi??s. Ai??imtmeA?io pradA?ioje pasidarAi?? labai madinga neuA?baigti tapybos ar muzikos veikalo, daryti ai??znaujAi??ai??? menAi?? su visokiomis dekonstrukcijomis, improvizacijomis, instaliacijomis, A?aidimais, primenanA?iais Schillerio posakA?: ai??zTik estetinis A?aidimas paverA?ia A?mogA? tikru A?mogumiai??? (1795).

Muzika ir tapyba niekada nebuvo nutolusios viena nuo kitos. Jau graikA? ir romAi??nA? dailininkai siekAi?? harmonijos tarp menA?. Johannas Wolfgangas Goethe 1810 m. knygoje ai??zSpalvA? teorijaai??? raA?Ai??, kad tarp spalvA? ir garsA? yra glaudus ryA?ys. VAi??liau A? tai gilinosi simbolistai, pavyzdA?iui, Charlesai??i??is Baudelaireai??i??as, nutiesAi??s tiltAi?? nuo simbolizmo A? siurrealizmAi??, o rimtos menA? sAi??lyA?io (sinestezijos) paieA?kos atvedAi?? prie dvasinio kAi??rybos lygmens. Kita vertus, santykis tarp muzikos ir dailAi??s visada buvo problemiA?kas, kaip A?tampa tarp erdvAi??s ir laiko, tarp spalvA? ir garsA?. Synai??i??es-the-sia yra iA? graikA? syn = kartu ir aisthesis = pajusti, kitaip sakant, spalvAi?? ir garsAi?? pajusti kartu. Stravinskis, SchAi??nbergas ir Skriabinas beveik tuo pat metu, bet kiekvienas atskirai, kAi??rAi?? naujAi?? eksperimentinAi?? muzikAi??, o dailininkai ieA?kojo naujos ekspresijos, iA? to ir kilo A?odis ekspresionizmas, visur kitoks ir visur A?iuolaikiA?kas. SchAi??nbergas buvo ne tik pirmas avangardinis kompozitorius, bet ir tapytojas (A?r. jo ai??zGustavo Mahlerio laidotuvesai???, 1911). Faktas, kad tapyba jis bandAi?? iA?reikA?ti tAi?? patA?, kAi?? ir muzika, rodo ai??i?? tai buvo XIX ir XX a. sandAi??ros aistra.

Vienas iA? pirmA?jA? sinestezijAi?? panaudojo Aleksandras Skriabinas, jo ai??zPrometAi??joai???, arba ai??zUgnies poemosai??? (1910), neatsiejama dalis ai??i?? A?viesA? partija. Skriabinas supaA?indino A?iurlionA? su ukrainietAi??s Helenos Blavatskajos teosofija ir Rudolpho Steinerio antroposofija. AnksA?iau, dar Lepcige, A?iurlionis skaitAi?? KantAi?? ir Nietzsche, klausAi??si psichologo Wilhelmo Wundto eksperimentinAi??s psichologijos ir psicholingvistikos paskaitA?, bet neA?inia, ar gerai jA? suprato, silpnai mokAi??damas vokiA?kai. A?iurlionio mistinis mAi??stymas rAi??mAi??si teosofija ir antroposofija. Mondrianas irgi pradAi??jo nuo teosofijos, o Kandinskis A? naujAi??jA? menAi?? A?iAi??rAi??jo kaip A? religijAi??. Jie visi ieA?kojo matematinAi??s harmonijos, klasikinAi?? ramybAi??, amA?inAi?? groA?A? ir tiesAi?? bandydami perteikti muzika, kuri mato spalvas.

Tos dvasinAi??s paieA?kos buvo vertingos, nes teosofija atvAi??rAi?? A?iurlioniui RytA? filosofijAi?? ir padAi??jo priartAi??ti prie dvasinio meno, kurA? Rusijoje iA?populiarino Skriabinas, MaleviA?ius ir Kandinskis. Taigi visai nesvarbu, kur ir kada pradAi??ta kurti neobjektyvA?jA? menAi??. Beje, Guggenheimas nuo 1930 m. originaliai vadinosi Neobjektyvaus meno muziejus.

Dar visai neseniai A?iurlionis buvo vietinAi??s reikA?mAi??s, vieniA?as, neA?inomas dailininkas, nelabai aiA?ku, kam ir priklausantis. Bet per pastaruosius 20 metA? jis staiga pasidarAi?? aktyvus XX a. meno scenos dalyvis. PrieA? 25 metus (1987) Los AndA?elo County Museum of Art surengAi?? parodAi?? The Spiritual in Art: Abstract Painting 1890ai??i??1985, kurioje, deja, trAi??ko vieno dailininko ai??i?? A?iurlionio. Bet Johnas E. Bowltas, kuris beveik kiekvienoje savo knygoje apie Rusijos menAi?? primena A?iurlionA? kaip aktyvA? Sankt Peterburgo meno pasaulio atstovAi??, A?traukAi?? lietuviA? dailininkAi?? A? katalogAi??, pristatAi??s jA? kaip parodoje nedalyvaujantA? dvasinio meno kAi??rAi??jAi??. Parodos pavadinimas, aiA?ku, paimtas iA? Kandinskio veikalo ai??zDvasingumas meneai???, paraA?yto ir iA?spausdinto vokiA?kai 1912 m. Tai rodo, kad A?iurlionio dvasinis ryA?ys su Kandinskiu daug glaudesnis negu manAi??me, sprAi??sdami neiA?prendA?iamAi?? problemAi??, kuris iA? jA? buvo pirmesnis abstrakcionistas. Po Ninos Kandinski, gynusios poA?iAi??rA?, kad pirmAi??jAi?? abstrakcijAi?? nutapAi?? jos vyras, ir Aleksio Rannito, A?rodinAi??jusio, kad abstrakcijos pradininkas yra A?iurlionis, mirties pirmenybAi??s reikalas tapo antraeilis.

PrieA? A?eA?erius metus (2005) Los AndA?elo Ai??iuolaikinio meno muziejuje (MOCA) ir Hirshhorn Museum and Sculpture Garden, Smithsonian Institution, Washington, D.C buvo surengta paroda ai??zVizualinAi?? muzikaai???, kur pirmAi?? kartAi?? A?iurlionis pristatytas Amerikoje kaip lygus su lygiais tarp 80 garsiA? amA?ininkA?, tokiA? kaip Klee, Kupka, Kandinskis, Stantonas MacDonaldas-Wrightas, Georgia Oai??i??Keeffe ir kt. Buvo eksponuojami jo paveikslai iA? ciklo ai??zKibirkA?tysai??? (1906) ir Sonata Nr. 6 (1908).

2009 m. Vilniuje, NacionalinAi??s dailAi??s galerijos ai??zpremjerojeai??? TAi??kstantmeA?io proga, A?iurlionis buvo pristatytas tarp savo amA?ininkA? parodoje, pavadintoje ai??zSpalvA? ir garsA? dialogaiai???, su jAi?? lydinA?iu vertingu katalogu. Lietuvai pirmAi?? kartAi?? pavyko parodyti daugiau kaip 25 A?iurlionio amA?ininkA? 150 paveikslA?. TrAi??ko rimtA? Muncho (Norvegija atsisakAi?? skolinti) ir Kandinskio darbA? (maA?a faksimilAi?? ai??zPoezija be A?odA?iA?ai??? negalAi??jo uA?pildyti spragos. Beje, kurti poezijAi?? be A?odA?iA?, muzikAi?? be garsA?, paveikslus be spalvA? ai??i?? tai dar viena XX a. aistra…).

LietuviA? dailininkas ir muzikas mAi??go ciklus, kurie yra fiziA?kai abstraktAi??s, kaip antai ai??zA?iemosai??? ciklas (1907) ai??i?? snieguotas peizaA?as arA?iau abstrakcijos negu bet kas kitas. A?iurlionis be jokiA? teoriniA? komentarA? ir manifestA? gana sparA?iai sudAi??jo viskAi?? A? vienAi?? darnA? pasaulA?. Tai kompozitoriaus tapyba.

Retai kuris kompozitorius ar raA?ytojas pasidaro dailininkas, nors bando tapyti, taA?iau tai daugiau pramoga. A?iurlionis iA? kompozitoriaus pasidarAi?? dailininkas, o iA? dailininko bandAi?? pasidaryti raA?ytoju ai??i?? taigi viskas A?ia atvirkA?A?iai negu A?prasta. Tai buvo asmenybAi??, pralenkusi laikAi?? ir atsiskyrusi nuo visA? kitA?. Jis turbAi??t vienintelis kAi??rAi?? sonatas, pasitelkdamas tris A?anrus: muzikAi??, tapybAi?? ir poezijAi??.

PrieA? porAi?? metA?, papraA?ytas Ispanijos leidyklos, parengiau ir padedamas Liudo Klimo iA?verA?iau knygAi??, pavadintAi?? Textos literarios (Zaragoza, 2010). Ispanams A?iurlionis labiau rAi??pAi??jo kaip Art Nouveau raA?ytojas negu kaip kompozitorius ar dailininkas. Bet ar iA? tikrA?jA? tai skirtingi A?anrai? Ribos tarp menA? jau seniai pradAi??jo tirpti. Poezija ir tapyba, muzika ir skulptAi??ra, galima pridurti ai??i?? grafika, tekstilAi?? ir architektAi??ra, nors yra skirtingos, bet skirtos tai paA?iai ai??i?? bAi??ties ai??i?? kelionei. Tapyba gal skiriasi tuo, kad ji yra pasaulio veidrodis. Vaizdai lengviau negu raA?tas paaiA?kina pasaulA?, ne veltui religinis menas buvo vadinamas beraA?A?iA? biblija. Dailininkams lengviau negu poetams prisibelsti A? A?moniA? A?irdis. UA? kiekvieno dailininko yra A?imtai A?iAi??rovA? ir jis nesijauA?ia toks vieniA?as kaip poetas, kuris pirmiau turi bAi??ti iA?verstas, kad galAi??tA? bAi??ti iA?girstas ir suprastas. O muzika ir tapyba byloja archajiA?ka universalia kalba, kuriai nereikia vertimo.

A?iurlionis netapAi?? muzikos ir nekomponavo paveikslA?, bet jo tapyba stipriai paveikta muzikos, o muzika ai??i?? tapybos, jo garsA? kompozicijos, sukurtos po 1904 m., iA? tikrA?jA? yra vaizdingos. Kaip daugelis to meto kompozitoriA? ir tapytojA?, A?iurlionis ieA?kojo menA? sintezAi??s, Gesamtkunstwerk pagal WagnerA? ir SkriabinAi??, kurie bene pirmieji Ai??mAi?? kurti tarpdisciplininA? menAi??. PradAi??jusi nuo matematikos ir poezijos, tapyba atrado vidinA? ai??i?? dvasinA? veidAi??, naudodama muzikos metodus. Bet Whistlerio nutapytos simfonijos ir noktiurnai tikrai neskamba, begarsAi??s (tiesiogine prasme) yra ir A?iurlionio tapytos sonatos. Odilonas Redonas, pasivadinAi??s ai??zsimfoniniu tapytojuai???, bendradarbiavo su Debussy ir Diagilevu (1912), kad susietA? tapybAi?? su muzika ir baletu.

Sekdamas Wagneriu, A?iurlionis su entuziazmu pradAi??jo raA?yti operAi?? ai??zJAi??ratAi?? ir Kastytisai???, ketindamas susieti beveik visus menus ai??i?? muzikAi??, tapybAi??, baletAi??, A?viesAi??, judesA? ir architektAi??rAi??, deja, kad suspAi??tA?, reikAi??jo bent porAi?? metA? ilgiau gyventiai??i??

Kas lAi??mAi?? tokA? vizionieriA?kAi?? A?iurlionio tapybos originalumAi??, sunku pasakyti. Jam, kaip ir daugumai to meto dailininkA?, muzika buvo nepaprastai svarbi, bet kokiAi?? A?takAi?? ji padarAi?? tapybai, vis dar diskutuojama. Vis dAi??lto reikia pripaA?inti, kad muzika padAi??jo A?iurlioniui labai greitai atrasti save ir jis sukAi??rAi?? porAi?? A?imtA? nepaprastai harmoningA? paveikslA?. Sakykime, kur toji muzika jo ai??zJAi??rosai??? ar ai??zPiramidA?iA?ai??? sonatose, nors terminas pasiskolintas iA? muzikos? Tai struktAi??rinAi??s formos, kaip antai kontrapunktas, fuga, noktiurnas, prieA?ingA? motyvA? pynimasis, kartojimasisai??i?? Tai suteikAi?? jo tapybai specifinAi?? plastinAi?? iA?raiA?kAi??, tiesa, paremtAi?? ne garsais, bet spalvomis… Ir tai padaryti galAi??jo tik kompozitorius. Muzikos, abstrakA?iausios iA? visA? menA?, terminologija ir matematiniai dAi??sniai nuo simbolizmo laikA? vedAi?? prie tokios spalvA? kompozicijos, kuri nesiremia konkreA?iu objektu.

1906 m. pabaigoje ir 1909 m. Lietuvoje, trumpais tarpsniais lankydamasis Sankt Peterburge, A?iurlionis nutapAi?? svarbiausius savo paveikslus, tarp kuriA? yra trijA? ciklA? A?edevras ai??zJAi??ros sonataai??? (pagal senAi?? tvarkAi?? vadinasi Sonata Nr. 5). A?iurlionis vadino savo sonatas numeriais, kaip muzikoj, pagal MozartAi?? ir BeethovenAi??, bet kalbAi??damas apie jas kartais sakydavo SaulAi??s ar JAi??ros, todAi??l A?iandien kataloguose ir albumuose nurodomi abu pavadinimai. ai??zJAi??ros sonataai??? ai??i?? toji pranaA?ystAi??, kad pasaulis nenuskAi??s supamas pragaiA?tingA? bangA?, yra antras paveikslas, kur A?iurlionis paliko savo inicialus: M. K. A? su maA?u paukA?A?iuku. PirmAi?? kartAi?? vos matomai irgi inicialais jis pasiraA?Ai?? SonatAi?? Nr.Ai??4, Allegro. Jis nepasiraA?ydavo ne tik savo paveikslA?, bet ir visa jo muzika yra be paraA?o, neatspausdinta, neatlikta. Reikia tik stebAi??tis, kad ji apskritai iA?liko. Vytautas Landsbergis viskAi?? surinko, suredagavo ir iA?spausdino (opus VL). Pernai A?iurlionio anAi??kas Rokas Zubovas iA?leido A?eA?ias kompaktines plokA?teles su savo paraA?ytu A?vadu ai??zM. K. A?iurlionis ai??i?? kAi??riniai fortepijonuiai???. Atrodo, tai vienintelis A?imtosioms genijaus mirties metinAi??ms skirtas leidinys.

Kaip atsitiko, kad A?iurlionis nutapAi?? cunamio bangAi?? (Finale) ai??i?? tokiAi??, kokia pernai Japonijoje prarijo didA?iulius laivus ir viskAi??, kas pasipainiojo jos kelyje? NAi??ra abejonAi??s, kad A?iurlionis sAi??mAi??si A?kvAi??pimo iA? japoniA?kA? panneaux, matytA? Prahoje, iA? Katsuskikos Hokusai paveikslo ai??zDidA?ioji Kanagawos bangaai??? (1830), kur A?monAi??s, laivai, net snieguotas Fuji kalnas yra maA?i ir bejAi??giai prieA? atsiritanA?iAi?? milA?iniA?kAi?? bangAi??, kuri kAi??sinasi viskAi?? praryti.

ai??zA?vaigA?dA?iA? sonata, Allegroai???, arba Sonata Nr. 6, kur viskas plaA?iau iA?dAi??styta ir akivaizdu, kaip toli yra nueita, rodo: nors A?iurlionis ir nespAi??jo perA?engti slenksA?io A? neobjektyvA?jA? menAi??, dar keleri metai ir bAi??tA? pasiekAi??s natAi??raliAi?? sintezAi??, kur visi simboliai staiga A?gauna dvasinAi?? reikA?mAi??. Umberto Eco savo naujos antologijos ai??zBegalinis sAi??raA?asai??? (La Vertigine della Lista, Rizzoli will insurance pay for daily cialis. , 2009) skyriuje ai??zBeribAi??s vietosai??? A?dAi??jo ai??zA?vaigdA?iA? sonatos, Allegroai??? reprodukcijAi?? be jokio paaiA?kinimo… Bet argi reikia A?ia kAi?? nors aiA?kinti? A?iurlionis ir vAi??l atsidAi??rAi?? A?alia Giorgio de Chirico, Hanso Memlingo, Raoulo Dufy ir dar deA?imties kitA?. Jau nAi??ra jokios abejonAi??s, kad A?iurlionis yra A?trauktas A? svarbiausiA? pasaulio dailininkA? sAi??raA?Ai??.

A?iurlionis po A?imto metA?

Ai??imtAi?? metA? Lietuva bandAi?? rasti M. K. A?iurlioniui tinkamAi?? vietAi?? pasaulyje. AiA?ku, visi ieA?kojo ai??zpanaA?umA?ai??? su to laikotarpio menininkais, bet kiekviena karta atsidurdavo aklavietAi??je, kai paaiA?kAi??davo, kad daugumos tA? naujA?jA? dailininkA? jis apskritai neA?inojo, net nebuvo matAi??s jA? kAi??riniA?. Buvo ir kita problema ai??i?? niekas uA? Lietuvos ribA? nematAi?? A?iurlionio originalA?, nebuvo galima net svajoti apie bet kokA? nors jo paveikslA? rodymAi?? uA?sienyje. Viskas pasikeitAi?? per 20 nepriklausomybAi??s metA? ai??i?? buvo surengtos tarptautinAi??s parodos Japonijoje, PrancAi??zijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, naujausia ai??i?? Milane. Gaila, neA?vyko planuota paroda Peterburge, kur A?iurlionis praleido paskutinius kAi??rybingus mAi??nesius, nors jA? tada jau kamavo sunki depresija.

Jis ir panaA?us A? savo meto dailininkus, ir skiriasi nuo jA?. Dar vis ieA?koma paraleliA? tarp A?iurlionio ir Redono, Muncho, lenkA? MAi??oda Polska, rusA? Mir iskusstva, trijA? secesijA? ir t. t. PrieA? daugelA? metA? (1943) Mikalojus Vorobjovas savo disertacijoje, kuri, atrodo, iki A?iol neiA?leista, nedrAi??siai prasitarAi??: ai??zA?iurlionis panaA?us A? visus kartu ir nAi?? A? vienAi?? atskirai.ai??? Skirtumas tik toks, kad dabar jis yra geriau A?inomas, todAi??l priskiriamas ir simbolizmui, ir Art Nouveau. Tam laikotarpiui bAi??dingi bendrumai yra intriguojantys, galima rasti net tam tikrAi?? jausmA? ir nuotaikA? panaA?umAi??, bet tai pasireiA?kia visais laikais, tad kAi?? jau ir kalbAi??ti apie tokA? kAi??rybingAi?? ir margAi?? tarpsnA?, kokiu gyveno A?iurlionis.

Beje, po 74 m. pagaliau pasirodAi?? Mikalojaus Vorobjovo monografija M. K. A?iurlionis, Der litauische Maler und Musiker (Kaunas-Leipzig, PribaA?is, 1938), iA?versta GiedrAi??s SodeikienAi??s, suredaguota Petro Kimbrio, ai??i?? ai??zM. K. A?iurlionis: LietuviA? tapytojas ir muzikasai??? (Vilnius, Aidai, 2012), beje, nepraradusi nei savo reikA?mAi??s, nei aktualumo ir gal padAi??sianti atsakyti A? daugelA? painiA? klausimA?.

AtAi??jo laikas pasiA?iAi??rAi??ti A? A?iurlionA? nauju A?vilgsniu, atsikraA?ius senA? prietarA? ir bandant atrasti tikrAi??jA? dailininko veidAi??. A?iurlionis ai??i?? keistas fenomenas. GimAi?? lenkiA?kos kultAi??ros apsuptyje, carizmo prispaustame kraA?te, spaudos draudimo laikais, augo supamas liaudies dainA? tradicijos, bene pirmasis Ai??mAi??si jas harmonizuoti ir iliustruoti. Kita vertus, studijavo VarA?uvoje, kur su pertraukomis praleido 12 metA?, ai??i?? ten baigAi?? muzikos ir tapybos studijas, ten komponavo ir tapAi??. PradAi??jAi??s nuo muzikos, staiga nepaprastai aistringai Ai??mAi?? sieti jAi?? su kitomis meno A?akomis. Savo laiA?kuose A?iurlionis apie VarA?uvos meno pasaulA? beveik nekalba, nors ten bAi??ta reikA?mingA? tarptautiniA? parodA?. KokiAi?? A?takAi?? jam padarAi?? Leipcigo ir Dresdeno (kur 1905 m. susibAi??rAi?? Die BrA?cke, o jis lankAi??si ten jau kitais metais) muziejai, irgi nelabai aiA?ku. Jo laiA?kai, kuriA? iA?likAi?? nemaA?ai ir kuriA? naujas vertimas gal pasirodys A?iais metais, daugiausia nuA?vieA?ia laikotarpA? tarp Leipcigo, kai jauA?iamas tam tikras A?iurlionA? apAi??mAi??s nerimas, ir paskutiniA? jo A?odA?iA? Sofijai, brAi??kA?telAi??tA? iA? sanatorijos. Beje, laiA?kuose daugiau raA?oma apie muzikAi?? negu apie dailAi??. Labai gaila, kad dingo jo dienoraA?tis, esAi?? lyg ir iA?gelbAi??tas Antano A?muidzinaviA?iaus, paskui savo ai??zatsiminimuoseai??? juo laisvai naudojosi Ignas Ai??lapelis, bet neA?inia, kiek tomis iA?traukomis galima pasitikAi??ti.

Nepaisant nepaprastai stiprios Lenkijos A?takos, kAi??rybingiausi A?iurlionio metai (1907ai??i??1909) prabAi??go Vilniuje, kuris anaiptol nebuvo provincija, daugeliu atA?vilgiu laikytas net svarbesniu uA? VarA?uvAi??. A?ia veikAi?? lenkA?, litvakA?, gudA? kultAi??rinAi??s grupAi??s, trAi??ko tik lietuviA?, kurie susibAi??rAi?? 1906 m. pabaigoje, kai A?iurlionis atvyko A? VilniA?. Tais metais lietuviai A?steigAi?? pirmAi?? laikraA?tA?, surengAi?? pirmAi?? vaidinimAi??, pirmAi?? operAi??, pirmAi?? parodAi??. A?iurlionis Vilniuje sukAi??rAi?? svarbiausias savo sonatas, fugas ir pasakas. IA? tikrA?jA? jis visAi?? tAi?? laikAi??, iki 1910 m. vasario, kai buvo iA?veA?tas A? Pustelniko sanatorijAi??, gyveno Lietuvoje, tik protarpiais nuvykdamas A? PeterburgAi??.

ApA?velgAi?? XIX a. paskutinA? deA?imtmetA? ir pirmuosius meno A?ingsnius XX a., o A?iurlionis visa tai matAi?? Leipcige, VarA?uvoje, Peterburge ir kitur Europoje, nerasime nieko panaA?aus A? jo tapybAi??. IA? visA? moderniA? dailininkA? jis iA?skyrAi?? tris ar keturis A?veicarus ai??i?? tai keista, nes Ai??veicarija negarsAi??jo daile. Tarp jA? buvo Arnoldas BAi??klinas, kurA? A?iurlionis matAi?? Leipcige ir labai gyrAi??, bet nemAi??gdA?iojo, Art Nouveau meistras Ferdinandas Hodleris ir pusiau A?veicaras Giovanniai??i??s Segantiniai??i??s. IA? Miuncheno jis mini Kandinskio mokytojAi??, simbolistAi?? FranzAi?? von StuckAi??, kuris tuo metu buvo labai populiarus: ai??zPuikus koloristas, bet silpnasai???, ai??i?? raA?o laiA?ke A?iurlionis. MaxAi?? KlingerA? iA? Leipcigo apibAi??dina kaip rimtAi??, bet sunkA? dailininkAi??. YpaA? keista, kad Miunchene aplankAi??s prancAi??zA? parodAi?? jis nerado nieko gero ar nieko naujo svarbiausiame XIX a. mene.

ParodAi?? A?iurlionis apA?velgAi?? prabAi??gomis, tas dvi savaites jausdamas baisA? nuovargA?. Beje, kaip tik rengAi??si pradAi??ti savo SonatA? ciklus. Broliui Povilui vAi??l raA?o apie parodas Miunchene ir iA? viso Jugendstil iA?sirenka BAi??klinAi??, KlingerA?, kitus minAi??tus simbolistus. Negaliu suprasti, kuo jA? patraukAi?? tie A?iandien, galima sakyti, paraA?tAi??se atsidAi??rAi?? dailininkai. Kaip galAi??jo bAi??ti, kad tarp 1903 ir 1909 m. A?iurlionis nerado nAi?? vieno paminAi??tino modernisto ai??i?? jis nekalba nei apie Van GoghAi??, nei apie GauguinAi??, nei apie CAi??zanneai??i??Ai??, DerainAi??, KlimtAi?? ar Matisseai??i??Ai??. Praleido Miuncheno, Vienos ir Berlyno secesijAi??, nepaminAi??jo net A?iaurAi??s vakarA? romantikA?. AiA?ku, gal praA?uvAi??s dienoraA?tis atsakytA? A? visus A?iuos klausimus.

Per A?eA?erius metus (1903ai??i??1909) A?iurlionis iA?bandAi?? A?vairias technines meno galimybes ai??i?? fotografijAi??, grafikAi??, kankinosi su Krokuvoje atrastu fluorofortu, nes rAi??gA?tis ant vaA?kuoto stiklo buvo itin nuodinga (sukAi??rAi?? jA? apie 26 tarp 1905 ir 1908 m.). Tuo pat metu, tik gerokai ilgiau (1904ai??i??1936), Kandinskis ieA?kojo naujos iA?raiA?kos, tapydamas ant stiklo pagal Bavarijos tautodailAi??s tradicijAi??. A?iurlionis be grafikos sukAi??rAi?? nemaA?ai atvirlaiA?kiA?, knygA? virA?eliA?, plakatA?, vinjeA?iA?, teatro dekoracijA?. Tai rodo kAi??rybingAi?? jo verA?lumAi??.

XIX a. menas buvo realistinis ai??i?? nuo pozityvizmo, natAi??ralizmo iki Art Nouveau visur apstu materijos. Teosofija kreipAi?? ieA?koti dvasinAi??s raiA?kos ir atvedAi?? prie neobjektyviojo meno. IA?orinAi?? meno forma neteko perspektyvos, tik vidinAi?? turAi??jo tAi?? kAi??rybinA? akstinAi??, kuris netrukus virto globaliniu.

A?iurlionis sudievino gamtAi??, bet vengAi?? A?mogaus ir jo aplinkos. Paveiksluose konkreA?iA? figAi??rA? nAi??ra, matome tik miniAi?? (ai??zLaidotuviA? simfonijaai???, 1903) ar angelA? siluetus (ai??zAukaai???, 1908). Gal A?iurlionio tariamai ai??zmAi??gstamiai??? dailininkai nepadarAi?? jam A?takos bAi??tent todAi??l, kad visus juos supa A?monAi??s? AA? visada stebAi??jausi, kodAi??l ai??zPasaulio sutvAi??rimoai??? (1905/6) cikle tarp trylikos paveikslA? trAi??ksta A?eA?tosios dienos, kai buvo sutvertas A?mogus. Gal, jeigu bAi??tA? nutapAi??s jA? A?imtAi??, kaip ketino, bAi??tA? atsiradusi vieta ir A?mogui, nors aA? labai tuo abejoju. StudentiA?kuose pieA?iniuose anoniminiA? figAi??rA? pilna, kartais net devyni portretai telpa viename popieriaus lape, bet jie taip ir liko mokykliniai A?kicai, niekada nebuvo perkelti A? tapybAi??. Jei gerai prisimenu, jis nepaliko nAi?? vieno nei savo suA?adAi??tinAi??s, nei tAi??vA?, broliA? ar seserA? portreto. Tarp 749 pieA?iniA? yra tik pora maA?ai vertA? iA?imA?iA? ir jau minAi??tas ciklas ai??zVeidaiai???.

A?iurlionis ai??i?? unikalus dailininkas, gal nespAi??jAi??s atsiskleisti visa jAi??ga, nedrAi??sus ir techniA?kai silpnas, bet vis vien per A?eA?erius metus subrandinAi??s originalA? stiliA?. Nei VakarA? Europoje, nei Rusijoje ar Lenkijoje panaA?aus A? jA? nebuvo. Kaip jis sugebAi??jo pralenkti savo laikAi?? ir iA?likti savimi tarp tokiA? originaliA? modernistA?, tikrai stulbinanti paslaptis.

Jis buvo nepaprastai kAi??rybingas ir per trumpAi?? laikAi?? sukAi??rAi?? harmoningAi?? savo pasaulA?, ypaA? sonatA?, fugA? ir preliudA? cikluose. ai??zPasaulio sutvAi??rimasai???, o dar anksA?iau ai??zLaidotuviA? simfonijaai???, primena fovistus, gal A?iek tiek MunchAi??, bet paskui jis tapAi?? jau visiA?kai savarankiA?kai, nors tuo laiku pasaulis tiesiog kunkuliavo naujomis idAi??jomis ir naujomis formomis. A?iurlionis nesekAi?? jomis, nes A?A?velgAi?? savo keliAi??. Remdamasis matematika ir muzika, komponavo paveikslus iA? sudievintos gamtos ai??i?? kalnA?, debesA?, A?vaigA?dA?iA?, jAi??ros bangA?, fantastiniA? miestA?, tiltA?, nutapytA? popieriuje, nes neturAi??jo pinigA? nusipirkti drobAi??s. Dabar, kai galime pamatyti jA? greta kitA? pasaulio dailininkA?, pradedame suvokti, kokia vizionieriA?ka vaizduotAi?? vedAi?? genijA? dvasinAi??s plotmAi??s link.

A?iurlionio tapyba atskleidA?ia ir meno svarbAi?? bundanA?iai tautai. Lietuva kAi??lAi??si ir brendo Nepriklausomybei, kai A?iurlionis nutapAi?? ai??zVyA?io preliudAi??ai??? (1909), vadindamas jA? tiesiog ai??zMiestas su arkliuai???. Tai nepaprastai keistas, vienas iA? paskutiniA?jA? dailininko kAi??riniA?. Matyt, begalinis laisvAi??s ilgesys lAi??mAi??, kad A?ia buvo A?A?velgtas Lietuvos NepriklausomybAi??s A?enklas. Ar A?iurlionis irgi jA? matAi???

A?iurlionio pripaA?inimas pasaulyje yra jau uA?tikrintas, tai padaryta per pastaruosius 20 laisvAi??s metA?, o jos siekti A?kvAi??pAi?? ir jis, didysis lietuviA? vizionieriusai??i??



* Straipsnis parengtas pagal 12 paskaitA? ciklAi??, surengtAi?? JAV LB KultAi??ros Tarybos pirmininkAi??s Aldonos RastenytAi??s-Page, minint M. K. A?iurlionio A?imtAi??sias mirties metines. A?iurlionio preliudus skambino pianistas Gabrielius Alekna.

A�