Muzika yra ne tik natos, bet ir prasmAi??, slypinti uA? jA?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??

DATA: 2012-06

Muzika yra ne tik natos, bet ir prasmAi??, slypinti uA? jA?

RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??

RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi?? surengAi?? jaunA?jA? kompozitoriA? apklausAi?? bandydama iA?siaiA?kinti jA? poA?iAi??rA? A? tradicijAi??, novacijA? suvokimAi??, kAi??rybos impulsus ir intencijas. Spausdiname A?domiausius atsakymus.

Ai??RAi??ta GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar jauA?iate, kad tolstate nuo ankstesniA? kAi??rAi??jA? kartA?, kad iA?siugdAi??te iA? esmAi??s kitokA? girdAi??jimAi???

Raminta Ai??erkA?nytAi??: Kiekviena karta natAi??raliai tolsta nuo ankstesniA? kAi??rAi??jA? kartA?, nes skirtingi laikmeA?iai diktuoja vis kitas gyvenimo ir kAi??rybos sAi??lygas.

MAi??sA? kartos skiriamasis bruoA?as ai??i?? naujos technologijos ir nenutrAi??kstamas informacijos srautas. AnkstesnAi??s kartos jautAi?? informacijos stygiA?, o mes ai??i?? pertekliA?. Internetas lAi??mAi??, kad mums prieinama pati A?vairiausia ir tolimiausia muzika ai??i?? tiek stiliaus atA?vilgiu, tiek geografiA?kai.

Pakito ne tik pats klausymas, bet ir ai??zsuvartojamosai??? muzikos kiekiai, jos kokybAi??. Dabar mes nepalyginamai daA?niau girdime A?raA?us nei gyvosios muzikos koncertus. KokiAi?? A?takAi?? visa tai daro mAi??sA? girdAi??jimui ai??i?? A?ia jau klausimas greiA?iau psichologams ar antropologams.

Akivaizdu, kad elektroninAi?? muzika ir kompiuteriA? naudojimas ai??znegrA?A?tamaiai??? paveikAi?? patA? kAi??rybos procesAi??. Paradoksaliai tai lemia ir dabartinAi??s muzikos sudAi??tingumAi??, ir paprastumAi??, o neretai ir prastumAi??.

SudAi??tingumas: galimybAi?? (pasitelkiant technologijas) iA?girsti spektrines harmonijas, obertonus ir undertonus, makrotonus ir mikrotonus, A?manomus ir neA?manomus sugroti ritmus, dar tAi??kstanA?ius kitA? fantastiA?kA? garsiniA? utopijA?.

Paprastumas: ach, kaip daA?nai (ypaA? minimalistinAi?? muzika) dabar vartoja komandAi?? copyai??i??pasteai??i??

Ir prastumas ai??i?? kAi??rinio kokybAi?? atvirkA?A?iai proporcinga tam, kiek kartA? kAi??rinyje panaudota minAi??toji komanda…

Sigitas Mickis: Nemanau, kad girdAi??jimas apskritai galAi??tA? bAi??ti koks nors kitoks, gal A?ia tiesiog netiksli formuluotAi??. Gali bAi??ti kitoks poA?iAi??ris A? socialinAi?? aplinkAi??, naujos technikos ir garsynai, pasireiA?kiantys per naujus dalykus, bet vidinis girdAi??jimas yra bendraA?mogiA?kas, universalus laiko ir vietos atA?vilgiu. O savo ruoA?tu nauji minAi??ti dalykai ne tolina nuo ko nors, bet praturtina tai, kas sukurta anksA?iau.

Egidija MedekA?aitAi??: Be abejo, ir tolstame, ir kitaip girdime. NeA?manoma gyventi taip, kaip prieA? 20 metA?. Nors, kai paskaitau senus kompozitoriA? dienoraA?A?ius, suprantu, kad aktualios tos paA?ios problemos: savitumo paieA?ka, harmonijos kalba ir t.Ai??t. Kita vertus, besikeiA?ianti visuomenAi?? kuria naujas vertybes, labiau globalines ir socialines. TodAi??l ir mAi??stymas keiA?iasi. Internetas leidA?ia, neiA?kAi??lus kojos iA? namA?, iA?girsti kAi??riniA? A?raA?us, skaityti recenzijas, domAi??tis A?iuolaikine muzika, matyti, kas kur vyksta, kas kuriama ir yra aktualu A?iandien.

Donatas Zakaras: Tikiuosi, girdAi??jimAi?? turiu tokA? patA?, kaip ir visi kiti A?monAi??s.

Antanas Jasenka: O JAi??zau, aA? ne tik netolstu nuo kitA? kartA?, aA? (garbAi?? Dievui) prie jA? artAi??ju. Labai gerbiu visus ai??i?? nuo Shakespeareai??i??o iki girtuoklio BraA?insko.

Marius Salynas: Specialiai niekur nuo nieko netolstu. Bet natAi??raliai atsiranda naujos generacijos su kitais pasAi??monAi??s kodais, daugelA? dalykA? kitaip matanA?ios ir kitaip girdinA?ios.

NeA?sivaizduoA?iau lietuviA? kompozitoriaus, kuris prieA? kelis deA?imtmeA?ius bAi??tA? klausAi??sis elektroninio kompiuterinio ai??znoisoai???, nors pasaulis jau tada eksperimentavo A?ia kryptimi. Tikriausiai esminis A?iA? ir anA? dienA? muzikos komponavimo skirtumas yra skirtingA? multimedijiniA? elementA? derinimas, skirtingA? stilistikA? sintezAi??. Viliuosi, kad Lietuvoje pagaliau suartAi??s A?iuolaikinAi?? muzika su alternatyviAi??ja ai??i?? jos abi man yra svarbios ir A?domios.

Albertas Navickas: ManyA?iau, pagrindinis dabartinAi??s muzikos bruoA?as yra kryptingas jos deabsoliutizavimas, t.Ai??y. ji jau nebelaikoma absoliuA?ia ir uA?dara, savaime funkcionuojanA?ia visuma, veikiau yra neatsiejama meno ir gyvenimo dalis.

Gintas KraptaviA?ius: Manau, nei tolstu, nei artAi??ju, tik jauA?iu, kad daA?nai mane domina visai kiti dalykai nei ankstesnius kAi??rAi??jus. TaA?iau galutinis rezultatas vis tiek yra muzika, kuri nekinta, skiriasi tik muzikos iA?raiA?kos priemonAi??s. Jos keiA?iasi radikaliai.

Jonas JurkAi??nas: Pirma kilusi mintis ai??i?? tolstu (tolstam) technologiniais bAi??dais. Nesu tikras, ar tai gerai. Tiesiog taip yra. Retas, kuris iA? mano kolegA? dar raA?o muzikAi?? pieA?tuku. Taigi, technologinAi?? atmosfera neabejotinai (tiesiogiai ir netiesiogiai) daro A?takAi?? mAi??stymui, kAi??rybai. Esamasis muzikinis laukas irgi svarbus ai??i?? mes klausomAi??s kitokios muzikos negu klausosi mAi??sA? tAi??vai ir mokytojai, mes skaitome kitokias knygas, A?iAi??rime kitokius filmus. SakyA?iau, girdAi??jimas tikrai kitoks, mums nebereikia postuluoti technologiA?kumo, neA?A?velgiame A?ia jokio stebuklo. Kita vertus, galbAi??t esminis ai??zgarsinisai??? mAi??sA? kartos konfliktas kyla tarp A?mogaus ir maA?inos, tarp jausmingumo ir racionalumo?

Rita MaA?iliAi??naitAi??: IA? esmAi??s nesistengiu niekur nutolti. RaA?au tai, kAi?? noriu raA?yti. NatAi??ralu, kad kuriame kitaip nei anksA?iau. Jei neklystu, prof. dr. Janeliauskas per paskaitAi?? yra sakAi??s: negalima kurti kitaip, negu nustato laikmetis, kuriuo gyvename. Tai logiA?ka ai??i?? juk aplinka, A?vykiai daro A?takAi??, o kaip juos fiksuojame ir realizuojame, priklauso nuo mAi??sA?, kaip kAi??rAi??jA?, individualumo.

Diana A?emerytAi??: AtitolimAi?? skatina naujos techninAi??s instrumentA? galimybAi??s, jos keiA?ia ir kAi??rinio girdAi??jimAi??. Ai??alia harmonijos, kAi??rinio formos ir kitA? komponavimo parametrA? atsiranda naujas spalvinis komponentas. Manau, tai buvo svarbu ir ankstesnAi??ms kompozitoriA? kartoms, bet neturAi??ta tokiA? techniniA? galimybiA? kaip dabar.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar Jums svarbu, kokiAi?? A?iniAi?? savo muzika siunA?iate klausytojams?

S. Mickis: Labai svarbu. NeA?sivaizduoju, ko dar galima siekti kAi??riniu…

E. MedekA?aitAi??: RaA?ydama kAi??rinA? stengiuosi negalvoti, ar jis patiks klausytojams, ar ne, antraip nesugebAi??A?iau jo pabaigti. Po kiekvienos premjeros klausytojA? vertinimai bAi??na labai A?vairAi??s, kontroversiA?ki kaip ir recenzijos. Manau, svarbiausia yra tikAi??ti savimi ir tuo, kAi?? darai. Nes yra daug pavyzdA?iA?, kai pirmosios premjeros bAi??na nuA?vilptos, o po to kAi??rinys tampa pasauliniu A?lageriu. Manau, kAi??rinius savaime visada A?vertina laikas.

R. Ai??erkA?nytAi??: Komunikacija tarp kompozitoriaus ir klausytojA? man visAi??laik atrodAi?? svarbi. Mano kAi??rybos kredo ai??i?? harmonijos ir ai??znesaldaus groA?ioai??? paieA?kos (tiek turinio, tiek struktAi??ros atA?vilgiu). O didA?iausia siekiamybAi?? ai??i?? savo muzika atverti uA? garso slypinA?ias transcendentines prasmes.

D. Zakaras: Man svarbiausia paA?ios muzikos (siektinas) tobulumas arba imanentiA?kai kylanti idAi??ja, kuri kartais nepaklAi??sta taisyklAi??ms. Labiausiai vertinu, mano supratimu, tikrAi??jAi?? muzikAi??, kuri turi tik vienAi?? tikslAi?? ai??i?? bAi??ti graA?i. Jei yra bAi??tinybAi?? ar poreikis, kad muzika neA?tA? A?iniAi?? klausytojams, ai??i?? praA?om. Vis dAi??lto A? A?inias, sklindanA?ias per muzikAi??, A?iAi??riu labai atsargiai ir atsakingai.

A. Jasenka: Man labai svarbu siA?sti A?iniAi??. Visada tai dariau, tiek kurdamas, tiek raA?ydamas A?iuos atsakymus. RaA?au ne tik natas, bet ir A?odA?ius. A?inutAi?? siunA?iama visada. Ne visada sulaukiama atsakymoai??i??

M. Salynas: Man svarbu, kokias mintis sukels klausytojams mano muzika, bet kokiA? nors koduotA? A?iniA? netransliuoju. Labiau rAi??pi, kad A?monAi??s, klausydamiesi mano kAi??rinio, bent trumpam atitrAi??ktA? nuo kasdienybAi??s. Kad pajustA? ypatingAi??, nenusakomAi?? jausmAi??, kai tarsi iA?tirpsta laikas ir erdvAi??. Vargu ar tai galima pavadinti A?inia. Gal vibracijomis?

A. Navickas: KAi??rybos aA? neA?sivaizduoju kaip tiesioginAi??s komunikacijos.

G. KraptaviA?ius: Manau, sAi??moningai jokios A?inios nesiunA?iu. Bet tAi?? A?iniAi?? kAi??rinys vis tiek skleidA?ia per sukurtos muzikos atitikmenA? laike, muzikos iA?raiA?kos priemones, naujas technologijas ir pan.

J. JurkAi??nas: AkcentuoA?iau ne A?inutAi??s turinA?, o paA?iAi?? sAi??vokAi??. BAi??na visaip. Nemanau, kad kAi??ryba yra komunikacijos forma. KAi??ryba yra subjektyvus reikalas. Tad jeigu A?inutAi?? ir iA?siA?sta, nebAi??tinai kiekvienas adresatas gauna tai, kAi?? siuntAi?? adresantas. SakyA?iau, esu introvertas A?iuo atA?vilgiu, ir A?inutAi?? ai??i?? jei tokia yra ai??i?? pirmiausia svarbi man paA?iam.

R. MaA?iliAi??naitAi??: SiA?sti A?iniAi?? man labai svarbu, todAi??l neretai A?alia mano muzikos atsiranda tekstas, A?odis (programa). KAi??rinA? pradedu nuo pavadinimo, nuo maA?o A?enklo, simbolio, o kartais ai??i?? nuo utopijos, apie kuriAi?? ir pasakoju klausytojams.

D. A?emerytAi??: Kiekviename kAi??rinyje yra koduota A?inia-mintis-tema, autoriaus asmeninis balsas-iA?paA?intis-jausmai. Net jei negalvoji, kaip visa tai paveiks klausytojus, A?iAi?? A?iniAi?? kiekvienas supras labai individualiai ir asmeniA?kai. Man svarbiausia autentiA?kumas ir iA?tikimybAi?? savo kAi??rybiniams sumanymams. Ir dar labai norAi??A?iau, kad kAi??ryba tiek klausytojams, tiek man taptA? oaze, kurioje galima pasislAi??pti nuo kasdienybes rutinos, nuo pasaulio negandA?…

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: KAi??rybiA?kumo prigimtis kinta itin lAi??tai, bet motyvai gali keistis gana greitai

M. Salynas: O kokie tie motyvai ai??i?? A?emiA?ki ar dvasiniai? Pinigai, garbAi??, pripaA?inimas? Ar noras A?siamA?inti, prisiliesti prie kaA?ko graA?aus ir tauraus? O gal A?rodyti sau ir kitiems, kAi?? tu gali, sugebi? MotyvA? gali bAi??ti A?imtai ir jie nuolat keiA?iasi. Bet mAi??sA? visA? prigimtis vienoda. Kokie esame, priklauso nuo to, ar sutariame, ar kovojame su savo prigimtimi. Vieni labiau linkAi?? keistis, kiti labiau vertina pastovumAi??ai??i??

S. Mickis: Manau, motyvai irgi nekinta, jeigu jA? neA?vardysim buitiA?kai ir smulkmeniA?kai. KAi??ryba ai??i?? amA?inas GAi??rio visuomenei, kuriai priklausai, linkAi??jimas…

R. Ai??erkA?nytAi??: IA?skirA?iau du kAi??rybos aspektus: meninAi?? idAi??jAi?? ir jos A?gyvendinimAi??.

PirminAi?? mano kAi??rinio idAi??ja paprastai nekinta. Savo uA?raA?A? knygutAi??je turiu daugybAi??s kAi??riniA? uA?uomazgas. Neskubu jA? A?gyvendinti, prieA?ingai ai??i?? brandinu labai ilgai. Skelbiu ai??zmoratoriumAi??ai???, kad pasiA?iAi??rAi??A?iau, ar idAi??ja atlaikys bandomAi??jA? laikotarpA?, o tada ieA?kau tinkamiausiA? priemoniA? jai realizuoti.

Kai kurios idAi??jos taip ir lieka neA?gyvendintos. Po ai??zinkubacinioai??? laikotarpio ai??i?? metA?, dvejA? ar penkeriA? ai??i?? kai kurie sumanymai pradeda atrodyti pernelyg paprasti, naivAi??s, jA? ai??zgaliojimo laikasai??? baigiasiai??i??

TaA?iau kai kuriA? kAi??riniA? vizijos yra tarsi geras vynas ai??i?? metams bAi??gant, darosi vis brandesnAi??s. Per tAi?? netrumpAi?? laikAi?? padariau daugybAi?? harmonijos, ritmo, faktAi??ros eskizA?.

Taigi greiA?iausiai kinta ne kAi??rybos motyvai, bet kritiA?kas poA?iAi??ris A? raA?omAi?? kAi??rinA? ir savikritiA?kas A? save. Labai daA?nai tai, kas dar vakar atrodAi?? geras kAi??rybinis sprendimas, A?iandien jau nuvilia. Nuolatinis nepasitenkinimas savimi ai??i?? A?prasta bAi??sena.

E. MedekA?aitAi??: Labai gerai pamenu kaA?kieno pasakytAi?? frazAi??: ai??zKol esi studentas ir studijuoji ai??i?? pats laikas klysti ir mokytis iA? savo klaidA?, nes vAi??liau daromos klaidos atsisuks prieA? tave.ai??? TAi?? patA? galima pasakyti ir apie kompozitoriaus stiliA?. Muzikologai ai??zsurAi??A?iuojaai??? kompozitorius tarsi antrines A?aliavas, sudeda A? stalA?ius ir patogumo dAi??lei priklijuoja tam tikrAi?? ai??zetiketAi??ai???. Viena vertus, tai labai apriboja kompozitoriaus kAi??rybiA?kumAi??, nes jam tarsi neleidA?iama perA?engti savo ai??zetiketAi??sai??? ribA?, kad iA?bandytA? kaA?kAi?? naujo. Antra vertus, yra labai patogu, kai viskas aiA?ku, kai A?inai, ko gali tikAi??tis ir kas bus. A?inoma, kompozitoriui visada A?domu iA?bandyti kaA?kAi?? ai??znaujoai???, taA?iau nei ai??znaujosai??? priemonAi??s, nei motyvai vis tiek radikaliai nepakeiA?ia tikrosios kAi??rybiA?kumo prigimties.

G. KraptaviA?ius: Kai valdo motyvai, viskas tampa daugiau panaA?u A? amatAi??, kuris su kAi??rybiA?kumu nebAi??tinai turi kAi?? nors bendro.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Kokias spragas, trukdanA?ias A?iuolaikinei muzikai funkcionuoti, A?A?velgiate?

D. Zakaras: A?ia priekaiA?tA? labai daug (be jokio spekuliavimo). Lietuvos kultAi??rai trAi??ksta protingo ir adekvataus rAi??mimo. NAi??ra nepriklausomos ir objektyvios kritikos. NekokybiA?ka muzika daA?nai maskuojama instaliacijomis, videomedA?iaga ir t.Ai??t. Kompozitoriai ai??zatsiskyrAi??ai??? (kartais net sAi??moningai) nuo klausytojA?, klausytojai neugdomi, todAi??l nutrAi??ksta tarpusavio ryA?ys. Garbinami uA?sienio ai??zstabaiai???, nepastebint savA?jA? potencialo. Geriausi gabiausi kAi??rAi??jai ir atlikAi??jai ai??znutekaai??? A? uA?sienA?. StrategiA?kai svarbiems meniniA? kolektyvA? postams uA?imti nerengiami skaidrAi??s tarptautiniai konkursai (A?ia vAi??l trukdo atlygis). Kompozitoriai atitrAi??kAi?? nuo atlikAi??jA? (tai XX a. pabaigos ir XXI a. problema, kai kompozitorius sAi??di klausytojo vietoje ir nepatiria buvimo scenoje jausmo). Apie kokybiA?kAi?? (ypaA? A?iuolaikinAi??s simfoninAi??s muzikos) atlikimAi?? Lietuvoje galima tik svajoti, nors orkestruose groja tikrai labai geri muzikantai. Beveik neturime gerA? garso A?raA?A? studijA? su gabiais garso reA?isieriais, A?garsintojais kAi??rAi??jais (A?inoma, nAi??ra rinkos, visus gabiausius pasiglemA?ia reklamos sritis ar pan.). DAi??l iA?vardytA? prieA?asA?iA? kAi??rAi??jai ir atlikAi??jai negali susikoncentruoti A? kokybAi??, yra priversti blaA?kytis, ima ai??zchaltAi??rintiai???, ir tai daro labai didelAi?? A?alAi??.

R. Ai??erkA?nytAi??: Ai??iA? dienA? kompozitoriai turAi??tA? A?inoti savo adresatAi??. Naivu bAi??tA? tikAi??tis, kad eksperimentinAi?? ar itin sudAi??tinga muzika sudomins plaA?iAi?? auditorijAi??, iA? anksto A?inanA?iAi??, kas yra graA?i ir ai??zteisingaai??? muzika. Vargu ar dauguma klausytojA? bandys A?veikti savo ai??zvidinA? pasiprieA?inimAi??ai???, o jis daA?nai kyla klausantis neA?prasto kAi??rinio, kad vAi??liau patirtA? malonumAi??. Be to, A?iuolaikinAi??s muzikos mAi??gAi??jams tenka susitaikyti, kad koncertuose (bent jau Lietuvoje) vos keletAi?? kartA? per metus galAi??s iA?girsti gerai atliekamus gerus A?iuolaikinAi??s muzikos kAi??rinius.

O dabar siAi??lau trumpAi?? testAi??: Kiek valandA? A?iuolaikinei muzikai skiria viduriniA? mokyklA? ir gimnazijA? mokymo programos?

Kiek kartA? per pastaruosius metus lietuviA? simfoninAi?? muzika buvo reprezentuojama uA?sienyje?

Kiek naujA? lietuviA?kA? operA? premjerA? nepriklausomybAi??s metais A?vyko Nacionaliniame (!) operos ir baleto teatre?

Kada paskutinA?kart girdAi??jote lietuviA?kAi?? A?iuolaikinA? kAi??rinA? per pagrindinA? Lietuvos televizijos kanalAi??, iA?skyrus tiesiogines koncertA? transliacijas iA? valstybiniA? A?venA?iA??

Atsakymus reikAi??tA? siA?sti Ai??vietimo ir KultAi??ros ministerijoms.

S. Mickis: SpragA? daugybAi??. Pradedant vaidais, kokia muzika laikytina ai??zaukA?tAi??jaai??? ir puoselAi??janA?ia humanizmAi?? (su tuo ir tapatinamas muzikos ai??zgerumasai???). UA?dara ai??zkaruselinAi??ai??? (nenukreipta A? sklaidAi??) uA?sakymA? sistema naikina gyvAi?? stiliA? raidAi??. Greitas, nebAi??tinai kokybiA?kas, bet visada pigus popmuzikos rezultatas su plaA?ia sklaida ai??i?? televizija, radijas, renginiA?, koncertA? gausa ai??i?? nustelbia paA?iAi?? kitokios muzikos raiA?kAi??.

M. Salynas: Muzika ir jos funkcionavimas A?ia niekuo dAi??ti. Ji kaip funkcionavo, taip ir funkcionuos. Bet egzistuoja toks funkcionieriA? tipas, kuris tAi?? funkcionavimAi?? daro visai nefunkcionalA?.

J. JurkAi??nas: Matau aiA?kA? ignoravimAi?? valstybAi??s lygmeniu. Per savo radijo laidAi?? Ai??arAi??nas Nakas ir Mindaugas Urbaitis teisingai sakAi??: nuo A?ygimanto Augusto laikA? Vilniuje nepastatyta nAi?? viena iA?skirtinai MUZIKOS KONCERTA? salAi??. DidelA? neiA?naudotAi?? muzikos pedagogikos potencialAi?? turi vidurinAi??s mokyklos ai??i?? antai Ai??vedijoje beveik kiekviena vidurinAi?? turi savo orkestrAi??! Muzika ir muzikinis lavinimas turAi??tA? apimti visuomenAi?? taip plaA?iai ir aktyviai, kaip tAi?? daro krepA?inis. MokykimAi??s iA? krepA?ininkA?.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar kas nors riboja JAi??sA? kAi??rybinAi?? raiA?kAi???

A. Jasenka: Niekas negali riboti mano raiA?kosai??i?? Nebent mano paties kvailumas.

R. Ai??erkA?nytAi??: Riboja visiA?kai ai??zbuitiA?kiai??? ir nemeniniai dalykai. KAi??riniA? uA?sakymA? sistema turi rimtAi?? trAi??kumAi?? ai??i?? naujam darbui paraA?yti suteikiama pernelyg maA?ai laiko, pvz., simfoniniam kAi??riniui daA?nai neskiriama nAi?? metA?… KAi??ryba nepavaldi skubotiems terminams. IA?orinis spaudimas kelia didA?iulAi?? A?tampAi??, bet tikrai nenuteikia koncentracijai.

KAi??rybiniam procesui daro A?takAi?? ir premjeroje grosianA?iA? muzikantA? techninAi??s galimybAi??s. Kuo jos kuklesnAi??s, tuo skurdesnAi?? ir bAi??simo kAi??rinio muzikinAi?? kalba. Ir prieA?ingai ai??i?? neribotos atlikAi??jA? galimybAi??s suteikia ai??zkAi??rybos laisvAi??ai???. Pvz., mano kAi??rinio ai??zSAi??kurysai??? smuiko partijos techninA? sudAi??tingumAi?? iA? dalies lAi??mAi?? tai, kad A?inojau ai??i?? A?io kAi??rinio premjerAi?? atliks smuiko virtuozas Irvineai??i??as Ardittiai??i??s, kuris pats pageidavo ai??zkuo sudAi??tingesnAi??s muzikosai???.

Bet lengviausiai kAi??rybinAi?? iniciatyvAi?? ai??znuA?udoai??? muzikantA? atodAi??sis: ai??zDeja, A?A? kAi??rinA? nepatogu groti ir jam parengti niekaip neuA?teks vienos repeticijosai??i??ai???

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar A?iandieninAi?? lietuviA? muzika Jums atrodo pakankamai A?vairi? Ko joje pasigendate?

D. Zakaras: Nepaprastai A?vairi. O tai, ko joje (lietuviA? muzikoje) pasigendu, bandau paraA?yti pats.

E. MedekA?aitAi??: LietuviA? A?iuolaikinAi?? muzika daA?niausiai A?vardijama kaip minimalistinAi??, nes iA? tikrA?jA? yra nemaA?ai kompozitoriA?, tarp jA? ir aA?, raA?anA?iA? A?io stiliaus muzikAi??. Pasak Remigijaus Merkelio, jau tikrai uA?tektinai minimalistA? Lietuvoje. TurbAi??t lietuviams A?is A?anras yra artimiausias, nes visas mAi??sA? folkloras yra minimalizmas ir tai slypi jau genuose. Bet ir vyraujant minimalistiniam stiliui galima rasti nemaA?ai kompozitoriA?, kurie raA?o visai kitokiAi?? muzikAi??, pvz., Linas RimA?a, Vytautas Jurgutis, Antanas Jasenka, RAi??ta VitkauskaitAi??, Donatas Zakaras, OnutAi?? NarbutaitAi??, Jonas JurkAi??nas, Rita MaA?iliAi??naitAi?? ar Raminta Ai??erkA?nytAi??. Ai??iuolaikinAi??s muzikos festivaliuose kasmet skamba tikrai A?vairAi??s kAi??riniai, pristatomi skirtingi projektai.

R. Ai??erkA?nytAi??: LietuviA? muzika, manyA?iau, kur kas A?vairesnAi?? negu daugelio Europos A?aliA? muzika, apkrAi??sta IRCAMai??i??istA? virusais ir new complexity kompleksais.

Vis dAi??lto norAi??A?iau padiskutuoti dAi??l ai??zlietuviA?kojo minimalizmo tradicijosai???. Viena vertus, tai rodo pasididA?iavimAi?? savo ai??zlietuviA?komis A?aknimisai??? (bAi??tinai siekianA?iomis sutartines) ir tikAi??jimAi??, kad kuo maA?iau garsA?, tuo muzika dvasingesnAi??. KAi??rinio, raA?omo vos iA? keliA? garsA? ar akordA?, stilistinis vientisumas garantuotas, ir kartais tokia muzika, paraA?yta talentingA? kompozitoriA?, bAi??na fantastiA?kai paveiki.

TaA?iau, antra vertus, ai??zlietuviA?kojo minimalizmo tradicijaai??? kur kas daA?niau atveria kelius ne tapatybAi??s paieA?koms, ne kAi??rybiA?kumui, o elementariam tingAi??jimui, beje, uA? A?ios sAi??vokos galima paslAi??pti idAi??jA? ar talento stokAi??. Minimaliomis priemonAi??mis daA?nai pasiekiamas minimalus meninis rezultatas, o kAi??rinio paprastumas daA?nai balansuoja ties prastumo riba.

Muzika, apsiribojanti vos keliais garsais, man primena ai??zbadavimAi??ai??? savo noru, savAi??s A?kalinimAi?? tariamos ai??ztvarkosai??? vienutAi??je, atsisakant erdvAi??s fantazijai, drAi??sesniA? kAi??rybiniA? sprendimA?, sudAi??tingesniA? ritmA?, A?vairesnAi??s harmonijosai??i?? Kiek jau girdAi??jome kAi??riniA?, paraA?ytA? trafaretine ai??zkalno formaai??? (beje, ji labai paveiki ir kone iA? anksto uA?tikrina kAi??rinio sAi??kmAi??) ai??i?? viskas lAi??tai plAi??tojama iA? vieno garso iki kulminacijos, kai ji pasiekiama, A?is garsas virsta akordu ar klasteriu, paskui kAi??rinio A?tampa vAi??l pamaA?u slAi??gsta ir viskas iA?tirpsta viename garseai??i??

Man atrodo, jei kAi??rinio koncepcija ir struktAi??ra yra tokia tvarkinga ir aiA?ki, kad jAi?? galima tiksliai A?sivaizduoti ir netgi nupasakoti, gal tada nebelieka intrigos klausytis ir paA?ios muzikos? Juk tam tikri netikAi??tumai, tvarkos ai??zpaA?eidimaiai??? suteikia ai??zprieskonA?ai??? tiek muzikai, tiek gyvenimui. Man daug A?domesnis ne ai??zpavyzdingai suA?ukuotasai???, o spontaniA?kas, sudAi??tingas, neperprantamas ir nenuspAi??jamas kAi??rinys…

M. Salynas: Dalis A?iuolaikinAi??s lietuviA?kos muzikos ai??zsukaltaai??? iA? tA? paA?iA? kliA?iA?. IA?girdAi??s pirmus akordus supranti, kad tAi?? jau esi girdAi??jAi??s daugybAi?? kartA?. KAi?? nors naujo iA?girsti pasitaiko gana retai, ypaA? festivaliuose.

Gal todAi??l ir mano kAi??ryba iA? dalies nAi??ra tipinAi??, nenoriu susiniveliuoti, operuodamas tais paA?iais instrumentais. IeA?kau naujA? kampA?, kitokios iA?raiA?kos. Tai komplikuotesnis kelias, bet man juo eiti A?domiau.

A. Navickas: DabartinAi?? lietuviA?kos muzikos panorama pakankamai A?vairi ir kokybiA?ka. A?inoma, dAi??l istoriniA? prieA?asA?iA? Lietuvoje nAi??ra itin iA?plAi??tota elektroninAi?? muzika, bet negalAi??A?iau teigti, kad aA? jos ypaA? pasigendu.

J. JurkAi??nas: MAi??sA? masteliu A?vairovAi??s pakanka. Pasigendu A?domesniA? dialogA?/kontaktA? tarp dviejA? A?iuolaikinAi??s muzikos sluoksniA? ai??i?? akademinAi??s ir alternatyviosios. Abi yra per daug svarios ir uA?ima per daug kultAi??rinAi??s teritorijos, kad viena kitAi?? pasyviai ignoruotA?

R. MaA?iliAi??naitAi??: Taip, turime ai??zA?vairiausio plaukoai??? kompozitoriA?. Mano akimis A?velgiant, trAi??ksta profesionaliA? kino muzikos kAi??rAi??jA? ir fluxus stiliaus atstovA?.

D. A?emerytAi??: Ai?? lietuviA? A?iuolaikinAi?? muzikAi?? A?velgiu per atstumAi?? ir susidaro A?spAi??dis, kad ji tapo labai A?vairi, margaspalvAi??, uA?pildanti visas A?iuolaikinAi??s muzikos vitrinas. Klausytojai iA? tikrA?jA? gali mAi??gautis A?vairove.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Dalies dabartiniA? 30-meA?iA? kAi??ryboje juntamas tam tikras garsinis rafinuotumas. Ar tai kartos bruoA?as? Kokios idAi??jos paskatino jA? rastis?

R. Ai??erkA?nytAi??: Kiekviena karta turi savo korifAi??jus. Dabar tai jau ne Schoenbergas, Ai??ostakoviA?ius, Boulezas, Pendereckis, Reichas ai??i?? daugumai mano kartos kompozitoriA? tai bAi??tA? Saariaho, Scelsi, Sciarrino, Takemitsuai??i?? JA? muzikoje jauA?iama subtili RytA? kultAi??ros ir filosofijos A?taka, itin didelis dAi??mesys skiriamas kAi??rinio spalvai, tembrui.

Manau, dauguma jaunesniA? kompozitoriA? nebetiki avangardo ideologija, raA?ydami muzikAi?? atsigrAi??A?ia A? giluminAi?? kAi??rybos pusAi??. Jai iA?reikA?ti reikia daug sudAi??tingesnAi??s ir rafinuotesnAi??s meninAi??s kalbos negu ai??zsausaai??? matematinAi?? struktAi??ra arba performansai.

S. Mickis: Miglotas apibAi??dinimas ai??i?? garsinis rafinuotumasai??i?? Bet jeigu A?ia uA?uomina apie tokA? rafinuotumAi??, kuris lemia komponavimo konkretumAi?? ir detalumAi??, tai manau, kad kaltas laikmetis ir muzikinio-kultAi??rinio (vieA?o atgarsio sulaukianA?ios muzikos) kryptis ai??i?? A?iais globalizacijos laikais nAi??ra kada ilgai plaukioti erdvAi??se be aiA?kiA? orientyrA?.

E. MedekA?aitAi??: Garsinis rafinuotumas atsiranda dAi??l sintezuotA? garsA? sAi??veikos, siejant juos su vienarAi??A?iais arba akustiniais garsais, kuriuos kompozitorius iA?gauna pasitelkAi??s A?vairius A?renginius. DaA?niausiai tokiA? garsA? visuma yra sunkiai suvokiama klausytojams, nes nesuteikia pasimAi??gavimo arba neatitinka supratimo, kas yra groA?is ir malonumas. Tokia muzika provokuoja, verA?ia klausytojus muistytis kAi??dAi??se, nes jiems nAi??ra patogu ar A?domu klausytis triukA?mo, A?emA? arba vien tik aukA?tA? garsA? virpAi??jimo. Vis dAi??lto A?i problema yra ir turbAi??t iA?liks aktuali, nes dauguma kompozitoriA? naudoja ir naudos A?vairias iA?raiA?kos priemones, kurios dar labiau atitolins muzikos teikiamAi?? ai??zmalonumAi??ai???.

D. Zakaras: NepastebAi??jau jokio naujojo rafinuotumo. DrA?sA?iau teigti, kad A?ia yra labai daug vietos visokioms spekuliacijoms. IA?radus elektronikAi?? yra galimybAi?? kurti ir generuoti tikrai naujas harmonikas (garso spektrAi??) arba visiA?kai jA? iA?vengti. AnksA?iau nepavykdavo to padaryti. GalbAi??t tik A?ia galAi??A?iau A?A?velgti esminA? naujumAi??. A?inoma, didelAi?? reikA?mAi?? turi muzikos ai??zkonservavimasai???, jos redagavimas ir tai, kad nebeliko bAi??tinybAi??s kiekvienAi??kart kAi??rinA? atlikti gyvai. Daugeliu atvejA? vAi??l grA?A?tama prie muzikos iA?takA? ai??i?? sudAi??tingA?, bet gana uA?darA? heterofoniniA? struktAi??rA?, formuojanA?iA? bendrAi?? garsinA? skambesA?, daA?nai vadinamAi?? rimtAi??ja akademine muzika, nors iA? esmAi??s tai bAi??dinga ir nuo civilizacijos atskirtiems pigmAi??jams, kuriA? muzikAi?? uA?raA?ius natomis, partitAi??ra atrodytA? iA?ties A?spAi??dingai (nesakau, kad tokia muzika yra prasta ar nevertinga). Visi dabar sAi??dime uA? penklinAi??s grotA? (tinklelio ar bangos formos). Atsiranda daug problemA? komponuojant muzikAi?? vienam (realiai, fiksuotame aukA?tyje skambanA?iam) balsui.

Pagrindinius muzikinius pokyA?ius ar skirtumus, mano manymu, geriausiai parodo lopA?inAi??s, mamA? ar mamA? choro (pigmAi??jA? tradicija) dainuojamos vaikams.

A. Jasenka: Dabartiniai 30-meA?iai rAi??mAi??si manim, kitais, kurie A?iokA? tokA? keliAi?? jau yra nuAi??jAi??, bet greitai supras, kad pirmiausia reikia A?siklausyti, kAi?? sako jA? paA?iA? A?irdis. Galima madingai rengtis, madingai raA?yti A?odA?ius, natas, bet jei praleisime pro A?alA? savo A?irdies ai??zmuzikAi??ai???, nieko vertos bus ir mAi??sA?, ir jA? pastangos.

Dabartiniai 30-meA?iai irgi nori, kad juos pamatytA?, iA?girstA?, A?vertintA?. A?ia nAi??ra jokio amA?iaus cenzo.

M. Salynas: Nepriklausau 30-meA?iA? kartai, todAi??l atsakyti uA? jAi?? negaliu. Savo kAi??ryboje rafinuotumo neA?A?velgiu. Tikriausiai daug A?takos tam rafinuotumui turAi??jo minimalizmo garbinimas. Bet aA? stengiuosi derinti skirtingas garsines priemones.

A. Navickas: DrA?sA?iau teigti, kad garsinis rafinuotumas kyla iA? tembro emancipacijos.

G. KraptaviA?ius: Nelabai pastebiu garsinA? rafinuotumAi?? ne tik dabartiniA? 30-meA?iA? lietuviA?, bet labai retai ir ne lietuviA? kAi??ryboje.

J. JurkAi??nas: Manau, idAi??jinAi??s/istorinAi??s aplinkybAi??s, prieA?astys ir paskatos yra kelios: Lietuvos ai??zmaA?inistA?ai??? kartos pedagoginAi?? veikla, amerikieA?iA? muzikinio minimalizmo gajumas ir skvarba; ai??znaujojo sudAi??tingumoai??? tikAi??tinas natAi??ralus kolapsas ir saulAi??lydis socialiniame horizonte, sentimentalumo estetikos mada, kaip atsvara technologinei paA?angai ir globalumui.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar JAi??sA? talentAi?? maitina provokatyvioji versmAi???

R. Ai??erkA?nytAi??: Ne.

D. Zakaras: Kartais taip.

S. Mickis: GalbAi??t, bet jAi?? labai stipriai varA?o meno ir finansA? ai??zsantuoka iA? iA?skaiA?iavimoai???.

E. MedekA?aitAi??: Provokatyvumas daA?nai siejamas su agresyvumu, kurio aplink labai daug. Tokios ai??zmenoai??? akcijos, kai pririA?amas A?uo ir stebima, kaip jis kaukia iA? alkio, man kelia pasibjaurAi??jimAi??.

M. Salynas: Apie mano talentAi?? tegul kalba mano kAi??ryba. BAi??tA? keista, jei bandyA?iau pats jA? apibAi??dinti ir dar A?vardyti, kas gi jA? maitina.

Gal mes patys esame ai??zprovokatyvioji versmAi??ai???? Provokuojame kitus savo kAi??ryba ir laukiame reakcijos A? jAi??, maitindami ir girdydami save publikos dAi??mesiu?

G.KraptaviA?ius: KAi??rinio kaip provokacijos niekada nekAi??riau, bet yra buvAi?? ne kartAi??, kad mano kAi??rinys priimamas kaip provokacija.

J. JurkAi??nas: Esu introvertas ai??zekstramuzikiniameai??? diskurse. Vienintelis tikslingai provokuojamas ar sabotuojamas asmuo A?iuo atveju esu aA? pats. MAi??gstu sabotuoti/provokuoti/kontratakuoti savo mintis ir idAi??jas naujomis mintimis.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Kaip Jus pakeitAi?? (asmeniA?kai ir kAi??rybiA?kai) visuomenAi??je A?vykusios slinktys?

D. Zakaras: Pasislinkau kartu su jomis.

S. Mickis: Jos nuolat keiA?iasi ir keiA?ia mus, nes visuomeniA?kumas lems mAi??sA? ateities sAi??kmAi??, o tai poA?iAi??ris, atmetantis daugelA? pokarinAi??s (nuo 6-ojo deA?imtmeA?io) akademinAi??s muzikos industrijos taisykliA?.

E. MedekA?aitAi??: Sunku atsiriboti nuo visuomenAi??s ir gyventi uA?darame savo pasaulyje. Ai??iandienos socialinis aspektas yra A?domus ir skatina kAi??rybiA?kumAi??. Pvz., man labai patinka flash akcijos skirtingose pasaulio vietose arba socialinAi??s akcijos, kai spontaniA?kai kuriamos meno improvizacijos. Pasirodo, muzika gali skambAi??ti ne tik koncertA? salAi??se, bet ir netikAi??tose erdvAi??se, gali bAi??ti skirta skirtingoms visuomenAi??s terpAi??ms. AA? savo kAi??ryboje nenaudoju ir nenaudosiu politiniA? aspektA?, intrigA? ar peripetijA?, nes man tai neA?domu, bet tokie projektai kaip Gavino Bryarso Music for Airports mane labai A?avi.

D. A?emerytAi??: Man asmeniA?kai pasikeitimas A?vyko 2001 m., kai iA?vaA?iavau gyventi A? VokietijAi??. PasikeitAi?? kultAi??ra, visuomenAi??, galimybAi??s, kalba ir t.Ai??t. NepriklausomybAi??s pradA?ioje, pirmuoju jos deA?imtmeA?iu, neabejotinai veikAi?? supratimas, kas mes esame, kas yra Lietuva, kas yra meilAi?? TAi??vynei. LietuvybAi??s jausmas ir meilAi?? A?aliai, kuriAi?? lyg ir visada mylAi??jome, bet tada atradome jAi?? iA? naujo. Pirmos iA?vykos A? uA?sienA? po sienA? atidarymo, pasididA?iavimas tariant, kad esu lietuvAi??… Nors nemanau, kad iA?vykusi tapau kaA?kuo kituai??i??

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: KokiA? tradicijA? nenorAi??tumAi??te tAi??sti? KAi?? norAi??tumAi??te paversti tradicija?

R. Ai??erkA?nytAi??: NorAi??A?iau, kad tradicija virstA? ai??ztradicijos nebuvimasai???. Tada muzika nebAi??tA? tokia A?prasta ir paprasta, kad jAi?? lengvai galima A?sprausti A? dAi??A?utAi?? su uA?raA?u ai??zminimalizmasai???, ai??zspektralizmasai??? ar dar koks nors -izmas. Tada A?nekAi??tume apie iA?skirtines lietuviA? muzikos asmenybes, turinA?ias savo veidAi??, savo stilistikAi??. A?inoma, ilgainiui kai kuriems kompozitoriams tai pasirodys sektina ir virs ai??ztradicijaai???.

S. Mickis: Visas tradicijas reikAi??tA? puoselAi??ti, jos yra mAi??sA? turtas, bet mums nepriklauso. NorAi??A?iau, kad bendravisuomeniA?kas poA?iAi??ris A? visus muzikinAi??s veiklos dalyvius (kompozitorius, atlikAi??jus, klausytojus) taptA? norma ir privilegija.

E. MedekA?aitAi??: Tradicijoms subrAi??sti reikia laiko, antra, reikia pastangA?, kad tradicija tAi??stA?si. NorAi??A?iau, kad A?iemet A?vykusi pirmoji konferencija ai??zMuzika ir technologijosai??? ateityje A?gautA? pagreitA? ir taptA? viena iA? prestiA?iniA? konferencijA?, tokiA? kaip Hudersfieldo festivalio organizuojama ICMC. TurAi??tA? tapti tradicija ir tarptautinAi?? menininkA? rezidencija A?iemet surengta Druskininkuose. TokiA? renginiA? Lietuvoje anksA?iau niekada nebuvo.

D. Zakaras: NorAi??A?iau, kad tradicija virstA? bent dalinis tradicijos iA?manymas. Mokyklose dAi??stoma labai dirbtinAi?? sistema ai??zharmonijaai??? (daA?nai neA?vardijant, kad tai yra maA?oro ir minoro sistema), net neuA?simenant apie pagrindinius garso sandaros, kilmAi??s ir kitus aspektus, kurie glaudA?iai susijAi?? su bet kokia muzika ir jos komponavimo principais. Manau, mokyklose, ypaA? tose, kurios rengia muzikantus profesionalus, reikAi??tA? plaA?iau kalbAi??ti apie teorijAi??.

M. Salynas: NenorAi??A?iau daryti to, kas yra visuotinai priimtas standartas, formatas, o tai jau tampa tradicija, nes A?monAi??s nemAi??gsta to, ko nesupranta. TodAi??l kuriami panaA?Ai??s paveikslai, panaA?Ai??s monumentai, panaA?Ai??s garsai, A?trichai, net A?monAi??s supanaA?Ai??ja, jA? kalbos darosi panaA?ios. Nenoriu tAi??sti A?ios tradicijos.

NorAi??A?iau, kad tradicija virstA? gera valia ir sveikas protas. taip pat kosmopolitinis poA?iAi??ris. Kad pabAi??gtume iA? provincialumo gniauA?tA? ne tik materialiniu, daiktiniu, bet ir intelektualiniu, kultAi??riniu atA?vilgiu.

J. JurkAi??nas: NenorAi??A?iau, kad naujosios konceptualiosios medijos uA?imtA? muzikoje tokiAi?? didelAi?? teritorijAi?? kaip vizualiuose menuose. Tiesa, dAi??l ai??zmenko komunikabilumoai???, matyt, muzikai tas ir negresia. NenorAi??A?iau tAi??sti tradicijos, kai kAi??rinA? lydi iA?plAi??stinAi?? anotacija ir kiti autoriaus raA?yti ekstramuzikiniai tekstai. DaA?nai tai tampa A?vairiA? (net komiA?kA?) spekuliacijA? objektu. Tai utopiA?ka, taA?iau nemanau, kad mums kaip klausytojams turAi??tA? bAi??ti svarbu, ar kAi??rinys paraA?ytas prieA? HiroA?imAi??, po HiroA?imos ar HiroA?imos aukoms atminti. Apskritai, mane labiausiai provokuoja ir intriguoja prasmAi??s fenomenas, nors A?is klausimas labiau socialinis negu estetinis. Gal labiausiai tai siejasi su vadyba ir rinkodara? Labai A?domu stebAi??ti prasmAi??s genezAi?? muzikos kAi??rinyje. DaA?nai patikiu, kad muzika pirmiausia yra iA?skirtinai beprasmis ai??i?? ir tuo A?avus ai??i?? stebuklas.

A. Jasenka: AA? nenoriu bAi??ti nei tradicijos tAi??sAi??jas, nei pats tapti kokia nors tradicija. AA? noriu iA?siA?sti tik vienAi?? A?inutAi?? (tiek savo muzika, A?odA?iais, spalvomis, savo galvonAi??mis) ai??i?? mus gali iA?gelbAi??ti tik meilAi??. Kad ir kaip banaliai tai skambAi??tA?. Ai??itAi?? aiA?kiai suvokiu.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar patiriate stimulA? iA? kitA? menA?? Kur matote panaA?iA? ieA?kojimA? kryptis?

R. Ai??erkA?nytAi??: Manau, visos meno sritys iA? esmAi??s panaA?ios ai??i?? suA?adina fantazijAi??, leidA?ia pajusti harmonijAi??, dovanoja nekasdienAi?? patirtA?. Esu patyrusi kAi??rybiniA? impulsA? iA? teatro, kino, dailAi??s, literatAi??ros.

Vis dAi??lto ai??znatAi??raai??? mane veikia labiau nei kultAi??ra. Gamtos reiA?kiniai kaip ir kultAi??ra ai??i?? tik dar stipriau ai??i?? suA?adina fantazijAi??, leidA?ia pajusti harmonijAi??, apdovanoja nekasdiene patirtimi.

S. Mickis: Menai skiriasi tik techninAi??mis raiA?kos galimybAi??mis, vidiniai stimulai tie patys ir laisvai perkeliami ai??i?? arba tu su visuomene, arba prieA? jAi??, arba vedi jAi?? tam tikra kryptimi. O jau kokie ai??zne tavo profesijosai??? menai patinka ar A?kvepia ai??i?? tik skonio reikalas.

A. Jasenka: Ai??iandieninis menas tiesiog jungiasi A? vienAi?? visumAi?? ai??i?? tai naujas A?anras, vadinamas tarpdiscipliniA?kumuai??i?? Man jis labai patrauklus.

M. Salynas: Kiti menai man labai svarbAi??s. YpaA? dailAi??, nes joje matau tam tikras sustingusias prasmes, galima sakyti, sustingusiAi?? muzikAi??. Nesu M. K. A?., bet puikiai jA? suprantu. Vizualusis menas mums, muzikams, yra tarsi A?viesioji mAi??nulio pusAi?? ai??i?? matome sklindanA?iAi?? A?viesAi?? ir jauA?iame, kad uA? jos yra nematomas, paslaptingas muzikos pusrutulis.

Taip pat labai vertinu teatrAi??, nes tai gyvenimo veidrodis, perkeltas A? scenAi??. VeidrodA?iA? bAi??na suskilusiA?, kreivA?, tamsintA?, kvadratiniA?, apvaliA? ir kitokiA?. Kiekvienas savaip atspindi kasdienybAi??.Ai?? Gera spektaklio muzika tam veidrodA?iui suteikia dar daugiau jAi??gos.

KritiA?kiau vertinu operAi?? ir jos muzikinio sluoksnio sAi??veikAi?? su sceniniu, bet A?ia jau atskiro pokalbio tema.

G. KraptaviA?ius: Mane domina visas A?iuolaikinis ir beveik visas senasis menas. Bet stimulai daugiausia ateina iA? A?iandieninAi??s muzikos.

J. JurkAi??nas: Muzika ir muzikos atlikimas visuomet buvo ir bus stipriai vizualus procesas. TodAi??l vizualieji menai ai??i?? skulptAi??ra, tapyba, o ypaA? laiko atA?vilgiu giminingi teatras, kinas, mane stipriai inspiruoja. Esu didelis tarpdiscipliniA?kumo apologetas. Kita vertus, esu ortodoksas, kai kalbama apie konceptualiuosius, ai??znaujA?jA? medijA?ai??? menus. Esu A?sitikinAi??s, kad mAi??sa dekoruotos pastato kolonos arba baltA?jA? balandA?iA? lenktyniA? performansas ai??i?? tai labiau socialiniai negu meniniai reikalai. Taip pat tikiu, kad vienais ar kitais ai??zstiklo karoliukA?ai??? metodais galima idAi??jas ai??ztranskribuotiai??? iA? vienA? konvencionaliA? medijA? A? kitas, idAi??jos gali ai??i?? daA?nai netikAi??tai A?domiais pavidalais ir mutacijomis ai??i?? migruoti iA? vienos meno rAi??A?ies A? kitAi?? ir mus stebinti, A?avAi??ti. YpaA? tol, kol jos nAi??ra A?spraustos A? terminA?, klasifikacijA? rAi??mus.

R. MaA?iliAi??naitAi??: Daug raA?au teatrui, ypaA? A?okio spektakliams. Judesys verA?ia muzikAi?? judAi??ti. Tekstai ai??i?? poezija, proza ai??i?? neretai atsispindi programinAi??je mano muzikoje. Domiuosi kinu ir kino muzika. Kuriu operas, performansus, teatro projektus, natAi??ralu, kad sintetiniai menai neatsiejami nuo mano kAi??rybinio gyvenimo.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Koks JAi??sA? santykis su muzika, sukurta iki nepriklausomybAi??s laikA??

R. Ai??erkA?nytAi??: PraAi??jus jau daugiau kaip 20 metA? nuo Lietuvos nepriklausomybAi??s atkAi??rimo, galima iA?ties objektyviau A?vertinti tai, kas sukurta iki 1990-A?jA?. Talentingi kAi??riniai aktualAi??s ne tik jA? sukAi??rimo metu, bet ir (de)A?imtmeA?ius po to.

Sovietmetis buvo liAi??dna proga iA?bandyti kAi??rAi??jo moralAi?? ir ai??zstuburAi??ai???. Vis dAi??lto didesnioji kAi??riniA? dalis yra pilka beveidAi?? muzika Ai?? la Ai??ostakoviA?. Tai lAi??mAi?? tiek kompozitoriA? nesugebAi??jimas pasiprieA?inti to meto ideologijai, tiek visiA?kas SovietA? SAi??jungos atsiribojimas nuo VakarA?.

Antra vertus, buvo kompozitoriA?, kurie nepataikavo partiniams nurodymams ir, nebijodami atsidurti ai??zuA? bortoai???, atkakliai ieA?kojo individualaus stiliaus. AtmetAi?? sovietinAi??s muzikos kliA?es, beveik negirdAi??dami to meto VakarA? avangardo muzikos, dalis mAi??sA? kompozitoriA?, daugiausia remdamiesi lietuviA?ku folkloru ir kAi??rybine savo intuicija, sukAi??rAi?? A?spAi??dingA? kAi??riniA?. Algirdo MartinaiA?io, Broniaus KutaviA?iaus, dar keleto kompozitoriA? kAi??ryba buvo ir yra A?iuolaikinAi??s lietuviA? muzikos etalonas. KutaviA?iaus oratorija ai??zPaskutinAi??s pagoniA? apeigosai??? ai??i?? tai lietuviA? muzikos ai??zvizitinAi?? kortelAi??ai??? ir populiariausias visA? laikA? lietuviA?kos muzikos kAi??rinys!

Bet didA?iausiAi?? pagarbAi?? kelia ai??zpralenkAi?? laikAi??ai??? kAi??rAi??jai ir jA? kAi??riniai. Osvaldo Balakausko 2-oji simfonija dAi??l savo originalios koncepcijos, ritmikos ir novatoriA?kos instrumentuotAi??s puikiausiai galAi??jo (ir turAi??jo!) bAi??ti A?raA?yta A? pasaulio simfoninAi??s muzikos aukso fondAi??. Deja, A?iandien net ir Lietuvoje A?is kAi??rinys maA?ai kam A?inomas…

Na, o A?velgiant 100 metA? atgal A? lietuviA? muzikos istorijAi??, man atrodo, kad fortepijoninAi??s muzikos srityje iki A?iol nepralenktas novatorius yra M. K. A?iurlionis.

G. KraptaviA?ius: Mokydamasis MarijampolAi??s muzikos mokykloje (5 metai), Tallat-KelpA?os aukA?tesniojoje muzikos mokykloje (4 metai), LMA KlaipAi??dos fakultetuose (5 metai) nepamenu, kad bAi??A?iau grojAi??s bent vienAi?? lietuviA? kompozitoriA? kAi??rinA? (baigiau saksofono klasAi?? ). Keista, bet tai tiesa ai??i?? A?veikiau visas Lietuvos mokymo A?staigA? pakopas, nesugrojAi??s nAi?? vieno lietuviA? kompozitoriaus kAi??rinio! Grojau PaulAi?? HindemitAi??, RodionAi?? Ai??A?edrinAi?? ai??i?? jA? kAi??rinius pamenu iki A?iol.

DainA? A?ventAi??je 1980 m. su choru dainavome Balio Dvariono ai??zA?vaigA?dutAi??ai???. 9-ojo deA?imtmeA?io pradA?ioje per Lietuvos TV pamaA?iau grupAi?? Argo ai??i?? labai patiko. 1984 m. prisimenu Vidmanto Bartulio simfonijos premjerAi?? filharmonijoje ir ja susiA?avAi??jusiAi?? muzikos literatAi??ros mokytojAi??, ai??i?? tada man tai sukAi??lAi?? daug klausimA?… Man labiau prie A?irdies tuo metu buvo Vladimiro A?ekasino performansai.

Studijuodamas fakultetuose per muzikos literatAi??ros paskaitAi?? iA?girdau Broniaus KutaviA?iaus ai??zIA? jotvingiA? akmensai???. Buvau suA?avAi??tas. Iki A?iol manau, kad tai vienas geriausiA? lietuviA? kompozitoriA? XX a. kAi??riniA?.

D. A?emerytAi??: Ai??domiausi, net sentimentus keliantys yra kAi??riniai, paraA?yti nepriklausomybAi??s iA?vakarAi??se: KutaviA?iaus oratorijos, Balakausko 2-oji simfonija, Algirdo MartinaiA?io Cantus ad futurum, ai??zGyvojo vandens klavyrasai??? ir kt.

KAi??riniai iki jA? (su kai kuriomis iA?imtimis) ai??i?? verti pagarbos kaip muzikos istorijos dalis, kuriAi?? mes, muzikai, turAi??tume A?inoti.

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: Ar jauA?iate kokA? nors tAi??stinumAi??, ar esate visiA?kai atsiribojAi?? nuo praeities?

A. Jasenka: Reikia ir privaloma sekti paskui savo mokytojus. Mano mokytojai buvo Seneka, Bachas, Mozartas, A?aikovskis, A?iurlionis, Balakauskas, Nakasai??i?? NeiA?vardijau dar kokiA? dviejA? tAi??kstanA?iA? A?moniA?, atsiuntusiA? A?inutAi?? ir man.

M. Salynas: TAi??stinumA? yra ir neverta nuo jA? slAi??ptis. Esame vienos istorinAi??s grandinAi??s dalys ir viskas turi tam tikrAi?? prasmAi??, sAi??sajas.

Per pastaruosius metus A?vyko milA?iniA?ki technologiniai pokyA?iai, paveikAi?? ir mAi??sA? sAi??monAi??, ir poA?iAi??rA? A? kAi??rybAi??. NegalAi??A?iau sakyti, kad mano kAi??rybAi?? ai??zpersekiojaai??? praeities romantizavimo A?eA?Ai??lis.

A. Navickas: TAi??stinumu laikyA?iau dalyvavimAi?? tam tikrame baltiA?kos muzikos mito konstravime ai??i?? turiu omenyje, kad Baltijos A?aliA? akademinAi?? reprezentacinAi?? muzika tradiciA?kai smarkiai skiriasi nuo kitA? Europos A?aliA? muzikos. Ai??A? A?spAi??dA? neseniai sustiprino ir ParyA?iuje surengtas koncertas, skirtas Latvijos nepriklausomybAi??s dienos minAi??jimui. Neabejotinai tendencingai parinktas repertuaras (Erkki Sven-TA?A?ras, PAi??teris Vaskas, JustAi?? JanulytAi??), mano nuomone, itin ryA?kiai atskleidAi?? A?iuolaikinAi??s baltiA?kos muzikos mainstreamai??i??Ai?? su Arvo PAi??rtu prieA?akyje.

D. A?emerytAi??: KAi??riniai, ypaA? stipriai paveikAi?? vAi??lesnes kompozitoriA? kartas, rodo tolesnAi?? romantinAi??s muzikos tAi??sAi??. Tai baltiA?kasis koloritas, kurA? uA?sienieA?iai klausytojai iA?kart pastebi. Kadangi esame uA?augAi?? toje muzikinAi??je dirvoje, sunku nuo jos atitolti, bet tam tikrAi?? atotrAi??kA? lemia naujos iA?raiA?kos priemonAi??s, techninAi??s instrumentA? galimybAi??s.

R. Ai??erkA?nytAi??: JauA?iuosi visiA?kai atsiribojusi nuo siekio kurti ai??zspecialiaiai??? lietuviA?kAi?? muzikAi?? su ai??zprivalomaisiaisai??? jos atributais ai??i?? liaudies dainA? (ypaA? sutartiniA?) citatomis, lyrika, melancholijaai??i?? HarmonijAi?? sudaryti vos iA? keliA? garsA?, remtis elementaria ritmika ir visa tai vadinti ai??zlietuviA?kojo minimalizmo tradicijaai???, ramstoma epitetu ai??zdvasingumasai???.

TaA?iau jokiu bAi??du neneigiu, kad folkloras gali suteikti daugybAi?? kAi??rybiniA? impulsA?, atnaujinti muzikinAi?? kalbAi??. Kai kurie minimalistinAi??s muzikos elementai ai??i?? meditatyvumas, ostinatiA?kumas, variantiA?kumas ai??i?? ir man labai artimi. Juos plaA?iai naudoja A?vairiausiA? kartA? lietuviA? kompozitoriai, manau, ateities muzika irgi daug semsis iA? folkloro.

Taigi kAi??ryboje ieA?kau ai??zgylio ir ploA?ioai???, mano siekis ai??i?? ne klausytojams pataikaujanti ai??zpalengvinto skambesioai???, bet ai??zsudAi??tingai komunikuojantiai??? A?iuolaikinAi?? muzika. O didA?iausiAi?? lietuviA? muzikos tradicijos tAi??stinumAi?? rodytA? pats poA?iAi??ris A? kAi??rybAi??: muzika yra ne tik natos, bet ir prasmAi??, slypinti uA? jA?…

R. GaidamaviA?iAi??tAi??: DAi??koju uA? atsakymus.