ai??zMuzika yra tarsi sapnasai???

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??

DATA: 2013-02

ai??zMuzika yra tarsi sapnasai???

Daiva TamoA?aitytAi??Ai??

Su kompozitoriumi Arvydu Malciu kalbasi Daiva TamoA?aitytAi??

Arvydas Malcys (g. 1957 m.), A?inomas violonA?elininkas ir kompozitorius, Lietuvos konservatorijoje 1980 m. baigAi?? Domo Svirskio violonA?elAi??s, o 1989 m. ai??i?? Vytauto LauruA?o kompozicijos klasAi??. Nuo 1979 m. grieA?ia violonA?ele Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. 1991ai??i??1997 m. grieA?Ai?? Ai??v. Kristoforo kameriniame orkestre, 1995ai??i??1997 m. ai??i?? Vilniaus naujosios muzikos ansamblyje. Su jais koncertavo daugelyje A?aliA?, kur pristatAi?? ir lietuviA? kAi??riniA? premjeras.

Kompozitorius Malcys yra itin produktyvus. Jo kAi??riniai atliekami muzikos festivaliuose tiek Lietuvoje (Gaida, Jauna muzika, IA? arti), tiek uA?sienyje (Ravenos, Belgrado, Kipro, Rygos, Kijevo, KazanAi??s, Odesos, Maskvos festivaliai, ISCM pasaulio muzikos dienos ir kt.), skamba pasaulio koncertA? salAi??se nuo JAV iki Izraelio. Jis yra daugelio tarptautiniA? kompozitoriA? konkursA? laureatas (2004 m. Sinfonia Baltica Rygoje pelnAi?? III premijAi??, 2005 ir 2008 m. Juozo Karoso konkurse ai??i?? I premijas, 2006 m. Mozart 250 Maskvoje ai??i?? dirigento prizAi?? ir kt.), jo kAi??riniai A?traukiami A? konkursines programas Haifoje, Berlyne. Malcio partneriai ai??i?? pasaulyje A?inomi atlikAi??jai, dirigentai ir kolektyvai. KAi??rybinAi?? draugystAi?? jA? sieja su altininku Jurijumi BaA?metu, kurio uA?sakymu Malcys paraA?Ai?? KoncertAi?? smuikui, altui ir kameriniam orkestrui. Ai??io kAi??rinio premjera buvo atlikta 2013 m. sausio 24 d. Maskvos P. A?aikovskio konservatorijos salAi??je per didA?iulA? festivalA? ai??zJurijui BaA?metui ai??i?? 60ai??? (grieA?Ai?? Alena Baeva, Jurijus BaA?metas ir ai??zMaskvos solistaiai???, dirigavo Valerijus Gergijevas).

Kompozitorius, A?raA?Ai??s 9 autorines kompaktines plokA?teles, naujausia ai??i?? ai??zErA?kAi??A?iA? akysai??? (2012), daugiausia kuria instrumentinAi?? muzikAi?? ai??i?? simfonijas, pjeses orkestrui, koncertus fleitai, altui, trombonui ir saksofonui su orkestru, kamerinius kAi??rinius (styginiA? kvartetai). Yra puikus orkestruotAi??s meistras, todAi??l jo muzika itin vaizdinga, teatraliA?ka, kupina originaliA? tembrA?, faktAi??ros kontrastA?, sonoristikos ir aleatorikos elementA?. MuzikinAi??s partijos, trykA?tanA?ios ironija, grotesku, paremtos netikAi??tais dramaturginiais sprendimais, daA?nai tampa ryA?kiais scenos personaA?ais.

Malcio kAi??ryba intensyvi, organiA?ka, kupina gyvybAi??s, kompozitorius atmeta postmodernizmo ideologijAi?? ir teigia A?viesA? emocinA?, lyrinA?, o kartu efektingAi?? koncertinA? pradAi??.

Daiva TamoA?aitytAi??

Daiva TamoA?aitytAi??: Esi pasaulyje A?inomas kompozitorius ai??i?? tavo kAi??riniai skamba nuo Vilniaus, Saratovo iki Niujorko. Kaip tavo muzika iA?siverA?Ai?? A? pasaulA??

Arvydas Malcys: Tikrai nesu A?inomas pasaulyje, manau, kad ir Lietuvoje esu maA?ai A?inomas. O kAi??riniai A? orkestrA? repertuarAi?? patenka A?vairiais keliais. Vienus uA?sako arba iA? jau sukurtA? atsirenka festivaliA? organizatoriai, kitus ai??i?? dirigentai, treA?ius pasiAi??lo atlikAi??jai.

Kaip sekasi vykdyti uA?sakymus? Ar lengva juos A?kAi??nyti?

KiekvienAi?? kAi??rinA? raA?yti sunku, jei neturi vizijos, idAi??jos, jei negirdi, kaip jis skamba pasAi??monAi??je, jei A?ingsniuodamas gatve nejauti bAi??simo kAi??rinio pulso, savotiA?ko jo A?irdies plakimo… UA?sakymas priverA?ia mobilizuotis, tuo jis skiriasi nuo ai??zlaisvoai??? kAi??riniA? raA?ymo. UA?sakovai paprastai nurodo atlikAi??jA? sudAi??tA?, kAi??rinio trukmAi?? ir datAi??, iki kurios privalai jA? sukurti. IA? dalies tai supaprastina procesAi??, nes nubrAi??A?ia rAi??mus, kuriA? negalima perA?engti.

Ai??iemet turiu keletAi?? uA?sakymA?. Vienas ai??i?? Witoldo LutosAi??awskio 100-A?jA? metiniA? proga organizuojamam festivaliui koncertui, kuris bus sudarytas iA? A?iuolaikiniA? lenkA? ir lietuviA? kompozitoriA? kAi??riniA?.

KitAi?? uA?sakAi?? Berlyno kamerinis orkestras ai??i?? Concerto grosso dviem solistams ir orkestrui. Iki A?iol visus uA?sakymus atlikdavau laiku ir jie buvo teigiamai A?vertinti.

Bendradarbiauji ne tik su Lietuvos, bet ir su uA?sienio A?aliA? dirigentais ai??i?? MiA?a Rachlevskiu (Rusija), Alanu Buribajevu (Vokietija), Olariu Eltsu (Estija), Andriumi Nelsonu (Latvija), Petariu IvanoviA?iumi (Serbija), Andrejumi PetraA?u (SlovAi??nija), Peru Christianu Arnesenu (Norvegija) ir kt. Ar iA?skirtum kurA? nors dirigentAi?? arba kolektyvAi??, su kuriuo dirbti buvo A?domiausia?

Ne su visais dirigentais ir orkestrais, atlikusiais mano muzikAi??, teko susitikti. Jeigu atliekama ne premjera ir atlikimas ne festivalinis, autoriaus neprivaloma kviesti.

DidA?iausiAi?? A?spAi??dA? man padarAi?? paA?intis su A?viesaus atminimo Mstislavu RostropoviA?iumi. Su juo bendravau ne vienerius metus. Maestro turAi??jo sentimentA? Lietuvai, todAi??l buvo toks periodas, kai kiekvienais metais koncertuodavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (daA?niausiai uA?sienio festivaliuose).Ai??i asmenybAi?? sustiprino Lietuvos muzikinA? prestiA?Ai?? pasaulyje. IA? uA?sienio menininkA? jis daugiausia prisidAi??jo prie mAi??sA? A?alies muzikinAi??s kultAi??ros populiarinimo, po garsius festivalius veA?iodamas ir Lietuvos baletAi??, ir Lietuvos nacionalinA? simfoninA? orkestrAi??.

Keblu kompozitoriaus klausti, kurA? savo kAi??rinA? jis laiko geriausiu, bet vis dAi??lto surizikuosiu: gal tai Impetus, dedikuotas Mstislavui RostropoviA?iui, jo uA?sakytas ir jam diriguojant atliktas LNSO 2002 m. Italijoje, Ravenos festivalyje? O gal muzikologA? populiariausiu laikomas PaukA?A?iA? takas (2004)?

Manau, to klausti reikia atlikAi??jA? ir klausytojA?. Man visi kAi??riniai brangAi??s, nesvarbu, ar sukurti orkestrui, ar fortepijonui. TaA?iau, jei atlikAi??jas praA?o bAi??tent to kAi??rinio ir tokiam instrumentui ar ansambliui, o aA? tokios versijos neturiu, tai kartais darau kitAi?? instrumentuotAi??. ai??zPaukA?A?iA? takasai??? turi keliolika versijA? ai??i?? nuo pjesAi??s fortepijonui iki simfoninio orkestro.

Tavo Bolero pernai AnA?elika Cholina panaudojo balete ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???. Ar tai neA?kvAi??pAi?? imtis baleto ar operos? Juk tavo muzika su tokiais ryA?kiais muzikiniais personaA?ais, teatraliA?ka, dramaturgiA?ka, jAi?? taip ir traukia vizualizuoti.

Man labai malonu, kad Cholina A?traukAi?? mano kAi??rinius. Be ai??zEkscentriA?ko boleroai??? balete dar skamba pirmoji simfonija ai??zTavAi??s nujautimasai???. Man bAi??tA? labai A?domu raA?yti baletAi??, tikiuosi, tai A?vyks… Klausytojai, kolegos, o ir muzikologai sako, kad mano muzika artima baletui, apskritai A?okiui, teatrui. Viliuosi, kad ji bus plaA?iau taikoma scenos mene.

Kaip vertini A?iandienos kAi??rAi??jA?, menininkA? situacijAi?? Lietuvoje?

Dabar vyrauja interpretacijos menas. PaA?velkite, kiek daug dAi??mesio skiriama atlikAi??jams, tiesAi?? sakant, net ir ne jiems, o triukA?mui aplink juos. Brutali komercijos invazija A? intelektualinA? gyvenimAi??. Net dailAi??s kAi??rinio kaina dabar svarbesnAi?? negu jo turinys. Gerai apmokamas menininkas visuomenAi??s akyse iA?kart A?gauna ai??zpridAi??tinAi?? vertAi??ai???, o TV ekrane A?mAi??sA?iojantis herojus tampa ai??zA?vaigA?deai???, A?iniasklaida aptarinAi??ja jo aprangAi?? ir elgesA?, bet ne kAi??rybAi??ai??i?? KaA?kokia tuA?tybiA? tuA?tybAi??s mugAi??.

Dauguma A?moniA? apskritai vengia mAi??styti, nes nelengva prisipaA?inti, kad gyvename A?strigAi?? voratinklyje, savo paA?iA? nuaustame iA? susikurtA? stereotipA?, iliuzijA? ir mitA?. NebelikAi?? beveik nieko tikra. Veikia gigantiA?ka industrija, padedanti A?mogui kuo tobuliau atsiriboti: uA?simerkti ir apimtam transo kyboti tarp siaubo ir uA?simirA?imo arba prasmegti TV ar interneto jAi??roje…

Ai??iandien Lietuvos kultAi??ros politikAi?? ir madas lemia ai??zneigimo estetikaai???. TaA?iau mene nesant ai??zpozityvoai???, nebus nei dvasingumo, nei pilietinAi??s visuomenAi??s.

A?monAi??s lyg ir gAi??dijasi, net ima atsipraA?inAi??ti, jeigu jauA?iasi saistomi amA?inA?jA? vertybiA?, tikrA? jausmA?. KalbAi??ti apie patriotizmAi??, apie meilAi?? savo TAi??vynei darosi apskritai nepatogu.

Dauguma menininkA? stengiasi gyventi tiesiog patogiai. Jie perima vartotojA? visuomenAi??s A?proA?ius. Dabar svarbiausia siekti dviejA? dalykA? ai??i?? A?tikti uA?sakovams ir patikti kritikams. UA?sakovai iA?laisvina nuo meninAi??s atsakomybAi??s, o kritikai A?taigiai pasakoja apie tai, ko tame ai??zmeneai??? gali ir nebAi??ti. IA? kAi??riniA? dabar tikimasi pramogos, A?velnaus akibrokA?to, lengvos ironijos ar tiesiog malonumo akiai ir ausiai. Menininkas A?iais laikais tapo bedantis. Jis nebenori bAi??ti pavojingas, nes bijo rizikuoti nebloga savo padAi??timi. Nekonfliktuoja su valdA?ia, nes toji jam vis dar A?ada ir kaA?kiek vis dar duoda. Dabarties menininkas yra bailokas, apolitiA?kas ir savo vidinAi?? dramAi?? mielai paleidA?ia ai??zganytisai??? A? dekoratyviniA? iA?raiA?kA? lankas. Dingsta meno svarba, gelmAi??, filosofinAi?? potekstAi??, kriticizmas. Menas darosi nuobodus.

Dailininkas ar raA?ytojas turi kAi?? parodyti visuomenei ai??i?? A?tai mano paveikslas, knyga… O jei atsiranda pirkAi??jas, kuris uA? tai sumoka, vadinasi, jA? kAi??ryba dalyvauja rinkoje! Kompozitoriams daug sunkiau… Mums neuA?tenka vien atlygio, reikia atlikAi??jA? ai??i?? solisto, kvarteto, choro ar orkestro, kuris gerAi?? savaitAi?? repetuotA? naujAi?? kAi??rinA?. Visa tai reikia A?traukti A? iA?ankstinius planus, susirasti salAi??, kurioje bus atliktas opusas. Dar reikia padaryti A?raA?Ai??, kuris iA?saugotA? kAi??rinA?. KaA?tai smarkiai iA?auga. Lietuvoje, o ir pasaulyje, dailei, teatrui, literatAi??rai, architektAi??rai visuomenAi?? jauA?iasi artimesnAi?? nei muzikai, iA?skyrus, A?inoma, populiariAi??jAi??. Juk labai retas filosofas, kultAi??rologas ar politikas ryA?tasi diskutuoti apie A?iuolaikinAi?? muzikAi??. Jos paA?inimas reikalauja specialaus iA?silavinimo, kad neapsijuoktum… TodAi??l kompozitoriA? situacija A?iandien sudAi??tingesnAi?? negu architektA?, raA?ytojA?, reA?isieriA? ar skulptoriA?.

KAi?? reikAi??tA? taisyti, prie ko galbAi??t sugrA?A?ti, ko atsisakyti, kad A? vieA?umAi?? patektA? kuo geresnAi??, A?vairesnAi?? kAi??ryba?

Esame tokie, kokie esame…

LietuviA? muzikinAi?? kultAi??ra subrendo sovietmeA?iu, vAi??liausiai iA? visA? menA?, ir tai jauA?iama. Nors A?iandien A?i spraga lyg ir uA?pildyta ai??i?? mAi??sA? atlikAi??jai ir kAi??rAi??jai dalyvauja A?vairiuose projektuose vos ne viso pasaulio scenose, ai??i?? taA?iau tradicijos dar labai trapios. DA?iaugiuosi, kad gausAi??ja regioniniA? festivaliA?, juk anksA?iau visi muzikiniai renginiai telkAi??si keliuose miestuose. Manau, visi kolektyvai, turintys valstybinA? ar nacionalinA? statusAi??, turAi??tA? daA?niau inspiruoti lietuviA?kA? kAi??riniA? atsiradimAi??. KaA?kodAi??l to vengiama, gal nepasitikima lietuviA? kompozitoriA? kAi??ryba? Kiekvieno sezono bent jau atidarymas ir uA?darymas turAi??tA? pasipuoA?ti lietuviA? autoriA? premjera…

Ar galAi??tA? A?ia pagelbAi??ti lankstesnAi?? kultAi??ros politika?

ValstybAi?? skiria A?iek tiek pinigA? kultAi??rai, ideologai profesionalai paskirsto juos taip, ai??zkaip reikiaai???, A?iniasklaida paskelbia ai??zteisingAi??ai??? A?iniAi?? apie ai??zpasiekimusai??? ir visai nesvarbu, kad tas menas jau kitAi?? dienAi?? iA?metamas A? A?iukA?lynAi??.

Svarbiausia, kad kultAi??rinAi?? akcija A?vyko, pinigai panaudoti, tauta gavo numatytAi?? meno dozAi??. Tada kuriamas kitas projektas, jei ekspertA? komisijos jA? patvirtins, iA? valstybAi??s biudA?eto bus iA?sireikalauta pinigA? ir taip toliau. Su tuo nesusijAi?? A?monAi??s net nesuvokia, kas A?ia vyksta, galvoja, jeigu taip yra, tai gal taip ir turi bAi??ti.

KultAi??ra, neturinti iA?liekamosios vertAi??s, yra skirta nuoboduliui uA?muA?ti, panaA?iai kaip golfas, jodinAi??jimas, skraidymas oro balionais ir t. t. Visuomenei, kurios svarbiausias tikslas yra sotus, patogus gyvenimas, nereikia iA?liekamAi??jAi?? vertAi?? turinA?io meno.

DidA?ioji oficialiosios kultAi??ros dalis virto triukA?mingomis A?ventAi??mis, festivaliais, hepeningais, akcijomis… IA? A?alies viskas turi atrodyti kuo A?spAi??dingiau, nes tikslas A?ia vienas ai??i?? uA?muA?ti nuobodulA?.

Kiekviena, net ir niekingiausia, epocha A?sitikinusi, kad yra pranaA?esnAi?? uA? buvusias prieA? jAi??, taA?iau tikrasis vaizdas atsivers tik iA? laiko atstumo, kai mAi??sA? kauleliai bus jau sudAi??lAi??jAi??. Ko buvome verti, galAi??s pasakyti tik mAi??sA? vaikai, o gal anAi??kai. A?inoma, istorijAi?? jie perraA?ys savaip, tikriausiai irgi subjektyviai…

Jei norime suA?inoti, ko vertas mAi??sA? gyvenimas, turime A?iAi??rAi??ti A? jA? istorijos kontekste, iA?mokti praeitA?, dabartA? ir net ateitA? matyti vienu metu. Mes patys turime susivokti, kas esame, iA? kur atAi??jome, privalome atrasti savo istorijAi?? ir parodyti jAi?? pasauliui. Esu A?sitikinAi??s, kad istorija yra viena stipriausiA? tautos ir valstybAi??s nacionalinAi??s tapatybAi??s saugojimo ir plAi??tojimo atramA?, o viena iA? pagrindiniA? mAi??sA? prievoliA? ai??i?? neleisti, kad ji bAi??tA? nugramzdinta A? uA?marA?tA?.

Tik tada, kai tampi vienu kAi??nu su savo tauta, gyveni jos likimu, jau gali galvoti ir apie kAi??rybAi??, ai??i?? teigAi?? skulptorius Stanislovas Kuzma. Pritariu jo A?odA?iams.

Vadinasi, kAi??rAi??jams nederAi??tA? kurti meno menui, atsieto nuo visuomeniniA?, civilizaciniA? procesA?, prieA?ingai ai??i?? jie turAi??tA? bAi??ti A?ioks toks idAi??jinis visuomenAi??s vedlys?

Lietuvoje viskAi??, kAi?? tik galime, perdarome, perkuriame, griauname. Kad tik nebAi??tA? nieko, kas primintA?, iA? kur atAi??jome. Sovietams nepatiko burA?uaziniA? laikA? palikimas, dabartiniai partiniai biurokratai bando uA?maskuoti sovietinAi?? praeitA?. A?mogaus gyvenimas nupiginamas iki A?aisliuko politikA?, pasinAi??rusiA? A? kasdienines rietenas, rankose. Tiesa, sovietai griovAi?? skatinami bent jau ideologiniA? tikslA?, o dabartiniai biurokratai tAi?? daro dAi??l pinigA?.

Televizijos irgi vykdo labai svarbiAi?? politinAi?? funkcijAi?? ai??i?? sAi??moningai demoralizuoja visuomenAi??, kad paverstA? jAi?? padugniA? sambAi??riu. O valdyti sukvailintus ir demoralizuotus A?mones lengva net ir be prievartos struktAi??rA?.

Kad per daug nenuklystume A? sociopolitinius dirvonus, verA?iau papasakok, kas lAi??mAi??, kad pasirinkai muzikAi??, ai??i?? tAi??vai, aplinkiniai, mokytojai?

Vasaros atostogas leisdavau RokiA?kyje pas senelA?, kuris laisvalaikiu, ypaA? savaitgaliA? vakarais, grieA?davo smuiku. PusseserAi??s akompanuodavo akordeonais. AA? irgi bandydavau kAi?? nors smuiku, armonika paA?irpinti, be to, mokAi??jau keletAi?? dainA?, kurias su malonumu traukdavau, pritariant seneliui su pusseserAi??mis. VaikystAi??je buvau tikras nutrAi??ktgalvis, todAi??l tAi??vai, kad nesikarstyA?iau tvoromis, o bAi??A?iau uA?imtas visAi?? dienAi??, nuvedAi?? A? J. Naujalio meno mokyklAi??. Ten nustatAi??, kad turiu absoliuA?iAi?? klausAi??, ir priAi??mAi?? mokytis A? violonA?elAi??s klasAi??. Mano pirmasis muzikos mokytojas buvo Vilnius Petrauskas, labai reiklus, A?skiepijAi??s neAi??tik meilAi?? muzikai, bet ir uA?sispyrimAi??, siekiant tikslo, darbA?tumAi??.

VAi??liau, nuo 8 klasAi??s, klausydavausi Emerson Lake and Palmer, Yes, King Krimson, atvAi??rusiA? naujAi?? muzikos pasaulA?…

PirmAi??sias dainas sukAi??riau mokydamasis J. GruodA?io konservatorijoje. Grojau gitara estradiniame ansamblyje Kaune, paskui Vilniuje, jau studijuodamas ValstybinAi??je konservatorijoje. VAi??liau, kai paAi??mAi?? A? kariuomenAi??, tarnavau dainA? ir A?okiA? ansamblyje, raA?iau dainas, instrumentines kompozicijas, orkestravau visAi?? ansamblio repertuarAi??. GrA?A?Ai??s iA? kariuomenAi??s, norAi??jau A?gyti daugiau komponavimo A?iniA?, todAi??l pradAi??jau lankyti kompozicijos fakultatyvAi?? pas profesoriA? EduardAi?? BalsA?.

Ar visi A?anrai tau paklAi??sta, ar turi mAi??gstamiausiAi???

Ai??iaip neturi reikA?mAi??s, kokiam A?anrui raA?au, taA?iau esu instrumentalistas, todAi??l A?i muzika man artimesnAi??. Esu grojAi??s daug A?iuolaikinAi??s muzikos kAi??riniA?. Repetuodamas naujAi?? kAi??rinA?, visada analizuoju: kodAi??l bAi??tent taip uA?raA?yta, kur kAi??rinio ai??zraktasai???, kAi?? aA? daryA?iau kitaip, kas tame kAi??rinyje puiku, o kas ai??zneskambaai???… Vokalui raA?iau jaunystAi??je. Esu sukAi??rAi??s nemaA?ai religiniA? giesmiA?, estradiniA? dainA?. Beje, padedamas LRT, iA?leidau estrados plokA?telAi?? ai??zTolimA?jA? vasarA? A?viesaai???.

Papasakok bendrais bruoA?ais apie savo kAi??rybos principus. Ar stiliaus pokyA?iai priklauso nuo dabarties iA?A?Ai??kiA??

RaA?au ai??zgrynAi??jAi??ai??? instrumentinAi?? muzikAi??, tikiuosi, ji nepraras savo gilumo, patrauklumo.

KAi??rybos procesAi?? sudaro du vienas kitAi?? papildantys tarpsniai ai??i?? intuityvusis ir racionalusis. Pradinis etapas ai??i?? idAi??jos paieA?ka. Kai turiu idAi??jAi?? ai??i?? kAi??rinio ai??zlegendAi??ai???, tada galvoju, kaip jAi?? uA?raA?yti… Apima A?vairios abejonAi??s, tenka ieA?koti kompromisA?. KAi??riniui uA?raA?yti reikia sistemos (kaip architektAi??roje ai??i?? pastato konstrukcijos). Pasirenku modelA?, technikAi??, bet kartais ji pradeda trukdyti, turiu jAi?? keisti.

KAi??rinys nAi??ra vien muzikine kalba iA?sakyta idAi??ja ar tezAi??. Tai kartu ir dokumentas, rodantis, kaip kompozitorius supranta savo amatAi??, estetikAi??, aplinkinA? pasaulA?, sulydantis jo kanA?ios, laimAi??s ir nusivylimo akimirkasai??i?? Muzika man ai??i?? dar ir akustinAi?? erdvAi??, kurioje galiu bAi??ti savimi. RaA?au taip, kaip girdA?iu, kaip moku, kaip jauA?iu. Savo kAi??riniA? nesistengiu kam nors aklai A?pirA?ti.

Kiekvienas klausytojas atranda tai, kAi?? sieloje turi.

O man kiekvienas kAi??rinys, nesvarbu, pavykAi??s ar ne, yra A?ingsnis pirmyn…

Manau, muzikos nebAi??tina suprasti protu. Muzika yra tarsi sapnas ai??i?? logiA?kai paaiA?kinti tAi?? sunku, bet jeigu ji sukreA?ia, uA?gauna giliausius jausmus, tada daro didA?iulA? poveikA? A?mogaus poelgiams, pasaulAi??A?iAi??raiai??i??

Kad galAi??tum kurti A?domius, A?tikinamus, emociA?kai A?taigius A?iuolaikinius kAi??rinius, reikia gerai iA?manyti ir klasikinAi?? muzikAi??, paremtAi?? A?imtmeA?iA? patirtimiai??i?? IeA?kodamas A?domiA? ir A?tikinamA? iA?raiA?kos bAi??dA?, savo muzikAi?? nejuA?iomis prisodrinu neoromantiniA? sAi??skambiA?, ekspresionizmo, impresionizmo atgarsiA?ai??i??

Ai??valdyti stambios apimties kAi??riniui pasitelkiu akademinAi?? patirtA? ai??i?? klasikines lakoniA?kas formas, cikliA?kumAi??. Dramaturgijos tAi??kmei, ai??zmedA?iagos suA?ildymuiai??? praverA?ia tonalAi??s, konsonansiA?ki sAi??skambiaiai??i?? Kartais praeities ai??zatgarsiusai??? derinu su postminimalistinAi??mis detalAi??mis ai??i?? pulsuojanA?iais ritmais, repetityvinAi??mis garsA? grupAi??mis, kvadratiA?kais struktAi??rA? kartojimaisai??i?? Juk muzikos raA?ymas ai??i?? tai savotiA?ka dAi??lionAi??, primenanti ai??zStiklo karoliukA? A?aidimAi??ai???ai??i??

Muzika nusako dalykus, kuriA? nepajAi??gia perteikti nei A?odA?iai, nei statiniai, nei vaizdai. Manau, muzika kuriama jausmA? lygmenyje…

Esu kaA?kur skaitAi??s, kad kAi??ryba gimsta iA? meilAi??s aimanA? ir atodAi??siA?, psichikos sutrikimA?, kerA?to jausmo, noro dominuoti ir nugalAi??ti kitus ai??zkolegasai???. Dar sakoma, kad kAi??ryba ai??i?? ne uA?siAi??mimas, o gyvenimo bAi??das, nenumaldomas troA?kimas, aistra, neA?abotos fantazijos vaisius. Visi savaip teisAi??s…

Kokie artimiausi tavo planai? Gal turi svajonAi??, kuriAi?? sieki A?gyvendinti kaip didelA? kAi??rybinA? uA?mojA??

Darysiu tai, kAi?? iA?manau geriausiai, nes mano gyvenimo niekas uA? mane nenugyvens...

DAi??koju uA? pokalbA?.

A�